Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo
ir (ar) perdirbimo užduotys – Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustatytas atitinkamų gaminių, išskyrus padangas, ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreikštas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį tiekto Lietuvos Respublikos vidaus rinkai visų pakuočių ir (ar) apmokestinamųjų gaminių kiekio.“
2Papildyti 2 straipsnį 18 dalimi:
„18. Padangų atliekų tvarkymo užduotys – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta padangų atliekų tvarkymo užduotys. Įstatymo 9 priedėlyje nustatyti minimalūs, padangų atliekų tvarkymo užduočių, reikalavimai.“
3Buvusias 2 straipsnio 18, 19, 20,
21, 22, 23 ir 24 dalis laikyti atitinkamai 19, 20, 21, 22, 23, 24 ir 25 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai; , kurie
nėra bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį“. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir papildyti nauja 9 dalimi:
„6. Gamintojai ir importuotojai atleidžiami
nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių, išskyrus padangas, ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir
(ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai.
Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. 9. Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis jei įvykdo padangų atliekų tvarkymo užduotis.“ 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Jei mokesčių mokėtojas kalendoriniais metais įvykdo padangų atliekų tvarkymo užduotis ir Aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikia dokumentus įrodančius padangų atliekų tvarkymo užduočių įvykdymą mokestis už aplinkos teršimą nemokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija, teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre, neteikiama.“ 5 straipsnis. Įstatymo 3 priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 3 priedėlį ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedėlis
1Padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg:
104
1Padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg, kurių skersmuo mažesnis nei 118 cm ex40.11, ex40.12
104
144
2Padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg, kurių skersmuo didesnis nei 118 cm ex40.11, ex40.12
208
463 5.
463
hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai
347
1448
144
144 ¹Prekių kodai pateikti pagal Europos Bendrijos kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo I priedą.“
Papildyti Įstatymą 9 priedėliu: „Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
Individualiai ar kolektyviai padangų atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
(arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo savivaldybių teritorijose, kurios užtikrintų nemokamą padangų atliekų surinkimą ir visuomenės informavimą ir švietimą. 2. Užtikrinti naudotų padangų atliekų priėmimo vietų (toliau – Priėmimo vietos), kuriose visos Lietuvoje susidarančios padangų atliekos būtų priimamos nemokamai, įrengimą ir eksploatavimą bei organizuoti šiose vietose priimtų naudotų padangų atliekų apdorojimą. Tokių Priėmimo vietų turi būti įrengta: 2.1. Vilniaus ir Kauno miestuose – ne mažiau, kaip viena priėmimo vieta 80 000 gyventojų;
mažiau, kaip viena priėmimo vieta 40 000 gyventojų; 2.3.
Panevėžio ir Alytaus miestuose – ne mažiau, kaip viena priėmimo vieta 30 000 gyventojų;
gyventojų, – ne mažiau, kaip 2 priėmimo vietos. Priėmimo vietomis negali būti laikomos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kurias eksploatuoja, ar kitiems asmenims pavedę eksploatuoti, savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys. 3. Sudaryti sutartis su visais savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kurie eksploatuoja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles dėl padangų atliekų surinkimo iš didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo iš didelių gabaritų atliekų aikštelių finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. Padangų gamintojai ir importuotojai šioje dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal padangų gamintojų ir importuotojų deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų padangų kiekį. 4. Sudaryti sutartis su padangų platintojais (įskaitant transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančius asmenis), kurie platina gamintojų ir importuotojų LR vidaus rinkai tiekiamas padangas dėl padangų atliekų nemokamo surinkimo iš platintojų organizavimo. 5.
ir iš didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, kurias eksploatuoja, ar kitiems asmenims pavedę eksploatuoti, savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, padangų atliekos būtų surenkamos nemokamai, o visos surinktos padangų atliekos būtų perdirbamos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus. 6. Aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti ir šviesti visuomenę apie įrengtas ir eksploatuojamas Priėmimo vietas, galimybe jomis naudotis ir taršos padangų atliekomis daromą žalą aplinkai, vesti priėmimo vietose surinktų padangų atliekų apskaitą. Priėmimo vietų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Priėmimo vietoms Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodyti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ir Taršos leidimai neprivalomi. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iki 2016 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus
ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2016 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos formą ir jos pildymo taisykles. 5. Licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos ir individualiai pareigas vykdantys gamintojai turi imtis priemonių užtikrinančių padangų atliekų tvarkymo užduočių vykdymą nuo
Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Arūnas Dudėnas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų, 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, kuris reiškia, kad apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro filtrų, degalų filtrų, tepalo filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių) (toliau – Gaminiai) atliekų sutvarkymu turi rūpintis šių gaminių gamintojai ir importuotojai. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatos dėl Gaminių atliekų tvarkymo yra nepakankamos siekiant užtikrinti aukštą Gaminių atliekų rūšiavimo, surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo (perdirbimo) lygį. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 5, 7 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 9 priedėliu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant užtikrinti efektyvų ir tinkamą gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą, šešėlinės ekonomikos Lietuvoje mažinimą.
Nuo 2013 metų sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje buvo nustatyti labai griežti ir aiškūs aplinkosauginius reikalavimai pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams, kas paskatino pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos gamintojus ir importuotojus burtis į licencijuotas organizacijas ir realiai kurti šių atliekų tvarkymo sistemą, vykdyti kitas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas. Tačiau apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nebuvo nustatyta vienodų, griežtų ir aiškių reikalavimų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Gamintojų ir importuotojų sąvade registruoti gamintojai ir importuotojai, vidutiniškai per metus LR vidaus rinkai patiekia apie 22000 t. padangų, apie
oro filtrų, apie 650 t. automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių, apie
ir pramoninių baterijų ir akumuliatorių. Ypatingai bloga situacija yra su padangų atliekų tvarkymu. Dabartine situacija parodo, kad dauguma LR vidaus rinkai naujas ir naudotas padangas tiekiančių asmenų realiai nedalyvauja organizuojant padangų atliekų tvarkymo (nusiperka dokumentą, kurio pagrindu yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis), ko pasekoje nesukuriama efektyvi padangų atliekų tvarkymo sistema, klastojami dokumentai, padangų atliekos patenka į aplinką.
Padangos surenkamos savivaldybių įsteigtuose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir jų surinkimas ir sutvarkymas finansuojamas iš lėšų skirtų buityje susidarančių atliekų sutvarkymui. Tokia situacija yra ydinga. Taip pat baterijų ir akumuliatorių suskirstymas yra ydingas. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti Gaminių atliekų tvarkymo reglamentavimą, užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, visuomenės informavimą ir švietimą Gaminių atliekų tvarkymo klausimais, gerą konkurencinę aplinką, mažinti šešėlinę ekonomiką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
santykiai: Dabar galiojančioje LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcijoje skirtingai nei 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo ir LR atliekų tvarkymo įstatyme baterijos ir akumuliatoriai skirstomi į baterijas (galvaninius) ir akumuliatorius, o turi būti skirstomos į nešiojamąsias, automobiliams skirtas ir pramonine, ir pagal šias grupes ir turi būti vykdomos pareigos. Padangos suskirstytos į naujas, restauruotas ir naudotas, nors tikslingiau būtų suskirstyti į padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg, kurių skersmuo mažesnis ir didesnis nei 118 cm, nes šių padangų atliekų sutvarkymo kaštai yra skirtingi. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekte siūloma patikslinti ir papildyti gamintojams ir importuotojams privalomas vykdyti pareigas, tokiu būdu užtikrinant teisinį aiškumą. Įstatymo projekte siūloma panaikinti taip vadinamą „prekybą padangų perdirbimo pažymomis“, nes būtų tvarkomos visos padangų atliekos. Stipriai sumažėtų šešėlinė prekyba apmokestinamaisiais gaminiais, ypač padangomis, nes patys gamintojai ir importuotojai būtų suinteresuoti akyviau kovoti su pareigų nevykdančiais gamintojais ir importuotojais. Padangų importuotojams sumažėtų administracinė našta, nes nebereikėtų teikti mokesčio už aplinkos teršimą padangų atliekomis deklaracijų. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos, pagal kurias visi apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai mažiausiomis sąnaudomis ir vienodomis sąlygomis prisidėtų prie surenkamų apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekio didinimo ir aplinkos taršos mažinimo. Taip pat pagaliau būtų išspręsta aplinkos taršos padangų atliekomis problema, gyventojams nebereikėtų mokėti už bešeimininkių ir didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse sukauptų padangų atliekų sutvarkymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus šį Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės reikšmingą teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, ypač padangų atliekų tvarkyme.
registravimo sąvade buvo registruoti 1589 baterijų ir akumuliatorių, 821 apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius gamintojai ir importuotojai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus siūlomą Įstatymo projektą reikės pakeisti šiuos galiojančius teisės aktus: 1. 2008 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtintas Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas;
Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kuriuos turėtų parengti Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2016-12-31. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo projektu nenustatomos naujos funkcijos ir įpareigojimai, kuriems įgyvendinti valstybės institucijoms ar savivaldybėms reikėtų papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „eksploatuoti netinkama transporto priemonė“,
„gamintojai“, „importuotojai“, „atliekos“, „atliekų tvarkymas“
paaiškinimai Nėra. Seimo narys Arūnas Dudėnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-06- Nr. Į 2016-05-18 Nr. S-2016-3453 DĖL Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 5, 7 straipsnių, 3 ir 9 priedėlių pakeitimo ir Įstatymo papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4416 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 5, 7 straipsnių, 3 ir 9 priedėlių pakeitimo ir Įstatymo papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4416 pažymi, kad pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties ES teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2016-05-30 Nr. XIIP-4416 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto nuostatose vartojama „padangų“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, projekte vartojamas sąvokas siūlytina suvienodinti. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
mokesčio tarifai. Pirmame punkte nurodoma, kad Padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg, kurių skersmuo mažesnis nei 118 cm apmokestinamos 104 Eur/t tarifu, antrame punkte nurodoma, kad Padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg, kurių skersmuo didesnis nei 118 cm apmokestinamos 208 Eur/t tarifu. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui nebūtų aiškus taikomas mokesčio tarifas padangoms, sveriančioms daugiau kaip 3 kg, kurių skersmuo būtų lygus 118 cm. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 3. Projekto 6 straipsniu keičiamą įstatymą papildant nauju 9 priedėliu siūloma nustatyti minimalius padangų atliekų tvarkymo užduočių reikalavimai. Įvertinus šiuos siūlomus pakeitimus, svarstytina, ar šios nuostatos yra keičiamo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo reguliavimo dalykas ir ar vietoje šio įstatymo neturėtų būti atitinkamai keičiamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. 4.
padangų atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo savivaldybių teritorijose, kurios užtikrintų nemokamą padangų atliekų surinkimą ir visuomenės informavimą ir švietimą. Šios projekto nuostatos turinys nėra aiškus santykyje su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 3 dalimi, numatančią apmokestinamųjų gaminių gamintojų ir importuotojų dispozityvią teisę diegti atliekų tvarkymo sistemą papildančias apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo sistemas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 5. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
įrengimo skaičiaus apskaičiavimo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra nustatytas skirtingos priėmimo vietų miestuose apskaičiavimo pagal gyventojų skaičių sąlygos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pateikto projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvienas individualiai padangų atliekų tvarkymą organizuojantis gamintojas ir (ar) importuotojas privalėtų atskirai užtikrinti naudotų padangų atliekų priėmimo vietų įrengimą kiekviename mieste ir savivaldybėje pagal pateiktus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 6.
negali būti laikomos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kurias eksploatuoja, ar kitiems asmenims pavedę eksploatuoti, savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys. Šios projekto nuostatos turinys nėra aiškus santykyje su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo 30 straipsnio 17 dalies 4 punktu, numatančiu, kad savivaldybės privalo įrengti didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų ir kt.) surinkimo aikšteles ir organizuoti didelių gabaritų atliekų surinkimą kitais būdais ir su įstatymo 34¹⁸ straipsnio 10 dalimi, kuri numato, kad atliekų turėtojas padangų atliekas gali (pasirinktinai) pristatyti į bet kurią tokių atliekų priėmimo vietą (padangų platinimo vietą, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę). 7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 priedėlio 3 punkte siūlytina vietoje formuluotės „savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis“ siūlytina vartoti „visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis). Analogiška pastaba taikytina ir projekto
straipsniu keičiamo įstatymo 9 priedėlio 6 punkte, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktus priima ne ministerija, bet ministras, nuostata ,,tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija“ keistina į nuostatą ,,aplinkos ministro nustatyta tvarka“. 9.
įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 10. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas būtų taikomos įstatymo nuostatos. 11. Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO“ dėstytina taip: „3 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9 PRIEDĖLIU“. 11.2. Projekto 1 straipsnio 2 dalies pavadinimas dėstytinas neparyškintomis raidėmis. 11.3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamą įstatymą papildančioje naujoje 18 dalyje brauktina formuluotė „Įstatymo 9 priedėlyje nustatyti minimalūs, padangų atliekų tvarkymo užduočių, reikalavimai“ kaip perteklinė. 11.4. Projekto 2 straipsnio dėstomoji dalyje brauktinas skaičius ir žodis „1 dalies“. 11.5. Projekto 3 straipsnis dėstytinas atskiromis struktūrinės sunumeruotomis dalimis. 11.6. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių ir skaičiaus „ir papildyti nauja 9 dalimi“ rašytina „ir ją išdėstyti taip:“. 11.7. Projekto 3 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Papildyti 5 straipsnį 9 dalimi“. 11.8. Projekto 4 straipsnio dėstomojoje dalyje brauktinas žodis „nauja“. 11.9.
įstatymą papildyti nauju 8 priedėliu, o 8 priedėlį „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ pakeisti į 9 priedėlį. 11.10. Projekto 7 straipsnį siūlytina dėstyti 2 atskiromis struktūrinėmis dalimis, pirmojoje dalyje nurodant įstatymo įsigaliojimą, antrojoje dalyje – pasiūlymą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5)