Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 4¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 4¹ straipsnio 3 dalį ją išdėstyti taip: „3. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, kai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Kazys Grybauskas Kazimieras Kuzminskas
1.Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą,, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Civiliniai teisiniai santykiai grindžiami sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis). Kaip savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Kadangi Miškų įstatymas nenustato pareigos pardavėjui kiekvieną žemės sklypą parduoti atskirai, todėl pardavėjas, vadovaujantis sutarties laisvės principu, turi teisę nustatyti pardavimo sąlygą, kad vienu sandoriu parduoda tam tikrą skaičių žemės sklypų, net jei šie sklypai yra labai nutolę vienas nuo kito. Tokiu būdu iš esmės naikinama pirmumo teisė pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su pardavėjo sklypu. Tuo pačiu neįgyvendinamas pagrindinis tikslas. Miškų įstatymo 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra apriboti pardavėjui galimybę nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, kad žemės sklypas parduodamas tik kartu su kitais žemės sklypais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos seimo nariai: Kazys Grybauskas ir Kazimieras Kuzminskas.
3.Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi <...> 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma papildyti 4¹ straipsnio 3 dalį šia nuostata ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti miškų ūkio
paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad besiribojančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas arba valstybė šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytais atvejais gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi tarpusavyje “. Įteisinus šį pakeitimą besiribojančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas galės be papildomų sąlygų (apribojimų) pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, bus sudarytos palankesnės sąlygos privačių miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotų didinimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų teisės aktų ar keisti galiojančius nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „miškas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai: Kazys Grybauskas Kazimieras Kuzminskas
2016-05-19 Nr. XIIP-4414 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti,
kad žemės sklypo savininkui būtų draudžiama nustatyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad besiribojančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas arba valstybė keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytais atvejais gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami miškų ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. Projekto turinys diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, projektu siūlomas draudimas kelia abejonių dėl jo atitikties sutarties laisvės principui ir proporcingo reguliavimo principui. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (Civilinio kodekso 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių Civilinis kodeksas tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui.
Taigi Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Nuosavybės teisė nėra absoliuti, tačiau pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, nuosavybės teises, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme gali būti nustatyti tik pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui draudimai (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d.,
nėra aišku, kokį teisinį gėrį siekiama apsaugoti, ribojant sutarties laisvės principą ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkų nuosavybės teises. Tokia būtinybė nepagrindžiama ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog įteisinus šį pakeitimą besiribojančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas galės be papildomų sąlygų (apribojimų) pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. ribojant žemės sklypų savininkų teises ir laisves nustatant miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygas aukščiau būtų iškeliamos besiribojančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko arba valstybės teisės. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų sutarties laisvės ir proporcingo reguliavimo principus bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną.
Antra, projektu siūlomas draudimas būtų taikomas nustatant miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygas besiribojančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui arba valstybei keičiamo įstatymo numatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalyje eilės tvarka nurodyti asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis: 1) žemės sklypo bendraturčiai; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kodėl siūlomas draudimas būtų taikomas tik parduodant miškų ūkio paskirties žemės sklypą asmenims, nuosavybės teise turintiems miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Trečia, projekte nurodyta, kad „valstybė šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytais atvejais“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalyje nėra nuostatų, susijusių su valstybės pirmumo teise įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę. Vadovaujantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto tekstas neatitinka projekto teksto – prieš formuluotę „šio straipsnio 1 ir 2 dalyje“ nėra žodžio „valstybė“. 3.
gali valdyti ir ūkio subjektai, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostata, kuri numato, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, projektas papildytinas įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-05-18 Nr. S-2016-3453 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP4414 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4414, pažymime, kad pasiūlymų ir pastabų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. gegužės 19 d. išvadoje projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]