Projekto lyginamasis variantas
1,
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją
gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, asmenys, kuriems taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, taip pat asmenys, nurodyti šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, kurie visi šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. 2. Nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, taip pat nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. 3. Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai, taip pat asmenys, kuriems taikomi šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai ir kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, turi vienodą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų. 4. Užsienyje nuolat gyvenantys asmenys, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, turi teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas pagal šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.
Užsienyje gyvenantys asmenys, kuriems taikomi šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją šio straipsnio 5 dalyje nustatytomis sąlygomis. 5. Asmenys, gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį už minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose, turi teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas pagal šį įstatymą už šio įstatymo 8 straipsnyje (išskyrus 8 straipsnio 4 dalį) ir 54 straipsnyje nurodytus laikotarpius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, dalį stažo įgijusiems kalinimo metu ar tremtyje, sąlyga įgyti minimalų stažą dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose netaikoma. 1. Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi asmenys, atitinkantys šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakę šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka asmenis pripažinus mirusiais ar nežinia kur esančiais)
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jei jie:
apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;
sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos;
sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo;
apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo. 3. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti asmenys pagal šį įstatymą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją įgyja tik tuo atveju, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį už minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose. Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams (toliau – reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai), dalį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo įgijusiems kalinimo metu ar tremtyje, sąlyga įgyti minimalų stažą dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose netaikoma.“2 straipsnis. 3 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnį. 3 straipsnis.
Pagal šį įstatymą valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1 ir 2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų šeimos nariams. 3 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
netekusia galios 34 straipsnio 3 dalį. 3. Asmenų, mirusių po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 1991 m. birželio 1 d., sutuoktiniui bei vaikams (įvaikiams) našlių ar našlaičių pensija skiriama, jei asmuo mirties dieną buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. 2. Pakeisti 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šiame įstatyme nustatyta tvarka teisę gauti našlių ar našlaičių pensiją įgyja asmenys, gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, taip pat asmenys, kuriems taikomi šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai, Šio įstatymo nustatyta tvarka našlių ar našlaičių pensija skiriama asmenims, gyvenantiems valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos, taip pat mirus asmeniui (asmenį pripažinus mirusiu ar nežinia kur esančiu), nurodytam šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte, jeigu mirusysis (pripažintas mirusiu ar nežinia kur esančiu) buvo įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti (atsižvelgiant į asmens amžių mirties (pripažinimo mirusiu ar nežinia kur esančiu) dieną) dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose arba buvo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, dalį stažo įgijęs kalinimo metu ar tremtyje.“4 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Pensijos mokėjimas pensijos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį (atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką) 1.
Pensijos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, ir savo išvykimą deklaravus Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, jam mokama paskirtoji pensija, išskyrus našlių ar našlaičių pensijas, jeigu pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti ir visą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įgijo dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba pensijos gavėjas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje (54 straipsnis). Tais atvejais, kai pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, tačiau į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą buvo įskaityti šiam stažui prilyginti laikotarpiai, įgyti dirbant kitose valstybėse (54 straipsnis), pensija perskaičiuojama tik pagal valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, duomenis ir mokama perskaičiuotoji pensija. 2. Tais atvejais, kai į kitą valstybę persikeliančiam nuolat gyventi pensijos gavėjui yra paskirta našlių ar našlaičių pensija ir jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, paskirtoji našlių ar našlaičių pensija mokama, jei mirusysis (nustatyta tvarka pripažintas mirusiu ar nežinia kur esančiu) atitiko šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas.
Jeigu našlių pensija paskirta iki 2007 m. sausio 1 d. ar našlaičių pensija paskirta už mirusiojo (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) įgytą minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, tačiau į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą buvo įskaityti šiam stažui prilyginti laikotarpiai, įgyti dirbant kitose valstybėse (54 straipsnis), našlių ar našlaičių pensija perskaičiuojama tik pagal valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, duomenis ir mokama perskaičiuotoji pensija. 3. Kitais atvejais Tais atvejais, kai pensijos gavėjas, persikeliantis gyventi į kitą valstybę, neatitinka šio straipsnio 1–2 dalyse nustatytų reikalavimų, pensija išmokama už šešis ateinančius mėnesius į priekį išvykimo mėnesio dydžio, toliau ji nebemokama. 4. Pensijos gavėjui, kuriam pensija persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę buvo mokama pagal šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalis arba buvo paskirta ir mokama kaip nuolat gyvenančiam kitoje valstybėje pagal šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalį, ši pensija toliau mokama jam grįžus (atvykus) gyventi į Lietuvos Respubliką, neatsižvelgiant į tai, kad pensijos gavėjas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. 5.4.
Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijos mokėjimo, pensija mokama taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.“5 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo 1 straipsnio 5 3 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi tik tie šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai, kuriais asmuo dirbo Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose.“6 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti įstatymo priedą 3 punktu: „3. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p. 375).“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. rugsėjo 30 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-4502(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją
socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, asmenys, kuriems taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, taip pat asmenys, nurodyti šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, kurie visi šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. 2. Nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, taip pat nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. 3. Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai, taip pat asmenys, kuriems taikomi šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai ir kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, turi vienodą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų. 4. Užsienyje nuolat gyvenantys asmenys, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, turi teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas pagal šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.
Užsienyje gyvenantys asmenys, kuriems taikomi šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją šio straipsnio 5 dalyje nustatytomis sąlygomis. 5. Asmenys, gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį už minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose, turi teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas pagal šį įstatymą už šio įstatymo 8 straipsnyje (išskyrus 8 straipsnio 4 dalį) ir 54 straipsnyje nurodytus laikotarpius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, dalį stažo įgijusiems kalinimo metu ar tremtyje, sąlyga įgyti minimalų stažą dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose netaikoma. 1.
pensiją turi asmenys, jeigu jie:
1) gyvena Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (neturintys gyvenamosios vietos – įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą);
2) gyvena valstybėse, kuriose jiems taikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos;
3) gyvena valstybėse, kuriose jiems taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo;
4) gyvena valstybėse, kuriose jiems netaikomos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti asmenys turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakę šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ar pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka asmenis pripažinus mirusiais ar nežinia kur esančiais), – jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai). 3. Šio straipsnio 1 dalies
teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją įgyja tik tuo atveju, jeigu jie yra sukakę šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ar pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais ir įgiję ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose.
Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams (toliau – reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai), dalį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo įgijusiems kalinimo metu ar tremtyje, sąlyga įgyti minimalų stažą dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose netaikoma.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnį. 3 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygos Pagal šį įstatymą valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1 ir 2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus,
dalį. 3. Asmenų, mirusių po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 1991 m. birželio 1 d., sutuoktiniui bei vaikams (įvaikiams) našlių ar našlaičių pensija skiriama, jei asmuo mirties dieną buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. 2. Pakeisti 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šiame įstatyme nustatyta tvarka teisę gauti našlių ar našlaičių pensiją įgyja asmenys, gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, taip pat asmenys, kuriems taikomi šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai, Šio įstatymo nustatyta tvarka našlių ar našlaičių pensija skiriama asmenims, gyvenantiems valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos, taip pat mirus asmeniui (asmenį pripažinus mirusiu ar nežinia kur esančiu), nurodytam šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies
(pripažintas mirusiu ar nežinia kur esančiu) buvo įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti (atsižvelgiant į asmens amžių mirties (pripažinimo mirusiu ar nežinia kur esančiu) dieną) dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose arba buvo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, dalį stažo įgijęs kalinimo metu ar tremtyje.“
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Pensijos mokėjimas pensijos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį (atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką) 1.
Pensijos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, ir savo išvykimą deklaravus Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, jam mokama paskirtoji pensija, išskyrus našlių ar našlaičių pensijas, jeigu pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti ir visą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įgijo dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba pensijos gavėjas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje (54 straipsnis). Tais atvejais, kai pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, tačiau į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą buvo įskaityti šiam stažui prilyginti laikotarpiai, įgyti dirbant kitose valstybėse (54 straipsnis), pensija perskaičiuojama tik pagal valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, duomenis ir mokama perskaičiuotoji pensija. 2. Tais atvejais, kai pensijos gavėjui, persikeliančiam gyventi į kitą valstybę, persikeliančiam nuolat gyventi pensijos gavėjui kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, yra paskirta našlių ar našlaičių pensija, paskirtoji našlių ar našlaičių pensija mokama, jeigu mirusysis (nustatyta tvarka pripažintas mirusiu ar nežinia kur esančiu) atitiko šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas.
Jeigu našlių pensija paskirta iki 2007 m. sausio 1 d. ar našlaičių pensija paskirta už mirusiojo (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) įgytą minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, tačiau į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą buvo įskaityti šiam stažui prilyginti laikotarpiai, įgyti dirbant kitose valstybėse (54 straipsnis), našlių ar našlaičių pensija perskaičiuojama tik pagal valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, duomenis ir mokama perskaičiuotoji pensija. 3. Kitais atvejais Tais atvejais, kai pensijos gavėjas, persikeliantis gyventi į kitą valstybę, neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, pensija išmokama už šešis ateinančius mėnesius į priekį išvykimo mėnesio dydžio, ir toliau ji nebemokama. 4. Pensijos gavėjui, kuriam pensija persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę buvo mokama pagal šio straipsnio 1 ir
(ar) 2 dalis arba buvo paskirta ir mokama kaip nuolat gyvenančiam kitoje valstybėje pagal šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalį, ši pensija toliau mokama jam grįžus (atvykus) gyventi į Lietuvos Respubliką, neatsižvelgiant į tai, kad pensijos gavėjas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. 5. 4.
tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijos mokėjimo, pensija mokama taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.“
Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo 1 straipsnio 5 3 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi tik tie šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai, kuriais asmuo dirbo Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose.“
Papildyti Įstatymo priedą 3 punktu:
„3. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių
atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p. 375).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 34, 43, 54 straipsnių pakeitimo,
priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (toliau – Direktyva). Taip pat Įstatymo projekto rengimą paskatino 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymas, kuriame nebelieka Lietuvos Respublikos gyventojo apibrėžimo. Su šia sąvoka susijęs ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies teisinis reguliavimas, numatantis, kas yra laikomi nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais. Atsižvelgiant į tai, kad pakeistame Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme apibrėžiamas nebe Lietuvos Respublikos gyventojas, o gyvenamoji vieta, siekiant teisės aktų aiškumo ir suderinamumo būtina atitinkamai keisti ir Pensijų įstatymo 1 bei kitus susijusius straipsnius. Įstatymo projekto tikslas – suderinti Pensijų įstatymo nuostatas su Direktyva, numatančia vienodas teises pensijų srityje Lietuvos Respublikos ir trečiųjų šalių piliečiams, dirbusiems sezoninius darbus ir išvykusiems į trečiąsias šalis; taip pat suderinti Pensijų įstatymo nuostatas su nauja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakcija.
Atsižvelgiant į įstatymų projektų svarstymo Lietuvos Respublikos Seime procedūros trukmę bei siekiant iki Direktyvoje nurodyto termino (2016 m. rugsėjo 30 d.) priimti Įstatymo projektą, prašoma Lietuvos Respublikos Seimą Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 266 8100, el. p. [email protected]) Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus (vedėja – Irma Kalinauskienė, tel. 266 8221, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Rita Babianskaitė (tel. 266 8117, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pensijų įstatyme nustatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją (toliau – pensija) turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Numatyta keletas išimčių, kai Lietuvoje privaloma taikyti Europos Tarybos direktyvų, Europos Sąjungos (toliau – ES) socialinės apsaugos koordinavimo reglamentų ar tarptautinių sutarčių nuostatas. Tačiau asmenys gali teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvoje ne vien turėdami nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, bet ir, pavyzdžiui, ES piliečiai gali atvykti ir laikinai gyventi Lietuvoje turėdami vidaus reikalų ministro išduotą pažymą, patvirtinančią jų teisę gyventi Lietuvoje.
Tokiu atveju ES pilietis gali teisėtai gyventi Lietuvoje, čia dirbti, mokėti privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas (pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą socialinio draudimo įmokas moka visi dirbantys asmenys, nesvarbu, ar jie nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, ar ne), įgyti minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – stažas), tačiau teisės į pensiją neįgyti, nes jis nebūtų nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Taigi šiuo metu teisė gauti pensiją apribojama tiems asmenims, kurie atitinka kitas Pensijų įstatymo sąlygas, pavyzdžiui, yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių, turi įgiję minimalų stažą, tačiau dėl Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatyto teisinio reguliavimo gali turėti, pavyzdžiui, tik laikiną leidimą gyventi. Tokia situacija įmanoma, pvz., lietuvių kilmės asmenims, kurie į Lietuvą atvyksta gyventi, norėdami atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar siekdami šeimos susijungimo, tačiau pagal minėto įstatymo nuostatas turi tik laikinąjį leidimą gyventi. Pažymėtina, kad ir pagal siekiamos perkelti Direktyvos nuostatas į Lietuvą atvykusiems dirbti sezoninius darbus trečiųjų šalių piliečiams dėl darbo sezoniškumo ir laikinumo bus išduodami ne leidimai gyventi, o Šengeno arba nacionalinės vizos. Teisėtai gyvendami ir dirbdami Lietuvoje jie privalės mokėti valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas, todėl atitinkamai turi būti apibrėžta ir jų teisė į pensiją, jei jie atitinka kitas Pensijų įstatymo sąlygas. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti teisinį reguliavimą, nustatantį teisę gauti pensiją, suderinant jo nuostatas su naujais asmenų, norinčių gyventi Lietuvoje, dokumentais, įrodančiais jų teisę čia gyventi (leidimu gyventi ir dirbti, leidimu gyventi, siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimu laikinai ar nuolat gyventi, vizomis, suteikiančiomis teisę ne tik gyventi, bet ir dirbti Lietuvoje ir pan.). Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Pensijų įstatymo 1 straipsnyje siūloma numatyti, kad teisę gauti pensiją pagal Pensijų įstatymą turi Lietuvos Respublikos gyventojai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio piliečiai, asmenys be pilietybės), taip pat asmenys, gyvenantys ES ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse, kuriose jiems taikomos ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentų ar tarptautinių sutarčių nuostatos, bei gyvenantys trečiosiose šalyse asmenys. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma atsisakyti Pensijų įstatymo 3 straipsnio, nes pagrindinės sąlygos, kurioms esant įgyjama teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, numatomos Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Pensijų įstatymo 1 straipsnyje, todėl Pensijų įstatymo 3 straipsnis tampa perteklinis. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma keisti Pensijų įstatymo 34 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Siūloma atsisakyti Pensijų įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valstybinė socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensija už mirusius po 1991-06-01 asmenis gali būti paskirta tik tuo atveju, jei mirusysis buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Jei ši nuostata liktų galioti, tuomet nebūtų įgyvendinamos kitos Pensijų įstatymo nuostatos, pagal kurias už mirusius trečiųjų šalių asmenis gali būti paskirta valstybinė socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensija, jei jie yra įgiję minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą Lietuvoje. Pensijų įstatymo 34 straipsnio 5 dalis keičiama atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) pastabas, pateiktas darbo tvarka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektui. Europos teisės departamentas nurodė, kad Pensijų įstatymo 34 straipsnio 5 dalies formuluotė, numatanti įstatymo taikymą asmenims, kuriems taikomi įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos aktai, galimai prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsniui, nes direktyvos nėra tiesioginio taikymo teisės aktai, todėl tiesioginės nuorodos į jas teisės aktų dėstomosiose dalyse negali būti teikiamos. Kadangi Įstatymo projekto 1 straipsnyje atsisakoma nuolatinio Lietuvos gyventojo apibrėžties, Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma atsisakyti galiojančios Pensijų įstatymo 43 straipsnio 4 dalies, kuri reglamentuoja pensijų mokėjimą asmenims, grįžusiems gyventi į Lietuvos Respubliką, tačiau dar netapusiems nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais. Pagal siūlomą Įstatymo projekto 1 straipsnio teisinį reguliavimą, ši Pensijų įstatymo 43 straipsnio 4 dalies nuostata tampa perteklinė.
Siūlomas teisinis reguliavimas leis tinkamai perkelti Direktyvos nuostatas, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems dirbti sezoninių darbų į Lietuvą, turi būti taikomos tokios pat sąlygos pensijų srityje kaip ir Lietuvos piliečiams. Pagal Įstatymo projektą tokie asmenys, atvykę teisėtai gyventi ir dirbti į Lietuvą, dirbdami mokės privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas ir, jei atitiks kitas įstatymo sąlygas, jų teisė gauti pensiją bus įgyvendinta nepriklausomai nuo dokumento, patvirtinančio teisėtą gyvenimą Lietuvoje formos (leidimas dirbti, laikinai gyventi, Šengeno ar nacionalinė viza, ar pan.). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslui ir jo plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų Įstatymo projekte nepateikiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs ir iki įstatymo įsigaliojimo pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Kadangi neaišku, kiek asmenų galėtų atvykti dirbti ir gyventi į Lietuvą pagal Direktyvos nuostatas ar kitais teisėtais pagrindais, bet neturėdami nuolatinio gyventojo statuso, numatyti lėšų poreikį nėra galimybės. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnyje aiškinamajam raštui numatytus reikalavimus, teikiamas prielaidomis pagrįstas lėšų poreikio skaičiavimas.
Darant prielaidą, kad asmuo, dirbdamas už minimalų atlygį, įgijo tik minimalų stažą, pavyzdžiui, senatvės pensijai gauti, jo pensijos dydis galėtų sudaryti apie 87 eurus per mėnesį. Per metus išlaidos tokio dydžio pensijai mokėti sudarytų apie 1 046 eurus. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 17 tūkst. užsieniečių, turinčių ne ilgalaikio ar nuolatinio gyventojo statusą. Taigi, darant prielaidą, kad šie 17 tūkst. asmenų įgytų teisę gauti pensiją už minimalų stažą, metinės išlaidos galėtų sudaryti apie 17 mln. eurų. Tačiau pažymėtina, kad viena esminių sąlygų gauti pensiją yra nustatytą laiką mokėti privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas, todėl prognostinis lėšų poreikis atspindi ir asmenų indėlį į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „socialinio draudimo pensija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL lietuvos respublikos valstybinių socialinio drauDimo pensijų įstatymo nr. I -549 1, 34, 43, 54 straipsnių pakeitimo, 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-4502 2016-09-21
dalyvavo: K. Miškinienė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A.Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė (vedėja), D.Aleksejūnienė (patarėja), A. Dolmantienė (patarėja), I. Kuodienė (patarėja), R. Liekienė (padėjėja). Kviestieji asmenys: I. Kalinauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, M. Jautakis - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-13 * Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) (Reg. Nr. XIIP-3239). Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytume šių projektų nuostatas (dėl nežinia kur esančių asmenų sutuoktinių ir vaikų (įvaikių) teisės į pensiją, pensijos mokėjimo pensijos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį, įstatymo priedo, kuriame nurodomi Europos Sąjungos teisės aktai, su kuriais suderintos šio įstatymo nuostatos) derinti tarpusavyje, kad įstatymo projekte Nr.
kuriame numatyta vėlesnė įsigaliojimo data, atsispindėtų įstatymo projektu Nr. XIIP-4502 keičiamo teisinio reguliavimo nuostatos. Pritarti iš dalies. 1.Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu Nr. XIIP-4502 keičiamo teisinio reguliavimo nuostatos iš dalies atsispindi Seimo 2016 m. birželio 29 d. priimtame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2512, teikiamas pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei (žr. išvados 7.2.2 punktą);
įstatymo projekto pavadinimą dėstyti taip:
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. 1. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-09-211 Argumentai: 2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė naują Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VII-840 redakciją (priimtas įstatymas Nr. XII-1919).
XII-1919). Šiame įstatyme nebeliko nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo apibrėžimo. Vietoj jo, naujajame įstatyme apibrėžiama gyvenamoji vieta. Todėl siekiant teisės aktų suderinamumo ir teisinio reguliavimo aiškumo, būtina suderinti priimto įstatymo ir siūlomo įstatymo projekto nuostatas dėl asmenų, kuriems bus taikomas pensijų įstatymas, apibrėžimo. Todėl įstatymo projekte siūloma teisę gauti socialinio draudimo pensiją susieti su gyvenimo Lietuvoje ir gyvenamosios vietos deklaravimo faktu (neturinčių gyvenamosios vietos – su įtraukimo į neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą faktu). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją
1Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi asmenys,
atitinkantys šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakę šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka asmenis pripažinus mirusiais ar nežinia kur esančiais), – jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai). 2. 1.
nurodyti asmenys turi teisę Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi asmenys, jeigu jie:
1) gyvena Lietuvos Respublikoje ir jų duomenys apie gyvenamąją vietą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; gyvena Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (neturintys gyvenamosios vietos - įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą);
apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos;
sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo;
apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti asmenys turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakę šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ar pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka asmenis pripažinus mirusiais ar nežinia kur esančiais), – jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai). 3.
šį įstatymą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją įgyja tik tuo atveju, jeigu jie yra sukakę šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ar pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais ir įgiję ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose. Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams (toliau
Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: patikslinus įstatymo projekto 1 straipsnio redakciją (Komiteto 1 pasiūlymas), būtina patikslinti nuorodą į 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio atitinkamą dalį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje po žodžio ,,nurodytam“ įrašyti ,,šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte“. Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-09-214 Argumentai: siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir vientisumo, patikslinti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalies redakciją. Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: ,,2.
Tais atvejais, kai pensijos gavėjui, persikeliančiam gyventi į kitą valstybę persikeliančiam gyventi pensijos gavėjui kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, yra paskirta našlių ar našlaičių pensija, ir jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, paskirtoji našlių ar našlaičių pensija mokama, jeigu mirusysis (pripažintas mirusiu ar nežinia kur esančiu) atitiko šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas. Jeigu našlių pensija paskirta iki 2007 m. sausio 1 d. ar našlaičių pensija paskirta už mirusiojo (pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) įgytą minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, tačiau į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą buvo įskaityti šiam stažui prilyginti laikotarpiai, įgyti dirbant kitose valstybėse (54 straipsnis), našlių ar našlaičių pensija perskaičiuojama tik pagal valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, duomenis ir mokama perskaičiuotoji pensija.“ Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-09-21 * Argumentai: atsižvelgiant į įstatymų projektų svarstymo Lietuvos Respublikos Seime procedūros trukmę, atsisakyti nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą (įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dienos). Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 7 straipsnį:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m.
rugsėjo 30 d. 2.
įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 7.2.2 Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1) Parengti ir pateikti Seimui 2016 m. birželio 29 d. priimto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo šio įstatymo nuostatos būtų suderintos su 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p. 375) ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymu (2015 m. birželio 30 d. Nr. XII-1919);
2) Atkreipti dėmesį, kad dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuoto (tiesioginis rengėjas - Vidaus reikalų ministro įsakymu sudaryta tarpžinybinė darbo grupė) Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo (2015 m. birželio
jiems priklausančias socialines išmokas bei socialinę paramą. Todėl siūlyti Vyriausybei skubiai spręsti šį klausimą, kad asmenys neprarastų jiems priklausančių socialinių išmokų bei paramos. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Liutauras Kazlavickas
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Diana Jonėnienė