priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio (toliau – Priedėlis) 15 skyriaus pirmajame skirsnyje numatyta, kad Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą (toliau – KAS), taip pat kiekvienais metais įstatymu nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, statutinių KAS tarnautojų ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius. Priedėlio 18 skyriuje nurodyta, kad principinę kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu, pritarus Valstybės gynimo tarybai ir gavus Vyriausybės įgaliojimą, tvirtina Seimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir 10¹ straipsniu, krašto apsaugos ministras teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kasmet Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (nuolatinių junginių ir dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų, išskyrus parengtojo rezervo karinius vienetus, skaičių, bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Krašto apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2017 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2022 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2017 metais ir 2022 metais patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo vykdomą KAS parlamentinę kontrolę, Priedėlio 15 skyriaus pirmojo skirsnio ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 10¹ straipsnio, taip pat Valstybės gynimo tarybos 2016 m. kovo 14 d. nutarimo Nr.
V-10 RN „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ ir Valstybės gynimo tarybos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. V-12 RN „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2017 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2022 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2017 metais ir 2022 metais patvirtinimo įstatymo projektui“ nuostatas. Įstatymo projektas nustato principinę 2017 m. kariuomenės struktūrą, t. y. nuolatinius junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus, taip pat ribinius KAS tarnaujančių karių skaičius ir ribinį statutinių valstybės tarnautojų skaičių, ribinį privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių. Įstatymo projektu nustatomos principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairės, t. y. planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai KAS tarnaujančių karių skaičiai ir ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius
Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktorius plk. ltn. Artūras Balynas, tel. (8 5) 273 5570, Personalo analizės ir planavimo skyriaus vedėjas mjr. Gintautas Žukaitis, tel. (8 5) 263 5906, ir Personalo analizės ir planavimo skyriaus vyr. specialistas kpt. Vaidotas Vaičius, tel. (8 5) 265 7513. 3.
santykiai Šiuo metu principinę kariuomenės struktūrą, bendrą ribinį karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičių nustato Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymas Nr. XII-1837, priimtas 2015 m. birželio 23 d. (toliau – Įstatymas). 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nuo 2016 m. Sausumos pajėgose įkurtai Motorizuotajai pėstininkų brigadai suteikiamas „Žemaitijos“ vardas. Projekte pavadinimas „Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotoji pėstininkų brigada“ keičiamas į pavadinimą „Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“. Vardas „Žemaitija“ suteiktas, siekiant pabrėžti kovinę žemaičių dvasią ir ryžtą kovojant vieningos Lietuvos labui. Jau nuo XIII a. žinomos aktyvios žemaičių kovos su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais. XVIII a. viduryje buvo suformuota divizija „Žemaitija“, kuri po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1794 m. ir 1831 m. sukilimų metu kovojo dėl Lietuvos ir Lenkijos išlaisvinimo nuo Rusijos įtakos. 1918–1919 metais vykstant kovoms dėl Lietuvos nepriklausomybės, kovose dalyvavo nemažai žemaičių, Žemaitijoje buvo įkurta Žemaičių partizanų rinktinė, kuri daugiausia partizaninės kovos metodais kovojo prieš bolševikus. 1919 m. vasario 4 d. Tauragėje buvo suformuotas I pėstininkų žemaičių batalionas, kuris veikė iki 1919 m. balandžio 4 d. 1999 m. Klaipėdoje buvo įsteigta Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“, kuri 2002 m. buvo reorganizuota į Vakarų karinę apygardą ir 2004 m. išformuota. Įstatymo projekte siūloma principinę 2017 m.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ struktūrą, palyginti su 2016 m. struktūra, pakeisti, t. y. papildyti Logistikos batalionu. Logistikos batalionas yra sudedamoji NATO valstybių kariuomenių brigados dydžio vieneto dalis ir tai yra struktūrinis Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ padalinys, kuris užtikrins brigadai priklausančių padalinių kovinės galios išlaikymą, aprūpinimą ekipuote, sugedusio transporto evakavimą, transporto ir ginkluotės remontą. Taip pat projekte siūloma principinę 2017 m. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ struktūrą, palyginti su 2016 m. struktūra, papildyti Artilerijos batalionu. Artilerijos batalionas yra struktūrinis Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ padalinys, kuris ugnies parama užtikrina brigadai priklausančių padalinių kovinę galią. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas nuo 2016 m. įeina į Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ sudėtį, Įstatymo projekte pavadinimas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas“ keičiamas į pavadinimą „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas“. 2022 m. nustatoma principinė kariuomenės struktūra yra analogiška planuojamai 2021 m. struktūrai. Pakeitimai, susiję su ribiniais karių skaičiais. Bendras ribinis KAS karių skaičius 2017 m. nustatomas nuo 18 340 iki 21 790: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 500 iki 10 600, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 190 iki 300, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 3 850 iki 4 590.
Bendras ribinis KAS karių skaičius 2022 m. nustatomas nuo 24 050 iki 30 210: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 500 iki 19 000, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 3 850 iki 4 590. Į bendrą 2017 ir 2022 m. ribinį karių skaičių siūloma neįtraukti pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, nes šie parengtojo rezervo kariai pratybose ir mokymuose dalyvauja trumpą laiką, tik įgūdžių atnaujinimo mokymuose, ir nedaro įtakos kovinių vienetų komplektavimui. Per artimiausius 6 metus numatoma ir toliau nuosekliai didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių: palyginti su 2016 m., 2017 m. profesinės karo tarnybos karių ribinio skaičiaus žemutinė riba didėja 450, o viršutinė riba didėja 500. 2022 m. profesinės karo tarnybos karių skaičius planuojamas nuo 14 500 iki 19 000. Profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius nuosekliai didinamas siekiant, kad kovinių vienetų personalas būtų sukomplektuotas maksimaliai. Kad būtų pasiekti numatyti skaičiai, kariuomenės verbavimo ir atrankos procese pagrindinis prioritetas bus teikiamas kandidatams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir pareiškusiems norą tapti profesinės karo tarnybos kariais. Taip pat bus siekiama maksimaliai išlaikyti esamą karinį personalą, numatant ilgalaikes profesinės karo tarnybos patrauklumo didinimo priemones, t. y. gerinant karių socialinės saugos, sveikatos priežiūros, tarnybos ir apmokėjimo sąlygas.
Ribinis generolų ir admirolų skaičius 2017 m. nustatomas iki 11 (2016 m. nustatyta iki 10), pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 36 (2016 m. – iki 33), pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 149 (2016 m. – iki 135), majorų ir komandorų leitenantų – iki 442 (2016 m. – iki 402). 2022 m. generolų ir admirolų ribinis skaičius nustatomas iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 58, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 240, majorų ir komandorų leitenantų – iki 712. Vyresniųjų karininkų skaičius 2017 ir 2022 m. nuosekliai didinamas ir toliau, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą Lietuvos kariuomenėje ir NATO štabuose užsienyje. Šiuo metu nustatytas vyresniųjų karininkų skaičius neatitinka KAS vienetų struktūrose nustatyto vyresniųjų karininkų skaičiaus ir yra gerokai per mažas. Nuoseklus vyresniųjų karininkų skaičiaus didinimas padės pasiekti, kad patvirtintos struktūros Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai turėtų reikalingą personalą, ir užtikrinti, kad karininkų karjera būtų planuojama nuosekliai. Taip pat siekiama, kad karininkui, užimančiam atitinkamo karinio laipsnio pareigas, būtų suteikiamas šioms pareigoms užimti nustatytas karininko laipsnis, o už vienodų pareigų vykdymą taikomos vienodos apmokėjimo sąlygos. Taip pat nuoseklus karininkų karjeros planavimas sudarys sąlygas kariams tobulinti profesinius gebėjimus, siekti karjeros ir didins motyvaciją tęsti tarnybą krašto apsaugos sistemoje, o krašto apsaugos sistemai išsaugoti aukštos kvalifikacijos karininkus ir mažinti asmens iniciatyva paliekančių tarnybą karininkų skaičių.
Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius 2017 m. nustatomas toks pat kaip ir 2016 m. – nuo 4 800 iki 6 300, o 2022 m. – nuo 5 500 iki 6 300. Kariūnų ribinis skaičius 2017 m. nustatomas nuo 190 iki 300 (2016 m. – nuo 190 iki 270) ir 2022 m. – nuo 200 iki 320. Kariūnų ribinio skaičiaus 2017 m. viršutinė riba didinama, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą ir į didėjantį karininkų poreikį Lietuvos kariuomenėje. Atsižvelgiant į Valstybės gynimo tarybos 2016 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. V-10 RN „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ priimtą sprendimą – įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį reikalavimą turėti gerai organizuotą, šalies saugumą ir nepriklausomybę pajėgią užtikrinti kariuomenę – bei laikantis šalies visuotinės ir besąlygiškos gynybos principo, taip pat atsižvelgiant į Valstybės gynimo tarybos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. V-12 RN „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2017 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2022 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2017 metais ir 2022 metais patvirtinimo įstatymo projektui“ nuostatas, 2017 ir 2022 m. privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Bendras ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2017 ir 2022 m. nustatomas nuo 3 850 iki 4 590.
Palyginti su 2016 m., bendras privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius didėja 500 karių (2016 m. nustatyta nuo 3 350 iki 4 090). 2017 ir 2022 m. karių, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičius nustatomas nuo 3 500 iki 4 000, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose – 0, o dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 350 iki 590. Ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius 2017 m., palyginti su 2016 m., išlieka toks pats ir nustatomas nuo 500 iki 2 000, o 2022 m. planuojamas nuo 2 000 iki 4 000. Ribinis civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2017 m., palyginti su 2016 m., didėja ir nustatomas nuo 240 iki 300. 2022 m. planuojamas civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius nustatomas nuo 300 iki 360. Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius yra nuosekliai didinamas, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikį specialistų, kurie turi įgiję pakankamai specialiųjų žinių ir patirties specifinėms gynybos funkcijoms ir pareigoms atlikti, t. y. tokioms funkcijoms ir pareigoms, kurios apima kibernetinės žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimą, karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimo procedūrų organizavimą. Pritarus Įstatymo projektui, bus įgyvendintos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos, taip pat bus sudarytos prielaidos planuoti vidutinio ir trumpojo laikotarpio KAS pajėgumų plėtrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 9. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 10. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
1Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. kovo 23 d. dekretą Nr. 1K-1002 „Dėl kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo taikos metu vietos“, vykdytoja
bus Krašto apsaugos ministerija, projektas bus pateiktas įsteigus Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Logistikos batalioną. 2. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. 4-72 „Dėl Perkančiųjų organizacijų sąrašų patvirtinimo“, informacija bus pateikta įsteigus Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados
„Geležinis Vilkas“ Logistikos batalioną. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekte numatytiems pokyčiams įgyvendinti 2017 m., palyginti su 2016 m., papildomai reikės apie 17,5 mln. eurų, o 2022 m. – apie 96,3 mln. eurų daugiau valstybės biudžeto asignavimų.
Asignavimai įstatymo projekto pokyčiams įgyvendinti bus numatyti Krašto apsaugos ministerijos 2017–2022 m. biudžeto projekte. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Lietuvos kariuomenė“, „karinis personalas“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra.
2016-05-20 Nr. XIIP-4433 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita[email protected] P.Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, Paulius Bačiulis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai dalyviai: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis, Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjas Darius Vėbra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-05-20 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6.
ir komisijų sprendimai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. Komiteto siūlymai:
punkte ir 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte išbraukti žodžių junginį
„dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose – 0“,
Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas