Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-06- Nr. Į 2016-04-29 Nr. S-2016-2946 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo NR. X-199 PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. xiip-4337 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo Nr. X-199 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4337 (toliau – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus Projektui. 1. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Projekto II skyrius taikomas vykdant, be kita ko, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų paskirtų finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų, susijusių su Projekte nustatytomis garantijomis komandiruotiems darbuotojams, išieškojimą ir prašymus dėl pagalbos, informacijos, pranešimo apie sprendimą dėl finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Projektu įgyvendinamos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (toliau – Direktyvos 2014/67/ES) nuostatas (žr., pavyzdžiui, šios direktyvos 2 straipsnio b punktą) prašymą dėl pagalbos, informacijos, pranešimo arba sankcijų ir (arba) baudų išieškojimo pateikia kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, minėtos Projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostatos formuluotė turėtų būti dėstoma taip: „kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų“. 2. Iš Projekto 1 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 1 dalies ir kitų Projekto straipsnių nuostatų matyti, kad Projektas, kuriuo įgyvendinamos Direktyvos 2014/67/ES nuostatos, taikomas bendradarbiaujant su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, taip pat taikomas kitų Europos Sąjungos valstybių narių darbdaviams, tačiau pažymėtina tai, kad Direktyva 2014/67/ES taikoma ne tik Europos Sąjungos valstybėms narėms, bet ir kitoms Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusioms valstybėms, todėl minėtos Projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai papildytos (t. y., formuluojant jas taip: „Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusių valstybių kompetentingos institucijos“, „Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusių valstybių darbdaviai“ ir t. t.). 3. Projekto 2 straipsnio 4 ir 8 dalyse nurodyta, kad Projekte vartojamos sąvokos „įmonė“, „užsakovas“ apima tik juridinius asmenis, bet neapima kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso.
Atkreipiame dėmesį, jog Europos Sąjungos valstybėse narėse galioja skirtingos ūkio subjektų steigimo taisyklės, kurias pripažįsta ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1.19 straipsnis), todėl kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse gali būti steigiami ne tik juridiniai asmenys, bet ir organizacijos, neturinčios nei fizinio, nei juridinio asmens statuso. Atsižvelgdami į tai siūlytume minėtas Projekto nuostatas papildyti, išdėstant jas taip: „juridinis asmuo ar kita organizacija“. 4. Manome, jog pagal Projekto 4 straipsnio 10 dalį vien tai, kad rangovas pareikalauja darbdavio dokumentų, nurodytų Projekto 4 straipsnio 8 dalyje, neturėtų automatiškai atleisti jo nuo atsakomybės už Projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų piniginių įpareigojimų, susijusių su minimaliuoju darbo užmokesčiu, įvykdymą komandiruotam darbuotojui. Pagal Projekto 4 straipsnio 10 dalį rangovui pareikalavus minėtų dokumentų, bet jų nepatikrinus, arba patikrinus ir supratus, kad subrangovas nevykdo Projekto
minimalaus darbo užmokesčio komandiruotam darbuotojui užtikrinimu, bet nesiėmus atitinkamų veiksmų, jam atsakomybė nekiltų. Pažymime, jog Direktyvos 2014/67/ES 37 konstatuojamojoje dalyje ir 12 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad valstybės narės gali nustatyti, kad rangovas, kuris deramai ir kruopščiai vykdė patikrinimo pareigas, nebūtų laikomas atsakingu. Atsižvelgdami į tai manome, kad rangovas visų pirma turi imtis aktyvių veiksmų, kad patikrintų, ar darbdavys, kuris yra subrangovas, vykdo Projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus įpareigojimus.
Be to, rangovui turi kilti atsakomybė už minėtų įpareigojimų nevykdymą ir tokiu atveju, jeigu jis, patikrinęs dokumentus, suprato (turėjo suprasti), kad tie įpareigojimai nevykdomi. Todėl siūlytume atitinkamai tikslinti Projekto 4 straipsnio 8 dalies ir Projekto 4 straipsnio 10 dalies nuostatas. 5. Projekto 4 straipsnio 10 dalies formuluotė
„<...> arba kai rangovas, kuris yra darbdavys, neįvykdė šio straipsnio
7 dalyje nurodytos pareigos <...>“ koreguotina atsižvelgiant į tai, kad Projekto 4 straipsnio 7 dalyje numatyta pareiga darbdaviui, kuris yra subrangovas, informuoti rangovą apie komandiruotam darbuotojui taikomas garantijas. Taigi minėta formuluotė turėtų būti dėstoma taip: „subrangovas, kuris yra darbdavys“. 6. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje kitos valstybės darbdaviui, siunčiančiam darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimt dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, nustatyta pareiga iš anksto informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie šiam darbuotojui taikomas Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuostatas. Direktyvos 2014/67/ES 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės gali nustatyti tik tokius administracinius reikalavimus ir kontrolės priemones, kurie yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą minėtoje direktyvoje ir Direktyvoje 96/71/EB nustatytų pareigų vykdymo stebėseną su sąlyga, kad jos yra pagrįstos ir proporcingos pagal Sąjungos teisę.
Direktyvos 2014/67/ES 23 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, tokie reikalavimai ir priemonės gali būti grindžiami privalomomis bendrojo intereso priežastimis, kurios apima veiksmingą darbuotojų teisių apsaugą su sąlyga, kad jie yra tinkami siekiant užtikrinti, jog būtų siekiama tikslo, ir jais neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti. Tokius reikalavimus ir priemones galima nustatyti tik tuo atveju, kai kompetentingos institucijos negali veiksmingai atlikti priežiūros funkcijų be prašomos informacijos ir (arba) mažiau ribojančiomis priemonėmis nebūtų užtikrinta, kad bus pasiekti būtinų nacionalinių kontrolės priemonių tikslai“. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, siūlytume apsvarstyti, ar Valstybinė darbo inspekcija negalėtų veiksmingai atlikti priežiūros funkcijų be Projekto 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos prašomos informacijos, ir ar nėra mažiau ribojančių priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad bus pasiekti šių kontrolės priemonių tikslai, taip pat tai pagrįsti Projekto aiškinamajame rašte. 7. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tam tikri įpareigojimai prašančiajai institucijai. Pagal to paties Projekto straipsnio 1 dalį prašančioji institucija yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktais negali būti sukuriama teisių ir pareigų kitų valstybių kompetentingoms institucijoms.
Pažymėtina, kad įgyvendinant Direktyvos 2014/67/ES 15 straipsnio 2 dalį joje įtvirtinti įpareigojimai turi būti nustatyti Valstybinei darbo inspekcijai (pavyzdžiui, pareiga Valstybinei darbo inspekcijai teikti prašymus kitoms Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms dėl administracinės sankcijos ir (arba) baudos išieškojimo arba pranešimo apie sprendimą, kuriuo skiriama tokia sankcija ir
(arba) bauda pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus). Ši pastaba taip pat taikytina Projekto 9 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms (išskyrus 16 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą). 8. Siūlytume Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nenurodyti
„Europos Komisijos bendrojo dokumento“ sąvokos, kadangi Direktyvos
2014/67/ES nuostatose toks konkretus dokumentas (kurį turės patvirtinti Europos Komisija) nėra paminėtas, t. y., jose vartojama bendra sąvoka: „vienodas dokumentas“ (angl. „uniform“). 9. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokie duomenys gali būti nurodomi bendrame dokumente, tačiau Direktyvos 2014/67/ES 16 straipsnio 2 dalis, kurią siekiama perkelti šiomis Projekto nuostatomis, įtvirtina pareigą, o ne teisę nurodyti šiuos duomenis. 10. Projekto 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad atsisakymo vykdyti prašymą pagrindai yra numatyti ne Projekto 9 straipsnyje, o Projekto 8 straipsnyje. 11. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komandiruotas darbuotojas, kuris kreipėsi į individualius darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos, negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės.
Mūsų nuomone, šia Projekto nuostata neužtikrinamas visiškas Direktyvos 2014/67/ES 11 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurioje numatyta, kad komandiruojami darbuotojai, kurie iškelia bylą teisme arba administracinę bylą, turi būti apsaugoti nuo bet kokio nepalankaus jų darbdavių elgesio, įgyvendinimas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog Projekto 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus komandiruotam darbuotojui teisę dėl Projekte nustatytų garantijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus kartu turi būti užtikrinama, kad toks komandiruotas darbuotojas bus apsaugotas nuo nepalankaus jo darbdavio elgesio. 12. Kartu su Projektu teikiamoje Direktyvos 2014/67/ES ir Projekto atitikties lentelėje prie Direktyvos 2014/67/ES 11 straipsnio 6 dalies nuostatų, nustatančių, kad komandiruojamo darbuotojo darbdavys turi būti atsakingas už visas mokėtinas išmokas, susijusias su darbdavio ir komandiruojamo darbuotojo sutartiniais santykiais, antroje atitikties lentelės skiltyje pateiktos Projekto 11 straipsnio nuostatos, kuriomis užtikrinama teisė komandiruotam darbuotojui kreiptis į teismą arba į Darbo ginčų komisiją dėl Projekte įtvirtintų garantijų nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2014/67/ES
užmokestį, bet ir už visas kitas mokėtinas išmokas, kyla klausimas, ar pagal Lietuvos Respublikos nacionalinį reguliavimą darbdavys šių išmokų mokėjimo negalėtų perleisti kitiems subjektams, ir kaip tokiu atveju būtų užtikrinama Direktyvos 2014/67/ES 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta darbdavio atsakomybė. 13.
atitikties lentelėje išdėstytos tam tikros Projekto nuostatos nevisiškai atitinka teikiamo derinti Projekto nuostatas (pavyzdžiui, Projekto 1 straipsnio
Projekto ir atitikties lentelėje pateikto Projekto nuostatų formuluotes. 14. Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/67/ES ir Projekto atitikties lentelėje prie šios direktyvos 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių trečioje atitikties lentelės skiltyje nurodytas visiškas minėtų direktyvos straipsnių nuostatų įgyvendinimas, tačiau, mūsų nuomone, atitikties lentelės antroje skiltyje pateiktos Projekto nuostatos neužtikrina visiško šių nuostatų įgyvendinimo (pavyzdžiui, Direktyvos 2014/67/ES 2 straipsnio a punkte, taip pat šios direktyvos 3 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas vykdyti 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva 96/71/EB) ir Direktyvoje 2014/67/ES nustatytas funkcijas, o atitikties lentelės antroje skiltyje pateikta Projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti tik Valstybinės darbo inspekcijos vykdomą informacijos teikimą ir bendradarbiavimą su kitų ES valstybių narių kompetentingomis institucijomis, ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr.
IX-1768 6 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VDIĮ projektas) 1 straipsnio nuostata, pagal kurią Valstybinė darbo inspekcija teikia ir gauna prašymus dėl pagalbos, informacijos, pranešimo arba sankcijų ir/arba baudų išieškojimo (t. y., šios nuostatos neapima visų Direktyva 2014/67/ES ir Direktyva 96/71/EB nustatytų funkcijų valstybių narių kompetentingoms institucijoms); Direktyvos 2014/67/ES 4 straipsnyje nurodyta, kad kompetentingos institucijos turi atlikti bendrą faktinių elementų vertinimą siekiant patikrinti, ar darbuotojas gali būti nelaikomas komandiruotu pagal Direktyvą 96/71/EB, o atitikties lentelės antroje skiltyje pateikiamos tos pačios Projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos informacijos teikimui, ir VDIĮ projekto 1 straipsnio nuostata, kurioje numatoma, kad Valstybinė darbo inspekcija tikrina, ar nepažeidžiamos komandiruotų darbuotojų garantijos (šiuo atveju minėtos nuostatos neįgyvendina Direktyvos 2014/67/ES 3 straipsnio nuostatų) ir kt.). Atsižvelgiant į tai atitikties lentelėje prie minėtų Direktyvos 2014/67/ES nuostatų trečioje atitikties lentelės skiltyje turėtų būti nurodytas dalinis direktyvos įgyvendinimo lygis ir nurodyti teisės aktai, kuriais šios nuostatos būtų įgyvendinamos visiškai. 15.
direktyvos 12 straipsnio 7 dalies nuostatų, kuriomis valstybėms narėms nustatyta pareiga informuoti Europos Komisiją apie priemones, kurių imtasi pagal direktyvos 12 straipsnį, ir užtikrinti, kad ši informacija būtų plačiai prieinama, antroje atitikties lentelės skiltyje pateiktos Projekto 5 straipsnio
informaciją ES valstybių narių kompetentingoms institucijoms dėl Projekto
ir užtikrina, kad tokia informacija būtų prieinama ES valstybių narių darbdaviams. Pažymėtina, kad, mūsų nuomone, atitikties lentelėje nurodytos minėtos Projekto nuostatos nevisiškai įgyvendina Direktyvos 2014/67/ES 12 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi, pirma, pagal šias nuostatas valstybės narės turi informuoti Europos Komisiją (o ne ES valstybių narių kompetentingas institucijas) ir, antra, ta informacija turi būti prieinama ne tik ES valstybių narių darbdaviams, kaip nurodyta Projekte, bet ir darbuotojams (informacija turi būti plačiai prieinama). Taip pat svarstytina, ar nuostatos, įgyvendinančios Direktyvos 2014/67/ES 12 straipsnio 7 dalį, turėtų būti įtvirtintos įstatyminiu lygiu. 16. Techninės pastabos Direktyvos 2014/67/ES ir Projekto atitikties lentelei bus pateiktos Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS). 17. Projekto priede nurodyta, jog šiuo projektu yra Direktyva 96/71/EB, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi prie Projekto turėtų būti pridedama šios direktyvos ir Projekto atitikties lentelė, kurios pagrindu galės būti visiškai įvertinta Projekto atitiktis minėtos direktyvos nuostatoms. 18. Vadovaujantis Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr.
129KKK „Dėl Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 106K
„Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose
teisės aktuose rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 129KKK) 12.1 punktu Projekto priede nurodytos Direktyvos 96/71/EB paskelbimo šaltinio metai ir žyma, kad tai yra specialusis leidimas, turėtų būti rašomi pasviruoju šriftu: „OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 3“. 19. Vadovaujantis Įsakymo Nr. 129KKK 12.2 punktu Projekto priede nurodant Direktyvos 2014/67/EB oficialų paskelbimo lietuvių kalba šaltinį turi būti nurodytas Oficialiojo leidinio pavadinimo sutrumpinimas, metai, leidinio serija, leidinio numeris ir puslapis, kuriame prasideda teisės aktas: „(OL 2014 L 159, p. 11)“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
KOMANDIRUOTIEMS DARBUOTOJAMS ĮSTATYMO NR. X-199 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-4337)
dalyvavo: komiteto nariai: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, R.Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala; komiteto biuro patarėja R. Molienė, komiteto biuro padėjėja I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: G. Klimavičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, V. Baliukevičienė
Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Syso patarėja, I. Šambaraitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės tesės skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisės technikos taisykles, įstatymo projekto pavadinime žodis
11
garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis, kadangi šiuo įstatymu (II skyrius) taip pat siekiama nustatyti tarpvalstybinį finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų išieškojimo vykdymą. Pritarti
išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas užtikrina garantijas darbuotojams, atsiųstiems iš kitų valstybių laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nustato tarpvalstybinį prašymų dėl finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų išieškojimo arba pranešimų apie sprendimus dėl tokių sankcijų ir (ar) baudų skyrimo vykdymą. Ne Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose įsisteigusioms įmonėms negali būti taikomos palankesnės sąlygos, negu tos, kurios taikomos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje įsisteigusioms įmonėms.“13
„šio įstatymo II skyrius taikomas vykdant Europos Sąjungos kompetentingų
institucijų paskirtų arba administracinių ar teisminių institucijų patvirtintų arba kitų darbo ginčus nagrinėjančių organų paskirtų finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų, įskaitant mokesčius ir priemokas, susijusių su šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis garantijomis, išieškojimą <...>". Iš Direktyvos 2014/67/ES ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelės matyti, kad šia projekto nuostata yra įgyvendinama 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI Reglamentas) (toliau - Direktyva 2014/67/ES) 13 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad „šis skyrius taikomas kompetentingų institucijų paskirtoms arba administracinių ar teisminių institucijų patvirtintoms arba darbo ginčų teismų paskirtomis finansinėms administracinėms sankcijomis ir (arba) baudoms, įskaitant mokesčius ir priemokas, susijusioms su Direktyvos 96/71/EB ar šios direktyvos nesilaikymu“.
Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/67/ES 2 straipsnyje
„kompetentinga institucija“ yra apibrėžiama kaip „institucija ar įstaiga
<...>, kurias valstybės narės paskiria vykdyti Direktyvoje 96/71/ EB ir šioje direktyvoje nustatytas funkcijas“. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kodėl aptariamoje projekto nuostatoje yra nurodomos ne valstybių narių, bet Europos Sąjungos kompetentingos institucijos. Be to, nėra aišku ir tai, kodėl aptariamoje projekto nuostatoje kitų valstybių narių kompetentingų institucijų paskirtos finansinės administracinės sankcijos ir (arba) baudos yra siejamos ne su tų valstybių narių teisės aktais, įgyvendinančiais atitinkamas direktyvas, o su šio įstatymo nuostatomis (4 straipsnio 1 dalimi). Pritarti
išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo II skyrius taikomas vykdant Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų paskirtų arba administracinių ar teisminių institucijų patvirtintų arba kitų darbo ginčus nagrinėjančių organų paskirtų finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų, įskaitant mokesčius ir priemokas, susijusių su šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis garantijomis nustatytų analogiškų garantijų pažeidimu, išieškojimą ir prašymus dėl pagalbos, informacijos, pranešimo apie sprendimą dėl finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų skyrimo pranešimus apie sprendimus dėl tokių sankcijų ir (ar) baudų skyrimo.“2 4.
Atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintą įsisteigimo teisę ne tik juridiniams asmenims bet ir kitoms organizacijoms, kurios gali ir neturėti juridinio asmens statuso, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 bei 8 dalyse po žodžių „juridinis asmuo“ įrašytini žodžiai „ar kita organizacija“. Pritarti31
įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai ,,kitos valstybės narės“. Pritarti
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojama sąvoka derintina su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama sąvoka. Tuo atveju, jeigu šiose nuostatose siekiama nustatyti skirtingus subjektus, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžti sąvoką ,,laikinasis darbuotojas“. Pritarti 2 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi: „7. Laikinasis darbuotojas – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje.“ 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas taikomas, kai darbuotojas siunčiamas laikinai dirbti kitos valstybės narės Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, kitos valstybės darbdavio sudarytą su Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu, arba
2) kitos valstybės darbdavio įmonės filiale, atstovybėje ar grupės įmonėje Lietuvos Respublikoje, arba
3) kaip laikinojo įdarbinimo įmonės laikinasis darbuotojas.“410
įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, kadangi šioje dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 7 dalį taikoma ne rangovui, bet subrangovui, kuris yra darbdavys. Be to, šioje dalyje prieš skaičių ,,7“ išbrauktini besikartojantys žodžiai ,,šio straipsnio“. Pritarti6
įstatymo 5 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, todėl siūlytina jį tikslinti, siekiant suderinti jį su siūlomomis šiame straipsnyje nustatyti teisės normomis. Pritarti Patikslinti skyriaus ir straipsnio pavadinimus ir juos išdėstyti taip:
pagalbos ir pripažinimo principai Bendradarbiavimas vykdant prašymus dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ir pranešimus apie sprendimą dėl tokios sankcijos ir (ar) baudos skyrimo“69 1, 21 9.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje „prašančioji institucija“ yra apibrėžiama kaip „kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija“, o keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siekiama reglamentuoti su „prašančiąja institucija“ susijusius teisinius santykius: nustatomos prašančiosios institucijos pareigos ir prašymo dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo pateikimo sąlygos ir aplinkybės. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas projekte yra siejamas ir grindžiamas kitų valstybių narių galiojančiais įstatymais. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymais negalima reglamentuoti visuomeninių santykių, susiklostančių kitose valstybėse, nes tai nėra Lietuvos Respublikos jurisdikcijos dalykas. Direktyvos 2014/67/ES 15 straipsnio nuostatos, kurias siekiama įgyvendinti aptariamąja projekto nuostata, galėtų būti įgyvendintos, suformuluojant atitinkamas Valstybinės darbo inspekcijos, kaip Lietuvos Respublikos prašančiosios institucijos, teises ir pareigas. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies antrajam sakiniui („Prašančioji institucija apie šį nusižengimą nedelsdama praneša Valstybinei darbo inspekcijai“). Pritarti
dalis išdėstyti taip: „1.
Valstybinė darbo inspekcija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos (toliau – prašančioji institucija) prašymą dėl pagalbos, informacijos, pranešimo apie sprendimą dėl finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų skyrimo arba finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų išieškojimo finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo arba pranešimą apie sprendimą dėl tokios sankcijos ir (ar) baudos skyrimo, vadovaudamasi šio įstatymo 7 straipsniu:
1) išieško prašančiosios institucijos paskirtą arba administracinių ar teisminių institucijų arba, kai taikytina, kitų darbo ginčus nagrinėjančių organų, vadovaujantis prašančiosios institucijos valstybės Europos Sąjungos narės (toliau – prašančiosios institucijos valstybė) įstatymais ir procedūromis patvirtintą finansinę administracinę sankciją ir (ar) baudą, kurios yra toliau neskundžiamos;
2) praneša atsakovui apie sprendimą, kuriuo skiriama finansinė administracinė sankcija ir (ar) bauda;
3) praneša atsakovui apie kitus atitinkamus dokumentus, susijusius su finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimu, įskaitant teismo sprendimą ar galutinį sprendimą, kurie gali būti pateikti patvirtintos kopijos forma, sudarančius prašymo dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo teisinį pagrindą ir teisę jį vykdyti. 2. Prašančioji institucija užtikrina, kad prašymas dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo arba pranešimo apie sprendimą, kuriuo skiriama finansinė administracinė sankcija ir (ar) bauda, būtų pateikiamas pagal prašančiosios institucijos valstybėje galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką. Toks prašymas pateikiamas tik tuo atveju, kai prašančioji institucija negali įvykdyti išieškojimo ar pateikti pranešimo pagal savo įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką.
Prašančioji institucija nepateikia prašymo dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo arba pranešimo apie sprendimą dėl tokios sankcijos ir (ar) baudos skyrimo, jeigu ši sankcija ir (ar) bauda, taip pat pagrindinis reikalavimas ir (ar) dokumentas, kuriuo leidžiama ją vykdyti prašančiosios institucijos valstybėje, užginčijamas arba jam prieštaraujama toje valstybėje. Valstybinė darbo inspekcija atlieka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, jeigu prašančiosios institucijos prašymas dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo arba pranešimas apie sprendimą, kuriuo skiriama finansinė administracinė sankcija ir (ar) bauda, pateiktas pagal prašančiosios institucijos valstybėje narėje galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką. Toks prašymas pateikiamas tuo atveju, kai prašančioji institucija negali įvykdyti išieškojimo ar pateikti pranešimo pagal savo įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką.”
taip: „1. Jeigu vykdant prašymą dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo ar pranešimą apie sprendimo dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos skyrimo atsakovas ar suinteresuotoji šalis prašančiosios institucijos valstybėje užginčija arba apskundžia finansinę administracinę sankciją ir (ar) baudą ir (arba) pagrindinį reikalavimą, tarpvalstybinė paskirtos finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos vykdymo procedūra sustabdoma iki tol, kol prašančiosios institucijos valstybės atitinkama kompetentinga įstaiga ar institucija šiuo klausimu priims sprendimą. Prašančioji institucija apie šį užginčijimą nedelsdama praneša Valstybinei darbo inspekcijai.
Jeigu vykdant prašymą dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo arba pranešimą apie sprendimą dėl tokios sankcijos ir (ar) baudos skyrimo atsakovas ar suinteresuotoji šalis prašančiosios institucijos valstybėje užginčija arba apskundžia finansinę administracinę sankciją ir (ar) baudą ir
(ar) pagrindinį reikalavimą, Valstybinė darbo inspekcija sustabdo tarpvalstybinę paskirtos finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos vykdymo procedūrą tol, kol Europos Sąjungos valstybės narės atitinkama kompetentinga įstaiga ar institucija šiuo klausimu priima sprendimą.“63
įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,skirsnyje“ įrašytinas žodis
7
numeruotini ne raidėmis, o arabiškais skaitmenimis. Pritarti74
į įstatymo 9 straipsnį. Pažymėtina, kad atsisakymo vykdyti prašymą pagrindai yra nurodyti keičiamo įstatymo 8 straipsnyje. Pritarti72
įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė Valstybinei darbo inspekcijai atsisakyti vykdyti prašančiosios institucijos prašymą dėl finansinės administracinės sankcijos išieškojimo, jeigu prašyme nėra pateikta šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata dėl informacijos pateikimo (,,gali būti nurodoma“) yra dispozityvi. Todėl atsižvelgiant į tai, manytina, kad tokia situacija, kai vienoje nuostatoje įtvirtinama imperatyvi nuostata, o kitoje nuostatoje ji gali būti paneigiama, vertintina kaip teisiškai ydinga. Pritarti
taip: “2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame bendrajame dokumente taip pat gali būti nurodoma:
1) kai pateikiamas prašymas dėl sprendimo, kuriuo skiriama finansinė administracinė sankcija ir
(ar) bauda pranešimas apie sprendimą dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos skyrimo – pranešimo tikslas ir laikotarpis, per kurį jis turi būti įvykdytas;
2) kai pateikiamas prašymas dėl finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos išieškojimo – data, kada teismo sprendimas arba sprendimas tampa vykdytinas arba galutinis, finansinės administracinės sankcijos ir (ar) baudos pobūdžio ir dydžio aprašymas, visos datos, turinčios reikšmės sprendimo vykdymui, įskaitant tai, ar teismo sprendimas arba sprendimas buvo įteiktas atsakovui (atsakovams) ir kaip buvo įteiktas, ar jis buvo paskelbtas atsakovui (atsakovams) nedalyvaujant, taip pat prašančiosios institucijos patvirtinimas, kad sankcija ir (ar) bauda yra neskundžiama, ir pagrindinis reikalavimas, dėl kurio teikiamas prašymas, ir jį sudarančių elementų apibūdinimas.”101
14Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata,
kad „šiame skyriuje nurodytos išieškotų finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų sumos atitenka Valstybinei darbo inspekcijai“ neturėtų būti tikslintina atsižvelgiant į Biudžetinės sandaros įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kad baudos už administracinius teisės pažeidimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Pritarti
išdėstyti taip: „1. Šiame skyriuje nurodytos išieškotų finansinių administracinių sankcijų ir (ar) baudų sumos atitenka Valstybinei darbo inspekcijai įskaitomos į valstybės biudžetą.“103 15.
žodžiai ,,įstatymo II“. Pritarti
11
įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje – iš siūlomo reguliavimo lieka neaišku, kokia vis dėlto tvarka nagrinėjami ginčai dėl šiame įstatyme numatytų garantijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pritarti
išbraukta, o 2 dalis išdėstyta taip: „1. Į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotas darbuotojas dėl šiame įstatyme numatytų garantijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus. 2. Ginčai dėl šiame įstatyme nustatytų garantijų, kylantys tarp darbdavio ir darbuotojo, darbuotojo pasirinkimu gali būti nagrinėjami individualių darbo ginčų nustatyta tvarka. 1. Ginčai, kylantys tarp darbdavio ir komandiruoto darbuotojo dėl šiame įstatyme nustatytų garantijų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, gali būti nagrinėjami individualių darbo ginčų nustatyta tvarka.„12
tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama ,,komandiruoto darbuotojo“ sąvoka, siūlytina keičiamo įstatymo 12 straipsnyje vietoj žodžio
įstatymo 14 straipsnis turėtų būti keičiamas į įstatymo projekto 2 straipsnį. Pritarti
projekto 14 straipsnio (turi būti 2 straipsnio) 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: 4.
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina
Miškinienė