Projekto Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Alkoholinių gėrimų parduotuvė – įrengta pagal šio Įstatymo
reikalavimus stacionarioji parduotuvė, kurios prekių asortimentą sudaro tik alkoholiniai gėrimai arba alkoholiniai gėrimai ir gretutinės prekės (sultys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, butelių atkimšimo ir užkimšimo įrankiai, butelių pakuotės, taurės, stiklinės, tabako gaminiai, degtukai ir žiebtuvėliai).“
netekusia galios: „3. Alkoholinių gėrimų skyrius – parduotuvės skyrius, kurio prekių asortimentą sudaro tik alkoholiniai gėrimai arba alkoholiniai gėrimai ir gretutinės prekės (sultys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, butelių atkimšimo ir užkimšimo įrankiai, butelių pakuotės, taurės, stiklinės, tabako gaminiai, degtukai ir žiebtuvėliai).”2 straipsnis. 16¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 16¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16¹ straipsnis. Prekybos alkoholiniais gėrimais vieta Šiame Įstatyme prekybos alkoholiniais gėrimais vieta laikomos alkoholinių gėrimų parduotuvės parduotuvių, paviljonų, restoranų, kavinių, barų, bufetų, kitos mažmeninės prekybos ir stacionariosios viešojo maitinimo vietų patalpos, esančios ne mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų, automobilinės parduotuvės, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, taip pat viešbučių kambarių minibarai, tarptautinio susisiekimo traukiniai, siaurojo geležinkelio traukiniai ir laivai, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviai, vežantys keleivius tarptautiniais maršrutais.
Kai koncertų, cirko, sporto, diskotekų ir kitų masinių renginių (vykstančių patalpose), teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose alkoholiniai gėrimai parduodami ne prekybai skirtose atskirose patalpose, prekybos alkoholiniais gėrimais vieta laikoma prekybai skirta patalpų dalis, kurioje leidžiama parduoti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis, prekybos alkoholiniais gėrimais vieta laikoma alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir alkoholiniams gėrimams vartoti įrengtos vietos (stalai, pavėsinės, kiti įrenginiai).“
Papildyti įstatymą 16² straipsniu ir jį išdėstyti taip: „16² straipsnis. Specialieji reikalavimai alkoholinių gėrimų parduotuvėms
turi būti visiškai izoliuota nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą;
negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų.”
pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti alkoholinius
gėrimus, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis.
Fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus atidengta pakuote. Fiziniams asmenims draudžiama vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos. Fiziniams asmenims, turintiems verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis išvežiojamąja prekyba maisto produktais, ir vykdantiems verslo liudijime numatytą veiklą, draudžiama jų darbo metu specialiai šiai prekybai pritaikytose automobilinėse parduotuvėse laikyti ir gabenti alkoholio produktus, taip pat taksi vairuotojams jų darbo metu draudžiama taksi automobiliuose laikyti ir gabenti alkoholio produktus. Fiziniams asmenims taikomą alkoholio produktų laikymo ir gabenimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama:
parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose;
2) gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento – paviljonuose, automobilinėse parduotuvėse (iš kurių aptarnaujami kaimo gyventojai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka) ir stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose;
3) alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, – nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu;
4) natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, – parodose;
5) natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, – masiniuose renginiuose ir mugėse.“
ir ją išdėstyti taip: „3.Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama:
1) laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų teritorijose.
Savivaldybės taryba, gavusi šių įstaigų (išskyrus ugdymo įstaigas) ar religinių bendruomenių vadovybės rašytinį prašymą ir įvertinusi, ar jame išdėstyti argumentai pagrindžia, kad, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir
(ar) viešąją tvarką, yra būtina uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų, kurių vadovybės prašymas yra gautas, nustato, kokiu atstumu nuo šios įstaigos ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais;
2) mažmeninės prekybos vietose, kuriose vaikams ir paaugliams skirtų prekių dalis sudaro 30 arba daugiau procentų mažmeninės prekių apyvartos;
3) masiniuose renginiuose ir mugėse (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), parodose (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų);
42) iš prekybos automatų;
Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais;
įmonių ir importuotojų sandėliuose, kuriuose verčiamasi didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;
86) mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu alkoholinių gėrimų parduotuvėse, neatitinkančiuose šio Įstatymo 16² straipsnyje nustatytų specialių reikalavimų;”.
97) sporto varžybų metu. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento;
gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose; 119) nuo 22
savivaldybių tarybų ribojamus atvejus).
Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;
renginių, skirtų nepilnamečiams, metu; 1311) nuo 22 20 valandos iki 8 10 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje;
renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas šio straipsnio 8 dalyje, metu.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pilstomus alkoholinius gėrimus.
Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariuose pastatuose vykstančiose parodose ir mugėse, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, alkoholiniams gėrimams (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų), parduodamiems nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu, taip pat pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui, parduodamiems firminėse alkoholinių gėrimų gamybos įmonių parduotuvėse, pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), parduodamiems masiniuose renginiuose, parodose ir mugėse;
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 20 metų;“ 5.Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę reikalauti pateikti asmens
dokumentą, iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu nurodyta šio straipsnio 4 dalies 3 punkte 25 metai, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.“6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta;“ 2.
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: “6) švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas šio įstatymo 18 straipsnio
punktą ir jį išdėstyti taip: „7) parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, išskyrus alkoholinius gėrimus, įsigytus parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais.“
išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18
išdėstyti taip: „3. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 18 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų.“
pakeitimas
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių
platinimą nemokamai, išskyrus degustacijas parodose ir mugėse;“
išdėstyti taip:
„2. Draudžiama skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 20metų.“
8 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Alkoholio reklamos ribojimas
formų alkoholio reklama.
1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų;
2) kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų;
3) kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.;
4) siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu;
5) siejanti alkoholio vartojimą su vairavimu;
6) siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu;
7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis;
8) siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu;
9) palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą;
10) pateikianti didesnę tūrinę etilo alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų privalumą;
11) pateikianti neteisingą ir
(ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. 2. Alkoholio reklama draudžiama:
1) laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse;
2) vaikams ir paaugliams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, knygose, televizijos ir radijo programose;
3) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius);
4) koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas.
Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams;
5) švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose;
6) visose sveikatos priežiūros įstaigose;
7) visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje;
8) degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas;
9) ant atvirlaiškių, vokų ir pašto ženklų. 3. Loterijose, žaidimuose, konkursuose draudžiama teikti alkoholinius gėrimus kaip prizus arba kartu su jais. 4. Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą. 5.
nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir
(ar) jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 6. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto. Reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. 72. Kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų, kontroliuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, savivaldybių institucijos (išorinės reklamos draudimo pažeidimus).“
Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5 punktų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 dieną. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvinės grupės atstovas Juozas Dapšauskas
17, 18, 22, 28,
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16¹,17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16² straipsniu įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas atsižvelgus į Nusikalstamų veikų žinybinio registro 2009–2014 m. duomenims, bylojančius apie didelius nuo alkoholio apsvaigusių asmenų padaromų smurtinių nusikaltimų skaičius. Ypač skaudžios alkoholio vartojimo pasekmės tyčinių nužudymų atveju – net trys iš keturių įtariamųjų (kaltinamųjų) nužudymo metu buvo neblaivūs: 2014 m. – 70,4 proc. nuo visų įtariamų tyčiniu nužudymų asmenų, 2011 m. – 73,4 proc. Šeši iš dešimties (57,9 proc.) asmenų, įtariamų dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat buvo neblaivūs. Labai dažnai smurto artimoje aplinkoje naudojimas susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais. Pvz., 2014 m. net 67,5 proc. asmenų, įtariamų grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir 69,9 proc. asmenų, įtariamų fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivūs. Beveik pusė nustatytų asmenų, kurie buvo įtariami išžaginimais (2014 m. buvo 56,5 proc.) ir seksualiniais prievartavimais (2014 m. – 40,2 proc.), taip pat nusikaltimo metu buvo neblaivūs. Apsvaigę nuo alkoholio buvo ir pusė asmenų, įtariamų viešosios tvarkos pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva pagal tyčinių nužudymų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, pirmauja ES ir viršija ES vidurkį beveik šešis kartus.
Lietuvos savižudybių rodiklis beveik tris kartus viršija ES-27 vidurkį (10,3 mirties atvejų 100 000 gyventojų), o 63 proc. savižudybių yra siejama su alkoholio vartojimu. Lietuva yra trečia šalis pasaulyje pagal suvartojamą etilo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui (15,4 l, kai PSO rekomenduojama neviršyti 7 l.). Taip pat atkreipiame dėmesį i tai, kad 2003–2011 m. alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys sudarė 9 proc. nuo visų mirčių Lietuvoje, iš jų visiškai tik alkoholio sąlygojamos mirtys sudarė 2,8 proc. Be to, 2006–2011 m. Lietuvoje 8,9 proc. susirgimų ir 7,6 proc. netekto darbingumo atvejų (neįskaitant išorinių priežasčių) buvo sąlygota alkoholinių gėrimų vartojimo. Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų skaičiavimais, alkoholio žala (t. y. neatsakingo, žalingo alkoholio vartojimo ir alkoholizmo) vien per 2010 metus sudarė 214,7 mln. eurų, į kurią įėjo dėl priešlaikinių mirčių neuždirbtos pajamos iki pensijos, sveikatos priežiūros išlaidos gydant su alkoholiu siejamas pasekmes sveikatai, sumažėjusio darbingumo išmokos, vaikų globos namų išlaikymas, nuteistųjų išlaikymas kalėjimuose. Įvertinant įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis, tai: alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizai); alkoholinių gėrimų reklamos draudimas; alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas. Šis įstatymo projektas apima dvi efektyviausias priemones. Sisteminė 45 studijų apie alkoholio prekybos vietų tankumą ir 15 studijų apie prekybos laiką analizė vienareikšmiškai pripažįsta, kad ribojant alkoholio prekybos tankumą ir prekybos laiką sėkmingai sumažėja su alkoholio vartojimu susijusi žala.
Legalaus pardavimo amžiaus didinimas yra mokslu pagrįsta efektyvi priemonė, mažinanti alkoholinių gėrimų vartojimą. Vėlesnis alkoholio vartojimo pradžios amžius patikimai siejasi su mažesne tikimybe tapti priklausomu nuo alkoholio. Šiuo metu esantys tyrimai leidžia teigti, kad psichologinė branda, kuomet jau sąmoningai priimami su sveikatos išsaugojimu ir galima rizika susiję sprendimai yra būtent 21 – 25 metų amžiaus laikotarpyje. PSO duomenimis, 20 metų riba kai kurioms alkoholinių gėrimų grupėms taikoma Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, visiems alkoholiniams gėrimams Islandijoje. Pastarosios šalys alkoholio vartojimo rodikliais Europos šalių kontekste rodo pačius geriausius rezultatus. Ne mažau kaip keturiose ES valstybėse narėse per pastarąjį dešimtmetį buvo padidinta teisėto įsigijimo amžiaus riba: Danijoje 2004 ir 2011 m., Prancūzijoje 2009 m., Maltoje 2009 m. ir Belgijoje 2009 m. Kaip rodo moksliniai tyrimai, alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. Lietuvoje veikiančių rinkos tyrimo kompanijų duomenys rodo, kad dabartiniai reklamos ribojimai nepakankamai apsaugo nepilnamečius Lietuvos piliečius: alkoholio gamintojų reklaminės kampanijos pasiekia apie 50 proc. 4-17 metų amžiaus vaikų auditorijąi. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimą taikančiose Norvegijoje ir Islandijoje vieni mažiausių vaikų alkoholio vartojimo rodikliai Europoje (Islandijoje tik 9 proc. 15-16 metų paauglių nurodė buvę girti per paskutines 30 dienų). Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr.
IX-1067 7 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvoje draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams viešąją informaciją, kuri jiems daro neigiamą poveikį. Alkoholinių gėrimų reklamos apribojimai (neįgyvendinant visiško draudimo) sukelia papildomą administracinę naštą valstybės institucijoms, įvelia jas į teisinius procesus ir leidžia alkoholinių gėrimų gamintojams manipuliuoti įstatymo nuostatomis valstybės sankcijas už pažeidimus skundžiant teismams. Todėl visiškas reklamos draudimas yra veiksmingesnis ne tik prevencijos, bet ir administravimo kaštų požiūriu. Įstatymo projekto tikslas – alkoholio prieinamumą ir reklamą ribojančiomis priemonėmis mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Įstatymo projekto uždaviniai – sumažinti prekybos alkoholiu taškų skaičių, nustatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms, visiškai uždrausti alkoholio reklamą Lietuvoje, uždrausti fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus atidengta pakuote, trumpinti alkoholio pardavimo laiką nuo
alkoholį, griežtinti atsakomybę pardavėjams už alkoholio pardavimą neblaiviems asmenims ir nepilnamečiams ir už alkoholinių gėrimų pardavimą didesnio tūrio taroje nei leistina. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Piliečių iniciatyvinė grupė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais leidžiama: 1.
Stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose mini baruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose. 2. Gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 proc. – paviljonuose, automobilinėse parduotuvėse (iš kurių yra aptarnaujami kaimo gyventojai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka). 3. Alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc., – nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu. 4. Natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 proc., – parodose. 5. Natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 proc., – masiniuose renginiuose ir mugėse. Lietuvoje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais:
sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų teritorijose.
Savivaldybės taryba, gavusi šių įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybės rašytinį prašymą ir įvertinusi, ar jame išdėstyti argumentai pagrindžia, kad, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir (ar) viešąją tvarką, yra būtina uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų, kurių vadovybės prašymas yra gautas, nustato, kokiu atstumu nuo šios įstaigos ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. 2. Mažmeninės prekybos vietose, kuriose vaikams ir paaugliams skirtų prekių dalis sudaro 30 arba daugiau proc. mažmeninės prekių apyvartos. 3. Masiniuose renginiuose ir mugėse (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 proc.), parodose (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 proc.). 4. Iš prekybos automatų. 5. Asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. 6. Nestacionariosiose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais. 7. Mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo vietose, įrengtose didmeninės prekybos įmonių ir importuotojų sandėliuose, kuriuose verčiamasi didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. 8. Mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu. 9.
draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 proc. 10. Kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;
valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;
renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, skirtų nepilnamečiams, metu;
valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje;
14Švenčių, masinių renginių,
parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas šio straipsnio 8 dalyje, metu. Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. 4.
klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus įstatymo projektą bus leidžiama visais alkoholiniais gėrimais prekiauti alkoholinių gėrimų parduotuvėse, restoranų, kavinių, barų, bufetų, kitose viešojo maitinimo vietų patalpose, esančios ne mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų, taip pat tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose. Bus draudžiama prekiauti alkoholiu nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose, masiniuose renginiuose ir mugėse. Bus nustatyti reikalavimai alkoholinių gėrimų parduotuvei. Alkoholinių gėrimų parduotuvė turės būti visiškai izoliuota nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turės turėti atskirą įėjimą. Alkoholinių gėrimų parduotuvė negalės būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų.” Visose alkoholinių gėrimų parduotuvėse bus sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas. Prekiauti alkoholiniais gėrimais bus galima nuo 10 iki 20 valandos. Bus visiškai uždrausta alkoholio reklama Lietuvoje. Siekiant išvengti netiesioginės alkoholio reklamos bus draudžiama fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus atidengta pakuote. Tokiu būdu jaunimas nebebus skatinamas vartoti alkoholinių gėrimų, sumažės tikimybė, kad jaunuoliai pradės vartoti alkholinius gėrimus ankstesniame amžiuje. Bus draudžiama pardavinėti ir parduoti alkoholį asmenims jaunesniems kaip 20 metų.
Bus nustatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę reikalauti pateikti asmens dokumentą, iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metai, bus privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Įstatymo projektu siūloma griežtinti atsakomybę įstaigom už alkoholinių gėrimų pardavimą neblaiviems asmenims ir asmenims, jaunesniems kaip 20 metų ir už alkoholinių gėrimų pardavimą didesnio tūrio taroje nei leistina. Už šiuos pažeidimus, padarytus pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, siūloma nustatyti nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų baudą. Pritaikius šias priemones sumažės alkoholinių gėrimų prieinamumas, todėl sumažės alkoholio bendrasis suvartojimas ir ilgainiui sumažės su alkoholio vartojimu susiję socialinės ir ekonominės pasekmės: pagerės kriminogeninė situacija Lietuvoje, sumažės alkoholio vartojimo nulemtas sergamumas ir mirtingumas ir kt. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas, tikėtina, pagerins kriminogeninę situaciją bei sumažins valstybės išlaidas, kurios yra patiriamos dėl alkoholio vartojimo ir jo sukeliamų pasekmių sveikatai ir šalies ūkiui. Sumažėjus alkoholinių gėrimų vartojimui ir jo sukeliamoms fizinės ir psichinės sveikatos pasekmėms ilgainiui pagerės šalies gyventojų gyvenimo kokybė. Teikiami įstatymų projektai nėra skirti įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti: 1.
Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618. 2. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618. 3. Parengti ir priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, reglamentuojančius atsakomybę fiziniams asmenims už alkoholinių gėrimų rodymą viešose vietose bei asmenų iki 20 metų atsakomybę už alkoholio vartojimą bei tokiems asmenims alkoholio pardavimą. 8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas įstatymų projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų priimti nereikės. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Įstatymui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13.
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Alkoholiniai gėrimai“, „alkoholinių gėrimų parduotuvė“; „mažmeninė prekyba“, „licencijavimas“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvinės grupės atstovas Juozas Dapšauskas
2011-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-06- Nr. Į 2016-05-24 Nr. S-2016-3593 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16¹, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16² straipsniu įstatymo projekto Nr. xiIp‑4437 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16¹, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP−4437 (toliau – Projektas). Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Pirmiausia, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) praktiką valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (žr. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, byla C‑152/78, EU:C:1980:187). Pagrindinis Teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamoms prekėms tenka dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) našta ir su ja susijusios papildomos sąnaudos. Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 34 straipsnio, Teismas pripažino valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan.
Pažymėtina, kad Teismas yra pripažinęs, kad tam tikros prekybos sąlygos, jeigu jos turi vienodą (teisinį ir faktinį) poveikį tiek nacionaliniams, tiek iš kitų ES valstybių narių importuotiems produktams, nelaikomos pažeidžiančiomis ES teisę (žr. Sprendimą Keck ir Mithouard, sujungtos bylos C‑267/91 ir C‑268/91, EU:C:1993:905), jeigu jos neužkerta kelio importuotiems produktams patekti į rinką. Prie tokių prekybos sąlygų Teismas yra priskyręs pardavimo vietų, darbo laiko apribojimus. Todėl manytina, kad įstatymo nuostatos, kuriomis ribojama alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir laikas, nustatomas amžius alkoholinių gėrimų pirkėjui ir vartotojui, laikytinos ES teisei neprieštaraujančiomis prekybos sąlygomis. Paminėtinas Europos Komisijos komunikatas „ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą“ (KOM (2006) 625 galutinis), kuriame jau 2006 m. įvardinta geroji patirtis, skirta apsaugoti jaunimą ir vaikus nuo alkoholio daromos žalos. Komunikate tarp tinkamų taikyti valstybėse narėse priemonių paminėti įtaką jaunimui galinčių daryti pardavimo, prieinamumo ir rinkodaros suvaržymai, amžiaus ribos parduodant alkoholį nustatymas, neatsakingos alkoholinių gėrimų rinkodaros ribojimas, alkoholio reklamos ir socialinių lūkesčių suderinamumas. 2015 m. gruodžio 7 d. Taryboje priimtos išvados dėl ES strategijos dėl alkoholio daromos žalos mažinimo, kuriose valstybių narių buvo ir toliau prašoma priimti tinkamas priemones siekiant apsaugoti jaunus žmones nuo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma amžiaus, nuo kuriuo leidžiama vartoti alkoholį, ir rinkodaros poveikio srityje, remti veiklą dėl informavimo ir švietimo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma dėl pavojingo elgesio vartojant alkoholį.
Kita vertus, pažymime, kad nepaisant to, jog Projektu įtvirtintos nuostatos ES teisės požiūriu laikytinos prekybos sąlygomis ir neprieštarauja SESV 34 straipsniui, jos turi atitikti proporcingumo principą. Pažymėtina, kad valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas. Tačiau tai daryti jos gali tik Sutarties nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą (žr. Sprendimo Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivía, sujungtos bylos C‑1/90 ir C‑176/90, EU:C:1991:327, 16 punktą), kuris reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (konkrečiai žr. Sprendimo Säger prieš Dennemeyer, byla C‑76/90, EU:C:1991:331, 15 punktą; Sprendimo Arblade, sujungtos bylos C‑369/96 ir C‑376/96, EU:C:1999:575, 35 punktą; Sprendimo Canal Satélite Digital, byla C‑390/99, EU:C:2002:34, 33 punktą). Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė), priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. Todėl Projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti argumentuotai motyvuota, kad visos siūlomos priemonės (suvaržymai) yra būtini tikslams pasiekti. 2.
atskiros Projektu siūlomos nuostatos nustato reikalavimus prekių ir paslaugų teikimui, todėl prieš priimant notifikuotinos Europos Komisijai kaip techniniai reglamentai, techninės taisyklės pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, reikalavimus. 3. Svarstytina, ar pagrįsti ir proporcingi reikalavimai, siūlomi galiojančio įstatymo 16¹ straipsnio pakeitimu ir 16² straipsnio 2 dalimi, apribojančiose alkoholinių gėrimų parduotuvių įrengimą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu kaip 200 m atstumu iki ugdymo įstaigų tuo atveju, kai alkoholiniais gėrimais prekiaujančios parduotuvės įrengiamos išpildant Projektu siūlomo naujo galiojančio įstatymo 16²straipsnio
įstatymo 16²straipsnio 1 dalies 1 punkte įvardintą alkoholinių gėrimų parduotuvės įrengimo reikalavimą, kuriame naudojama neaiški alkoholinių gėrimų parduotuvės savybė „visiškai izoliuota“ nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą, nes neaišku, ką reiškia „visiškai izoliuota“. 5. Pakeitus galiojančio įstatymo 18 straipsnio 3 dalį pagal projektu siūlomus pakeitimus, atsirastų dvi panašios nuostatos, įtvirtintos 18 straipsnio 3 dalies 10 ir 12 punktuose. Todėl siūlome išbraukti 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatą, kuri patektų į 12 punkto nuostatos apimtį. 6. Projektu siūloma keisti galiojančio įstatymo 18 straipsnio
nuostatos redakciją kyla klausimas, ar būtina įvardinti dviejų rūšių dokumentus (asmens dokumentus ir asmens amžių liudijančius dokumentus), kurie, iš principo, yra skirti patvirtinti alkoholį perkančio asmens amžių.
Siūlytume vartoti vieną iš nurodytų sąvokų. Antrasis aspektas – nuostatoje turi būti laikomasi nuoseklumo viso įstatymo kontekste. Projektu siūloma apriboti alkoholinių gėrimų prieinamumą asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, todėl neaišku, kodėl įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti alkoholinių gėrimų pardavėjams prievolę, esant abejonėms, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalomai tikrinti jo asmens dokumentus. Manytume, kad ši prievolė turėtų būti siejama su abejonėmis, kad alkoholį perkantis asmuo yra jaunesnis nei 20 metų, todėl privaloma patikrinti jo asmens dokumentą ir taip nustatyti šio asmens amžių. Kita vertus svarstytina, ar proporcinga reikalauti asmens dokumento iš asmens, kuris aiškiai yra vyresnis nei 20 metų (senjoras). Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2016-05-31 Nr. XIIP-4437 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu, akcentuotina, kad jo nuostatos yra susijusios su prekybos alkoholiniais gėrimais draudimų ir ribojimų plėtimu. Tą aiškinamajame rašte pažymi ir projekto rengėjai (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Įstatymo projekto tikslas – alkoholio prieinamumą ir reklamą ribojančiomis priemonėmis mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Įstatymo projekto uždaviniai – sumažinti prekybos alkoholiu taškų skaičių, nustatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms, visiškai uždrausti alkoholio reklamą Lietuvoje, uždrausti fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus atidengta pakuote, trumpinti alkoholio pardavimo laiką nuo 10 iki 20 val., iki 20 metų padidinti amžių asmenų, kuriems draudžiama parduoti alkoholį, griežtinti atsakomybę pardavėjams už alkoholio pardavimą neblaiviems asmenims ir nepilnamečiams ir už alkoholinių gėrimų pardavimą didesnio tūrio taroje nei leistina.“ Akcentuotina ir tai, kad alkoholio prekybos draudimų ir ribojimų pateiktame projekte yra netgi daugiau, nei jų aprašyta aiškinamajame rašte. Atitinkamos priemonės yra susijusios su galimu neigiamu poveikiu verslo sąlygoms ir jo plėtrai (past.
Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) 135 straipsnio 3 dalies 7 punktas).
Vienas griežčiausių projekte teikiamų draudimų – absoliutus alkoholio reklamos draudimas, numatytas projekto
konstitucinėje jurisprudencijoje buvo keltas klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų proporcingumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra konstatavęs: „Pabrėžtina ir tai, kad visi prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai turi būti griežtai apibrėžti laiko ir vietos atžvilgiu, šios rūšies ūkinės veiklos (kaip ir bet kurios kitos ūkinės veiklos) negalima riboti labiau, negu būtina teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms užtikrinti, nes antraip būtų nepaisoma konstitucinio proporcingumo principo. <...> Taip pat pabrėžtina, kad minėti prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai negali būti selektyvūs, jais negalima jokių asmenų (inter alia ūkio subjektų) diskriminuoti ar kuriems nors asmenims teikti privilegijų.“ Pastebėtina ir tai, kad Konstituciniame Teisme 2004 m. sausio 26 d. nutarime spręstas ir alkoholio reklamos ribojimo klausimas.
Teismas konstatavo, kad „<...> įstatymų leidėjas, siekdamas apginti šią konstitucinę vertybę - žmonių sveikatą, turi teisę riboti alkoholio reklamą.“ Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „<...> pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę gauti ir skleisti informaciją, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Nors minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nagrinėti „<...> reklamos ribojimai yra adekvatūs siekiamam tikslui, t. y. nepažeidžia proporcingumo reikalavimų <...>“, vienas iš pagrindinių jo argumentų buvo „<...> kad nustatyti ribojimai yra dalinio pobūdžio, todėl nevertintini kaip teisės į informaciją paneigimas.“ Tuo tarpu teikiamame projekte yra ne vienas absoliutaus pobūdžio draudimas: pavyzdžiui, alkoholio reklamos visiškas draudimas; laisvo alkoholio gabenimo ir laikymo draudimas; itin sugriežtinti reikalavimai alkoholio prekybos vietai; absoliutus draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais sporto varžybų, kitų masinių renginių metu ir kt.
Teismas konstatavo, kad „<...> įstatymų leidėjas, siekdamas apginti šią konstitucinę vertybę - žmonių sveikatą, turi teisę riboti alkoholio reklamą.“ Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „<...> pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę gauti ir skleisti informaciją, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Nors minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nagrinėti „<...> reklamos ribojimai yra adekvatūs siekiamam tikslui, t. y. nepažeidžia proporcingumo reikalavimų <...>“, vienas iš pagrindinių jo argumentų buvo „<...> kad nustatyti ribojimai yra dalinio pobūdžio, todėl nevertintini kaip teisės į informaciją paneigimas.“ Tuo tarpu teikiamame projekte yra ne vienas absoliutaus pobūdžio draudimas: pavyzdžiui, alkoholio reklamos visiškas draudimas; laisvo alkoholio gabenimo ir laikymo draudimas; itin sugriežtinti reikalavimai alkoholio prekybos vietai; absoliutus draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais sporto varžybų, kitų masinių renginių metu ir kt. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dėl šio projekto yra būtina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Akcentuotina, kad projekto rengimo metu nebuvo gauta jokių specialistų vertinimų ir išvadų. Be to, nors projekto rengėjai aiškinamajame rašte to ir nenurodo, įstatymo projekto įgyvendinimui gali prireikti lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu. 3. Teikiamo projekto 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas įsigalios 2017 m. sausio 1 dieną.
Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. lapkričio 1 dieną įsigalios nauja Alkoholio kontrolės redakcija ir dalis šiuo projektu keičiamų straipsnių jau bus pakitę (pavyzdžiui, įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Dėl tos priežasties siūlytina suderinti teikiamą projektą su 2016 m. lapkričio 1 dieną įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-2356. 4. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu yra svarstomi kiti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymų projektai – Nr. XIIP-2767(2), Nr. XIIP-2836(2), Nr. XIIP-2837(2), Nr. XIIP-4096, Nr. XIIP-4301 ir kt. Atsižvelgiant į tai, siūlytina taikyti Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nagrinėti teikiamą projektą Nr. XIIP-4437 minėtų įstatymo pakeitimo projektų kontekste. 5. Teikiamo projekto aiškinamojo rašto 7 punkte rašoma (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti: <...> 3. Parengti ir priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, reglamentuojančius atsakomybę fiziniams asmenims už alkoholinių gėrimų rodymą viešose vietose bei asmenų iki 20 metų atsakomybę už alkoholio vartojimą bei tokiems asmenims alkoholio pardavimą.“ Nors su šiuo projekto rengėjų pastebėjimu iš dalies sutiktina, kartu akcentuotina, kad turės būti keičiamas ne Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1), o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216), įsigaliosiantis 2017 metų sausio 1 dieną (t. y. tą pačią dieną, kurią numatyta ir šio įstatymo įsigaliojimo data). Be to, pabrėžtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso pataisos turi būti teikiamos kartu su Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektu.
Privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalimi: „Prireikus kartu su įstatymo projektu pateikiamas šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.“
punkte nurodyti teisės aktai, kurios reikės pakeisti priėmus teikiamą įstatymo projektą. Teisės departamento nuomone, įstatymą įgyvendinančių teisės aktų, kuriuos reikės pakeisti, skaičius yra žymiai didesnis nei nurodytas aiškinamajame rašte. 7. Atsisakytina projekto pradžioje pateiktos preambulės. Pastebėtina, kad joje suformuluoti sakiniai yra projekto aiškinamojo rašto dalykas ir jį atkartoja. 8. Teikiamo projekto 1 straipsnio
žodžiai „netekusia galios“ vartotini po žodžio „pripažinti“ („Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį“). 9. Teikiamo projekto 2 ir 3 straipsniuose (įstatymo 16¹ ir 16² straipsniai) įtvirtinamas draudimas alkoholiu prekiauti arčiau kaip 200 metrų iki ugdymo įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti ir argumentuoti tokio konkretaus atstumo pasirinkimo kriterijai. 10. Projekto 2 straipsniu teikiamo Įstatymo 16¹ straipsnyje siūloma numatyti, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Tačiau galiojančiame keičiamo Įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte yra numatyta, kad tam tikromis sąlygomis tai gali būti padaryta. Siūlytina pašalinti prieštaravimą tarp atskirų to paties įstatymo nuostatų.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrose vietovėse laikytis draudimo įrengti alkoholinių gėrimų parduotuvę daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gali būti sudėtinga praktiškai dėl patalpų kitokio pobūdžio statiniuose stokos. 11. Projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinamas naujas draudimas fiziniams asmenims gabenti ir laikyti alkoholinius produktus atidengta pakuote viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas. Pabrėžtina, kad be anksčiau pateiktų pastabų (past. – svarstytinas šios pataisos proporcingumas; be to, būtina numatyti administracinę atsakomybę už šio pažeidimo padarymą Administracinių nusižengimų kodekse), keltina abejonė ir dėl šio draudimo tikslumo bei aiškumo. Vartojama sąvoka „atidengta pakuotė“ Alkoholio kontrolės įstatyme yra naujadaras, kurios turinys praktikoje gali būti interpretuojamas labai įvairiai ir taip pažeisti asmenų lygiateisiškumą. 12. Teikiamo projekto 5 straipsnio
vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, skaičius. Nors didžioji dalis šių draudimų yra paaiškinta projekto aiškinamajame rašte, dalis išlieka nepaaiškintų ir sistemiškai nepagrįstų. Pavyzdžiui, svarstytina, ar tikslingai (ar dėl neatidumo) iš įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto (past.
Šio straipsnio 30 dalyje apibrėžta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Tokiu būdu šia pataisa iš esmės uždraudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais visuose baruose, kavinėse, restoranuose ir pan. Pastebėtina, kad aiškinamojo rašto 4 punkto pirmoje pastraipoje projekto rengėjai teigia priešingai daromam įstatymo pakeitimui. 13. Teikiamo projekto 5 straipsnio
paaiškinta projekto aiškinamajame rašte. Atsižvelgiant į tai, kelia abejonių, ar pagrįstai panaikinama savivaldybės tarybos diskrecijos teisė įvertinti laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros įstaigų ir religinių bendruomenių vadovybės rašytinio prašymo dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų pagrįstumą. 14. Analogiška pastaba dėl pagrįstumo teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 2 dalies, kiek ja nustatomas įstatymo 18 straipsnio 3 dalies naujas 7 punktas. Šiame punkte siekiama įtvirtinti absoliutų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais sporto varžybų metu, pašalinant išimtį dėl draudimo netaikymo gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento. Pastebėtina, kad ir ši pataisa nėra aprašyta projekto aiškinamajame rašte.
Tokia pati pastaba teiktina ir dėl projekto 6 straipsnio 1 dalies, kuria keičiamas įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas (past.
Priėmus pataisas, įstatymo 29 straipsnio pavadinimas („Alkoholio reklamos ribojimas“) informuos apie alkoholio reklamos ribojimą, nors straipsnio turinio nuostatos bus susijusios ne su alkoholio reklamos ribojimu, o jos absoliučiu draudimu. Be to, projekto 8 straipsnio, keičiančio įstatymo 29 straipsnį, lyginamajame variante netiksliai atsispindi daroma pataisa (lyginamajame variante nepavaizduota, kad įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje vietoje skyrybos ženklo „dvitaškio“, rašomas skyrybos ženklas „taškas“). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
2017-05-10 Nr. 111-P-13 Vilnius 1.
pirmininkės pavaduotojas R.Žemaitaitis, Komiteto nariai: D.Kaminskas, D.Kepenis, A.Kirkutis, A.Kubilienė, J.Liesys, A.Matulas, I.Rozova, A.Vinkus, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja B.Sesickienė, padėjėja S.Šimonienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja N.Kundrotienė, Ministro Pirmininko patarėjas P.Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, viceministrė K.Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė, vyr.specialistė G.Krivelienė, Ūkio ministerijos vyr.specialistė A.Janušauskė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Europos teisės departamento atstovė D.Stepanienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja G.Belian, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai V.Keldanovič, S.Kasiulevičiūtė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė N.Goštautaitė Midttun, iniciatyvinės grupės “Už blaivią Lietuvą” atstovas J.Dapšauskas, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas S.Dailidė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovas M.Tininis, Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos atstovai J.Stanevičius, D.Rimkutė, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas, Lietkoopsąjungos atstovas R.Koreiva, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius L.Vilimas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E.Šiškauskienė, asociacijos
“Laisvas žmogus” atstovė T.Ščiurina, “Visagino country” festivalio organizatorių
atstovė E.Čekienė, festivalio “Kino pavasaris” organizatorių atstovai M.Morkūnas, V.Ramoškienė, festivalio “Galapagai” organizatorių atstovas A.Balniškis, “Mados infekcija” festivalio organizatorių atstovė S.Strauskaitė, Barų asociacijos atstovas S.Galdikas, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovas V.Šukys, Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas E.Radžvila, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas M.Zakarka, VšĮ
“Žalgirio krepšinio centras” marketingo direktorius A.Tamašauskas, UAB ‘Joalda”
atstovai S.Rimkevičienė, D.Rimkevičius, UAB “Vento Nuovo” lobistas A.Marcinkus, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos “Žingsnis” atstovai D.Stonys, E.Jonušaitė, asociacijos “Optimalistas” atstovai G.Černiauskas, A.Chromin, G.Tarasov, V.Artimonovas, Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos atstovas R.Gervė, UAB “Naminė pelėda” direktorė R.Starkuvienė, VšĮ “Utenos Juventus”atstovai Ž.Urbonas, E.Skersis, UAB “Kauno arena” atstovas V.Gudavičius, advokatė E.Latauskienė, Lietuvos krepšinio lygos prezidentas R.Milašius, gen.direktorius R.Brazauskas, direktorė R.Lininienė, VšĮ “Krepšinio rytas” atstovas M.Purlys, “Laisvė rokenrolui” koncerto organizatorių atstovė J.Katkutė, Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas L.Kerosierius.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A.Širinskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas R.Žemaitaitis, Komiteto nariai: D.Kaminskas, D.Kepenis, A.Kirkutis, A.Kubilienė, J.Liesys, A.Matulas, I.Rozova, A.Vinkus, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja B.Sesickienė, padėjėja S.Šimonienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja N.Kundrotienė, Ministro Pirmininko patarėjas P.Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, viceministrė K.Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė, vyr.specialistė G.Krivelienė, Ūkio ministerijos vyr.specialistė A.Janušauskė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Europos teisės departamento atstovė D.Stepanienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja G.Belian, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai V.Keldanovič, S.Kasiulevičiūtė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė N.Goštautaitė Midttun, iniciatyvinės grupės “Už blaivią Lietuvą” atstovas J.Dapšauskas, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas S.Dailidė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovas M.Tininis, Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos atstovai J.Stanevičius, D.Rimkutė, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas, Lietkoopsąjungos atstovas R.Koreiva, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius L.Vilimas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E.Šiškauskienė, asociacijos
“Laisvas žmogus” atstovė T.Ščiurina, “Visagino country” festivalio organizatorių
atstovė E.Čekienė, festivalio “Kino pavasaris” organizatorių atstovai M.Morkūnas, V.Ramoškienė, festivalio “Galapagai” organizatorių atstovas A.Balniškis, “Mados infekcija” festivalio organizatorių atstovė S.Strauskaitė, Barų asociacijos atstovas S.Galdikas, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovas V.Šukys, Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas E.Radžvila, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas M.Zakarka, VšĮ
“Žalgirio krepšinio centras” marketingo direktorius A.Tamašauskas, UAB ‘Joalda”
atstovai S.Rimkevičienė, D.Rimkevičius, UAB “Vento Nuovo” lobistas A.Marcinkus, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos “Žingsnis” atstovai D.Stonys, E.Jonušaitė, asociacijos “Optimalistas” atstovai G.Černiauskas, A.Chromin, G.Tarasov, V.Artimonovas, Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos atstovas R.Gervė, UAB “Naminė pelėda” direktorė R.Starkuvienė, VšĮ “Utenos Juventus”atstovai Ž.Urbonas, E.Skersis, UAB “Kauno arena” atstovas V.Gudavičius, advokatė E.Latauskienė, Lietuvos krepšinio lygos prezidentas R.Milašius, gen.direktorius R.Brazauskas, direktorė R.Lininienė, VšĮ “Krepšinio rytas” atstovas M.Purlys, “Laisvė rokenrolui” koncerto organizatorių atstovė J.Katkutė, Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas L.Kerosierius. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
11Susipažinus su pateiktu įstatymo projektu,
akcentuotina, kad jo nuostatos yra susijusios su prekybos alkoholiniais gėrimais draudimų ir ribojimų plėtimu. Tą aiškinamajame rašte pažymi ir projekto rengėjai (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Įstatymo projekto tikslas – alkoholio prieinamumą ir reklamą ribojančiomis priemonėmis mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Įstatymo projekto uždaviniai – sumažinti prekybos alkoholiu taškų skaičių, nustatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms, visiškai uždrausti alkoholio reklamą Lietuvoje, uždrausti fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus atidengta pakuote, trumpinti alkoholio pardavimo laiką nuo 10 iki 20 val., iki 20 metų padidinti amžių asmenų, kuriems draudžiama parduoti alkoholį, griežtinti atsakomybę pardavėjams už alkoholio pardavimą neblaiviems asmenims ir nepilnamečiams ir už alkoholinių gėrimų pardavimą didesnio tūrio taroje nei leistina.“ Akcentuotina ir tai, kad alkoholio prekybos draudimų ir ribojimų pateiktame projekte yra netgi daugiau, nei jų aprašyta aiškinamajame rašte. Atitinkamos priemonės yra susijusios su galimu neigiamu poveikiu verslo sąlygoms ir jo plėtrai (past. – šis aspektas projekto aiškinamajame rašte nėra aptartas, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) 135 straipsnio 3 dalies 7 punktas).
Vienas griežčiausių projekte teikiamų draudimų – absoliutus alkoholio reklamos draudimas, numatytas projekto 8 straipsnyje, keičiančiame įstatymo 29 straipsnį. Atkreipiame dėmesį, kad konstitucinėje jurisprudencijoje buvo keltas klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų proporcingumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra konstatavęs: „Pabrėžtina ir tai, kad visi prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai turi būti griežtai apibrėžti laiko ir vietos atžvilgiu, šios rūšies ūkinės veiklos (kaip ir bet kurios kitos ūkinės veiklos) negalima riboti labiau, negu būtina teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms užtikrinti, nes antraip būtų nepaisoma konstitucinio proporcingumo principo. <...> Taip pat pabrėžtina, kad minėti prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai negali būti selektyvūs, jais negalima jokių asmenų (inter alia ūkio subjektų) diskriminuoti ar kuriems nors asmenims teikti privilegijų.“ Pastebėtina ir tai, kad Konstituciniame Teisme 2004 m. sausio 26 d. nutarime spręstas ir alkoholio reklamos ribojimo klausimas.
Teismas konstatavo, kad „<...> įstatymų leidėjas, siekdamas apginti šią konstitucinę vertybę – žmonių sveikatą, turi teisę riboti alkoholio reklamą.“ Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „<...> pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę gauti ir skleisti informaciją, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Nors minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nagrinėti „<...> reklamos ribojimai yra adekvatūs siekiamam tikslui, t. y. nepažeidžia proporcingumo reikalavimų <...>“, vienas iš pagrindinių jo argumentų buvo „<...> kad nustatyti ribojimai yra dalinio pobūdžio, todėl nevertintini kaip teisės į informaciją paneigimas.“ Tuo tarpu teikiamame projekte yra ne vienas absoliutaus pobūdžio draudimas: pavyzdžiui, alkoholio reklamos visiškas draudimas; laisvo alkoholio gabenimo ir laikymo draudimas; itin sugriežtinti reikalavimai alkoholio prekybos vietai; absoliutus draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais sporto varžybų, kitų masinių renginių metu ir kt.
Teismas konstatavo, kad „<...> įstatymų leidėjas, siekdamas apginti šią konstitucinę vertybę – žmonių sveikatą, turi teisę riboti alkoholio reklamą.“ Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „<...> pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę gauti ir skleisti informaciją, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Nors minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nagrinėti „<...> reklamos ribojimai yra adekvatūs siekiamam tikslui, t. y. nepažeidžia proporcingumo reikalavimų <...>“, vienas iš pagrindinių jo argumentų buvo „<...> kad nustatyti ribojimai yra dalinio pobūdžio, todėl nevertintini kaip teisės į informaciją paneigimas.“ Tuo tarpu teikiamame projekte yra ne vienas absoliutaus pobūdžio draudimas: pavyzdžiui, alkoholio reklamos visiškas draudimas; laisvo alkoholio gabenimo ir laikymo draudimas; itin sugriežtinti reikalavimai alkoholio prekybos vietai; absoliutus draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais sporto varžybų, kitų masinių renginių metu ir kt. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31
dalies ir 145 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dėl šio projekto yra būtina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Akcentuotina, kad projekto rengimo metu nebuvo gauta jokių specialistų vertinimų ir išvadų. Be to, nors projekto rengėjai aiškinamajame rašte to ir nenurodo, įstatymo projekto įgyvendinimui gali prireikti lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31101 3.
Teikiamo projekto 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas įsigalios 2017 m. sausio 1 dieną. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. lapkričio 1 dieną įsigalios nauja Alkoholio kontrolės redakcija ir dalis šiuo projektu keičiamų straipsnių jau bus pakitę (pavyzdžiui, įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Dėl tos priežasties siūlytina suderinti teikiamą projektą su 2016 m. lapkričio 1 dieną įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-2356. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31
metu yra svarstomi kiti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymų projektai – Nr. XIIP-2767(2), Nr. XIIP-2836(2), Nr. XIIP-2837(2), Nr. XIIP-4096, Nr. XIIP-4301 ir kt. Atsižvelgiant į tai, siūlytina taikyti Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nagrinėti teikiamą projektą Nr. XIIP-4437 minėtų įstatymo pakeitimo projektų kontekste. Nepritarti Minėti įstatymų projektai šios kadencijos
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31
cituojama, kalba neredaguota): „Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti: <...> 3. Parengti ir priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, reglamentuojančius atsakomybę fiziniams asmenims už alkoholinių gėrimų rodymą viešose vietose bei asmenų iki 20 metų atsakomybę už alkoholio vartojimą bei tokiems asmenims alkoholio pardavimą.“ Nors su šiuo projekto rengėjų pastebėjimu iš dalies sutiktina, kartu akcentuotina, kad turės būti keičiamas ne Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1), o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (TAR, 2015-07-10, Nr.
2015-11216), įsigaliosiantis 2017 metų sausio 1 dieną (t. y. tą pačią dieną, kurią numatyta ir šio įstatymo įsigaliojimo data). Be to, pabrėžtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso pataisos turi būti teikiamos kartu su Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektu. Privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalimi: „Prireikus kartu su įstatymo projektu pateikiamas šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31
reikės pakeisti priėmus teikiamą įstatymo projektą. Teisės departamento nuomone, įstatymą įgyvendinančių teisės aktų, kuriuos reikės pakeisti, skaičius yra žymiai didesnis nei nurodytas aiškinamajame rašte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31
7Atsisakytina projekto pradžioje pateiktos preambulės. Pastebėtina,
kad joje suformuluoti sakiniai yra projekto aiškinamojo rašto dalykas ir jį atkartoja. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-3112
pagal teisės technikos reikalavimus – žodžiai „netekusia galios“ vartotini po žodžio „pripažinti“ („Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-31
16² straipsniai) įtvirtinamas draudimas alkoholiu prekiauti arčiau kaip 200 metrų iki ugdymo įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti ir argumentuoti tokio konkretaus atstumo pasirinkimo kriterijai. Pritarti 10.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-312
straipsnyje siūloma numatyti, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Tačiau galiojančiame keičiamo Įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte yra numatyta, kad tam tikromis sąlygomis tai gali būti padaryta. Siūlytina pašalinti prieštaravimą tarp atskirų to paties įstatymo nuostatų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrose vietovėse laikytis draudimo įrengti alkoholinių gėrimų parduotuvę daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gali būti sudėtinga praktiškai dėl patalpų kitokio pobūdžio statiniuose stokos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-314
įtvirtinamas naujas draudimas fiziniams asmenims gabenti ir laikyti alkoholinius produktus atidengta pakuote viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas. Pabrėžtina, kad be anksčiau pateiktų pastabų (past.
alkoholiniais gėrimais, skaičius. Nors didžioji dalis šių draudimų yra paaiškinta projekto aiškinamajame rašte, dalis išlieka nepaaiškintų ir sistemiškai nepagrįstų.
Pavyzdžiui, svarstytina, ar tikslingai (ar dėl neatidumo) iš įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto (past. – vietos, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais) išbrauktos stacionariosios viešojo maitinimo vietos. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo galiojančios redakcijos 2 straipsnio 27 dalimi, stacionarioji viešojo maitinimo vieta – viešojo maitinimo vieta, įrengta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotame pastate. Šio straipsnio 30 dalyje apibrėžta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Tokiu būdu šia pataisa iš esmės uždraudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais visuose baruose, kavinėse, restoranuose ir pan. Pastebėtina, kad aiškinamojo rašto 4 punkto pirmoje pastraipoje projekto rengėjai teigia priešingai daromam įstatymo pakeitimui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-3152
įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, nėra paaiškinta projekto aiškinamajame rašte. Atsižvelgiant į tai, kelia abejonių, ar pagrįstai panaikinama savivaldybės tarybos diskrecijos teisė įvertinti laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros įstaigų ir religinių bendruomenių vadovybės rašytinio prašymo dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų pagrįstumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-3152 14.
Analogiška pastaba dėl pagrįstumo teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 2 dalies, kiek ja nustatomas įstatymo 18 straipsnio 3 dalies naujas 7 punktas. Šiame punkte siekiama įtvirtinti absoliutų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais sporto varžybų metu, pašalinant išimtį dėl draudimo netaikymo gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento. Pastebėtina, kad ir ši pataisa nėra aprašyta projekto aiškinamajame rašte. Tokia pati pastaba teiktina ir dėl projekto 6 straipsnio 1 dalies, kuria keičiamas įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas (past.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-3152
suderintas su įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi. Pastebėtina, kad įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte (buvusiame 14 punkte) įtvirtinamas absoliutus draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu, panaikinant savivaldybės tarybos diskrecijos teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais tokių renginių metu. Kita vertus, atitinkama nuostata lieka įteisinta įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Tokiu būdu įtvirtinama dviejų normų tarpusavio kolizija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016- 05-3155
dalį, numatoma pardavėjo teisė „reikalauti pateikti asmens dokumentą, iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metai, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą“.
Atsižvelgiant į tai, nesuprantama, kodėl draudimas įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus yra siejamas su 20 metų amžiaus riba, o pardavėjo pareiga paprašyti pirkėjo asmens dokumento siejama su abejone, kad pastarasis nėra sulaukęs 25 metų. Be to, svarstytina, ar racionalu prašyti asmens dokumento iš visų pirkėjų, net kai pardavėjui nekyla jokių abejonių dėl pirkėjo amžiaus
17Teikiamo projekto 8 straipsniu keičiamas įstatymo 29 straipsnis,
įteisinantis absoliutų alkoholio reklamos draudimą. Tačiau, pastebėtina, kad privalo būti pakeistas ne tik šio straipsnio turinys, bet ir pavadinimas. Priėmus pataisas, įstatymo 29 straipsnio pavadinimas („Alkoholio reklamos ribojimas“) informuos apie alkoholio reklamos ribojimą, nors straipsnio turinio nuostatos bus susijusios ne su alkoholio reklamos ribojimu, o jos absoliučiu draudimu. Be to, projekto 8 straipsnio, keičiančio įstatymo 29 straipsnį, lyginamajame variante netiksliai atsispindi daroma pataisa (lyginamajame variante nepavaizduota, kad įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje vietoje skyrybos ženklo „dvitaškio“, rašomas skyrybos ženklas „taškas“). Pritarti
reikalų komiteto neetatinė ekspertė G.Belian, 2016-06-20 Vykdant Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2016 m. birželio 8 d. posėdyje priimtą sprendimą Nr. 111-S-14, pagal kompetenciją buvo išnagrinėtas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektas Nr.
XIIP-4437 (toliau – Įstatymo projektas). 1. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto nuostatos atitinka Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijų, kurių tikslas – sumažinti alkoholio vartojimą bei jo daromą žalą, nuostatas, taip pat atitinka Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos nuostatas bei Alkoholio kontrolės įstatymo tikslą. 2. Siūlytina iš esmės pritarti priemonėms, mažinančioms alkoholinių gėrimų prieinamumą, alkoholinių gėrimų pardavimus, taip pat reklamos ir kitų skatinimo įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus, veiksmų ribojimui. 3. Vyriausybės kanceliarija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu 2016 m. sausio 25 d. paskelbė viešąją konsultaciją „Alkoholio vartojimo mažinimo priemonės“. Nors yra įgyvendinama daug įvairių kontrolės bei prevencijos priemonių, alkoholio vartojimo problema Lietuvoje tebėra aktuali, todėl reikalingos papildomos priemonės, ribojančios alkoholio paklausą bei pasiūlą. Viešosios konsultacijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijomis, labai svarbu didžiausią dėmesį skirti trims pagrindinėms alkoholio vartojimo mažinimo priemonėms: alkoholio kainos didinimui, alkoholio reklamos draudimui ir alkoholio prieinamumo mažinimui. Galima teigti, kad pateiktas Įstatymo projektas įgyvendina viešosios konsultacijos metu gautus pasiūlymus. 4. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16(1), 18, 22, 28, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektas Nr.
XIIP-4096, kurio nuostatos reglamentuoja tuos pačius dalykus (alkoholio reklamą, prieinamumo ribojimo priemones), atsižvelgiant į tai, siūlytina nagrinėti Įstatymo projektą kartu su Įstatymo projektu Nr. XIIP-4096. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-06-17 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo
papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIlP-4437 ir jam pritaria. Atsižvelgti
įmonių asociacija, 2016-06-202 Lietuvos prekybos įmonių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIP-4437) („Projektas“) ir toliau dėsto dėl jo savo poziciją. 1. Dėl alkoholinių gėrimų parduotuvės sąvokos ir reikalavimų tokiai parduotuvei (Įstatymo 2 straipsnio
Projektu siūloma nustatyti, kad alkoholiniais gėrimais būtų leidžiama prekiauti tik alkoholinių gėrimų parduotuvėse, kurios turi būti visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu ir turėti atskirą įėjimą. Be to, Projektu siūloma uždrausti alkoholinių gėrimų parduotuves įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų. Teisėkūroje pripažįstami tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principai.
Tai reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, taip pat teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti teisinio reguliavimo priemonės. Šių principų nesilaikymas ir perteklinis reguliavimas buvo vienas iš Vyriausybės argumentų, dėl kurių kartą Vyriausybė nepritarė Projektui Nr. XIIP-2836, kuriuo buvo siekiama įtvirtinti tapačius ar labai panašius ribojimus. Įstatymų projektuose siūlomos teisinio reguliavimo priemonės, kuriomis griežtinama prekyba alkoholiniais gėrimais ir nepagrįstai ribojama ūkio subjektų teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, laikytinos neproporcingomis. Projekto rengėjai nepagrindė, kad, priėmus aptariamą ribojimą, bus pasiektas Projekto tikslas - mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Projekto aiškinamajame rašte tik abstrakčiai nurodoma, kad: “Sisteminė 45 studijų apie alkoholio prekybos vietų tankumą ir 15 studijų apie prekybos laiką analizė vienareikšmiškai pripažįsta, kad ribojant alkoholio prekybos tankumą sėkmingai sumažėja su alkoholio vartojimu susijusi žala.“. Tačiau neatkleidžiama, į kokias studijas referuojama, kas buvo šių studijų objektu, kas atliko tariamą studijų analizę, kur su šia analize galima susipažinti.
Teigtina, jog Projekto rengėjai, prisidengdami deklaratyviais teiginiais, legalaus alkoholio prieinamumo mažinimą nepagrįstai tapatina su alkoholio vartojimo mažinimu, nors, neabejotina, kad, sumažinus legalaus alkoholio prieinamumą, padidės nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas (ypač kaime, kur parduotuvės, vienareikšmiškai negalės prisitaikyti prie Projekto reikalavimų ir turės nutraukti prekybą alkoholiniais gėrimais). Projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiamas neigiamas poveikis verslui, susijęs su papildoma administracine našta, išlaidomis, papildomos darbo jėgos poreikiu. Projekte ciniškai teigiama, kad: „Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma“. Nors, kita vertus, aiškinamajame rašte aiškiai deklaruojamas siekis „riboti alkoholio prekybos tankumą“, kas, kitais žodžiais, reiškia ne ką kitą, kaip siekį uždaryti šiuo metu legaliai veikiančias mažas parduotuves, negalėsiančias prisitaikyti prie Projekto reikalavimų ir turėsiančias nutraukti prekybą alkoholiniais gėrimais ir galimai užsidaryti. Sumažėjus legaliai veikiančių mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičiui (ko ir siekiama Projektu), bus skatinama šešėlinė ekonomika dėl nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais bei naminės gamybos alkoholio produktais. Tokia prekyba, be kita ko, kelia grėsmę visuomenės sveikatai, o tam tikrais atvejais – žmonių gyvybei dėl nekontroliuojamos sudėties ir gamybos proceso alkoholinių gėrimų vartojimo. Atsižvelgti
įmonių asociacija, 2016-06-2031
atskiro įėjimo (Įstatymo 16² straipsnio 1 dalis) Įstatymo 16² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė turi būti visiškai izoliuota nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą.
Visų pirma, draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu yra numatytas galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Todėl iš esmės tapačios nuostatos kartojimas Įstatyme yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Antra, visiškai neaiškus yra siūlomo reikalavimo „turėti atskirą įėjimą“ turinys, nes neaišku, nuo ko tas įėjimas turi skirti. Jeigu Projekto iniciatoriai turi omenyje atskiro (papildomo) įėjimo į pastatą įrengimą, tai primintina, kad, vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.82 str. 1 d., namo konstrukcijos yra bendroji visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, todėl tais atvejais, kai parduotuvė įrengta pastate, kuriame yra ir kitiems asmenims priklausančios patalpos, prekybininkas negali atskiro (papildomo) įėjimo į pastatą įrengti be bendraturčių sutikimo. Tais atvejais, kuomet parduotuvės patalpos yra išsinuomojamos, tokių darbų atlikimui papildomai turi būti gautas ir savininko sutikimas. Be to, tam tikrais atvejais atskiro (papildomo) įėjimo į pastatą įrengimas gali būti technologiškai neįmanomas arba ribojamas pagal teisės aktų reikalavimus (pvz., istoriniuose senamiesčiuose įrengtuose pastatuose).
Trečia, tokio reikalavimo įgyvendinimas visais atvejais reiškia papildomus didelius parduotuvių perplanavimo, rekonstravimo, o tam tikrais atvejais – kapitalinio remonto kaštus, kurie daliai verslininkų, ypatingai smulkiajam verslui, galėtų būti nepakeliami. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 16² straipsnio 1 dalimi. Nepritarus Įstatymo papildymui Įstatymo 16² straipsnio 1 dalimi, atitinkamai negali būti pritarta Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies bei 18 straipsnio atitinkamiems pakeitimams. Atsižvelgti
įmonių asociacija, 2016-06-2032
gėrimų parduotuvę įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (Įstatymo 16² straipsnio 2 dalis) Įstatymo 16²straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti draudimą alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Mūsų vertinimu, toks draudimas yra nelogiškas, neproporcingas ir prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos, o taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės, ir teisėtų lūkesčių principams. Visų pirma, toks draudimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes didelė dalis ūkio subjektų yra atidarę parduotuves būtent daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose bei jau yra padarę su tuo susijusiąs investicijas (nusipirko ar ilgam terminui išsinuomojo patalpas, jas suremontavo).
Antra, vadovaujantis galiojančio Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengtose įmonėse išduodamos, tik jeigu tam pritaria daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų dauguma; be to, išduodami sutikimą, gyventojai gali nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Be to, galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis numato savivaldybės tarybos teisę, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pakankamai priemonių, apsaugančių daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų teisėtus interesus, o papildomi draudimai, susiję su prekyba alkoholiu daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra neproporcingi Įstatymo siekiamiems tikslams. Trečia, tam tikrose miesto rajonuose (pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje) dėl objektyvių aplinkybių parduotuvės gali būti ir yra dažniausiai įrengtos būtent daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Galiausiai, pagal projektą alkoholinių gėrimų prieinamumo ribojimas užtikrinamas griežtais alkoholinių gėrimų parduotuvei keliamais reikalavimais, taigi draudimas alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra ne tik kad akivaizdžiai neproporcingas, bet ir nelogiškas. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 16² straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgti 5.
įmonių asociacija, 2016-06-2032
gėrimų parduotuvę įrengti mažesniu kaip mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų (Įstatymo 16² straipsnio 2 dalis) Įstatymo 16²straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti draudimą alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų. Mūsų vertinimu, toks draudimas yra nelogiškas, neproporcingas ir prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos, o taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės, ir teisėtų lūkesčių principams. Visų pirma, toks draudimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes didelę dalis ūkio subjektų yra įrengę parduotuves mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų bei jau yra padarę su tuo susijusiąs investicijas (nusipirko ar ilgam terminui išsinuomojo patalpas, jas suremontavo). Be to, projekto rengėjai nepasisako, kaip turėtų būti traktuojama situacija, kuomet ugdymo įstaigos atidaromos vėliau nei alkoholinių gėrimų parduotuvė. Antra, siūlomas ribojimas yra perteklinis, nes vadovaujantis galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu atstumą, kuriuo nuo ugdymo įstaigų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas šiuo klausimu yra pakankamas. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 16² straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgti
įmonių asociacija, 2016-06-2052 1.
Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko (Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punktas) Projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punktu siūloma prailginti laiką, kai alkoholio pardavimas negalimas: lyginant su esamu reguliavimu, siūloma pailginti laiką, kai negali būti vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais dviem valandomis ryte, t.y. iki 10 valandos ryto, ir dviem valandomis vakare, t.y. nuo 20 valandos. Tačiau Projekto rengėjai nepagrindžia ekonominio tokio alkoholio prekybos draudimo efekto ar skaičiavimo metodikos, nenurodo kokį ekonominį poveikį šis ribojimas galimai turės, nepateikia skaičiavimų, kaip toks alkoholio prekybos draudimo prailginimas, ypač ryte, prisidėtų prie tokiu ribojimu siekiamo tikslo – alkoholio vartojimo sumažinimo. Laikas tarp 8 ir
pardavimo procentas lyginant su kitu paros laiku. Todėl Projekte nustatytos priemonės nepasiektų jomis keliamo tikslo, o alkoholio prekybos vietas apsunkintų papildomais įsipareigojimais, susijusiais su kasos aparatų perprogramavimu bei kitų techninių ir organizacinių priemonių ėmimusi, kad būtų užtikrintas alkoholio prekybos negalimumas nurodytu metu. Apribojus prekybos alkoholiu laiką bus skatinama šešėlinė ekonomika dėl nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais bei naminės gamybos alkoholio produktais. Tokia prekyba, be kita ko, kelia grėsmę visuomenės sveikatai, o tam tikrais atvejais – žmonių gyvybei dėl nekontroliuojamos sudėties ir gamybos proceso alkoholinių gėrimų vartojimo. Rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, taip pat teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti teisinio reguliavimo priemonės.
Projekto aiškinamajame rašte stokojama argumentų, kodėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko trumpinimas yra efektyvi ir proporcinga priemonę, siekiant mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Projektu siūlomai Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punkto redakcijai (galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pakeitimui). Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatų. 7. Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-06-2052
alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų ir pardavėjo teisės reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą (Įstatymo 18 straipsnio
Projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktu siūloma padidinti amžiaus cenzą, nuo kurio asmeniui yra prienami alkoholiniai gėrimai, iki 20 metų. Lietuvos Respublikoje asmuo, sulaukęs pilnametystės, t.y. 18 metų amžiaus, įgyja visišką teisnumą ir veiksnumą, taigi įgyja teisės aktų jam nustatytas teises bei pareigas bei galėjimą jas įgyvendinti. Vienas Alkoholio kontrolės įstatymo tikslų, nustatytų 1 straipsnio 1 dalyje, yra mažinti alkoholio prieinamumą nepilnamečiams, tad amžiaus ribos pakėlimas alkoholiui vartoti ir turėti neatitinka šio Įstatymo tikslo. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte konkrečios amžiaus ribos nustatymas nėra pagrįstas jokiais moksliniais sociologiniais tyrimais ar statistiniais duomenimis. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo
dalies, 28 straipsnio 2 dalies pakeitimui.
Tačiau pritariame Projekto nuostatai, numatančiai pardavėjų teisę reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą, iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų (Įstatymo 18 straipsnio 5 dalis). Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatų. 8. Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-06-208
reklamos draudimo (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) Projektu siūloma įvesti visišką alkoholio reklamos draudimą. Prekybos įmonės tokiam besąlygiškam draudimui kategoriškai nepritaria. Visų pirma, mūsų vertinimu, toks draudimas yra nelogiškas, neproporcingas ir prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos, o taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės, ir teisėtų lūkesčių principams. Antra, teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais prekių eksponavimas (pateikimas pardavimui) laikomas reklama. Taigi, visiškas alkoholio reklamos draudimas, nenumatant jokių išimčių alkoholinių gėrimų eksponavimui (pateikimui pardavimui) prekybos vietose, būtų nelogiškas ir Projekto tikslui neproporcingas prekybos įmonių apsunkinimas. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti
verslininkų organizacija, 2016-06-20 Mes prašome nepritarti siūlomam įstatymo pakeitimo projektui, nes jis nespęs nei vienos alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimo problemos. Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto. 10.
aljansas, 2016-06-20 (...) manome, kad prieš priimant sprendimus reikėtų įvertinti, kokį poveikį padarė minėtos priemonės, o po to spręsti, kokias papildomas priemones tikslinga taikyti. Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais, prašome nepritarti alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIP-4437 (...). Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto. 11. Lietuvos mažųjų alaus daryklų asociacija, 2016-06-208 Manome, kad panaikinus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, numatančią alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinės reklamos sąlygas ir tvarką, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinus išorinės alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimą, šiais draudimais siekiami tikslai mažinti alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir alkoholio prieinamumą (nepilnamečiams) nebus pasiekti, o tik sumažins vartotojams prieinamą informaciją apie silpnuosius alkoholinius gėrimus. Alkoholio išorinės reklamos draudimas ypač neigiamai paveiks mažuosius silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojus, nes jie praktiškai praras bet kokias galimybes informuoti vartotojus apie savo gaminius ir įmonių logotipus, o tuo pačiu turės trauktis iš rinkos. Tai turės labai skausmingų pasekmių regionų darbo rinkai. Be to, šiuo metu praktiškai visos viešojo maitinimo įstaigos turi įvairaus inventoriaus su silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojų logotipais ir yra sudariusios reklamos sutartis su silpnųjų alkoholinių gėrimų tiekėjais ar gamintojais. Įsigaliojus alkoholio išorinės reklamos draudimui, šį inventorių tektų keisti. Tam reikėtų didelių papildomų išlaidų, kurios viešojo maitinimo įstaigoms gali būti nepakeliamos.
Papildomai pažymėtina, jog pagal Išorinės reklamos įrengimo taisyklių
paraiškoje nurodytą reklamos skleidimo laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 5 metai. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalis pateikia baigtinį leidimo išorinės reklamos įrengimui panaikinimo pagrindų sąrašą, o įstatyminių reikalavimų reklamos draudimui pasikeitimas jame nenumatytas. Taigi, įsigaliojus alkoholio išorinės reklamos draudimui, leidimų šiai veiklai nebus galima panaikinti pagal Reklamos įstatymą. Be to, Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje numatyti leidimo išorinės reklamos įrengimui neišdavimo pagrindai neužkerta kelio tokių leidimų išdavimui ateityje. Esant nurodytai Įstatymo projekto ir Reklamos įstatymo kolizijai, atsirastų prielaidos teisiniam neapibrėžtumui, neaiškiam įvairių situacijų interpretavimui ir aiškinimui. Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio. 12. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, 2016-10-20, 2017-02-03 2011-12-06 LR Seimas panaikino alkoholio reklamos draudimą. To pasėkoje Lietuva pagal girtuoklystę Europos Sąjungoje įsitvirtino 1-oje, o pasaulyje 3-oje vietoje. Susidaro įspūdis, kad seimūnai siekia, kad Lietuva ir pasaulyje pirmautų girtavimo srityje. 2016-09-27 Seimas, 3 balsavus „prieš“ iš 103 dalyvavusių balsavime, panaikino verslininkų reikalavimus perkant alkoholinius gėrimus pateikti asmens tapatybės dokumentus.
Tokį ypatingai skubų PER 10 DIENŲ Seimo priimtą Įstatymą reikėtų suprasti kaip ALKOHOLĮ VARTOJANČIAI SOCIALINEI GRUPEI PAGARBĄ IR PARAMĄ kad kiekvienas labai skubiai galėtų tenkinti alkoholio poreikį, kad neatprastų nuo girtuoklystės, kad populiarintų ir tobulintų girtuoklystę, kad pratintųsi girtuokliauti ir turbūt SVARBIAUSIA, kad TVIRTAI LAIKYTŲ LIETUVĄ PIRMOJE
PASAULYJE, nes kitose srityse Lietuvai nepavyksta SUŽIBĖTI. Kai kas mano, kad toks įstatymas galėjo turėti įtakos Seimo rinkiminėse batalijose. Toks Seimo narių paslaugumas alkoholio mėgėjams gali ir toliau vystytis ir tobulėti. Kas gali paneigti, kad Seimo nariai įteisins specialias brigadas operatyviam alkoholio pristatymui, įpareigos geltonuosius autobusiukus, personalines vadovų mašinas bei savo padėjėjus ir patarėjus laisvalaikiu pristatinėti alkoholį gėrimų mėgėjams. Seime buvo, yra ir bujos LIETUVĄ GIRDANČIOS JĖGOS. KAS PASITARNAUS BLAIVINANT LIETUVĄ? Seime buvo nemažai bandymų - ESMINIUS SEIMŪNAI SUŽLUGDYDAVO, nes Seimas visada buvo palankus alkoholinių gėrimų mėgėjams. BLAIVINANT LIETUVĄ lemiančiu turėtų tapti 2016 metų pavasarį Lietuvos piliečių iniciatyva surinkus virš 60 tūkst. parašų įteisintas REIKALAVIMAS STABDYTI TAUTOS NUGIRDYMĄ (įstatymo projektas Nr. XIIP-4437). (...) Todėl dar kartą prašome Seimo narių skubiai priimti alkoholio reklamos draudimo {statymą ir imtis efektyvių Lietuvos žmonių blaivinimo priemonių ... PRISIMINKIME, KAD CARIZMO PRIESPAUDOS
KAS
(...) Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba siūlo: padidinti iki 10 kartų baudas už įvykius, kurie įvyko dėl alkoholį vartojusio kaltės; padidinti iki
išblaivinimo įstaigose; padidinti iki 5 kartų baudas už vaikų nepriežiūrą alkoholį vartojantiems tėvams; traukti atsakomybėn politikus, merus ir pareigūnus už alkoholio grėsmių toleravimą. Atsižvelgti
krepšinio centras“, 2017-04-128 (...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės Kauno „Žalgirio“ ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių Kauno „Žalgirio“ ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio rėkiamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius ketverius metus metus krepšinio klubas Kauno „Žalgiris“ iš alkoholio prekybos bei gamybos įmonių kaip paramą ir už reklamos paslaugas gavo 1.250.000 EUR pajamų. Aukščiau nurodytos sumos buvo gautos dėl galimybės viešinti alkoholio prekybos bei gamybos įmonių prekių ženklus bei įmonių pavadinimus, laikantis dabar galiojančių Įstatymo nuostatų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos ¡statymo nuostatomis. Alkoholinių gėrimų visų reklamos būdų visiškas draudimas absoliučiai eliminuoja potencialias sporto klubų pajamas iš alkoholinius gėrimus gaminančių bei jais prekiaujančių įmonių. Neabejotina, kad šių pajamų netekimas apsunkins tolimesnį sporto vystymą Lietuvoje, taip pat apribos konkurencijos su stipriausiais Europos ir pasaulio klubais galimybes (...).
Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio. 14. UAB „Kauno arena“, 2017-04-13 (...) Su rūpesčiu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės UAB „Kauno arena“ (toliau - Kauno „Žalgirio“ arena) ir kitų arenų bei salių, patalpų, kuriose per renginius demonstruojama alkoholio reklama, o per sporto renginius taip pat yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais finansinė padėtis, nes bus prarasta ženkli pajamų dalis ne tik sporto renginių metu bet taip pat ir kitų renginių metu. Norime pažymėti, kad per pastaruosius penkerius metus Kauno
„Žalgirio“ arena už suteiktas alkoholinių gėrimų reklamos paslaugas visų
renginių metu ir prekybos alkoholiniais gėrimais sporto renginių metu gavo apie 691.000 EUR pajamų. Alkoholinių gėrimų visų reklamos formų visiškas draudimas bei prekybos suvaržymas sporto renginių metu atima iš visų arenų ar kitų salių, patalpų, kuriose organizuojami sporto ir kiti renginiai bei jų metu demonstruojama alkoholio reklama bei vyksta prekyba alkoholiniais gėrimais sporto renginių metu, pajamas. Prašome Jūsų įvertinti situaciją ir teisės aktais ar kitomis priemonėmis užtikrinti, kad arenas, sales ir patalpas, kuriose vyksta sporto renginiai ir kiti pramoginiai renginiai, operuojančioms įmonėms būtų kompensuotos prarastos pajamos, tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Seimas pritars Nutarimo projekto siūlymams, susijusiems su alkoholio reklamos draudimu bei prekybos apribojimu. Atsižvelgti
krepšinio lyga, 2017-04-138 (...) Alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vienos pagrindinių Lietuvos krepšinio klubų, kitų sporto klubų rėmėjos.
Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą, kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginių vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios pajamų, gaunamų, kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Šios pajamos ankščiau buvo gaunamos dėl galimybės viešinti alkoholio prekybos bei gamybos jmonių prekių ženklus bei jmonių pavadinimus, laikantis dabar galiojančių LR Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis. Alkoholinių gėrimų visų reklamos būdų visiškas draudimas absoliučiai eliminuoja potencialias sporto klubų pajamas iš alkoholinius gėrimus gaminančių bei jais prekiaujančių įmonių. Akivaizdu, kad šių pajamų netekimas apsunkins tolimesnį sporto vystymą Lietuvoje, taip pat apribos konkurencijos su stipriausiais Europos ir pasaulio klubais galimybes. (...) Lietuvos krepšininkų pasiekimai garsina mūsų šalį visame pasaulyje, skatina lietuvių patriotizmą ir vienybę. Jei norime, kad Lietuvos krepšinis ir toliau būtų šalies vizitinė kortelė, prašome nekurti nepalankių sąlygų krepšinio plėtrai. Todėl prašome Jūsų dar kartą persvarstyti Alkoholio reklamos draudimo pataisas ir rasti geriausią sprendimą. Priešingu atveju, prašome įvertinti situaciją ir teisės aktais ir/ar kitomis priemonėmis užtikrinti, kad sporto klubams būtų atitinkamai kompensuotos prarastos pajamos, tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Seimas pritars Nutarimo projekto siūlymams, susijusiems su alkoholio reklamos draudimu bei informuoti Lietuvos krepšinio lygą (LKL) apie tai, kokių priemonių bus imtasi dėl prarastų krepšinio (sporto) klubų pajamų kompensavimo. Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio. 16.
rytas“, 2017-04-138 (...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmes}, kad dėl šių numatomų įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės VšĮ „Krepšinio rytas“/BC „Lietuvos rytas“ ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių VšĮ „Krepšinio rytas“/BC „Lietuvos rytas“ ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus VšĮ „Krepšinio rytas“/BC „Lietuvos rytas“ iš alkoholio prekybos bei gamybos jmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo apie
dėl galimybės viešinti alkoholio prekybos bei gamybos jmonių prekių ženklus bei jmonių pavadinimus, laikantis dabar galiojančių Įstatymo nuostatų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos jstatymo nuostatomis. Alkoholinių gėrimų visų reklamos būdų visiškas draudimas absoliučiai eliminuoja potencialias sporto klubų pajamas iš alkoholinius gėrimus gaminančių bei jais prekiaujančių jmonių. Akivaizdu, kad šių pajamų netekimas apsunkins tolimesnį sporto vystymą Lietuvoje, taip pat apribos konkurencijos su stipriausiais Europos ir pasaulio klubais galimybes (...). Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio. 17. VšĮ „Utenos Juventus“, 2017-04-13 (...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesj, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės VŠį „Utenos Juventus" ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių VŠĮ „Utenos Juventus" ir kitų sporto klubų rėmėjų.
Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies, iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus VŠĮ „Utenos Juventus" iš alkoholio prekybos bei gamybos įmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo daugiau nei 750 tūkstančių EUR pajamų (... ). Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio. 18. Krepšinio sporto klubas „Prienai“, 2017-04-188 (...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės krepšinio sporto klubo
„Prienai", kurio komandos dalyvauja Lietuvos krepšinio lygos
(Prienų-Birštono „Vytautas“) ir Regionų krepšinio lygos (Stakliškių „Guosta“) varžybose, taip pat nukentės ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių krepšinio sporto klubo „Prienai“ ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus krepšinio sporto klubas „Prienai“ iš alkoholio prekybos bei gamybos įmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo 150000 EUR pajamų (...). Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio. 19.
klubas „Lietkabelis“, 2017-04-188 (...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių Krepšinio klubo „Lietkabelis“ ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus Krepšinio klubo „Lietkabelis“ iš alkoholio prekybos bei gamybos įmonių kaip paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo 116,000 EUR pajamų (...). Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio. 20. VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“, 2017-04-198 (...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesj, kad dėl šių numatomų Įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės VšĮ „Neptūno krepšinio klubas" ir kitų sporto klubų finansinė padėtis. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės yra vieni pagrindinių VšJ „Neptūno krepšinio klubas" ir kitų sporto klubų rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklamą kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, sporto renginio vietose (arenose) ir pan., sporto klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už reklamą, dalies. Iliustruodami problemos mąstą, pažymime, kad per pastaruosius penkerius metus VšĮ
„Neptūno krepšinio klubas" iš alkoholio prekybos bei gamybos jmonių kaip
paramą ir/ar už reklamos paslaugas gavo 150 000 EUR pajamų (...). Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio. 21.
klubų asociacija A lyga, 2017-04-208 (...) su nerimu norime atkreipti Jūsų dėmesj, kad dėl šių numatomų įstatymo pakeitimų ženkliai pablogės futbolo ir kitų sporto šakų klubų galimybės pritraukti pajamas ir pagerinti klubų finansinę padėtį. Kaip žinote, alkoholinius gėrimus gaminančios bei jais prekiaujančios Įmonės dažnai yra vieni pagrindinių futbolo klubų ir turnyrų (UITA Čempionų lygos ir pan.) rėmėjų. Visiškai uždraudus visų formų alkoholio reklama kaip sporto klubo ir/ar renginio rėmėją skelbimuose, interneto svetainėse, media kanaluose, stadionuose ir kitose sporto renginio vietose, klubai neteks ženklios savo pajamų, gautų kaip parama ar atlygis už. reklamą, dalies. Prašome Jūsų įvertinti situaciją ir teisės aktais ar kitomis priemonėmis užtikrinti, kad sporto klubams būtų adekvačiai kompensuotos prarastos pajamos, tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Seimas pritars Nutarimo projekto siūlymams, susijusiems su alkoholio reklamos draudimu (...). Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio. 22. Lietuvos kooperatyvų konfederacija, 2017-02-21 (..) Manome, kad mes ir dauguma verslininkų pritartų tokioms iniciatyvoms:
laiką iki kada leidžiama prekiauti alkoholiu nediskriminuojant vien mažmeninės prekybos įmonių, o tam tikrus ribojimus taikant ir visuomeninio maitinimo vietoms. 2. Pakeliant minimalų amžių, nuo kurio galima įsigyti alkoholinių gėrimų. Šioje vietoje reikėtų numatyti sąlygą, kad nebūtų draudžiama samdyti jaunesnius asmenis su alkoholio pardavimu siejamiems darbams. 3. Manome, kad siekiant pažaboti besaikį girtavimą, didelę reikšmę turėtų specialūs ribojimai susiję su spirituotu vynu ir stipriu, bet pigiu alumi. 4. Siekdami išvengti masinių smulkiųjų prekybininkų bankrotų siūlytumėme, kad ten, kur techniškai neįmanoma ar dėl nereikšmingo parduodamo alkoholio kiekio neapsimoka atskirti prekybos alkoholiui patalpų, leisti prekiauti gėrimais bendroje su maistu prekybos salėje.
Atskaitos taškas galėtų būti registruotas parduotuvės plotas. 5. Negalime pritarti abiejuose įstatymų pakeitimo projektuose numatomiems ribojimams dėl minimalaus nuotolio iki ugdymo įstaigos ar maldos namų. Tokie reikalavimai išstumtų prekybininkus iš istoriškai susiklosčiusių vietų, dirbtinai perskirstytų rinką, sukeltų didelių nepatogumų gyventojams. Prašome atsižvelgti į Lietuvos kooperatyvų konfederacijos narių nuomonę bei pasiūlymus ir siekti, kad minimiems įstatymo pakeitimo projektams būtų atlikta išsami poveikio socialinei ir verslo aplinkai analizė. Atsižvelgti
vartotojų organizacijų aljansas, 2017-05-045 Seime svarstomuose Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje numatyta trumpinti alkoholio prekybos laiką - ryte, vakare ir sekmadieniais. Suprasdami alkoholizmo keliamas problemas vis tik norėtume atkreipti dėmesį į problemas, kurias gali sukelti numatytas alkoholio prekybos laiko sutrumpinimas. Visi žmonės (įskaitant ir tuos, kurie nevartoja alkoholio) dažniausiai apsipirkinėja po darbo - t. y., tarp
apkrovimas, išsikreipia darbo krūvio pasiskirstymas, susidaro didelės eilės prie kasų. Uždraudus alkoholio prekybą po 20 val. (sutrumpinus vakarinį alkoholio prekybos laiką 2 valandomis) dauguma alkoholio vartotojų atvyks apsipirkti anksčiau - t.y., iki 20 val., būtent piko metu. Tokiu būdu po darbo apsiperkančių vartotojų srautas padidės dar apie 15-20 proc., stovėti ilgesnėse eilėse bus priversti ne tik alkoholio pirkėjai, bet ir žmonės, kurie perka maistą, skuba grįžti į namus.
Tuo pačiu matome ir kitą problemą - iki 20 val. parduotuvėse dar yra pakankamai nemažas jaunimo, vaikų srautas, kurie bus priversti stovėti eilėse kartu su alkoholio pirkėjais. Dėl išvardintų priežasčių manome, kad vakarinio alkoholio prekybos laiko sutrumpinimas iki 20 valandos sąlygotų padidintą pirkėjų srautą parduotuvėse po darbo valandų, ilgesnes eiles ir visų žmonių gaištamą laiką. Išvardintos problemos būtų reikšmingai mažesnės, jeigu alkoholio prekybos laikas būtų trumpinamas mažiau - tokiu atveju pirkėju srautas pasiskirstytu platesniame laiko tarpe ir spūsčių parduotuvėse būtų mažiau. Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais prašome detaliai išnagrinėti vakarinio alkoholio prekybos laiko trumpinimo būtinybę ir galimas neigiamas pasekmes. Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto. 24. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, 2017-05-04 Seimui šiuo metu pateikti LR Vyriausybės siūlymai keisti alkoholio kontrolės įstatymą. LVRA neramina – visiškas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose - lauko kavinėse. Tai apima didžiąją dalį lauko kavinių, kurios yra 3 ar 5 metams laimėję konkursus, padarę dideles investicijas joms įrengti. Vasarą ,ypatingai kurortuose dirba didelis skaičius jaunimo, kai kurie patys investavę į šį verslą. Lietuva taptų vienintele ir išskirtine šalimi Europoje ir pasaulyje, kurios kavinių, barų ir restoranų lauko terasose būtų uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais, toks sprendimas taip pat neigiamai paveiktų poilsio ir turizmo zonų patrauklumą, pažeistų teisėtus lūkesčius įmonių, laimėjusių konkursus įrengti lauko terasų vietas ir investavusių į jų įrengimą.
Pabrėžtina, kad nestacionarios viešojo maitinimo vietos yra ne tik atskirai nuo stacionarių viešojo maitinimo vietų (toliau - restoranų) įrengiamos prekybos vietos, pavyzdžiui:
Vyriausybė savo pozicijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarime Nr. 278 nepateikė. Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais prašome atsisakyti tokio griežto reikalavimo-uždrausti prekybą nestacionariose kavinėse. LVRA manymu, savivaldybės yra labiausiai kompetentingos nuspręsti, kur leisti prekiauti sezono metu ir tokia nuostata įstatyme yra tikrai perteklinė. Nepritarti Tikslinga atsižvelgti į Vyriausybės išvadą dėl Įstatymo projekto. 25. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2017-05-08 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK) kreipiasi į jus prašydama gegužės 10 d.
LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje svarstant LR Alkoholio kontrolės įstatymo projektus, palaikyti mokslu grįstas ir ekonomiškai veiksmingas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, kurias įgyvendinus šalyje pradėtų reikšmingai mažėti alkoholio vartojimas ir jo sukeliama žala. Įvertinus alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą bei įgyvendinimo kaštus, Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) išskiria tris priemonių grupes: alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizai), alkoholinių gėrimų reklamos draudimas ir alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas. NTAKK, vadovaudamasi egzistuojančiais moksliniais įrodymais, palaiko kompleksinį požiūrį į alkoholio vartojimo prevenciją, kuomet verslo ribojimas derinamas su mokslu grįstomis visomenės švietimo priemonėmis. Tačiau įvertinus, kad alkoholio vartojimo žala šaliai kasmet kainuoja daugiau nei 200 mln eurų, o papildomų investicijų būtinai reikia priklausomybės ligų gydymui, skatiname pirmiausia įgyvendinti ekonomiškai veiksmingiausias priemones, kurios nereikalauja papildomų biudžeto lėšų. Kompleksinės priemones pritaikiusi Islandija – sėkmingiausias gerosios praktikos pavyzdys Europoje. Islandijoje alkoholio vartojimas tarp jaunimo sumažėjo nuo 42 iki 5 proc. po to, kai: legalus amžius įsigyti alkoholio ir tabako buvo padidintas nuo 18 iki 20 metų; uždrausta alkoholinių gėrimų reklama; 13-16 metų vaikams uždrausta būti vieniems lauke po 10 valandos vakaro žiemą ir po vidurnakčio vasarą; įsteigus valstybės prekybos alkoholiu monopolį ženkliai sumažėjo alkoholio prieinamumas; pradėtas skatinti vaikų užimtumas ir prevencija mokyklose, ir kt. Apmaudu, kad dalis šių priemonių Lietuvoje vadinamos radikaliomis, nors būtent jas PSO rekomenduoja kaip ekonomiškai veiksmingas, o kita dalis nepagrįstai sureikšminama.
Lietuvoje iki šiol stokojome nuoseklios ir į alkoholio vartojimo mažinimą nukreiptos politikos. Į tai dėmesį atkreipė ir PSO atstovai, oficialiuose renginiuose raginantys Lietuvą spręsti alkoholio vartojimo problemą. Primename, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas: „...mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams...“. Prašome nuosekliai įgyvendinti valstybės siekį mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, kuris yra apibrėžtas LR Alkoholio kontrolės įstatyme. Atsižvelgti
asociacija, 2017-05-08 Lietuvos somelje asociacija vienija Lietuvoje dirbančius gėrimų ir maisto žinovus – restoranų, barų darbuotojus, žurnalistus, dėstytojus, rašytojus, atitinkamų produktų gamintojus, prekybininkus, tiekėjus bei kitus gėrimų ir maisto rinkos dalyvius. Lietuvoje viešojo maitinimo kultūra yra nepakankamai išvystyta, žmonės tiek maistą, tiek alkoholinius gėrimus linkę vartoti namuose. Lietuvoje tik apie 10 proc. alkoholinių gėrimų suvartojama baruose ir restoranuose. Tai reiškia, kad vyrauja buitinis alkoholizmas, alkoholio vartojimas mažose uždarose grupėse, atsiskyrus nuo visuomenės. Dėl ilgą laiką ignoruotų problemų ir ydingo reglamentavimo Lietuvoje alkoholizmas atskiriems žmonės tapo gyvenimo būdu, o „bambalinis“ alus ir „vaisiukas“ dominuoja kaimo parduotuvių asortimentuose. Manome, kad alkoholio kontrolės priemonės turi keisti šią susiklosčiusią situaciją, turi būti siekiama perimti vakarų Europos kultūrą, kurioje alkoholinių gėrimų vartojimas siejamas su bendravimu ir gurmanišku maisto supratimu, kultūringu laiko leidimu viešumoje. Todėl esame įsitikinę, kad barų ir restoranų kultūra turi būti puoselėjama kaip kultūringa ir vakarietiška alternatyva Lietuvoje vyraujančiam buitiniam alkoholizmui.
Vadovaudamiesi išdėstytais motyvais pateikiame pastabas dėl Seime svarstomų alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektų:
minimalaus 200 metrų atstumo nuo ugdymo įstaigų reikalavimo alkoholio prekybos vietos įrengimui. 2. Siūlome įstatyme plačiau aprašyti, kas nelaikoma alkoholio reklama: tai galėtų būti prekybos vietoje pateikiama (tiek raštu, tiek žodžiu) informacija apie alkoholinių gėrimų kilmę, jų gamybą, vartojimą, skonines savybes, taip pat baruose ir restoranuose esantys su alkoholiniais gėrimais susiję dizaino elementai (padėkliukai, baldų, taurių papuošimai, sienų dekoracijos). Taip pat manome, kad reklama neturėtų būti laikoma informacinė medžiaga (knygos, žinynai – tokie kaip vyno enciklopedijos ar pan.). Tuo pačiu turėtų išlikti apribojimai tokiai informacijai (draudžiamas informavimas apie kainos sumažinimą, apie teigiamą poveikį sveikatai, nepilnamečių panaudojimas turinyje ir pan.)
įrengti laikinus (sezoninius) barus/kavines, suteikiant savivaldybėms galimybę spręsti, kuriose vietose tai gali būti daroma. Siūlome palikti galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais festivalių
maitinimo įstaigose. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-06-10 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16¹, 17, 18, 22, 28, 29,
įstatymo projektą Nr.
XIIP−4437 (toliau – Projektas). Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 4. Pirmiausia, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) praktiką valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (žr. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, byla C‑152/78, EU:C:1980:187). Pagrindinis Teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamoms prekėms tenka dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) našta ir su ja susijusios papildomos sąnaudos. Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau
Paminėtinas Europos Komisijos komunikatas „ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą“ (KOM (2006) 625 galutinis), kuriame jau
alkoholio daromos žalos. Komunikate tarp tinkamų taikyti valstybėse narėse priemonių paminėti įtaką jaunimui galinčių daryti pardavimo, prieinamumo ir rinkodaros suvaržymai, amžiaus ribos parduodant alkoholį nustatymas, neatsakingos alkoholinių gėrimų rinkodaros ribojimas, alkoholio reklamos ir socialinių lūkesčių suderinamumas. 2015 m. gruodžio 7 d. Taryboje priimtos išvados dėl ES strategijos dėl alkoholio daromos žalos mažinimo, kuriose valstybių narių buvo ir toliau prašoma priimti tinkamas priemones siekiant apsaugoti jaunus žmones nuo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma amžiaus, nuo kuriuo leidžiama vartoti alkoholį, ir rinkodaros poveikio srityje, remti veiklą dėl informavimo ir švietimo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma dėl pavojingo elgesio vartojant alkoholį. Kita vertus, pažymime, kad nepaisant to, jog Projektu įtvirtintos nuostatos ES teisės požiūriu laikytinos prekybos sąlygomis ir neprieštarauja SESV 34 straipsniui, jos turi atitikti proporcingumo principą. Pažymėtina, kad valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas. Tačiau tai daryti jos gali tik Sutarties nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą (žr. Sprendimo Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivía, sujungtos bylos C‑1/90 ir C‑176/90, EU:C:1991:327,
tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (konkrečiai žr.
Sprendimo Säger prieš Dennemeyer, byla C‑76/90, EU:C:1991:331, 15 punktą; Sprendimo Arblade, sujungtos bylos C‑369/96 ir C‑376/96, EU:C:1999:575, 35 punktą; Sprendimo Canal Satélite Digital, byla C‑390/99, EU:C:2002:34, 33 punktą). Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė), priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. Todėl Projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti argumentuotai motyvuota, kad visos siūlomos priemonės (suvaržymai) yra būtini tikslams pasiekti. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-06-10
nuostatos nustato reikalavimus prekių ir paslaugų teikimui, todėl prieš priimant notifikuotinos Europos Komisijai kaip techniniai reglamentai, techninės taisyklės pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, reikalavimus. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-06-10 2, 3 3.
Svarstytina, ar pagrįsti ir proporcingi reikalavimai, siūlomi galiojančio įstatymo 16¹ straipsnio pakeitimu ir 16² straipsnio 2 dalimi, apribojančiose alkoholinių gėrimų parduotuvių įrengimą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu kaip
gėrimais prekiaujančios parduotuvės įrengiamos išpildant Projektu siūlomo naujo galiojančio įstatymo 16²straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-06-1031
reikalavimą, kuriame naudojama neaiški alkoholinių gėrimų parduotuvės savybė
„visiškai izoliuota“ nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių
pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą, nes neaišku, ką reiškia „visiškai izoliuota“. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-06-1057
pakeitimus, atsirastų dvi panašios nuostatos, įtvirtintos 18 straipsnio 3 dalies 10 ir 12 punktuose. Todėl siūlome išbraukti 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatą, kuri patektų į 12 punkto nuostatos apimtį. Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Žr. į jungtinį projektą XIIP-4096(2). Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1214) švenčių, masinių renginių, parodų,
koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas šio straipsnio 8 dalyje, metu.”
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-06-1055 6.
Projektu siūloma keisti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostata svarstytina dviem aspektais. Pirmiausia pagal siūlomą nuostatos redakciją kyla klausimas, ar būtina įvardinti dviejų rūšių dokumentus (asmens dokumentus ir asmens amžių liudijančius dokumentus), kurie, iš principo, yra skirti patvirtinti alkoholį perkančio asmens amžių. Siūlytume vartoti vieną iš nurodytų sąvokų. Antrasis aspektas – nuostatoje turi būti laikomasi nuoseklumo viso įstatymo kontekste. Projektu siūloma apriboti alkoholinių gėrimų prieinamumą asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, todėl neaišku, kodėl įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti alkoholinių gėrimų pardavėjams prievolę, esant abejonėms, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalomai tikrinti jo asmens dokumentus. Manytume, kad ši prievolė turėtų būti siejama su abejonėmis, kad alkoholį perkantis asmuo yra jaunesnis nei 20 metų, todėl privaloma patikrinti jo asmens dokumentą ir taip nustatyti šio asmens amžių. Kita vertus svarstytina, ar proporcinga reikalauti asmens dokumento iš asmens, kuris aiškiai yra vyresnis nei 20 metų (senjoras). Pritarti
apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2016-06-14 Susipažinusi su pateiktu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 2, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir jstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4437, kuriame siekiama įtvirtinti veiksmingas alkoholio kontrolės priemones bei tokiu būdu sumažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, vaiko teisių apsaugos kontrolierė iš esmės pritaria siūlomo teisinio reguliavimo įtvirtinimui ir pastabų įstatymo projektui neturi. Atsižvelgti
sveikatos taryba, 2016-06-16 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės Įstatymo (toliau - Įstatymo) Nr.
1-857 2, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektu Nr: XIIP-4437, atkreipia dėmesį, kad Taryba daug kartų ragino ir siūlė kompleksiškai spręsti alkoholio vaitojimo problemas, įgyvendinant veiksmingas alkoholio kontrolės priemones. Taryba, analizuodama ir remdamasi PSO ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijomis, ne kartą siūlė, kad, siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimo žalą Lietuvoje, būtina didinti akcizo mokestį visoms alkoholinių gėrimų grupėms, visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, o remiantis Šiaurės šalių modeliu, visų alkoholinių gėrimų prekybą perkelti į specializuotus skyrius arba valstybės valdomas specializuotas parduotuves Taip pat buvo siūloma padidinti minimalų amžių, leidžiantį, pirkti alkoholinius, gėrimus, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams asmenims, griežtinant atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad daugumos iš šių priemonių įgyvendinimo ir siekiama teikiamu Įstatymo projektu. Atsižvelgti
ir alkoholio kontrolės departamentas, 2016-06-20 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas), pagal kompetenciją susipažinęs su Jūsų 2016-06-08 priimtu sprendimu Nr. 111-S-14 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo I-857 2, 16-1, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16-2 straipsniu įstatymo projekto Nr.
XIIP-4437 (toliau – Projektas) svarstymo parengiamųjų darbų“ pritaria Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-05-31 išvadai Nr. XIIP-4437, kuriose pateiktos Projekto turinio ir techninio pobūdžio pastabos, papildomų pastabų ir siūlymų neturi. Departamento nuomone, siūlomas alkoholio prekybos reglamentavimas atitinka ir įgyvendina Alkoholio kontrolės įstatyme numatytą tikslą - <...> mažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, <...> ir valstybės alkoholio kontrolės politikos principus, taip pat Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 (toliau – Programa), nuostatas, kurių tikslas mažinti alkoholio vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą (Programos 75.3 papunktis). Sveikatos programos 17.4 papunktyje nurodyta, kad vienas pagrindinių Lietuvos sveikatos 1998–2010 metų programos laimėjimų yra tas, kad sumažėjo išvengiamų mirčių skaičius. Prie to labai prisidėjo priemonės, <...> ribojančios alkoholinių gėrimų vartojimą. Sveikatos programos 60.5 papunktyje nurodyta, kad siekiant kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį, būtina sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą <...>. Sveikos gyvensenos ir jos kultūros formavimui pasiekti Sveikatos programos 68.1. papunktyje numatytas vienas iš uždavinių – sumažinti alkoholinių gėrimų <...> vartojimą ir prieinamumą <...>.
Sveikatos programos 75.3. papunktyje nurodyta, kad siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą, būtina mažinti alkoholinių gėrimų paklausą ir vartojimą, taikant efektyvias, moksliškai pagrįstas Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomenduojamas priemones, apimančias pardavimo vietų, laiko, alkoholinių gėrimų reklamos ribojimą; didinti alkoholinių gėrimų akcizą, derinant jį su realiojo darbo užmokesčio ir infliacijos lygio pokyčiais, siekiant, kad alkoholiniai gėrimai taptų prabangos preke; didinti amžiaus cenzą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus iki 20 metų amžiaus <...> ir kt. Šios siūlomos Projekto priemonės, kuriomis siekiama mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir jų vartojimą bei alkoholinių gėrimų pardavimus, taip pat riboti alkoholinių gėrimų reklamos sklaidą ir didinti alkoholinių gėrimų kainas yra vienos iš PSO rekomenduojamų efektyviausių alkoholio žalos mažinimo priemonių. Dėl alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimo ir alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimo. PSO Europos alkoholio chartija nustato, kad „visi vaikai ir paaugliai turi teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų vartojimo skatinimo“. 2011 m. atlikto ESPAD tyrimo duomenimis, net 95 proc. 15-16 metų Lietuvos mokinių jau yra vartoję alkoholinius gėrimus. Be to, sparčiai auga 15-mečių reguliariai (nors kartą per savaitę) vartojančių alkoholinius gėrimus skaičius.
Vadovaujantis Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, Lietuvoje nuo 1994 m. iki 2010 m. reguliariai vartojančių alkoholinius gėrimus 15-mečių berniukų padaugėjo dvigubai (nuo 13,6 proc. iki 25,2 proc.), o mergaičių – daugiau nei tris kartus (nuo 5,5 proc. iki 16,9 proc.). Nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo rodikliai Lietuvoje taip pat išlieka gana dideli. ESPAD duomenimis, 63 proc. Lietuvos mokinių nors kartą gyvenime buvo girti (ESPAD tyrime dalyvavusių šalių vidurkis – 47 proc.). 80 proc. 15-16 m. Lietuvos mokinių mano, kad jiems būtų labai lengva ar gana lengva įsigyti alkoholinių gėrimų, o 43 proc. nurodo nors kartą per paskutines 30 dienų pirkę alkoholinius gėrimus savo reikmėms parduotuvėje (ESPAD, 2011). Kitų tyrimų rezultatai labai panašūs. Tokia pati dalis (80 proc.) 14 - 17 metų amžiaus jaunuolių, 2012 m. dalyvavusių Alkoholio prieinamumo nepilnamečiams tyrime, tvirtino, kad jiems būtų visiškai nesunku arba greičiau nesunku įsigyti alkoholinių gėrimų vietinėje parduotuvėje. Pusė (49 proc.) šiame tyrime dalyvavusių jaunuolių alkoholinius gėrimus nusiperka patys. Alkoholinių gėrimų vartojimas jauname amžiuje neigiamai veikia fiziologinę ir psichologinę raidą, smegenų vystymąsi ir veiklą, didina sveikatos sutrikimų, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės ligų išsivystymo, nesaugaus elgesio ir nelaimingų atsitikimų tikimybę. Alkoholio vartojimas sukelia didesnę dalį jaunuolių nei vyresnio amžiaus asmenų mirčių. Daugiau nei 1 iš 4 15-24 m. amžiaus vaikinų mirčių priežastis yra alkoholio vartojimas (palyginimui, 1 iš 12 55-64 m. amžiaus vyrų mirčių sukelia alkoholio vartojimas) (Jones et al, 2009). Be to, kuo vyresniame amžiuje pradedama vartoti alkoholį, tuo mažesnė tikimybė, kad jie alkoholį vartos gausiai ar taps nuo jo priklausomi (Anderson, 2012a).
Alkoholinių gėrimų vartojimo jauname amžiuje ir alkoholinių gėrimų prieinamumo nepilnamečiams asmenims problemą reikia spręsti ne tik įvairiomis prevencijos, bet ir kontrolės priemonėmis. Vadovaujantis ESPAD tyrimo duomenimis, kuo vyresnis alkoholio įsigijimo amžius yra numatytas įstatymuose, tuo vėliau jaunuoliai pradeda vartoti alkoholinius gėrimus (Anderson et al, 2012c). Tyrimų apžvalgos rodo, kad minimalaus leistino amžiaus pakeitimai gali reikšmingai ir ilgam (net sulaukus leistino amžiaus) paveikti jaunimo alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą (Wagenaar & Toomey, 2002). Be to, pastebimi ne tik leistino amžiaus dar nesulaukusių jaunuolių, bet ir vyresnio amžiaus jaunuolių alkoholio vartojimo pokyčiai (Møller, 2002). Alkoholio produktų vartojimui tiesioginę įtaką turi šių produktų prieinamumas. Nepriklausomais moksliniais tyrimais (PSO leidinys „Įrodymai pagrindžiantys veiksmingumą ir ekonominį naudingumą intervencijų, skirtų mažinti alkoholio daromą žalą“ („Evidence for the effectiveness and cost-effectiveness of interventions to reduce alcohol-related harm“)) yra įrodytas tiesioginis ryšys tarp prekybos alkoholiniais gėrimais vietų tankumo ir alkoholio vartojimo mąsto, šio vartojimo neigiamų padarinių, įskaitant nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus. Departamento duomenimis, 2014 m. Lietuvoje galiojo 19583 licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (2013 m. – 19809), o vienai prekybos alkoholiniais gėrimais vietai teko 150 gyventojų (miestuose – 133 gyventojai, rajonuose – 164 gyventojai). Nežiūrint į tai, kad nuo 2003 metų nuolatos didėjantis licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičius 2014 metais pirmą kartą sumažėjo, tačiau, skaičiuojant kiek 1 licencijai tenka Lietuvos gyventojų, skaičiai rodo didelį minėtų produktų prieinamumą.
Pažymėtina, kad Europos Komisijos užsakymu buvo atliktas dr. Peterio Andersono ir Beno Baumbergo alkoholio kontrolės priemonių efektyvumo vertinimas „Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu“ (2006 m.). Minėtoje studijoje buvo pažymėta, kad į švietimą, komunikaciją, mokymą ir visuomenės sąmoningumą orientuotos priemonės yra neefektyvios ir jos negali būti alternatyvios rinkos reguliavimo priemonės. Tyrimų duomenys parodė, kad alkoholio rinkos reguliavimo politika labai efektyviai sumažina alkoholio daromą žalą. Aptarimo tyrimo metu nustatyta, kad prailginus prekybos alkoholiu valandas, padidėja smurtinių nusikaltimų skaičius. PSO numatė prekybos alkoholiniais gėrimais trukmės sumažinimą 24 valandomis per savaitę. Pritaikius šį modelį Europos Sąjungai, gaunama, kad būtų išvengta
buvo konstatuotos ir 2007 m. Donaldo Brandto ir kitų mokslininkų studijoje, apibendrinančioje 30 šalių alkoholio kontrolės politiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių įtvirtinimas Alkoholio kontrolės įstatyme būtų proporcinga ir pagrįsta priemonė alkoholinių gėrimų prieinamumui mažinti. Be to, 2016 m. Departamento atlikto tyrimo duomenimis, net 61 procentai apklaustųjų (1021 apklaustas respondentas) pritarė siūlymui leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais tik specializuotose parduotuvėse ar specializuotuose skyriuose.
Griežtinant reikalavimus prekybai alkoholiniais gėrimais ir jų prekybos vietoms (masinių renginių metu, specializuotose parduotuvėse, asmenims iki 20 metų amžiaus ir pan.), sumažėtų alkoholinių gėrimų prieinamumas, kadangi mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais vykdantiems ūkio subjektams, būtų įtvirtintos aiškios taisyklės, kurių laikantis tikėtina mažėtų ne tik absoliutus alkoholinių gėrimų prieinamumas, bet ir nepilnamečiams parduodamų alkoholinių gėrimų tikimybė. Aptariamo Europos Komisijos užsakymu atlikto dr. Peterio Andersono ir Beno Baumbergo alkoholio kontrolės priemonių efektyvumo vertinimo „Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu“ (2006 m.) tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad prailginus prekybos alkoholiu valandas, padidėja smurtinių nusikaltimų skaičius. PSO numatė prekybos alkoholiniais gėrimais trukmės sumažinimą 24 valandomis per savaitę. Pritaikius šį modelį Europos Sąjungai, gaunama, kad būtų išvengta 123 000 negalios metų ir ankstyvų mirčių per metus. Panašios išvados buvo konstatuotos ir 2007 m. Donaldo Brandto ir kitų mokslininkų studijoje, apibendrinančioje 30 šalių alkoholio kontrolės politiką. Departamento nuomone, alkoholinių gėrimų prekybos laiko griežtinimas yra viena efektyviausių alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimo priemonių. Dėl alkoholio reklamos draudimo. 2011 m. PSO ekspertų susitikime Maskvoje buvo įvardintos efektyviausios, labiausiai mokslu pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontrolės priemonės, viena jų – visapusis alkoholinių gėrimų reklamos draudimas.
PSO surinkti duomenys apie alkoholio suvartojimą įvairiose pasaulio šalyse aiškiai įrodo, kad tose šalyse, kur įstatymais griežtai ribojama ar draudžiama alkoholio reklama, jo suvartojama mažiau, nei ten, kur tokie apribojimai minimalūs. Europoje griežčiausi alkoholio reklamos draudimai galioja Prancūzijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Esminis kiekvienos reklamos tikslas yra iššaukti psichologinę vartotojo reakciją (nustebinti, įtikinti, sustabdyti ir kt.). Reklamose alkoholis dažnai siejamas su maloniu laisvalaikio leidimu, socialiniu pripažinimu, fiziniu patrauklumu, seksualumu, humoru, jaunimo tarpe populiaria muzika, garsiais žmonėmis ir mėgstamais veikėjais, siekiant kuo greičiau supažindinti jaunimą su suaugusiųjų gyvenimu. Alkoholis reklamose vaizduojamas kaip normali ir trokštama gyvenimo dalis. Tokia komercinė informacija nėra vien tik objektyvi informacija apie alkoholį - ja siekiama suformuoti palankią nuomonę apie alkoholio vartojimą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kuo dažniau jauni žmonės susiduria su alkoholio reklama ir kuo priimtinesnė ir patrauklesnė ji jiems atrodo, tuo didesnė tikimybė, kad jie vartos alkoholį tiek dabar, tiek ir ateityje. M. J. Chen ir J. W. Grube (2002) tyrimo rezultatai rodo, kad jaunimas, kuris palankiau žiūri į alkoholio reklamą, mano, kad alkoholio vartojimas visuomenėje yra labiau priimtinas ir kad vartojimas yra labiau paplitęs tarp bendraamžių ir suaugusiųjų, nei tie jauni žmonės, kurių požiūris į alkoholio reklamą ne toks palankus. Be to, kuo palankesnis jaunimo požiūris į alkoholio reklamą, tuo daugiau alkoholio jie vartoja sulaukę pilnametystės. V.
V. Maknavičiūtės-Grinkevičienės (2008) atliktas tyrimas atskleidė, kad 84 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos moksleivių nelabai patinka alkoholinių gėrimų reklamos, nes jos skatina vaikus pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. PSO tarptautiniai tyrėjai tvirtina, kad alkoholio reklama formuoja jaunų žmonių supratimą apie alkoholį ir alkoholio vartojimo normas bei skatina pradėti vartoti alkoholį nesulaukus pilnametystės. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad alkoholio reklamos formuojamas palankus požiūris į alkoholio vartojimą sustiprina jaunimo teigiamus alkoholio vartojimo pasekmių lūkesčius, kurie sustiprina ketinimą ateityje vartoti alkoholį, skatina pradėti vartoti alkoholį, vartoti daugiau ir didesniais kiekiais. Alkoholio reklamos srityje atlikta labai daug tyrimų, kurie įrodo šios reklamos įtaką vaikų ir jaunimo alkoholio vartojimui ir vartojimo keliamų problemų rizikai. Šių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatų išvados įspėja, kad alkoholio reklama formuoja vaikų palankų požiūrį į alkoholio vartojimą ir sustiprina ketinimą vartoti alkoholį suaugus, alkoholio reklama skatina jaunimą vartoti alkoholį dažniau ir didesniais kiekiais, alkoholio reklama reikšmingai padidina paauglių alkoholio vartojimo ir jo keliamų problemų riziką. Palankaus alkoholio pramonės kuriamo įvaizdžio nepalaiko jokie mokslo tyrimai. Pasaulyje nėra pagrįstų, nuo pramonės nepriklausomų, sveikatos ekspertinių organizacijų, tokių kaip PSO, pripažįstamų mokslo tyrimų, palaikančių alkoholio pramonės poziciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. liepos 9 d. nutarime pažymėjo, kad alkoholio gamybai, importui, prekybai ar kitokiam realizavimui reikalingas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas, o 2004 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo, kad ,,Alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų padarinių fizinei, psichologinei ir socialinei asmenų, jų grupių ar net visuomenės būklei“.
Phylis Ellicson studijoje apie reklamos įtaką nepilnamečių alkoholio vartojimui pateikiami ilgalaikių stebėjimų duomenys, kurie patvirtina neigiamą alkoholinių gėrimų reklamos daromą įtaką nepilnamečių alkoholio vartojimui. Departamentas atkreipia dėmesį, kad dabartiniu metu viena aktualiausių ir didžiausią įtaką, Departamento nuomone, daranti reklama (ypač jaunų žmonių pasirinkimams ir gyvenimo būdui) yra pateikiama būtent visuomenės informavimo priemonėse, o labiausiai internetinėse svetainėse. Internetinėse svetainėse, kurios vis labiau ir labiau populiarėja jaunimo tarpe net ir prie sporto, laisvalaikio, meno, pramogų, vairavimo, kriminalų ir nelaimių (dažnai ir tais atvejais, kai su žmogaus sveikata ir netgi gyvybe susijusios nelaimės būna įvykdytos ar padarytos vartojant /pavartojus alkoholinių gėrimų) temų reklamuojami alkoholiniai gėrimai ir tokiu būdu skatinama jų įsigyti ir (ar) vartoti. Akcentuotina, kad tokia informacija yra pasiekiama ir pačiai jautriausiai visuomenės daliai – nepilnamečiams, kuriems formuojama nuomonė, kad alkoholinių gėrimų vartojimas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Departamentas palaiko siūlymą griežtinti alkoholinių gėrimų reklamos draudimus. Be to, 2016 m. Departamento atlikto tyrimo duomenimis, net 69,7 procentai apklaustųjų (1021 apklaustų respondentų) pritaria visų alkoholinių gėrimų bet kokios reklamos uždraudimui. Atsižvelgti
tyrimų tarnyba, 2016-06-22 Dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 nuostatų Teigiamai vertiname Įstatymo projekto Nr.
XIIP-4437 nuostatas, draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais mažesniu, tam tikru atstumu (siūlomas 200 metrų atstumas turėtų būti pagrindžiamas aiškinamajame rašte), nuo ugdymo įstaigų, kurios, mūsų manymu, mažina savivaldybių tarybų diskreciją ir tokiu būdu sumažina korupcijos riziką. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad nei Įstatymo projekte Nr. XIIP-4437, nei Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra nustatyta kaip turės būti įgyvendinamos siūlomos nuostatos. Todėl manome, kad jos galės būti aiškinamos ir taikomos dviprasmiškai (galimybė skirtingai aiškinti ir taikyti teisės aktą, laikytina korupcijos rizikos veiksniu), t. y.:
Įstatymo projekte Nr. XIIP-4437 nustatyti jo įgyvendinimo sąlygas, taip, kad būtų užtikrinami teisėti lūkesčiai ir nesudaromos nevienodos verslo sąlygos. Atsižvelgti
sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutas, 2017-05-08 (...) Norime pabrėžti, kad visuomenės sveikatos moksle alkoholio kontrolės politikos priemonių veiksmingmas vertinamas būtent pagal tai, kiek priemonė sumažina bendrą ir tikslinių grupių alkoholio vartojimą. Yra įrodyta, kad didesnis vartojimas, sukelia didesnę žalą ir asmeniui, ir visuomenei. Raginame atsisakyti buitinių ir realybėje neegzistuoančių sąvokų - kaip „kova su alkoholizmu“.
Alkoholizmas (tiksliau, priklausomybė nuo alkoholio), kaip liga - tai tik viena vartojimo pasekmių, tuo tarpu vartojimo sukeliama žala gali pasireikšti pavartojus net ir vieną vienintelį kartą (pvz., avarijos, smurtas, nusikaltimai, traumos ir t.t.), ir nesaikingai vartojant (rizikingas ar žalingas alkoholio vartojimas pasireiškiantis pasekmėmis sveikatai, šeimai, aplinkiniams), ir išsivysčius priklausomybei, kai prireikia profesionalios medikų pagalbos ir pasiryžimo sveikti visą likusį gyvenimą. PSO leidinyje „Pasaulio ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“ nurodoma, kad Lietuva pagal alkoholio suvartojimą tenkantį vyresniam nei 15 metų gyventojui pirmauja tarp Europos šalių: išgeriama 15,4
pagrindinių priešlaikinių mirčių, ligų ir traumų priežasčių, kasmet Lietuvai kainuojanti daugiau nei 200 mln eurų. Vertinant įvairių alkoholio vartojimo mažinimo priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, mokslinėje literatūroje išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės („best buys“), kurios turi būti kaip alkoholio kontrolės politikos pagrindas ir kompleksiškai stiprinamos, jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis:
1) alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizo mokestis);
2) alkoholinių gėrimų reklamos draudimas;
3) alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas. Apibendrinti mokslinių tyrimų10 rezultatai rodo, kad alkoholinių gėrimų suvartojimas mažėja, jei kainos yra didesnės, jo įsigyti yra sunkiau ir yra pašalinta alkoholinių gėrimų reklama. Šios alkoholio vartojimo prevencijos priemonės paveikia bendrąją populiaciją, įskaitant jaunimą ir žalingai alkoholinius gėrimus vartojančius asmenis.
Lietuvoje įvertinus probleminio alkoholio vartojimo paplitimą tarp 15-74 metų amžiaus asmenų paaiškėjo, kad dažniausiai žalingai alkoholį vartoja 35-44 metų vyrai ir 25-34 metų moterys. Mėginimus nemokslinėmis pramonės finansuojamomis apklausomis formuoti nuomonę, kad Lietuvoje didžiąją dalį alkoholinių gėrimų išgeria maža grupė vyresnio amžiaus probleminių vartotojų kaime, laikome sąmoningu bandymu iškraipyti realybę. Norime pažymėti, kad legalaus pardavimo amžiaus didinimas yra mokslu grįsta veiksminga alkoholio vartojimo mažinimo priemonė, mažinanti alkoholinių gėrimų vartojimą. Mokslinių tyrimų duomenimis, vėlesnis alkoholio vartojimo pradžios amžius patikimai siejasi su mažesne tikimybe tapti priklausomu nuo alkoholio. Taip pat būtina paminėti, kad svarbus ne tik teisiškai nustatytas ir įstatymuose įtvirtintas pilnametystę nusakantis amžius, tačiau ir su teisine norma nesusijusi psichologinė branda. Šiuo metu esantys tyrimai leidžia teigti, kad psichologinė branda, kai jau sąmoningai priimami su sveikatos išsaugojimu ir galima rizika susiję sprendimai, pasiekiama būtent 21-25 metų amžiuje. Kitų šalių geroji praktika rodo, kad alkoholio prieinamumo mažinimas, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, sumažino alkoholio vartojimą ir jo sukeliamas pasekmes: smurto atvejus, savižudybių skaičių. Pavyzdžiui Norvegijoje apskaičiuota, kad prekybos alkoholiu laiko prailginimas viena valanda nusikalstamumą padidina 16 proc. Šiai dienai nebetrūksta mokslinių įrodymų, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau.(...) Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos sukurta metodika, apskaičiuota, kad įvedus Europoje alkoholio reklamos draudimą, būtų įmanoma išvengti 202 tūkst. neįgalumo ir ankstyvos mirties atvejų.
Alcohol in Europe: A public health perspective. A report for the European Commission. Peter Anderson and Ben Baumberg Institute o f Alcohol Studies, UK June 2006. Higienos instituto atliktoje mokslinių tyrimų sisteminėje apžvalgoje apibendrinama, kad Alkoholinių gėrimų reklama skatino jaunus žmones pradėti vartoti alkoholį bei jo vartojimą tarp vartojančiųjų, o alkoholio reklama pardavimo vietose ir nuolaidų stendai didino alkoholio, ypač alaus, vartojimą. Alkoholio reklamos ir nuolaidų alkoholiniams gėrimams draudimas yra ekonomiškai efektyvi priemonė, siekiant sumažinti alkoholio vartojimą. Didesnis ekonominis efektyvumas būtų pasiektas alkoholio kontrolei skirtas priemones diegiant kartu, o ne pavieniui. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuva turi gerosios praktikos pavyzdžių mažinant alkoholio vartojimą ir neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes šalyje. Faktas, kad alkoholio kontrolės politika daro poveikį ne tik tiesiogiai su vartojimu susijusiems bet ir apibendrintiesms rodikliams, pavyzdžiui, tikėtinai vidutinei gyvenimo trukmei, atskleidžia, kad alkoholio sąlygotas mirtingumas sudaro didelę šalies gyventojų mirtingumo dalį.(...)
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-04-18 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr.
SV-S-46
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
pritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16¹, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16² straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4437 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4437), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16¹, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16² straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4096 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4096), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 38¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4098 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4098) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 76, 168 ir 485 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4099 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4099), nes šių įstatymų projektų tikslai atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 48.3, 49.2 ir 49.3 papunkčiuose
nustatytas specifines alkoholio kontrolės politikos priemones, ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
straipsnio 7 dalies, 8 straipsnio ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 1, 2, 3 straipsnių ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriomis nustatomi specialieji reikalavimai alkoholinių gėrimų parduotuvėms, bei Įstatymo projekto Nr.
XIIP-4096 4 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuria siūloma uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais vidaus nuotolinės prekybos būdu, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertins reikalavimų, skirtų specialiosioms alkoholinių gėrimų parduotuvėms bei vidaus nuotolinei prekybai, taikymo galimą poveikį ir atsižvelgdama į poveikio vertinimo rezultatus parengs atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus. Taip pat siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsniu siūlomos keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies, nes šios dalies nuostatos įsigaliojo 2016 m. lapkričio 1 d., ir tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsniu siūlomas keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, draudžiančias alkoholinių gėrimų pardavimų skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų, – vietoj 18 įrašyti 20 metų. Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-04-188
tikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIP-4437 8 straipsnį – palikti galiojančias Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalies nuostatas, kokia informacija nelaikoma reklama, ir jas papildyti, kad alkoholio reklama nelaikomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, pateikiama ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės; alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietoje, kurioje alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse. Siūlytina numatyti, kad alkoholio reklamos draudimas įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d., kad ūkio subjektai galėtų tinkamai pasirengti jį įgyvendinti. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
5 1.5. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų Alkoholio kontrolės įstatymo
Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto nuostatas taip, kad būtų nurodytas aiškus draudimo laikas. Siūlytina formuluoti, kad mažmeninės prekybos vietose prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos. Pritarti iš dalies Argumentai: siūlytina aiškiau ir suprantamiau išdėstyti draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais laiką. Žr. į jungtinį projektą Nr. XIIP-4096(2).
XIIP-4096(2). Komiteto pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį (ją laikyti 5 straipsnio 5 dalimi) ir ją išdėstyti taip:
„3. 5. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir
jį išdėstyti taip:
„11) nuo 20 valandos iki 10 valandos darbo dienomis ir -šeštadieniais,
nuo 15 valandos iki 10 valandos sekmadieniais pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo
(išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;”. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
14
straipsnio 2 dalies nuostatoms, kuriomis panaikinama šiuo metu pagal Alkoholio kontrolės įstatymą savivaldybių taryboms suteikta teisė įvertinti ir priimti sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju, kokiu atstumu nuo tam tikrų įstaigų, įskaitant ugdymo įstaigas, ar jų teritorijų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, ir tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 8 dalyje siūlomas nuostatas – papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį taip, kad savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė ne tik riboti laiką, bet ir nustatyti vietas (teritorijas), kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Vadovaudamasi šia teise, savivaldybė gali lanksčiau, nei nustačius
kitų įstaigų.
Pažymėtina, kad ugdymo įstaigos veikia miestuose, kaimuose ir kitose gyvenamosiose vietovėse, kurios skiriasi dydžiu, ir šios įstaigos dažniausiai steigiamos miestų ir miestelių centruose – vietose, kurios pasižymi didžiausia vietos gyventojų ir turistų trauka, todėl yra vienintelės tinkamos steigti parduotuves ar viešojo maitinimo vietas. Nustačius visiems vienodą 200 metrų atstumą nuo minėtų įstaigų, kuriuo draudžiama alkoholinių gėrimų prekyba, mažuose miesteliuose ar kaimuose ūkio subjektai, net ir tais atvejais, kai jų veikla nekelia problemų, privalėtų perkelti savo verslus į tolimesnes, jų veiklai ekonomiškai netinkamas vietas. Atkreiptinas dėmesys, kad, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2015 metais Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta teise pasinaudojo dauguma savivaldybių. Pritarti
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-04-184
Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 4 straipsnyje, kuriuo draudžiama fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholio produktus atidengta pakuote, siekiant aiškumo vietoj sąvokos „atidengta pakuotė“ vartoti sąvoką „viešai matoma pakuotė“. Taip pat siūlytina Administracinių nusižengimų kodekse nustatyti administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų viešai matomoje pakuotėje gabenimą ir laikymą viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas.
Siekiant tinkamai įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo
papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą atsakomybe už draudimo vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, pažeidimą, taip pat draudimo fiziniams asmenims, turintiems verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis išvežiojamąja prekyba maisto produktais, ir vykdantiems verslo liudijime nustatytą veiklą, jų darbo metu specialiai šiai prekybai pritaikytose automobilinėse parduotuvėse laikyti ir gabenti alkoholio produktus, taip pat draudimo taksi vairuotojams jų darbo metu taksi automobiliuose laikyti ir gabenti alkoholio produktus pažeidimą. Pritarti
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
12
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje patikslinti, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Pritarti
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-04-1810 1.11. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 10 straipsnį – nurodyti, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 9 straipsnis taikomas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5 punktų pažeidimams, padarytiems po Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 nuostatų įsigaliojimo, nes siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 9 straipsnio nuostata susijusi su ūkio subjektų teisių ir laisvių ribojimu, ir būtina užtikrinti, kad nauja nuostata būtų taikoma tik pažeidimams, padarytiems po Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 nuostatų įsigaliojimo. Pritarti 9.
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4
nuostatos, kuria keičiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punktas ir siūlytina papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 9 punktą, kad draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, jeigu nepriimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Pritarti
10Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
641
arba „sporto renginiai“. Pritarti
11Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
6 7, 8, 13 2, 3 1.14. Siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriomis keičiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 14 punktas, patikslinti, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais masinių renginių metu šių renginių vietose, taip pat draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko, sporto ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, metu. Atitinkamai turi būti patikslinta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis bei 22 straipsnio nuostatos, susijusios su alkoholinių gėrimų vartojimu šiuose renginiuose. Pritarti
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1 1.15. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 7 straipsnio 1 dalies, kuria keičiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pritarti
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
prieš priimant Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, jį notifikuoti Europos Komisijai pagal 2015 m. rugsėjo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Nepritarti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau
Teismas yra priskyręs pardavimo vietų, darbo laiko apribojimus. Todėl manytina, kad įstatymo nuostatos, kuriomis ribojama alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir laikas, nustatomas amžius alkoholinių gėrimų pirkėjui ir vartotojui, laikytinos ES teisei neprieštaraujančiomis prekybos sąlygomis ir todėl nenotifikuotinos Europos Komisijai. 14. Seimo nariai A.Veryga, A.Širinskienė, R.J.Dagys, A.Vinkus, V.Alekna, V.Vingrienė, A.Nekrošius, D.Šakalienė, R.Karbauskis, V.Sinkevičius, L.Stacevičius, 2017-05-091 Argumentai:
Siekiant mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą ir prieinamumą siūloma drausti prekybą alkoholiniais gėrimais masiniuose renginiuose kuriuose laisvai lankosi nepilnamečiai, šeimos su vaikais ar atsitiktiniai praeiviai (pvz., miestuose organizuojamose mugėse, miestų dienose, įvairių valstybinių ar kitų švenčių minėjimuose ir pan.), bei, siekiant aiškiau apibrėžti masinius renginius, kuriems būtų taikomi minėti ribojimai, išlaikyti verslo interesų ir visuomenės sveikatos užtikrinimo pusiausvyrą, tikslinga koreguoti masinio renginio sąvoką.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį 3 dalimi, kuria būtų keičiama galiojančios Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 16 dalis: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
3Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Masinis renginys – šventė, festivalis ar kitas didelei žmonių grupei skirtas renginys, kurį organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ar jų filialai, suderinę renginio laiką ir jo organizavimo tvarką su reikiamomis savivaldybės institucijomis (kai toks suderinimas būtinas pagal Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymą) ir į kurį patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas.“ Pritarti iš dalies Siūlytina nekeisti sąvokos „Masinis renginys“, tačiau patobulinto Įstatymo projekto atskiruose straipsniuose, kur reikia, vartoti formuluotę „masinis renginys, į kurį patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas“. Žr. į Jungtinį projektą Nr. XIIP-4096(2). 15. Seimo nariai S.Gentvilas, K.Glaveckas, 2017-05-09 Argumentai: pateiktame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16¹, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir 16² straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.
(toliau – Įstatymo projektas) 16² straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų. Atstumo ribų nustatymas yra reikalingas ne tik tam, kad apriboti prieinamumą įsigyti alkoholinius gėrimus, bet ir tam, kad būtų išvengta viešo alkoholinių gėrimų demonstravimo (juos gabenat), reklamavimo ar net galimo vartojimo netoliese tokių, socialiai jautrių įstaigų. Tačiau alkoholinių gėrimų įsigijimas, naudojimas, demonstravimas, vartojimas ar reklamavimas netoliese institucijos - Seimo, kuris priimdama įstatymus siekia mažinti alkoholio vartojimą, kompromituotu ne tik Lietuvos Respublikos Seimą kaip instituciją, bet ir pačius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo narius. Alkoholio prieinamumu netoliese Seimo, būdu rodoma nepagarba šios institucijos siekiams ar tikslams. Todėl siūloma sugriežtinti Įstatymo projektu siūlomus ribojimus ir nustatyti, kad alkoholiniais gėrimais, nebūtų galima prekiauti 1000 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos Seimo. Pasiūlymas:
įstatymo 16² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
gėrimų parduotuvė negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu, kaip 200 metrų atstumu nuo ugdymo įstaigų, bei mažesniu, kaip
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo narių oficialių biurų savivaldybėse. Nepritarti Atsižvelgiant į 2017-04-18 Vyriausybės išvadą, tikslinga atsisakyti Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su specializuotomis alkoholinių gėrimų parduotuvėmis. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai):
Nr. XIIP-4437 ir patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIIP-4096(2). 2. Prijungti įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 nuostatas, kurioms pritarė Komitetas, prie jungtinio įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Širinskienė, R.Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas