1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas nereglamentuoja politinių partijų, kurios pagal 2003 m. lapkričio
reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 500) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1524/2007, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL
partijomis, finansavimo ir jų finansavimo kontrolės. Šis įstatymas Europos politinėms partijoms taikomas tiek, kiek jų nereglamentuoja šioje dalyje nurodytas reglamentas. Šis įstatymas nereglamentuoja politinių partijų, kurios pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL 2014 L 317, p. 1) laikomos Europos politinėmis partijomis, finansavimo ir jų finansavimo kontrolės.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Parengti Lietuvos Respublikos Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektą (toliau – Europos politinių partijų ir fondų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Politinių partijų įstatymo projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) paskatino 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (toliau – Reglamentas) priėmimas. Įstatymų projektais siekiama užtikrinti Reglamento tinkamą įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje nuo 2017 m. sausio 1 dienos. Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje 12 straipsnyje pripažįstamas labai svarbus Europos lygmens politinių partijų vaidmuo formuojant europiečių politinį sąmoningumą ir padedant Sąjungos piliečiams išreikšti politinę valią. Europos partijos – svarbiausios demokratijos stiprinimo proceso dalyvės, nes joms suteikiama išskirtinė galimybė užmegzti ryšius su piliečiais ir sumažinti nacionalinio bei europinio politinio lygmens atotrūkį. Plėtodamos tarpvalstybinį politinį dialogą, šios partijos padeda formuoti Europos viešąją erdvę. Vadovaujantis Reglamento nuostatomis, Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai, pageidaujantys įgyti Europos teisinį statusą ir gauti finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, turi laikytis tam tikrų principų ir tenkinti tam tikras sąlygas.
Pirmiausia, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, veikdami visoje Europos Sąjungoje, turi laikytis teisinės valstybės, laisvės, demokratijos, lygybės principų. Antra, tokie juridiniai asmenys turi būti atstovaujami nustatytame skaičiuje valstybių narių, taip pat jie negali siekti pelno. Pažymėtina ir tai, kad Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai privalo gerbti vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjungos veikla, taip pat turi atitikti aukštus vidaus demokratijos, valdymo, atskaitomybės ir skaidrumo standartus ir turi būti užregistruoti Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos lygmens politinių partijų nariais gali būti valstybių narių nacionalinės ir regioninės partijos ir pavieniai piliečiai. Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams suteikus Europos teisinį statusą, jiems bus užtikrinamas veiksnumas ir pripažinimas visose valstybėse narėse. Tačiau tokiu veiksnumu ir pripažinimu jiems nebus suteikiama teisė siūlyti kandidatų dalyvauti nacionaliniuose ar Europos Parlamento rinkimuose ir referendumų kampanijose. Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų veikla bus reglamentuojama Reglamentu, o klausimai, kuriems Reglamentas nebus taikomas, bus reglamentuojami Europos politinių partijų ir fondų įstatymu bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Reglamente nustatyti pagrindiniai Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų steigimui ir statutui keliami reikalavimai, jų registravimo sąlygos, Europos politinių partijų ir fondų institucijos ir Europos politinių partijų ir fondų registro steigimas, taip pat Europos teisinio subjektiškumo įgijimas ir jo galiojimo pabaiga, finansavimo sąlygos, kontrolės ir sankcijų taisyklės. Reglamentas suteikia teisę Europos politinės partijos ir Europos politinio fondo buveinės valstybei narei taikyti kitus arba papildomus reikalavimus nei nustatyti Reglamente, pavyzdžiui, dėl jų organizavimo ir statuto, tačiau su sąlyga, kad tokios nuostatos neprieštarauja Reglamentui. Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų Europos teisinis subjektiškumas bus įgyjamas arba nutraukiamas laikantis reikalavimų ir procedūrų, kuriais bus siekiama apsaugoti valstybės narės, Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo ir bet kurių atitinkamų trečiųjų šalių interesus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius – Teisingumo ministerija. Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamentas (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected]). Tiesioginis įstatymų projektų rengėjas – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Žana Jerochovienė (tel. 266 2913, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektų aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai tokių teisinių formų kaip Europos politinė partija ar Europos politinis fondas nenumato ir jų nereglamentuoja.
Vadovaujantis Reglamento nuostatomis, įsigaliojus Reglamentui dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, tai yra 2014 m. lapkričio 24 dieną, 2003 m. lapkričio
reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių buvo panaikintas, tačiau jo nuostatos toliau taikomos vykdant veiksmus ir įsipareigojimus, susijusius su politinių partijų ir politinių fondų finansavimu Europos lygmeniu 2014–2017-aisiais biudžetiniais metais. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Didinant Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų matomumą, pripažinimą, veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, įstatymų projektais siekiama užtikrinti Reglamento tinkamą įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje nuo
fondų įstatymo projektu reglamentuojamas juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra Europos politinė partija arba Europos politinis fondas, steigimas ir likvidavimas, kiek tai leidžia Reglamentas ir kiek kitaip nenumatyta Reglamente. Europos politinių partijų ir fondų įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Teisingumo ministerija yra institucija, kuri išduoda pažymą, kad steigiama Europos politinė partija ar Europos politinis fondas ir jų statutas atitinka Lietuvos Respublikos teises normas.
Europos politinių partijų ir fondų įstatymo projekte taip pat numatyta, kad Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų registre įregistruotos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti registruojamos Juridinių asmenų registre. Po Europos politinių partijų ir fondų institucijos sprendimo paskelbimo užregistruoti Europos politinę partiją ar Europos politinį fondą Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų registre, Europos politinė partija arba Europos politinis fondas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Teisingumo ministerijai pateikia standartinės formos registro išrašą. Teisingumo ministerija per 30 dienų nuo duomenų ir dokumentų gavimo dienos patvirtina Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir dokumentų atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams ir surašo išvadą. Reglamente yra įtvirtinta, kad reikalaujant valstybei narei, kurioje yra Europos politinės partijos ir Europos politinio fondo būstinė, Europos politinių partijų ir fondų institucija sprendimą užregistruoti Europos politinę partiją arba Europos politinį fondą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia tik pasikonsultavusi su ta valstybe nare. Europos politinių partijų ir fondų įstatymo projekte siūloma šia galimybe pasinaudoti ir numatyti, kad prieš paskelbiant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje sprendimą užregistruoti arba išbraukti iš registro Europos politinę partiją ar Europos politinį fondą, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje, Teisingumo ministerija turi konsultuoti Europos Sąjungos institucijas.
Europos politinių partijų ir fondų įstatymo projekte taip pat numatyta, kad Europos politinė partija arba Europos politinis fondas į Lietuvos Respublikoje veikiantį juridinį asmenį negali būti pertvarkomi, todėl likviduojami. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3 straipsnio 3 dalis leidžia įstatymuose, perkeliančiuose ir įgyvendinančiuose Europos Sąjungos teisės aktus, numatyti kitokias nei Lietuvos Respublikos civiliniams kodekse įtvirtintas nuostatas. Todėl Europos politinių partijų ir fondų įstatymo projekte yra numatyta, kad Europos politinės partijos ir (ar) Europos politinio fondo išbraukimas iš Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų registro yra minėtų juridinių asmenų likvidavimo pagrindas. Po Europos politinių partijų ir fondų institucijos paskelbto sprendimo įsigaliojimo išbraukti Europos politinę partiją arba Europos politinį fondą iš Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų registro, Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo likvidatorius per 30 dienų nuo Europos politinių partijų ir fondų institucijos sprendimo įsigaliojimo dienos Teisingumo ministerijai turi pateikti standartinės formos registro išrašą bei viešą paskelbimo faktą ir pranešimą visiems kreditoriams patvirtinančius dokumentus. Projekte numatyta, kad Europos politinė partija ar Europos politinis fondas nuo Juridinių asmenų registre statuso įregistravimo dienos įgyja likviduojamos Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo teisinį statusą.
Tuo pačiu Europos politinių partijų ir fondų įstatymo projekte siūloma pasinaudoti valstybei narei suteikiama galimybe Europos politinių partijų ir fondų institucijai pateikti išsamų ir pagrįstą prašymą nutraukti Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje, registraciją, jeigu jų veikla prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Tuo atveju, kai Europos politinė partija ar Europos politinis fondas nesilaikys Lietuvos Respublikos teisės aktų, pagal Teisingumo ministerijos prašymą, institucija, registruojanti Europos politines partijas ir Europos politinius fondus, turės priimti sprendimą arba taikyti Reglamente nustatytas procedūras arba išbraukti Europos politinę partiją ir Europos politinį fondą iš registro. Europos politinių partijų ir fondų įstatymo projekte numatyta ir tai, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija yra paskiriama nacionaliniu informacijos centru ir užtikrina informacijos keitimąsi dėl klausimų, susijusių su Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo nuostatomis, kontrole ir sankcijomis, taip pat jai turi būti teikiamos Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų metinės finansinės ataskaitos ir kiti dokumentai, numatyti Reglamente. Parengtame Politinių partijų įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad įstatymas nebus taikomas politinėms partijoms, kurios pagal Reglamentą yra laikomos Europos politinėmis partijomis, taip pat šių juridinių asmenų finansavimui ir finansavimo kontrolei. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Bus pasiruošta Reglamento įgyvendinimui Lietuvos Respublikoje ir Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai galės tapti matomesniais ir aktyvesniais Europos Sąjungos daugiapakopės politinės sistemos veikėjais. Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus įstatymų projektus Priėmus įstatymų projektus galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektuose naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra nustatomi, todėl sąvokų vertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka atliktas nebuvo. 10.
atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai užtikrina 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo, taikymą. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m.
gruodžio 31 d. turi patvirtinti pažymos, kuria patvirtinama, kad pareiškėjas ir jo statutas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, išdavimo tvarką. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi priimti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, pakeitimus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi priimti Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, pakeitimus. 4. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi priimti įstatymams įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teises aktus, reglamentuojančius informacijos keitimąsi dėl klausimų, susijusių su Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo nuostatomis, kontrole ir sankcijomis. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymų įgyvendinimas valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13.
išvados Įstatymų projektai pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, paskelbiant juos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. Rengiant įstatymų projektus, specialistų išvadų negauta. 14. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos politinė partija“, „Europos politinis fondas“, „politinė partija“,
„likvidavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
2016-06-15 Nr. XIIP-4482 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, esminių pastabų neturime, tik projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje pateikiamoje nuorodoje į Europos Sąjungos teisės aktą vietoj trumpinio „EB“ vartotinas trumpinys „ES“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2017-04-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministro patarėjas Giedrius Mozūraitis, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Rokas Stabingis, Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skyriaus vedėja Lina Petronienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, esminių pastabų neturime, tik projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje pateikiamoje nuorodoje į Europos Sąjungos teisės aktą vietoj trumpinio „EB“ vartotinas trumpinys „ES“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Įstatymo projektą Nr. XIIP-4482 grąžinti iniciatoriams tobulinti, kadangi Komitetas nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-4481, kuriam įstatymo projektas Nr. XIIP-4482 yra lydintysis. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Masiulis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto primininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė