Lyginamasis variantas
2017 m. sausio 23 d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 739 straipsnio pakeitimas Papildyti 739 straipsnį 9 dalimi:
„9) darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, neviršijanti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuotos absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš periodiškai gaunamų pajamų ir išmokų – darbo užmokesčio, pensijų (tarp jų ir neįgaliųjų gaunamų netekto darbingumo pensijų) – antstoliai nepalieka skolininkams lėšų net minimaliam išgyvenimui, socialiai priimtino poreikių minimumo patenkinimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų ir išmokų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, net ir tada, kai tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nors CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko šeimos pragyvenimui reikalingą pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ši nuostata taikoma tik vykdant išieškojimą iš turto, kuris reglamentuotas CPK XLVII skyriuje „Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“. Tačiau nėra nustatyta jokia minimali pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė: vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų ir išmokų, reglamentuotą CPK LI skyriuje „Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka“, pagal 736 straipsnį iš bet kokio dydžio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, gali būti išskaitoma iki 50 procentų. Pvz., jei asmens gaunamas darbo užmokestis būtų 2 eurai, iš jo būtų galima išskaityti 1 eurą. Taigi, periodiškai gaunamų lėšų dalis, būtina minimaliam išgyvenimui, niekaip nėra apsaugota. Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą pragyvenimui paliekamos ypač mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur.
Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pragyvenimo šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą. Noriu pabrėžti, kad minimaliam išgyvenimui akivaizdžiai nepakankamos sumos paliekamos ir tais atvejais, kai vykdomas išieškojimas iš MMA dydžio neviršijančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies. Jei MMA dydžio darbo užmokestį gaunantis asmuo gyvena vienas, iš jo pagal CPK 736 straipsnyje nustatytą reglamentavimą išskaičiavus 20 proc., pragyvenimui lieka 268 Eur, o išskaičiavus 50 proc. – vos 167 Eur. Lietuvos statistikos departamentas, periodiškai atlikdamas gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą, nustato ir skelbia duomenis, kokia mažiausia pinigų suma reikalinga įprastiniams poreikiams patenkinti. Pastarojo tyrimo duomenimis, 2015 m. ši mažiausia suma 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose vienam asmeniui per mėnesį buvo 357 Eur, kituose miestuose – 327 Eur, kaime – 274 Eur (Vilniuje – 396, Kaune – 330, Klaipėdoje – 356, Šiauliuose – 319, Panevėžyje – 264; apskrityse: Alytaus – 316, Kauno – 318, Klaipėdos – 339, Marijampolės – 237, Panevėžio – 293, Šiaulių
Tokia padėtis pažeidžia žmogaus teises patenkinti esminius, gyvybiškai svarbius poreikius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat tarptautinių teisės aktų saugomą teisę į gyvybę ir asmens orumą. Rezultatas – daugybė absoliučiame skurde ir neviltyje gyvenančių žmonių, kuriems vykdant išieškojimą paliekamos minimaliam išgyvenimui nepakankamos sumos. Akivaizdu, kad šią padėtį būtina skubiai keisti, įstatyme įtvirtinant draudimą nukreipti išieškojimą ne tik į asmens išgyvenimui būtiną turto, bet ir pajamų bei išmokų dalį. Jai turėtų būti nustatyta tokia pat absoliuti neliečiamybė, apie kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė pateikdamas išaiškinimą dėl CPK 668 straipsnyje įtvirtintų apribojimų vykdant išieškojimą iš turto: „Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.“ (pabraukta mano, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 28).
28). Vis dėlto sprendžiant klausimą, kaip turėtų būti nustatyta minimali periodiškai gaunamų lėšų dalis, kuriai taikoma absoliuti neliečiamybė, pastebėtina, kad aukščiau nurodytas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas rodiklis „mažiausia pinigų suma, reikalinga įprastiniams poreikiams patenkinti“ yra gaunamas apklausiant gyventojus (kaip mane informavo Lietuvos statistikos departamentas, klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, atsižvelgiant į esamą namų ūkio sudėtį ir įprastines būtinąsias išlaidas, kokios mažiausios pinigų sumos (eurais) per mėnesį pakaktų, kad Jūsų namų ūkis galėtų sudurti galą su galu?“, o prieš šį klausimą pateikiamas klausimas, kaip verčiasi namų ūkis, su atsakymų variantais: labai sunkiai, sunkiai ir t. t.) Todėl manyčiau, kad įstatyme nustatant minimalią pajamų ir išmokų dalį, iš kurios negali būti išieškota, reiktų remtis ne nurodytu Lietuvos statistikos departamento rodikliu, kuris gaunamas gyventojų apklausos būdu, bet kitais rodikliais, kurie objektyviau apibrėžtų asmens minimalių poreikių patenkinimui būtiną pinigų sumą. Mano įsitikinimu, toks rodiklis galėtų būti absoliutaus skurdo riba, parodanti, kokia pinigų suma būtina, kad konkrečioje vietovėje gyvenantis žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną pagrindinių poreikių minimumą. Šiuo metu Lietuvoje absoliutaus skurdo riba nėra nustatoma, nors 2015 metais Lietuvos Carito užsakymu atliktame Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr.
Boguslavo Gruževskio tyrime „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“ konstatuota, jog ją būtų tikslinga skaičiuoti, nes šiuo metu naudojama santykinio skurdo skaičiavimo metodika neleidžia tinkamai įvertinti skurdo Lietuvoje ir kitose neturtingose šalyse – gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius ir nėra aišku, ar suma, kuri įvardijama kaip skurdo rizikos riba, yra pakankama patenkinti būtiniausius asmens poreikius (žr. http://www.caritas.lt/ckfinder/userfiles/files/Caritas_internetui2%284%29.pdf). Pažymėtina, kad nustatyti absoliutaus skurdo ribą raginau dar praėjusios vyriausybės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri 2016-04-05 raštu „Dėl absoliučios skurdo ribos ir asmens poreikių vertinimu pagrįsto valstybės remiamų pajamų dydžio nustatymo“ mane informavo, kad ši ministerija „ketina iki šių metų spalio 1 d. parengti ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti minimalių poreikių apskaičiavimo metodiką“. Todėl manyčiau, kad Seimui pareiškus politinę valią įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad asmens išgyvenimui būtina pajamų ir išmokų dalis, neviršijanti absoliutaus skurdo ribos, vykdant išieškojimą yra neliečiama, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų pakankamai laiko iki 2018 m. pradžios atlikti būtinus darbus, kad absoliutaus skurdo riba būtų apskaičiuota ir šią nuostatą būtų galima taikyti jau kitais metais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į Seimo nario N. Puteikio gaunamus skurstančių žmonių, kurie dėl skolų išieškojimo neturi net minimaliam išgyvenimui būtinų lėšų, pagalbos prašymus, konsultuojantis su teisininku, asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovu Pauliumi Markevičiumi. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. 739 straipsnis.
Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos;
4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;
5) laidojimo pašalpa;
6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai;
7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta;
8) išeitinės išmokos. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13) Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-2518, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20310 Nr. XIII-140, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29844 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma papildyti 739 straipsnį nauja 9 dalimi, nustatant, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, neviršijanti Lietuvos statistikos departamento skelbiamos absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Įtvirtinus esminių, gyvybiškai svarbių poreikių minimaliam patenkinimui būtinos pajamų, išmokų ir davinių dalies apsaugą, bus užtikrintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei tarptautinių teisės aktų saugomos žmogaus teisės į gyvybę ir asmens orumą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Tiesioginės įtakos kriminogeninei padėčiai įstatymas neturės, tačiau padidintų visuomenės saugumą plačiąja prasme, nes padėtų apsaugoti esminius, gyvybiškai svarbius absoliutų skurdą kenčiančių piliečių interesus. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas ne tik neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet ir sudaro sąlygas apginti šiuo metu pažeidžiamas žmogaus teises. 11. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymo įgyvendinimui reikės užtikrinti, kad būtų periodiškai apskaičiuojami absoliutaus skurdo ribos dydžiai įvairiuose miestuose ir regionuose. Atitinkamos metodikos parengimą, patvirtinimą ir duomenų apskaičiavimą per protingus terminus (projekto autorių vertinimu, iki 2018 m.) turėtų organizuoti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant projektą atsižvelgta į Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrimą „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“, 2015 m. atliktą Lietuvos Carito užsakymu. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Išieškojimas iš pajamų ir išmokų, skurdas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-01-30 Nr. S-2017-810 Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIiP-4370(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4370(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius
2017-01-25 Nr. XIIP-4370(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
projekte siūloma nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalies, neviršijančios pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuotos absoliutaus skurdo ribos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu planuojama patvirtinti minimalių poreikių apskaičiavimo metodiką, kuri būtų taikoma įgyvendinant įstatymo projekte siūlomą įtvirtinti nuostatą. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomame pakeitime po žodžio „Vyriausybės“ reikėtų įrašyti žodžius „ar jos įgaliotos institucijos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „absoliutaus skurdo riba“ teisės aktuose nėra vartojama, todėl svarstytinas šios sąvokos vartojimas įstatymo projekte. 2. Svarstytina, ar nustačius siūlomą teisinį reguliavimą neturėtų būti įtvirtintos ir pereinamojo laikotarpio nuostatos, nustatančios, kaip būtų vykdomas išieškojimas, pradėtas iki įstatymo įsigaliojimo. 3. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekte priėmimo datoje nenurodytina konkreti priėmimo data;
2) Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio vienintelę dalį sudaro punktai, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė tikslintina šiuo aspektu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 2396376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 739 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-4370(2) 2018-06-20
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas Artūras Remeikis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginės analizės skyriaus vedėja Vaida Budzevičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė Aistė Adomavičienė, „Galiu gyventi“ nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos advokacijos vadovas Girvydas Duoblys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti
2017-01-251 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
nebūtų išieškoma iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalies, neviršijančios pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuotos absoliutaus skurdo ribos.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu planuojama patvirtinti minimalių poreikių apskaičiavimo metodiką, kuri būtų taikoma įgyvendinant įstatymo projekte siūlomą įtvirtinti nuostatą. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomame pakeitime po žodžio „Vyriausybės“ reikėtų įrašyti žodžius „ar jos įgaliotos institucijos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „absoliutaus skurdo riba“ teisės aktuose nėra vartojama, todėl svarstytinas ios sąvokos vartojimas įstatymo projekte. Pritarti iš dalies Siūloma svarstomą projektą atmesti ir pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai. Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų. Siūloma projekto XIIIP-1653 7 straipsnio redakcija:
Pakeisti 689 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, viršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir
(ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą.“
2Svarstytina,
ar nustačius siūlomą teisinį reguliavimą neturėtų būti įtvirtintos ir pereinamojo laikotarpio nuostatos, nustatančios, kaip būtų vykdomas išieškojimas, pradėtas iki įstatymo įsigaliojimo. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekte priėmimo datoje nenurodytina konkreti priėmimo data;
2) Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio vienintelę dalį sudaro punktai, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė tikslintina šiuo aspektu.
Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai. 4. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-02-08 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4370(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2018-03-05 Projektu siūloma CPK 739 straipsnyje nustatyti, kad vykdymo procese nebūtų galima priverstine tvarka išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, neviršijanti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuotos absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Tai yra, pagal teisinio reguliavimo dalyką ir siekiamą tikslą, siūloma nustatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų ribojimo sumą. Pažymėtina, kad CPK 739 straipsnyje yra išvardytos piniginių išmokų rūšys (su darbo santykiais susijusios išmokos, socialinės pašalpos, pensijos ir kt.), iš kurių visais atvejais negalimas ieškojimas.
Atsižvelgiant į tai, kad projektu nesiekiama nustatyti naujos išmokos rūšies, o tik apriboti išieškojimą paliekant skolininkui atitinkamo dydžio pinigų sumą, manytina, kad pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė neatitinka CPK 739 straipsnio nuostatos paskirties. Minimalios sumos, kuri negali būti išieškoma iš skolininko, nustatymas yra CPK 736 straipsnio reguliavimo dalykas. Tačiau, kaip minėta prie Teisėjų tarybos siūlymo įvertinti CPK 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1652 tikslingumą (šio rašto 1 punktas), svarstytina, ar visais atvejais siūlomas teisinis reguliavimas, ypač įtvirtintas imperatyvia teisės norma, nepažeis skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, t. y. atitiks proporcingumo principą. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-08-02 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Nr. SV-S-194 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4370(2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad: 1.1.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, neviršijanti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuotos absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jam pragyventi. Tačiau šiuo metu nėra nei Įstatymo projekte nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (ar kitos institucijos) patvirtintos metodikos, pagal kurią apskaičiuojamas absoliutaus skurdo ribos dydis, nei teisės aktuose apibrėžtos sąvokos „absoliuti skurdo riba“. Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas yra vienas iš pagrindinių Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždavinių, numatytų Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau
Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.1.2 papunktyje numatyta socialines išmokas susieti su minimaliu vartojimo krepšeliu. Šiai nuostatai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengs ir Lietuvos Respublikos Seimui 2017 m. trečiąjį ketvirtį pateiks įstatymų projektus, kuriuos patvirtinus Lietuvos Respublikos Seimui bus apibrėžta minimalaus vartojimo krepšelio sąvoka ir dydis, suprantami kaip Įstatymo projekte minima absoliutaus skurdo riba, o socialinių išmokų dydžiai bus susieti su minimalaus vartojimo krepšelio dydžiu. 1.2.
skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų klausimas, tačiau sistemiškai nevertinamos ir nekeičiamos kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimo iš skolininko turto bei pajamų tvarką ir skolininko interesų apsaugą. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 482 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-283“ pritardama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-283, atkreipė Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad minėtu projektu siūlomi pakeitimai yra fragmentiški, ir nurodė, kad, įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, bus kompleksiškai įvertintos skolininko interesų apsaugą reguliuojančios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, įskaitant Įstatymo projektu numatomą keisti išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarką, ir iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui bus pateikti su skolininko interesų apsauga susijusių teisės aktų projektai. Pritarti
2017-11-091 Argumentai: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1242 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra apibrėžiama minimalių vartojimo poreikių dydžio sąvoka: „1) minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti;“.
Nurodyto įstatymo 3 straipsniu nustatoma šio dydžio apskaičiavimo tvarka, taip pat ir tai, kad „MVPD ateinantiems kalendoriniams metams euro tikslumu kasmet apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir iki gruodžio 31 d. tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro.“ Pacituotas minimalių vartojimo poreikių dydžio apibrėžimas iš esmės atitinka absoliutaus skurdo ribos sampratą. Kadangi absoliutaus skurdo ribos sąvoka įstatymais nėra apibrėžta, tačiau Seimo rudens sesijoje numatoma priimti Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1242, kuriame bus apibrėžtas minimalių vartojimo poreikių dydis, suprantamas taip pat, kaip absoliutaus skurdo riba, projektą tikslinga pakoreguoti, įrašant tą sąvoką, kuri bus apibrėžta įstatymu. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 1 straipsnį, išdėstant jį taip: “1 straipsnis.
Papildyti 739 straipsnį 9 dalimi:
„9) darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei
davinių dalis, neviršijanti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuotos absoliutaus skurdo ribos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto minimalių vartojimo poreikių dydžio, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui.“ Nepritari CPK 739 straipsnyje yra išvardytos piniginių išmokų rūšys (su darbo santykiais susijusios išmokos, socialinės pašalpos, pensijos ir kt.), iš kurių visais atvejais negalimas ieškojimas. Atsižvelgiant į tai, kad projektu nesiekiama nustatyti naujos išmokos rūšies, o tik apriboti išieškojimą paliekant skolininkui atitinkamo dydžio pinigų sumą, manytina, kad pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė neatitinka CPK 739 straipsnio nuostatos paskirties. Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai. Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų. 3. Seimo narys Naglis Puteikis 2017-11-091 Argumentai:
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
dydžio sąvoka: „1) minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti;“. Nurodyto įstatymo 3 straipsniu nustatoma šio dydžio apskaičiavimo tvarka, taip pat ir tai, kad „MVPD ateinantiems kalendoriniams metams euro tikslumu kasmet apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir iki gruodžio 31 d. tvirtinamas socialinės apsaugos ir darbo ministro.“ Pacituotas minimalių vartojimo poreikių dydžio apibrėžimas iš esmės atitinka absoliutaus skurdo ribos sampratą. Kadangi absoliutaus skurdo ribos sąvoka įstatymais nėra apibrėžta, tačiau Seimo rudens sesijoje numatoma priimti Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1242, kuriame bus apibrėžtas minimalių vartojimo poreikių dydis, suprantamas taip pat, kaip absoliutaus skurdo riba, projektą tikslinga pakoreguoti, įrašant tą sąvoką, kuri bus apibrėžta įstatymu. Be to, įstatymo projektą siūloma papildyti, kad būtų užtikrintas ne tik paties skolininko, bet ir jo išlaikomų nedarbingų šeimos narių minimalių poreikių patenkinimas, nustatant, kad tuo atveju, jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, nustatoma taip, kad kiekvienam išlaikytiniui pragyvenimui liktų minimalių vartojimo poreikių dydžio suma. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 1 straipsnį, išdėstant jį taip: “1 straipsnis.
739 straipsnio pakeitimas Papildyti 739 straipsnį 9 dalimi:
„9) darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei
davinių dalis, neviršijanti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuotos absoliutaus skurdo ribos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto minimalių vartojimo poreikių dydžio, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma.” Nepritarti CPK 739 straipsnyje yra išvardytos piniginių išmokų rūšys (su darbo santykiais susijusios išmokos, socialinės pašalpos, pensijos ir kt.), iš kurių visais atvejais negalimas ieškojimas. Atsižvelgiant į tai, kad projektu nesiekiama nustatyti naujos išmokos rūšies, o tik apriboti išieškojimą paliekant skolininkui atitinkamo dydžio pinigų sumą, manytina, kad pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė neatitinka CPK 739 straipsnio nuostatos paskirties. Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai. 4. Seimo nariai:
Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Robertas Šarknickas, Rūta Miliūtė 2017-12-19 N Argumentai: I. Dėl keičiamo Civilinio proceso kodekso straipsnio pakeitimo Įstatymo projektu Nr. XIIP-4370(2) (toliau – Projektas) siekiama įtvirtinti, kad vykdymo procese nebūtų galima priverstine tvarka išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, neviršijanti pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuotos absoliutaus skurdo ribos, jei tai yra vienintelės skolininko gaunamos piniginės lėšos, būtinos jo pragyvenimui.
Minėtą nuostatą siekiama įtvirtinti į LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 str. Pažymėtina, kad CPK 739 str. yra išvardytos išmokos, kompensacijos, pašalpos, pensijos bei kitos sumos, mokamos skolininkui, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Tuo tarpu Projektu nėra siekiama įtvirtinti naują išmokos rūšį, į kurią nebūtų galima nukreipti priverstinio skolos išieškojimo. Projekto pagrindinis tikslas – įtvirtinti ribą, kuri visais atvejais privalo likti skolininkui, kaip minimalių jo vartojimų poreikių užtikrinimo priemonė, nuo kurios nebebūtų galimi išskaitymai CPK 736 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, CPK 739 str. keitimas yra netikslingas, o siekiant tinkamai įgyvendinti Projekto tikslus, siūlytina keisti ir papildyti CPK 736 str. nauja 4 dalimi. II. Dėl ribos, iš kurios nebegalimi išskaitymai, dydžio Šiuo metu Projekte riba, iš kurios būtų nebegalimi išskaitymai CPK 736 str. nustatyta tvarka, siūlytina laikyti sumą, neviršijančią pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuotos absoliutaus skurdo ribos. Būtina paminėti, kad Seimas 2017-12-05 nustatė naują socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklį – minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD), apskaičiuojamą vadovaujantis minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra, vidutinėmis mėnesinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis eurais, vidutinės metinės infliacijos ateinančių metų rugsėjo mėnesio prognoze ir namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis. 2017 m. apskaičiuotas MVPD sudaro 238 eurus.
Atsižvelgiant į naujai priimtą reglamentavimą, manytina, kad riba, iš kurios nebegalėtų būti daromi išskaitymai CPK 736 str. nustatyta tvarka, tikslinga būtų laikyti MVPD. Be kita ko, siekiant kuo labiau apginti bei užtikrinti kreditorių interesus bei neeliminuoti galimybės iš mažas pajamas gaunančių skolininkų priverstine tvarka vykdymo procese atgauti skolą, siūlytina įtvirtinti ir galimą minimalią 5 procentų išskaitą iš MVPD, paliekant galimybę įstatymais ar teismo nutartimi, individualiai įvertinus skolininko finansinę būklę bei kitas aplinkybes, nustatyti didesnį išskaitų dydį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma:
Pasiūlymas: Papildyti 736 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka išskaitant iš skolininkui
priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, skolininkui privalo būti užtikrinta ir nuosavybės teisėmis palikta suma, lygi minimaliam vartojimo poreikių dydžiui, nuo šios sumos išskaičius iki penkių procentų dydžio išskaitą, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.“ Nepritarti Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
atmesti, atsižvelgiant į jam pateiktas pastabas ir į tai, kad siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai. Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė