Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 9 dalies 3 punktą. 3) tiria KET pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones;2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, kuriuo suteikiama teisė vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia priklausančią transporto priemone priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, kuriuo suteikiama teisė vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.
Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Tais atvejais, kai iki šio įstatymo įsigaliojimo padaryti
administraciniai teisės pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr.
X-4449, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie neperkvalifikuoti į administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, taikomos iki šio įstatymo galiojusios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-4399(2) lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 9 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) tiria KET pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų nusižengimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones;2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, kuriuo suteikta teisė vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia priklausančią transporto priemone priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, kuriuo suteikta teisė vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.
Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkuias (valdytojuias) arba juridinio asmens vadovuias (ar jo filialo vadovuias) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.“
pakeitimas. Pakeisti 27¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių nusižengimų registro valdytojas – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, o registro tvarkytojai – Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir teritorinės ir specializuotos policijos įstaigos Vidaus reikalų ministerija.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Tais atvejais, kai iki šio įstatymo įsigaliojimo yra padaryti
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame
kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie neperkvalifikuoti į administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, taikomos iki šio įstatymo galiojusios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant suderinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatą su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK), įsigaliosiančiu
saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 3 punktą. Įsigaliojus ANK, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) su visais pakeitimais ir papildymais neteks galios. Atsižvelgiant į tai, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatą – suderinti ją su ANK, t. y. vietoj nuorodos į ATPK įrašyti nuorodą į ANK. Taip pat tikslinga Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatą suderint su ANK 611 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis ir numatyti, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas) Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais privalėtų nurodyti transporto priemonę vairavusio asmens ne tik vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, bet ir dokumento, kuriuo suteikiama teisė vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento (direktorius Gražvydas Jakubauskas, tel.
239 3867, el. p. [email protected]) Saugaus eismo skyriaus (vedėjas Vidmantas Pumputis, tel. 239 3890, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Gintaras Pilipavičius (tel. 239 3856, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 9 dalies 3 punktą, užtikrindama eismo saugumą, policija tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.
Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje esančią nuorodą į ATPK pakeisti nuoroda į ANK, taip pat papildyti šią dalį ir numatyti, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba, kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui, juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui ne tik asmens, kuris tam tikru metu valdė atitinkamai transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, bet ir dokumento, kuriuo suteikiama teisė vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą. Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostata – užtikrindama eismo saugumą, policija tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones – nesukuria jokių naujų teisinių santykių ir yra ANK reguliavimo dalykas. Šioje nuostatoje numatyta funkcija nėra specifinė Įstatymo prasme, o laikytina bendro pobūdžio funkcija, kuri būdinga teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūrą atliekančioms institucijoms, todėl yra perteklinė ir ją tikslinga pripažinti netekusia galios. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu).
Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, 20 straipsnio 2 dalies nuostata bus suderinta su ANK, o atsisakius perteklinės Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatos, bus daugiau teisinio aiškumo. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti Priėmus Įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami
rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti nereikės skirti valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. Taip pat jokių lėšų nebus sutaupyta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„Administracinių nusižengimų kodeksas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2016-05-19 Nr. XIIP-4399 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma iš keičiamo įstatymo išbraukti policijos funkciją tirti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atlikti ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylas ir priimti nutarimus šiose bylose, taikyti kitas įstatymų numatytas priemones. Tačiau pastebėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 49 punktu policijos pareigūnams suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl kai kuriuose šio kodekso straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, o kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policija yra pagrindinė ikiteisminio tyrimo įstaiga. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra pateiktas įstatymo projektas Nr. XIIP-4241, kuriuo Administracinių teisės pažeidimų registro pavadinimas keičiamas į Administracinių nusižengimų registrą, ir kurio nuostatų įsigaliojimas numatytas 2017 m. sausio
dalyje).
Todėl šiuo projektu taisytina ir keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 4 dalis, kurioje minimas Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
2016-12-14 Nr. XIIP-4399(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 4 dalyje siūlytina nurodyti ir administracinių nusižengimų registro tvarkytoją. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
2016-12-07 Nr. 102-P-44(5)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, J. Janušauskienė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: M. Banytė, A. Bacevičienė. Susisiekimo ministerijos atstovai: direktorius G. Jakubauskas, skyriaus vedėjas V. Pumputis, Kelių policijos tarnybos atstovas R. Vosylius, Lietuvos bankų asociacijos atstovas A. Budrys, advokato padėjėja L. Tulevičiūtė-Misiūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-191 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma iš keičiamo įstatymo išbraukti policijos funkciją tirti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atlikti ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylas ir priimti nutarimus šiose bylose, taikyti kitas įstatymų numatytas priemones.
Tačiau pastebėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 49 punktu policijos pareigūnams suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl kai kuriuose šio kodekso straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, o kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policija yra pagrindinė ikiteisminio tyrimo įstaiga. Pritarti Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra ne apibrėžti atskirų institucijų teisių ir pareigų, bet apibrėžti, kokios įstatymų uždraustos veikos yra laikomos nusižengimais; nustatyti nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už tuos nusižengimus; nustatyti atsakomybės pagrindus ir sąlygas bei administracinių nusižengimų teiseną. Nuobaudų skyrimo funkcija yra kvazi teisminė funkcija, todėl vargu ar galima neįvardinti tokios svarbios funkcijos specialiame, institucijos veiklą reglamentuojančiame įstatyme ir palikti tokias nuostatas tik kodekse. Specialiuosiuose įstatymuose turi likti nuostatos, susijusios su institucijų teise pradėti tirti kelių eismo taisyklių pažeidimus, atlikti ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, surašyti protokolus ir nagrinėti bylas bei priimti nutarimus šiose bylose. 2.
dėmesys į tai, kad Seime yra pateiktas įstatymo projektas Nr. XIIP-4241, kuriuo Administracinių teisės pažeidimų registro pavadinimas keičiamas į Administracinių nusižengimų registrą, ir kurio nuostatų įsigaliojimas numatytas 2017 m. sausio 1 dieną (tą pačią dieną, kaip ir numatytoji šio projekto 3 straipsnio 1 dalyje). Todėl šiuo projektu taisytina ir keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 4 dalis, kurioje minimas Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras. Pritarti 2016 m. birželio 30 d. priimtas Administracinių teisės pažeidimų registro įstatymo Nr. XII-603 pavadinimo ir 1, 3, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2558, kuriuo keičiamas Administracinių teisės pažeidimų registro –pavadinimas į Administracinių nusižengimų registrą. Atsižvelgiant į tai, turi būti keičiamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27(1) straipsnio 4 dalis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2016-09-08 Dėl projekto Nr. XIIP-4399:
2016-09-051 Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau vadinama - Įstatymas) 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-4399 (toliau vadinama - Projektas) siūloma, be kita ko, pripažinti netekusiu galios Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad užtikrindama eismo saugumą, policija tiria KET pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones. Susipažinę su Projektu, Projektą sąlygojančiais bei lydinčiais dokumentais, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastebėjimams, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso1, įsigaliosiančio 2017 m. sausio 1 d., (toliau vadinama - ANK) 589 straipsnio
nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl atskiruose ANK straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, o ANK 615 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso2
pati pirmoji. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostata, be kita ko, nesukuria jokių naujų teisinių santykių ir yra ANK reguliavimo dalykas ir kad ši nuostata yra perteklinė.
Tokiam Projekto rengėjų argumentavimui nepritariame, nes, remiantis juo, perteklinėmis tokiu atveju galėtų (turėtų) būti pripažintos ir kai kurios kitos Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatos, kurios taip pat vienaip ar kitaip atsispindi kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme3 tarp pagrindinių policijos funkcijų numatyta ir tai, kad policija atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą (6 str. 1 d. 15 p.) (plg. Įstatymo 10 straipsnio 9 dalis „Eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai“), o visa apimanti „eismo automobilių keliais priežiūra“ apskritai išskirta kaip atskiras policijos uždavinys (5 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad, priešingai nei tikisi Projekto rengėjai, atsisakius, Projektų rengėjų nuomone,
„perteklinės“ Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatos,
ir iš policijos eismo saugumo užtikrinimo funkcijų dalį jų išbraukus, tačiau kitas - palikus, teisinio aiškumo nebūtų daugiau. Atsižvelgdami j tai, kas išdėstyta, nepritariame Projekto
straipsnio 9 dalies 3 punktą. Kitų pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto neturime. Pritarti Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra ne apibrėžti atskirų institucijų teisių ir pareigų, bet apibrėžti, kokios įstatymų uždraustos veikos yra laikomos nusižengimais; nustatyti nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už tuos nusižengimus; nustatyti atsakomybės pagrindus ir sąlygas bei administracinių nusižengimų teiseną.
Nuobaudų skyrimo funkcija yra kvazi teisminė funkcija, todėl vargu ar galima neįvardinti tokios svarbios funkcijos specialiame, institucijos veiklą reglamentuojančiame įstatyme ir palikti tokias nuostatas tik kodekse. Specialiuosiuose įstatymuose turi likti nuostatos, susijusios su institucijų teise pradėti tirti kelių eismo taisyklių pažeidimus, atlikti ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, surašyti protokolus ir nagrinėti bylas bei priimti nutarimus šiose bylose. 3. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2016-12-012 Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjęs šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtarkos komitete svarstomą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 20 ir 271 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, teikia siūlymus dėl 20 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktu muitinės pareigūnai turi teisę stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemonės, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis. Administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 4 dalis ir 589 straipsnio 40 punktas nustato muitinės pareigūnų teisę ir pareigą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą asmeniui, nevykdančiam teisėto muitinės pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Atsižvelgdami į tai, kas pirmiau išdėstytą, ir teisės aktų reikalavimus siūlome Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: 2.
Policijos arba kitos teisės pažeidimą tiriančios įgaliotos institucijos pareigūnui pareikalavus, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, kuriuo suteikta teisė vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, kuriuo suteikta teisė vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas) už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.“ Priešingu atveju bus apriboti Administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įgaliojimai tirti pažeidimus, pvz., transporto priemonės savininkui atsisakius pateikti minėto įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, nebus įmanoma nustatyti administracinio nusižengimo subjektą ir atitinkamai taikyti atsakomybę.
Atsižvelgti Įstatymo projekto tikslas – suderinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas su Administracinių nusižengimų kodeksu, įsigaliosiančiu 2017 m. sausio 1 d. Pasiūlymas nėra susijęs su Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimu 2017 m. sausio 1 d. Pasitarimo metu atkreiptas dėmesys, kad šio pasiūlymo įvertinimui reikalinga išsamesnė diskusija vykdomosios valdžios lygmenyje. Siūlomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. papildymas turėtų svarstomas keičiant ir ANK 431 straipsnį. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas bei su šiuo straipsniu susijusius kitus ANK straipsnius. 4. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016-12-012 Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) teikia pasiūlymus dėl Susisiekimo ministerijos parengto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4399 (toliau – projektas). Projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies nuostatas su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau
Įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nurodyta, kad „Transporto priemones tikrinantys pareigūnai (toliau – tikrinantys pareigūnai) – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną patikrinimą.“ VSAT pareigūnai yra transporto priemones tikrinantys pareigūnai ir šiuo Įstatymu jiems numatomos teisės ir pareigos. Neretai (per 2016 m. 9 mėn. 16 atvejų) piliečiai nepaklusta uniformuoto VSAT pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei pasišalina iš įvykio vietos. Vėliau tokių priemonių savininkai neigia vairavę jiems priklausančias transporto priemones, bet neteikia informacijos, kas vairavo jų transporto priemones. Pažymėtina, kad galiojančio Įstatymo 20 str.
neįpareigoja transporto priemonių savininkų teikti VSAT pareigūnams informaciją apie asmenis, kuriems savininkams priklausanti transporto priemonė buvo perduota laikinai naudotis. Vidaus reikalų ministerija parengė, suderino su suinteresuotomis institucijomis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 536 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau visi kartu – įstatymų projektai). Šių įstatymų projektų įsigaliojimas numatytas 2018 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 536 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma iš esmės išplėsti VSAT įgaliojimus pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose bei kitose veiklos teritorijose kontroliuojant Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Vykdydami tiesiogines funkcijas pasienio ruože bei pasienio kontrolės punktuose, VSAT pareigūnai galės taikyti administracinio poveikio priemones už transporto priemonių vairavimo, kelio ženklų reikalavimų nesilaikymo, naudojimosi saugos diržais bei kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sulaikyti neblaivius arba apsvaigusius nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų transporto priemonių vairuotojus, nustatyti transporto priemones ir jų vairuotojus, viršijusius maksimalų leistiną greitį, be kita ko, užfiksuotą stacionarių greičio matuoklių.
Atliekat administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 str. (Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) 4 d. ir 416 str. (Nustatyto greičio viršijimas) tyrimą, VSAT pareigūnams būtina turėti teisę reikalauti iš transporto priemonės savininko duomenų apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui priklausančią transporto priemonę. Atsižvelgdami į tai, siūlytume papildyti projektu keičiamo Įstatymo
išaiškinti teisės pažeidimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, kuriuo suteikta teisė vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, turi pateikti ne tik policijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnui. Atsižvelgti Įstatymo projekto tikslas – suderinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas su Administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK), įsigaliosiančiu 2017 m. sausio 1 d.
Pasiūlymas nėra susijęs su Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimu 2017 m. sausio 1 d. Pasitarimo metu atkreiptas dėmesys, kad šio pasiūlymo įvertinimui reikalinga išsamesnė diskusija vykdomosios valdžios lygmenyje. Siūlomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. papildymas turėtų svarstomas keičiant ir ANK 431 straipsnį. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas bei su šiuo straipsniu susijusius kitus ANK straipsnius. 5. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2016-12-02 Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija), vykdydama 2016 m. lapkričio 30 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pavedimą, siūlo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį papildyti įtraukiant Inspekcijos pareigūnus, kaip galinčius pareikalauti pateikti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonę, siekiant atskleisti teisės pažeidimą, dėl šių priežasčių:
1Inspekcija vykdo valstybinę kelių transporto kontrolę[¹]. 2. Inspekcija atlieka Susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos
funkcijas užtikrinant eismo saugumą[²]. 3. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už teisėtų Inspekcijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą[³]. 1. Inspekcija vykdo valstybinę kelių transporto kontrolę.
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Inspekcija vykdo valstybinę kelių transporto kontrolę, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir
(ar) žodžiu. 2. Inspekcija atlieka Susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos funkcijas užtikrinant eismo saugumą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtinta, kad užtikrindama eismo saugumą Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija[⁴] organizuoja ir atlieka motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo kontrolę, taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymu[⁵] Inspekcija vykdo sunkiasvorių ir didžiagabaričių transporto priemonių leidimų kontrolę. 3.
Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už teisėtų Inspekcijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 589 straipsnio 63 punkte įtvirtinta, kad Inspekcijos pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl LR ANK 426 straipsnio 4 dalyje ir 505 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų. LR ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Nepaklusimas uniformuoto <...> Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą...>“. LR ANK 505 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad „Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimties iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų“.
Atsižvelgti Įstatymo projekto tikslas – suderinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas su Administracinių nusižengimų kodeksu, įsigaliosiančiu 2017 m. sausio 1 d. Pasiūlymas nėra susijęs su Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimu 2017 m. sausio 1 d. Pasitarimo metu atkreiptas dėmesys, kad šio pasiūlymo įvertinimui reikalinga išsamesnė diskusija vykdomosios valdžios lygmenyje. Siūlomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. papildymas turėtų svarstomas keičiant ir ANK 431 straipsnį. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas bei su šiuo straipsniu susijusius kitus ANK straipsnius. 6. Lietuvos bankų asociacija 2016-12-052 Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų
d. įsigalioja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – Kodeksas).
Kodekso 611 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaro kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų pranešti atitinkamai institucijai apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonę, nurodant tokio asmens vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją. Kodekso 424 straipsnyje asmenims numatyta atsakomybė už perdavimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę ar neturinčiam teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas prieš perduodamas transporto priemonę kitam asmeniui, turi įsitikinti, kad toks asmuo turi teisę vairuoti konkrečios kategorijos transporto priemonę. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, suderintas su Kodekso 611 straipsniu, taip pat numato pareigą transporto priemonės savininkui (valdytojui) pranešti atitinkamai institucijai apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonę, nurodant tokio asmens vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją.
Lizingo bendrovės, be kitų, paslaugų teikia ir vartojimo kredito teikimo finansinę paslaugą pagal su vartojimo kredito gavėju sudarytas susietojo vartojimo kredito sutartis (toliau – išperkamosios nuomos sutartys), pagal kurias finansinės išperkamosios nuomos būdu vartojimo kredito gavėjams, t.y. fiziniams asmenims, yra tarp kitų daiktų perduodamos naudotis ir valdyti ir transporto priemonės. Pagal tokias išperkamosios nuomos sutartis viena iš vartojimo kredito davėjui (įprastai vadinamam lizingo davėju), kaip transporto priemonės savininkui, tenka ir pareiga perduoti transporto priemonę naudotis ir valdyti išperkamosios nuomos būdu vartojimo kredito gavėjui. Be to, transporto priemonė gali būti perduota naudotis ir valdyti lizingo ar veiklos nuomos būdu fiziniams asmenims, jų profesijos ar verslo tikslais (pvz. ūkininkams, advokatams ir pan.). Kaip minėta, lizingo /išperkamosios nuomos sutartys be finansavimo aspekto apima ir daikto, taip pat ir transporto priemonės, perdavimą lizingo gavėjui. LR CK
viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.“ Vis dėlto nepaisant to, kad lizingo /išperkamosios nuomos sutartys numato lizingo bendrovių pareigą perduoti sutarties objektą klientui naudotis ir valdyti, pagrindinis minėtų sutarčių aspektas ir šių sutarčių esmė – lizingo bendrovių klientams suteikiamas finansavimas įsigyti norimą daiktą. Lizingo bendrovės interesas sudarant minėtas sutartis yra gauti užmokestį už suteiktą finansavimą. Svarbu ir tai, kad kliento pasirinktą daiktą klientams perduoda daikto pardavėjai, lizingo bendrovės perdavimo procese paprastai net nedalyvauja, o pardavėjui perdavus lizingo gavėjui turtą yra laikoma, kad turtas yra perduotas lizingo bendrovės nuosavybėn ir atitinkamai perduotas lizingo gavėjui naudotis ir valdyti lizingo /išperkamosios nuomos būdu. T.y. laikoma, kad pati lizingo bendrovė perdavė turtą naudotis ir valdyti pagal lizingo /išperkamosios nuomos sutartį, kaip tai yra numatyta LR CK 6.567 straipsnyje. Kaip minėta, lizingo bendrovės, sudarydamos lizingo /išperkamosios nuomos sutartis suteikia klientui finansavimą tam tikro daikto įsigijimui. Lizingo bendrovių praktikoje yra dažni atvejai, kai finansavimas teikiamas asmeniui transporto priemonei įsigyti, nors tokiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones gali būti ir nesuteikta.
Tačiau pagal aukščiau paminėtą nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį teisinį reguliavimą, lizingo bendrovės įpareigojamos tikrinti, ar lizingo gavėjui, kuris ketina gauti finansavimą transporto priemonės įsigijimui, yra suteikta teisė vairuoti transporto priemonę, ar tokia teisė yra galiojanti. Tokie papildomi įpareigojimai yra ribojantys lizingo bendrovių – finansų rinkos dalyvių - teisę teikti finansavimą. Kaip jau minėta aukščiau, lizingo /išperkamosios nuomos sutarčių esmė yra finansavimo teikimas, o ne daikto perdavimas. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, toks naujas teisinis reguliavimas ne tik sukuria papildomas pareigas lizingo bendrovėms, kurių pagrindinė veikla yra finansavimo teikimas, tačiau kartu ir riboja asmenų, kuriems nesuteikta teisė vairuoti transporto priemonę (ar tokia teisė negaliojanti), teisę gauti finansavimą transporto priemonės įsigijimui tais atvejais, kai asmuo: 1. transporto priemonę ketina įsigyti savo poreikiams tenkinti ir tuo tikslu samdo vairuotoją; 2. išperkamosios nuomos /lizingo būdu finansuojamą transporto priemonę perduoda naudotis asmenims, kuriems suteikta teisė vairuoti transporto priemones, pvz. šeimos nariams, giminaičiams ir kt. panaudos, subnuomos, dovanojimo sutarties ar kitais teisėtais pagrindais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus tiek lizingo bendrovių teisėtos veiklos, teikiant finansavimą daikto – transporto priemonės - įsigijimui išperkamosios nuomos / lizingo būdu, tiek klientų teisių gauti finansavimą pasirinktam daiktui – transporto priemonei – ribojimus, siūlome aukščiau nurodytas Kodekso, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio nuostatas keisti taip:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnis: „424 straipsnis.
vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, išskyrus, jei transporto priemonę perduoda juridinis asmuo kitam asmeniui, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis). 2. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 4. Šio straipsnio
neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 5.
straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.“ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnis:
„611 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymas
tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje
kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnyje, 417 straipsnio 1 dalyje (kelio ženklo „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) važiavimo „A“ raide pažymėta eismo juosta reikalavimų pažeidimas), 2 dalyje, 3 dalyje (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymas), 4 dalyje, 418, 419 straipsniuose numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).
Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pripažįstamas negaliojančiu. 2.
priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Reikalavimas pateikti dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją netaikomas, kai transporto priemonę naudotis perduoda juridinis asmuo kitam asmeniui, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo sutartį. 3. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, daromos transporto priemonės nuotraukos, kuriose užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis.“ Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis:
priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. 2.
pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, kuriuo suteikiama teisė vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, kuriuo suteikiama teisė vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Reikalavimas pateikti dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją netaikomas, kai transporto priemonę naudotis perduoda juridinis asmuo kitam asmeniui, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis). Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. 3.
kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kitus kvietime nurodytus dokumentus.“ Atsižvelgti Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Administracinių nusižengimų kodeksu, įsigaliosiančiu 2017 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad Vyriausybė nėra pateikusi Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekto. Šio pasiūlymo įvertinimui reikalinga išsamesnė diskusija vykdomosios valdžios lygmenyje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4399 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę sistemiškai įvertinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymus dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, atkreipiant dėmesį, kad kartu su siūlomais pakeitimais turi būti keičiami ir atitinkami Administracinių nusižengimų kodekso straipsniai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė [1] Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 14 straipsnio 2 dalis. [2] Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 15 punktas. [3] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalis, 505 straipsnis. [4] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2 punkto 1 ir 4 papunkčiai. [5] Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnis.