Lyginamasis variantas
2016
Papildyti įstatymą 20¹straipsniu ir jį išdėstyti taip: „20¹straipsnis. Įstatymai, kuriuos draudžiama svarstyti prieš Seimo rinkimus
mėnesiams iki paskirtos Seimo rinkimų datos, išskyrus tuos atvejus, kai tokius įstatymų projektus bendru teikimu siūlo Vyriausybė ir Prezidentas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Kubilius
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo Teisėkūros įstatymo papildymu yra siekiama užkirsti kelią pavojingiems populistiniams Seimo narių pasiūlymams, kuriais siekiama prieš rinkimus neapgalvotai keisti šalies mokestinę sistemą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius - Seimo narys Andrius Kubilius. Įstatymo projekto rengėjai - Andrius Kubilius ir Andrius Vyšniauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nėra ribojimų, kurie nustatytų, kada įstatymų projektų, susijusius su mokestinės sistemos keitimais, nebegalima svarstyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siekiama, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų koreguojama tik racionaliai paskaičiavus galimas mokesčių pakeitimų pasekmes ir rezultatus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimo neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes Lietuvos mokesčių sistema taps stabilesne ir ji nebus keičiama dėl populistinių išskaičiavimų prieš rinkimus. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymų lydimųjų aktų parengti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų biudžeto lėšų Projekto įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: Seimas, mokesčiai, įstatymai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Kubilius
2016-05-18 Nr. XIIP-4408 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
jame įtvirtinti draudimą Seimui likus 6 mėnesiams iki Seimo rinkimų (t.y. Seimo rinkimų politinės kampanijos metu) svarstyti ir priimti Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytus „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus, nustatančius naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiančius apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, išskyrus tuos atvejus, kai tokius įstatymų projektus bendru teikimu siūlo Vyriausybė ir Prezidentas”. Taigi teikiamu projektu Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu Seimas suvaržytų savo konstitucinius įgaliojimus „svarstyti ir priimti“ aptariamus įstatymus, „išskyrus tuos atvejus, kai tokius įstatymų projektus bendru teikimu siūlo Vyriausybė ir Prezidentas“.
Atkreipiame dėmesį, kad Seimo rinkimų politinės kampanijos metu Seimas negalėtų imtis jokių tokių įstatymų leidybos veiksmų (svarstyti ir priimti), net ir tada, kai:
Seimo statuto 180 straipsnis);
Seimo konstitucinių įgaliojimų „svarstyti ir priimti“ aptariamus įstatymus suvaržymas, taip pat Vyriausybės ir Respublikos Prezidento įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas Seime gali neatitikti Konstitucijos. 1.1. Dėl projekto nuostatos „20 straipsnio 3 dalyje numatyti įstatymai negali būti svarstomi ir priimami Seime likus 6 mėnesiams iki paskirtos Seimo rinkimų datos <…>“ atitikties Konstitucijos 5 straipsniui, 67 straipsnio 2 ir 15 punktams, 127, 128, 131, 132 straipsniams:
Seimas, laikydamasis Konstitucijoje ir Seimo statute nustatytos tvarkos, gali priimti bet kokį įstatymą (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas, 2004 m. kovo 5 d. nutarimas). Leisdamas įstatymus, Seimas yra saistomas Konstitucijos. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos Seimo konstitucinės funkcijos, įstatymų leidybos funkcija, arba būtų suvaržomos galimybės jas vykdyti, nes taip būtų kliudoma Seimui – Tautos atstovybei veiksmingai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2005 m. sausio 19 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai);
įstatymų leidėjo konstitucinė kompetencija (Konstitucijos 67, 127 straipsniai). Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi ir teisę keisti nustatytą mokesčių teisinį reguliavimą. Nustatydamas mokesčius įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų, konstitucinių teisingumo, protingumo, proporcingumo principų.
Nustatant mokesčius įstatymų leidėją saisto ir valstybės įsipareigojimai, kylantys iš Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių (iš dvišalių bei daugiašalių sutarčių dėl pajamų ir (arba) kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo), taip pat reikalavimai, kylantys iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimas);
(2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 22 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas);
Nustatant mokesčius įstatymų leidėją saisto ir valstybės įsipareigojimai, kylantys iš Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių (iš dvišalių bei daugiašalių sutarčių dėl pajamų ir (arba) kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo), taip pat reikalavimai, kylantys iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimas);
(2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 22 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas);
Be to, prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą. Ši konstitucinė nuostata reiškia, kad konstituciniai įgaliojimai sudaryti valstybės biudžeto pakeitimo projektą yra nustatyti tik Vyriausybei. Taigi įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą Konstitucijoje nustačius tik Vyriausybei, jokia kita valstybės institucija, joks kitas subjektas negali į šiuos įgaliojimus įsiterpti (Konstitucinio teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas).
tuos atvejus, kai tokius įstatymų projektus bendru teikimu siūlo Vyriausybė ir Prezidentas” atitikties Konstitucijos 5 straipsniui, 68 straipsnio pirmajai daliai, 77 straipsniui, 85 straipsniui, 94 straipsnio 4 ir 5 punktams, 95 straipsniui. Konstitucijos 68 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Konstitucinis Teismas konstatavo, kad:
Kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, įstatymų leidybos institucijai Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d., 1998 m. balandžio 21 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai);
Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas (Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktas), (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas);
Prezidentas, be kita ko, daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucijos 77 straipsnio antroji dalis). Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus. Respublikos Prezidento dekretus pasirašo Respublikos Prezidentas, o 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 20 punktuose nurodytais atvejais ir Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras (Konstitucijos 85 straipsnis). Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras (Konstitucijos 95 straipsnis).
Taigi nei šiose, nei kitose Konstitucijos nuostatose, nei Seimo statuto (reglamentuojančio įstatymų leidybos procesą Seime) normose nesama Vyriausybės ir Respublikos Prezidento bendro teisės akto, kuris galėtų būtų teikiamas Seimui, įgyvendinant jų įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. Todėl, nei Respublikos Prezidento, nei Vyriausybės konstitucinės teisės inicijuoti įstatymo projektą Seime įgyvendinimas negali būti suvaržytas „Vyriausybės ir Prezidento bendru teikimu“;
14 d., 2002 m. kovo 5 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d. 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Be to, pažymime, kad aptariamų projektų nuostatos neatitinka ir Seimo statuto, reglamentuojančio įstatymo leidybos procesą Seime. 2. Projektu teikiamas įstatymas (jeigu būtų priimtas) įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jau yra prasidėjusi eilinių Seimo rinkimų politinė kampanija ir iki paskirtos Seimo rinkimų datos yra likę mažiau nei šeši mėnesiai, projektas stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose būtų aptarta, ar šio projekto nuostatos būtų taikomos tik naujai pateikiamiems mokesčių įstatymų projektams, ar ir anksčiau pateiktiems mokesčių įstatymų projektams. 3. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto nuostatos koreguotinos:
„SEIMAS“ brauktinas kaip perteklinis, o žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje
eilutėje;
rašytini neparyškintu šriftu;
prieš žodį „Papildymas“ įrašytinas žodis „Įstatymo“;
esmėje esanti formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
straipsniu įstatymą papildančio 20¹ straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime po žodžio „svarstomi“ įrašytini žodžiai „ir priimami“;
papildančio 20¹ straipsnio tekste prieš skaičių „20“ įrašytini žodžiai „Šio įstatymo“, vietoje skaičiaus „6“ rašytinas žodis „šešiems“ bei prieš žodį „Prezidentas“ įrašytinas žodis „Respublikos“;
neatitinka projekto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-06- Nr. Į 2016-05-18 Nr. S-2016-3453 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau
sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4408 (toliau – įstatymo projektas). Projekte pateikto siūlymo atžvilgiu Europos Sąjungos teisė tiesiogiai netaikoma, tačiau siūlymo įgyvendinimas gali tam tikrais atvejais pažeisti Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste Europos Sąjungoje. Taip atsitiktų tuomet, kai siūlyme nustatytu laikotarpiu (likus
priimti įstatymų, perkeliančių į nacionalinę teisę reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokestinius, biudžeto sandaros (įvairių sričių finansavimo, apmokestinimo) klausimus.
Sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, kad toks siūlymas drausti likus 6 mėnesiams iki paskirtos rinkimų į Seimą datos priimti ir svarstyti Seime įstatymus, numatytus Teisėkūros įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (mokesčių įstatymus, nustatančius naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčio įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiančius apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus), išskyrus tuos atvejus, kai tokius įstatymų projektu bendru teikimu siūlo Vyriausybė ar Prezidentas, abejotinas dėl jo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisėkūros principams. Šiuo siūlymu gali būti pažeidžiami valstybės valdžių atskyrimo, jų tarpusavio priklausomumo ir pusiausvyros principai, Seimo ir jo narių, Vyriausybės ir Prezidento įstatymų leidybos iniciatyvos teisės ir kitos funkcijos, teisės aktų rengimo ir priėmimo procedūros bei tvarka. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnioji patarėja Ona Buišienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymą 20¹ straipsniu ir jame įtvirtinti draudimą Seimui likus 6 mėnesiams iki Seimo rinkimų (t.y. Seimo rinkimų politinės kampanijos metu) svarstyti ir priimti Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytus „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus, nustatančius naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiančius apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, išskyrus tuos atvejus, kai tokius įstatymų projektus bendru teikimu siūlo Vyriausybė ir Prezidentas”.
Taigi teikiamu projektu Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu Seimas suvaržytų savo konstitucinius įgaliojimus „svarstyti ir priimti“ aptariamus įstatymus, „išskyrus tuos atvejus, kai tokius įstatymų projektus bendru teikimu siūlo Vyriausybė ir Prezidentas“. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo rinkimų politinės kampanijos metu Seimas negalėtų imtis jokių tokių įstatymų leidybos veiksmų (svarstyti ir priimti), net ir tada, kai:
Seimo ir Vyriausybės biudžetinę funkciją ir tikslinanti valstybės biudžetą,
„svarstyti ir priimti“ su šiuo tikslinimu susijusius įstatymų pakeitimus
(Konstitucijos 131, 132 straipsniai, Seimo statuto 180 straipsnis);
Konstitucinio Teismo aktus, kuriais Seimo priimtas įstatymas ar kitas Seimo aktas prižintas prieštaraujančiu Konstitucijai (Seimo statuto 181¹ ir 182²straipsniai);
Europos Sąjungos teisės aktus. Toks Seimo konstitucinių įgaliojimų „svarstyti ir priimti“ aptariamus įstatymus suvaržymas, taip pat Vyriausybės ir Respublikos Prezidento įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas Seime gali neatitikti Konstitucijos. 1.1.
svarstomi ir priimami Seime likus 6 mėnesiams iki paskirtos Seimo rinkimų datos< …>“ atitikties Konstitucijos 5 straipsniui, 67 straipsnio 2 ir 15 punktams, 127, 128, 131, 132 straipsniams:
netekusiais galios (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Seimas, laikydamasis Konstitucijoje ir Seimo statute nustatytos tvarkos, gali priimti bet kokį įstatymą (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas, 2004 m. kovo 5 d. nutarimas). Leisdamas įstatymus, Seimas yra saistomas Konstitucijos. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos Seimo konstitucinės funkcijos, įstatymų leidybos funkcija, arba būtų suvaržomos galimybės jas vykdyti, nes taip būtų kliudoma Seimui – Tautos atstovybei veiksmingai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2005 m. sausio 19 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai);
(Konstitucijos 67, 127 straipsniai). Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi ir teisę keisti nustatytą mokesčių teisinį reguliavimą. Nustatydamas mokesčius įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų, konstitucinių teisingumo, protingumo, proporcingumo principų.
Nustatant mokesčius įstatymų leidėją saisto ir valstybės įsipareigojimai, kylantys iš Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių (iš dvišalių bei daugiašalių sutarčių dėl pajamų ir (arba) kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo), taip pat reikalavimai, kylantys iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimas);
Konstituciją turinti įgaliojimus vykdyti valstybės biudžetą, ir Seimas, pagal Konstituciją valstybės biudžetą tvirtinantis įstatymu, negali nereaguoti į tokį esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis; tokiais atvejais valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti dėl objektyvių priežasčių gali pritrūkti lėšų; esant tokioms aplinkybėms gali būti keičiamas atitinkamas teisinis reguliavimas; savaime suprantama, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai gali būti nesurenkamos valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytos pajamos, taigi negaunamos ir reikiamos lėšos atitinkamoms valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti; tokiais (bet, žinoma, ne tik tokiais) atvejais valstybės biudžetas gali būti keičiamas nepasibaigus biudžetiniams metams; tokia galimybė yra expressis verbis numatyta Konstitucijos 132 straipsnio 2 dalyje; keičiant valstybės biudžetą (ir savivaldybių biudžetus) gali būti mažinamos išlaidos (asignavimai) (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 22 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas);
Seimui.
Nustatant mokesčius įstatymų leidėją saisto ir valstybės įsipareigojimai, kylantys iš Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių (iš dvišalių bei daugiašalių sutarčių dėl pajamų ir (arba) kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo), taip pat reikalavimai, kylantys iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimas);
Konstituciją turinti įgaliojimus vykdyti valstybės biudžetą, ir Seimas, pagal Konstituciją valstybės biudžetą tvirtinantis įstatymu, negali nereaguoti į tokį esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis; tokiais atvejais valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti dėl objektyvių priežasčių gali pritrūkti lėšų; esant tokioms aplinkybėms gali būti keičiamas atitinkamas teisinis reguliavimas; savaime suprantama, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai gali būti nesurenkamos valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytos pajamos, taigi negaunamos ir reikiamos lėšos atitinkamoms valstybės biudžeto (ir savivaldybių biudžetų) įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti; tokiais (bet, žinoma, ne tik tokiais) atvejais valstybės biudžetas gali būti keičiamas nepasibaigus biudžetiniams metams; tokia galimybė yra expressis verbis numatyta Konstitucijos 132 straipsnio 2 dalyje; keičiant valstybės biudžetą (ir savivaldybių biudžetus) gali būti mažinamos išlaidos (asignavimai) (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 22 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas);
Seimui. Konstitucijos 132 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą ta pačia tvarka, pagal kurią biudžetas yra sudaromas, priimamas ir patvirtinamas.
Be to, prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą. Ši konstitucinė nuostata reiškia, kad konstituciniai įgaliojimai sudaryti valstybės biudžeto pakeitimo projektą yra nustatyti tik Vyriausybei. Taigi įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą Konstitucijoje nustačius tik Vyriausybei, jokia kita valstybės institucija, joks kitas subjektas negali į šiuos įgaliojimus įsiterpti (Konstitucinio teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas). 1.2. Dėl projekto nuostatos “<…> išskyrus tuos atvejus, kai tokius įstatymų projektus bendru teikimu siūlo Vyriausybė ir Prezidentas” atitikties Konstitucijos 5 straipsniui, 68 straipsnio pirmajai daliai, 77 straipsniui, 85 straipsniui, 94 straipsnio 4 ir 5 punktams, 95 straipsniui. Konstitucijos 68 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Konstitucinis Teismas konstatavo, kad:
Kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, įstatymų leidybos institucijai Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d., 1998 m. balandžio 21 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai);
Seimui gali būti pateikti tik kai tam tikri Konstitucijoje nurodyti subjektai įgyvendina tam tikrus Konstitucijoje jiems nustatytus įgaliojimus; antai Respublikos Prezidentas pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti (Konstitucijos 84 straipsnio 2 punktas), Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui (Konstitucijos 94 straipsnio 4 punktas, 130 straipsnis), Seimas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas (Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktas), (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas);
Prezidentas, o 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 20 punktuose nurodytais atvejais ir Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras (Konstitucijos 85 straipsnis). Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras (Konstitucijos 95 straipsnis).
Taigi nei šiose, nei kitose Konstitucijos nuostatose, nei Seimo statuto (reglamentuojančio įstatymų leidybos procesą Seime) normose nesama Vyriausybės ir Respublikos Prezidento bendro teisės akto, kuris galėtų būtų teikiamas Seimui, įgyvendinant jų įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. Todėl, nei Respublikos Prezidento, nei Vyriausybės konstitucinės teisės inicijuoti įstatymo projektą Seime įgyvendinimas negali būti suvaržytas „Vyriausybės ir Prezidento bendru teikimu“;
Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 5 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d. 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Pritarti Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintas valstybės valdžių atskyrimo, jų tarpusavio priklausomumo ir pusiausvyros principas. Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valstybinės valdžios institucijos įgaliojimai. Tiesioginis įgaliojimų nustatymas Konstitucijoje reiškia, kad viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 5 d., 2006 m. birželio 6 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte įtvirtinta Seimo prerogatyva leisti įstatymus. Seimas priimdamas bet kokį įstatymą gali reguliuoti įvairaus pobūdžio santykius, tačiau turi laikytis Konstitucijoje bei Seimo statute nustatytos tvarkos ir nepažeisti galiojančių įstatymų.
Tai – esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2002 m. sausio 14 d., 2003 m. sausio 24 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 4 punktu, 130 straipsniu ir Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina, tik Vyriausybė, atsižvelgdama į esamą valstybės socialinę ir ekonominę padėtį, į valstybės ir visuomenės poreikius bei galimybes, į turimus arba galimus gauti finansinius išteklius, valstybės įsipareigojimus ir kitus svarbius veiksnius, gali parengti ir teikti Seimui svarstyti valstybės biudžeto pakeitimo projektą. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos, kuriomis siūlomas naujas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų suvaržyti Seimo konstituciniai įgaliojimai leisti įstatymus, taip pat numatant Vyriausybės ir Respublikos Prezidento bendro teisės akto teikimą Seime, prieštarauja Konstitucijoje
valstybės išlaidų teisinio reguliavimo pagrindams įtvirtintiems Konstitucijos XI skirsnyje „Finansai ir valstybės biudžetas“. 4. Balsavimo rezultatai:
pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas