Projekto lyginamasis variantas
papildymas 29¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 29¹straipsniu: „29¹straipsnis. Alkoholio žalos prevencijos fondas
prevencijos fondas (toliau – Fondas) sudaromas siekiant šviesti visuomenę dėl alkoholio vartojimo žalos ir pasekmių. Fondas administruojamas pagal šį, kitus įstatymus ir Alkoholio žalos prevencijos fondo nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. 2. Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir naudoti jas alkoholio vartojimo mažinimo, visuomenės sveikatos išsaugojimo, blaivybės skatinimo socialinėms reklamoms ir tyrimams finansuoti. 3. Fondas nėra juridinis asmuo ir veikia 5 metus. 4. Fondą administruoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, vadovaudamasis Fondo nuostatais. 5. Fondo lėšos laikomos atskiroje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą programą. Fondo administravimo išlaidos negali viršyti 1 procento metinio Fondo biudžeto. 6. Fondo lėšas sudaro:
gautos 2017 – 2020 m. padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams;
kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui skiriamos lėšos iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, lygios šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytam dydžiui. Tikslų skiriamų lėšų dydį apskaičiuoja Vyriausybė. Fondui skiriamas lėšų dydis negali būti mažesnis, nei ūkio subjektų deklaruota suma, kurią jie gaudavo už alkoholio reklamą 2010 – 2015 metais. 8. Sprendimus dėl Fondo lėšų panaudojimo Alkoholio žalos prevencijos fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba (toliau – Taryba), kurios sudėtį Sveikatos apsaugos ministro teikimu 5 metams tvirtina Vyriausybė. Taryboje turi būti ne mažiau negu du nevyriausybinių organizacijų bei visuomenės informavimo priemonių atstovų.
Kitus Tarybos sudėties reikalavimus ir Tarybos kompetenciją nustatomi Fondo nuostatuose. 9. Teisę gauti Fondo lėšas turi ūkio subjektai, deklaravę pajamas, gautas iš alkoholinių gėrimų reklamos per 2010 – 2015 m. Ūkio subjektų gautos lėšos negali viršyti 25 proc. visų ūkio subjekto metinių pajamų. Fondo lėšos paskirstomos ūkio subjektams proporcingai jų deklaruotų pajamų iš alkoholinių gėrimų reklamos vidurkiui per 2014-2015 metus. Proporcijos apskaičiuojamos pirmaisiais Fondo veikimo metais ir taikomos skirstant kiekvienų vėlesnių metų Fondo lėšas. Fondo lėšos pagal nustatytas proporcijas paskirstomos ir išmokamos iki kiekvienų metų kovo 31 d. Fondo finansuojamų tyrimų įgyvendinimui ar papildomai socialiniai reklamai ūkio subjektai atrenkami pagal Fondo skelbiamus konkursus. 10. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka fondo sąskaitoje ir naudojamos Fondo veiklos tikslams finansuoti kitais metais. 11. Fondas likviduojamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Fondas likviduojamas pasibaigus penkerių metų laikotarpiui. Likvidavus Fondą, jo lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.”
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Įstatymas netenka galios 2021 m. gruodžio 31 d. Teikia: Seimo nariai Rima Baškienė Povilas Urbšys Vincė Vaidevutė Margevičienė Algimantas Dumbrava Larisa Dmitrijeva Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Michal Mackevič Aurelija Stancikienė Dangutė Mikutienė
2016-06-20 Nr. XIIP-4487 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma sukurti Alkoholio vartojimo žalos prevencijos fondą, kuris finansuotų socialinės reklamos, nukreiptos prieš alkoholio vartojimą, kūrimą ir tyrimus apie alkoholio vartojimą bei alkoholio vartojimo žalą. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog „tokiu būdu bus sukurtas kompensavimo mechanizmas, kuris apsaugos žiniasklaidos priemones nuo finansinių nuostolių, patirtų dėl alkoholio reklamos uždraudimo. Vietoje alkoholio reklamos bus analogiškos apimties socialinė reklama, skirta ligų prevencijai bei sveikatingumo skatinimui ir kt.“. Projekto nuostatos diskutuotinos keletu aspektų, tame tarpe ir dėl jų atitikties Konstitucijos 46 straipsniui ir konstituciniams atsakingo valdymo, asmenų lygiateisiškumo principams. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog Biudžeto sandaros įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šio „įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo, užimtumo ir nekeliant grėsmės kainų stabilumui užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.“ Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos, konstitucinio atsakingo valdymo principo kyla tai, kad valstybės biudžetas turi būti realus, jame numatytos pajamos ir išlaidos turi būti pagrįstos visuomenės ir valstybės reikmių bei galimybių įvertinimu.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, būtinumas užtikrinti konstitucines asmens teises ir laisves bei apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes suponuoja Vyriausybės pareigą rengiant valstybės biudžeto projektą ir Seimo pareigą svarstant ir tvirtinant valstybės biudžetą atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus (inter alia tarptautinius), kitus svarbius veiksnius (2002 m. liepos 11 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar valstybės biudžeto lėšų naudojimas žiniasklaidos priemonių galimiems finansiniams nuostoliams kompensuoti atitiktų konstitucinį atsakingo valdymo principą. Antra, Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – „mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui <...>“. Vienas iš valstybės alkoholio kontrolės politikos principų – riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Alkoholio žalos prevencijos fondas kuriamas tam, kad „<...> alkoholio vartojimo prevencijos tikslai būtų pasiekti“. Tačiau nurodoma, kad sukūrus Alkoholio žalos prevencijos fondą, „<...> bus sukurtas kompensavimo mechanizmas, kuris apsaugos žiniasklaidos priemones nuo finansinių nuostolių, patirtų dėl alkoholio reklamos uždraudimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalies nuostata „valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą“ pirmiausia reiškia Konstitucijoje įtvirtintą galimybę valdžios institucijoms vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei; antra, tik tokio vertinimo ir grupavimo pagrindu įmanoma realizuoti įtvirtintą teisę remti konkrečias ūkinės veiklos sritis ar konkrečias ūkines pastangas; pagaliau minėtas ūkinės veiklos vertinimas sudaro reikiamas prielaidas įgyvendinti Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatą „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“; vienas svarbiausių šios nuostatos akcentų – galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas; pagrindinis jo kriterijus – bendra tautos gerovė; tai gana bendras ir platus kriterijus, kurį taikant gali būti remiamasi tiek bendros gerovės samprata, tiek tikslingumo argumentais (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Taigi būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą; priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti; kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme; be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai). Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, yra traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, kuriomis valstybė prisiimtų įsipareigojimus kompensuoti žiniasklaidos priemonėms jų galimai patirtus nuostolius dėl alkoholio reklamos uždraudimo, neprieštarautų Konstitucijos 46 straipsniui. Trečia, siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad fondo lėšos būtų paskirstomos ūkio subjektams proporcingai jų deklaruotų pajamų iš alkoholinių gėrimų reklamos vidurkiui per 2014 - 2015 metus, t.y. fondo lėšų negalėtų gauti tie ūkio subjektai, kurie veiklą būtų pradėję vykdyti nuo 2015 metų. Svarstytina, ar tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario
skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manome, kad visuomenės informavimo priemonių, kurių vienas iš ūkinės veiklos pajamų šaltinių kažkuriuo laikotarpiu buvo pajamos už alkoholio reklamą, išskyrimas iš kitų visuomenės informavimo priemonių rato, numatant jų išskirtinę teisę gauti valstybės biudžeto lėšas, galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, tokia nuostata prieštarautų ir Konstitucijoje įtvirtintam sąžiningos konkurencijos principui. Valstybė, įstatymu nustatydama ūkio subjektų teises ir pareigas bei reguliuodama šių subjektų veiklos sąlygas, privalo vadovautis Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintais asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos laisvės principais.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. Monopolio įvedimas (kurį draudžia Konstitucija) – tai nepagrįstas privilegijų teikimas tam tikram ūkio subjektui, kartu ir kitų ūkio subjektų diskriminavimas, jų ūkinės veiklos laisvės ribojimas (Konstitucinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimas). 1999 m. spalio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Konstitucinis Teismas nurodė, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas, o asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, kad teikiamos projekto nuostatos galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygybės principą, manytina, jog siūlomu teisiniu reguliavimu siekiant nustatyti, kad fondo lėšos būtų paskirstomos ūkio subjektams proporcingai jų deklaruotų pajamų iš alkoholinių gėrimų reklamos vidurkiui per 2014 - 2015 metus, t.y. fondo lėšų negalėtų gauti tie ūkio subjektai, kurie veiklą būtų pradėję vykdyti nuo 2015 metų, galimai būtų iškreipta ir sąžininga konkurencija, nes šie ūkio subjektai atsidurtų nepagrįstai geresnėje padėtyje už kitus ūkio subjektus, kurie galėtų užsiimti analogiška veikla. Penkta, svarstytina, ar toks žiniasklaidos priemonių rėmimas nebūtų laikomas valstybės teikiama pagalba, numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 1 dalyje, t.y. kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Todėl atkreiptinas dėmesys, į Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad ,,apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. <...> Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas“. Atsižvelgiant į tai bei į Konkurencijos įstatymo 45 straipsnį, manytina, jog gautina Konkurencijos tarybos išvada, ar siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų laikomas valstybės teikiama pagalba. 2.
straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio 1 ir 8 dalyse vartojama sąvoka „Alkoholio žalos prevencijos fondo nuostatai“, o šio straipsnio 4 ir 8 dalyse
1 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio 1 dalyje siūlytina nurodyti, kad fondas administruojamas laikantis ir Vyriausybės nutarimų. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio 2 dalį, nurodant kokiems tyrimams finansuoti gali būti naudojamos fondo lėšos. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad fondo lėšas sudaro papildomos pajamos, gautos 2017 – 2020 m. padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Teikiamos projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, nėra aišku, kas būtų laikomos papildomomis pajamomis ir kurių metų akcizas alkoholiniams gėrimams būtų lyginamas, t.y. ar būtų lyginamas 2016 m. taikytas akcizas alkoholiniams gėrimams su 2017 – 2020 m., ar kiekvienais metais taikomas naujas akcizas alkoholiniams gėrimams būtų lyginamas su prieš tai buvusių metų akcizu. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu teikiamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4486) numato padidinti taikomą akcizą etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nurodant, jog fondo lėšas sudarytų ne tik pajamos iš padidinto akcizo alkoholiniams gėrimams, bet ir iš padidinto akcizo etilo alkoholiui.
Trečia, projekto
pajamos, gautos 2017 - 2020 m. padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams. Siūlytina projekto nuostatas derinti tarpusavyje. Analogiškos pastabos taikytinos ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio
straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fondui skiriamos lėšos iš akcizo pajamų yra lygios papildomoms pajamoms, gautoms 2017 – 2020 m. padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams. Tikslų skiriamų lėšų dydį apskaičiuoja Vyriausybė. Fondui skiriamas lėšų dydis negali būti mažesnis, nei ūkio subjektų deklaruota suma, kurią jie gaudavo už alkoholio reklamą 2010 – 2015 metais. Teikiamos projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, iš teikiamo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus fondui turi būti paskirtos visos papildomos pajamos, gautos 2017 – 2020 m. padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams, ar konkretų skiriamų lėšų dydį turėtų nustatyti Vyriausybė. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog
„Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir naudoti jas <...> socialinėms
reklamoms ir tyrimams finansuoti“.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo projektu „siekiant nesumažinti žiniasklaidos priemonių veiklos, uždraudus alkoholio reklamą, dalį į fondą surinktų lėšų numatoma skirti valstybės perkamai socialinei reklamai, kuri kompensuotų tos pačios žiniasklaidos praradimus“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl Fondui skiriamas lėšų dydis negali būti mažesnis, nei ūkio subjektų deklaruota suma, kurią jie gaudavo už alkoholio reklamą 2010 – 2015 metais. Manytina, kad Fondo lėšų dydžiui įtakos neturėtų turėti tam tikrų ūkio subjektų deklaruota suma, kurią jie gaudavo už alkoholio reklamą. Be to, nėra aišku, kodėl pasirinktas būtent 2010 -2015 metų laikotarpis. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dėl pateikto Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4437), kurio vienas iš tikslų – uždrausti alkoholio reklamą Lietuvoje, šiuo projektu siekiama nesumažinti žiniasklaidos priemonių veiklos, uždraudus alkoholio reklamą, dalį į fondą surinktų lėšų skiriant valstybės perkamai socialinei reklamai, kuri kompensuotų tos pačios žiniasklaidos praradimus. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4437), kuriuo siekiama uždrausti alkoholio reklamą Lietuvoje, dar nėra priimtas. Ketvirta, siūlytina vietoj žodžių „skiriamos“, „skiriamų“ rašyti žodžius „numatomos“, „numatomų“. 7. Projekto1 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad teisę gauti fondo lėšas turi ūkio subjektai, deklaravę pajamas, gautas iš alkoholinių gėrimų reklamos per 2010 – 2015 m. Ūkio subjektų gautos lėšos negali viršyti 25 proc. visų ūkio subjekto metinių pajamų.
Fondo lėšos paskirstomos ūkio subjektams proporcingai jų deklaruotų pajamų iš alkoholinių gėrimų reklamos vidurkiui per 2014 - 2015 metus. Proporcijos apskaičiuojamos pirmaisiais Fondo veikimo metais ir taikomos skirstant kiekvienų vėlesnių metų Fondo lėšas. Fondo lėšos pagal nustatytas proporcijas paskirstomos ir išmokamos iki kiekvienų metų kovo 31 d. Fondo finansuojamų tyrimų įgyvendinimui ir papildomai socialinei reklamai ūkio subjektai atrenkami pagal Fondo skelbiamus konkursus. Teikiamos projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, projekte teigiama, jog „<...> teisę gauti Fondo lėšas turi ūkio subjektai, deklaravę pajamas, gautas iš alkoholinių gėrimų reklamos per 2010 - 2015 m.“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad
„Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir naudoti jas <...> socialinėms
reklamoms ir tyrimams finansuoti“. Nėra aiškus šių dviejų normų santykis, nes ūkio subjektai, deklaravę pajamas, gautas iš alkoholinių gėrimų reklamos, nekuria reklamų bei neatlieka tyrimų. Antra, projekte teigiama, kad „Ūkio subjektų gautos lėšos negali viršyti 25 proc. visų ūkio subjekto metinių pajamų“. Siūlytina patikslinti, kas yra „gautos lėšos“, t.y. ar tai bus lėšos už socialinę reklamą, mokslinius tyrimus ir pan. Be to, nėra aišku kurių metų metinės pajamos bus skaičiuojamos, iš kur tokie duomenys turėtų būti gaunami (pvz., ūkio subjektas turėtų šiuos duomenis pateikti Fondui, ar pats Fondas šiuos duomenis galėtų gauti iš tam tikrų registrų, iki kada tokie duomenys turėtų būti pateikiami, kas apskaičiuos 25 procentus ir pan.).
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio
laikotarpiu, o 9 dalyje minimas deklaruotų pajamų iš alkoholinių gėrimų reklamos vidurkis per 2014 - 2015 metus. Siūlytina minėtas nuostatas derinti tarpusavyje. Taip pat nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kaip bus išvedama minėtoji proporcija, kas ją apskaičiuos, iš kur ir kada bus imamas minėtasis deklaruotų pajamų iš alkoholinių gėrimų reklamos vidurkis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektas iki šiol neturi pareigos deklaruoti pajamų, gautų iš alkoholinių gėrimų reklamos, todėl diskutuotina, ar būtų tinkamai įgyvendinama ši projektu teikiama nuostata. Trečia, projekte teigiama, kad Fondo lėšos pagal nustatytas proporcijas paskirstomos ir išmokamos iki kiekvienų metų kovo 31 d. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto1 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad
„Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir naudoti jas <...> socialinėms
reklamoms ir tyrimams finansuoti“. Nėra aiškus šių dviejų normų santykis, nes ūkio subjektai, deklaravę pajamas, gautas iš alkoholinių gėrimų reklamos, nekuria reklamų bei neatlieka tyrimų. Ketvirta, projekte teigiama, kad Fondo finansuojamų tyrimų įgyvendinimui ir papildomai socialinei reklamai ūkio subjektai atrenkami pagal Fondo skelbiamus konkursus. Siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant kokie tai bus konkursai, kur bus įtvirtinta jų vykdymo tvarka.
Be to, atsižvelgiant į aukščiau pateiktas pastabas, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatų dėl Fondo lėšų paskirstymo santykio socialinei reklamai ir tyrimams bei žiniasklaidos priemonėms, kurioms būtų kompensuojami praradimai, atsiradę uždraudus alkoholio reklamą. Penkta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio 9 dalyje vartojamą sąvoką „ūkio subjektai“, nes vienu atveju - tai bus žiniasklaidos priemonės, kitu atveju – reklamos kūrėjai ir tyrimų atlikėjai. 8. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 30 straipsniu, kuris numato, kad valstybės alkoholio kontrolės politiką pagal kompetenciją formuoja bei koordinuoja taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė. 9. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime esanti nuoroda „NR. I-552“ keistina nuoroda „NR. I-857“, o žodis „PROJEKTAS“ brauktinas kaip perteklinis;
straipsniu keičiamo įstatymo 29¹straipsnio 1, 7 ir 8 dalyse prieš žodį „Vyriausybė“ įrašytina „Lietuvos Respublikos“;
vartojami trumpiniai „m.“, „proc.“ keistini žodžiais „metų“ ir „procentų“;
projekto tekstu turi būti įrašas „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ bei nurodytos įstatymą pasirašančio asmens pareigos „Respublikos Prezidentas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-07- Nr. Į 2016-06-07 Nr. S-2016-4250 DĖL Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-552 papildymo 29¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP‑4487 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-552 papildymo 29¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑4487. Europos teisės departamento nuomone, projektu siūlomas reguliavimas, pagal kurį dalį į sukuriamą fondą surinktų lėšų numatoma „skirti valstybės perkamai socialinei reklamai, kuri kompensuotų tos pačios žiniasklaidos praradimus“[1] turėtų būti aiškinamas kaip tam tikra valstybės pagalbos forma, skirstant atitinkamas išmokas (valstybės pagalba reklamos sektoriaus įmonėms). Pažymėtina, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsniu, valstybėms narėms nustatyta pareiga iš anksto pranešti Europos Komisijai apie ketinimus suteikti, pakeisti vidaus rinką ar konkurenciją galinčią pažeisti valstybės pagalbą, kad Europos Komisija galėtų iš anksto pateikti savo pastabas. Atitinkamai valstybė narė negali numatytų priemonių įgyvendinti iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas. Kadangi valstybės pagalba, susijusi su „žiniasklaidos praradimų kompensavimu“ atitiktų visus valstybės pagalbos kriterijus, siūlomi įstatymo projekto pakeitimai turi būti suderinti su Europos Komisija.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 137 straipsnio 4 dalimi siūlytume kreiptis dėl įstatymo projektu pateiktų siūlymų, susijusių su valstybės pagalba, vertinimo į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, kuri pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatas yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, klausimais. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Projekto aiškinamojo rašto 1 dalies 6 pastraipa.
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Teisės departamento atstovai J.Bakutis, R.Dirgėlienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sukurti Alkoholio vartojimo žalos prevencijos fondą, kuris finansuotų socialinės reklamos, nukreiptos prieš alkoholio vartojimą, kūrimą ir tyrimus apie alkoholio vartojimą bei alkoholio vartojimo žalą. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog „tokiu būdu bus sukurtas kompensavimo mechanizmas, kuris apsaugos žiniasklaidos priemones nuo finansinių nuostolių, patirtų dėl alkoholio reklamos uždraudimo. Vietoje alkoholio reklamos bus analogiškos apimties socialinė reklama, skirta ligų prevencijai bei sveikatingumo skatinimui ir kt.“.
