Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko
(savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas:
prekinę vertę turtas – už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiškų objektų
(prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas, nustatytą (kai turtas įkeistas – suderinus su įkaito turėtoju) kainą;
ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, – iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka;
Kai iš varžytynių neparduotas turtas išskaidomas dalimis, atskiriant menkavertį turtą, kurio kreditorių susirinkimo nustatyta kaina nesiekia 2 000 eurų, o turtas nėra įkeistas arba, jeigu turtas įkeistas, jo pardavimas yra suderintas su įkaito turėtoju ar hipotekos kreditoriumi, toks menkavertis turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytynių.;
4) Bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai priklausančios reikalavimo teisės į skolininkus ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas kita nei šio straipsnio 1 dalyje numatyta kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys R.Žemaitaitis
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko
(savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas:
prekinę vertę turtas – už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiškų objektų
(prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas, nustatytą (kai turtas įkeistas – suderinus su įkaito turėtoju) kainą;
ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, – iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka;
Kai iš varžytynių neparduotas turtas išskaidomas dalimis, atskiriant menkavertį turtą, kurio kreditorių susirinkimo nustatyta kaina nesiekia 2 000 eurų, o turtas nėra įkeistas arba, jeigu turtas įkeistas, jo pardavimas yra suderintas su įkaito turėtoju ar hipotekos kreditoriumi, toks menkavertis turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytynių.;
4) bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai priklausančios reikalavimo teisės pagal skolininkų prievoles ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas kita negu šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Sprendimus dėl tokių prievolių ir kito finansinio turto pardavimo priima kreditorių komitetas, o jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka nėra renkamas – kreditorių susirinkimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto parengimą paskatino siekis tobulinti bankrutuojančių įmonių turto pardavimo tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojanti tvarka labai apsunkina bankrutuojantiems bankams priklausančių paskolų portfelių pardavimą, nes pagal galiojantį reguliavimą, toks turtas turėtų būti parduodamas iš varžytynių (kadangi viršija nustatytą minimalią ribą). 2015 10 15 įstatymu Nr. XII-1962 buvo iš dalies pakeistas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio formuluotės, kurios įsigaliojo nuo 2016 01 01. Įstatymo įsigaliojimo nuorodoje nurodyta, kad jos galioja tik toms procedūroms, kurios pradėtos po jo paskelbimo. Kadangi formuluotė - procedūros - nėra tiksli (tai ar bankroto naujoms procedūroms, ar konkrečiai bankroto proceso procedūrai yra taikytina), todėl gali sukelti keblumų ar įvesti sumaišties Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio tam tikrų nuostatų praktiniame taikyme, o ypač kalbant apie bankrutuojančių ar bankrutavusių bankų ar kredito unijų bankroto procedūras, kurios pasižymi ypač didelių socialiniu jautrumu. Bankų ir kredito unijų veikla pasižymi didele specifika. Minėti ūkio subjektai disponuoja dideliu kiekiu duomenų apie fizinius ir juridinius asmenis, todėl esama tvarka, kai bankrutuojantis ar bankrutavęs bankas ar kredito unija valdomą visą savo turtą (šių ūkio subjektų atveju – turtu laikoma visos paskolos, bei turimas kitas finansinis turtas), kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą (šiai dienai ši suma sudaro 9.500 EUR), turi būti parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka nėra teisinga.
Įvertinus aukščiau aprašytą, bei siekiant patikslinti specifinio turto, kuris priklauso bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai, pardavimo sąlygas, siūloma papildyti Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 dalį 4 punktu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai priklausančios reikalavimo teisės į skolininkus ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas ir kita, nei tik iš varžytinių, tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo pataisos paspartins ir supaprastins bankroto procedūras. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais Įstatymo nuostatoms įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymo projekto gautas teigiamas Bankroto administratorių asociacijos specialistų vertinimas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui; kredito unijai; priklausančios reikalavimo teisės į skolininkus. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys R.Žemaitaitis
2016-06-14 Nr. XIIP-4493 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamas siūlymas pakeisti įstatymo 33 straipsnio 1 dalį nustatant, kad bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai priklausančios reikalavimo teisės į skolininkus ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas kita nei šio straipsnio 1 dalyje numatyta kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nustatyta tvarka, diskutuotinas. Svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte keliama problema yra netinkamo įstatyminio reguliavimo, ar teisės taikymo problema. Nekvestionuodami aiškinamojo rašto teiginio, kad bankų ir kredito unijų veikla pasižymi didele specifika, atkreipiame dėmesį, kad galiojančio įstatymo nuostatos nedraudžia į tai atsižvelgti Vyriausybei nustatant reikalavimo teisių pardavimo tvarką. Šiame kontekste pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.425 straipsnyje nustatyta, kad teisių pirkimo-pardavimo sutarčiai taikomos bendrosios pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja tų teisių prigimčiai ir esmei. Be to, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas manytina, kad siūlomos nuostatos turėtų būti nustatytos specialiuose bankų ir kredito unijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kaip bankroto proceso ypatumai. 2. Neatsižvelgus į 1 punkte išdėstytas pastabas, siūlomo 4 punkto tekste vietoj žodžių „į skolininkus“ įrašytini žodžiai „pagal skolininkų prievoles“, o vietoj žodžių „šio straipsnio 1 dalyje“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje“. 3.
dėmesį, kad iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų turinio darytina išvada, kad reikalavimo teisių ir finasinio turto pardavimo tvarką galėtų nustatyti tiek kreditorių susirinkimas, tiek kreditorių komitetas. Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas. Todėl, manytina, kad reikalavimo teisių ir kito finansinio turto pardavimo tvarką kreditorių komitetas galėtų nustatyti tik tuo atveju, jeigu jam tokią teisę suteiktų kreditorių susirinkimas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. 4. Iš teikiamo įstatymo projekto turinio nėra aišku, ar projektu siūlomos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos būtų taikomas parduodant reikalavimo teises ir kitą finansinį turtą tik bankų ir kredito unijų, kurie bankrutuojančių ar bankrutavusių asmenų statusą įgis po šio įstatymo įsigaliojimo, ar įstatymo nuostatos būtų taikomos visiems bankrutuojantiems ar bankrutavusiems bankams ir kredito unijoms nepriklausomai nuo to, kada jie tokį statusą įgijo. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuotas įstatymo taikymas. 5. Atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintas Lietuvos banko funkcijas, svarstytina galimybė prašyti Lietuvos banko pateikti nuomonę dėl įstatymo projekto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-06- Nr. Į 2016-06-09 Nr. S-2016-4250 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4493 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad nėra aiškūs ir suprantami Projekto rengėjų motyvai dėl siūlomų įstatymo pakeitimų. Manome, kad Projekto aiškinamasis raštas neišsamus ir nepaaiškina siūlomų įstatymo pakeitimų tikslo ir poreikio. Mūsų nuomone, siekis netaikyti varžytinių procedūrą, perleidžiant tam tikras turtines teises, yra nesuderinamas su vienu iš bankroto procedūros tikslų – užtikrinti kreditorių reikalavimų įvykdymą. Manytume, kad kainos kriterijus, būdingas varžytinėms, yra pakankamai objektyvus ir atitinka kreditorių interesus. Tuo tarpu, Projekte siūloma teisė kreditorių susirinkimui ar kreditorių komitetui nustatyti tvarką finansiniam turtui perleisti galėtų paskatinti nevienodų ir galimai neobjektyvių kriterijų nustatymą. Taip pat pažymime, kad Projekto formuluotė suponuoja tai, kad naujai pasiūlyta reikalavimo teisės į skolininkus ir kitą finansinį turtą perleidimo tvarka galės būti taikoma jau bankrutavusių bankų turtinių teisių administravimui.
Primename, kad siekiant teisinio reguliavimo išbaigtumo ir teisinio aiškumo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, keičiamo įstatymo taikymo apimtis buvo siaurinama, nustatant, kad iki šio įstatymo pradėtas bankroto procesas tęsiamas pagal anksčiau galiojusias įstatymo nuostatas. Manome, kad Projekte siūlomas reguliavimas neturėtų būti taikomas bankrutavusiems bankams ir kredito unijoms, kadangi toks taikymas būtų retrospektyvaus pobūdžio, taigi, būtų nesuderinamas su lex retro non agit principu, o taip pat sudarytų prielaidas skirtingai turtinių teisių perleidimo praktikai to paties bankroto proceso metu. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys:
Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas G.Adomonis, Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos narys R.Siutilas, Finansų ministerijos skyriaus vedėja S. Ščerbina-Dalibogienė, Lietuvos banko atstovai A.Škarmulis ir S.Krėpšta, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja D.Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Teisės departamentas, 2016-06-141
teikiamas siūlymas pakeisti įstatymo 33 straipsnio 1 dalį nustatant, kad bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai priklausančios reikalavimo teisės į skolininkus ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas kita nei šio straipsnio 1 dalyje numatyta kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nustatyta tvarka, diskutuotinas. Svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte keliama problema yra netinkamo įstatyminio reguliavimo, ar teisės taikymo problema. Nekvestionuodami aiškinamojo rašto teiginio, kad bankų ir kredito unijų veikla pasižymi didele specifika, atkreipiame dėmesį, kad galiojančio įstatymo nuostatos nedraudžia į tai atsižvelgti Vyriausybei nustatant reikalavimo teisių pardavimo tvarką.
Šiame kontekste pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.425 straipsnyje nustatyta, kad teisių pirkimo-pardavimo sutarčiai taikomos bendrosios pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja tų teisių prigimčiai ir esmei. Be to, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas manytina, kad siūlomos nuostatos turėtų būti nustatytos specialiuose bankų ir kredito unijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kaip bankroto proceso ypatumai. Pritarti iš dalies. Konkrečių juridinės technikos pastabų nėra suformuluota. Tačiau įvertinus pastaboje dėstomas abejones pastebėtina, kad šiuo metu įstatymas imperatyviai nustato, kad bet kuris bankrutuojančios įmonės turtas (vadinasi – ir bankų, kredito unijų turimos reikalavimo teisės į skolininkus), kurio vertė viršija
būdu – varžytinėse. Būtent dėl to, kad varžytinės nėra pritaikytos reikalavimo teisių pardavimui ir siūloma keisti nustatytąją pardavimo tvarką:
turinys dažnai susideda iš kelių susijusių prievolių (pavyzdžiui – paskolos ir įkeitimo, laidavimo ir pan.). Pats reikalavimo teisės turinys sudaro banko paslaptį. Taigi, parduodant šias teises varžytinėse, tiek dėl jų kiekio, tiek dėl turinio apsaugos iš esmės neįmanoma aiškiai identifikuoti parduodamo turto. Vienas iš pagrindinių varžytinių principų kaip tik ir yra aiškus ir vienodai suprantamas turto aprašymas; 2.
Parduodant reikalavimo teises pardavėjui (bankrutuojančiam bankui, kredito unijai) yra svarbu žinoti pirkėją – tiek dėl būtino jo patikimumo (atsižvelgiant į tai, kad perduodamas kompleksas banko paslaptį sudarančių teisių), tiek dėl finansinio pajėgumo. Įprasta, kad pirkėjas taip pat nori išsamiai susipažinti su parduodamomis teisėmis iki siūlymo dėl kainos pateikimo. 3. Parduodant reikalavimo teises varžytinėse pirkėjo identifikavimas ir jo bendravimas su pardavėju neįmanomas dėl kito esminio varžytinių principo – reikalavimo užtikrinti pirkėjų anonimiškumą;
užtikrinti galimybę keisti turto komplektaciją. Įprasta reikalavimo teisių portfelį skaidyti ir siūlyti jį pirkti pagal keletą alternatyvų: visą, dalimis, tik atskirą dalį. Bankroto administratorius, tokiu būdu parduodamas portfelį vieno pardavimo proceso metu gali išrinkti patį naudingiausią kreditoriams pardavimo būdą. Parduodant turtą iš varžytinių bet koks alternatyvų nustatymas ir/ar keitimas yra draudžiamas;
nei dėl pateiktų siūlymų pagerinimo, nei dėl pardavimo sąlygų. Tokie veiksmai įprastai atliekami parduodant reikalavimo teises bankų/kredito unijų bankroto procesuose ir yra efektyvūs. Apibendrinant pasakytina, kad nepakeitus ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p. nuostatos, kad varžytinėse parduodamas “turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą“, ši nuostata bus taikoma ir bankrutuojančių bankų bei kredito unijų turimoms reikalavimo teisėms į skolininkus, o Vyriausybė negalės numatyti specialių tokio turto pardavimo sąlygų, kadangi įstatyme nurodytasis turto pardavimo būdas (varžytinės) Vyriausybės nutarimu negali būti pakeistas.
Tokius klausimus palikus spręsti kreditorių susirinkimui ar komitetui (kaip tai buvo iki 2016 m. sausio 1 d., kuomet įsigaliojo siūloma pakeisti ĮBĮ 33 str. redakcija), būtų užtikrintas maksimalus bankroto proceso tikslų (tame tarpe - efektyvaus turto pardavimo) pasiekimas. Pažymėtina, kad iki šiol Lietuvos Respublikos bankų ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymuose nebuvo aptariama turto pardavimo tvarka šių subjektų bankroto atveju. Dėl to, pritariant pastabai apie specialiųjų normų įtvirtinimą bankų ir kredito unijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, nurodytina, kad šiuo atveju turi būti keičiami atitinkami tokių teisės aktų skyriai/dalys. 1
2Neatsižvelgus į 1 punkte išdėstytas pastabas,
siūlomo 4 punkto tekste vietoj žodžių „į skolininkus“ įrašytini žodžiai
„pagal skolininkų prievoles“, o vietoj žodžių „šio straipsnio 1 dalyje“
įrašytini žodžiai „šioje dalyje“. Pritarti iš dalies. Pritariant pastabai dėl reikalavimo teisių objekto formuluotės, pastebėtina, kad įstatymo pakeitimo įstatymu siūloma daryti išimtį iš bendrosios ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p. nuostatos, kuri įpareigoja bet kurį nurodytos vertės (virš 250 bazinių socialinių išmokų) turtą (ir reikalavimo teises) parduoti varžytinėse.
Dėl to siūlytina vietoj žodžių „šio straipsnio
išdėstyti taip: „4) Bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai priklausančios reikalavimo teisės į skolininkus pagal skolininkų prievoles ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas kita nei šio straipsnio 1 dalyje šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nustatyta tvarka. Sprendimus dėl tokių prievolių ir kito finansinio turto pardavimo priima kreditorių komitetas, o jei jis įstatymų nustatyta tvarka nėra renkamas – kreditorių susirinkimas.“1
keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų turinio darytina išvada, kad reikalavimo teisių ir finansinio turto pardavimo tvarką galėtų nustatyti tiek kreditorių susirinkimas, tiek kreditorių komitetas. Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas. Todėl, manytina, kad reikalavimo teisių ir kito finansinio turto pardavimo tvarką kreditorių komitetas galėtų nustatyti tik tuo atveju, jeigu jam tokią teisę suteiktų kreditorių susirinkimas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Pritarti. „Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 85 str. 5 d. numatyta, kad
“Jeigu banko, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo
patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas“. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 74 str. 6 d.
įstatymuose nurodytam kreditorių daugetui, yra taikoma atvirkštinė ĮBĮ nustatytajai taisyklė – kreditorių susirinkimo teises dėl turto pardavimo visuomet turi kreditorių komitetas. Tačiau pritariant pastabai dėl teisės akto aiškumo, siūlytina numatyti, kad sprendimus dėl aptariamo turto pardavimo priima kreditorių komitetas, o jei jis įstatymų nustatyta tvarka nėra renkamas – kreditorių susirinkimas. Taigi, 4 puntas papildomas paskutiniu sakiniu: „Sprendimus dėl tokių prievolių ir kito finansinio turto pardavimo priima kreditorių komitetas, o jei jis įstatymų nustatyta tvarka nėra renkamas – kreditorių susirinkimas.“1
4Iš teikiamo įstatymo projekto turinio nėra aišku,
ar projektu siūlomos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos būtų taikomas parduodant reikalavimo teises ir kitą finansinį turtą tik bankų ir kredito unijų, kurie bankrutuojančių ar bankrutavusių asmenų statusą įgis po šio įstatymo įsigaliojimo, ar įstatymo nuostatos būtų taikomos visiems bankrutuojantiems ar bankrutavusiems bankams ir kredito unijoms nepriklausomai nuo to, kada jie tokį statusą įgijo. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuotas įstatymo taikymas. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys į esamą teisinį reguliavimą dėl ĮBĮ turto pardavimą reglamentuojančių nuostatų galiojimo. 2015 m. spalio 15 d. Įmonių bankroto įstatymas buvo pakeistas. Pakeitimas įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d. ĮBĮ pakeitimo įstatyme numatytos nuostatos taikytos bankroto procedūroms, kurios buvo pradėtos įsigaliojus Pakeitimo įstatymui. Nei ĮBĮ, nei ĮBĮ pakeitimo įstatymas nenustato, kas yra laikoma bankroto “procedūra“, ypač atsižvelgiant į tai, kaip ĮBĮ 2 str. 2 d. pateikia bankroto proceso sąvoką („bankroto procesas yra teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma“).
Dėl to, net ir nustatant siūlomo pakeitimo įsigaliojimą turėtų būti atkreiptas dėmesys į įsigaliojimo normų formuluotės aiškumą. Manytina, kad ĮBĮ pakeitimas turėtų taikomas nepriklausomai nuo to, kada bankai ar kredito unijos įgijo bankrutuojančio subjekto statusą, kadangi šių subjektų turimo turto (reikalavimo teisių) pardavimo specifika dėl to nepakito. Tačiau, tuo atveju, jei kuris nors iš šių bankrutuojančių subjektų dėl reikalavimo teisių pardavimo yra ar iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo bus paskelbęs varžytines, jos dėl įstatymo pakeitimo įsigaliojimo neturėtų būti atšaukiamos. Tokia taisyklė išplaukia iš bendrųjų teisės taikymo principų (lex retro non agit), todėl neprivalo būti atskirai aptariama. Dėl šios priežasties nėra reikalinga atskirai aptarti siūlomo pakeitimo įsigaliojimą. 5. Atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintas Lietuvos banko funkcijas, svarstytina galimybė prašyti Lietuvos banko pateikti nuomonę dėl įstatymo projekto. Pritarti. Lietuvos banko nuomonės paprašyta ir ji gauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016- Išnagrinėję Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4493 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad nėra aiškūs ir suprantami Projekto rengėjų motyvai dėl siūlomų įstatymo pakeitimų. Manome, kad Projekto aiškinamasis raštas neišsamus ir nepaaiškina siūlomų įstatymo pakeitimų tikslo ir poreikio.
Mūsų nuomone, siekis netaikyti varžytinių procedūrą, perleidžiant tam tikras turtines teises, yra nesuderinamas su vienu iš bankroto procedūros tikslų – užtikrinti kreditorių reikalavimų įvykdymą. Manytume, kad kainos kriterijus, būdingas varžytinėms, yra pakankamai objektyvus ir atitinka kreditorių interesus. Tuo tarpu, Projekte siūloma teisė kreditorių susirinkimui ar kreditorių komitetui nustatyti tvarką finansiniam turtui perleisti galėtų paskatinti nevienodų ir galimai neobjektyvių kriterijų nustatymą. Taip pat pažymime, kad Projekto formuluotė suponuoja tai, kad naujai pasiūlyta reikalavimo teisės į skolininkus ir kitą finansinį turtą perleidimo tvarka galės būti taikoma jau bankrutavusių bankų turtinių teisių administravimui. Primename, kad siekiant teisinio reguliavimo išbaigtumo ir teisinio aiškumo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, keičiamo įstatymo taikymo apimtis buvo siaurinama, nustatant, kad iki šio įstatymo pradėtas bankroto procesas tęsiamas pagal anksčiau galiojusias įstatymo nuostatas. Manome, kad Projekte siūlomas reguliavimas neturėtų būti taikomas bankrutavusiems bankams ir kredito unijoms, kadangi toks taikymas būtų retrospektyvaus pobūdžio, taigi, būtų nesuderinamas su lex retro non agit principu, o taip pat sudarytų prielaidas skirtingai turtinių teisių perleidimo praktikai to paties bankroto proceso metu. Atsižvelgti. Argumentai dėl to, kad vien tik kainos kriterijaus, būdingo varžytinėms, yra nepakanka, išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos. 2.
2Lietuvos bankas,
2016-08-05 Atsižvelgdami į šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias bankrutuojantiems ar bankrutavusiems bankams ir kredito unijoms (toliau – kredito įstaigos) priklausančių reikalavimo teisių į skolininką ar kito finansinio turto (toliau – turto) pardavimą ir įvertinę šių nuostatų praktinio taikymo aspektus, darome išvadą, kad kredito įstaigų turtas turi būti parduodamas varžytynių būdu. Mūsų nuomone, šiuo metu galiojantis kredito įstaigų turimo turto pardavimo teisinis reglamentavimas yra pakankamas, o poreikis keisti įstatymo 33 straipsnį nėra pakankamai pagrįstas. Tokią išvadą darome remdamiesi šiais argumentais: · kredito įstaigų bankrotai ir su jais susiję turto pardavimai yra santykinai reti, tačiau didelės svarbos ir apimties įvykiai, todėl tokiais atvejais turėtų būti išlaikomas maksimalus pardavimo proceso skaidrumas. Dėl to atitinkamai mažėja teisminių ginčų rizika, didėja tikimybė, kad, besivaržant pirkėjams, bus sudarytos palankesnės prielaidos gauti didžiausią parduodamo turto kainą, taip užtikrinant maksimalų kredito įstaigų kreditorių reikalavimų įvykdymą. Galimybė parduoti kredito įstaigų turtą kitu nei varžytynių būdu mažina skaidrumo užtikrinimo galimybes ir galėtų turėti neigiamo poveikio kredito įstaigų reputacijai; · argumentas, kad asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymasis varžytynių metu lemia dideles sąnaudas, kelia abejonių. Kadangi asmens duomenys įprastai yra tvarkomi elektroniniu būdu, tikėtina, kad kai kurių asmens duomenų elementų pašalinimas iš varžytynėms pateikiamų dokumentų neturėtų būti susijęs su didelėmis finansinėmis sąnaudomis; · šiuo metu galiojančio įstatymo 33 straipsnis suteikia galimybę parduoti kredito įstaigų turtą ir ne varžytynių būdu – tą galima padaryti, kai turtas neparduodamas dvejose varžytynėse iš eilės. Nepritarti. Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Įstatymo projekto pagrįstumo argumentai išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai; 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Daukšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris