Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete. 2. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų su ginklu negalinčių tarnauti karo prievolininkų tarnyba, kuria pakeičiama privalomoji karo tarnyba. 3. Baziniai kariniai mokymai – privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą. 34. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti. 45. Karinė įskaita – elektroninė karo prievolininkų apskaita. 56. Karys savanoris – aktyviojo rezervo karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą. 67. Kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkų visuma, išskyrus tikrąją karo tarnybą atliekančius karo prievolininkus. 78. Karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. 89. Karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis. 910. Karo prievolininko kodas – unikali skaitmenų seka, skirta karo prievolininko tapatybei nustatyti, duomenims apie jį kaupti. 1011. Karo prievolininkų šaukimas (toliau – šaukimas) – procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos. 1112.
savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose. 1213. Neparengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo. 1314. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. 1415. Pagrindinis karinis parengtumas – Lietuvos kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų turėjimas. 1516. Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą. 1617. Parengtojo rezervo karys – pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą. 1718. Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją. 1819. Privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. 1920. Tarnyba rezerve – parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atliekama vienu iš šių būdų:
1) atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą;
2) dalyvaujant baziniuose kariniuose mokymuose;
23) dalyvaujant jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vykdomas kiekvienais metais. tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu nulis nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti 8 straipsnį netekusiu galios
karinių mokymų atlikimo sąlygos
vykdomi mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas. 2. Į bazinius karinius mokymus iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami karo prievolininkai nuo
bazinius karinius mokymus šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). 3. Bazinių karinių mokymų trukmė – nuo 70 iki 90 dienų. 4. Baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos. 5 straipsnis. 9 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti 9 straipsnį netekusiu galios
bazinius karinius mokymus tvarka
mokymus vykdomas tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu nulis baziniuose kariniuose mokymuose dalyvausiančių karių ribiniai skaičiai.
Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, baziniuose kariniuose mokymuose dalyvausiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras. 2. Šaukimo į bazinius karinius mokymus pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į bazinius karinius mokymus pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones. 3. Karo prievolininkas nuo 18 metų iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose. Tokį savo pareiškimą jis gali atšaukti iki paskyrimo į karinį vienetą datos. 4. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas baziniuose kariniuose mokymuose dalyvausiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami baziniuose kariniuose mokymuose norintys dalyvauti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų kalendorinių metų sąrašą įrašyti noro juose dalyvauti nepareiškę karo prievolininkai. 5. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti į bazinius karinius mokymus, išskyrus karo prievolininkus, pareiškusius norą juose dalyvauti.
Sudarant einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašą, užtikrinama, kad į bazinius karinius mokymus šaukiamų karo prievolininkų skaičius būtų proporcingas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos padalinių administruojamose savivaldybėse paskutinę gyvenamąją vietą deklaravusių karo prievolininkų, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus raštu pareiškusius norą juose dalyvauti, skaičiui. Jeigu į bazinius karinius mokymus šaukiamas karo prievolininkas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas sudaromas, atsižvelgiant į jo esamą faktinę gyvenamąją vietą ar iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos buvusią gyvenamąją vietą. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas, jo sudarymo eiga, taip pat kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos informacinės visuomenės informavimo priemones. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašo sudarymo procedūras stebi visuomenės atstovai, skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Karo prievolininkai skiriami į bazinius karinius mokymus tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose. 7. Karo prievolininkai, norintys dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, šaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į poreikį. Karo prievolininkai, paskirti į Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, atsižvelgiant į Lietuvos šaulių sąjungos vado teikimą, šaukiami pirmumo tvarka.
Jiems sudaromos galimybės dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose kartu su kitais atitinkamo kovinio būrio šauliais. 8. Karo prievolininkų, nepareiškusių noro dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, šaukimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 6 straipsnis. 10 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
galios10 straipsnis. Paleidimas iš bazinių karinių mokymų
baigę kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui. 2. Karys iš bazinių karinių mokymų paleidžiamas nesibaigus Lietuvos kariuomenės vado nustatytam mokymų laikui ir neįgyja pagrindinio karinio parengtumo, kai:
1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti bazinių karinių mokymų;
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti bazinių karinių mokymų;
4) kario prašymu, kai atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės. 3. Paleidimo iš bazinių karinių mokymų tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, bazinių karinių mokymų ir tarnybos paskelbus mobilizaciją. 2. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, atliekamos vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, trukmė – 10 mėnesių, atliekamos vietoj bazinių karinių mokymų, – 4 mėnesiai. Į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kurį alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantis karo prievolininkas be pateisinamos priežasties nebuvo tarnybos vietoje.“
pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Skyrimas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ar bazinių karinių mokymų
pageidaujantys atlikti karo prievolininkai iki šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus pradžios gali bet kuriuo metu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais tarnauti su ginklu. 2. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir rekomendacijas dėl prašymų pagrįstumo teikia specialioji komisija, sudaryta iš asociacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, aukštųjų mokyklų atstovų. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgdama į specialiosios komisijos rekomendacijas, karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija priima sprendimą prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pripažinti pagrįstu arba nepagrįstu. 3. Karo prievolininkas yra skiriamas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu jis yra atrenkamas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar į bazinius kariniuos mokymus, šio įstatymo 6 ar 9 straipsnyje nustatyta tvarka patikrinus jo sveikatą nustatoma, kad jis tinkamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, jo prašymas atlikti šią tarnybą yra pripažįstamas pagrįstu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos. 4.
alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkas gali bet kuriuo metu atšaukti prašymą atlikti šią tarnybą. Tokiu atveju jis skiriamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka arba dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka. 9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
tarnyba, atliekama vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ar bazinių karinių mokymų, atidedama tiems karo prievolininkams, kurių prašymai atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos yra pripažinti pagrįstais:
1) individualia tvarka – šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte nurodytiems karo prievolininkams, taip pat karo prievolininkams, kurie neatrenkami į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pagal šio įstatymo 6 straipsnį ar bazinius karinius mokymus pagal šio įstatymo 9 straipsnį; 1)2) bendra tvarka kalendoriniams metams – krašto apsaugos ministro įsakymu, jeigu atitinkamiems kalendoriniams metams nustatytas nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių karių ribinis skaičius yra nulis.“
pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Lengvatos Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus 1.
Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims taikomos šios lengvatos:
1) darbo ir įdarbinimo subsidijavimas;
2) asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus, aukštosios mokyklos gali nustatyti lengvatų, suteikiančių jiems pirmenybę stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas;
3) keliems pretendentams, dalyvaujantiems konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus rezultatus, teikiama pirmenybė atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus;
4) asmeniui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teikiama pirmenybė priimant į statutinių valstybės tarnautojų profesines mokymo įstaigas ar kitas mokymo įstaigas, kurias baigus suteikiama teisė užimti statutinio valstybės tarnautojo pareigas, taip pat priimant į statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai priimama be konkurso. 2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą nuostatą, darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius ar bazinius karinius mokymus baigusius karo prievolininkus, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą dienos (valandinį) atlygį.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, yra iki 100 procentų apskaičiuotų lėšų nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos suma. Subsidijos darbo užmokesčiui dydį, neviršijant 1,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, subsidija darbo užmokesčiui mokama 6 mėnesius, o įdarbinusiems bazinius karinius mokymus baigusius, – 3 mėnesius. Ši subsidija taikoma, jeigu karo prievolininkas buvo įdarbintas per 3 mėnesius nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo ar bazinių karinių mokymų baigimo datos. 3. Karo prievolininkams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus ir grįžusiems į darbą, taikoma šio straipsnio 2 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui. 4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta lengvata finansuojama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių.“11 straipsnis. 41¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 41¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„41¹ straipsnis. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose
kariniuose mokymuose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimas 1.
Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantys asmenys yra skatinami piniginėmis išmokomis, kurias sudaro kas mėnesį skaičiuojamos šio dydžio sumos, priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų:
1) 4 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 3 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertina gerai;
3) 2 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai. 2. Savo noru nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos yra didinamos 25 procentais. 3. Piniginės išmokos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, yra apskaičiuojamos proporcingai asmens nuolatinėje privalomoje pradinėje karo tarnyboje ar baziniuose kariniuose mokymuose ištarnautam laikui ir išmokamos nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims. 4. Piniginių išmokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, mokėjimo tvarką ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių asmenų tarnybos vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Seimo narys Artūras Paulauskas
Projekto(2) lyginamasis variantas
Pripažinti netekusiu galios 2 straipsnio 3 dalį. 3. Baziniai kariniai mokymai – privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2) dalyvaujant baziniuose kariniuose mokymuose;3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vykdomas kiekvienais metais. tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu nulis nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.“
straipsnių pripažinimas netekusiais galios
netekusiu galios
karinių mokymų atlikimo sąlygos
vykdomi mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas. 2. Į bazinius karinius mokymus iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami karo prievolininkai nuo
bazinius karinius mokymus šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). 3. Bazinių karinių mokymų trukmė – nuo 70 iki 90 dienų. 4.
mokymuose dalyvaujantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos. 2. Pripažinti 9 straipsnį netekusiu galios
bazinius karinius mokymus tvarka
mokymus vykdomas tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu nulis baziniuose kariniuose mokymuose dalyvausiančių karių ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, baziniuose kariniuose mokymuose dalyvausiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras. 2. Šaukimo į bazinius karinius mokymus pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į bazinius karinius mokymus pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones. 3. Karo prievolininkas nuo 18 metų iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose. Tokį savo pareiškimą jis gali atšaukti iki paskyrimo į karinį vienetą datos. 4. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas baziniuose kariniuose mokymuose dalyvausiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami baziniuose kariniuose mokymuose norintys dalyvauti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų kalendorinių metų sąrašą įrašyti noro juose dalyvauti nepareiškę karo prievolininkai. 5.
šaukimo sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti į bazinius karinius mokymus, išskyrus karo prievolininkus, pareiškusius norą juose dalyvauti. Sudarant einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašą, užtikrinama, kad į bazinius karinius mokymus šaukiamų karo prievolininkų skaičius būtų proporcingas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos padalinių administruojamose savivaldybėse paskutinę gyvenamąją vietą deklaravusių karo prievolininkų, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus raštu pareiškusius norą juose dalyvauti, skaičiui. Jeigu į bazinius karinius mokymus šaukiamas karo prievolininkas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas sudaromas, atsižvelgiant į jo esamą faktinę gyvenamąją vietą ar iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos buvusią gyvenamąją vietą. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas, jo sudarymo eiga, taip pat kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos informacinės visuomenės informavimo priemones. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašo sudarymo procedūras stebi visuomenės atstovai, skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Karo prievolininkai skiriami į bazinius karinius mokymus tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose. 7. Karo prievolininkai, norintys dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, šaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į poreikį. Karo prievolininkai, paskirti į Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, atsižvelgiant į Lietuvos šaulių sąjungos vado teikimą, šaukiami pirmumo tvarka.
Jiems sudaromos galimybės dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose kartu su kitais atitinkamo kovinio būrio šauliais. 8. Karo prievolininkų, nepareiškusių noro dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, šaukimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 3. Pripažinti 10 straipsnį netekusiu galios10 straipsnis. Paleidimas iš bazinių karinių mokymų
baigę kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui. 2. Karys iš bazinių karinių mokymų paleidžiamas nesibaigus Lietuvos kariuomenės vado nustatytam mokymų laikui ir neįgyja pagrindinio karinio parengtumo, kai:
1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti bazinių karinių mokymų;
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti bazinių karinių mokymų;
4) kario prašymu, kai atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės. 3. Paleidimo iš bazinių karinių mokymų tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, bazinių karinių mokymų ir tarnybos paskelbus mobilizaciją. 2. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, atliekamos vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, trukmė – 10 mėnesių, atliekamos vietoj bazinių karinių mokymų, – 4 mėnesiai. Į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kurį alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantis karo prievolininkas be pateisinamos priežasties nebuvo tarnybos vietoje.“
pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.
Skyrimas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ar bazinių karinių mokymų
tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai iki šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus pradžios gali bet kuriuo metu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais tarnauti su ginklu. 2. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir rekomendacijas dėl prašymų pagrįstumo teikia specialioji komisija, sudaryta iš asociacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, aukštųjų mokyklų atstovų. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgdama į specialiosios komisijos rekomendacijas, karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija priima sprendimą prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pripažinti pagrįstu arba nepagrįstu. 3. Karo prievolininkas yra skiriamas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu jis yra atrenkamas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar į bazinius kariniuos mokymus, šio įstatymo 6 ar 9 straipsnyje nustatyta tvarka patikrinus jo sveikatą nustatoma, kad jis tinkamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, jo prašymas atlikti šią tarnybą yra pripažįstamas pagrįstu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos. 4. Iki paskyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkas gali bet kuriuo metu atšaukti prašymą atlikti šią tarnybą.
Tokiu atveju jis skiriamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka arba dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka. 7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
tarnyba, atliekama vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ar bazinių karinių mokymų, atidedama tiems karo prievolininkams, kurių prašymai atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos yra pripažinti pagrįstais:
1) individualia tvarka – šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte nurodytiems karo prievolininkams, taip pat karo prievolininkams, kurie neatrenkami į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pagal šio įstatymo 6 straipsnį ar bazinius karinius mokymus pagal šio įstatymo 9 straipsnį; 1)2) bendra tvarka kalendoriniams metams – krašto apsaugos ministro įsakymu, jeigu atitinkamiems kalendoriniams metams nustatytas nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių karių ribinis skaičius yra nulis.“
pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Lengvatos Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus 1.
Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims taikomos šios lengvatos:
1) darbo ir įdarbinimo subsidijavimas;
2) asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus, aukštosios mokyklos gali nustatyti lengvatų, suteikiančių jiems pirmenybę stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas;
3) keliems pretendentams, dalyvaujantiems konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus rezultatus, teikiama pirmenybė atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus;
4) asmeniui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teikiama pirmenybė priimant į statutinių valstybės tarnautojų profesines mokymo įstaigas ar kitas mokymo įstaigas, kurias baigus suteikiama teisė užimti statutinio valstybės tarnautojo pareigas, taip pat priimant į statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai priimama be konkurso. 2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą nuostatą, darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius ar bazinius karinius mokymus baigusius karo prievolininkus, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą dienos (valandinį) atlygį.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, yra iki 100 procentų apskaičiuotų lėšų nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos suma. Subsidijos darbo užmokesčiui dydį, neviršijant 1,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, subsidija darbo užmokesčiui mokama 6 mėnesius, o įdarbinusiems bazinius karinius mokymus baigusius, – 3 mėnesius. Ši subsidija taikoma, jeigu karo prievolininkas buvo įdarbintas per 3 mėnesius nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo ar bazinių karinių mokymų baigimo datos. 3. Karo prievolininkams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus ir grįžusiems į darbą, taikoma šio straipsnio 2 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui. 4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta lengvata finansuojama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių.“9 straipsnis. 41¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 41¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„41¹ straipsnis. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose
kariniuose mokymuose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimas 1.
Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantys asmenys yra skatinami piniginėmis išmokomis, kurias sudaro kas mėnesį skaičiuojamos šio dydžio sumos, priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų:
1) 4 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 3 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertina gerai;
3) 2 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai. 2. Savo noru nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos yra didinamos 25 procentais. 3. Piniginės išmokos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, yra apskaičiuojamos proporcingai asmens nuolatinėje privalomoje pradinėje karo tarnyboje ar baziniuose kariniuose mokymuose ištarnautam laikui ir išmokamos nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims. 4. Piniginių išmokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, mokėjimo tvarką ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių asmenų tarnybos vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytos lengvatos taikomos ir toliau iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Esama geopolitinė situacija ir grėsmių nacionaliniam saugumui analizė skatina ieškoti efektyvesnių ir labiau pritaikytų šiandienos poreikiams kariuomenės formavimo ir gynybinių pajėgumų sutelkimo bei išlaikymo metodų. Esminiai krašto apsaugos ir valstybės gynimo principai numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija):
Konstitucijos
priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta: Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga (1 dalis); įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (2 dalis). Išsamiai apie karo tarnybos organizavimo būdus ir galimybes pasisakė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime (byla Nr. 16/2009).
16/2009). Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta konstitucinė piliečių pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nėra savitikslė – ji yra tiesiogiai susijusi su pareiga ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, įtvirtinta Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalyje, taip pat tam tikru aspektu – ir su Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių teise priešintis bet kam, kas kėsinasi į valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, tačiau Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatytos visos galimos karo tarnybos rūšys, privalomosios karo tarnybos formos, reikalavimai karo tarnybos subjektams. Nustatyti krašto apsaugos sistemos organizavimą Konstitucijoje pavesta įstatymų leidėjui. Taigi Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidėjo prerogatyva paisant Konstitucijos normų ir principų nustatyti krašto apsaugos sistemos, inter alia karo tarnybos, reguliavimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tikrosios karo tarnybos organizavimo pagrindai gali būti įvairūs – tikroji karo tarnyba gali būti organizuota tiek profesinės, tiek savanoriškosios ar privalomosios karo tarnybos (ar kelių minėtų tarnybos rūšių) pagrindu. Nustatyti tikrosios karo tarnybos organizavimo teisinį reguliavimą yra įstatymų leidėjo diskrecija. Tačiau kad ir kaip būtų organizuota tikroji karo tarnyba, įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų paneigta tokios tarnybos konstitucinė paskirtis – pasirengimo ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo ir jos gynimo užtikrinimas.
Kitaip tariant, įgyvendindamas Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą diskreciją reglamentuoti krašto apsaugos sistemos organizavimą, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų bei principų – įstatymuose turi būti nustatytas toks krašto apsaugos sistemos, inter alia karo tarnybos (įskaitant privalomąją karo tarnybą), organizavimo reguliavimas, kuris užtikrintų vienų iš pagrindinių konstitucinių vertybių – valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinės santvarkos – apsaugą ir tinkamą valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Atitinkamai būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų tinkamą kariuomenės organizavimą, nepertraukiamą kariuomenės funkcijų, susijusių su valstybės gynybos užtikrinimu, vykdymą ir piliečių tinkamą parengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Iš Konstitucijos 3, 139, 141, 142 straipsnių nuostatų įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublika turėtų reguliarią, gerai organizuotą kariuomenę, pajėgią vykdyti konstitucines funkcijas, tarp jų ir priedermę ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Taip pat įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos piliečius tinkamai parengti vykdyti konstitucinę priedermę ginti Lietuvos valstybę nuo ginkluoto užpuolimo. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su karo tarnyba, turi paisyti konstitucinės tos tarnybos paskirties ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų karo tarnybos konstitucinių tikslų įgyvendinimą, t.y. tinkamą piliečių parengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
Be to, įstatymų leidėjas privalo nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos piliečius iš anksto tinkamai parengti tam, kad paskelbus mobilizaciją jie galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti valstybę. Taigi, valstybėje turi būti ne tik reguliarioji kariuomenė, bet ir reikiamas skaičius ginti valstybę tinkamai parengtų piliečių. Kita vertus, piliečiams, vykdantiems jų konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo ginkluoto užpuolimo, turi būti sudarytos prielaidos tinkamai pasirengti vykdyti šią pareigą. Priešingu atveju, t.y. tinkamai neparengus piliečių vykdyti šią pareigą, ne tik kiltų nepamatuotai didelė grėsmė piliečių, pašauktų ginti savo šalį, bet tam tinkamai neparengtų, sveikatai ir (ar) gyvybei, bet ir apskritai tokie piliečiai negalėtų atlikti iš Konstitucijos jiems kylančios priedermės ginti savo valstybę ir taip būtų paneigta Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga. Vadinasi, įstatymų leidėjo diskrecija nustatyti krašto apsaugos sistemos, inter alia karo tarnybos, valstybės gynimo nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, kuris tam tikrais atvejais būtų įgyvendinamas ir Konstitucijoje numatytu mobilizacijos būdu, organizavimo teisinį reguliavimą turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į konstitucines piliečių teises, į piliečio teisę vykdyti pareigą ginti valstybę (inter alia privalomąją karo tarnybą mobilizacijos atveju) tinkamai pasirengus.
