Projekto lyginamasis variantas
2 dalimi: „
stambiu mastu, neturėdamas kompetentingos institucijos išduoto leidimo verstis maisto tvarkymo veikla, ar kitu neteisėtu būdu, tvarkė maistą, taip pat tas, kas versliškai ar stambiu mastu klastojo maistą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
dalis laikyti 3 ir 4 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Bronius Pauža Kazys Starkevičius
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Apie neteisėtą maisto tvarkymą, maisto klastojimą ir vartotojų apgaudinėjimą garsiausiai imta kalbėti po daugelį Europos šalių sukrėtusio tyrimo, kurio metu buvo nustatyta, kad įvairiuose mėsos gaminiuose jautiena buvo pakeista gerokai pigesne, galimai net nelegaliai pagaminta arkliena. Tokių mėsos konservų su arkliena buvo aptikta ir Lietuvoje. Italijoje nustatyta atvejų, kai prastenės rūšies alyvuogių aliejaus etiketėse buvo nurodyta aukščiausia rūšis. Alyvuogės buvo mirkomos vario sulfate, kad pakeistų spalvą. Didžiojoje Britanijoje sulaikyta daugiau kaip milijonas vištų kiaušinių, kurie buvo ženklinami kaip ekologiški, sudėti laisvėje gyvenančių vištų, nors iš tiesų taip supakuoti buvo pigesni, narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Atsižvelgiant į realiai kylančias grėsmes, susijusias su neteisėtu maisto tvarkymu ir maisto klastojimu, Europolas ir Interpolas jau 5 metus kasmet iniciuoja operacijas „Opson“, kurių metu daugiau kaip 50-ties valstybių maisto ir veterinarijos tarnybų, policijos ir muitinės pareigūnai tikrina oro ir jūrų uostus, turgavietes, parduotuves, pasienio sandėlius. Kovai su nelegaliu maisto tvarkymu ir maisto klastojimu netgi kuriami specializuoti policijos padaliniai. Paviešinus šių metų sausio 18 – vasario
buvo nustatyta ir konfiskuota daugiau kaip 10 tūkst. tonų padirbto ar netinkamo vartoti maisto ir apie milijonas litrų suklastotų gėrimų. Lietuvoje „Opson V“ operacijos metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) pareigūnai sulaikė 63 tonas nesaugių, neaiškios kilmės ar netinkamai paženklintų maisto produktų.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnai atskleidė suklastotų saldumynų iš Kinijos importo atvejį ir užtikrino, kad į mūsų šalies rinką nepatektų 57 tūkst. vienetų suklastotų saldainių ir 229 tūkst. vienetų suklastotos kramtomos gumos. Vien per šių metų pirmą ketvirtį VMVT pareigūnai bendradarbiaudami su kitomis institucijomis sulaikė 120 tonų neaiškios kilmės mėsos. Visi šie faktai patvirtina, kad nesąžiningi fiziniai ir juridiniais asmenys, neteisėtai tvarkydami maistą ir
(ar) jį k lastodami, pelnosi ne tik parduodami prastos kokybės maistą už aukščiausią kainą, bet ir mūsų visų sveikatos sąskaita. Todėl norint sulaukti efektyvių rezultatų, būtina griežtinti sankcijas pažeidėjams, kadangi nedidelės administracinės baudos, konfiskuojamas ir sunaikinamas krovinys neatgraso pažeidėjų nuo vykdomos veiklos. Be to, privalo keistis ir požiūris į tokius nusikaltimus, nes parduodant neaiškios kilmės maistą ne tik valstybė patiria finansinių nuostolių, bet ir rizikuojama žmonių sveikata. Europos Parlamento 2014 m. sausio 14 d. rezoliucijoje Nr. 2013/2091(INI) dėl maisto krizės, sukčiavimo maisto grandinėje ir jo kontrolės pažymima, kad Europolo duomenimis stebimas maisto klastojimo atvejų augimas ir ši tendencija tęsis toliau, kartu į maisto klastojimą įtraukdama ir kriminalines organizacijas. Rezoliucijos 63 punkte taip pat pateikta Europos Parlamento pozicija, kad būtina, kad Europos Sąjungos valstybės narės, kaip papildomą atgrasymo priemonę, nustatytų dar didesnes sankcijas, įskaitant ir baudžiamąją atsakomybę, už maisto klastojimą, kai tyčia sukeliamas pavojus visuomenės sveikatai ar suklastoti produktai pateikiami pažeidžiamai visuomenės daliai.
Baudžiamoji atsakomybė už maisto klastojimą jau yra taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pvz., Jungtinėje Karalystėje už maisto klastojimą taikoma bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių projektų rengėjai siūlo papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnį nauja 2 dalimi, nustatant nusikalstamos veikos – neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla – kvalifikuotą sudėtį, asmeniui, kuris versliškai ar stambiu mastu, neturėdamas kompetentingos institucijos išduoto leidimo verstis maisto tvarkymo veikla, ar kitu neteisėtu būdu, tvarkė maistą, taip pat versliškai ar stambiu mastu klastojo maistą. Projekto rengėjai tikisi, kad nusikalstamos veikos kvalifikuotos sudėties nurodymas BK 202 straipsnio 2 dalyje ne tik padės atgrasyti potencialius pažeidėjus nuo neteisėtos veiklos vykdymo, tačiau pasitarnaus ir teisėsaugos institucijoms operatyviai ir efektyviai atliekant tokių nusikalstamų veikų tyrimą ir laiku ir tinkamai patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Be to, asmenims legalizavus vykdomą veiklą, bus surenkami mokesčiai į valstybės biudžetą. Taip pat projekto rengėjai mano, kad BK
įstatymo pakeitimais, kuriais VMVT bus suteikiama kompetencija skirti baudas už maisto klastojimą, leis sukurti sistemą, pagal kurią atsakomybė už maisto klastojimą bus taikoma pagal padaryto pažeidimo pavojingumą saugomiems visuomenės interesams. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narys Bronius Pauža ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio BK 202 straipsnyje nėra nusikalstamos veikos – neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla – kvalifikuotos sudėties, kurioje būtų išskiriamas neteisėtas vertimasis versliškai ar stambiu mastu maisto tvarkymo veikla, taip pat versliškai ar stambiu mastu vykdomas maisto klastojimas, todėl teisėsaugos institucijos šią nusikalstamą veiką laiko visų pirma finansiniu nusikaltimu ir tyrimą vykdo remdamiesi mokestiniais vykdomos veiklos aspektais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad su neteisėta maisto tvarkymo veikla ir maisto klastojimu neatskiriamai susijęs ir visuomenės sveikatos interesas, kadangi šios veikos rezultatai (maistas) tiesiogiai patenka vartotojams, kurie juos vartoja, todėl labai svarbu, kad asmenys, versliškai ar stambiu mastu, neturėdami kompetentingos institucijos išduoto leidimo verstis maisto tvarkymo veikla, ar kitu neteisėtu būdu, tvarkę maistą, taip pat versliškai ar stambiu mastu klastoję maistą būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne tik dėl savo finansinio nusikalstamos veikos pobūdžio, bet ir dėl šios nusikalstamos veikos pažeidžiamo visuomenės sveikatos intereso. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projektu siekiamų apsaugoti vertybių reikšmingumą, sankcijoje siūloma nustatyti baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnyje taip pat nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu.
Atsakomybę už šio straipsnio pažeidimus taiko rajonų (miestų) apylinkių teismai ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Administracinio pažeidimo kvalifikuota sudėtis, dėl atsakomybės už neteisėtą maisto tvarkymą neturint kompetentingos institucijos išduoto leidimo verstis maisto tvarkymo veikla, ar kitu neteisėtu būdu, taip pat maisto klastojimą, ATPK nenustatyta, todėl tai atvejais, kai nustatomi pažeidimai susiję su neteisėtu maisto tvarkymu neturint kompetentingos institucijos išduoto leidimo verstis maisto tvarkymo veikla ir (ar) maisto klastojimu, atsakomybė taikoma kaip ATPK 173 straipsnio ir (ar) ATPK 42 straipsnio (higienos norminių aktų pažeidimas), ATPK16313 straipsnio (prekių, nepaženklintų teisės aktų nustatyta tvarka, pateikimas į rinką, tiekimas rinkai, pardavimas vidaus rinkoje, taip pat neteisingos informacijos apie prekę pateikimas), ATPK 189 straipsnio (prekių, paslaugų, žaliavų kokybės reikalavimų pažeidimas) sutaptis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu nustatoma nusikalstamos veikos – neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla – kvalifikuota sudėtis, t. y. baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris versliškai ar stambiu mastu, neturėdamas kompetentingos institucijos išduoto leidimo verstis maisto tvarkymo veikla, ar kitu neteisėtu būdu, tvarkė maistą, taip pat versliškai ar stambiu mastu klastojo maistą. Nuskalstamos veikos sankcijoje numatoma bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Projektu siekiama visų pirma prevencinės funkcijos, t. y. atgrasyti potencialius pažeidėjus nuo neteisėtos veiklos vykdymo. Aukščiau aiškinamajame rašte nurodyti neteisėtos maisto tvarkymo veiklos ir maisto klastojimo mastai turėtų būti rimtas įspėjamasis signalas, kad būtina imtis efektyvių priemonių, siekiant suvaldyti ir kaip įmanoma labiau sumažinti galimą gresmę ne tik valstybės ekonomikai ir verslo tvarkai, tačiau visuomenės sveikatai. Projektas taip pat pasitarnaus už maisto kontrolę atsakingoms institucijoms ir teisėsaugos institucijoms operatyviai ir efektyviai atliekant tokių nusikalstamų veikų tyrimą ir laiku ir tinkamai patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Be to, asmenims tinkamai įteisinus savo veiklą ir sudarius kompetentingoms institucijoms sąlygas vykdyti tinkamą šių subjektų kontrolę bus užtikrinamas dėl vykdomos veiklos mokėtinų mokesčių surinkimas į velstybės biudžetą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas turės teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai, leis sukurti sąlygas efektyvesnei kovai su nelegalia maisto tvarkymo veikla ir maisto klastojimu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei ES dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. patvirtins Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas bus paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc :
„sukčiavimas“, „maisto sauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai Nėra.
Teikia: Seimo nariai Bronius Pauža Kazys Starkevičius
2016-05-09 Nr. XIIP-4369 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma įteisinti BK 202 straipsnio 2 dalį (neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla kvalifikuotą sudėtį), vienoje dispozicijoje numatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už dvi kokybiškai skirtingas veikas: 1) asmenims, versliškai ar stambiu mastu tvarkiusiems maistą, neturint kompetentingos institucijos išduoto leidimo verstis maisto tvarkymo veikla, ar kitu neteisėtu būdu; 2) asmenims versliškai ar stambiu mastu klastojusiems maistą. Teisės departamento nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas yra sistemiškai nepagrįstas dėl toliau išvardintų argumentų:
veiką ir šiuo metu yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, vadovaujantis BK 202 straipsnio 1 dalimi („Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu“). Kuo maisto tvarkymas, neturint licencijos (leidimo), yra pavojingesnė veiklos rūšis už kitas ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos rūšis, aiškinamajame rašte nėra pagrįsta. Be to, atitinkamas teisinis reguliavimas vestų prie kazuistinio reguliavimo, taip menkinant BK norminį pobūdį – visuomeniniai santykiai įstatyme (o ypač baudžiamajame) turėtų būti kuo labiau abstrahuoti, kad galėtų apimti kuo daugiau atvejų.
Pabrėžtina, kad projekto rengėjų argumentas, pateiktas aiškinamajame rašte, kad „<...> šiuo metu galiojančio BK 202 straipsnyje nėra nusikalstamos veikos – neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla – kvalifikuotos sudėties, kurioje būtų išskiriamas neteisėtas vertimasis versliškai ar stambiu mastu maisto tvarkymo veikla, taip pat versliškai ar stambiu mastu vykdomas maisto klastojimas, todėl teisėsaugos institucijos šią nusikalstamą veiką laiko visų pirma finansiniu nusikaltimu ir tyrimą vykdo remdamiesi mokestiniais vykdomos veiklos aspektais“ , yra susijęs su galimomis teisės taikymo, o ne teisėkūros korekcijomis. 1.2. Antroji teikiamu projektu kriminalizuojama veika – „maisto klastojimas“ yra viena iš draudžiamos veiklos rūšių. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla yra numatyta BK 202 straipsnio
veikla“), kuri teikiamu projektu laikoma atitinkamai 3 dalimi (t. y. itin kvalifikuota sudėtimi). Pastebėtina, kad nors siekiama priešingų tikslų, priėmus projektą „maisto klastojimas“, kaip draudžiama veikla, taptų privilegijuota (t. y. mažiau pavojinga) veika nei vertimasis bet kuria kita uždrausta veika. Be to, akcentuotina, kad pagal teikiamą projektą maisto klastojimas yra siejamas su versliškumo ir stambaus masto požymiais, nors vertimasis uždrausta veikla pagal dabar galiojančio BK 202 straipsnio 2 dalį su šiais papildomais požymiais nėra susietas (vadinasi, kvalifikuotinas daug paprasčiau). 1.3.
išvados rengėjų nuomonei, kad „maisto klastojimas“ yra viena iš uždraustų veiklos rūšių, šią veiką turėtų apimti dabar galiojančio BK 202 straipsnio 2 dalis, dėl ko papildomo kriminalizavimo atitinkama veika nereikalautų. 1.4. BK kontekste
„maisto klastojimas“ yra naujadaras, kurį, siekiant tinkamo normos taikymo,
derėtų apibrėžti atitinkamo BK skyriaus sąvokų išaiškinimo straipsnyje. 1.5. Kita vertus, abejotina ir tai, ar atsakomybę už „maisto klastojimą“ tiksliausiai atspindėtų BK 202 straipsnio nuostatos. „Maisto klastojimas“ – veika, kuriai būdingi įvairūs neteisėtumo aspektai. „Maisto klastojimas“ gali būti susijęs su svetimo prekių ženklo naudojimu (BK 204 straipsnis), sukčiavimu (BK 182 straipsnis) ar kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei produktų gamyba arba prekyba jais (BK 276 straipsnis). Pabrėžtina ir tai, kad tyčinis maisto klastojimas, tyčia sukėlęs žmogaus mirtį ar sunkų sveikatos sutrikdymą, gali būti kvalifikuotas net kaip labai sunkus nusikaltimas pagal BK 129 ar 135 straipsnį. Atsižvelgiant į išdėstytą, būtina pabrėžti, kad baudžiamoji atsakomybė už „maisto klastojimą“ (priešingai, nei teigia projekto rengėjai) ir šiuo metu yra numatyta BK (nors ir nėra įtvirtinta pažodinė nuostata), atskirose straipsniuose išskiriant skirtingus šios veikos pavojingumo aspektus: veikos neteisėtumą; turtinės naudos gavimą apgaule; svetimo prekių ženklo naudojimą; taip pat ir sunkius padarinius, kurie aiškinamajame rašte akcentuojami labiausiai (cituojama – „<...> patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne tik dėl savo finansinio nusikalstamos veikos pobūdžio, bet ir dėl šios nusikalstamos veikos pažeidžiamo visuomenės sveikatos intereso <...>“)
BK specialiąją maisto klastojimo normą, praktikoje gali kilti nusikalstamų veikų atribojimo sunkumų. 2.
į pirmoje pastaboje išvardintus argumentus, ir, vis dėlto, apsisprendus įteisinti BK 202 straipsnio naują 2 dalį, koreguotina joje numatyta sankcija. BK kontekste šiuo metu nėra įtvirtinta analogiškų sankcijų, kuomet sankcijos viršutinė riba (maksimali bausmė) sutaptų ir už pagrindinės, ir už kvalifikuotos, ir už itin kvalifikuotos nusikalstamos veikos padarymą (
skirtųsi tik alternatyvios laisvės atėmimui bausmės: naujoje 3 dalyje alternatyvų nenumatoma, o 1 ir 2 dalies sankcijos skiriasi viena alternatyvia bausme (1 dalyje greta kitų bausmių numatyti viešieji darbai, 2-oje – areštas). Pastebėtina, kad tokia sankcijų raiška apsunkintų teismų darbą tinkamai individualizuoti bausmę. Be to, visa tai rodo, kad šios sudėtys ir jų kvalifikuojantys požymiai išskiriami dirbtinai, o jų pavojingumas iš esmės nesiskiria. Nusprendus koreguoti sankcijas, siūlytina išdiferencijuoti jų terminuoto laisvės atėmimo bausmių dydžius. Kita vertus, atitinkama sankcijų korekcija gali būti susijusi su kitais probleminiais aspektais, pavyzdžiui, bausmių sistemos reikalavimais ar dirbtiniu bausmių griežtinimu. 3. Teikiamo projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje po žodžio „laikyti“ įrašytinas žodis „atitinkamai“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-05- Nr. Į 2016-05-10 Nr. S-2016-3229 DĖL Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4369 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4369 ir pažymi, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturi. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]