PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2016 METAIS NUSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS KARIŲ RIBINIŲ SKAIČIŲ IR STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ RIBINIO SKAIČIAUS 2016 METAIS PATVIRTINIMO ĮSTATYMO nR. XII-1837 PAVADINIMO, 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1 straipsnis. Įstatymo pavadinimo pakeitimas. Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2016 METAIS, PLANUOJAMOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2021 METAIS NUSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS KARIŲ RIBINIŲ SKAIČIŲ IR STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ RIBINIO SKAIČIAUS 2016 METAIS IR
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1Šis įstatymas nustato 2016 metų:
1) principinę kariuomenės struktūrą, tai yra nuolatinius junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus;
2) bendrą ribinį karių skaičių;
3) ribinius profesinės karo tarnybos karių skaičius;
4) ribinius privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius;
5) ribinius karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius;
6) ribinius pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius;
7) ribinius kariūnų skaičius;
8) ribinius kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius;
9) ribinį civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų (toliau – statutiniai valstybės tarnautojai) skaičių. 2. Šis įstatymas nustato principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, tai yra planuojamą principinę kariuomenės struktūrą, planuojamus ribinius tarnaujančių karių skaičius ir statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių 2021 metais.“
Papildyti Įstatymą 2¹ straipsniu: „2¹ straipsnis.
Planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių skaičiai ir statutinių valstybės tarnautojų ribinis skaičius 2021 metais. part_d518f0bb17684cb4aac883f80ac93cb8
1Planuojama principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2021 metais:
1) sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Motorizuotasis pėstininkų batalionas, Artilerijos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė);part_d518f0bb17684cb4aac883f80ac93cb8
2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas; part_910175cb8c5d4fd3b2ec2dee5cda4b54_end
3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;
5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr.
Planuojama principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2021 metais:
1) sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Motorizuotasis pėstininkų batalionas, Artilerijos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė);part_d518f0bb17684cb4aac883f80ac93cb8
2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas; part_910175cb8c5d4fd3b2ec2dee5cda4b54_end
3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;
5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;
6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;
8) Karo policija. 2. Bendras ribinis karių skaičius 2021 metais nustatomas nuo 23 550 iki 30 210.
Iš šio skaičiaus:
1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 000 iki 19 000, iš jų: generolų ir admirolų – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 53, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 218, majorų ir komandorų leitenantų – iki 647;part_9a1ac77d083544af9e2803b716a44077
2) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300;
3) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320;part_1a46465ddf0c4127b782cdeed8c0b0a1
4) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 3 850 iki 4 590 per metus, iš šio skaičiaus: atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 500 iki 4 000, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose – 0, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 350 iki 590. 3. Ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius – nuo 2 000 iki 4 000. 4. Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2021 metais nustatomas nuo 300 iki 360.“part_aa0f55e24e9846e7b6406a86d1636ce2 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_5ed371de80304dc1a86383de132a8803_end part_49f93945047d4710898c2e9538658ef1_end part_b15f2070684c46aab83ee16a04a263f7_end part_cedb8bd4afba4deb8d7eed60ea2d56da_end part_a883ae5cba7c41e8a252bcdff88fb313_end part_347d0f9ddb7e419ab373cbe39c29a539_end part_6d1c48d759df45bfa3bcba6c0818f04e_end part_9a1ac77d083544af9e2803b716a44077_end part_15f3e99e8208415a8f6b06579bfd25e5_end part_1a46465ddf0c4127b782cdeed8c0b0a1_end part_11202811fc3d430faa14c60e04a95105_end part_605cb72f9db34c2286c9aaa9d79d5d8e_end part_37c2815ccb244242af2b98923bb7ab87_end part_aa0f55e24e9846e7b6406a86d1636ce2_end
pakeitimas. Pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ĮSTATYMAS“. 2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1Šis įstatymas nustato 2016 metų:
nuolatinius junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus;
skaičius;
karių skaičius;
rezervo karių skaičius;
generolų ir admirolų skaičius;
statutinių valstybės tarnautojų (toliau – statutiniai valstybės tarnautojai) skaičių. 2. Šis įstatymas nustato principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, tai yra planuojamą principinę kariuomenės struktūrą, planuojamus ribinius tarnaujančių karių skaičius ir statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių 2021 metais.“
Papildyti Įstatymą 2¹ straipsniu: „2¹ straipsnis.
Planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių skaičiai ir statutinių valstybės tarnautojų ribinis skaičius 2021 metais. 1. Planuojama principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2021 metais:
1) sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Motorizuotasis pėstininkų batalionas, Artilerijos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė);
2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;
3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
paskirties tarnyba;
logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;
6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;
8) Karo policija. 2. Bendras ribinis karių skaičius 2021 metais nustatomas nuo 23 550 iki 30 210.
Iš šio skaičiaus:
1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 000 iki 19 000, iš jų: generolų ir admirolų – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 53, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 218, majorų ir komandorų leitenantų – iki 647;
2) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300;
3) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320;
4) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 3 850 iki 4 590 per metus, iš šio skaičiaus: atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 500 iki 4 000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 350 iki 590. 3. Ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius – nuo 2
statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2021 metais nustatomas nuo 300 iki 360.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga yra ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Įgyvendindama iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį reikalavimą turėti gerai organizuotą, šalies saugumą ir nepriklausomybę pajėgią užtikrinti kariuomenę bei laikydamasi šalies visuotinės ir besąlygiškos gynybos principo, Valstybės gynimo taryba 2016 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. V-10 RN „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ priėmė sprendimą kiekvienais metais
(nuolat) vykdyti šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo vykdomą krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę, Priedėlio 15 skyriaus pirmojo skirsnio, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 10¹ straipsnio, taip pat Valstybės gynimo tarybos 2016 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. V-10 RN „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ ir Valstybės gynimo tarybos
Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr.
XII-1837 pavadinimo, 1 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2¹ straipsniu įstatymo projektui“ nuostatas ir nustatyti principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, t. y. planuojamą principinę kariuomenės struktūrą, ribinius krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių skaičius ir ribinius statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2021 m., taip pat įtvirtinti nuostatą, kad nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet atliks nuo 3500 iki 4000 privalomosios pradinės karo tarnybos karių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros
statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo, 1 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengė Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktorius plk. ltn. Artūras Balynas, tel. (8 5) 273 5570, Personalo analizės ir planavimo skyriaus vedėjas mjr. Gintautas Žukaitis, tel. (8 5) 263 5906, ir Personalo analizės ir planavimo skyriaus vyr. specialistas kpt. Vaidotas Vaičius, tel. (8
5) 265 7513. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nenustato planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2021 metais, ribinių karių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2021 metais gairių.
Taip pat pagal galiojantį teisinį reguliavimą šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vyks tik iki 2019 m., kaip numatyta Valstybės gynimo tarybos 2015 m. vasario 24 d. nutarime Nr. V-3 „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo“. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2021 metais, ribinių karių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičius 2021 metais gaires. Planuojama, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ struktūra bus papildyta Logistikos batalionu. Logistikos batalionas yra sudedamoji NATO valstybių kariuomenių brigados dydžio vieneto dalis ir tai yra struktūrinis Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ padalinys, kuris užtikrins brigadai priklausančių padalinių kovinės galios išlaikymą, aprūpinimą ekipuote, sugedusio transporto evakavimą, transporto ir ginkluotės remontą, o Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ struktūra bus papildyta Motorizuotuoju pėstininkų batalionu ir Artilerijos batalionu. Motorizuotuojų pėstininkų batalionas ir Artilerijos batalionas yra struktūriniai Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ padaliniai, kurių papildymas padidins brigados kovinę galią ir užtikrins brigadai priklausančių padalinių paramą ugnimi. Pakeitimai, susiję su ribiniais karių skaičiais.
skaičius nustatomas nuo 23 550 iki 30 210: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 000 iki 19 000, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 3 850 iki 4 590. Į bendrą ribinį krašto apsaugos sistemos karių skaičių siūloma neįtraukti pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičiaus, nes šie kariai tarnybą atlieka trumpą laiką, nėra skiriami į pareigas kariniuose daliniuose ir nedaro įtakos Lietuvos kariuomenės kovinių, kovinio aprūpinimo ir kovinės paramos vienetų komplektavimui. Per artimiausius 6 metus numatoma toliau didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių, todėl 2021 m. profesinės karo tarnybos karių skaičius nustatomas nuo 14 000 iki 19 000. Profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius nuosekliai didinamas siekiant, kad kovinių vienetų personalas būtų sukomplektuotas maksimaliai. Kad būtų pasiekti numatyti skaičiai, kariuomenės verbavimo ir atrankos procese pagrindinis prioritetas bus teikiamas kandidatams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir pareiškusiems norą tapti profesinės karo tarnybos kariais. Taip pat bus siekiama maksimaliai išlaikyti esamą karinį personalą: numatyti ilgalaikes profesinės karo tarnybos patrauklumo didinimo priemones, t. y. tobulinti karių socialinės saugos, sveikatos priežiūros, tarnybos ir apmokėjimo sąlygas. Ribinis generolų ir admirolų skaičius 2021 m. nustatomas iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 53, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 218, majorų ir komandorų leitenantų – iki 647.
Vyresniųjų karininkų skaičius 2021 m. nuosekliai didinamas, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą Lietuvos kariuomenėje ir NATO štabuose užsienyje. Šiuo metu nustatytas vyresniųjų karininkų skaičius neatitinka krašto apsaugos sistemos vienetų struktūroje nustatyto vyresniųjų karininkų skaičiaus ir yra gerokai per mažas. Nuoseklus vyresniųjų karininkų skaičiaus didinimas padės pasiekti, kad patvirtintos struktūros Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai turėtų reikalingą personalą, ir užtikrinti, kad karininkų karjera būtų planuojama nuosekliai. Taip pat siekiama, kad karininkui, užimančiam atitinkamo karinio laipsnio pareigas, būtų suteikiamas šioms pareigoms užimti nustatytas karininko laipsnis, o už vienodų pareigų vykdymą taikomos vienodos apmokėjimo sąlygos. Taip pat nuoseklus karininkų karjeros planavimas sudarys sąlygas kariams tobulinti profesinius gebėjimus, siekti karjeros ir didins motyvaciją tęsti tarnybą krašto apsaugos sistemoje, o krašto apsaugos sistemai išsaugoti aukštos kvalifikacijos karininkus ir mažinti asmens iniciatyva paliekančių tarnybą karininkų skaičių. Atsižvelgiant į šiuo metu patvirtintą Krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūrą iki 2021 m., karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius 2021 m. nustatomas toks pat kaip ir 2020 m. – nuo 5 500 iki 6 300. Kariūnų ribinis skaičius 2021 m. nustatomas nuo 200 iki 320. Kariūnų ribinis skaičius, palyginti su 2016 m., didinamas, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą ir į didėjantį karininkų Lietuvos kariuomenei poreikį. 2021 m. privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.
Bendras ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2021 m. nustatomas nuo 3 850 iki 4 590. 2021 m. karių, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičius nustatomas nuo 3 500 iki 4 000, karių, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose, skaičius nustatomas 0, o karių, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, skaičius nustatomas nuo 350 iki 590. Ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius 2021 m. nustatomas nuo 2 000 iki 4 000. Ribinis civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2021 m. nustatomas nuo 300 iki 360. Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius didinamas, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemoje didėjantį poreikį valstybės tarnautojų, kurie turi įgiję pakankamai specialiųjų žinių ir patirties specifinėms gynybos specialisto funkcijoms ir pareigoms atlikti, t. y. tokioms funkcijoms ir pareigoms, kurios apima kibernetinės žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimą dėl nuolat augančio įvairių kibernetinių grėsmių bei kibernetinių incidentų skaičiaus, karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimo procedūroms organizuoti. Pritarus Įstatymo projektui, bus įgyvendintos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos, taip pat bus sudarytos prielaidos planuoti vidutinio ir trumpojo laikotarpio krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 9. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 10. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus šį Įstatymo projektą, keisti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekte numatytiems pokyčiams įgyvendinti 2021 m., palyginti su 2016 m., papildomai reikės apie 78,7 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų. Asignavimai įstatymo projekto pokyčiams įgyvendinti bus numatyti Krašto apsaugos ministerijos 2017–2022 m. biudžeto projekte. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Lietuvos kariuomenė“, „karinis personalas“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra.
2016-05-24 Nr. XIIP-4432 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita[email protected] P.Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, Paulius Bačiulis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai dalyviai: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis, Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjas Darius Vėbra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-05-24 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6.
ir komisijų sprendimai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į Komiteto siūlymus. Projektą sujungti (laikyti pagrindiniu) su įstatymo projektu Nr. XIIP-3872. Komiteto siūlymai:
punkte išbraukti žodžių junginį „dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose
Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas