1201 Įstatymo projektas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 35, 44, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65(1) ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 63(1) straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respu

Lietuva · XIIP-4411 · 2016-05-17 · Senas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

Lyginamasis variantas · 2016-05-17
Lyginamasis variantas · 2016-06-10
Aiškinamasis raštas · 2016-05-17
Teisės departamento išvada · 2016-05-17
Teisės departamento išvada · 2016-06-10
Komiteto išvada · 2016-06-10

Lyginamasis variantas

2016-05-17 · oficialus registras ↗

47 straipsnis — Projekto

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO

APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 35,

44, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65¹ IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 63¹

STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2016 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio

pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 6¹

dalimi: „6¹ . Ilgalaikis plaukiojimas – 3 mėnesius ir ilgiau trunkantis karo laivo išplaukimas iš dislokacijos uosto vykdyti užduočių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje, atviroje jūroje ar įplaukimas į kitus uostus, išskyrus įplaukimą į kitą uostą laivo modernizacijai, remontui ar kitokiai techninei priežiūrai atlikti.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„29. Tarptautinėse operacijose ar specialiosiose

misijose dalyvavusių asmenų , taip pat grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo karių reintegracija (toliau – reintegracija) – psichologinės ir socialinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti šių asmenų , dalyvavusių tarptautinėse operacijose, ar specialiosiose misijose, psichologinę gerovę prisitaikant prie tarnybos, šeimos ir kitos socialinės aplinkos.“

2 straipsnis. 35 straipsnio

pakeitimas

1Papildyti 35 straipsnio 4 dalį 8 punktu:

„

8) už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos ar tarnybos pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį metus, išskyrus pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtus karius, baigusius Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis. “

2. Pakeisti 35 straipsnio

7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai).

Šiuos vadus (viršininkus) ir profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo tvarką ir kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. Šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytu atveju profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių tarnybą vertina iš krašto apsaugos sistemos institucijų atstovų krašto apsaugos ministro sudaryta komisija. Komisijos nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo .“ 3 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 44 straipsnis. Kario parengimo išlaidų grąžinimas atlyginimas

1Jeigu kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba iš užsienio karo mokymo įstaigos, į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis ,, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka iš jo išieškomos jo jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti mokymo išlaidos, apskaičiuotos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išlaidas, išskyrus išlaidas už pirmuosius studijų metus . 2.

2. Iš kario

Karys , su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba kario karys , su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidos išlaidas , susijusios susijusias su jo mokymu , profesiniu parengimu ar ir kvalifikacijos tobulinimu. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos, išskyrus išlaidas, susijusias su karininko parengimu karo mokymo įstaigoje, išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario ne daugiau kaip už 3 paskutinių metų laikotarpį. Išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Mokymo Lietuvos ar užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat užsienio karo mokymo įstaigoje, kurią baigus suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jei karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jei karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos , jei karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių . 4.

4. Šio

straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos neišieškomos, jei karys krašto apsaugos ministro sutikimu nutraukia profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų privalomai ištarnautinų metų. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienerus studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Nutraukdamas profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą, karys privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant jam teisę nešioti dėvėti uniformą.“

4 straipsnis. 59 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti

taip: „3. Profesinės karo tarnybos karių tikslinės atostogos yra šios:

1) nėštumo ir gimdymo;

2) tėvystės;

3) vaikui prižiūrėti;

4) mokymosi;

5) persikėlimo;

6) prevencinės

reabilitacijos ir (ar) reintegracijos ;

7) nemokamos.“

2. Pakeisti 59 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„8. Profesinės karo tarnybos kariams, dėl paskyrimo

į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą , taip pat grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos , kurių pradžia – kita darbo diena po paskyrimo į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą ar kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo . Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas.“ 3.

Pakeisti 59 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš

tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo , suteikiamos 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų, reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų atsižvelgiant į tarnybos tarptautinėje operacijoje trukmę ir pobūdį, gali būti suteikiamos iki 15 kalendorinių dienų prevencinės reabilitacijos atostogos . Šių atostogų pradžia – ne vėliau kaip per 2 mėnesius po grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo. Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Prevencinės r R eabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogų profesinės karo tarnybos kariams suteikimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

4. Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„11. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo

rezervo kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu suteikiamos iki

15 kalendorinių dienų atostogos, o

Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų, reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų . , atsižvelgiant į tarnybos tarptautinėje operacijoje trukmę ir pobūdį, gali būti suteikiamos iki 15 kalendorinių dienų mokamos atostogos prevencinei reabilitacijai . Atostogų metu kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams mokamas atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinis tarnybinis atlyginimas , apskaičiuotas proporcingai atostogų dienų skaičiui .“

5 straipsnis. 60 straipsnio

pakeitimas

1. Papildyti 60 straipsnį

nauja 9 dalimi: „9. Profesinės karo tarnybos kariams, už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus karius, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnybą įvertinta nepatenkinamai. Į 4 metų nepertraukiamos tarnybos laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai karys buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais profesinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo profesinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo rezultatų:

1) 45 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 35 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 20 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.“

2. Papildyti 60 straipsnį

nauja 10 dalimi: „10. Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:

1) 100 procentų leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio išmoka – įvertinus labai gerai;

2) 75 procentų leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio išmoka – įvertinus gerai;

3) 45 procentų leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio išmoka – įvertinus patenkinamai.“

3. Papildyti 60 straipsnį

nauja 11 dalimi: „11.

Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams už pirmus 4 nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnybą įvertinta nepatenkinamai. Išmoka skiriama, kai per pirmų 4 nepertraukiamos tarnybos metų laikotarpį karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys kasmet ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamais metais kariuomenės vado nustatytą aktyviojo rezervo karių pratybų ir mokymų trukmę, išskyrus ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpius. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys savanoris ir kitas aktyviojo rezervo karys įgyja teisę gauti šią išmoką ir priklauso nuo kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo rezultatų:

1) 9 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 7 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 4 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.“

4. Buvusią 60 straipsnio

9 dalį laikyti atitinkamai 12 dalimi. 5. Pakeisti 60 straipsnio

12 dalį ir ją išdėstyti taip: „⁹

12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 6, ir⁸ , 9, 10 ir 11 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.“

6. Papildyti 60 straipsnį

nauja 13 dalimi: „13. Išmokos, numatytos šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo .“

6 straipsnis.

61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Karių tarnybos užsienyje ar tarptautinių operacijų metu sąlygos

1. Karių tarnybos

rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Profesinės karo tarnybos kariams tarnybos šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka apmokamos su persikėlimu į užsienio valstybę ir grįžimu iš jos susijusios išlaidos, mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija ir išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat išlaidoms už komunalines ir ryšio paslaugas padengti, apmokamos gyvybės ir sveikatos draudimo arba sveikatos priežiūros išlaidos, kompensuojamos grįžimo kartą per metus į Lietuvos Respubliką ir atgal į užsienio valstybę išlaidos, apmokamos kitos būtinos, su tarnyba užsienyje susijusios išlaidos. 3.

3. Profesinės karo

tarnybos kariams už kartu su jais užsienyje gyvenančius sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, mokamų išmokų (kompensacijų), susijusių su profesine karo tarnyba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, dydžius, taip pat būtinų, su nuvykimu, gyvenimu ir grįžimu iš užsienio valstybės susijusių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė.

Profesinės karo tarnybos kariams už kartu su jais užsienyje gyvenančius sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, mokamų išmokų (kompensacijų), susijusių su profesine karo tarnyba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, dydžius, taip pat būtinų, su nuvykimu, gyvenimu ir grįžimu iš užsienio valstybės susijusių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė. Profesinės karo tarnybos kariams už sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai), kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamų išmokų (kompensacijų), susijusių su profesine karo tarnyba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, specialiosiose misijose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, dydžius, taip pat būtinų, su nuvykimu, gyvenimu ir grįžimu iš užsienio valstybės susijusių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. “

7 straipsnis.

Profesinės karo tarnybos kariams už sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai), kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamų išmokų (kompensacijų), susijusių su profesine karo tarnyba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, specialiosiose misijose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, dydžius, taip pat būtinų, su nuvykimu, gyvenimu ir grįžimu iš užsienio valstybės susijusių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. “

7 straipsnis. 62 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Krašto apsaugos ministras, išleisdamas karį į

atsargą, kario prašymu, išskyrus šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, gali jam suteikti suteikia jam teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais. Atsargos kario skiriamuosius ženklus nustato krašto apsaugos ministras.“

8 straipsnis. 63 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti

taip: „4.

Profesinės karo tarnybos kariai, jeigu jie yra perkelti iš vienos tarnybos vietovės į kitą ir toje vietovėje jie patys , jų sutuoktiniai, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar jų šeimos nariai neturi nuosavybės teise priklausančio s , techninius ir higienos reikalavimus atitinkančio s buto, namo gyvenamosios patalpos ar jų jos dalies, gali būti laikinai, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius, apgyvendinti tarnybiniuose butuose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Už gyvenimą tarnybiniuose butuose kariai nuomos mokesčio nemoka. Kariai privalo mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.“

2. Pakeisti 63 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„5. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie neturi

teisės būti aprūpinti tarnybiniais butais arba kurių nėra galimybės tarnybos vietovėje apgyvendinti tarnybiniuose butuose ir kurie patys , jų sutuoktiniai, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar jų šeimos nariai kario tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio s , techninius ir higienos reikalavimus atitinkančio s buto, namo gyvenamosios patalpos ar jų jos dalies, gali būti laikinai apgyvendinti gyvenamosiose patalpose (kareivinėse). Laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse) trukmę ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

3. Pripažinti netekusia galios 63 straipsnio 6 dalį. 6. Profesinės karo tarnybos

kariams išlaidoms, susijusioms su gyvenamosios patalpos išlaikymu, kompensuoti iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Butpinigiai kariams nemokami, jeigu jie yra laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose arba kai jiems atlyginamos šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje numatytos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos. 4.

4. Pakeisti 63 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„10. Profesinės karo tarnybos kariams, turintiems

žvalgybos pareigūno statusą, šio straipsnio 4 –6 ir 5 dalių nuostatos netaikomos.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas

63
1
straipsniu
Papildyti Įstatymą 63⟮1⟯
straipsniu:
„
63
1

straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimas profesinės karo tarnybos kariams

1. Į kitą apskritį perkeltiems

(rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams, taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos. 2. Maksimalius gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžius, priklausančius nuo vietovės, į kurią perkelti (rotuoti) ar paskirti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, taip pat nuo kartu su jais gyvenančių šeimos narių, išskyrus sutuoktinį, skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos kompensuojamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal profesinės karo tarnybos kario ir nuomotojo rašytine sutartimi nustatytą nuomos mokesčio dydį, neviršijant Vyriausybės patvirtintų maksimalių gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžių. Jeigu šeimoje yra du profesinės karo tarnybos kariai (sutuoktiniai), turintys teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją ir tarnaujantys toje pačioje apskrityje, jiems kompensuojamos vienos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, neviršijant tai tarnybos vietovei Vyriausybės nustatyto maksimalaus gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžio . 3. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos kompensuojamos 6 metus nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų perkėlimo (rotavimo) į kitą apskritį ar paskyrimo į pareigas.

Jeigu per šį 6 metų laikotarpį jie perkeliami (rotuojami) toje pačioje apskrityje, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos jiems ir toliau kompensuojamos, bet ne ilgiau kaip 6 metus nuo perkėlimo (rotavimo) į kitą apskritį ar paskyrimo į pareigas. Profesinės karo tarnybos karį perkėlus (rotavus) į kitą apskritį, 6 metų terminas skaičiuojamas iš naujo. 4. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims nekompensuojamos, jei jie, jų šeimos nariai toje apskrityje turi nuosavybės teise priklausančias, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančias gyvenamąsias patalpas ar jų dalį ar per pastaruosius 5 metus yra jas perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo) arba jie laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose, arba jiems jų pasirinkimu taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje numatytos garantijos. Penkerių metų gyvenamųjų patalpų ar jų dalies perleidimo terminas skaičiuojamas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų perkėlimo (rotavimo) ar paskyrimo į kitas pareigas kitoje apskrityje dienos. 5. Profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, šio straipsnio nuostatos netaikomos. “

10 straipsnis. 64 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 64 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti

taip:

4. Kai profesinės karo tarnybos

kariai tarnybos vietovėje neturi gyvenamojo būsto ir nėra galimybės ar netikslinga juos į tarnybos vietą ir iš jos vežioti tarnybiniu transportu, krašto apsaugos ministras savo įsakymu gali leisti jiems atlyginti kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal bet kokios rūšies transportu (išskyrus taksi) išlaidas. „4.

„4. Profesinės karo tarnybos kariams, perkeltiems (rotuotiems) į kitą savivaldybę, taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, jei toje savivaldybėje jie patys, jų šeimos nariai neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies ir per pastaruosius 5 metus nėra jų perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), jie laikinai nėra apgyvendinti tarnybiniuose butuose, kai jiems nekompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir nėra galimybės ar netikslinga juos į tarnybos vietą ir iš jos vežioti tarnybiniu transportu, atlyginamos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal bet kokios rūšies transportu (išskyrus taksi) išlaidos. Penkerių metų gyvenamųjų patalpų ar jų dalies perleidimo terminas skaičiuojamas nuo perkėlimo (rotavimo) ar paskyrimo į kitas pareigas kitoje savivaldybėje dienos. Kelionės išlaidos atlyginamos 6 metus nuo perkėlimo (rotavimo) ar paskyrimo į pareigas. Jeigu per šį 6 metų laikotarpį profesinės karo tarnybos kariai perkeliami (rotuojami) tos pačios savivaldybės teritorijoje, kelionės išlaidos jiems ir toliau atlyginamos, bet ne ilgiau kaip 6 metus nuo jų perkėlimo (rotavimo) į kitą savivaldybę ar paskyrimo į pareigas. Profesinės karo tarnybos karį perkėlus (rotavus) į kitą savivaldybę, 6 metų terminas skaičiuojamas iš naujo.“

2. Pakeisti 64 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti

taip:

6. Kelionės išlaidos atlyginamos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. „6.

„6. Kelionės išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

11 straipsnis. 65¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 65¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „⁶⁵¹ straipsnis. Socialinės integracijos priemonės

1. Kariams, į tarptautines

operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kartu su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš jo kariais gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems atsargos kariams teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių apimtį ir tvarką nustato krašto apsaugos ministro ministras . nustatytos apimties ir nustatyta tvarka teikiamos psichologų paslaugos, finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų . 2.

2. Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės

operacijos , ilgalaikio plaukiojimo ar specialiosios misijos kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat jų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, su kariu kartu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Reintegracijos tvarką , sąlygas ir reintegracijos priemones nustato krašto apsaugos ministras, šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, ir tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių, trikdančių tarnybinių funkcijų vykdymą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

12 straipsnis. 69 straipsnio

pakeitimas Pripažinti netekusia galios 69 straipsnio 1 dalį. 1. Karys, garbingai ištarnavęs bent 4 metus, išėjęs į atsargą gauna papildomų lengvatų, kurias nustato kiti įstatymai. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti teikiama parama studijų kainai ar jos daliai padengti už ne ilgesnes kaip

4 metų trukmės jo studijas aukštosiose mokyklose, jeigu jis pirmą kartą

studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal pagrindinių arba vientisųjų studijų programą. 13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį,

įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2.

2. Šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatytos vienkartinės piniginės išmokos skiriamos profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario tarnybos sutartis sudariusiems nuo 2016 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 9 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63¹ straipsnio

1 dalies nuostata ir šio įstatymo 10 straipsniu

keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma po 2016 m. liepos 1 d. perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams ar pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems Generolo Jono Žemaičio karo akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis. 4. Šio įstatymo 12 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje numatyta parama studijų kainai ar jos daliai padengti taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 3 metus nuo kario išleidimo į atsargą dienos. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija ir krašto apsaugos ministras iki 2016 m. birželio 30 d. priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2016-06-10 · oficialus registras ↗

47 straipsnis — Projekto

Nr. XIIP-4411(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO

APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 35, 42,

44, 49, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65¹, 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 63¹

STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2016 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio

pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi:

„

7. Ilgalaikis plaukiojimas – 3 mėnesius ir

ilgiau trunkantis karo laivo išplaukimas iš dislokacijos uosto vykdyti užduočių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje, atviroje jūroje ar įplaukimas į kitus uostus, išskyrus įplaukimą į kitą uostą laivo modernizacijai, remontui ar kitokiai techninei priežiūrai atlikti.“

2. Buvusias 2 straipsnio 7 -32 dalis laikyti

atitinkamai 8–33 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:

„29. Tarptautinėse operacijose ar specialiosiose

2 straipsnis. 35 straipsnio

pakeitimas

1Papildyti 35 straipsnio 4 dalį 8 punktu:

„

8) už pirmus 4

nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus arba tarnybos pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį metus, išskyrus pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtus karius, baigusius Akademiją ar užsienio valstybės karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis. “

2. Pakeisti 35 straipsnio

7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai).

Šiuos vadus (viršininkus) ir paskiria, profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo tvarką ir veiklos rezultatų bei tinkamumo eiti esamas ar aukštesnes pareigas vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. Šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytu atveju profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių tarnybą vertina iš krašto apsaugos sistemos institucijų atstovų krašto apsaugos ministro sudaryta komisija. Šios komisijos nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo .“

3 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 42 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju –

stažuotės profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiui;“. 2. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) kariui grįžus iš šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos

stažuotės profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi arba šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų pareigų (tarnybos) – kol bus paskirtas į kitas pareigas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui;“. 4 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

44 straipsnis. Kario parengimo

išlaidų grąžinimas atlyginimas 1.

Jeigu kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba iš užsienio valstybės karo mokymo įstaigos, į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka iš jo išieškomos jo jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti mokymo išlaidos, apskaičiuotos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išlaidas, išskyrus išlaidas už pirmuosius studijų metus . 2. Iš kario Karys , su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis , kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba kario karys , su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidos išlaidas , susijusios susijusias su jo mokymu , profesiniu parengimu ar ir kvalifikacijos tobulinimu. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos, išskyrus išlaidas, susijusias su karininko parengimu karo mokymo įstaigoje, išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario ne daugiau kaip už 3 paskutinių metų laikotarpį. Išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Mokymo Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat užsienio valstybės karo mokymo įstaigoje, kurią baigus suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo.

Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos , jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių . 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos neišieškomos, jei karys krašto apsaugos ministro sutikimu nutraukia profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytų privalomai ištarnautinų metų . Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienerius studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Nutraukdamas profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą, karys privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant jam teisę nešioti dėvėti uniformą.“

5 straipsnis.

49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Karių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir

mokymosi sąlygos

1. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo

rezervo karių, taip pat kariūnų atrankos stažuotei profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimui ar mokymuisi tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 2. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo stažuotės profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Profesinės karo tarnybos kariai, pasiųsti stažuoti į profesinį parengimą, kvalifikacijos tobulinimą ar mokytis ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.“

6 straipsnis. 59 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti

taip: „3. Profesinės karo tarnybos karių tikslinės atostogos yra šios:

1) nėštumo ir gimdymo;

2) tėvystės;

3) vaikui prižiūrėti;

4) mokymosi;

5) persikėlimo;

6) prevencinės

reabilitacijos ir (ar) reintegracijos ;

7) nemokamos.“

2. Pakeisti 59 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„8. Profesinės karo tarnybos kariams, dėl paskyrimo

į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą , taip pat dėl grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos , kurių pradžia – kita darbo diena po paskyrimo į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą arba kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo .

Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas.“

3. Pakeisti 59 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„9. Profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš

tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo , suteikiamos 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų atsižvelgiant į tarnybos tarptautinėje operacijoje trukmę ir pobūdį, gali būti suteikiamos iki 15 kalendorinių dienų prevencinės reabilitacijos atostogos . Šios atostogos profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėse operacijose ar ilgalaikio plaukiojimo, suteikiamos ne vėliau kaip po 2 mėnesių po jų grįžimo. Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Prevencinės r R eabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogų profesinės karo tarnybos kariams suteikimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

4. Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti

taip: „11.

Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje specialiojoje misijoje metu suteikiamos iki

15 kalendorinių dienų atostogos, o

dėl grįžimo o grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, kurių pradžia – kita darbo diena po kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo ir 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų . , atsižvelgiant į tarnybos tarptautinėje operacijoje trukmę ir pobūdį, gali būti suteikiamos iki 15 kalendorinių dienų mokamos atostogos prevencinei reabilitacijai . Atostogų metu kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams mokamas atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuotas proporcingai atostogų dienų skaičiui .“

7 straipsnis. 60 straipsnio

pakeitimas

1. Papildyti 60 straipsnį

9 dalimi: „9. Profesinės karo tarnybos kariams, už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus karius, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnybą įvertinta nepatenkinamai. Į 4 metų nepertraukiamos tarnybos laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai karys buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

1) 45 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 35 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 20 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.“

2. Papildyti 60 straipsnį

10 dalimi: „10. Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:

1) 7,3 bazinių dydžių – įvertinus labai gerai;

2) 5,5 bazinių dydžių – įvertinus gerai;

3) 3,3 bazinių dydžių – įvertinus patenkinamai.“

3. Papildyti 60 straipsnį

11 dalimi: „11. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams už pirmus 4 nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnybą įvertinta nepatenkinamai.

Išmoka skiriama, kai per pirmų 4 nepertraukiamos tarnybos metų laikotarpį karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys kiekvienais metais ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamais metais kariuomenės vado nustatytą aktyviojo rezervo karių pratybų ir mokymų trukmę, išskyrus ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpius. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys savanoris ir kitas aktyviojo rezervo karys įgyja teisę gauti šią išmoką ir priklauso nuo kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo rezultatų:

1) 9 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 7 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 4 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.“

4. Buvusią 60 straipsnio

9 dalį laikyti 12 dalimi. 5. Pakeisti 60 straipsnio

12 dalį ir ją išdėstyti taip: „⁹

6. Papildyti 60 straipsnį

13 dalimi: „13. Išmokos, numatytos šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo .“

8 straipsnis.

61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Karių tarnybos užsienyje ar tarptautinių operacijų metu sąlygos

1. Karių tarnybos

3. Profesinės karo

9 straipsnis.

9 straipsnis. 62 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Krašto apsaugos ministras, išleisdamas karį į

atsargą, kario prašymu, išskyrus šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, gali jam suteikti suteikia jam teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais. Atsargos kario skiriamuosius ženklus nustato krašto apsaugos ministras.“

10 straipsnis. 63 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti

taip: „4.

2. Pakeisti 63 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„5. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie neturi

3. Pripažinti netekusia galios 63 straipsnio 6 dalį. 6. Profesinės karo tarnybos

4. Pakeisti 63 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„10. Profesinės karo tarnybos kariams, turintiems

žvalgybos pareigūno statusą, šio straipsnio 4 –6 ir 5 dalių nuostatos netaikomos.“

11 straipsnis. Įstatymo

papildymas 63¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 63¹ straipsniu: „⁶³¹ straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimas profesinės karo tarnybos kariams

1. Į kitą apskritį perkeltiems

(rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams, taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems Akademiją ar užsienio valstybės karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos. 2. Maksimalius gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžius, priklausančius nuo vietovės, į kurią perkelti (rotuoti) ar paskirti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, taip pat nuo kartu su jais gyvenančių šeimos narių, išskyrus sutuoktinį, skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos kompensuojamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal profesinės karo tarnybos kario ir nuomotojo rašytine sutartimi nustatytą nuomos mokesčio dydį, neviršijant Vyriausybės patvirtintų maksimalių gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžių. Jeigu šeimoje yra du profesinės karo tarnybos kariai (sutuoktiniai), turintys teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją ir tarnaujantys toje pačioje apskrityje, jiems kompensuojamos vienos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, neviršijant tai tarnybos vietovei Vyriausybės nustatyto maksimalaus gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžio . 3. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos kompensuojamos 6 metus nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų perkėlimo (rotavimo) į kitą apskritį ar paskyrimo į pareigas.

Jeigu per šį 6 metų laikotarpį jie perkeliami (rotuojami) toje pačioje apskrityje, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos jiems ir toliau kompensuojamos, bet ne ilgiau kaip 6 metus nuo perkėlimo (rotavimo) į kitą apskritį ar paskyrimo į pareigas. Profesinės karo tarnybos karį perkėlus (rotavus) į kitą apskritį, 6 metų terminas skaičiuojamas iš naujo. 4. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims nekompensuojamos, jeigu jie, jų šeimos nariai toje apskrityje turi nuosavybės teise priklausančias, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančias gyvenamąsias patalpas ar jų dalį ar per pastaruosius 5 metus yra jas perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo) arba jie laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose, arba jiems jų pasirinkimu taikomos šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje numatytos garantijos. 5 metų gyvenamųjų patalpų ar jų dalies perleidimo terminas skaičiuojamas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų perkėlimo (rotavimo) ar paskyrimo į kitas pareigas kitoje apskrityje dienos. 5. Profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, šio straipsnio nuostatos netaikomos. “

12 straipsnis. 64 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 64 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„2. Perkeliamiems į kitą vietovę profesinės karo tarnybos

kariams Vyriausybės nustatyta tvarka neviršijant maksimalaus Vyriausybės nustatyto kompensuotinų išlaidų dydžio apmokamos persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas normas .“

2. Pakeisti 64 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti

taip: 4.

Kai profesinės karo tarnybos kariai tarnybos vietovėje neturi gyvenamojo būsto ir nėra galimybės ar netikslinga juos į tarnybos vietą ir iš jos vežioti tarnybiniu transportu, krašto apsaugos ministras savo įsakymu gali leisti jiems atlyginti kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal bet kokios rūšies transportu (išskyrus taksi) išlaidas. „4. Profesinės karo tarnybos kariams, perkeltiems (rotuotiems) į kitą savivaldybę, taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems Akademiją ar užsienio valstybės karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, jei toje savivaldybėje jie patys, jų šeimos nariai neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies ir per pastaruosius 5 metus nėra jų perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), jie laikinai nėra apgyvendinti tarnybiniuose butuose, kai jiems nekompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir nėra galimybės ar netikslinga juos į tarnybos vietą ir iš jos vežioti tarnybiniu transportu, atlyginamos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal bet kokios rūšies transportu (išskyrus taksi) išlaidos. 5 metų gyvenamųjų patalpų ar jų dalies perleidimo terminas skaičiuojamas nuo perkėlimo (rotavimo) ar paskyrimo į kitas pareigas kitoje savivaldybėje dienos. Kelionės išlaidos atlyginamos 6 metus nuo perkėlimo (rotavimo) ar paskyrimo į pareigas. Jeigu per šį 6 metų laikotarpį profesinės karo tarnybos kariai perkeliami (rotuojami) tos pačios savivaldybės teritorijoje, kelionės išlaidos jiems ir toliau atlyginamos, bet ne ilgiau kaip 6 metus nuo jų perkėlimo (rotavimo) į kitą savivaldybę ar paskyrimo į pareigas. Profesinės karo tarnybos karį perkėlus (rotavus) į kitą savivaldybę, 6 metų terminas skaičiuojamas iš naujo.“ 3.

Pakeisti 64 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Kelionės išlaidos atlyginamos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. „6. Kelionės išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

13 straipsnis. 65¹ straipsnio

pakeitimas Pakeisti 65¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65¹ straipsnis. Socialinės integracijos priemonės 1.

Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kartu su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš jo kariais gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems atsargos kariams teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių mastą ir tvarką nustato krašto apsaugos ministro ministras . nustatytos apimties ir nustatyta tvarka teikiamos psichologų paslaugos, finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų . 2.

2. Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės

operacijos , ar specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat jų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, su kariu kartu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Reintegracijos tvarką , sąlygas ir reintegracijos priemones nustato krašto apsaugos ministras. Šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, ir tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių, trikdančių tarnybinių funkcijų vykdymą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

14 straipsnis. 69 straipsnio

4 metų trukmės jo studijas aukštosiose mokyklose, jeigu jis pirmą kartą

studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal pagrindinių arba vientisųjų studijų programą. 15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį,

įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2.

2. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatytos vienkartinės piniginės išmokos skiriamos profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario tarnybos sutartis sudariusiems po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63¹ straipsnio

1 dalies nuostata ir šio įstatymo 12 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma po 2016 m. liepos 1 d. perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams ar pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją ar užsienio valstybės karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis. 4. Kariams, išėjusiems į atsargą iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 14 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje numatyta parama studijų kainai ar jos daliai padengti teikiama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytomis paramos teikimo sąlygomis, tvarka ir terminais. 5.

5. Profesinės karo

tarnybos kariams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai arba atlyginamos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos , įsigaliojus šiam įstatymui, vidutinio atlyginimo dydis, kurio skaičiuojamieji laikotarpiai patenka į laikotarpius, ėjusius iki šio įstatymo įsigaliojimo, nustatomas taip: iki šio įstatymo įsigaliojimo gautas vidutinis atlyginimas didinamas suma, kuri yra lygi jiems priklausiusių butpinigių dydžiui, apskaičiuotam proporcingai faktiškai per tą laikotarpį tarnautų dienų skaičiui ir indeksuotam taikant koeficientą 1,24. Jeigu profesinės karo tarnybos kariams vidutinis jų atlyginimas ir pagal jį skaičiuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų mokamos išmokos ir pašalpos, apskaičiuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, už vidutinio atlyginimo mokėjimo laikotarpį, ėjusį po šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojamos taikant pirmiau išdėstytas nuostatas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija ir krašto apsaugos ministras iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2016-05-17 · oficialus registras ↗

Teisės aktų projektų tikslas – papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo

47 straipsnį nauju 17 punktu, jame įtvirtinant galimybę krašto apsaugos

ministro prašymu išduoti diplomatinius pasus profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pul Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo

NR. VIII-723

2, 35, 44, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65¹ ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo⁶³¹

STRAIPSNIU

įstatymo

PROJEKTO

aiškinamasis raštas

1. Įstatymo projekto

rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 35, 44, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65¹ ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 63¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino šie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) teisinio reguliavimo trūkumai:

Praktikoje taikant Įstatymo 44 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kario parengimo išlaidų išieškojimą, kyla būtinybė Įstatyme tikslinti išlaidų išieškojimo sąlygas ir numatyti maksimalų išieškomų mokymo išlaidų dydį. Įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatytos tikslinės karių atostogos, tarp jų – prevencinės reabilitacijos atostogos, kuriomis siekiama padėti kariui atgauti jėgas ir sveikatą po ilgos, didelės ištvermės reikalaujančios, dažnai didesnio pavojaus sveikatai ir gyvybei sąlygomis vykdomos tarnybos. Tačiau Įstatymas numato, kad šios atostogos gali būti suteikiamos tik kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje, o kariams, grįžusiems iš ilgalaikio plaukiojimo jūroje (karo laivu), teisė į prevencinės reabilitacijos atostogas nėra numatyta.

Tarnyba jūroje, trunkanti ilgą laiko tarpą ( 3–6 mėn.,

24 valandų per 7 dienas

režimu), pagal savo specifiką, sudėtingumą, pavojingumą, iššūkius ir poveikį kario fizinei ir psichikos sveikatai prilyginama tarnybai tarptautinėje operacijoje. Kariai, grįžę iš ilgalaikio plaukiojimo jūroje, pasinaudoti reabilitacijos paslaugomis pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą gali tik per savo kasmetines atostogas. Tokia situacija lemia, kad kariai, nenorėdami naudoti savo kasmetinių atostogų gydymuisi ir poilsiui Karių reabilitacijos centre, apskritai atsisako reabilitacijos paslaugų, o tai neigiamai veikia jų sveikatą, sunkina prisitaikymą pakitusioje tarnybos aplinkoje, reintegraciją šeimoje. Įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje pateiktas reintegracijos apibrėžimas taip pat numato psichologinių ir socialinių priemonių taikymą tik dalyvavusiems tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose asmenims. Atsižvelgiant į tai, kariams, grįžusiems iš ilgalaikio plaukiojimo jūroje, taip pat ir jų šeimos nariams, skirtingai nei kariams, atlikusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje, nėra numatyta teisė ir į reintegracijos psichologines ir socialines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti karių psichologinę gerovę prisitaikant prie tarnybos, šeimos ir kitos socialinės aplinkos. Įstatymo 59 straipsnio 9 ir 11 dalys numato prevencinės reabilitacijos atostogų suteikimo sąlygą – iki 15 kalendorinių dienų. Šios dvi savaitės, atsižvelgiant į kario sveikatos indikacijas, taip pat į ribotas Karių reabilitacijos centro galimybes priimti karius medicininei reabilitacijai (dėl santykinai mažo vietų skaičiaus), gali būti skiriamos per 2 mėnesius po grįžimo iš tarnybos tarptautinėje operacijoje.

Kariai, grįžę iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, neturi laiko būtinam poilsiui po ilgai trunkančios kelionės, taip pat laiko šeimai ir kitiems reikalams, susikaupusiems per ilgą laikotarpį jiems atliekant tarnybą tarptautinėje operacijoje, susitvarkyti, t. y. labai reikalingų papildomų kelių persikėlimo atostogų dienų, kurios būtų skiriamos iš karto (jau kitą dieną) grįžus iš ilgalaikės tarnybos tarptautinėje operacijoje. Daugelyje NATO valstybių kariai po tarnybos tarptautinėje operacijoje turi teisę gauti tokias atostogas, pavyzdžiui, Norvegijoje – 7 dienas už kiekvieną tarptautinėje operacijoje ištarnautą mėnesį, Portugalijoje – 2,5 dienos, Čekijoje – 7 dienas už metų tarnybą tarptautinėje operacijoje. Iš Įstatymo 62 straipsnio 3 dalies nuostatos neaišku, kuo vadovaujantis priimamas sprendimas atsargos kariui suteikti teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą. Įstatymo 63 straipsnio 6 dalies nuostata dėl Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigių mokėjimo taikytina visiems tarnybiniuose butuose neapgyvendintiems profesinės karo tarnybos kariams (išskyrus profesinės karo tarnybos karius, kurie vietoje butpinigių yra pasirinkę kelionės išlaidų atlyginimą arba yra laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose), t. y. nei ši įstatymo nuostata dėl butpinigių paskirties (gyvenamosios patalpos išlaikymo išlaidų kompensavimas), nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 8 d. nutarime Nr.

1410 „Dėl

butpinigių dydžio nustatymo bei mokėjimo ir persikėlimo išlaidų apmokėjimo profesinės karo tarnybos kariams“ nustatyti butpinigių dydžiai nėra orientuoti į profesinės karo tarnybos karius, kurie dėl tarnybos specifikos (perkėlimo (rotacijos) į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje) patiria papildomų išlaidų, susijusių su gyvenamosios patalpos išlaikymu. Tinkamai neišspręstas profesinės karo tarnybos karių dėl perkėlimo (rotacijos) į kitą tarnybos vietovę patiriamų išlaidų kompensavimas turi neigiamos įtakos karių perkėlimo (rotacijos) procesams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1410 „Dėl butpinigių dydžio nustatymo bei mokėjimo ir persikėlimo išlaidų apmokėjimo profesinės karo tarnybos kariams“ nustatyti butpinigių dydžiai nebuvo keisti nuo šio nutarimo priėmimo, t. y. nuo 1998 metų.

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma esamą butpinigių mokėjimo sistemą pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimu į kitą apskritį perkeltiems (rotuotiems), profesinės karo tarnybos kariams, taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariūnams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą (taip užtikrinamos socialinės garantijos profesinę karo tarnybą pradedantiems asmenims, padedama užsitikrinti reikiamą gerbūvį, kurio mokydamasis Akademijoje ar užsienio karo mokymo įstaigoje neturėjo galimybės susikurti), tikslintinos ir Įstatymo 64 straipsnio 4 ir 6 dalys, numatant, kad iš vienos savivaldybės į kitą savivaldybę perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams bei pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariūnams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą būtų atlyginamos kelionės į tarnybos vietą ir atgal išlaidos. Kelionės bet kokios rūšies transportu (išskyrus taksi) išlaidos būtų atlyginamos, neviršijant Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytų maksimalaus per dieną nuvažiuojamo atstumo į abi puses ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydžio. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimas numatomas profesinės karo tarnybos kariams, kurie dėl tarnybos poreikių yra perkeliami (rotuojami) ar paskiriami tarnauti į kitą apskritį. Siekiant suteikti papildomas garantijas šiems asmenims, kurie dėl krašto apsaugos sistemos poreikių, perkeliami (rotuojami) keičiant apskritį ir toje apskrityje nuomojasi gyvenamąsias patalpas, nes dėl pakankamai didelio atstumo nuo gyvenamosios vietos iki naujosios tarnybos vietos kitoje apskrityje kiekvieną dieną vykti netikslinga.

Profesinės karo tarnybos kariai patiria papildomas gyvenamosios patalpos išlaikymo išlaidas, kurias siūloma kompensuoti. Taip pat siūloma kelionės išlaidų atlyginimą nustatyti į kitą savivaldybę perkeltiems (rotuotiems) ar paskirtiems tarnauti į kitą savivaldybę profesinė karo tarnybos kariams. Taip siekiama didinti perkeliamų (rotuojamų) ar pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtų profesinės karo tarnybos karių motyvaciją, užtikrinti sklandžius perkėlimo (rotacijos) ir paskyrimo į pareigas procesus. Ne visos Įstatyme numatytos karių skatinimo priemonės yra efektyvios ir aktualios kariams. Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje kariams, garbingai ištarnavusiems bent 4 metus, išėjus į atsargą numatyta galimybė gauti paramą ne ilgesnių kaip 4 metų studijų pagal pagrindinių ar vientisųjų studijų programą Lietuvos aukštojoje mokykloje kainai ar jos daliai padengti, jeigu pagal minėtas programas studijuojama pirmą kartą. Šia Įstatyme numatyta teise nuo jos įsigaliojimo 2010 metais nepasinaudojo nei vienas karys.

Kadangi minėta skatinimo priemonė kariams nėra aktuali, be to, ji yra skirta tik apibrėžtai karių grupei (į atsargą išėjusiems kariams), Įstatymo pakeitimu norima ją pakeisti kita, tikėtina labiau karių interesus atitinkančia, garantija, t. y. siūloma papildant Įstatymo 60 straipsnį naujomis 9 ir 11 dalimis nustatyti vienkartinės piniginės išmokos, kurios dydis priklausytų nuo tarnybos vertinimo rezultatų, mokėjimą profesinės karo tarnybos kariams už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus, o kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams už pirmus 4 nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per šį laikotarpį karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys kasmet ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamiems metams nustatytą aktyviojo rezervo karių pratybų ir mokymų trukmę . Tikimasi, kad tai padėtų spręsti Lietuvos kariuomenėje esančias karinių vienetų komplektavimo problemas, leistų į profesinę ir nenuolatinę karo tarnybą pritraukti ir joje išlaikyti kuo daugiau motyvuotų Lietuvos Respublikos piliečių.

Atsižvelgiant į teikiamus Įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalių pakeitimus, kuriais siūloma įtvirtinti vienkartinės piniginės išmokos mokėjimą profesinės karo tarnybos kariams už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus, taip pat kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams už pirmus 4 nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per šį laikotarpį karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys kasmet ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamiems metams nustatytą aktyviojo rezervo karių pratybų ir mokymų trukmę nustatant, kad – vienkartinės piniginės išmokos dydis priklausys nuo tarnybos įvertinimo, atitinkamai keičiamas Įstatymo 35 straipsnis, numatant papildomą profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo atvejį dėl vienkartinės piniginės išmokos mokėjimo . Taip pat siūloma Įstatymo 60 straipsnio 10 dalyje nustatyti vienkartinės piniginės išmokos mokėjimą kariūnams, baigusiems Akademiją ir pasirašiusiems profesinės karo tarnybos sutartį, šios išmokos dydis priklausytų nuo vertinimo rezultatų ir būtų siejamas su leitenanto laipsnį turinčio profesinės karo tarnybos kario pirmųjų tarnybos metų vieno mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžiu.

Įstatymo projekto tikslai:

įgalioti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją nustatyti iš kario išieškomų krašto apsaugos sistemos patirtų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų sudėtį ir jų apskaičiavimo tvarką, taip pat numatyti galimybę išieškant išlaidas taikyti proporcingumo kario ištarnautam laikui principą;
numatyti kariams, grįžusiems iš tarptautinių operacijų ar ilgalaikio plaukiojimo, iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogas;
suvienodinti visų karių, tarnaujančių panašaus sudėtingumo sąlygomis, teisę į prevencinės reabilitacijos atostogas, taip pat šių karių ir jų šeimos narių teisę į reintegracijos priemones, kartu patikslinant šių atostogų sąvoką ( prevencinės reabilitacijos atostogų sąvoką keičiant į reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogų sąvoką);
įgaliojimus nustatyti į kitas valstybes perkeltiems kariams priklausančių išmokų (kompensacijų) apmokėjimo sąlygas ir tvarką suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai;

nustatyti naują gyvenamosios

patalpos nuomos išlaidų kompensavimo tvarką (papildant Įstatymą nauju 63¹ straipsniu), kuri būtų taikoma tik į kitą apskritį perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariūnams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą;

nustatyti, kad kelionės išlaidos būtų apmokamos tik į kitą savivaldybę perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariūnams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą (patikslinant

Įstatymo 64 straipsnį);

panaikinti šiuo metu Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje numatytą garbingai bent 4 metus ištarnavusių ir išėjusių į atsargą karių skatinimo priemonę – galimybę gauti paramą ne ilgesnių kaip 4 metų studijų pagal pagrindinių ar vientisųjų studijų programą Lietuvos aukštojoje mokykloje kainai ar jos daliai padengti, jeigu pagal minėtas programas studijuojama pirmą kartą;
įtvirtinti vienkartinės piniginės išmokos mokėjimą profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams už pirmus 4 nepertraukiamos tarnybos metus ir

Akademiją baigusiems ir profesinės karo tarnybos sutartį sudariusiems kariūnams;

numatyti profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo atvejį dėl vienkartinės piniginės išmokos mokėjimo ir tai, kad vertinami pirmieji 4 nepertraukiamos tarnybos metai, išskyrus profesinės karo tarnybos karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo.

Įstatymo projekto tikslai:

įgalioti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją nustatyti iš kario išieškomų krašto apsaugos sistemos patirtų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų sudėtį ir jų apskaičiavimo tvarką, taip pat numatyti galimybę išieškant išlaidas taikyti proporcingumo kario ištarnautam laikui principą;
numatyti kariams, grįžusiems iš tarptautinių operacijų ar ilgalaikio plaukiojimo, iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogas;
suvienodinti visų karių, tarnaujančių panašaus sudėtingumo sąlygomis, teisę į prevencinės reabilitacijos atostogas, taip pat šių karių ir jų šeimos narių teisę į reintegracijos priemones, kartu patikslinant šių atostogų sąvoką ( prevencinės reabilitacijos atostogų sąvoką keičiant į reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogų sąvoką);
įgaliojimus nustatyti į kitas valstybes perkeltiems kariams priklausančių išmokų (kompensacijų) apmokėjimo sąlygas ir tvarką suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai;

nustatyti naują gyvenamosios

nustatyti, kad kelionės išlaidos būtų apmokamos tik į kitą savivaldybę perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariūnams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą (patikslinant

Įstatymo 64 straipsnį);

panaikinti šiuo metu Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje numatytą garbingai bent 4 metus ištarnavusių ir išėjusių į atsargą karių skatinimo priemonę – galimybę gauti paramą ne ilgesnių kaip 4 metų studijų pagal pagrindinių ar vientisųjų studijų programą Lietuvos aukštojoje mokykloje kainai ar jos daliai padengti, jeigu pagal minėtas programas studijuojama pirmą kartą;
įtvirtinti vienkartinės piniginės išmokos mokėjimą profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams už pirmus 4 nepertraukiamos tarnybos metus ir

Akademiją baigusiems ir profesinės karo tarnybos sutartį sudariusiems kariūnams;

numatyti profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo atvejį dėl vienkartinės piniginės išmokos mokėjimo ir tai, kad vertinami pirmieji 4 nepertraukiamos tarnybos metai, išskyrus profesinės karo tarnybos karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo. 2.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai

(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos specialistai. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 2 straipsnio

29 dalyje nustatyta, kad tarptautinėse operacijose ar

specialiosiose misijose dalyvavusių asmenų reintegracija – psichologinės ir socialinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti asmenų, dalyvavusių tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, psichologinę gerovę prisitaikant prie tarnybos, šeimos ir kitos socialinės aplinkos. Įstatymo 2 straipsnyje nėra pateikiama ilgalaikio plaukiojimo sąvoka. Galiojančio Įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada vertinama profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnyba. Nė vienas šiame baigtiniame sąraše numatytųjų atvejų nėra tinkamas pagrindas siekiant įvertinti profesinės karo tarnybos karį, karį savanorį ar kitą aktyviojo rezervo karį, kai jis įgyja teisę pretenduoti į Įstatymo projektu siūlomo Įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalyse numatytą vienkartinę piniginę išmoką, kurios dydis tiesiogiai priklausytų nuo tarnybos įvertinimo. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada iš kariūnų išieškomos jų mokymo išlaidos, ir numatyta, kad šių išlaidų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis šioje dalyje numatytais atvejais, išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, o 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario, išskyrus išlaidas, susijusias su karininko parengimu karo mokymo įstaigoje, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario ne daugiau kaip už 3 metų laikotarpį. Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada minėtos išlaidos neišieškomos. Įstatymo

59 straipsnio 3 dalyje tarp tikslinių atostogų, numatomų profesinės karo

tarnybos kariams, yra nustatytos prevencinės reabilitacijos atostogos. Šio straipsnio 9 ir 11 dalyse numatyta, kad kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje, atsižvelgiant į tarnybos tarptautinėje operacijoje trukmę ir pobūdį, gali būti suteikiamos iki 15 kalendorinių dienų prevencinės reabilitacijos atostogos, jų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas, o kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams – atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas.

Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad p rofesinės karo tarnybos kariams dėl paskyrimo į šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą (t. y. kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje) gali būti suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, kurių metu jiems mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Šiuo metu Įstatymo 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse įgaliojimai nustatyti į kitas valstybes perkeltiems kariams priklausančių išmokų (kompensacijų) apmokėjimo sąlygas ir tvarką suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Įstatymo 62 straipsnio 3 dalyse nustatyta, kad krašto apsaugos ministras, išleisdamas karį į atsargą, gali jam suteikti teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais. Įstatymo 63 straipsnyje numatyta, kad profesinės karo tarnybos kariams išlaidoms, susijusioms su gyvenamosios patalpos išlaikymu, kompensuoti iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.

Pagal dabartinę butpinigių mokėjimo sistemą profesinės karo tarnybos kariams mokamų butpinigių dydis priklauso nuo turimo karinio laipsnio ir šeiminio statuso (viengungis arba su šeima), t. y. neįvertinama tarnybos vietovė, realus šeimos narių skaičius. Minėtame Įstatymo straipsnyje taip pat nustatyta, kad butpinigiai kariams nemokami, jeigu jie yra laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose arba jiems atlyginamos Įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje numatytos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos. Profesinės karo tarnybos karių teisę į kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidų atlyginimą reglamentuoja Įstatymo 64 straipsnio 4 dalis. Šios išlaidos atlyginamos, kai karys tarnybos vietovėje neturi gyvenamojo būsto ir nėra galimybės ar netikslinga juos į tarnybos vietą ir iš jos vežioti tarnybiniu transportu. Įstatymo 65¹ straipsnyje nustatyta, kad socialinės integracijos priemonės, t. y. psichologų paslaugos, reintegracijos priemonės, taikomos kariams ir kitiems asmenims, grįžusiems iš tarptautinės operacijos ar specialiosios misijos, ir jų šeimos nariams. Įstatymo 69 straipsnyje nustatyta galimybė skatinti išleidžiamus į atsargą profesinės karo tarnybos karius, teikiant jiems paramą studijų kainai ar jos daliai padengti už studijas aukštojoje mokykloje. Tačiau tokia garantija neskatina profesinės karo tarnybos karių tęsti profesinę karo tarnybą ir yra neaktuali neketinantiems studijuoti asmenims. Įstatyme nenumatytos kitos Lietuvos Respublikos piliečių pritraukimo į profesinę karo tarnybą priemonės, taip pat ir priemonės, motyvuojančios profesinę karo tarnybą atlikti kuo geriau. 4.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio

reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo 2 straipsnio 29 dalies pakeitimu siekiama patikslinti reintegracijos apibrėžimą, kad jis apimtų ne tik tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose tarnybą atlikusius karius, bet ir karius, grįžusius iš ilgalaikio plaukiojimo jūroje (Įstatymo 2 straipsnio papildymu 6¹ dalimi įtraukiama ilgalaikio plaukiojimo sąvoka). Kartu siekiant, kad Įstatymo projektu siūloma reintegracija ir reabilitacija būtų taikoma ne visam Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų plaukiojančiam personalui, o tik ribotam karių, grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, skaičiui, siūloma apibrėžti, kas yra ilgalaikis plaukiojimas – ne trumpesnis kaip 3 mėnesių karo laivo išplaukimas iš dislokacijos uosto vykdyti pavestų užduočių, kurio metu karo laivas plaukioja teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose, atviroje jūroje ar įplaukia į kitus uostus. Taip pat siūloma nustatyti, kad karo laivo išplaukimas iš dislokacijos uosto į kitą uostą atlikti karo laivo modernizacijos, remonto ar kitokios techninės priežiūros nebūtų laikomas ilgalaikiu plaukiojimu. Ilgalaikio plaukiojimo sąvoka yra aprobuota Lietuvos Respublikos terminų banko. Siūlomu Įstatymo 44 straipsnio pakeitimu siekiama nustatyti, kad iš karių būtų galimybė išieškoti ne visas, o dalį krašto apsaugos sistemos patirtų mokymo išlaidų, ir nustatyti maksimalų išieškomų išlaidų dydį. Pagal dabartinį reglamentavimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai yra suteikta teisė nustatyti tik išlaidų apskaičiavimo tvarką, o išieškomų išlaidų dydis apibrėžtas Įstatymo 44 straipsnyje, t. y. numatyta, kad išieškomos kario mokymo išlaidos. Tokia formuluotė jos taikymo prasme suponuoja krašto apsaugos sistemos pareigą išieškoti iš kario visas patirtas jo mokymo išlaidas.

Siūlomas reglamentavimas nustatomas įvertinus, kad šiuo metu kariūnams ir kariams taikomi neproporcingai dideli išieškomų išlaidų dydžiai, taip pat siekiant įtvirtinti analogišką mokymo išlaidų išieškojimą, koks yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“, priimtame įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalį. Minėtuoju Vyriausybės nutarimu studijas nutraukusiems asmenims nustatyti maksimalūs išieškomų valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies dydžiai, t. y. nustatomas tik dalies studijų kainos ir ne daugiau, nei nurodyta Vyriausybės nutarime, grąžinimas. Atsižvelgiant į minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas, kuriomis valstybės lėšomis studijuojantiems asmenims nustatomi iki 70 bazinės socialinės išmokos dydžių maksimalūs išieškomų išlaidų dydžiai, taip pat įvertinus šiuo metu kariūnams taikomus neproporcingai didelius išieškomų išlaidų dydžius, Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinama nuostata, kad išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienerius studijų metus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmųjų metų studijos karo mokymo įstaigoje prilyginamos privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimui (karo prievolininko parengimui), Projekte numatoma, kad išlaidos neišieškomos už pirmuosius studijų metus karo mokymo įstaigoje.

Praktikoje taikant Įstatymo 44 straipsnio nuostatas ir siekiant iš karių išieškoti jų mokymo, profesinio parengimo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidas teismo keliu, teisminio proceso metu dažnai kyla neaiškumų, kas laikytina mokymo, profesinio parengimo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidomis ir kokiu teisiniu pagrindu išlaidos yra priskiriamos mokymo, profesinio parengimo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidų kategorijai. Teisminė praktika diktuoja būtinybę keisti teisinį reglamentavimą Įstatyme tikslinant principines nuostatas dėl išlaidų išieškojimo. Naujoje Įstatymo 44 straipsnio redakcijoje siūloma įtvirtinti maksimalius (iki 70 bazinės socialinės išmokos dydžių) išieškomų mokymo išlaidų dydžius , taip pat įtvirtinant nuostatą, kad i š profesinės karo tarnybos kario išieškomos išlaidos mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje metams. Įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu atlyginamos, jei karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po kvalifikacijos tobulinimo ar profesinio parengimo, tuo tarpu išlaidos už mokymą Lietuvos ar užsienio valstybės aukštojoje mokykloje pagal laipsnį suteikiančias studijų programas, taip pat užsienio karo mokymo įstaigoje, kurią baigus suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, atlyginamos, jei karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 6 d. byloje (bylos Nr.

3K-3-133/2009) yra pasisakęs, kad kario prievolė grąžinti jo mokymui išleistas lėšas, jei po mokslų jis neištarnauja nustatyto laiko, yra teisėta, o šio reikalavimo įgyvendinimas neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Įstatymo 59 straipsnio 3 dalies 6 punkto pakeitimu siekiama patikslinti prevencinės reabilitacijos atostogų rūšį, vietoj jos nustatant reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogas. Manytina, kad prevencinės reabilitacijos sąvoka nėra tinkama (reabilitacija paprastai taikoma po gydymo, o prevencija – veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią įvairiems sveikatos sutrikimams), be to, praktiškai šios atostogos skiriamos ne tik reabilitacijai, bet ir socialinei reintegracijai, kurios priemonės ir jų teikimas nustatytas krašto apsaugos ministro patvirtintame tvarkos apraše. Siekiant išspręsti karių, ilgą laikotarpį nebuvusių namų, šeimos aplinkoje, administracines, persikėlimo, prisitaikymo artimojoje aplinkoje problemas, Įstatymo 59 straipsnio 8 dalies papildymu siūloma nustatyti kariams, grįžusiems iš tarptautinių operacijų ir ilgalaikio plaukiojimo, iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogas. Atsižvelgiant į reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogų paskirtį ir svarbą, Įstatymo 59 straipsnio 9 dalies pakeitimu siekiama nustatyti, kad profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo, ne vėliau kaip per 2 mėnesius po grįžimo suteikiamos 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir

(ar) reintegracijos atostogos sveikatai stiprinti ir (ar) reintegracijai vykdyti. Analogiškai tikslinamos ir šio straipsnio 11 dalies nuostatos karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių atžvilgiu.

Siūloma papildyti Įstatymo 60 straipsnį naujomis

9 ir 10 dalimis, numatant vienkartinės piniginės išmokos mokėjimą profesinės

karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams nepertraukiamai ištarnavusiems pirmus 4 metus, išskyrus karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo. Ketverių metų nepertraukiamos tarnybos terminas, kurį ištarnavus būtų įgyjama teisė į vienkartinės piniginės išmokos gavimą, siejamas su Įstatymo 31, 32 ir 32¹ straipsniuose reglamentuojamais profesinės karo tarnybos, kario savanorio ir aktyviojo rezervo kario sutarties sudarymo terminais (kario – ne trumpesnis kaip 2 metų ir paprastai ne ilgesnis kaip 5 metų laikotarpis, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario – ne ilgesnis kaip

4 metų laikotarpis), taip pat atsižvelgiama į dažniausiai praktikoje

pasitaikančius profesinės karo tarnybos sutarčių sudarymo terminus (profesinės karo tarnybos sutartys paprastai sudaromos 4 metams). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad Įstatymo projekto 11 straipsniu siūlomoje pripažinti netekusia galios Įstatymo

69 straipsnio 1 dalyje ir šiuo metu yra nustatyta garantija (parama ne ilgesnių

kaip 4 metų studijų pagal pagrindinių ar vientisųjų studijų programą Lietuvos aukštojoje mokykloje kainai ar jos daliai padengti, jeigu pagal tokias programas studijuojama pirmą kartą), į kurią teisė atsiranda į atsargą išėjusiems kariams, garbingai ištarnavusiems bent 4 metus. Vienkartinės piniginės išmokos dydis priklausytų nuo 4 metų tarnybos vertinimo rezultatų. Siūlomi vienkartinių piniginių išmokų dydžiai siejami su profesinės karo tarnybos karių, ištarnavusių 4 nepertraukiamos tarnybos metus, galimybe (nepriklausomai nuo to ar jie pasirinks toliau profesinę karo tarnybą, ar ne) padengti visą ar bent dalį universitetinių ar koleginių studijų.

Tarnybą įvertinus labai gerai profesinės karo tarnybos kariui būtų skiriama 45 bazinių dydžių vienkartinė piniginė išmoka (tokio dydžio išmoka leistų padengti apie 90 procentų pigiausių universitetinių studijų ir 100 procentų pigiausių koleginių studijų); įvertinus gerai – 35 bazinių dydžių vienkartinė piniginė išmoka (tokio dydžio išmoka leistų padengti apie 70 procentų pigiausių universitetinių studijų ir 80 procentų pigiausių koleginių studijų); įvertinus patenkinamai – 20 bazinių dydžių vienkartinė piniginė išmoka (tokio dydžio išmoka leistų padengti apie 40 procentų pigiausių universitetinių studijų ir 50 procentų pigiausių koleginių studijų). Atsižvelgiant į profesinės karo tarnybos karių per 4 metus ištarnautų dienų skaičių ir pagal tai proporcingai įvertinus Įstatymo

22 straipsnio 2 dalyje numatytą maksimalų aktyviojo rezervo karių rengimo

laikotarpį dienomis (maksimalus karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių rengimo laikotarpis per metus yra 50 dienų), kariams savanoriams ar kitiems aktyviojo rezervo kariams, priklausomai nuo tarnybos vertinimo rezultatų, būtų skiriama 9, 7 ir 4 bazinių dydžių vienkartinė piniginė išmoka, o kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybą įvertinus nepatenkinamai, vienkartinė piniginė išmoka nebūtų mokama.

Kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui vienkartinė piniginė išmoka būtų skiriama, tais atvejais, jei per pirmų 4 nepertraukiamos tarnybos metų laikotarpį karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys kasmet ištarnautų ne mažiau kaip atitinkamiems metams nustatytą aktyviojo rezervo karių pratybų ir mokymų trukmę, išskyrus atvejus, kai tarnybos laikotarpio neištarnaujama dėl ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų. Siekiant įtvirtinti siūlomo profesinės karo tarnybos kario nepertraukiamų 4 metų tarnybos pagal pirmą kartą sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį įvertinimo, nuo kurio priklausys vienkartinės piniginės išmokos dydis, objektyvumą ir skaidrumą, 35 straipsnį siūloma papildyti 8 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytu atveju profesinės karo tarnybos karių tarnybą vertins krašto apsaugos ministro nustatytos sudėties komisijos, kurias sudaro krašto apsaugos ministro įgalioti asmenys. Taip pat siūloma numatyti, kad komisijų nuostatus tvirtins krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Toks teisinis reguliavimas pasirinktas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytą valstybės tarnautojų vertinimo komisijose tvarką.

Atsižvelgiant į 60 straipsnio 9 ir 11 dalyse siūlomą reglamentavimą, Įstatymo 35 straipsnio 4 dalis papildoma 8 punktu, numatančiu naują profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario vertinimo atvejį – įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalyse numatytais atvejais. Įstatyme įtvirtinus siūlomą vienkartinę piniginę išmoką už pirmus 4 nepertraukiamos tarnybos metus, būtų sukurtos prielaidos, leidžiančios į profesinę ir nenuolatinę karo tarnybą pritraukti daugiau Lietuvos Respublikos piliečių, o nustatant, kad piniginės vienkartinės išmokos dydis priklauso nuo 4 metų tarnybos vertinimo rezultatų, motyvuotų profesinės karo tarnybos karius, karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius kuo geriau atlikti šią tarnybą. Manytina, kad siūloma įtvirtinti Įstatyme profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių motyvavimo priemonė labiau atitiks karių interesus. Gausesnis naujų asmenų atėjimas į profesinę ir nenuolatinę karo tarnybą padėtų spręsti Lietuvos kariuomenės karinių vienetų komplektavimo problemą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomoje priimti Įstatymo 60 straipsnio 9 dalyje numatyta vienkartinė piniginė išmoka nebus mokama kariams, profesinę karo tarnybą pradėjusiems po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, tačiau siekiant motyvuoti Lietuvos Respublikos piliečius rinktis profesinę karo tarnybą ir stoti į Lietuvos karo akademiją, kariūnus baigti pradėtas studijas, taip pat skatinti juos siekti kuo geresnių studijų rezultatų ir užtikrinti lygiateisiškumo principą, Įstatymo 60 straipsnio 10 dalimi nustatomas vienkartinės piniginės išmokos mokėjimas Lietuvos karo akademiją ar karininkus rengiančią užsienio mokyklą baigusiems kariūnams, pasirašiusiems profesinės karo tarnybos sutartį.

Šiuo atveju siūloma maksimalų vienkartinės piniginės išmokos dydį sieti su pirmojo jaunesniojo karininko laipsnio (leitenanto) pirmųjų tarnybos metų vieno atlyginimo dydžiu, t. y. su Lietuvos karo akademiją baigusiam kariūnui suteikiamu profesinės karo tarnybos kario kariniu laipsniu ir pagal šį laipsnį nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžiu. Vienkartinės piniginės išmokos dydis priklausytų nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų. Būtina paminėti, kad ir kitos šalys taiko įvairias mokėjimo už tarnybą ir skatinimo sistemas, susijusias su karių pritraukimu ir išlaikymu karo tarnyboje, kurios savo esme ir tikslingumu yra artimos Įstatymo 60 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse siūlomai vienkartinei piniginei išmokai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kariams numatytos verbavimo ir išlaikymo tarnyboje išmokos RRP (angl. Recruiment and Retention Pay ), siekiant paskatinti tam tikrų specializacijų karių pritraukimą, kariams mokamos vadinamosios auksinės premijos (angl. Golden Hello ). Slovėnija, siekdama išlaikyti karius profesinėje karo tarnyboje, jiems moka lojalumo priedą, kurio dydis siekia 0,33 proc. pagrindinio atlyginimo dydžio už kiekvienus tarnybos metus, kai tarnaujama daugiau kaip 5 metus.

Duomenys pateikti pagal Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamento parengtą analitinę apžvalgą „Profesinės karo tarnybos karių pensijų ir apmokėjimo už tarnybą sistemos ir kai kurios išmokos ES ir NATO valstybėse“. Projekte numatoma, kad į kitas valstybes perkeltiems kariams priklausančių išmokų (kompensacijų) apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Toks reguliavimas sudarys lankstesnes perkeltų karių aprūpinimo sąlygas, atsižvelgiant į realų valstybės, į kurią karys perkeliamas ekonominį lygį ir kitas aplinkybes. Projekte numatoma, kad atvejus, kuomet išleidžiant karį į atsargą, jam suteikimama teisė iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą, ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Naujoji gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo sistema išdėstoma Įstatymą papildant nauju 63¹ straipsniu. Jame nustatoma, kad gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimas taikomas tik į kitą apskritį perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams, taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariūnams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą. Teritorijos administracinis vienetas – apskritis – pasirinktas siekiant suteikti papildomas garantijas profesinės karo tarnybos kariams, kurie atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, perkeliami (rotuojami) keičiant apskritį ir toje apskrityje nuomojasi gyvenamąsias patalpas, nes dėl pakankamai didelio atstumo nuo gyvenamosios vietos iki naujosios tarnybos vietos kitoje apskrityje kiekvieną dieną vykti netikslinga.

Dėl to profesinės karo tarnybos kariai patiria papildomas gyvenamosios patalpos išlaikymo išlaidas, kurios įgyvendinus siūlomus pakeitimus profesinės karo tarnybos kariui būtų kompensuojamos. Maksimalūs gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensacijos dydžiai, priklausantys nuo vietovės į kurią perkeliamas (rotuojamas) profesinės karo tarnybos karys ir kartu su profesinės karo tarnybos kariu gyvenančių nepilnamečių vaikų (įvaikių), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki

20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra

sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio, nepilnamečių vaikų (įvaikių), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu, ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu, ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinių asmenų, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, (toliau – vaikai ir išlaikytiniai asmenys) skaičiaus, būtų tvirtinami Vyriausybės. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžio neįtakos ta aplinkybė, kad kartu su kariu gyvena jo sutuoktinis. Kario sutuoktiniu laikytinas darbingas asmuo, kuris pats gali prisidėti prie gyvenamosios patalpos išlaikymo, ir tai nesukuria kariui papildomos pareigos jį išlaikyti.

Todėl ši aplinkybė, kad kartu su kariu gyvena ir jo sutuoktinis, nelaikytina pagrindu didinti kariui taikomas aprūpinimo sąlygas ar kitas socialines garantijas. Taip pat nustatoma, kad gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensacija bus mokama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal profesinės karo tarnybos kario ir nuomotojo rašytine sutartimi nustatytą nuomos mokesčio dydį, tačiau neviršijant Vyriausybės patvirtintų maksimalių gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensacijos dydžių. Profesinės karo tarnybos kariams sutuoktiniams, sugyventiniams (partneriams), turintiems teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją ir perkeltiems (rotuotiems) į tą pačią apskritį, bus kompensuojamos vienos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, neviršijant tai tarnybos vietovei Vyriausybės nustatyto maksimalaus gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžio. Įtvirtinamas ir 6 metų gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo laikotarpis, kuris siejamas su dviejų 3 metų trukmės kario rotacijų terminu, kartu numatant, kad jeigu per šį 6 metų laikotarpį profesinės karo tarnybos karys perkeliamas (rotuojamas) toje pačioje apskrityje, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos jam ir toliau kompensuojamos.

Be to, išvardijami atvejai, kada gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos perkeltiems (rotuotiems) ar paskirtiems kariams nekompensuojamos: 1) kai jis, jo sutuoktinis, vaikai ar išlaikytiniai asmenys toje tarnybos vietovėje (apskrityje) turi nuosavybės teise priklausančias, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančias gyvenamąsias patalpas ar jų dalį ir per pastaruosius

5 metus nėra jų perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo); 2) kai

jie laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose arba 3) kai jiems atlyginamos šio Įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje numatytos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos. Taip pat 63¹ straipsnyje įtvirtinama nuostata, kad profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, šio straipsnio nuostatos netaikomos. Įgyvendinant šiuos pakeitimus ir siekiant užtikrinti profesinės karo tarnybos karių teisėtus lūkesčius, planuojama šiuo metu profesinės karo tarnybos kariams visuotinai mokamus butpinigius įtraukti į profesinės karo tarnybos karių tarnybinį atlyginimą. Taip šiuo metu mokamus butpinigius, kurie savo esme prilygsta pastovaus pobūdžio pajamoms, siekiama priskirti su darbo santykiais susijusioms apmokestinamosioms profesinės karo tarnybos kario pajamoms, o gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimą taikyti tik į kitą apskritį perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams ir tiesiogiai sieti su jų patiriamomis išlaidomis.

Alternatyva gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimui išlieka Įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė (kario pasirinkimu) gauti kelionės išlaidų iš gyvenamosios vietovės į tarnybos vietovę ir atgal atlyginimą. Šios garantijos teikimo sąlygos taip pat tikslinamos. Numatoma, kad ji, kaip ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo sistema, bus taikoma tik perkeltiems (rotuotiems), paskirtiems į kitą savivaldybę ar apskritį profesinės karo tarnybos kariams. Kelionės išlaidų atlyginimas į kitą apskritį perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariūnams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą, yra viena iš alternatyvų, t. y. jie gali rinktis, kuria garantija (gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimu ar kelionės išlaidų atlyginimu) pasinaudoti. Taip pat numatoma, kad į kitą savivaldybę dėl tarnybos poreikių perkelti (rotuoti) profesinės karo tarnybos kariai, kurie paprastai dėl nedidelio atstumo kiekvieną dieną vyksta iš gyvenamosios vietos į tarnybą kitoje savivaldybėje ir atgal, galės pretenduoti tik į kelionės išlaidų atlyginimą.

Šia garantija profesinės karo tarnybos kariai, taip pat pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirti kariūnai, baigusieji Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą, galės pasinaudoti jei toje savivaldybėje jie patys, jų sutuoktinis, vaikai ar išlaikytiniai asmenys neturės nuosavybės teise priklausančios, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos ar jos dalies ir per pastaruosius 5 metus nebus jos perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), taip pat jei nebus galimybės ar bus netikslinga juos į tarnybos vietą ir iš jos vežioti tarnybiniu transportu. Kelionės išlaidų atlyginimui taip pat nustatomas 6 metų terminas, kuris nenutrūksta, jei per šį 6 metų laikotarpį profesinės karo tarnybos karys perkeliamas (rotuojamas) toje pačioje savivaldybėje. Taip pat numatoma, kad profesinės karo tarnybos karį perkėlus (rotavus) į kitą savivaldybę 6 metų terminas skaičiuojamas iš naujo, nepriklausomai nuo to, kiek metų karys tarnavo ankstesnėje tarnybos vietovėje. Įtvirtinama ir nuostata, kad kelionės išlaidos neatlyginamos, kai kario pasirinkimu jam kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos arba kai karys laikinai apgyvendintas tarnybiniame bute. Siekiant užtikrinti tinkamą šios garantijos įgyvendinimą atitinkamai tikslinama ir su jos įgyvendinimu susijusi Įstatymo 64 straipsnio 6 dalis, numatant, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatys ne tik kelionės išlaidų atlyginimo tvarką ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį, bet ir maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį bus atlyginamos kelionės išlaidos.

Penkerių metų laikotarpis dėl būsto perleidimo nustatomas atsižvelgiant į iki 2013 m. (kuomet krašto apsaugos sistemoje buvo atsisakyta tarnybinių butų) galiojusią identišką nuostatą, taikytiną kaip sąlygą tarnybiniam butui ar butpinigiams gauti. Visais šiais pakeitimais siekiama nustatyti lengvai administruojamą ir ekonominę situaciją atitinkančią socialinių garantijų sistemą dėl tarnybos poreikių perkeliamiems (rotuojamiems) profesinės karo tarnybos kariams, užtikrinti sklandžius perkėlimo (rotacijos) procesus, didinti perkeliamų (rotuojamų) profesinės karo tarnybos karių motyvaciją. Pažymėtina, kad įvairius su būstu, jo nuoma, įsigijimu ar išlaikymu susijusių išlaidų kompensavimo būdus kariams taiko ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose būsto išmoką gauna kariai, kuriems neskiriamas būstas, ir jos dydis priklauso nuo karinio laipsnio, tarnybos vietos ir nuo to, ar karys turi išlaikytinių. Kaimyninėje Lenkijoje kariams taip pat mokama būsto išmoka, kurios dydis priklauso nuo dalinio dislokacijos vietos ir yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į pagrindinį tarifą ir vietovės tarifą. Čia būsto išmokos dydis nepriklauso nuo šeiminės padėties ar karinio laipsnio. Vengrijoje būsto išmoka priklauso nuo karinio laipsnio ir kario šeimoje gyvenančių vaikų skaičiaus, pavyzdžiui, už kiekvieną vaiką, gyvenantį šeimoje, būsto išmoka didinama 16,77 euro per mėnesį.

Ispanijoje arba mokama būsto kompensacija (kasmėnesinė, bet ne ilgiau kaip 36 mėnesius, pagalba kariams, kurie dėl tarnybos turėjo pakeisti gyvenamąją vietą), arba skiriamos subsidijos privatiems namams įsigyti, arba numatyta speciali namų kariams nuoma. Šios garantijos taikomos atsižvelgiant į vaikų skaičių šeimoje, stažą ir kitas asmenines aplinkybes. Jungtinėje Karalystėje kariams mokami nuompinigiai už suteiktą subsidijuojamą būstą. Yra

2 subsidijuojamo būsto tipai: vieno gyvenančio kario būstas arba tarnybinis šeimos

būstas. Nuompinigių dydis priklauso nuo karinio laipsnio ir būsto rūšies, jis tiesiogiai susijęs su šeimos sudėtimi. Duomenys pateikti pagal Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamento parengtą analitinę apžvalgą

„Profesinės karo tarnybos karių pensijų ir apmokėjimo už tarnybą sistemos ir

kai kurios išmokos ES ir NATO valstybėse“. Įstatymo 65¹ straipsnio pakeitimu siekiama nustatyti, kad socialinės integracijos priemonės, t. y. psichologų paslaugos, reintegracijos priemonės, taikomos ne tik kariams ir kitiems asmenims, grįžusiems iš tarptautinės operacijos ar specialiosios misijos, ir jų šeimos nariams, bet ir kariams, grįžusiems iš ilgalaikio plaukiojimo, ir jų šeimos nariams. Įstatymo 69 straipsnio 1 dalies pakeitimu siekiama atsisakyti šiuo metu galiojančios, tačiau praktikoje nenaudojamos nuostatos, suteikiančios teisę garbingai bent 4 metus ištarnavusiems ir išėjusiems į atsargą kariams gauti paramą ne ilgesnių kaip 4 metų studijų pagal pagrindinių ar vientisųjų studijų programą Lietuvos aukštojoje mokykloje kainai ar jos daliai padengti, jeigu pagal tokias programas studijuojama pirmą kartą.

Įgyvendinant šiuos pakeitimus ir siekiant užtikrinti garbingai bent 4 metus ištarnavusių į atsargą išėjusių profesinės karo tarnybos karių teisėtus lūkesčius į Įstatymo

69 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją, Įstatymo projekto 13 straipsnio 3

dalyje numatoma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka paramai gauti, į atsargą išėjusiems kariams būtų taikoma, ne ilgiau kaip 3 metus nuo kario išleidimo į atsargą dienos, t. y. ne ilgiau termino, per kurį į atsargą išėjęs karys turi teisę kreiptis dėl šios paramos teikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1732 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo aukštųjų mokyklų studentų skatinamosioms stipendijoms, tikslinių skatinamųjų išmokų skyrimo ir paramos studijų kainai padengti teikimo“ 1.5. 3 papunkčio nuostatomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo priėmimas neigiamų pasekmių valstybės biudžetui neturės, nes 2016 m. ir vėlesniais metais bus įgyvendinamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps

verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą kitų įstatymų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projekte naujai apibrėžtą sąvoką Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, nėra perkeliami ar įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Teisės aktų projektai nėra notifikuotini Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Įstatymą reikės parengti:

1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m.

vasario 17 d. nutarimo Nr. 191 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą“ pakeitimo projektą;

2Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m.

gruodžio 19 d. nutarimo Nr.

1564 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 12 dalį ir 64 straipsnio 6 dalį“ pakeitimo projektą;

3Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m.

gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1397 „Dėl įgaliojimų suteikimo pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas“ pakeitimo projektą;

4Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m.

gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 1410 „Dėl butpinigių dydžio nustatymo bei mokėjimo ir persikėlimo išlaidų apmokėjimo profesinės karo tarnybos kariams“ pakeitimo projektą;

5Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m.

lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ pakeitimo projektą;

6Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m.

gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1732 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo aukštųjų mokyklų studentų skatinamosioms stipendijoms, tikslinių skatinamųjų išmokų skyrimo ir paramos studijų kainai padengti teikimo“ pakeitimo projektą;

7. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos

ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. V-782 „Dėl Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą;

8. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos

ministro 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. V-1261 „Dėl Tikrosios karo tarnybos karių ir karo prievolininkų, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario statusą, kelionės išlaidų atlyginimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo projektą;

9. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro

2006 m. spalio 10 d. įsakymo

Nr.

V-1008 „Dėl Prevencinės reabilitacijos atostogų suteikimo kariams, grįžusiems iš tarptautinių operacijų, tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo projektą;

10. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos

ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1293 „Dėl Sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo ir prevencinės reabilitacijos paslaugų organizavimo ir teikimo Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centre tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo projektą;

11. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos

ministro 2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-738 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;

12. Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. V-1125 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių laikino apgyvendinimo tarnybiniuose butuose ar gyvenamosiose patalpose (kareivinėse) tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;

13. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos

ministro įsakymu tvirtinama gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo tvarką.. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir krašto apsaugos ministrų įsakymo projektus parengs Krašto apsaugos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nustačius profesinės karo tarnybos karių, atlikusių tarnybą jūros rajone (laive), teisę į reabilitacijos ir reintegracijos atostogas, taip pat jų ir jų šeimos narių teisę į reintegracijos priemones, kurias nustato krašto apsaugos ministras, gali prireikti apie 8,4 tūkst. (0,0084 mln.) eurų per metus.

Šios sumos prireiktų siekiant tarptautinėse operacijose, specialiosiose misijose dalyvavusių ar jūros rajone

(laive) tarnavusių asmenų šeimos narius apgyvendinti ir suteikti jiems kitas reintegracijos priemones Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centre. Lėšų poreikis įstatymo nuostatoms dėl gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo ir kelionės išlaidų atlyginimo įgyvendinti priklausys nuo Vyriausybės patvirtintų gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų maksimalių dydžių, kasmet perkeliamų (rotuojamų) profesinės karo tarnybos karių ir jų turimų vaikų ir išlaikytinių skaičiaus. Pažymėtina, kad tokių asmenų skaičius bus santykinai nedidelis (apie 4,2 proc. visų karių). Pritarus Įstatymo projektui, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidoms kompensuoti ir kelionės išlaidoms atlyginti perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams reikėtų apie 2,1 mln. eurų (metinis poreikis). Priklausomai nuo atitinkamiems metams patvirtinto profesinės karo tarnybos karių skaičiaus, lėšų poreikis 2017 ir vėlesniais metais galėtų siekti iki 2,3–2,5 mln. eurų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Įstatymo projektu ir atsisakoma butpinigių mokėjimo visiems profesinės karo tarnybos kariams, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti profesinės karo tarnybos karių teisėti lūkesčiai ir nesumažėtų jų gaunamos pajamos, priėmus šį Įstatymą, turės būti keičiami profesinės karo tarnybos karių atlyginimų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“, dydžiai, į juos įtraukiant dabartinius profesinės karo tarnybos karių gaunamus butpinigius ir padidinant tarnybinius atlyginimus žemiausios grandies profesinės karo tarnybos kariams, kartu išlaikant proporcijas tarp karinių laipsnių. Šiais pakeitimais siekiama mažinti atotrūkį tarp aukščiausios ir žemiausios grandies profesinės karo tarnybos karių gaunamo tarnybinio atlyginimo. Metinis lėšų poreikis profesinės karo tarnybos karių gaunamiems butpinigiams įtraukti į karių atlyginimą ir atotrūkiui mažinti tarp aukščiausios ir žemiausios grandies profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų – apie 14,1 mln. eurų (iš jų apie 8 mln. eurų į biudžetą grįžtų mokesčių forma). Bendras metinis lėšų poreikis Įstatymo projekto nuostatoms dėl gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo, kelionės išlaidų atlyginimo ir profesinės karo tarnybos karių gaunamų butpinigių įtraukimo į atlyginimą ir atotrūkio tarp aukščiausios ir žemiausios grandies profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų mažinimo galėtų siekti apie 16,2 mln. eurų (iš kurių į biudžetą mokesčių forma grįžtų apie 8 mln. eurų).

Lėšų poreikis Įstatymo projekto nuostatoms dėl vienkartinių piniginių išmokų mokėjimo Lietuvos karo akademiją ar karininkus rengiančią užsienio mokyklą baigusiems ir pasirašiusiems profesinės karo tarnybos sutartį kariams, priklausys nuo asmenų skaičiaus ir vertinimo rezultatų, numatoma, kad metinis lėšų poreikis galėtų siekti iki 48 tūkst. eurų (apie 0,05 mln. eurų). Lėšų poreikis dėl vienkartinių piniginių išmokų mokėjimo profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams nepertraukiamai ištarnavusiems pirmus 4 metus, priklausys nuo 4 metus nepertraukiamai ištarnavusių asmenų skaičiaus ir nuo jų tarnybos vertinimo rezultatų. Numatoma, kad vienkartinės piniginės išmokos bus pradėtos mokėti 2020 metais iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šiam tikslui reikėtų skirti apie 3,3 mln. eurų, vėlesniais laikotarpiais lėšų poreikis, priklausomai nuo profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, nepertraukiamai ištarnavusių 4 metus, skaičiaus, gali augti iki 6,7 mln. eurų per metus. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto įsigaliojimo data – 2016 m. liepos 1 d., tad Įstatymo projektui įgyvendinti lėšų poreikis 2016 m. bus perpus mažesnis – apie 8,1 mln. eurų (iš kurių į biudžetą mokesčių forma grįžtų apie 4 mln. eurų).

Įstatymo projektas bus įgyvendinamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, todėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas nebus teikiamas, t. y. dėl papildomų valstybės biudžeto lėšų skyrimo šio Įstatymo projekto įgyvendinimui nebus kreipiamasi. 2016 m. lėšos Įstatymo projektui įgyvendinti yra suplanuotos. Prognozuojama, kad 2017-2019 m. Įstatymo įgyvendinimui kasmet reikės apie 16,2 mln. eurų, valstybės biudžeto lėšų sutaupyti neplanuojama. Vienkartinės piniginės išmokos (išskyrus vienkartinių piniginių išmokų mokėjimą Lietuvos karo akademiją ar karininkus rengiančią užsienio mokyklą baigusiems ir pasirašiusiems profesinės karo tarnybos sutartį kariams), bus pradedamos mokėti 2020 m. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra: karinė tarnyba, karinis personalas, butpinigiai, kelionės išlaidos, personalo mokymas. 15.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai

ir paaiškinimai Įstatymo projektas ir kita su juo susijusi medžiaga skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje ( http://www.lrs.lt/tais_tapis/ ), papildomų konsultacijų su visuomene neplanuojama.

Teisės departamento išvada

2016-05-17 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO

TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 35, 44, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65¹ IR 69

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 63¹

STRAIPSNIU

ĮSTATYMO

PROJEKTO

2016-05-18 Nr. XIIP-4411 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsnio

1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti 6¹

dalimi. Pažymėtina, kad

2013 m. gruodžio 23 d. teisingumo

ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4 papunktyje nurodoma, kad įstatymo straipsnių dalys numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės, o pagal minėtų rekomendacijų 35.6 papunktį novelų žymėjimas papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio struktūrinės dalies ar straipsnio eiliškumą, dešinės pusės viršuje galimas tik numeruojant naują įstatymo struktūrinę dalį, skyrių, skirsnį ar straipsnį. Todėl projekto tekstas taisytinas teisės technikos požiūriu. 2. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalį krašto apsaugos ministras nustatytų ne tik profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo tvarką , bet ir vertinimo kriterijus. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių turinio apibrėžimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. 3. Projekto lyginamojo varianto 3 straipsnyje dėstant keičiamo įstatymo 44 straipsnį reikėtų patikslinti, kokie pakeitimai teikiami: 44 straipsnio pavadinime vietoje dabar galiojančioje redakcijoje vartojamo termino „grąžinimas“ siūloma vartoti terminą „atlyginimas“, tačiau žodis „atlyginimas“ neparyškintas, kaip to reikalauja lyginamųjų variantų rengimo taisyklės. 4.

4. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo

įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba užsienio karo mokymo įstaigos , į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis , arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas , atlyginti mokymo išlaidas <...>“ (pabraukta – mūsų). Tuo tarpu projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti prievolę atlyginti mokymo Lietuvos ar užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją išlaidas, t.y. nurodomas žymiai platesnis mokymo įstaigų ratas, neapsiribojama vien Lietuvos ar užsienio karo mokymo įstaigomis, kaip nurodoma 44 straipsnio 1 dalyje. Abejotina, ar keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos sklandžiai dera tarpusavyje. 5. Projekto 3 straipsnyje (keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje) siūloma nustatyti, kad „<...> išlaidos neatlyginamos , jei karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių“ (pabraukta – mūsų). Siūlytina teikiamą redakciją patikslinti: žodžio „pripažintų“ atsisakyti kaip perteklinio arba įvardyti subjektą, kuris įvertins priežastis ir pripažins jų svarbumą. 6. Projekto 3 straipsnyje (keičiamo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje) siūloma nustatyti, kad „ Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų privalomai ištarnautinų metų <...>“.

Tikriausiai čia norima nustatyti, kad kuo ilgiau karys ištarnauja (privalomo ištarnauti laikotarpio ribose), tuo mažesnę jo mokymui skirtų išlaidų dalį jis turi atlyginti. Todėl reikėtų šią projekto nuostatą formuluoti aiškiau. 7. Atsižvelgiant į tai, kad karių reintegracija tiek pagal teikiamą projektą, tiek ir pagal galiojantį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą yra siejama ne tik su karinėmis operacijomis, bet ir su specialiosiomis misijomis, atitinkamai tikslintinos projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 8, 9 bei 11 dalys. 8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 9 dalies nuostatą „Šių atostogų pradžia – ne vėliau kaip per 2 mėnesius po grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo“ siūlytina tikslinti ir dėstyti, pvz., taip: „Šios atostogos suteikiamos ne vėliau kaip po 2 mėnesių po grįžimo iš tarptautinės operacijos, specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo“. 9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalies paskutiniajame sakinyje formuluotės „apskaičiuotas proporcingai atostogų dienų skaičiui“ atsisakytina kaip perteklinės, nes tai yra savaime suprantama, nekelianti jokių abejonių darbo užmokesčio už atostogų laiką apskaičiavimo taisyklė. 10.

10. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje (keičiamo įstatymo 60 straipsnio 10

dalyje) reglamentuojant čia nurodytų vienkartinių piniginių išmokų dydžius siūlytina 60 straipsnio 10 dalies 1-3 punktuose vietoje formuluotės „leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio“ vartoti paprastesnę formuluotę

„pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio“, nes

keičiamo įstatymo 60 straipsnio 10 dalyje jau yra nurodyta, kad išmoka moka pirmą kartą į pareigas paskirtiems kariams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, o pagal keičiamo įstatymo 53 straipsnio 4 dalį pirmasis karininko laipsnis yra leitenanto laipsnis. 11. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „išskyrus šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį“ įrašytina „išskyrus šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus“. 12. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Šio įstatymo 5 straipsniu <...> nustatytos vienkartinės piniginės išmokos skiriamos <...> tarnybos sutartis sudariusiems nuo 2016 m. liepos 1 d.“. Tokia formuluotė gali būti suprasta ir taip, kad vienkartinės išmokos būtų skiriamo tik kariams, kurių tarnybos sutarčių sudarymo (ar jų įsigaliojimo) diena yra

2016 m. liepos 1 d., o po šios datos sutartis sudariusiems kariams tokios

išmokos nebūtų mokamos. Akivaizdu, kad norima nustatyti, jog teisę į išmokas įgyja kariai, sudarę tarnybos sutartis įstatymo įsigaliojimo dieną – 2016 m. liepos 1 d. – ir vėliau. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei vengiant galimų interpretacijų, siūlytina 13 straipsnio 2 dalies nuostatą patikslinti, atsižvelgiant, pvz., į 13 straipsnio 3 dalies redakciją.

Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita [email protected] L.Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2016-06-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 35, 42, 44, 49, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65¹,

69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 63¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

2016-06-15 Nr. XIIP-4411(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita [email protected] L.Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2016-06-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

dėl Lietuvos Respublikos

KRAŠTO APSAUGOS

SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 35, 44, 59,

60, 61, 62, 63, 64, 65¹

IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 63¹

STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4411

2016 m. birželio 8 d. Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, Paulius Bačiulis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai dalyviai:

Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis, Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjas Darius Vėbra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-05-18¹

1 Projekto

1 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti 6¹

dalimi. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 23 d. teisingumo ministro įsakymu Nr.

1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4 papunktyje nurodoma, kad įstatymo straipsnių dalys numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės, o pagal minėtų rekomendacijų 35.6 papunktį novelų žymėjimas papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio struktūrinės dalies ar straipsnio eiliškumą, dešinės pusės viršuje galimas tik numeruojant naują įstatymo struktūrinę dalį, skyrių, skirsnį ar straipsnį. Todėl projekto tekstas taisytinas teisės technikos požiūriu. Pritarti

2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-05-18²

2 Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalį krašto apsaugos ministras nustatytų ne tik profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo tvarką , bet ir vertinimo kriterijus. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad su asmenų teisių turinio apibrėžimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Pritarti iš dalies Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad tarnybos vertinimo kriterijai nėra nustatyti įstatymo lygmeniu kitų valstybės, įskaitant ir statutinius tarnautojus, atžvilgiu, Projekte siūlome nustatyti tarnybinės veiklos vertinimo pagrindus, konkrečius kriterijus pavedant nustatyti krašto apsaugos ministrui. Pasiūlymas:

Projektu keičiamo 35 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai). Šiuos vadus (viršininkus), profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo tvarką ir veiklos rezultatų bei tinkamumo eiti esamas ar aukštesnes pareigas vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.

Šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytu atveju profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių tarnybą vertina iš krašto apsaugos sistemos institucijų atstovų krašto apsaugos ministro sudaryta komisija. Komisijos nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo .“

3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-05-18³ Projekto lyginamojo varianto 3 straipsnyje dėstant keičiamo įstatymo 44 straipsnį reikėtų patikslinti, kokie pakeitimai teikiami: 44 straipsnio pavadinime vietoje dabar galiojančioje redakcijoje vartojamo termino „grąžinimas“ siūloma vartoti terminą „atlyginimas“, tačiau žodis

„atlyginimas“ neparyškintas, kaip to reikalauja lyginamųjų variantų rengimo

taisyklės. Pritarti

4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-05-18³ Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba užsienio karo mokymo įstaigos , į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis , arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas , atlyginti mokymo išlaidas <...>“ (pabraukta – mūsų). Tuo tarpu projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti prievolę atlyginti mokymo Lietuvos ar užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją išlaidas, t.y. nurodomas žymiai platesnis mokymo įstaigų ratas, neapsiribojama vien Lietuvos ar užsienio karo mokymo įstaigomis, kaip nurodoma 44 straipsnio 1 dalyje.

Abejotina, ar keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos sklandžiai dera tarpusavyje. Nepritarti Platesnis mokymosi įstaigų ratas numatomas atsižvelgiant į tai, kad Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalis taikoma ne tik Akademiją baigusiems kariūnams, bet ir kitiems profesinės karo tarnybos kariams, kurių studijos aukštojoje mokykloje buvo finansuotos iš KAS biudžeto. Galimybę finansuoti KAS reikalingų specialistų studijas aukštojoje mokykloje numato Įstatymo 9 str. 5 d. 1 p. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-05-18³ Projekto 3 straipsnyje (keičiamo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje) siūloma nustatyti, kad „<...> išlaidos neatlyginamos , jei karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių“ (pabraukta – mūsų). Siūlytina teikiamą redakciją patikslinti: žodžio „pripažintų“ atsisakyti kaip perteklinio arba įvardyti subjektą, kuris įvertins priežastis ir pripažins jų svarbumą. Nepritarti Subjektas, kuris įvertins priežastis ir pripažins jų svarbumą dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo kario iniciatyva, yra nustatytas atleidimą iš tarnybos minėtu pagrindu reglamentuojančiame Įstatymo 37 str. 1 d. (krašto apsaugos ministras) 6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-05-18³ Projekto 3 straipsnyje (keičiamo įstatymo 44 straipsnio

4 dalyje) siūloma nustatyti, kad „

Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų privalomai ištarnautinų metų <...>“. Tikriausiai čia norima nustatyti, kad kuo ilgiau karys ištarnauja (privalomo ištarnauti laikotarpio ribose), tuo mažesnę jo mokymui skirtų išlaidų dalį jis turi atlyginti. Todėl reikėtų šią projekto nuostatą formuluoti aiškiau. Pritarti

7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-05-18⁴ 2,3,4 Atsižvelgiant į tai, kad karių reintegracija tiek pagal teikiamą projektą, tiek ir pagal galiojantį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą yra siejama ne tik su karinėmis operacijomis, bet ir su specialiosiomis misijomis, atitinkamai tikslintinos projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo

59 straipsnio 8, 9 bei 11 dalys. Nepritarti

Tarnyba tarptautinėje operacijoje savo pobūdžiu (Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme apibrėžta kaip kolektyvinės gynybos arba kita karinė operacija) iš esmės skiriasi nuo Diplomatinės tarnybos įstatymo reguliuojamų santykių pagrindu steigiamos specialiosios misijos, kuri skirta tarpvalstybinių santykių klausimams spręsti, o ją atlikti skiriami atstovai (diplomatai ar kiti asmenys) naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1969 m. Konvencijoje dėl specialiųjų misijų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal savo specifiką, sudėtingumą, pavojingumą, iššūkius ir poveikį kario fizinei ir psichikos sveikatai tarnyba specialiojoje misijoje neprilygsta tarnybai tarptautinėje operacijoje, pagrindo šią garantiją taip pat taikyti kariams, paskirtiems atlikti tarnybą specialiojoje misijoje, nėra.

Šią garantiją karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių atžvilgiu (59 straipsnio 11 dalyje) nustatyti netikslinga atsižvelgiant į tai, kad savanoriai ir aktyviojo rezervo kariai gali būti siunčiami tik į tarptautines operacijas (Įstatymo 22 straipsnis). Siūlymas dėl Įstatymo 59 straipsnio 8 dalies papildymo žodžiais „specialioji misija“ taip pat nepagrįstas, nes persikėlimo atostogos ir šiuo metu taikomos iš tarnybos specialiojoje misijoje grįžusiems kariams (žr. šioje dalies nuorodą į Įstatymo 42 straipsnio 3 dalį). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-05-18⁴

3 Projekto

4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 9 dalies nuostatą „Šių atostogų

pradžia – ne vėliau kaip per 2 mėnesius po grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo“ siūlytina tikslinti ir dėstyti, pvz., taip: „Šios atostogos suteikiamos ne vėliau kaip po 2 mėnesių po grįžimo iš tarptautinės operacijos, specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo“. Pritarti

9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-05-18⁴

4 Projekto

4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalies paskutiniajame

sakinyje formuluotės „apskaičiuotas proporcingai atostogų dienų skaičiui“ atsisakytina kaip perteklinės, nes tai yra savaime suprantama, nekelianti jokių abejonių darbo užmokesčio už atostogų laiką apskaičiavimo taisyklė. Pritarti 10.

Pritarti

10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-05-18⁵

2 Projekto

5 straipsnio 2 dalyje (keičiamo įstatymo 60 straipsnio 10 dalyje)

reglamentuojant čia nurodytų vienkartinių piniginių išmokų dydžius siūlytina

60 straipsnio 10 dalies 1-3 punktuose vietoje formuluotės „leitenanto laipsnį

turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio“ vartoti paprastesnę formuluotę

„pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio“, nes

53 straipsnio 4 dalį pirmasis karininko laipsnis yra leitenanto laipsnis. Pritarti

11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-05-18⁷ Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „išskyrus

šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį“ įrašytina „išskyrus šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus“. Pritarti

12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-05-18¹³

2 Projekto

13 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Šio įstatymo 5 straipsniu <...>

nustatytos vienkartinės piniginės išmokos skiriamos <...> tarnybos sutartis sudariusiems nuo 2016 m. liepos 1 d.“. Tokia formuluotė gali būti suprasta ir taip, kad vienkartinės išmokos būtų skiriamo tik kariams, kurių tarnybos sutarčių sudarymo (ar jų įsigaliojimo) diena yra 2016 m. liepos 1 d., o po šios datos sutartis sudariusiems kariams tokios išmokos nebūtų mokamos. Akivaizdu, kad norima nustatyti, jog teisę į išmokas įgyja kariai, sudarę tarnybos sutartis įstatymo įsigaliojimo dieną – 2016 m. liepos 1 d. – ir vėliau.

Todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei vengiant galimų interpretacijų, siūlytina 13 straipsnio 2 dalies nuostatą patikslinti, atsižvelgiant, pvz., į 13 straipsnio 3 dalies redakciją. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų komitetų ir komisijų sprendimai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į Komiteto siūlymus:

1. Atsižvelgiant į Projektu

keičiamo 44 straipsnyje vartojamas formuluotes (profesinis parengimas, kvalifikacijos tobulinimas ir mokymasis), aktualias nustatant laikotarpį, kurio neištarnavus išieškomos mokymosi išlaidos, tam, kad būtų išvengta skirtingų nuostatos dėl mokymosi išlaidų atlyginimo atvejų interpretavimo, tikslintini Įstatymo 49 ir 42 straipsniai atsisakant neapibrėžto turinio termino „stažuotė“ vartojimo. 1.1. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus ir juos išdėstyti taip:

„6) šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju –

stažuotės profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiui;

7) kariui grįžus iš šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos stažuotės profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi arba šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų pareigų (tarnybos) – kol bus paskirtas į kitas pareigas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui;“. 1.2. Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Karių stažuočių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi sąlygos 1.

Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų atrankos stažuotei profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymuisi tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 2. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo stažuotės profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Profesinės karo tarnybos kariai, pasiųsti stažuoti į profesinį parengimą, kvalifikacijos tobulinimą ar mokytis ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.“

2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos

organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 64 straipsnyje nustatyta galimybė apmokėti profesinės kario tarnybos kariui su jo persikėlimu į kitą tarnybos vietą susijusias išlaidas, tačiau nenustatyta šių išlaidų sudėtis, dėl ko gali kilti neaiškumų tvirtinant konkrečius šių išlaidų dydžius, todėl siūloma Įstatymo 64 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Perkeliamiems į kitą vietovę profesinės karo tarnybos kariams Vyriausybės nustatyta tvarka neviršijant maksimalaus Vyriausybės nustatyto kompensuotinų išlaidų dydžio apmokamos persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas normas .“

3Pakeisti 60 straipsnį 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems Akademiją ar užsienio karo mokymo įstaigą, į kurią buvo siųsti Krašto apsaugos ministerijos ir kurią baigusiems suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti nepatenkinamai.

Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:

1) 7,3 bazinių dydžių – įvertinus labai gerai;

2) 5,5 bazinių dydžių – įvertinus gerai;

3) 3,3 bazinių dydžių – įvertinus patenkinamai.“

4. Komitetas siūlo patikslinti

Projekto 13 straipsnio (Patobulintame projekte 15 str) 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kariams, išėjusiems į atsargą iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 14 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje numatyta parama studijų kainai ar jos daliai padengti teikiama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytomis paramos teikimo sąlygomis, tvarka ir terminais.“

5. Įsigaliojus Įstatymui, sumažėtų karių, kuriems

įstatymo įsigaliojimo metu ir kurį laiką po įstatymo įsigaliojimo būtų mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas (pvz., pasiųsti stažuotis, mokytis, išleisti kasmetinių, tėvystės, persikėlimo atostogų ir t.t.), iki šio Įstatymo įsigaliojimo gautos pajamos, nes apskaičiuojant vidutinį tarnybinį atlyginimą už laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo, į jį nebus įtraukta suma, kuria dėl butpinigių įtraukimo, didėja tarnybinis atlyginimas. Siekiant užtikrinti profesinės karo tarnybos karių teisėtus lūkesčius, siūlytina nustatyti įgyvendinamąją nuostatą, kuri užtikrintų, kad karių pajamos nemažėtų, todėl Komitetas siūlo papildyti projekto 13 straipsnį (Patobulintame projekte 15 str.) nauja dalimi, o buvusią 13 straipsnio 5 dalį laikyti atitinkamai 6 dalimi: „5.

Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai arba atlyginamos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos , įsigaliojus šiam įstatymui, vidutinio atlyginimo dydis, kurio skaičiuojamieji laikotarpiai patenka į laikotarpius, ėjusius iki šio įstatymo įsigaliojimo, nustatomas taip: iki šio įstatymo įsigaliojimo gautas vidutinis atlyginimas didinamas suma, kuri yra lygi jiems priklausiusių butpinigių dydžiui, apskaičiuotam proporcingai faktiškai per tą laikotarpį tarnautų dienų skaičiui ir indeksuotam taikant koeficientą 1,24. Jeigu profesinės karo tarnybos kariams vidutinis jų atlyginimas ir pagal jį skaičiuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų mokamos išmokos ir pašalpos, apskaičiuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, už vidutinio atlyginimo mokėjimo laikotarpį, ėjusį po šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojamos taikant pirmiau išdėstytas nuostatas.“

6Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

Lietuvos Respublikos

KRAŠTO

APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 35, 42,

44, 49, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65¹

IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO 63¹

STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTAS

8. Balsavimo rezultatai

: bendru sutarimu. 9 . Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas

Mūsų sistemoje

Dosjė dokumentai

Lyginamasis variantas

47 straipsnis — Projekto

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO

APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 35,

44, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65¹ IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 631

STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. 2 straipsnio

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 61

2. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti

2 straipsnis. 35 straipsnio

2. Pakeisti 35 straipsnio

2. Iš kario

4. Šio

4 straipsnis. 59 straipsnio

1. Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti

2. Pakeisti 59 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti

4. Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti

15 kalendorinių dienų atostogos, o

5 straipsnis. 60 straipsnio

1. Papildyti 60 straipsnį

2. Papildyti 60 straipsnį

3. Papildyti 60 straipsnį

4. Buvusią 60 straipsnio

9 dalį laikyti atitinkamai 12 dalimi. 5. Pakeisti 60 straipsnio

6. Papildyti 60 straipsnį

6 straipsnis.

1. Karių tarnybos

3. Profesinės karo

7 straipsnis.

7 straipsnis. 62 straipsnio

8 straipsnis. 63 straipsnio

1. Pakeisti 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti

2. Pakeisti 63 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti

3. Pripažinti netekusia galios 63 straipsnio 6 dalį. 6. Profesinės karo tarnybos

4. Pakeisti 63 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti

9 straipsnis. Įstatymo papildymas

1. Į kitą apskritį perkeltiems

10 straipsnis. 64 straipsnio

1. Pakeisti 64 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti

4. Kai profesinės karo tarnybos

2. Pakeisti 64 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti

6. Kelionės išlaidos atlyginamos

11 straipsnis. 65¹ straipsnio pakeitimas

1. Kariams, į tarptautines

2. Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės

12 straipsnis. 69 straipsnio

4 metų trukmės jo studijas aukštosiose mokyklose, jeigu jis pirmą kartą

2. Šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Lietuvos

1 dalies nuostata ir šio įstatymo 10 straipsniu

Lyginamasis variantas

47 straipsnis — Projekto

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO

APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 35, 42,

44, 49, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65¹, 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 631

STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. 2 straipsnio

7. Ilgalaikis plaukiojimas – 3 mėnesius ir

2. Buvusias 2 straipsnio 7 -32 dalis laikyti

2 straipsnis. 35 straipsnio

2. Pakeisti 35 straipsnio

3 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

44 straipsnis. Kario parengimo

5 straipsnis.

49 straipsnio pakeitimas

1. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo

6 straipsnis. 59 straipsnio

1. Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti

2. Pakeisti 59 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti

3. Pakeisti 59 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti

4. Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti

15 kalendorinių dienų atostogos, o

7 straipsnis. 60 straipsnio

PAPILDYMO 63¹

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 6¹

PAPILDYMO 63¹