Reglamentuodamas privalomosios karo tarnybos institutą, įstatymų leidėjas turi atsižvelgti ne tik į Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinti tam tikri privalomosios karo tarnybos reguliavimo konstituciniai pagrindai, nuostatas, bet ir į kitas Konstitucijos nuostatas, konstitucines vertybes ir konstitucinius principus, tarp jų į konstitucinius Lietuvos valstybės, jos nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinės santvarkos gynimo, krašto apsaugos principus. Minėtų konstitucinių vertybių apsauga yra užtikrinama inter alia nustatant karo tarnybos ir piliečių parengimo ginti valstybę sistemą, kuri apima ir privalomosios karo tarnybos institutą. Taigi įstatymų leidėjas, įstatymais reguliuodamas karo tarnybos teisinius santykius, privalo paisyti konstitucinių nuostatų ir principų, įpareigojančių užtikrinti tinkamą krašto apsaugą. Todėl toks teisinis reguliavimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir kitus veiksnius, darančius įtaką valstybės saugumui. Įstatymų leidėjas privalo įvertinti galimas grėsmes valstybės saugumui, ilgalaikius politinius procesus, valstybės dalyvavimą valstybių tarpusavio pagalbos organizacijose, valstybės tarptautinius įsipareigojimus saugumo užtikrinimo, taikos palaikymo misijose ir kt.
Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijai neprieštarautų tik toks krašto apsaugos sistemos, taigi ir karo tarnybos, teisinis reguliavimas, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į galimas grėsmes valstybės saugumui ir užtikrintų valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, o taip pat ir tinkamą piliečių parengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Lietuvos Respublika, siekdama apsaugoti Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintas vertybes – valstybės nepriklausomybę, teritorijos neliečiamybę, konstitucinę santvarką, privalo karo tarnybą organizuoti taip, kad valstybė turėtų gerai parengtų, reguliarių, pasirengusių operatyviai reaguoti į grėsmes valstybės saugumui karo tarnybos pagrindu sudarytų junginių. Be to, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos piliečius tinkamai parengti mobilizacijai. Projekto tikslas – sukurti teisinius pagrindus mišrios kariuomenės (komplektuojamos iš profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių) modeliui įtvirtinti. Atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją bei grėsmių valstybės saugumui analizę, Lietuvos Respublikai yra būtina ne vien profesinės ir savanoriškos, tačiau ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pagrindu komplektuojama kariuomenė. 2. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10¹straipsnyje numatyta, kad tvirtindamas principinės kariuomenės ribinius skaičius Seimas nurodo privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdą.
Vienu metu negali būti organizuojama nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba ir baziniai kariniai mokymai. 3. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į pagrindinį projekto tikslas – sukurti teisinius pagrindus mišrios kariuomenės (komplektuojamos iš profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių) modeliui įtvirtinti siūloma keisti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 18 skyrių ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį. Svarbi sėkmingo siūlomo kariuomenės modelio įgyvendinimo sąlyga – užtikrinti, kad parengtojo kariuomenės personalo rezervo skaičius ir kartotinis jų rengimas atitiktų valstybės gynybinius poreikius. Įvertinus šios sąlygos reikšmę kariuomenės gynybinių pajėgumų tobulinimo efektyvumui, ją kartu su teikiamu kariuomenės komplektavimo principu siūloma įtvirtinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 18 skyriuje ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10¹ straipsnio 5 dalyje.
Atsižvelgiant į Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Valstybės gynimo tarybos įstatyme numatytą Valstybės gynimo tarybos reikšmingumą ir kompetenciją, siūloma jos nutarimus pasitelkti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 15 skyriaus pirmajame skirsnyje nustatant, kad Seimas įstatymų leidyboje nacionalinio saugumo klausimais, be kita ko, atsižvelgia į Valstybės gynimo tarybos nutarimus ir, šalia kitų įstatymu reglamentuojamų karių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių, nustato ir parengtojo rezervo karių skaičių. Tokiu būdu Valstybės gynimo tarybos nutarimai pasitarnautų kaip tiesioginis šaltinis, padedantis efektyviai įgyvendinti parengtojo kariuomenės personalo rezervo skaičiaus optimalaus koreliavimo su valstybės gynybiniais poreikiais sąlygą. Pritarus teikiamam projektui dėl mišrios kariuomenės (komplektuojamos iš profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių) modelio, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme numatyti baziniai kariniai mokymai kaip alternatyva nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai praranda aktualumą. Tuo tikslu siūloma pakeisti ar pripažinti netekusiais galios atitinkamus Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo straipsnius ar jų dalis (2 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio
straipsnį), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10¹ straipsnio 2 ir 3 dalis. 4.
rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 6. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus šį Įstatymo projektą, keisti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 8. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 9. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 10. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Projektui įgyvendinti nereikės papildomai lėšų. 11. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Mišri kariuomenė“. 12. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Seimo narys Artūras Paulauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-04- Nr. Į 2016-04-22 Nr. S-2016-2793 DĖL Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 priedėlio15 ir 18 skyrių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-4332 ir Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 6, 16, 17, 20, 41, 41¹ straipsnių pakeitimo ir 8, 9,10 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP‑4334 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 priedėlio15 ir
Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 6, 16, 17, 20, 41, 41¹straipsnių pakeitimo ir 8, 9,10 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP‑4334. Atsižvelgiant į tai, kad projektais siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateiktų projektų nuostatų atitikties ES teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 8, 9, 10 STRAIPNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-04-26 Nr. XIIP-4334 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Priėmus įstatymo projektą,
reikės pakeisti įstatymą įgyvendinamuosius aktus (pavyzdžiui, tuos aktus, kuriuose vartojama „bazinių karinių mokymų“ sąvoka). Be to, panaikinus bazinius karinius mokymus, gali kilti neaiškumų dėl asmenų, baigusių šiuos mokymus ar į juos pašauktų, teisinio statuso, lengvatų (įstatymo 41 straipsnis) bei skatinimo taikymo (įstatymo 42 straipsnis) ir kt. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte numatyti nuostatas dėl įsigaliojimo termino (atidėto) ir įgyvendinimo tvarkos. 2. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje šalintina nuoroda į įstatymo 9 straipsnį, kuris projektu pripažįstamas netekusiu galios. 3. Pripažinus netekusia galios keičiamo straipsnio dalį ar punktą, po jos einančių dalių (punktų) pernumeruoti nereikia. Ši pastaba teiktina dėl projekto 1, 2 ir 9 straipsnių. Be to, šių straipsnių pakeitimo esmėje turėtų būti aprašytas atliekamas teisėkūros veiksmas – straipsnio dalies (jos punkto) pripažinimas netekusia (-iu) galios (vadovautis 2013 m. gruodžio 23 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89 punktu). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita[email protected] P.Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 8, 9, 10 STRAIPNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-06-15 Nr. XIIP-4334(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad „Bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytos lengvatos taikomos ir toliau iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka“ vertintina kaip nepakankama siekiant išsaugoti bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims šiuo metu taikomas lengvatas. Kadangi priėmus projektą Karo prievolės įstatyme nebeliks nuostatų, reglamentuojančių lengvatas bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims (žr. projekto 8 straipsnį), reikėtų šias nuostatas tiesiogiai įtvirtinti projekto 10 straipsnyje, o ne formuluoti nuorodą į nebegaliosiančias teisės normas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita[email protected] P.Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, Paulius Bačiulis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai dalyviai: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis, Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjas Darius Vėbra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-26 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeisti įstatymą įgyvendinamuosius aktus (pavyzdžiui, tuos aktus, kuriuose vartojama „bazinių karinių mokymų“ sąvoka). Be to, panaikinus bazinius karinius mokymus, gali kilti neaiškumų dėl asmenų, baigusių šiuos mokymus ar į juos pašauktų, teisinio statuso, lengvatų (įstatymo 41 straipsnis) bei skatinimo taikymo (įstatymo 42 straipsnis) ir kt.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte numatyti nuostatas dėl įsigaliojimo termino (atidėto) ir įgyvendinimo tvarkos. Pritari
dalyje šalintina nuoroda į įstatymo 9 straipsnį, kuris projektu pripažįstamas netekusiu galios. Pritarti
29
einančių dalių (punktų) pernumeruoti nereikia. Ši pastaba teiktina dėl projekto 1, 2 ir 9 straipsnių. Be to, šių straipsnių pakeitimo esmėje turėtų būti aprašytas atliekamas teisėkūros veiksmas – straipsnio dalies (jos punkto) pripažinimas netekusia (-iu) galios (vadovautis 2013 m. gruodžio 23 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89 punktu). Pritarti
2016-04-22 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 priedėlio15 ir 18 skyrių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4332 ir Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 6, 16, 17, 20, 41, 41¹straipsnių pakeitimo ir 8, 9,10 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP‑4334. Atsižvelgiant į tai, kad projektais siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateiktų projektų nuostatų atitikties ES teisei neturime
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam projektui atsižvelgiant į Komiteto siūlymus:
1Projektą papildyti 12 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytos lengvatos taikomos ir toliau iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.“
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas
Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas