Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
straipsnį nauju 4 punktu: „4) asmenys, kurie būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Vengrijoje (1956 m.), Alžyre (1962–1964 m.), Kuboje (1962–1963 m.), Čekoslovakijoje (1968 m.), Vietname (1961–1974 m.), Angoloje (1975–1979 m.), Etiopijoje (1977–1979 m.), kur tuo metu vyko kariniai veiksmai“. 2. Buvusį
pakeitimas Papildyti Įstatymą 7³ straipsniu: „7³ straipsnis. Kitų karinių konfliktų dalyviai
konfliktų dalyviais pripažįstami asmenys, kurie būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Vengrijoje (1956 m.), Alžyre (1962–1964 m.), Kuboje (1962–1963 m.), Čekoslovakijoje (1968 m.), Vietname (1961–1974 m.), Angoloje (1975–1979 m.), Etiopijoje (1977–1979 m.), kur tuo metu vyko kariniai veiksmai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – kitų karinių konfliktų dalyvio teisinis statusas“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vytautas Saulis Julius Sabatauskas Vytautas Gapšys
Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
straipsnį nauju 4 punktu: „4) asmenys, kurie būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Vengrijoje (1956 m.), Alžyre (1962–1964 m.), Kuboje (1962–1963 m.), Čekoslovakijoje (1968 m.), Vietname (1961–1974 m.), Angoloje (1975–1979 m.), Etiopijoje (1977–1979 m.), kur tuo metu vyko kariniai veiksmai“. 2. Buvusį
pakeitimas Papildyti Įstatymą 7³ straipsniu: „7³ straipsnis. Kitų karinių konfliktų dalyviai
konfliktų dalyviais pripažįstami asmenys, kurie būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Vengrijoje (1956 m.), Alžyre (1962–1964 m.), Kuboje (1962–1963 m.), Čekoslovakijoje (1968 m.), Vietname (1961–1974 m.), Angoloje (1975–1979 m.), Etiopijoje (1977–1979 m.), kur tuo metu vyko kariniai veiksmai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – kitų karinių konfliktų dalyvio teisinis statusas“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Raimundas Martinėlis Julius Sabatauskas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuva yra pripažinusi, kad dalis jos piliečių iki nepriklausomybės atkūrimo yra nukentėję nuo okupacinės valdžios vykdytos politikos – anuomet veikusių įstatymų prievartos. Tai buvo susiję su piliečių prievartiniu išsiuntimu į karinių konfliktų bei pavojingų sveikatai ir gyvybei katastrofinių židinių likvidavimo vietas, kuriose ne savo noru buvo priversti dalyvauti ne tik būtinosios karinės tarnybos kariai, bet ir žmonės, prievarta paimti iš darbo vietų ir kaip kariuomenės rezervistai pasiųsti į sveikatai ir gyvybei pavojingas užduotis. Todėl visi, patyrę tokią prievartą, tapo nukentėjusiais nuo okupacinio režimo, nes patyrė didžiulę moralinę žalą, o taip pat didžiulę žalą sveikatai, net jeigu tuo metu ir nebuvo sužeisti,
„kontūzyti“ ar kitaip sužaloti. Patirti pavojai, nervinės įtampos, grėsmė
gyvybei, jiems taikytos prievartos brutalumas, vidinės dvasinės įtampos dėl prievartinio dalyvavimo žeminančiose misijose sukėlė ankstyvus sunkius susirgimus (hipertoninę ligą, diabetą, nervinio ir psichinio pobūdžio problemas ir kt.) Taip nukentėjo ne tik pačios tokios prievartos aukos, bet ir jų šeimos. Dėl to ne tik padaugėjo savižudybių, bet ir akivaizdžiai trumpėja visų nukentėjusių amžius dėl įvairių nepagydomų susirgimų, blogėja gyvenimo kokybė. Kai kuriuos nukentėjusius sovietinėje armijoje Lietuvos valstybė jau remia ne tik moraliai, bet ir materialiai, tačiau 1956 m. Vengrijos, 1962–1964 m. Alžyro, 1962–1963 m. Kubos, 1968 m. Čekoslovakijos, 1961–1974 m. Vietnamo, 1975–1979 m. Angolos, 1977–1979 m. Etiopijos ir kitų karinių įvykių dalyvių nukentėjusiais nepripažįsta ir jokių išmokų nemoka, nors šių įvykių dalyvių jau labai mažai telikę.
Be to, ankstesniais LR Vyriausybės nutarimais (1995 m. birželio 1 d. Nr. 759) buvo apibrėžtas rūpinimasis sveikata ne tik dalyvavusiems kariniuose veiksmuose Afganistane, bet ir kitose šalyse. Siekiama pripažinti asmenims, kurie buvo priversti būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą ne tik Afganistane bet ir kitose šalyse, kuriose tuo metu vyko kariniai veiksmai, nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinį statusą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Vytautas Saulis, Julius Sabatauskas, Vytautas Gapšys. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu asmenų nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinį statusas pripažįstamas tik asmenims, kurie buvo priversti būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje atlikti Afganistane. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Papildyti įstatymo Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo“ 7 straipsnį asmenimis, kurie ne savo noru dalyvavo kituose kariniuose konfliktuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių šis įstatymas nesukeltų. Priešingai, šiuo įstatymu būtų išreikšta valstybės pozicija Lietuvos jaunuolių, prievarta pasiųstų kariauti į kitas valstybes, atžvilgiu. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymo projektui įgyvendinti priimti kitų įstatymų ar įstatymo lydimųjų teisės aktų nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos, todėl įstatymo projektas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinamas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada turėtų juos priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas lėšų nepareikalautų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, yra: “būtinoji karinė tarnyba”, “kariniai veiksmai”
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Vytautas Saulis Julius Sabatauskas Vytautas Gapšys
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuva yra pripažinusi, kad dalis jos piliečių iki nepriklausomybės atkūrimo yra nukentėję nuo okupacinės valdžios vykdytos politikos – anuomet veikusių įstatymų prievartos. Tai buvo susiję su piliečių prievartiniu išsiuntimu į karinių konfliktų bei pavojingų sveikatai ir gyvybei katastrofinių židinių likvidavimo vietas, kuriose ne savo noru buvo priversti dalyvauti ne tik būtinosios karinės tarnybos kariai, bet ir žmonės, prievarta paimti iš darbo vietų ir kaip kariuomenės rezervistai pasiųsti į sveikatai ir gyvybei pavojingas užduotis. Todėl visi, patyrę tokią prievartą, tapo nukentėjusiais nuo okupacinio režimo, nes patyrė didžiulę moralinę žalą, o taip pat didžiulę žalą sveikatai, net jeigu tuo metu ir nebuvo sužeisti,
„kontūzyti“ ar kitaip sužaloti. Patirti pavojai, nervinės įtampos, grėsmė
gyvybei, jiems taikytos prievartos brutalumas, vidinės dvasinės įtampos dėl prievartinio dalyvavimo žeminančiose misijose sukėlė ankstyvus sunkius susirgimus (hipertoninę ligą, diabetą, nervinio ir psichinio pobūdžio problemas ir kt.) Taip nukentėjo ne tik pačios tokios prievartos aukos, bet ir jų šeimos. Dėl to ne tik padaugėjo savižudybių, bet ir akivaizdžiai trumpėja visų nukentėjusių amžius dėl įvairių nepagydomų susirgimų, blogėja gyvenimo kokybė. Kai kuriuos nukentėjusius sovietinėje armijoje Lietuvos valstybė jau remia ne tik moraliai, bet ir materialiai, tačiau 1956 m. Vengrijos, 1962–1964 m. Alžyro, 1962–1963 m. Kubos, 1968 m. Čekoslovakijos, 1961–1974 m. Vietnamo, 1975–1979 m. Angolos, 1977–1979 m. Etiopijos ir kitų karinių įvykių dalyvių nukentėjusiais nepripažįsta ir jokių išmokų nemoka, nors šių įvykių dalyvių jau labai mažai telikę.
Be to, ankstesniais LR Vyriausybės nutarimais (1995 m. birželio 1 d. Nr. 759) buvo apibrėžtas rūpinimasis sveikata ne tik dalyvavusiems kariniuose veiksmuose Afganistane, bet ir kitose šalyse. Siekiama pripažinti asmenims, kurie buvo priversti būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą ne tik Afganistane bet ir kitose šalyse, kuriose tuo metu vyko kariniai veiksmai, nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinį statusą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Raimundas Martinėlis, Julius Sabatauskas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu asmenų nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinį statusas pripažįstamas tik asmenims, kurie buvo priversti būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje atlikti Afganistane. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Papildyti įstatymo Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo“ 7 straipsnį asmenimis, kurie ne savo noru dalyvavo kituose kariniuose konfliktuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių šis įstatymas nesukeltų. Priešingai, šiuo įstatymu būtų išreikšta valstybės pozicija Lietuvos jaunuolių, prievarta pasiųstų kariauti į kitas valstybes, atžvilgiu. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymo projektui įgyvendinti priimti kitų įstatymų ar įstatymo lydimųjų teisės aktų nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos, todėl įstatymo projektas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinamas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada turėtų juos priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas lėšų nepareikalautų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, yra: “būtinoji karinė tarnyba”, “kariniai veiksmai”
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Raimundas Martinėlis Julius Sabatauskas
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-07- Nr. Į 2016-06-15 Nr. S-2016-4410 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 3, 7, straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7³ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4510 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
2016-06-15 Nr. XIIP-4510 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje teikiamą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkto formuluotę siūlytina dėstyti susietai su šio straipsnio punktų dėstymu, pavyzdžiui, taip: „4) karinių konfliktų dalyviai;“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme nėra nustatyta karinių konfliktų dalyvių grupė, įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo 7³ straipsnio pavadinime ir turinyje siūlytina atsisakyti žodelio „kitų“. 3. Tikslintinas įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas, nes jo pakeitimų esmėje ir turinyje siūloma papildyti įstatymą 7³ straipsniu (o ne keisti 7 straipsnį). 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo 7³straipsnio numeris ir pavadinimas turi būti paryškinti, o įstatymo projekto 3 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-02 Nr. S-2017-5594 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 7³ STRAIPSNIU ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-4510(2) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. S-2017-5594 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 3, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7³ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4510(2), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
2017-05-31 Nr. XIIP-4510(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje teikiamą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkto formuluotę siūlytina dėstyti susietai su šio straipsnio punktų dėstymu, pavyzdžiui, taip: „4) karinių konfliktų dalyviai;“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme nėra nustatyta karinių konfliktų dalyvių grupė, įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo 7³ straipsnio pavadinime ir turinyje siūlytina atsisakyti žodelio „kitų“. 3. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte vietoj formuluotės „kariniai veiksmai“ nereikėtų įrašyti „kariniai konfliktai“ ir tokiu būdu tarpusavyje suderinti tų pačių faktų apibrėžtis. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo 7³straipsnio numeris ir pavadinimas turi būti paryškinti, o įstatymo projekto 3 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]