projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ir įstatymų projektų) rengimą paskatino poreikis užtikrinti teisinį aiškumą ir sistemiškumą. Įstatymų projektų tikslas – efektyvinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklą, supaprastinti bei suvienodinti skundų tyrimo procedūras, patikslinti lygių galimybių kontrolieriui keliamus reikalavimus, skyrimo ir atleidimo tvarką, su pareigomis nesuderinamą veiklą bei darbo apmokėjimą ir socialines garantijas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatoriai – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, rengėjai – Lygių galimybių kontrolieriaus sudaryta neformali darbo grupė, kurią sudarė akademinė bendruomenė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad:
galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo arba darbo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažą. 2. Lygių galimybių kontrolieriaus kadencijų skaičius neribojamas. 3.
galimybių kontrolierius atleidžiamas iš pareigų:
3) kai negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, t. y. per vienerius kalendorinius metus kontrolierius serga daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių;
4) kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) kai Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia jam nepasitikėjimą. 4. Lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai pasibaigia jam mirus. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nėra sureglamentuotų nuostatų dėl lygių galimybių kontrolieriaus dalyvavimo politinių partijų veikloje, taip pat nėra aptartas lygių galimybių kontrolieriaus darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos. Taip pat nėra numatytos supaprastintos skundų tyrimo procedūros bei nėra protingi terminai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymų projektų struktūra ir dėstymas atitiks Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų teisės aktams keliamų aiškumo ir sistemiškumo principus. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme esančius IV ir V skyrius perkelti į Lietuvos
galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą. 2. Tas pats asmuo lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. 3.
galimybių kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas ir jis neskiriamas kitai kadencijai;
2) jis atsistatydina;
3) dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;
4) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) sulaužo priesaiką;
6) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
7) jis miršta. 4. Lygių galimybių kontrolierius negali dalyvauti politinių partijų veikloje. Taip pat numatyti supaprastintas skundų tyrimo procedūras bei protingus terminus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. IX-1827 „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ 2 dalį. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai: „Lygių galimybių kontrolierius“, „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo nariai: Zita Žvikienė Ona Valiukevičiūtė Marija Aušrinė Pavilionienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-06- Nr. Į 2016-05-16 Nr. S-2016-3384 DĖL Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4393 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4393 (toliau – Projektas) ir teikia pastabų ir pasiūlymų. 1. Europos Komisijos teisingumo, vartotojų ir lyčių lygybės komisarė 2015 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pateikusi papildomą paklausimą dėl 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių bei paslaugų teikimo perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Paklausime buvo nurodoma, kad Direktyvos 2004/113/EB, kuri skirta sukurti sistemą kovai su diskriminacija dėl lyties galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir tiekti prekes bei teikti paslaugas srityje, siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą, 4 straipsnio 5 dalis numato, kad ši direktyva neužkerta kelio skirtingiems požiūriams, jei prekių tiekimą ir paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma vienos lyties asmenims pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 3 punktas įtvirtina, kad įstatymas (užtikrinantis, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, taip pat, kad būtų įgyvendintos ir Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, kitų tarptautinių teisės aktų nuostatos) netaikomas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu (toliau – religinės bendruomenės), teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais. Kitaip tariant, pagal pastarąją nuostatą išimtis religinėms bendruomenėms nustatoma neatsižvelgiant į prekių ar paslaugų teikimo tikslo teisėtumo ir priemonės proporcingumo aspektus.
Tai reiškia, kad jei religinė bendrija teiktų gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nereikalautų tokioje veikloje užtikrinti lygybės principo taikymo nepaisant to, kad religinės bendruomenės pasirinkta priemonė, pavyzdžiui, būtų visiškai neproporcinga deklaruojamam tikslui arba, pavyzdžiui, pats tikslas apskritai negalėtų būti laikomas teisėtu. Neginčytina, jog tokia situacija teisiniu atžvilgiu nebūtų priimtina demokratinėje teisinėje valstybėje. Atsižvelgdami į tai, kad vadovaudamasi teisės aktais Lietuvos Respublika pripažindama bendruomenei religinės bendruomenės statusą tuo pačiu pripažįsta jos siekiamų religinių tikslų teisėtumą, manytume, kad kiekvienu atveju praktikoje sutinkamą lygių galimybių principo ribojimą religiniais arba tikėjimo tikslais teikiant gaminius, prekes ir paslaugas iš tiesų galima pateisinti tikslo teisėtumo ir priemonių proporcingumo kriterijais. Tačiau siekiant ištaisyti teisinį netikrumą lemiančią teisės spragą, manytume, kad yra tikslinga atitinkamai papildyti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 3 punktą. Be to, mūsų nuomone, siekis užtikrinti, kad tikslas, kurio siekdama religinė bendruomenė teikia paslaugas pažeisdama lygių galimybių principą, būtų teisėtas, o priemonės būtų proporcingos, nevaržo religijos laisvės, taip pat nepažeidžia bažnyčios bei valstybės atskirumo principo (taip pat kaip šių laisvių ir principų nepažeidžia reikalavimas, kad religinių tikslų įgyvendinimas neprieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms).
Pabrėžiame, kad siekiant tinkamai perkelti Direktyvos 2004/113/EB 4 straipsnio 5 dalį pasitarimų su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos bei Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovais metu buvo suderinta tokia Lietuvos Respublikos lygių galimybių 3 straipsnio 3 punkto formuluotė: „3) religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais, išskyrus gaminių, prekių ir paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma tam tikros lyties asmenims. Skirtingas požiūris dėl lyties, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas, galimas tik Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme numatytais atvejais.“ Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekto 3 straipsnio 3 punktą atitinkamai taisyti. Kartu pažymime, kad Projekto priedą reikėtų papildyti 3 punktu, kuriame būtų pateikta nuoroda į aptariamą direktyvą:
„3. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo
požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL 2004 L 373, p. 37).“
skundas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią instituciją tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas.
Keltinas klausimas, ar tokia nuostata atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, kuri įtvirtina, kad „[j]eigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.“
skundo tyrimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad aptariama nuostata neįtvirtina jokių saugiklių ir ribų skundo nagrinėjimo tęsimui, svarstytina, ar nebūtų tikslinga įtvirtinti, kiek kartų ir kokiam laikotarpiui tokį terminą galima pratęsti, ir (ar) galutinį terminą, taikomą skundo tyrimui. 4. Projekto 4, 12, 24 ir 30 straipsniuose vietoje sąvokos „juridiniai asmenys“ siūlytume vartoti „juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai“, nes kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtos įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso, be to, Lietuvos Respublikoje gali veikti užsienyje registruotos įmonės padalinys, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nėra laikomas juridiniu asmeniu. 5. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo tam tikri straipsniai, reglamentuojantys Lygių galimybių kontrolieriaus veiklą (pavyzdžiui, 11 straipsnis, nustatantis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisinius pagrindus, 12 straipsnis, įtvirtinantis Lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, 18 straipsnis, reglamentuojantis skundų priėmimą,
įgyvendina 2006 m. liepos 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, taip pat 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB, tam tikras nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose numatyti aspektai siūlomi reglamentuoti Lygių galimybių įstatymo normomis, šio įstatymo priedas turi būti pildomas nuorodomis į Direktyvą 2006/54/EB ir Direktyvą 2010/41/ES. 5. Lietuvos Respublikos Seimo statuto
priedas su nuorodomis į Europos Sąjungos teisės aktus, pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius“. Atsižvelgiant į tai, kad Projektas Lygių galimybių įstatymą dėsto nauja redakcija, kartu su Projektu turėtų būti teikiamos visų įstatymo priede nurodytinų ES teisės aktų bei Projekto atitikties lentelės. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2016-05-23 Nr. XIIP-4393 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) dėstomas nauja redakcija ir įvertinus tai, kad į keičiamą įstatymą perkeliamos iš Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įstatymo vykdymo priežiūrą, skundų priėmimą ir tyrimą, manytina, kad atitinkamai turėtų būti patikslinta įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtis. 2. Siekiant, kad teisės aktuose vartojamos sąvokos būtų aiškios ir vienareikšmiškai suprantamos bei įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,mokslo ir studijų institucijos“, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje, 6 straipsnyje ir kt. vietoj sąvokos ,,mokslo ir studijų sistemai priklausančios įstaigos“ vartoti teisės aktuose apibrėžtą sąvoką ,,mokslo ir studijų institucijos“. 3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtintus mokyklų tipus bei siekiant suderinti įstatymuose vartojamą terminiją, įstatymo projekto 3 straipsnio 8 punkte vietoj žodžių „bendrojo lavinimo mokyklų“ įrašytini žodžiai „bendrojo ugdymo mokyklų“. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme apibrėžtas sąvokas, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalies 5 punkte vietoj žodžio ,,darbo saugos“ įrašyti žodžius ,,darbuotojų saugos“. 5. Siūlytina įstatymo projekto 4, 12, 24 ir 30 straipsniuose vartojamą sąvoką „juridiniai asmenys“ keisti į sąvoką
„juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai“.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos ar kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse įsteigtos įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje gali veikti užsienyje registruotos įmonės padalinys, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nėra laikomas juridiniu asmeniu. 6. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 2 punkte įvestą trumpinį ,,religinės bendruomenės ir bendrijos“, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 7. Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatos nedera su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, pagal kurį lėšos iš valstybės biudžeto (asignavimai) tam tikroms programoms finansuoti skiriamos kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių įstatymu, todėl jos brauktinos. 8. Siūlytina braukti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį kaip perteklinę, kadangi nuoroda į Europos Sąjungos teisės aktus, nurodytus šio įstatymo priede, yra pateikiama keičiamo įstatymo 1 straipsnyje. 9. Siūlytina braukti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį kaip perteklinę, kadangi visų viešojo administravimo įstaigų veikla yra grindžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais. 10. Siūlytina įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą braukti kaip perteklinį, kadangi kas laikomi valstybės biudžeto asignavimų valdytojais yra nurodyta Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnyje. 11. Atsižvelgiant į tai, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje dirba ne tik darbuotojai pagal darbo sutartis, bet ir valstybės tarnautojai, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Be to, pažymėtina, kad valstybės tarnautojams darbo užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymas. 12. Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, svarstytina ar nereikėtų patikslinti įstatymo projekto 19 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyto Lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindo – kai jis dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad kituose įstatymuose, kuriuose yra reguliuojami valstybės pareigūnų įgaliojimų nutrūkimo pagrindai (pvz. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme), nurodoma, kad įgaliojimai nutrūksta kai jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai jis pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti pareigų. 13. Tikslintina įstatymo projekto 19 straipsnio 7 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, nes 6 dalis neturi punktų. 14. Siūlytina braukti keičiamo įstatymo
kontrolieriaus tarnybos finansavimas numatytas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. 15. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 24 straipsnio turinį, siūlytina įstatymo projekto V skyriaus bei 24 straipsnio pavadinimuose vietoj žodžiai
„skundų priėmimas“ įrašyti žodžius „skundų pateikimas“. 16. Tikslintina įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalies 2
punkte pateikta nuoroda į 24 straipsnį – skundo padavimo terminas numatytas įstatymo projekto 26 straipsnyje. 17.
nebenumato tokios teisinės formos juridinio asmens kaip „visuomeninė organizacija“ ir įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 18 straipsnį, visuomeninių organizacijų padaliniai, iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigti kaip juridiniai asmenys, nuo šio įstatymo įsigaliojimo yra laikomi juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, siūlytina braukti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalies 8 punkte žodžius ,,visuomeninės organizacijos” kaip perteklinius. 18. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, kurio įsigaliojimas numatytas
nusprendus numatyti vėlesnę įstatymo projekto įsigaliojimo datą, reikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t.y. vietoj žodžių ,,administracinio teisės pažeidimo“ įrašyti žodžius ,,administracinio nusižengimo“. 19. Siekiant įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 31 ir 32 straipsnių nuostatų perkelti į įstatymo projekto IV skyrių. 20. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymą, reikės pakeisti Seimo nutarimu patvirtintus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatus ir įvertinus tai, kad šis projektas yra susijęs su Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo projektu Nr. XIIP-4392, manytina, kad tinkamam šių įstatymų projektų inkorporavimui į teisės sistemą, reikėtų nustatyti vėlesnę ir vienodą jų įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] I. Šambaraitė,
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-11-08 Nr. XIIP-4393(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
Nr. XIIP-4393
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos lygių galimybių įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) dėstomas nauja redakcija ir įvertinus tai, kad į keičiamą įstatymą perkeliamos iš Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įstatymo vykdymo priežiūrą, skundų priėmimą ir tyrimą, manytina, kad atitinkamai turėtų būti patikslinta įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtis. Pritarti Siūlomas patikslintas įstatymo 1 straipsnis.
straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. , taip pat kad būtų įgyvendintos ir Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, kitų tarptautinių teisės aktų nuostatos. 2.
įstatymas nustato Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau
vienareikšmiškai suprantamos bei įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,mokslo ir studijų institucijos“, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje,
priklausančios įstaigos“ vartoti teisės aktuose apibrėžtą sąvoką ,,mokslo ir studijų institucijos“. Pritarti1
mokyklų tipus bei siekiant suderinti įstatymuose vartojamą terminiją, įstatymo projekto 3 straipsnio 8 punkte vietoj žodžių „bendrojo lavinimo mokyklų“ įrašytini žodžiai „bendrojo ugdymo mokyklų“. Pritarti1
sveikatos įstatyme apibrėžtas sąvokas, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalies 5 punkte vietoj žodžio ,,darbo saugos“ įrašyti žodžius
1
sąvoką „juridiniai asmenys“ keisti į sąvoką „juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai“. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos ar kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse įsteigtos įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje gali veikti užsienyje registruotos įmonės padalinys, kuris pagal Lietuvos
1 6.
1
trumpinį ,,religinės bendruomenės ir bendrijos“, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pritarti
nedera su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, pagal kurį lėšos iš valstybės biudžeto (asignavimai) tam tikroms programoms finansuoti skiriamos kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių įstatymu, todėl jos brauktinos. Pritarti
straipsnio redakciją. 1
perteklinę, kadangi nuoroda į Europos Sąjungos teisės aktus, nurodytus šio įstatymo priede, yra pateikiama keičiamo įstatymo
straipsnių numeracija. 1
straipsnio 3 dalį kaip perteklinę, kadangi visų viešojo administravimo įstaigų veikla yra grindžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais. Pritarti Komitetas siūlo išbraukti Įstatymo 16 straipsnį kaip perteklinį ir atitinkamai patikslinti Įstatymo 15 straipsnį. Atitinkamai keičiasi Įstatymo 16–22 straipsnių numeracija. 1
dalies 1 punktą braukti kaip perteklinį, kadangi kas laikomi valstybės biudžeto asignavimų valdytojais yra nurodyta Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnyje. Pritarti1
kontrolieriaus tarnyboje dirba ne tik darbuotojai pagal darbo sutartis, bet ir valstybės tarnautojai, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 17 straipsnio
užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymas.
Pritarti
12Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo,
svarstytina ar nereikėtų patikslinti įstatymo projekto 19 straipsnio 5 dalies
pagrindo – kai jis dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad kituose įstatymuose, kuriuose yra reguliuojami valstybės pareigūnų įgaliojimų nutrūkimo pagrindai (pvz. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme), nurodoma, kad įgaliojimai nutrūksta kai jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai jis pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti pareigų. Nepritarti1
dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, nes 6 dalis neturi punktų. Pritarti1
straipsnį kaip perteklinį, kadangi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos finansavimas numatytas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Pritarti1
įstatymo projekto V skyriaus bei 24 straipsnio pavadinimuose vietoj žodžiai
„skundų priėmimas“ įrašyti žodžius „skundų pateikimas“. Pritarti
1
pateikta nuoroda į 24 straipsnį – skundo padavimo terminas numatytas įstatymo projekto 26 straipsnyje. Pritarti1 17.
1
teisinės formos juridinio asmens kaip „visuomeninė organizacija“ ir įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 18 straipsnį, visuomeninių organizacijų padaliniai, iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigti kaip juridiniai asmenys, nuo šio įstatymo įsigaliojimo yra laikomi juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, siūlytina braukti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalies 8 punkte žodžius ,,visuomeninės organizacijos” kaip perteklinius. Pritarti
str. 2d. 8 p. redakciją. 1
nusižengimų kodeksą, kurio įsigaliojimas numatytas 2017 m. sausio 1 d., nebeliks administracinio teisės pažeidimo sąvokos, todėl nusprendus numatyti vėlesnę įstatymo projekto įsigaliojimo datą, reikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t.y. vietoj žodžių ,,administracinio teisės pažeidimo“ įrašyti žodžius
1
nereikėtų įstatymo projekto 31 ir 32 straipsnių nuostatų perkelti į įstatymo projekto IV skyrių. Pritarti2
nutarimu patvirtintus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatus ir įvertinus tai, kad šis projektas yra susijęs su Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo projektu Nr. XIIP-4392, manytina, kad tinkamam šių įstatymų projektų inkorporavimui į teisės sistemą, reikėtų nustatyti vėlesnę ir vienodą jų įsigaliojimo datą. Pritarti
1 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr.
IX-1826 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4393 (toliau – Projektas) ir teikia pastabų ir pasiūlymų. 1. Europos Komisijos teisingumo, vartotojų ir lyčių lygybės komisarė 2015 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pateikusi papildomą paklausimą dėl 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių bei paslaugų teikimo perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Paklausime buvo nurodoma, kad Direktyvos 2004/113/EB, kuri skirta sukurti sistemą kovai su diskriminacija dėl lyties galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir tiekti prekes bei teikti paslaugas srityje, siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą, 4 straipsnio 5 dalis numato, kad ši direktyva neužkerta kelio skirtingiems požiūriams, jei prekių tiekimą ir paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma vienos lyties asmenims pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 3 punktas įtvirtina, kad įstatymas (užtikrinantis, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, taip pat, kad būtų įgyvendintos ir Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, kitų tarptautinių teisės aktų nuostatos) netaikomas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu (toliau – religinės bendruomenės), teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais. Kitaip tariant, pagal pastarąją nuostatą išimtis religinėms bendruomenėms nustatoma neatsižvelgiant į prekių ar paslaugų teikimo tikslo teisėtumo ir priemonės proporcingumo aspektus.
Tai reiškia, kad jei religinė bendrija teiktų gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nereikalautų tokioje veikloje užtikrinti lygybės principo taikymo nepaisant to, kad religinės bendruomenės pasirinkta priemonė, pavyzdžiui, būtų visiškai neproporcinga deklaruojamam tikslui arba, pavyzdžiui, pats tikslas apskritai negalėtų būti laikomas teisėtu. Neginčytina, jog tokia situacija teisiniu atžvilgiu nebūtų priimtina demokratinėje teisinėje valstybėje. Atsižvelgdami į tai, kad vadovaudamasi teisės aktais Lietuvos Respublika pripažindama bendruomenei religinės bendruomenės statusą tuo pačiu pripažįsta jos siekiamų religinių tikslų teisėtumą, manytume, kad kiekvienu atveju praktikoje sutinkamą lygių galimybių principo ribojimą religiniais arba tikėjimo tikslais teikiant gaminius, prekes ir paslaugas iš tiesų galima pateisinti tikslo teisėtumo ir priemonių proporcingumo kriterijais. Tačiau siekiant ištaisyti teisinį netikrumą lemiančią teisės spragą, manytume, kad yra tikslinga atitinkamai papildyti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo
to, mūsų nuomone, siekis užtikrinti, kad tikslas, kurio siekdama religinė bendruomenė teikia paslaugas pažeisdama lygių galimybių principą, būtų teisėtas, o priemonės būtų proporcingos, nevaržo religijos laisvės, taip pat nepažeidžia bažnyčios bei valstybės atskirumo principo (taip pat kaip šių laisvių ir principų nepažeidžia reikalavimas, kad religinių tikslų įgyvendinimas neprieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms).
Pabrėžiame, kad siekiant tinkamai perkelti Direktyvos 2004/113/EB 4 straipsnio 5 dalį pasitarimų su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos bei Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovais metu buvo suderinta tokia Lietuvos Respublikos lygių galimybių 3 straipsnio 3 punkto formuluotė: „3) religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais, išskyrus gaminių, prekių ir paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma tam tikros lyties asmenims. Skirtingas požiūris dėl lyties, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas, galimas tik Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme numatytais atvejais.“ Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekto 3 straipsnio 3 punktą atitinkamai taisyti. Kartu pažymime, kad Projekto priedą reikėtų papildyti 3 punktu, kuriame būtų pateikta nuoroda į aptariamą direktyvą:
„3. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo
požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL 2004 L 373, p. 37).“ Nepritarti
Respublikos Seimas atmetė LR Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą Nr. XIIP-3776 ES, kuriuo buvo siekiama perkelti analogiškas Direktyvos 2004/113/EB nuostatas.
nacionalinę teisę. 1
skundas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią instituciją tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas. Keltinas klausimas, ar tokia nuostata atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, kuri įtvirtina, kad „[j]eigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.“
nagrinėjamo skundo tyrimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad aptariama nuostata neįtvirtina jokių saugiklių ir ribų skundo nagrinėjimo tęsimui, svarstytina, ar nebūtų tikslinga įtvirtinti, kiek kartų ir kokiam laikotarpiui tokį terminą galima pratęsti, ir (ar) galutinį terminą, taikomą skundo tyrimui. Pritarti
siūlytume vartoti „juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai“, nes kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtos įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso, be to, Lietuvos Respublikoje gali veikti užsienyje registruotos įmonės padalinys, kuris pagal Lietuvos
1 5.
1
straipsniai, reglamentuojantys Lygių galimybių kontrolieriaus veiklą (pavyzdžiui, 11 straipsnis, nustatantis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisinius pagrindus, 12 straipsnis, įtvirtinantis Lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, 18 straipsnis, reglamentuojantis skundų priėmimą, 20 straipsnis, numatantis skundų padavimo terminą ir pan.) perkelia ir įgyvendina 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, taip pat 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB, tam tikras nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose numatyti aspektai siūlomi reglamentuoti Lygių galimybių įstatymo normomis, šio įstatymo priedas turi būti pildomas nuorodomis į Direktyvą 2006/54/EB ir Direktyvą 2010/41/ES. Pritarti
statuto 135 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad „jei prie įstatymo projekto yra priedas su nuorodomis į Europos Sąjungos teisės aktus, pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius“. Atsižvelgiant į tai, kad Projektas Lygių galimybių įstatymą dėsto nauja redakcija, kartu su
bei Projekto atitikties lentelės. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4393(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2016-11-081 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas siūlome patikslinti įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas:
straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. , taip pat kad būtų įgyvendintos ir Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, kitų tarptautinių teisės aktų nuostatos. 2. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau
2016-11-081 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas siūlome patikslinti įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas:
1Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga,
finansuojama iš valstybės biudžeto. Atskiroms valstybės programoms, susijusioms su lygių galimybių kontrolieriaus vykdoma veikla, finansuoti Seimo ar Vyriausybės sprendimu skiriama papildomai lėšų iš valstybės biudžeto. 2.
atsiskaitomąją sąskaitą banke, ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba“ ir savo pavadinimu. Už Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako lygių galimybių kontrolierius. 3. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai vadovauja lygių galimybių kontrolierius. 4. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos tikslus ir funkcijas, teises, veiklos organizavimą bei vidaus administravimo kontrolę nustato Seimo patvirtinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatai.“
2016-11-081 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas siūlome išbraukti Įstatymo 16 straipsnį kaip perteklinį. Atitinkamai keičiasi Įstatymo 16–22 straipsnių numeracija. Pasiūlymas:
pagrindai
galimybių kontrolieriaus tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. 2. Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, taikymą. 3. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo veiklą grindžia įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, naujovių ir atvirumo permainoms principais. Principai apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. 4. Lygių galimybių tarnyba turi teisę tapti tarptautinių organizacijų nare. 5. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai vadovauja lygių galimybių kontrolierius.“
2016-11-081 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas siūlome patikslinti įstatymo 16 straipsnį (buvusį 17 straipsnį) ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: ,, 16 straipsnis. Lygių galimybių kontrolierius 1.
Lygių galimybių kontrolierius:
1) yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai skirtų asignavimų valdytojas;
2) vadovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir organizuoja jos darbą;
3) atstovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kaip juridiniam asmeniui, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu;
4) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos struktūrą, darbuotojų pareigybių sąrašus, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų asignavimų;
5) nustato Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojų darbo užmokestį;
6) tvirtina pareigybių aprašymus; 7)įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojus;
8) suteikia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojams atostogas, siunčia juos į komandiruotes;
9) priima sprendimus dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo;
10) skatina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojus bei skiria jiems tarnybines (drausmines) nuobaudas;
11) tvarko finansinę apskaitą ir atskaitomybę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
12) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbo reglamentą;
1) sprendžia savo kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą;
2) atstovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose;
3) pagal kompetenciją užtikrina, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
4) spręsdamas savo kompetencijai priskirtus klausimus, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus;
5) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos administracijos padalinių nuostatus ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymus;
6) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašus neviršydamas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustatyto didžiausio leidžiamo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus;
7) vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas;
8) užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, efektyvios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vidaus kontrolės sukūrimą, veikimą ir tobulinimą;
9) garantuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi;
10) užtikrina vienodą ir kompetentingą fizinių ir juridinių asmenų konsultavimą lygių galimybių kontrolieriaus veiklos klausimais;
11) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.
Lygių galimybių kontrolierius:
1) yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai skirtų asignavimų valdytojas;
2) vadovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir organizuoja jos darbą;
3) atstovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kaip juridiniam asmeniui, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu;
4) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos struktūrą, darbuotojų pareigybių sąrašus, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų asignavimų;
5) nustato Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojų darbo užmokestį;
6) tvirtina pareigybių aprašymus; 7)įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojus;
8) suteikia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojams atostogas, siunčia juos į komandiruotes;
9) priima sprendimus dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo;
10) skatina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojus bei skiria jiems tarnybines (drausmines) nuobaudas;
11) tvarko finansinę apskaitą ir atskaitomybę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
12) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbo reglamentą;
1) sprendžia savo kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą;
2) atstovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose;
3) pagal kompetenciją užtikrina, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
4) spręsdamas savo kompetencijai priskirtus klausimus, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus;
5) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos administracijos padalinių nuostatus ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymus;
6) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašus neviršydamas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustatyto didžiausio leidžiamo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus;
7) vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas;
8) užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, efektyvios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vidaus kontrolės sukūrimą, veikimą ir tobulinimą;
9) garantuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi;
10) užtikrina vienodą ir kompetentingą fizinių ir juridinių asmenų konsultavimą lygių galimybių kontrolieriaus veiklos klausimais;
11) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas. 2.
įsakymus. 3. 2. Kai lygių galimybių kontrolierius atostogauja, yra išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku jį pavaduoja vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o kai jis negali pavaduoti – Seimo kontrolierius. Pritarti
2016-11-081 Argumentai: Komitetas siūlo papildyti Įstatymo 17 straipsnio
vadovautis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais ir šią dalį išdėstyti taip: Pasiūlymas: ,,1. Lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka, tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. Pritarti
2016-11-081 Argumentai: Siūlome patikslinti Įstatymo 21 straipsnio (buvusio 22 str.) pavadinimą ir išbraukti Įstatymo 21 straipsnio (buvusio 22 str. ) 1 ir 2 d. kaip perteklines. Pasiūlymas: ,,22 straipsnis. Lygių galimybių kontrolieriaus darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos
apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. 2. Lygių galimybių kontrolierius valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“
2016-11-081 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 2d. 1 p. siūlome patikslinti Įstatymo 21 str. 3 d., kad pasibaigus lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų laikui, jis turėtų teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ankstesnes pareigas ir šią dalį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: ,,3.
Pasibaigus įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, kai lygių galimybių kontrolieriui įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, lygių galimybių kontrolierius turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ankstesnį darbą ankstesnes pareigas.“
2016-11-081 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas siūlome patikslinti Įstatymo 29 str. 2d. 8 p. ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: ,,8) su pareiškimu kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, taip pat prašant ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto atitikimą šiam įstatymui bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui, religinės bendruomenės ir bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos arba asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas atitinka šį įstatymą ar Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą.“
2016-11-082 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą dėl įstatymo įsigaliojimo, Komitetas siūlo papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“
2016-11-081 Argumentai: Atsižvelgiant į Europos teisės departamento pastabą tikslinama Įstatymo 27 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstoma taip: Pasiūlymas: ,,2. Atsisakant nagrinėti skundą, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai.
Tais atvejais, kai skundas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią instituciją tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas skundas turi būti perduotas viešojo administravimo subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus nagrinėti skundą, ir apie tai pranešama pareiškėjui. Pritarti
2016-11-081 Argumentai: Atsižvelgiant į Europos teisės departamento pastabą tikslinama Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstoma taip: Pasiūlymas: ,,2. Dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio, būtinumo atlikti papildomą tyrimą (gauti dokumentus, paaiškinimus, apklausti suinteresuotus asmenis ir kt.), skundo tyrimo terminas gali būti pratęsiamas vienam mėnesiui. Apie lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas.“
sutarimu ,,už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo NR. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4393(2) (nauja redakcija). Komiteto pirmininkė (Parašas) Zita Žvikienė (Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė)