Projekto Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį arba mokymo vairuoti paslaugos. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM už nurodytų kategorijų automobilių nuomą. Šie apribojimai netaikomi nurodytų kategorijų automobiliams, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms taip pat automobiliams, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatytą naujos transporto priemonės sąvoką, kuriuose telpa 5 ir daugiau asmenų ir kuriuos įsigyja daugiavaikė šeima asmeninių poreikių tenkinimui.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
1) Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis iš valstybės suteikti įvairiapusiškesnę paramą daugiavaikėms šeimoms, kurios neretai dėl finansinių išteklių trūkumo negali leisti įsigyti naujos transporto priemonės, kuri žymiai palengvintų daugiavaikės šeimos kasdieninį gyvenimą ir kuri yra itin reikalinga daugiavaikėms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Be to, Įstatymo projekto rengimą paskatino ženkliai sumažėjusi prekyba naujais automobiliais Lietuvoje, o taip pat kaimyninėse šalyse taikoma naujų automobilių apmokestinimo tvarka (Estijoje, Latvijoje). Projekto tikslas – sumažinti mokestinę naštą daugiavaikėms šeimoms įsigyjant naują automobilį ir užtikrinti tinkamą lengvųjų automobilių apmokestinimo taikymą, bei suaktyvinti naujų automobilių prekybą Lietuvoje. 2) Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto inicijatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3) Kaip šiuo metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad negali būti atskaitomas pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM už nurodytą kategorijų automobilių nuomą.
Šie apribojimai netaikomi tik nurodytų kategorijų automobiliams, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms. 4) Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad PVM atskaitomas už naujas transporto priemones, kuriose telpa 5 ir daugiau asmenų ir kurias įsigyja daugiavaikė šeima asmeninių poreikių tenkinimui. Priėmus siūlomą Įstatymo projekto pataisą daugiavaikės šeimos galėtų lengvatinėmis sąlygomiss įsigyti naują transporto priemonę, kuri yra itin reikalinga ir palengvina šeimos kasdieninę buitį, vežant vaikus į darželius, mokyklas, po pamokų vykstančius būrelius ir pan. 5) Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Dėl siūlomo teisinio reguliavimo tikimasi teigiamo poveikio ir neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. Prielaidų korupcijai pasireikšti nėra. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai. 8) Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusius galios. Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės.
9) Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10) Ar Įstatymo projekto atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. 11) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti. Įstatymo taikymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų parengti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 12) Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Lietuvos Respublikos Seime priėmus Įstatymo projektą, jo įgyvendinimui biudžeto lėšų nereikės. 13) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „lengvasis automobilis“, „daugiavaikė šeima“, „nauja transporto priemonė“. 15) Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
2016-05-10 Nr. XIIP-4357 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įtvirtinti, kad pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) galėtų būti atskaitomas ir už įsigytus automobilius, kurie atitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVM įstatymas) 2 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatytą naujos transporto priemonės sąvoką, ir kuriuose telpa
tenkinimui. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus teikiamą projektą, daugiavaikės šeimos galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti naują transporto priemonę, kuri yra itin reikalinga ir palengvina šeimos kasdieninę buitį, vežant vaikus į darželius, mokyklas, po pamokų vykstančius būrelius ir pan. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad PVM įstatymo nuostatos yra suderintos su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau
savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ir rezultatą (analogiškos nuostatos yra perkeltos ir į PVM įstatymą). Todėl abejotina, ar projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas būtų pasiektas.
Antra, pažymėtina, kad PVM įstatymo 58 straipsnyje yra nustatytos sąlygos dėl PVM atskaitos taikymo, t.y. PVM mokėtojas į PVM atskaitą gali traukti pirkimo PVM už įsigytas (importuotas) prekes ir paslaugas, tačiau jos turi būti skirtos PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (arba) 2 punkte nurodytai veiklai. Projekte numatyta, kad naujos transporto priemonės būtų įsigyjamos daugiavaikės šeimos asmeninių poreikių tenkinimui, taigi tokiu atveju nebūtų suteikiama teisė į PVM atskaitą, nes turtas negalėtų būti laikomas apmokestinamai veiklai naudojamu turtu. Trečia, pažymėtina, kad PVM įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto išimtis yra suderinta su Direktyvos nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės į atskaitą apribojimus. Direktyvos 176 straipsnyje numatyta, kad ,,Taryba, spręsdama vieningai ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustato išlaidas, už kurias PVM neatskaitomas. PVM jokiomis aplinkybėmis neatskaitomas už išlaidas, kurios nėra vien tik veiklos išlaidos, pavyzdžiui išlaidos patirtos įsigyjant prabangos prekes, pramogaujant ar pasilinksminant. Kol įsigalios pirmoje pastraipoje nurodytos nuostatos, valstybės narės gali ir toliau taikyti visus atskaitos apribojimus, kurie buvo numatyti jų nacionaliniuose įstatymuose <...> jų įstojimo dieną“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės narės, norėdamos taikyti kitokio pobūdžio PVM atskaitos ribojimus, turėtų Direktyvos 395 straipsnio nustatyta tvarka tai suderinti su Komisija. Ketvirta, nei iš teikiamo projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas daugiavaikei šeimai įsigyjant vienintelę ar kelias naujas transporto priemones, taip pat ar būtų taikomas siūlomas teisinis reguliavimas, jeigu daugiavaikė šeima jau turėtų įsigijusi transporto priemonę.
Penkta, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra minimos transporto priemonės skirtos keleivių gabenimui, o nauja transporto priemonė, kaip ji apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkte, gali būti skirta vežti tiek keleivius, tiek ir krovinius, svarstytina, ar ši mokesčio lengvata būtų taikoma ir krovininių transporto priemonių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 2. Projektu siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2016 m. liepos 1 d. Toks įstatymo įsigaliojimas neatitiktų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam mokesčių teisiniam reglamentavimui taikomam principui, pagal kurį Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Be to, atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 3.
dėmesį, kad 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 1 straipsnio pavadinime esanti formuluotė
„2 dalies 3 punkto“ brauktina kaip perteklinė. Departamento direktorius Andrius
Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-05-10 Nr. S-2016-3229 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4357 (toliau – įstatymo projektas), pažymime, kad šio įstatymo projekto nuostatoms taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau
Iki šios dienos pagal Direktyvos 2006/112/EB 176 straipsnio nuostatą nėra Europos Sąjungoje priimta teisės aktų, nustatančių kitas išlaidas, už kurias PVM neatskaitomas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikoje gali būti išlaikomi teisės į atskaitą apribojimai, kurie šiuo metu yra nustatyti galiojančiame Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 62 straipsnyje. Paminėtina, kad PVMĮ
automobiliams buvo priimtas dar 2002 m. kovo 5 d. įstatymu Nr. IX-751 (Žin., 2002, Nr. 35-1271). Vis dėlto, reikia atkreipti dėmesį į Direktyvos 2006/112/EB 176 straipsnio pirmosios pastraipos antrąjį sakinį, kuriame pabrėžiama, kad nors ir nebūtų nustatyti tam tikri teisės į atskaitą apribojimai, PVM jokiomis aplinkybėmis neatskaitomas už išlaidas, kurios nėra vien tik veiklos išlaidos, pavyzdžiui, išlaidos, patirtos įsigyjant prabangos prekes, pramogaujant ar pasilinksminant. Jei išlaidos negali būti atribojamos (privačios ar veiklos), Direktyva 2006/112/EB draudžia atskaityti PVM už išlaidas, kurios nėra vien tik ekonominės veiklos išlaidos. Todėl pažymėtina, kad ir pagal šiuo metu galiojančią PVMĮ 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą įsigyjant verslui naudojamą automobilį mokėtinas pirkimo PVM turėtų būti visiškai ir nedelsiant atskaitytinas.
Jeigu apmokestinamasis asmuo pasirenka ilgalaikį turtą, naudojamą ir verslo, ir privatiems tikslams, laikyti verslui naudojamu turtu, tai ir šiuo metu pagal galiojančias nuostatas ir nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) praktiką apmokestinamajam asmeniui turi būti suteikiama teisė į pirkimo PVM, sumokėto už prekių, kurios gali būti laikomos turinčiomis tiesioginį ir nedelsiant atsirandantį ryšį su visos šio apmokestinamojo asmens ekonominės veiklos bendromis išlaidomis, atskaitą. Pridėtinės vertės mokesčio sistemos, taigi ir atskaitos mechanizmo, taikymą lemia tai, jog turtą įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris ir veikia kaip apmokestinamasis asmuo. Pagal esamą ar numatomą turto naudojimą nustatoma tik pradinės atskaitos, į kurią apmokestinamasis asmuo turi teisę, apimtis. Klausimas, ar apmokestinamasis asmuo įsigijo turtą veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo, t. y. savo ekonominei veiklai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnį, yra fakto klausimas, kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes, įskaitant atitinkamo turto pobūdį ir laikotarpį tarp jo įsigijimo ir naudojimo apmokestinamojo asmens ekonominei veiklai[1]. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į subjektą, ar jis atitinka apmokestinamojo asmens sąvokoje keliamą pagrindinį reikalavimą – ekonominės veiklos vykdymą.
Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad įstatymo projektu pateiktas siūlymas neatitinka Direktyvos 2006/112/EB reikalavimų dviem aspektais:
galimybę daugiavaikėms šeimoms jų asmeninių poreikių tenkinimui įsigyti naują automobilį ir pasinaudoti teise į PVM atskaitą (susigrąžinti sumokėtą PVM), tačiau teise į PVM atskaitą naudotis gali tik PVM apmokestinamieji asmenys, o daugiavaikė šeima nėra apmokestinamasis asmuo;
2) Siūloma taikyti teisę į PVM atskaitą už įsigytus automobilius, skirtus tenkinti daugiavaikės šeimos asmeninius poreikius. Tačiau pagal Direktyvos 2006/112/EB 176 straipsnio pirmosios pastraipos antrojo sakinio nuostatą net ir apmokestinamiesiems asmenims nesuteikiama teisė į PVM atskaitą, jei turtas (automobilis) įsigytas tik jų privačių asmeninių poreikių tenkinimo tikslais, t. y. jei negali būti laikomas verslui naudojamu turtu. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected] [1] Žr. Sprendimą Eon Aset Menidjmunt (byla C-118/11, EU:C:2012:97).