Projekto nuostatos diskutuotinos keletu aspektų, tame tarpe ir dėl jų atitikties Konstitucijos 46 straipsniui ir konstituciniams atsakingo valdymo, asmenų lygiateisiškumo principams. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog Biudžeto sandaros įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šio „įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo, užimtumo ir nekeliant grėsmės kainų stabilumui užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.“ Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos, konstitucinio atsakingo valdymo principo kyla tai, kad valstybės biudžetas turi būti realus, jame numatytos pajamos ir išlaidos turi būti pagrįstos visuomenės ir valstybės reikmių bei galimybių įvertinimu. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, būtinumas užtikrinti konstitucines asmens teises ir laisves bei apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes suponuoja Vyriausybės pareigą rengiant valstybės biudžeto projektą ir Seimo pareigą svarstant ir tvirtinant valstybės biudžetą atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus (inter alia tarptautinius), kitus svarbius veiksnius (2002 m. liepos 11 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai,
valstybės biudžeto lėšų naudojimas žiniasklaidos priemonių galimiems finansiniams nuostoliams kompensuoti atitiktų konstitucinį atsakingo valdymo principą.
Antra, Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – „mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui <...>“. Vienas iš valstybės alkoholio kontrolės politikos principų – riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Alkoholio žalos prevencijos fondas kuriamas tam, kad „<...> alkoholio vartojimo prevencijos tikslai būtų pasiekti“. Tačiau nurodoma, kad sukūrus Alkoholio žalos prevencijos fondą, „<...> bus sukurtas kompensavimo mechanizmas, kuris apsaugos žiniasklaidos priemones nuo finansinių nuostolių, patirtų dėl alkoholio reklamos uždraudimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalies nuostata „valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą“ pirmiausia reiškia Konstitucijoje įtvirtintą galimybę valdžios institucijoms vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei; antra, tik tokio vertinimo ir grupavimo pagrindu įmanoma realizuoti įtvirtintą teisę remti konkrečias ūkinės veiklos sritis ar konkrečias ūkines pastangas; pagaliau minėtas ūkinės veiklos vertinimas sudaro reikiamas prielaidas įgyvendinti Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatą „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“; vienas svarbiausių šios nuostatos akcentų – galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas; pagrindinis jo kriterijus – bendra tautos gerovė; tai gana bendras ir platus kriterijus, kurį taikant gali būti remiamasi tiek bendros gerovės samprata, tiek tikslingumo argumentais (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).
Taigi būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą; priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti; kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme; be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).
Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, yra traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, kuriomis valstybė prisiimtų įsipareigojimus kompensuoti žiniasklaidos priemonėms jų galimai patirtus nuostolius dėl alkoholio reklamos uždraudimo, neprieštarautų Konstitucijos 46 straipsniui. Trečia, siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad fondo lėšos būtų paskirstomos ūkio subjektams proporcingai jų deklaruotų pajamų iš alkoholinių gėrimų reklamos vidurkiui per 2014 - 2015 metus, t.y. fondo lėšų negalėtų gauti tie ūkio subjektai, kurie veiklą būtų pradėję vykdyti nuo 2015 metų. Svarstytina, ar tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai); vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manome, kad visuomenės informavimo priemonių, kurių vienas iš ūkinės veiklos pajamų šaltinių kažkuriuo laikotarpiu buvo pajamos už alkoholio reklamą, išskyrimas iš kitų visuomenės informavimo priemonių rato, numatant jų išskirtinę teisę gauti valstybės biudžeto lėšas, galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Be to, tokia nuostata prieštarautų ir Konstitucijoje įtvirtintam sąžiningos konkurencijos principui. Valstybė, įstatymu nustatydama ūkio subjektų teises ir pareigas bei reguliuodama šių subjektų veiklos sąlygas, privalo vadovautis Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintais asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos laisvės principais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę.
Monopolio įvedimas (kurį draudžia Konstitucija) – tai nepagrįstas privilegijų teikimas tam tikram ūkio subjektui, kartu ir kitų ūkio subjektų diskriminavimas, jų ūkinės veiklos laisvės ribojimas (Konstitucinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimas). 1999 m. spalio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Konstitucinis Teismas nurodė, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas, o asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, kad teikiamos projekto nuostatos galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygybės principą, manytina, jog siūlomu teisiniu reguliavimu siekiant nustatyti, kad fondo lėšos būtų paskirstomos ūkio subjektams proporcingai jų deklaruotų pajamų iš alkoholinių gėrimų reklamos vidurkiui per 2014 - 2015 metus, t.y. fondo lėšų negalėtų gauti tie ūkio subjektai, kurie veiklą būtų pradėję vykdyti nuo 2015 metų, galimai būtų iškreipta ir sąžininga konkurencija, nes šie ūkio subjektai atsidurtų nepagrįstai geresnėje padėtyje už kitus ūkio subjektus, kurie galėtų užsiimti analogiška veikla. Penkta, svarstytina, ar toks žiniasklaidos priemonių rėmimas nebūtų laikomas valstybės teikiama pagalba, numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis)
išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Todėl atkreiptinas dėmesys, į Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad ,,apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. <...> Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas“. Atsižvelgiant į tai bei į Konkurencijos įstatymo 45 straipsnį, manytina, jog gautina Konkurencijos tarybos išvada, ar siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų laikomas valstybės teikiama pagalba.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Daryti komitete šio įstatymo projekto svarstyme pertrauką. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas J.Bakutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sukurti Alkoholio vartojimo žalos prevencijos fondą, kuris finansuotų socialinės reklamos, nukreiptos prieš alkoholio vartojimą, kūrimą ir tyrimus apie alkoholio vartojimą bei alkoholio vartojimo žalą. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog „tokiu būdu bus sukurtas kompensavimo mechanizmas, kuris apsaugos žiniasklaidos priemones nuo finansinių nuostolių, patirtų dėl alkoholio reklamos uždraudimo. Vietoje alkoholio reklamos bus analogiškos apimties socialinė reklama, skirta ligų prevencijai bei sveikatingumo skatinimui ir kt.“. Projekto nuostatos diskutuotinos keletu aspektų, tame tarpe ir dėl jų atitikties Konstitucijos 46 straipsniui ir konstituciniams atsakingo valdymo, asmenų lygiateisiškumo principams.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog Biudžeto sandaros įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šio „įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo, užimtumo ir nekeliant grėsmės kainų stabilumui užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.“ Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos, konstitucinio atsakingo valdymo principo kyla tai, kad valstybės biudžetas turi būti realus, jame numatytos pajamos ir išlaidos turi būti pagrįstos visuomenės ir valstybės reikmių bei galimybių įvertinimu. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, būtinumas užtikrinti konstitucines asmens teises ir laisves bei apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes suponuoja Vyriausybės pareigą rengiant valstybės biudžeto projektą ir Seimo pareigą svarstant ir tvirtinant valstybės biudžetą atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus (inter alia tarptautinius), kitus svarbius veiksnius (2002 m. liepos 11 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai,
valstybės biudžeto lėšų naudojimas žiniasklaidos priemonių galimiems finansiniams nuostoliams kompensuoti atitiktų konstitucinį atsakingo valdymo principą.
Antra, Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – „mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui <...>“. Vienas iš valstybės alkoholio kontrolės politikos principų – riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Alkoholio žalos prevencijos fondas kuriamas tam, kad „<...> alkoholio vartojimo prevencijos tikslai būtų pasiekti“. Tačiau nurodoma, kad sukūrus Alkoholio žalos prevencijos fondą, „<...> bus sukurtas kompensavimo mechanizmas, kuris apsaugos žiniasklaidos priemones nuo finansinių nuostolių, patirtų dėl alkoholio reklamos uždraudimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalies nuostata „valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą“ pirmiausia reiškia Konstitucijoje įtvirtintą galimybę valdžios institucijoms vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei; antra, tik tokio vertinimo ir grupavimo pagrindu įmanoma realizuoti įtvirtintą teisę remti konkrečias ūkinės veiklos sritis ar konkrečias ūkines pastangas; pagaliau minėtas ūkinės veiklos vertinimas sudaro reikiamas prielaidas įgyvendinti Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatą „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“; vienas svarbiausių šios nuostatos akcentų – galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas; pagrindinis jo kriterijus – bendra tautos gerovė; tai gana bendras ir platus kriterijus, kurį taikant gali būti remiamasi tiek bendros gerovės samprata, tiek tikslingumo argumentais (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).
Taigi būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą; priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti; kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme; be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).
Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, yra traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, kuriomis valstybė prisiimtų įsipareigojimus kompensuoti žiniasklaidos priemonėms jų galimai patirtus nuostolius dėl alkoholio reklamos uždraudimo, neprieštarautų Konstitucijos 46 straipsniui. Trečia, siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad fondo lėšos būtų paskirstomos ūkio subjektams proporcingai jų deklaruotų pajamų iš alkoholinių gėrimų reklamos vidurkiui per 2014 - 2015 metus, t.y. fondo lėšų negalėtų gauti tie ūkio subjektai, kurie veiklą būtų pradėję vykdyti nuo 2015 metų. Svarstytina, ar tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai); vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manome, kad visuomenės informavimo priemonių, kurių vienas iš ūkinės veiklos pajamų šaltinių kažkuriuo laikotarpiu buvo pajamos už alkoholio reklamą, išskyrimas iš kitų visuomenės informavimo priemonių rato, numatant jų išskirtinę teisę gauti valstybės biudžeto lėšas, galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Be to, tokia nuostata prieštarautų ir Konstitucijoje įtvirtintam sąžiningos konkurencijos principui. Valstybė, įstatymu nustatydama ūkio subjektų teises ir pareigas bei reguliuodama šių subjektų veiklos sąlygas, privalo vadovautis Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintais asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos laisvės principais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę.
Monopolio įvedimas (kurį draudžia Konstitucija) – tai nepagrįstas privilegijų teikimas tam tikram ūkio subjektui, kartu ir kitų ūkio subjektų diskriminavimas, jų ūkinės veiklos laisvės ribojimas (Konstitucinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimas). 1999 m. spalio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Konstitucinis Teismas nurodė, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas, o asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, kad teikiamos projekto nuostatos galimai pažeistų konstitucinį asmenų lygybės principą, manytina, jog siūlomu teisiniu reguliavimu siekiant nustatyti, kad fondo lėšos būtų paskirstomos ūkio subjektams proporcingai jų deklaruotų pajamų iš alkoholinių gėrimų reklamos vidurkiui per 2014 - 2015 metus, t.y. fondo lėšų negalėtų gauti tie ūkio subjektai, kurie veiklą būtų pradėję vykdyti nuo 2015 metų, galimai būtų iškreipta ir sąžininga konkurencija, nes šie ūkio subjektai atsidurtų nepagrįstai geresnėje padėtyje už kitus ūkio subjektus, kurie galėtų užsiimti analogiška veikla. Penkta, svarstytina, ar toks žiniasklaidos priemonių rėmimas nebūtų laikomas valstybės teikiama pagalba, numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis)
išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Todėl atkreiptinas dėmesys, į Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad ,,apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. <...> Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas“. Atsižvelgiant į tai bei į Konkurencijos įstatymo 45 straipsnį, manytina, jog gautina Konkurencijos tarybos išvada, ar siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų laikomas valstybės teikiama pagalba.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-06-20 išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-552 papildymo 29¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4487 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui ir konstituciniams atsakingo valdymo bei asmenų lygiateisiškumo principams. 8. Balsavimo rezultatai: už - 4, prieš - nėra, susilaikė - 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė