Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito
įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Šiame Įstatyme sąvoka „bankas“ apima ir sąvoką „specializuotas bankas“.“
2Papildyti 2 straipsnį 10 dalimi:
„10. Specializuotas bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę ir kuri turi teisę teikti tik šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytas kitas finansines paslaugas.“
Papildyti 4 straipsnį 5 dalimi:
„5. Specializuotas bankas turi teisę, jeigu ši
teisė neapribota šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka, teikti tik šias finansines paslaugas:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;
2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);
3) finansinė nuoma (lizingas);
4) mokėjimo paslaugos;
5) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių išdavimas ir administravimas, jei šios veiklos neapima šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytos paslaugos;
6) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;
7) finansinis tarpininkavimas (agento veikla);
8) pinigų tvarkymas;
9) kreditingumo vertinimo paslaugos;
10) seifo kamerų nuoma;
11) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais);
12) elektroninių pinigų leidimas.“
Papildyti 9 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Priežiūros institucija, išduodama licenciją specializuotam bankui, licencijoje nurodo apie šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus specializuoto banko veiklai taikomus apribojimus. Specializuotam bankui, kuris ketina teikti kitas finansines paslaugas, negu nurodyta šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, pateikus prašymą ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad specializuotas bankas atitinka šio Įstatymo 40 straipsnio
teikti visas finansines paslaugas, priežiūros institucija pakeičia licenciją.“
Papildyti 40 straipsnį 2 dalimi:
„2. Specializuoto banko Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų banko nuosavo kapitalo
dalių suma turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Antanas Nesteckis Andrius Palionis
Projekto Nr. XIIP-4469(2) lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi
licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Šiame Įstatyme sąvoka „bankas“ apima ir sąvoką „specializuotas bankas“.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Specializuotas bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri
turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę ir kuri turi teisę teikti tik šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytas kitas finansines paslaugas.“
Papildyti 4 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Specializuotas bankas turi teisę, jeigu ši teisė neapribota šio ar kitų
įstatymų nustatyta tvarka, teikti tik šias finansines paslaugas:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;
2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);
3) finansinė nuoma (lizingas);
4) mokėjimo paslaugos;
5) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių išdavimas ir administravimas, jei šios veiklos neapima šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytos paslaugos;
6) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;
7) finansinis tarpininkavimas (agento veikla);
8) pinigų tvarkymas;
9) kreditingumo vertinimo paslaugos;
10) seifo kamerų nuoma;
11) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais);
12) elektroninių pinigų leidimas.“
Papildyti 9 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Priežiūros institucija išduodama licenciją specializuotam bankui licencijoje nurodo apie šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus specializuoto banko veiklai taikomus apribojimus. Specializuotam bankui, kuris ketina teikti kitas finansines paslaugas, negu nurodyta šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, pateikus prašymą ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad specializuotas bankas atitinka šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalaus banko kapitalo reikalavimą ir yra pasirengęs teikti visas finansines paslaugas, priežiūros institucija pakeičia licenciją.“
Papildyti 40 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Specializuoto banko Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e
punktuose nustatytų banko nuosavo kapitalo dalių suma turi būti ne mažesnė kaip
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS BANKŲ ĮSTATYMO NR. IX-2085 2, 4, 9 ir 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą, visų pirma, paskatino siekis Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nustatytus reikalavimus minimaliam bankų kapitalui, kiek tai suderinama su bankų veiklos sąlygas nustatančia 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – Direktyva 2013/36/ES), sušvelninti taip, kad būtų palengvintos sąlygos pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančioms kredito unijoms persitvarkyti į bankus. Įstatymo projektas yra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įregistruotais ir svarstomais įstatymų projektais, kuriais siekiama įgyvendinti Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 109-S-1 „Dėl Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“, t. y. Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-3771) ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-3772).
XIIP-3772). Šiais įstatymo projektais, atsižvelgiant į tai, kad kredito unijai, pasiekusiai tam tikras veiklos apimtis bei kapitalo dydį, turėtų būti numatyta galimybė tęsti veiklą kaip bankui, yra siūloma numatyti, kad kredito unija gali būti pertvarkoma į pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą išduotą banko licenciją turinčią akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę. Kadangi vienas iš pagrindinių kredito unijoms paprastai sunkiai įgyvendinamų reikalavimų banko licencijai gauti yra reikalavimas turėti ne mažesnį kaip 5 mln. eurų pradinį kapitalą, įstatymo projektu siūloma šį reikalavimą sumažinti iki 1 mln. eurų. Įstatymo projektu siūlomomis nuostatomis būtų sudarytos sąlygos šiuo metu veikiančioms kredito unijoms virsti į mažus bankus ir toliau vykdyti savarankišką veiklą. Be to, tokių finansinių įstaigų įteisinimas galimai padidintų konkurenciją rinkoje, kadangi sumažimus pradinio kapitalo reikalavimus būtų sudaromos lengvesnės sąlygos steigti ir vystyti banką naujiems rinkos dalyviams. Verta paminėti, kad Didžiojoje Britanijoje dviejų tipų kredito įstaigos yra pasinaudojusios Direktyvoje 2013/36/ES (12 str. 4 dalis) numatyta išimtimi: mažieji specializuoti bankai (angl. Small Specialist Bank) ir Būsto bendrijos (angl. Building society; tokios įstaigos veikia ir Airijoje). Mažieji specializuoti bankai atlieka tokias pačias funkcijas kaip ir bankai, o jiems augant ir jų kapitalui tapus didesniam nei 5 mln. Eur, jie tiesiog pradedami traktuoti kaip eiliniai komerciniai bankai. Be to, jiems taikomi visi reikalavimai, kaip ir paprastam bankui, veikiančiam Didžiojoje Britanijoje. Būsto bendrijos yra finansų institucijos, kurių bendrasavininkai yra jos nariai. Jos siūlo bankininkystės bei kitas finansines paslaugas, iš kurių pagrindinės – taupomosios sąskaitos ir būsto paskolų teikimas. Tokiu būdu yra sudaromos liberalesnės sąlygos rinkos dalyviams siūlyti specializuotas finansines paslaugas savo klientams. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai - Lietuvos Respublikos Seimo nariai Antanas Nesteckis ir Andrius Palionis. 3. Dabartinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos bankų įstatymą, visi Lietuvos Respublikoje licencijuoti bankai privalo turėti ne mažesnį kaip 5 milijonų eurų kapitalą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymo projektu, visų pirma, siūloma Lietuvos Respublikos bankų įstatymą papildyti nuostatomis, kuriomis būtų įteisinta bankų rūšis – specializuotas bankas. Numatoma, kad Lietuvos Respublikos bankų įstatyme vartojama sąvoka „bankas“ apimtų ir sąvoką „specializuotas bankas“, taip pat įstatyme pateikiamas specializuoto banko apibrėžimas. Pagal siūlomą specializuoto banko apibrėžimą ir Lietuvos Respublikos bankų įstatyme siūlomas nustatyti finansines paslaugas, kurias turėtų teisę teikti specializuotas bankas, numatoma, kad specializuotam bankui būtų taikomi iš esmės visi bankams nustatyti reikalavimai ir specializuotas bankas galėtų iš esmės užsiimti visų bankams leidžiamų finansinių paslaugų teikimu. Pažymėtina, kad Direktyvoje 2013/36/ES numatyta, kad pradinis kredito įstaigos kapitalas turi būti ne mažesnis negu 5 mln. eurų. Kartu ši direktyva (12 str. 4 dalis) numato, kad valstybės narės gali išduoti veiklos leidimą tam tikrų kategorijų kredito įstaigoms, kurių pradinis kapitalas yra mažesnis nei 5 mln. Eur, laikantis šių sąlygų: 1) pradinis kapitalas yra ne mažesnis nei 1 mln. eurų; 2) atitinkamos valstybės narės Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai praneša, dėl kokių priežasčių jos pasinaudojo ta galimybe. Tokia išimtimi Lietuvos Respublika jau yra pasinaudojusi reguliuodama Centrinės kredito unijos veiklą. Atsižvelgiant į šias Direktyvos 2013/36/ES 12 str.
4 d. nuostatas, siūloma numatyti, kad specializuotam bankui būtų taikomas ne 5 mln., o 1 mln. eurų minimalaus kapitalo reikalavimas. Taip pat, siekiant, kad specializuoti bankai labiau užsiimtų tradicine bankininkystės veikla, t.y. gyventojų ir smulkaus bei vidutinio verslo kreditavimu, siūloma numatyti, kad specializuotas bankas negalėtų užsiimti investicinių paslaugų, investicinių fondų, uždaro tipo investicinių bendrovių, pensijų fondų ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymo ir kitų panašaus pobūdžio finansinių paslaugų teikimu. Pažymėtina, kad, kaip minėta aiškinamojo rašto pirmoje dalyje, siūlomo reguliavimo teigiamas rezultatas būtų tai, kad jis palengvintų sąlygas pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančioms kredito unijoms persitvarkyti į mažus bankus ir toliau vykdyti savarankišką veiklą. Be to, kadangi sumažinus pradinio kapitalo reikalavimus būtų sudaromos lengvesnės sąlygos steigti ir vystyti banką, jis taip pat galėtų didinti konkurenciją Lietuvos bankų sektoriuje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymų projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinus numatytus pakeitimus bus sudarytos sąlygos didinti konkurenciją bankų sektoriuje, kadangi, sumažinus kapitalo reikalavimus naujiems rinkos dalyviams, bus paprasčiau steigti specializuotą banką, kuris, sukaupęs pakankamą kapitalo lygį, galės virsti banku.
Priimtas įstatymas taip pat palengvins sąlygas veikiančioms kredito unijoms persitvarkyti į pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą veikiančius bankus. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, esant reikalui, su juo bus derinami Lietuvos banko teisės aktai. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymo projekto įgyvendinimui nebus reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekte numatytų nuostatų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „specializuotas bankas“. Teikia:
Seimo nariai Antanas Nesteckis Andrius Palionis
2016-06-06 Nr. XIIP-4469 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto nuostatas dėl specializuotų bankų veiklos, atkreipiame dėmesį, jog analogiškos nuostatos šiame įstatyme jau buvo įtvirtintos anksčiau, tačiau 2015-03-19 priėmus įstatymą Nr. XII-1545, jos buvo panaikintos. Pastarojo įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, jog „Bankų įstatymo projekto
straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta specializuoto banko sąvoka. Specializuoto banko sąvokos atsisakoma atsižvelgiant į tai, kad direktyva 2013/36/ES taikoma kredito įstaigoms, tuo tarpu ribotos finansinės veiklos subjektai pagal teikiamas finansines paslaugas nėra priskirtini kredito įstaigoms (negali priimti indėlių), jų veiklą reguliuoja specialūs įstatymai (Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas). Direktyvoje 2013/36/ES, Reglamente 575/2013, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansinių paslaugų teikimą, nėra nustatyta tokios sąvokos, taip pat rinkoje nėra veikiančių subjektų - specializuotų bankų, todėl minėtas pakeitimas nesukels neigiamų pasekmių“. 2. Atsižvelgiant į tai, jog specializuotiems bankams pagal teikiamą įstatymo projektą būtų suteikta teisė priimti indėlius, šiems bankams turėtų būti taikomi analogiški nuosavo kapitalo dydžio reikalavimai kaip ir kitoms kredito įstaigoms, t.y. bankams. Priešingu atveju, iš esmės niekuo nesiskiriantiems subjektams, vykdantiems analogišką veiklą ir pasirinkusiems analogišką veiklos formą – bankas, būtų nustatytas skirtingo turinio teisinis reguliavimas.
Tokia situacija vertintina kaip galimai pažeidžianti asmenų lygiateisiškumo nuostatas bei pažeidžianti konkurencijos teisės nuostatas. 3. Projekto
nustatyti, kad ,,Priežiūros institucija išduodama licenciją specializuotam bankui, licencijoje nurodo apie šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus specializuoto banko veiklai taikomus apribojimus. Specializuotam bankui, kuris ketina teikti kitas finansines paslaugas, negu nurodyta šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, pateikus prašymą ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad specializuotas bankas atitinka šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalaus banko kapitalo reikalavimą ir yra pasirengęs teikti visas finansines paslaugas, priežiūros institucija pakeičia licenciją“. Siūlomos nuostatos kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nuostata, kad Priežiūros institucija licencijoje nurodo šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus specializuoto banko apribojimus, nedera su projekto 2 straipsniu siūlomomis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nes pastarosiose nėra siūloma nustatyti, kokie konkrečiai apribojimai galėtų būti taikytini specializuotam bankui, bet išvardinamos finansinės paslaugos, kurias galėtų teikti specializuoti bankai. Atsižvelgus į tai, projektas tikslintinas. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais terminais ir tvarka turėtų būti keičiama specializuoto banko licencija tuo atveju, jeigu pastarasis ketintų teikti visas finansines paslaugas ir pateiktų prašymą bei dokumentus, kad atitinka įstatymo nustatytus atitinkamus reikalavimus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 4.
finansų sektoriuje bei į Lietuvos banko kompetenciją finansų sektoriaus priežiūroje, turi būti gautos šių institucijų išvados dėl teikiamo įstatymo projekto. 5. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 13 punktą teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti „licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos ar ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu“. Atsižvelgiant į šią nuostatą turi būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-06- Nr. Į 2016-06-06 Nr. S-2016-4052 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-4469 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4469 (toliau – Projektas), pažymime, kad Projekte siūlomais įstatymo pakeitimais išplečiama sąvokos kredito įstaiga, kaip ji suprantama pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013), reikšmė nacionalinėje teisėje. Tai reiškia, kad specializuotieji bankai privalės atitikti visus kredito įstaigoms keliamus prudencinius reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) Nr. 575/2013, taip pat kitas kredito įstaigų veiklą ir riziką ribojančias sąlygas, nustatytas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau ‑ Direktyva 2013/36/ES). Atsižvelgdami į tai, manome, kad:
siūlomas specializuoto banko pradinio kapitalo dydis neatitinka Direktyvos 2013/36/ES 12 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo pradinio kapitalo dydžio.
Vadovaujantis Direktyvos 2013/36/ES 12 straipsnio 4 dalimi valstybės narės gali išduoti veiklos leidimą tam tikrų kategorijų kredito įstaigoms, kurių pradinis kapitalas yra mažesnis negu 5 mln. eurų, jeigu laikomasi šių sąlygų: pradinis kapitalas yra ne mažesnis kaip 1 mln. eurų ir valstybės narė pranešė Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai, dėl kokių priežasčių tam tikroms kredito įstaigoms taikytinas mažesnis pradinio kapitalo dydis. Atsižvelgdami į tai, manome, kad apie Projektu atliktus įstatymo pakeitimus yra būtina pranešti nurodytoms Europos Sąjungos institucijoms. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi Projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos banku. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, , Dalia Mudėnienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-06 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatas dėl specializuotų bankų veiklos, atkreipiame dėmesį, jog analogiškos nuostatos šiame įstatyme jau buvo įtvirtintos anksčiau, tačiau 2015-03-19 priėmus įstatymą Nr. XII-1545, jos buvo panaikintos. Pastarojo įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, jog „Bankų įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios Bankų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta specializuoto banko sąvoka. Specializuoto banko sąvokos atsisakoma atsižvelgiant į tai, kad direktyva 2013/36/ES taikoma kredito įstaigoms, tuo tarpu ribotos finansinės veiklos subjektai pagal teikiamas finansines paslaugas nėra priskirtini kredito įstaigoms (negali priimti indėlių), jų veiklą reguliuoja specialūs įstatymai (Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas).
Direktyvoje 2013/36/ES, Reglamente 575/2013, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansinių paslaugų teikimą, nėra nustatyta tokios sąvokos, taip pat rinkoje nėra veikiančių subjektų - specializuotų bankų, todėl minėtas pakeitimas nesukels neigiamų pasekmių“. Nepritarti Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas nėra susijęs su anksčiau Bankų įstatyme buvusiomis ir 2015-03-19 priėmus įstatymą Nr. XII-1545 panaikintomis nuostatomis. Iki Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo įsigaliojimo specializuotais bankais buvo vadinamos (apibrėžiamos ir reguliuojamos Bankų įstatyme) tokios kredito įstaigos, kurios turėjo teisę užsiimti tik elektroninių pinigų išleidimo ir tvarkymo ir mokėjimo paslaugų teikimo veikla. Tačiau šiuo metu specializuoto banko sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžiama ir naudojama, todėl tokiais bankais pagal siūlomo įstatymo projekto nuostatas galėtų būti laikomos kredito įstaigos, kurioms leidžiama vykdyti ribotą finansinių paslaugų teikimo veiklą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-06
specializuotiems bankams pagal teikiamą įstatymo projektą būtų suteikta teisė priimti indėlius, šiems bankams turėtų būti taikomi analogiški nuosavo kapitalo dydžio reikalavimai kaip ir kitoms kredito įstaigoms, t.y. bankams. Priešingu atveju, iš esmės niekuo nesiskiriantiems subjektams, vykdantiems analogišką veiklą ir pasirinkusiems analogišką veiklos formą – bankas, būtų nustatytas skirtingo turinio teisinis reguliavimas.
Tokia situacija vertintina kaip galimai pažeidžianti asmenų lygiateisiškumo nuostatas bei pažeidžianti konkurencijos teisės nuostatas. Nepritarti Pažymėtina, kad bankų veiklos sąlygas nustato 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – Direktyva 2013/36/ES), kuri reguliuoja kredito įstaigų, t. y. įmonių, kurios verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita veiklą (žr. Direktyvos 2013/36/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Ta pati direktyva (12 str. 4 dalis) numato, kad valstybės narės gali išduoti veiklos leidimą tam tikrų kategorijų kredito įstaigoms, kurių pradinis kapitalas yra mažesnis nei 5 mln. Eur, laikantis šių sąlygų: 1) pradinis kapitalas yra ne mažesnis nei 1 mln. eurų; 2) atitinkamos valstybės narės Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai praneša, dėl kokių priežasčių jos pasinaudojo ta galimybe. Todėl argumentas, jog visiems subjektams, kurie turi teisę priimti indėlius turi būti nustatytas vienodas pradinio nuosavo kapitalo dydžio reikalavimas nėra suderinamas su minėtomis Direktyvos 2013/36/ES nuostatomis. Pažymėtina, kad kredito įstaigos, kurioms nustatyti mažesni pradinio nuosavo kapitalo reikalavimai veikia ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir t.t.). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-063 3.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Priežiūros institucija išduodama licenciją specializuotam bankui, licencijoje nurodo apie šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus specializuoto banko veiklai taikomus apribojimus. Specializuotam bankui, kuris ketina teikti kitas finansines paslaugas, negu nurodyta šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, pateikus prašymą ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad specializuotas bankas atitinka šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalaus banko kapitalo reikalavimą ir yra pasirengęs teikti visas finansines paslaugas, priežiūros institucija pakeičia licenciją“. Siūlomos nuostatos kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nuostata, kad Priežiūros institucija licencijoje nurodo šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus specializuoto banko apribojimus, nedera su projekto 2 straipsniu siūlomomis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nes pastarosiose nėra siūloma nustatyti, kokie konkrečiai apribojimai galėtų būti taikytini specializuotam bankui, bet išvardinamos finansinės paslaugos, kurias galėtų teikti specializuoti bankai. Atsižvelgus į tai, projektas tikslintinas. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais terminais ir tvarka turėtų būti keičiama specializuoto banko licencija tuo atveju, jeigu pastarasis ketintų teikti visas finansines paslaugas ir pateiktų prašymą bei dokumentus, kad atitinka įstatymo nustatytus atitinkamus reikalavimus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Nepritarti Pirma, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2¹ dalies nuostata, kad Priežiūros institucija licencijoje nurodo šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus specializuoto banko apribojimus, dera su projekto 2 straipsniu siūlomomis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nes jose nėra išvardijamos vien finansinės paslaugos.
Šioje dalyje nustatomos specializuotų bankų veiklos ribos (nurodoma, kad turi teisę teikti „<..> tik šias finansines paslaugas:“ Antra, visų Bankų įstatyme nustatytų leidimų išdavimo terminų ir tvarkos reguliavimą apibrėžia Bankų įstatymo 66 straipsnis, todėl atitinkamų nuostatų pakartojimas projekto
perteklinis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-06
kompetenciją valstybės finansų sektoriuje bei į Lietuvos banko kompetenciją finansų sektoriaus priežiūroje, turi būti gautos šių institucijų išvados dėl teikiamo įstatymo projekto. Nepritarti Vyriausybės ir Lietuvos banko išvados nėra būtinos atsižvelgiant į tai, kad šis Bankų įstatymo pakeitimas, be kita ko, yra kredito unijų reformą reglamentuojančių teisės aktų (įstatymų projektai Nr. XIIP-3771 ir Nr. XIIP-3772) rinkinio dalis: kredito unijoms, nesijungiančioms į centrinę kredito uniją, sudaroma galimybė tapti banku su mažesniu pradinio kapitalo reikalavimu – taip vadinamu specializuotu banku (žiūrėti projekto aiškinamąjį raštą). Ir Vyriausybė, ir Lietuvos bankas yra pritarę kredito unijų reformai, reglamentuojamai įstatymų projektais Nr. XIIP-3771 ir Nr. XIIP-3772 (žiūrėti Vyriausybės 2016-06-01 nutarimą Nr. 549 ir Lietuvos banko 2016-04-14 raštą). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-06 5.
Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo
akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti „licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos ar ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu“. Atsižvelgiant į šią nuostatą turi būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Nepritarti Įstatymo projektu nėra nustatomas naujas arba iš esmės keičiamas galiojantis licencijavimo sąlygų ar licencijuojamos veiklos reguliavimas (specializuotiems bankams nustatomas mažesnis minimalaus kapitalo reikalavimas, o visos kitos bankų licencijavimo ir veiklos sąlygos nėra keičiamos), todėl nėra būtina atlikti teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-20
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje paskelbtą informaciją Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2016-06-22 posėdyje svarstys bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4469 („Bankų įstatymo projektas“), kaip projektą, susijusį su kredito unijų reformos įstatymų projektų paketu (Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3772, Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3771 („Reformos paketas“)).
Bankų įstatymo projektas numato specializuoto banko, veikiančio akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės teisine forma, steigimą, kuris Lietuvos banko pristatomas kaip siūlytina veiklos alternatyva kredito unijoms, nenorinčioms prievartine tvarka jungtis į Centrinę kredito uniją („CKU“). Asociacija Lietuvos kreditas, vienijanti LCKU nepriklausančias kredito unijas ir aktyviai dalyvaujanti kredito unijų reformos klausimų svarstymuose, atkreipia pagrindinio komiteto dėmesį, jog yra gyvybiškai būtina patobulinti Bankų įstatymo projektą, leidžiant kredito unijų sektoriui išsaugoti teisę tęsti veiklą kooperatiniais pagrindais. Asociacija siūlo tokius principinius papildymus Lietuvos banko inicijuotam 2016-06-02 Bankų įstatymo 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4469:
veikiančios kredito unijos turi turėti adekvačią (ne hipotetinę) alternatyvą prievartiniam dalyvavimui CKU su prievartiniu garantavimu už jos nuostolingą veiklą, kaip dabar numatyta Reformos pakete. Iš esmės sutinkame su LB pozicija, kuri numato „specializuoto banko“ alternatyvą kredito unijoms, nenorinčioms integruotis į CKU, tačiau su sąlyga, jog specializuoto banko reguliavimas bus praplėstas sekančiai:
sukurtos ir vienu metu patvirtintos abi opcijos, t.y.: A) Šiuo metu Lietuvos banko siūloma galimybė pereiti į komercinį
„specializuotą“ banką (su minimalaus 1 mln. kapitalo reikalavimu ir ribota
bankine veikla ir B) sukurtas naujas teisinis reguliavimas kooperatinių bankų (kooperatinės bendrovės teisinės formos) egzistavimui. Kooperacinio banko atsiradimas būtų normalus ir logiškas virsmas, kuris leistų išlaikyti galimybę naudotis kooperacijos modelio privalumais. Kooperacinio banko reguliavimas turi būti sukurtas ir priimtas kartu su reformos paketu. 1.2.
turi numatyti, jog toks bankas yra steigiamas kooperatinės bendrovės pagrindu, o Bankų įstatymas turi numatyti galimybę banko licencijas išduoti ne vien akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos juridiniams asmenims, bet ir kooperatinei bendrovei. 1.3. Kooperatiniai bankai turi būti privačios įstaigos, vienijančios asmenų kapitalą kooperacijos pagrindu ir paremtos mažmeninės bankininkystės verslo modeliu. 1.4. Kooperatinius bankus kredito unijos (jų nariai) steigia/į juos persitvarko savanoriškai, reguliavimas turėtų numatyti aiškią galimybę persitvarkyti nenutraukiant kredito unijos veiklos ir neprarandant narių (pajininkų); Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos banko siūlomą scenarijų „specializuoti bankai“ privalėtų būti išimtinai akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos, o kooperatinės bendrovės pertvarkymas į šiuos juridinius asmenis iš esmės nėra įmanomas neprarandant pajininkų. 1.5. Kooperatinių bankų reguliavime privaloma atsižvelgti į kooperatinių bankų ypatumus, specifinį valdymą, kad būtų išvengta nepageidaujamo vienodo su komerciniais bankais rizikos ribojimo taisyklių taikymo poveikio ir galimos per didelės administracinės naštos. Nepritarti Kredito unijų reformą reglamentuojančiuose įstatymų projektuose (žr. įstatymų projektus Nr. XIIP - -3771 ir Nr. XIIP – 3772, kuriems Biudžeto ir finansų komitetas pritarė 2016-06-15 posėdyje), numatytas kredito unijų jungimasis prie centrinių kredito unijų, kurios veiktų kaip skėtinės struktūros. Tokiu pačiu principu veikia ir užsienio kooperatinių bankų grupės „Raiffeisen“ ir „OP Corporate Bank plc“ (dabar „OP Financial Group“).
Kitaip tariant, „Raiffeisen“ (vienija 473 kooperatines kredito įstaigas) ir „OP Financial Group“ (vienija 180 kooperatines kredito įstaigas) yra didžiulės kooperatyvų bankų grupės, skėtinė struktūra, vienijanti atskirus kooperatinius bankus taip, kaip po kredito unijų sektoriaus reformos centrinės kredito unijos vienys pavienes kredito unijas. Centrinės kredito unijos Lietuvoje savo veiklos esme ir valdymu atitiks kooperatinio banko sampratą, nepaisant to, kad kooperatinio banko pavadinimas įstatymuose nebus naudojamas. Dėl istoriškai susiklosčiusių priežasčių centrinės kredito unijos pavadinimas šiai veiklos formai Lietuvoje jau yra prigijęs. Asociacija nesiūlo realios kooperatinio banko alternatyvos, kaip „Raiffeisen“ ar kitos užsienio kooperatinių bankų grupės, tačiau siūlo sudaryti sąlygas kredito unijoms tęsti savo veiklą nesijungiant į CKU, o tiesiog pakeičiant pavadinimą į „kooperatinis bankas“. Asociacija nurodo, kad kooperatinis bankas turėtų išvengti vienodo su komerciniais bankais rizikos ribojimo taisyklių taikymo, nors iš esmės vykdytų komercinio banko veiklą. Be to, asociacija nesiūlo ir skėtinės struktūros, kurią turi sėkmingos užsienio kooperatinių bankų grupės. Kooperatinis bankas, kaip tai siūlo Asociacija, iš esmės niekuo nesiskirtų nuo kredito unijos. Pažymėtina, kad įstatymų projektais Nr. XIIP –
įstaigoms, norinčioms veikti kooperatiniais pagrindais, ir toliau tęsti veiklą kaip kredito unijoms ar kaip centrinėms kredito unijoms, t. y. juridiniai asmenys su visais valdymo organais. Pabrėžtina, kad jeigu kredito unija siekia veikti kooperatiniais pagrindais, jai turi būti taikomos toks pats kooperatinių kredito įstaigų (kredito unijų) reguliavimas kaip ir visam sektoriui, t.y. kaip numato reformą reglamentuojantys įstatymų projektai.
Jeigu kredito unija siekia vykdyti „savarankišką“ veiklą neprisiimdama kooperatinės kredito įstaigos pareigų ir atsakomybių, siūlomas Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4469 sudaro sąlygas kredito unijai tapti įprastu arba specializuotu komerciniu banku, t. y. akcine bendrove su atitinkamais valdymo principais. 2. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-14
pakete turi būti numatyta, jog kredito unijos gali veikti pereinamąjį laikotarpį – 2 metus iki įstatymo įsigaliojimo 2018-07-01, o po to per 5 metus nuo įstatymo įsigaliojimo privalo persitvarkyti į „specializuotą banką“ (kooperatinį arba komercinį banką). Savarankiškos kredito unijos Lietuvoje veiktų iki tol, kol bus užbaigtas pertvarkymas į vienos pasirinktos formos banką. Lietuvos bankas reformos eigoje nuolat akcentuoja, jog Lietuvos kredito unijų reformą vykdoma vadovaujantis Suomijos, Vokietijos, Šveicarijos, Olandijos pavyzdžiais. Šiose šalyse veikiančios įstaigos, kurių pavyzdžiu neva yra kuriama reforma („Raiffaisen“, "OP Corporate Bank plc" ir kt.) yra kooperatiniai bankai. Asociacija mano, jog teisinės prielaidos egzistuoti tokio tipo finansinėms įstaigoms Lietuvoje privalo būti sukurtos kartu su Reformos paketu, jog kredito unijos, kurios nepageidauja tapti CKU sudėtine dalimi galėtų per pereinamąjį laikotarpį persitvarkyti ne tik į specializuotą komercinį (AB ar UAB teisinės formos), bet ir kooperatinį banką, bei veiklą tęstų išlaikydamos geriausius kooperatinio veiklos modelio privalumus. ASOCIACIJOS PRAŠYMAS:
Prašome papildyti Reformos paketą papildantį Bankų įstatymo 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-4469 nuostatomis, kurios, pagal Asociacijos Lietuvos kreditas pasiūlymus, sukurtų teisines prielaidas specializuotiems kooperatiniams bankams, į kuriuos kredito unijų reformos pereinamuoju laikotarpiu kuriuos galėtų persitvarkyti kredito unijos, nepageidaujančios tęsti veiklą CKU sudėtyje. Pritarti iš dalies Argumentai: 2016-06-15 Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu buvo priimtas sprendimas, kad kredito unijų reformos įstatymai įsigaliotų 2017-01-01 ir būtų pradėti taikyti 2018-01-01. Kredito unijų reformos įstatymai ir šios Bankų įstatymo pataisos turi įsigalioti kartu 2017-01-01. 2016-06-15 Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje taip pat buvo pritarta 5 metų pereinamajam laikotarpiui (skaičiuojamam nuo įstatymų taikymo datos), skirtam persitvarkyti į specializuotą banką. Pasiūlymas:
Žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje. Taip pat Komiteto pasiūlymus dėl susijusių projektų Nr. XIIP-3771 ir XIIP-3772. 3. Asociacija Lietuvos kredito unijos, 2016-06-21
Asociacija Lietuvos kredito unijos, vienijanti 58 Lietuvoje veikiančias kredito unijas, susipažinusi su asociacijos „Lietuvos kreditas”, kuri vienija vos 6 kredito unijas, 2016-06-13 Biudžeto ir finansų komitetui (toliau – Komitetas) pateiktu raštu dėl Bankų įstatymo Nr. 2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4469 iš esmės nepritaria „Lietuvos kredito“ rašte išdėstytiems siūlymams dėl šių priežasčių:
Centrinei kredito unijai, kurios minimalus steigėjų skaičius – ne mažiau kaip 20 kredito unijų.
Asociacijos „Lietuvos kreditas“ iniciatyva į reformos paketą buvo įtraukta galimybė steigtis daugiau nei vienai Centrinei kredito unijai su minimaliu steigėjų skaičiumi, sumažintu nuo 20 iki 10 kredito unijų (o dar vėliau ir iki 5 kredito unijų). Todėl, mūsų nuomone, „Lietuvos kreditas“ teiginiai apie „prievartinį dalyvavimą centrinėje kredito unijoje“ yra nekorektiški ir klaidinantys Seimo narius. 2. „Lietuvos kreditas“ pateiktas siūlymas, kad „kooperacinio banko reguliavimas turi būti sukurtas ir priimtas kartu su reformos paketu“ dabartinėje reformos stadijoje traktuojame kaip reformos vilkinimą. Kooperatinių bankų veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų parengimas, jų viešas aptarimas su rinkos dalyviais ir teisės aktų priėmimas užtruktų daugiau nei vienerius metus. 3. Atkreipiame dėmesį, kad siūlymų autoriai nesutinka su kooperatinių finansų įstaigų tarpusavio garantijų mechanizmu, tačiau bendrasis garantijų principas, kuris dabar numatytas reformos pakete, kai vieningoje mokumo užtikrinimo sistemoje dalyvaujančios kredito unijos garantuoja viena už kitą, ir kuriam priešinasi „Lietuvos kreditas“, taip pat taikomas ir kitose ES šalyse (Nyderlanduose, Suomijoje, Vokietijoje ir kt.) veikiantiems kooperatiniams bankams. Toks
„Lietuvos kredito“ siekis įgyvendinti kooperatinių bankų veiklos modelį be
tarpusavio garantijų sistemos gali būti traktuojamas tik kaip kooperatinės bankininkystės idėjos panaudojimas išskirtinai siaurų interesų tenkinimui. 4.
vertybių neatitinkančioms kredito unijoms, kurių veikla šiuo metu labiau primena investicinius fondus nei tikrąsias kredito unijas tapti specializuotais bankais, todėl „Lietuvos kreditas“ pateiktas siūlymas tokioms kredito unijoms persikvalifikuoti į kooperatinius bankus nėra iš esmės suderinamas su kooperatinėmis vertybėmis. Esame įsitikinę, kad Komitetui priėmus nepagrįstus asociacijos „Lietuvos kreditas“ siūlymus, būtų ne tik vilkinama ir žlugdoma kredito unijų sistemos reforma, toliau taikomi Lietuvos banko pertekliniai reguliaciniai reikalavimai, bet kartu būtų sudarytos sąlygos pavieniui veikiančioms kredito unijoms ir toliau tęsti netvarią, rizikingą ir savo misijos nepaisančią veiklą, kurios galutinės pasekmės - bankrotai ir mokesčių mokėtojų pinigais dengiamos indėlių draudimo išmokos. Dėl visų šių ir aukščiau išdėstytų priežasčių Komiteto narius kviečiame „Lietuvos kreditas“ 2016-06-13 rašte pateiktus siūlymus atmesti ir pritarti pateiktam Bankų įstatymo Nr. 2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4469. Pritarti
„Lietuvos kreditas“, 2016-06-22
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2016-06-22 posėdyje svarstys bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4, 9 ir
projektas“), kaip projektą, susijusį su kredito unijų reformos įstatymų projektų paketu (Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas („Reformos paketas“)).
Asociacija Lietuvos kreditas 2016-06-20 pateikė LR SBFK ir jo nariams raštą su pasiūlymais Bankų įstatymo projekto tobulinimui ir atkreipė dėmesį į būtinybę sukurti specializuoto kooperatinio banko alternatyvą (t.y., jog reformos metu privalo būti sukurtos ir vienu metu patvirtintos abi opcijos: ir galimybė pereiti į komercinį specializuotą banką, ir galimybė persitvarkyti į kooperatinį banką). 2016-06-21 LRS Seime buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto parengtas Kredito unijų įstatymo projektas XIIP-3772(2). Asociacija atkreipia dėmesį, jog siekiant sklandžiai įgyvendinti Bankų įstatymo projektą, be pirmiau nurodytų patikslinimų, būtina aiškiai ir detaliai reglamentuoti kredito unijų pertvarkymo į specializuotus bankus tvarką. Tam reikalingas Kredito unijų įstatymo projekto XIIP-3772(2) patikslinimas. Siūlome tokius patikslinimus Kredito unijų įstatymo projektui XIIP-3772(2), susijusius su kredito unijų pertvarkymo į specializuotą banką, numatytą Bankų įstatymo projekte XIIP-4469. PASIŪLYMAS
projekto 8 str. 5 dalies pakeitimas: „5. Atšaukus licenciją, išskyrus atvejį kai kredito unijos licencija atšaukiama dėl banko licencijos kredito unijai išdavimo, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus tai, kiek tai būtina atsiskaityti su kredito unijos kreditoriais, ir šio įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.
Atšaukus licenciją dėl kredito unijos pertvarkymo ir banko licencijos išdavimo, kredito unija finansines paslaugas toliau teikia vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais bankų veiklą.“
projekto 71 straipsnio pakeitimas: „71 straipsnis. Kredito unijos pertvarkymas į banką
unija gali būti pertvarkoma tik į pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą išduotą banko licenciją turinčią akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę (toliau – bendrovė). Šiame Įstatyme sąvoka „bankas“ apima ir sąvoką „specializuotas bankas“, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos bankų įstatyme. 2. Kredito unija į banką pertvarkoma visuotinio narių susirinkimo nutarimu, kuris priimamas kvalifikuota 2/3 balsų dauguma.
Kredito unijos valdyba parengia ir visuotiniam narių susirinkimui pateikia:
1) pasiūlymą vykdyti kredito unijos pertvarkymą į pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą išduotą banko licenciją turinčią bendrovę;
2) analizę dėl pertvarkymo ir banko licencijos gavimo privalumų ir trūkumų kredito unijai ir jos nariams;
3) paskutinių trejų metų kredito unijos finansinių ataskaitų analizės pagrindu kredito unijos valdybos rengiamo veiklos plano 3 metų laikotarpiui, kuris prasideda nuo pirmos banko veiklos dienos, metmenis, be kita ko, pagrindžiančius kredito unijos pertvarkymo ir banko licencijos gavimo tikslingumą ir galimumą;
4) informaciją apie pertvarkomos kredito unijos nario tapimo po pertvarkymo tęsiančio veiklą juridinio asmens dalyviu tvarką ir sąlygas;
5) siūlomus pakeitimus valdymo ir organizacinėje struktūroje;
6) planuojamą atitiktį bankams taikomiems kapitalo reikalavimams ir numatomus trūkstamų lėšų šaltinius (esant tokiam trūkumui);
7) po pertvarkymo veiksiančio banko įstatų projektą. 3. Pertvarkoma kredito unija, esanti centrinės kredito unijos nare, šio įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, kurios narė ji yra, gauti priežiūros institucijos sutikimą vykdyti pertvarkymą, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka išstoti iš centrinės kredito unijos ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti banko licenciją. 4.
vykdyti pertvarkymą, kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose šio straipsnio 2 dalyje nustatytus dokumentus ir duomenis, įskaitant o taip pat kredito unijos organų patvirtintą pertvarkymo planą, kuriame aprašoma pertvarkymo proceso eiga, veiksmai, kurių bus imtasi apsaugant kredito unijos narių, kreditorių interesus ir pasirengiant vykdyti reikalavimus, kurie nustatyti banko licencijai gauti. Kredito unijai teikiant priežiūros institucijai prašymą dėl sutikimo išdavimo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kredito unija kartu teikia priežiūros institucijai asmenų, įsigyjančių (turėsiančių) banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, arba 20 didžiausią banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turėsiančių kredito unijos narių bei numatomų banko vadovų sąrašą ir informaciją (duomenis) apie juos, reikalingus jų tinkamumui pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 25 ir 34 straipsnių nuostatas įvertinti. Tais atvejais, jeigu numatomi banko vadovai yra tie patys asmenys, kurie buvo gavę Priežiūros institucijos leidimą dėl kredito unijos vadovų rinkimo ar skyrimo, kredito unijai nebereikia papildomai teikti duomenų ir dokumentų dėl būsimos banko vadovybės, išskyrus jei pasikeičia faktiniai duomenys, kurių pagrindu priežiūros institucija anksčiau priėmė minėtus sprendimus. 5. Sutikimą vykdyti pertvarkymą priežiūros institucija išduoda šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 6. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo vykdyti pertvarkymą išdavimo per ne vėliau nei per 2 mėnesius nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.
Gavus priežiūros institucijos sutikimą vykdyti kredito unijos pertvarkymą:
1) apie kredito unijos pertvarkymą turi būti viešai paskelbta kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka 3 kartus, darant ne mažesnes kaip 30 dienų pertraukas arba viešai vieną kartą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo ir pranešta raštu visiems kooperatinės bendrovės kreditoriams. 2) Viešame pranešime arba pranešime kreditoriams nurodomas kredito unijos pavadinimas, kredito unijos buveinė, kredito unijos kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie pertvarkomą kredito uniją, juridinio asmens, į kurį pertvarkoma kredito unija, teisinė forma bei informacija apie tai, kad kredito unija pertvarkoma siekiant gauti banko licenciją, informacija, kad su pertvarkomos kredito unijos nario tapimo po pertvarkymo tęsiančio veiklą juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygomis ir terminais galima susipažinti kredito unijos buveinėje, momentas, nuo kurio pertvarkomos kredito unijos teisės ir pareigos pereina po pertvarkymo tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui, kur ir nuo kada galima susipažinti su pertvarkymo sąlygomis, jeigu jos sudaromos, po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentais ir pertvarkomos kredito unijos praėjusių 3 finansinių metų metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis. 7.
atsisako išduoti sutikimą vykdyti pertvarkymą, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) galima daryti pagrįstą išvadą, kad planuojami atlikti veiksmai nėra pakankami pasirengti vykdyti teisės aktų reikalavimus, kurie nustatyti banko licencijai gauti, ir (ar) išdavus sutikimą bus pažeidžiami kredito unijos narių ir (ar) kreditorių interesai. 8. Visuotinio narių susirinkimo nutarimas ir po pertvarkymo veiksiančios bendrovės steigimo dokumentai gali turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir kredito unijos pertvarkymas gali būti baigtas tik Lietuvos Respublikos bankų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gavus banko licenciją. 9. Bendrovės steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo steigimo dokumentų pasirašymo dienos. 10. Atsiskaitant su pertvarkomos kredito unijos nariais, kurie atsisako tapti po pertvarkymo veiksiančios bendrovės akcininkais, taikomos šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos arba atsiskaitymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į kredito unijos tarpinę balansinę ataskaitą, jeigu ji patikrinta atestuoto auditoriaus ar audito įmonės, ir netaikomos šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos. Su šiais asmenimis turi būti atsiskaitoma ne vėliau kaip iki kredito unijos pertvarkymo baigimo dienos. 11. Kredito unijai gavus priežiūros institucijos sutikimą vykdyti kredito unijos pertvarkymą į uždarąją akcinę bendrovę arba akcinę bendrovę šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir juridinių asmenų registro tvarkytojui įregistravus pertvarkomos kredito unijos teisinį statusą, kredito unija turi teisę pateikti prašymą priežiūros institucijai išduoti banko licenciją Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nustatyta tvarka. 12.
gauti priežiūros institucijai pateikiamas prašymas ir teisės aktų nustatyti dokumentai ir duomenys, tarp jų:
1) kredito unijos visuotinio narių susirinkimo, kuris privalo įvykti iki prašymo priežiūros institucijai pateikimo dienos, patvirtinti banko įstatai;
2) kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimai, kuriais patvirtinami pertvarkymui į banką reikalingi dokumentai;
3) kredito unijos narių sąrašas ir duomenys apie kiekvienam iš jų priklausysiančią banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį;
4) dokumentai ir duomenys, reikalingi asmenų, įsigyjančių (turėsiančių) banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, arba, jeigu tokių asmenų nėra, 20 didžiausią banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įsigyjančių (turėsiančių) kredito unijos narių tinkamumui pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 25 straipsnio nuostatas įvertinti (jei šie duomenys nebuvo pateikti priežiūros institucijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba jei anksčiau pateikti duomenys yra pasikeitę);
5) banko vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašas ir priežiūros institucijos nustatyti dokumentai, reikalingi šių asmenų tinkamumui pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 34 straipsnio nuostatas įvertinti (jei šie duomenys nebuvo pateikti priežiūros institucijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba jei anksčiau pateikti duomenys yra pasikeitę);
6) dokumentai, patvirtinantys, kad steigiamas bankas arba steigiamas specializuotas bankas turi Lietuvos Respublikos bankų įstatymo reikalaujamą minimalų banko kapitalą;
7) banko veiklos pirmųjų trejų metų planas;
8) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymas;
9) apskaitos politikos projektas ir detalus apskaitos sistemos aprašymas;
10) dokumentai ir informacija, patvirtinantys, kad bankas turi saugią ir patikimą banko veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, personalą, technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto draudimą;
11) kitų valstybės institucijų išduotos išvados, leidimai ar kiti dokumentai dėl pasirengimo teikti licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.
Banko licencijai gauti priežiūros institucijai pateikiamas prašymas ir teisės aktų nustatyti dokumentai ir duomenys, tarp jų:
1) kredito unijos visuotinio narių susirinkimo, kuris privalo įvykti iki prašymo priežiūros institucijai pateikimo dienos, patvirtinti banko įstatai;
2) kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimai, kuriais patvirtinami pertvarkymui į banką reikalingi dokumentai;
3) kredito unijos narių sąrašas ir duomenys apie kiekvienam iš jų priklausysiančią banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį;
4) dokumentai ir duomenys, reikalingi asmenų, įsigyjančių (turėsiančių) banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, arba, jeigu tokių asmenų nėra, 20 didžiausią banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įsigyjančių (turėsiančių) kredito unijos narių tinkamumui pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 25 straipsnio nuostatas įvertinti (jei šie duomenys nebuvo pateikti priežiūros institucijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba jei anksčiau pateikti duomenys yra pasikeitę);
5) banko vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašas ir priežiūros institucijos nustatyti dokumentai, reikalingi šių asmenų tinkamumui pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 34 straipsnio nuostatas įvertinti (jei šie duomenys nebuvo pateikti priežiūros institucijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba jei anksčiau pateikti duomenys yra pasikeitę);
6) dokumentai, patvirtinantys, kad steigiamas bankas arba steigiamas specializuotas bankas turi Lietuvos Respublikos bankų įstatymo reikalaujamą minimalų banko kapitalą;
7) banko veiklos pirmųjų trejų metų planas;
8) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymas;
9) apskaitos politikos projektas ir detalus apskaitos sistemos aprašymas;
10) dokumentai ir informacija, patvirtinantys, kad bankas turi saugią ir patikimą banko veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, personalą, technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto draudimą;
11) kitų valstybės institucijų išduotos išvados, leidimai ar kiti dokumentai dėl pasirengimo teikti licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai. 13.
banko licenciją nagrinėjimui ir licencijos išdavimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nuostatos. 14. Pertvarkomai kredito unijai gavus banko licenciją šiame straipsnyje nustatyta tvarka, pertvarkoma kredito unija pateikia po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentus ir banko licenciją juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pertvarkymas laikomas baigtu nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre.“
projekto 3 straipsnio patikslinimas:
„4. Jeigu dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos
priežasties 2018 m. sausio 1 d. veiklos riziką ribojančių normatyvų nevykdo kredito unija, kuri pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas yra gavusi Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą (toliau – Lietuvos banko sutikimas vykdyti pertvarkymą) pranešusi Lietuvos bankui apie savo sprendimą vykdyti pertvarkymą pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas, tokia kredito unija privalo 2018 m. sausio 1 d. turėti ne mažiau 50 procentų šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 38 straipsnyje nurodyto perskaičiuoto kapitalo, apskaičiuoto neįtraukiant už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėtus pajinius įnašus, reikalingo tam, kad kredito unija vykdytų veiklos riziką ribojančius normatyvus (toliau – tvarus perskaičiuotas kapitalas), o vėliau kredito unija privalo turėti:
1) ne mažiau 60 procentų tvaraus perskaičiuoto kapitalo – 2019 m. sausio 1 d.;
2) ne mažiau 70 procentų tvaraus perskaičiuoto kapitalo – 2020 m. sausio 1 d.;
3) ne mažiau 80 procentų tvaraus perskaičiuoto kapitalo – 2021 m. sausio 1 d.;
4) ne mažiau 90 procentų tvaraus perskaičiuoto kapitalo – 2022 m. sausio 1 d. 5.
Respublikos kredito unijų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostata dėl mažiausio pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydžio taikoma tik nuo šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems pagrindiniams pajams. 6. Lietuvos bankas kredito unijai, kuri iki 2018 m. sausio 1 d. nėra įstojusi į centrinę kredito uniją, nėra reorganizuota arba nėra gavusi Lietuvos banko sutikimo vykdyti pertvarkymą, pranešusi Lietuvos bankui apie savo sprendimą vykdyti pertvarkymą pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas, atšaukia išduotą kredito unijos licenciją. Kredito unijai, kuri yra pranešusi Lietuvos bankui apie savo sprendimą vykdyti pertvarkymą pagal šio įstatymo pagal įstatymo 71 straipsnio nuostatas, taikomos šio straipsnio 9 dalies nuostatos. 7. Kredito unijos, kuri pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas praneša Lietuvos bankui apie savo sprendimą vykdyti pertvarkymą ir kreipiasi į Lietuvos banką dėl sutikimo vykdyti pertvarkymą, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma, apskaičiuota į kredito unijos pajinį kapitalą neįtraukiant už kredito unijos papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėtų pajinių įnašų, turi sudaryti ne mažiau negu 500 000 eurų ir vėliau, po Lietuvos banko sutikimo išdavimo, atitikti kredito unijos organų patvirtintame ir Lietuvos banko pritartame pertvarkymo plane nurodytus dydžius, tačiau būti ne mažesnė, negu:
1) 600 000 eurų – 2019 m. sausio 1 d.;
2) 700 000 eurų – 2020 m. sausio 1 d.;
3) 800 000 eurų – 2021 m. sausio 1 d.;
4) 900 000 eurų – 2022 m. sausio 1 d. 8.
išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnyje nurodytų pagrindų, atsisako kredito unijai išduoti sutikimą vykdyti pertvarkymą, taip pat panaikina išduotą sutikimą, jeigu kredito unija nesilaiko šio straipsnio
organų patvirtinto ir Lietuvos banko pritarto pertvarkymo plano reikalavimų. 9. Lietuvos bankas kredito unijai atšaukia išduotą kredito unijos licenciją, jei kredito unija per 6 mėnesius nuo Lietuvos banko sprendimo panaikinti kredito unijai išduotą Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą priėmimo dienos neįstoja į centrinę kredito uniją, taip pat, jei kredito unija, kuri buvo gavusi Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą, pranešė Lietuvos bankui apie savo sprendimą vykdyti pertvarkymą pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas iki 2023 m. sausio 1 d. negauna banko licencijos arba nėra įstojusi į centrinę kredito uniją. 10. Kredito unija, kuri buvo gavusi Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą, turi teisę įstoti į centrinę kredito uniją, o centrinė kredito unija privalo priimti centrinės kredito unijos įstatuose nustatytas sąlygas, kurios turi būti objektyvios ir nediskriminacinės, atitinkančią kredito uniją į savo narius, jei, Lietuvos bankui šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka atlikus kredito unijos turto kokybės vertinimą, nustatoma, kad kredito unija atitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus, ir jei kredito unija sumoka Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 26 straipsnyje nurodytas į stabilizacijos fondą mokėtinas periodines ir papildomas įmokas, kurias būtų mokėjusi, jei centrinės kredito unijos nare būtų tapusi 2018 m. sausio 1 d. 11.
šio straipsnio 7 dalies yra gavusios Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą, nustato iki banko licencijos gavimo arba įstojimo į centrinę kredito uniją galiojančius didesnius ir (arba) papildomus kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar reikalavimus dėl rizikos ribojimo. 12. 11. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimas. Veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimą organizuoja ir išlaidas dengia Lietuvos bankas, vertinimą atlikti pasitelkdamas audito įmones, turto vertintojus ar kitus tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis. Kai pagal sutartis su Lietuvos banku veikiantys šioje dalyje nurodyti asmenys atlieka kredito unijos turto kokybės vertinimą šiems asmenims taikomos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo
kredito unijos turto kokybės vertinimo reikalavimus ir procedūras. 13. 12.Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija yra nemoki, Lietuvos bankas kredito unijai atšaukia išduotą kredito unijos licenciją. 14. 13 Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir (arba) kapitalo pakankamumo normatyvo ir tokios susidariusios padėties kredito unija neištaiso, tokia kredito unija negali būti priimta į centrinę kredito uniją ar būti centrinės kredito unijos steigėja, o kredito unija, esanti centrinės kredito unijos nare, ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d. iš centrinės kredito unijos narių turi būti pašalinta. ASOCIACIJOS PRAŠYMAS:
Prašome Kredito unijų įstatymo projektą Nr. XIIP-3772 (2) papildyti Bankų įstatymo 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-4469 įgyvendinančiomis Asociacijos siūlomomis nuostatomis, kurios detaliai reglamentuotų kredito unijos pertvarkymo į specializuotą banką tvarką. Nepritarti Siūlomas reguliavimas yra perteklinis. Dauguma siūlomų nuostatų jau numatytos kituose kredito unijų ar bankų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (pvz., Bankų įstatyme, Kooperatinių bendrovių įstatyme, Kredito unijų įstatyme). Svarbu paminėti, kad kredito unijai sėkmingai persitvarkius į specializuotą banką ir gavus specializuoto banko licenciją, jai automatiškai bus taikomi teisės aktai reglamentuojantys bankų veiklą ir papildomų tai reglamentuojančių nuostatų nereikia. Priežiūros institucijos dalyvavimas kredito unijų pereinamajame periode yra būtinas. Kredito unijos sprendimas tapti specializuotu banku yra susijęs su ilgu (5 metų) pereinamuoju laikotarpiu, todėl privalu užtikrinti, kad tik realiai banku galinčios tapti kredito unijos galėtų naudotis šia teise. Kitu atveju, būtų sudarytos sąlygos
unija, vertinant pagrįstai ir realistiškai, nesugebėtų tenkinti specializuotam bankui keliamų reikalavimų. Kadangi specializuoto banko licenciją išduoda priežiūros institucija ir prižiūri jo veiklą, ji turi aktyviai prižiūrėti kredito unijų konversiją ir jos teisės aktai turi detalizuoti reikalavimus siekiant gauti tokią licenciją. Kadangi pereinamuoju periodu vyks persitvarkančių kredito unijų konversija į bankus ir joms nebus taikomas pilnas kredito unijų reguliavimas ir kartu nebus taikomas pilnas bankų reguliavimas, siekiant užtikrinti sklandų ir nuoseklų persitvarkymą ir sumažinti galimas veiklos rizikas, tokios kredito unijoms turi būti taikomi didesni ir (arba) papildomi kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžiai ar reikalavimai dėl rizikos ribojimo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas, 2016-06-21 DĖL
Lietuvos bankas, įvertinęs 2016 m. birželio 13 d. asociacijos „Lietuvos kreditas“ (toliau – Asociacija) kreipimąsi Nr. 160613-01 į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką ir jo narius „Dėl Biudžeto ir finansų komiteto 2016-06-15 posėdžio ir jame numatomo svarstyti Bankų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4469“ (toliau – kreipimasis), pateikia savo nuomonę dėl kreipimesi išdėstytų pasiūlymų. Lietuvos banko vertinimu, Asociacijos kreipimesi siūlomi Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4469 (toliau – Bankų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) pakeitimai reiškia, kad kredito unijų veiklos sustiprinimo reformos tikslai būtų nepasiekti, nes siūlomas kooperatinio banko modelis tebūtų kitas šiuo metu veikiančių ir LCKU nepriklausančių kredito unijų pavadinimas. Kooperatinių kredito įstaigų veikla toliau liktų reguliuojama skirtingai. Dalis (dažnai veikiančių rizikingiau negu kitos) kooperatinių kredito įstaigų[1] išvengtų realiai vykdomos veiklos įvardijimo, atitinkamos veiklos formos pasirinkimo bei reglamentavimo, valdymo stiprinimo ir riziką ribojančių priemonių įgyvendinimo. Asociacijos kreipimesi išdėstytus siūlymus vertiname kaip bandymą įteisinti komercinio banko veiklą išvengiant komercinio banko reguliavimo. Pagal pateiktą pasiūlymą būtų sudaromos sąlygos „savarankiškoms“ kredito unijoms tęsti savo veiklą nesijungiant į centrines kredito unijas tiesiog pakeitus pavadinimą į „kooperatinis bankas“.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad savo kreipimesi Asociacija nurodo, kad kooperatinis bankas turėtų išvengti vienodo su komerciniais bankais rizikos ribojimo taisyklių taikymo, nors iš esmės vykdytų komercinio banko veiklą. Išimtys gali būti taikomos tik specializuotiems bankams (pvz., siūlomiems Bankų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte), kurių veikla skiriasi nuo įprastų komercinių bankų veiklos. Be to, kreipimesi nėra numatoma skėtinė struktūra, kurią turi sėkmingos užsienio kooperatinių bankų grupės. Kitaip tariant, siekiant išsaugoti dabartinį „savarankišką“ veiklos modelį Asociacija nesiūlo realios kooperatinio banko alternatyvos, kaip
„Raiffeisen“ ar kitos užsienio kooperatinių bankų grupės. Kooperatinis
bankas, kaip tai siūloma Asociacijos kreipimesi, iš esmės niekuo nesiskiria nuo kredito unijos, tokios formos kredito įstaigos įteisinimas, iš esmės reikštų, kad kredito unijų sektoriaus reforma neįvyktų. Pažymime, kad kredito įstaiga, norinti veikti kooperaciniais pagrindais, ir toliau gali tęsti veiklą kaip kredito unija, t. y. kaip juridinis asmuo su visais valdymo organais. Jeigu kredito unija siekia veikti kooperaciniais pagrindais, jai turi būti taikomos toks pats kooperatinių kredito įstaigų (kredito unijų) reguliavimas kaip ir visam sektoriui. Jeigu kredito unija siekia vykdyti „savarankišką“ veiklą neprisiimdama kooperatinės kredito įstaigos pareigų ir atsakomybių, įregistruotas Bankų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas numato ir sudaro sąlygas kredito unijai virsti specializuotu komerciniu banku, t. y. akcine bendrove ar uždarąja akcine bendrove su atitinkamais valdymo principais.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad, kitaip nei pateikiama Asociacijos kreipimesi, skėtinės struktūros principu veikia ir užsienio kooperatinių bankų grupės „Raiffeisen“ ir „OP Corporate Bank plc“ (dabar „OP Financial Group“). Kitaip tariant, „Raiffeisen“ (vienija 473 kooperatines kredito įstaigas) ir „OP Financial Group“ (vienija 180 kooperatines kredito įstaigas) yra didžiulės kooperatyvų bankų grupės, skėtine struktūra vienijančios atskirus kooperatinius bankus taip, kaip po kredito unijų sektoriaus reformos centrinės kredito unijos vienys pavienes kredito unijas. Centrinės kredito unijos Lietuvoje ir bus kooperatinis bankas pagal savo veiklą ir valdymą. Kooperatinio banko pavadinimas įstatymų projektuose nevartojamas tiesiog dėl to, kad Lietuvoje yra prigijęs centrinių kredito unijų vardas. Pažymime, kad tiek dabar, tiek įgyvendinus kredito unijų reformą kredito unijos yra ir bus atsakingos už sprendimus, susijusius su veikla, ir veiks kaip nepriklausomi juridiniai vienetai su atitinkamais valdymo organais. Šiuo metu kai kurios kredito unijos, pasinaudojusios įstatymų spragomis, tiesiog nedalyvauja skėtinėje struktūroje, kuria siekiama mažinti su sektoriumi susijusias rizikas, ir pagal savo veiklos modelį veikia kaip komerciniai bankai. Reforma numato, kad ši reguliavimo spraga būtų užkardyta numatant kredito unijų jungimąsi prie centrinių kredito unijų. Kredito unijos gali kurti naujas centrines kredito unijas. Asociacijos „Lietuvos kreditas“ nariais tėra 6 kredito unijos[2].
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Asociacijai priklausančios kredito unijos daugiausia veikia miestuose,
Lietuvos kooperatyvų konfederacija ir Lietuvos kooperatyvų sąjunga išreiškė aiškų ir vienareikšmį kredito unijų sektoriaus reformos ir ją įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų įstatymų projektų[3] palaikymą. Parengtus įstatymų projektus palaiko tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tiek Lietuvos Respublikos finansų ministerija, tiek priežiūros institucija – Lietuvos bankas. Dėl šiame rašte išdėstytų argumentų Lietuvos bankas nepritaria Asociacijos kreipimesi išdėstytiems pasiūlymams papildyti Bankų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4469, patobulintam atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus, ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2016-06-225 Argumentai: Projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo datą tikslinga derinti su kituose kredito unijų reformą reglamentuojančiuose įstatymų projektuose Nr. XIIP-3771 ir XIIP-3772 nurodyta atitinkamų įstatymų įsigaliojimo data. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. lapkričio
paskirti pranešėjai: P. Narkevičius, R. Tamašunienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius [1] Pastarojo meto pavyzdžiai parodė, kad dažniausiai bankrutavo rizikingą veiklos modelį pasirinkusios kredito unijos, kurios naudojosi veiklos reglamentavimo spragomis ir veikė iš esmės kaip bankai ar investiciniai fondai. Dėl to valstybinis indėlių draudimo fondas turėjo kompensuoti 113 mln. eurų apdraustų indėlių. [2] Remiantis informacija Asociacijos interneto tinklalapyje 2016-06-17: kredito unija „Sostinės kreditas“, kredito unija „Panevėžio regiono taupomoji kasa“, kredito unija „AMBER“, kredito unija „Taupa“, Vilniaus regiono kredito unija, kredito unija „Vilniaus kreditas“ (pastarajai paskirtas laikinasis atstovas veiklos priežiūrai). [3] Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3772) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3771).