Lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
2 punktą:
2) juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra, taip pat šiam juridiniam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, įgytą po to, kai deklaruojantis tapo šio juridinio asmens dalyviu;
nauju 7 punktu:
7) informaciją apie juridinių asmenų, kurių dalyvis deklaruojantysis, jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra, sudarytas viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias metinė apmokėjimų už parduotus daiktus, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas (įskaitant nuomą) metinė suma yra ne mažesnė kaip 3 tūkstančiai eurų;
7 punktą laikyti atitinkamai 8 punktu:
7) 8) artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant prasmingai praplėsti deklaracijų turinį bei viešųjų ir privačių interesų konfliktų išaiškinimo galimybes. Siūlymai teikiami ir reaguojant į pastaruoju metu žurnalistiniuose tyrimuose atskleistas privačių interesų deklaravimo spragas, kai asmeniniai interesai yra bandomi pridengti per valdomas įmones. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatyme nenumatyta deklaruoti tų faktų, kai valstybės ar savivaldybės politikų valdomos privačios įmonės laimi viešųjų pirkimų konkursus, gauna pelningus valstybės ar savivaldybių užsakymus. Galimi atvejai, kai tas laimėjusią viešąjį pirkimo konkursą įmonės savininkas (dalininkas) naudodamasis savo pareigomis rūpinosi, kad būtent toks, jo dalyvavimui palankus, pirkimas būtų organizuotas, įtakojo konkurso sąlygų parengimą ir pan. ir taip pateko į viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Dabar tokie atvejai išryškėja atsitiktinai, kartais dėl to kyla vieši skandalai, nes viešųjų pirkimų laimėtojus galima rasti atitinkamoje interneto informacinėje sistemoje, toliau reiktų atskirai aiškintis tokių įmonių akcininkus ar dalininkus, dar po to – ar jie kaip nors neįtakojo laimėto konkurso, todėl tokia kontrolė yra gana apsunkinta. Kas kita, jeigu politiko privačių interesų deklaracijoje būtų privalomai nurodomi jo įmonių laimėti viešieji pirkimai.
Šiuo metu Įstatyme numatyta prievolė deklaracijoje nurodyti juridinį asmenį, kurio dalyvis deklaruojantis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra, bet nėra prievolės nurodyti šiam juridiniam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, įgytą po to, kai deklaruojantis tapo šio juridinio asmens dalyviu. Kaip matome iš spaudoje atskleistų faktų, prisidengdami minėto deklaravimo nereikalavimu kai kurie politikai per savo valdomas įmones gali slapta kaupti nekilnojamąjį turtą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įvesti prievolę deklaruoti informaciją apie juridinių asmenų, kurių dalyvis deklaruojantysis, jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra, laimėtus viešųjų pirkimų konkursus ir gautus užsakymus prekėms ir paslaugoms teikti bei darbams atlikti, jei užsakymo suma yra ne mažesnė kaip 3 tūkstančiai eurų. Taip pat siūloma praplėsti deklaracijos turinį, reikalaujant nurodyti ne tik juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra, bet taip pat ir šiam juridiniam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, įgytą po to, kai deklaruojantis tapo šio juridinio asmens dalyviu;
Esminis laukiamas po tokių pakeitimų teigiamas rezultatas – didesnis viešųjų pirkimų konkursų skaidrumas ir politikų neskaidraus nekilnojamojo turto įsigijimo prevencija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliktas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Tikėtina, kad Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos mažinant korupciją viešuosiuose pirkimuose ir šešėlinių pajamų naudojimą įgyjant nekilnojamąjį turtą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikėtina, kad verslui ir jo plėtrai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką dėl pagerėjusių galimybių skaidriai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, – kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Pakeisti Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 „Dėl Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikėtų. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikėtų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminis žodis, kurio reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „interesų deklaravimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys:
Jurgis Razma
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-06- Nr. Į 2016-06-10 Nr. S-2016-4250 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP4382(2) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4382(2), pažymime, kad pasiūlymų ir pastabų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2016-06-15 Nr. XIIP-4382(2) Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
taip:“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
interesų deklaracijoje privalo nurodyti juridiniam asmeniui, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra, „<...> priklausantį nekilnojamąjį turtą, įgytą po to, kai jis tapo šio juridinio asmens dalyviu“, diskutuotina dėl joje nustatytos pareigos deklaruoti tik nekilnojamąjį turtą, kuris yra viena iš viso juridinio asmens turimo ir valdomo turto sudėtinių dalių. Tad tokios redakcijos projekto nuostata kelia abejonių dėl projektu siekiamo tikslo, nurodyto aiškinamajame rašte, įgyvendinimo. Taip pat pažymėtina, kad priėmus siūlomą nuostatą, būtų neaiški ir praktinio jos taikymo tvarka. Be to, 1 dalies 2 punkte žodį
„priklausantį“ reikėtų išbraukti kaip perteklinį, o formuluotėje „po to, kai
<...> tapo“ nurodytą termino skaičiavimo būdą, kuris yra neaiškus, patikslinti (pvz., „nuo to momento, kai <...>“). 3. Reikia suvienodinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamą sąvoką „deklaruojantis“, 7 punkte –
„deklaruojantysis“ - su galiojančiame įstatyme vartojama sąvoka „deklaruojantis
asmuo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]