Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1
dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu:
norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos;
vartojimo kreditus, suteikiamus 2 metų ir ilgesniam terminui.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Gintaras Tamošiūnas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Dabar galiojančioje Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo projekto 21 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (t.y., nėra protinga, pagrįsta, atitinkanti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžianti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros), jeigu bet kuriuo vartojimo kredito sutarties galiojimo momentu: vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai yra didesnės kaip 0,04 procentų bendros vartojimo kredito sumos; ir bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Šie 2016-02-01 įsigalioję Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai buvo ir yra skirti mažųjų vartojimo kreditų (visuomenėje plačiau vadinami „greitaisiais kreditais“) bendrovių paslaugų didėjančiai pasiūlai riboti, kadangi plačios galimybės naudotis mažųjų vartojimo kreditų davėjų paslaugomis įtakojo ženklų fizinių asmenų finansinių įpročių pasikeitimą. Buvo stebima neatsakingo mažųjų kreditų bendrovių skolinimo atvejų, nulėmusių sudėtingą pasiskolintų pinigų grąžinimą, užauginusį didelį nemokių fizinių asmenų skaičių, sukėlusi iššūkius šalies verslo aplinkai bei visuomenei. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog vartojimo kredito paslaugas teikia ne tik mažųjų vartojimo kreditų bendrovės, kurių veiklos sureguliavimui buvo skirta aptariama nuostata, tačiau ir kiti finansų rinkos dalyviai (bankai, kredito unijos), kurių veiklai įstatymo projektas taip pat turi reikšmės.
Pagal įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas į bendrą vartojimo kredito kainą įskaitomos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Kadangi, kaip matyti, į bendrą vartojimo kainą įskaitomos ne tik įvairūs administravimo mokesčiai, bet ir palūkanos už visą vartojimo kredito laikotarpį, akivaizdu, jog bendros vartojimo kredito kainos užfiksavimas nuo sutarties laikotarpio nepriklausančiu nekintamu procentiniu dydžiu (75 proc.) kaip ir didelis bendros vartojimo kredito kainos metinės normos maksimalios ribos mažinimas gali privesti prie to, kad ilgesnio laikotarpio vartojimo kreditai nebebus teikiami ir vartotojams šį finansinė paslauga nebus prieinama. Šiuo metu abejonių kelia pats įstatymo
redakciją nebuvo nepateikti jokie faktai ar skaičiavimai, kurie leistų teigti, kad siūlomi ribojimai yra proporcingi ir padedantys užtikrinti vartojimo kredito sutarties šalių interesų pusiausvyrą – užtikrinti ir vartotojų interesus, ir kredito davėjų teisingas pajamas. Manytina, jog reguliavimas keistinas, įvertinant realios verslo praktikos reikalavimus ir aiškiau subalansuojant vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai – asociacija Lietuvos kreditas, vienijanti 13 Lietuvoje veikiančių kredito unijų, kurios, taip pat yra vartojimo kreditų paslaugą teikiančios įstaigos. Lietuvos kreditas savo 2015-11-04 raštu „Dėl vartojimo kredito įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2)“ kreipėsi į Seimo politines frakcijas nurodydama šiame dokumente aptariamą problematiką. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Aktualiame Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyti saugikliai, kad vartojimo kredito davėjų ir gavėjų interesai būtų subalansuoti, tačiau itin reikšmingai mažinama leistina vartojamųjų kreditų kaina (įsk. palūkanas), ypač ilgesnio laikotarpio kreditams. Galiojantis Vartojimo kredito įstatymas numato, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjų interesų pusiausvyros. Taip pat Vartojimo kredito įstatyme nurodyta, kad preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka aukščiau nurodytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; arba bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė teismui, įvertinus šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, dar sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. 4.
numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Šiuo Įstatymo projektu siekiama įstatyminiu lygmeniu netiesiogiai įtvirtintą labai ženklų palūkanų ribojimą ilgesnio laikotarpio vartojimo kreditams, kuris gali mažinti ilgesnio laikotarpio kredito davėjų paskatas tokius kreditus išduoti, ir kuris taip pat reiškia, jog dabartine 21 straipsnio redakcija yra apribota galimybė vartotojams gauti ilgesnio laikotarpio (pavyzdžiui 2 metų ir daugiau) vartojimo kreditą. Pagal dabartinę straipsnio redakciją kredito davėjui yra tiesiog nenaudinga teikti ilgesnio laikotarpio vartojimo kreditą net ir patikimiems, atsakingiems ir sėkmingai veikiantiems klientams, nes tai nėra jiems finansiniu požiūriu patraukli veikla. Galimų palūkanų taikymo vartotojui mažėjimą iliustruota žemiau pateikta lentelė:
Kredito terminas (metais) VKĮ 21 str. leistina bendra vartojimo kredito kaina (palūkanos + kitos išlaidos) per metus, %-ais nuo vartojimo kredito sumos Visos kitos išlaidos, išskyrus palūkanas (0,04 % nuo bendros vartojimo kredito sumos dienai arba 14,60 % nuo vartojimo kredito sumos metams) Galimos palūkanos (%-ais nuo vartojimo
ilgesnio laikotarpio vartojimo kreditus jo davėjams tiesiog nėra ekonomiškai naudinga. Siūlytina patobulinti įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, numatant, jog šio straipsnio 2 dalies 1 punkte kalbama apie metinę (o ne viso kredito laikotarpio) vartojimo kredito palūkanų normą, ir įtvirtinant, jog reikalavimas, kad bendra vartojimo kredito kaina negali būti didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą, yra netaikomas ilgesnio laikotarpio vartojimo kreditams, t.y., tiems, kurie suteikiami 2 metams ir ilgesniam terminui.
Tokiu būdu nebūtų be pagrindo ribojama kreditavimo veikla kitiems kredito davėjams nei mažųjų vartojimo kreditų bendrovės, kurių veikla dažnai yra orientuota į itin trumpų (iki 1 metų) ir „greitų“ kreditų išdavimui, tuo tarpu kiti finansų rinkos dalyviai (bankai, kredito unijos), kurių pagrindinė veikla nėra mažųjų (trumpųjų, iki 1 metų) vartojimų kreditų teikimas, nebūtų be pagrindo ribojami. Būtent trumpųjų (iki 1 metų) vartojimo kreditų išdavimo griežtinimas būtų pakankamas sunormalizuoti situaciją vartojimo kreditų rinkoje ir pasiekti įstatymo keliamus tikslus, kadangi būtent tokių vartojimo kreditų davėjams ir yra reikalinga tvarka įpareigojanti atsakingiau skolinti, o vartotojams – atsakingiau priimti sprendimą skolintis pinigines lėšas iš smulkiųjų vartojimo kredito bendrovių. Priėmus siūlomas nuostatas būtų suteikta galimybė asmenims gauti ilgesnio laikotarpio (2 metų ir daugiau) vartojimo kreditą ir, atitinkamai, nebūtų netiesiogiai (per kainą) skatinamas tik trumpo laikotarpio vartojimo kreditų teikimas. Priėmus siūlomus pakeitimus bus išspręsta ir kredito unijų asociacijos nurodyta problema, jog šiuo metų kredito unijos yra priverstos atsisakyti teikti ilgesnio laikotarpio vartojimo kreditą ne tik naujiems klientams, bet ir patikimiems, atsakingiems ir gerai žinomiems klientams - savo pajininkams (nariams). 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, o tik siūlomas esamo reglamentavimo papildymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto įgyvendinimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms bei jo plėtrai, nes bus teisiškai griežtai reguliuota rizikingiausių – trumpųjų (iki vienų metų) vartojimo kreditų sritis, tačiau nebus apribota galimybė vartotojams gauti ilgesnio laikotarpio (pavyzdžiui 2 metų ir daugiau) vartojimo kreditą. Manytina, kad Įstatymo projektu vartojimo bus pagerintas bendras ilgo laikotarpio vartojimo kredito kaip finansavimosi priemonės prieinamumas vartotojams ir smulkiajam bei vidutiniam verslui, kuriam toks finansavimas yra labai aktualus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą papildomai įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Projektą inicijuoja Seimo narys Gintaras Tamošiūnas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Reikšminiai projekto žodžiai: „vartojimo kreditas”, „metinė norma“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Gintaras Tamošiūnas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-05-03 Nr. S-2016-3016 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4351 (toliau – Projektas), teikiame šią pastabą. Projektu siūlomas įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas diskutuotinas. Šį punktą siūloma keisti nustatant, kad bendra vartojimo kredito kaina negalėtų būti didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą, išskyrus vartojimo kreditus, suteikiamus 2 metų ar ilgesniam terminui. Iš Projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šiuo pakeitimu siekiama sukurti skirtingas sąlygas vartojimo kredito davėjams. Projekto tikslas yra greitųjų vartojimo kreditų bendrovėms palikti galioti griežtesnes sąlygas, o kitiems finansų rinkos dalyviams palikti galioti ne tokias griežtas sąlygas. Vadinasi, nors Projektu keičiamo įstatymo nuostatose tiesiogiai nenurodomi tokio reguliavimo adresatai, Projektu nustatomas reglamentavimas iš esmės sukurtų skirtingas veikimo sąlygas greitųjų vartojimo kreditų bendrovėms ir kitiems finansų rinkos dalyviams, pavyzdžiui, bankams ir kredito unijoms. Manome, jog toks siūlomas reglamentavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, kurioje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė, nes, kaip minėta, siūlomas reglamentavimas savo pobūdžiu yra diskriminacinis ir sukurtų skirtingas sąlygas toje pačioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2016-05-04 Nr. XIIP-4351 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodžius
„vartojimo kredito palūkanų norma“ įrašyti žodį „metinė“. Tačiau atkreiptinas
dėmesys, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma - tai metinė palūkanų norma, išreikšta fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, taikomu išmokėtai vartojimo kredito daliai. 2. Projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu bendra vartojimo kredito kaina didesnė bendrą vartojimo kredito sumą, išskyrus vartojimo kreditus, suteikiamus 2 metų ir ilgesniam terminui. Vertinamoji projekto nuostata kelia abejonių. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu vartojimo kreditai būtų suteikiami 2 metų ir ilgesniam terminui, bendra vartojimo kredito kaina galėtų būti kelis kartus didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Kyla abejonių, ar tokiu atveju bendrą vartojimo kredito kainą būtų galima laikyti protinga, pagrįsta, ji atitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeista vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra, o siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų proporcingumo principą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]