717 Įstatymo projektas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 6 ir 7 straipsnių papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Povilas Gylys XIIP-4330 2016-04-21 Registruotas

Lietuva · XIIP-4330 · 2016-04-21 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2016-04-21
  2. Aiškinamasis raštas · 2016-04-21
  3. Teisės departamento išvada · 2016-04-21
  4. Teisės departamento išvada · 2016-04-21

Lyginamasis variantas

2016-04-21 · oficialus registras ↗

Projekto Lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEVYRIAUSYBINIŲ

ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XII-717 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2016 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 6

straipsnio papildymas Papildyti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma laikantis šio principo: ne daugiau kaip 1/2 šios tarybos narių – savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių – nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai, kuriais gali būti asmenys, išrinkti pagal viešajame registre registruotus nevyriausybinių organizacijų įstatus. Nevyriausybinių organizacijų atstovus pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų asociacijos bendru sutarimu. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių kadencijos trukmė yra dveji metai. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.“

2 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies papildymas

Papildyti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro dvidešimt narių: devyni valstybės

institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir dešimt nevyriausybinių organizacijų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų atstovus pasiūlo nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų asociacijos bendru sutarimu. Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų asociacijos bendru sutarimu į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguoja ne daugiau kaip aštuonis nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų atstovus ir ne mažiau kaip du kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus, kuriais gali būti asmenys, išrinkti pagal viešajame registre registruotus nevyriausybinių organizacijų įstatus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:

Seimo narys Povilas Gylys

Aiškinamasis raštas

2016-04-21 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XII-717 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau- Įstatymas) nuostatos pažeidžia 2007 m. spalio 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas (CM/Rec (2007) 14) dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (toliau – Rekomendacijos). [¹] Įstatymo 6 ir 7 straipsniai reglamentuoja savivaldybių ir nacionalinio lygmens Nevyriausybinių organizacijų tarybų sudarymą. Tačiau Įstatymas nereglamentuoja savivaldybių organizacijų tarybų narių nei skaičiaus, nei šių tarybų sudarymo tvarkos. Todėl šiuo metu savivaldybių tarybos sudaromos stichiškai, nesilaikant NVO atstovų atrankos esminių demokratinių principų. Kita vertus, Rekomendacijose imperatyviai nurodoma, jog valstybės valdžios institucijos negali kištis į NVO valdymą (Rekomendacijų 46 str.) [²]. Rekomendacijų aiškinamajame memorandume (the accompanying Explanatory Memorandum[³]) netgi pabrėžiama, kad valdžios institucijoms neleidžiama nevyriausybines organizacijas (NVO) valdyti ar paversti jas savo agentūromis (6 par. 28 str.). Tačiau pagrindiniuose Lietuvos miestuose steigiant NVO tarybas šių reikalavimų nepaisoma. Pvz., Vilniaus mieste NVO atstovus į sostinės NVO tarybą atrinko mero personaliai sudaryta komisija[⁴]. Ši komisija ne įstatymo nustatyta tvarka ir prieštaraujant minėtoms rekomendacijoms atrinko 12 NVO atstovų, iš kurių 6 yra viešųjų įstaigų (VšĮ) deleguoti asmenys, t.y. ne visuomenės išrinkti, o VšĮ vidaus teisės aktais paskirti asmenys. Tokiu būdu dabartinė Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo redakcija leidžia ignoruoti esminius demokratijos principus ir pajungti nevyriausybines organizacijas valdžios institucijoms aptarnauti, paverčiant jas savotiškomis valdžios agentūromis.

O tai neskatina visuomenės pilietiškumo ir neleidžia įgyvendinti Įstatyme nurodyto tikslo – „kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų, kaip svarbaus pilietinės visuomenės elemento, veiklos ir plėtros sąlygas.“

2. Įstatymo

projekto tikslai ir uždaviniai Įgyvendinant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas (CM/Rec (2007) 14) dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje, siekiama suteikti NVO daugiau savivaldos teisių, kurios skatintų jų veiklą ir visuomenės pilietiškumą. Projektu siekiama aiškiau reglamentuoti savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų sudarymo tvarką bei principus. 3. Dabartinis teisinis Įstatymų projektuose aptartų klausimų reglamentavimas Šiuo metu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 6 straipsnio 5 dalis nustato, kad savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba turi būti sudaroma pariteto pagrindais ir joje turi būti ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių – nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Tačiau, jeigu įstatymo 7 str. nurodoma, kad į Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybą Nevyriausybinių organizacijų atstovus pasiūlo nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų asociacijos bendru sutarimu, tai į savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą jau nenurodoma, kaip ir kokiu būdu tie atstovai bus atrenkami. Tokia įstatymo spraga leidžia savivaldybėms atsirinkti valdžiai lojaliausias nevyriausybines organizacijas ir jų atstovus, pašalinant NVO tarybose NVO atstovų kritiką savivaldybės valdžios atžvilgiu. Šią įstatymo spragą būtina pašalinti.

Įstatymo 6 ir 7 straipsniai taip pat nereglamentuoja jokių NVO atstovų atrankos kriterijų, todėl tiek nacionalinėje NVO taryboje, tiek savivaldybių NVO tarybose neretai visuomenei atstovauja niekieno nerinkti, tačiau viešųjų įstaigų (VšĮ) paskirti asmenys (pvz., Vilniaus m. NVO taryboje iš 12 NVO atstovų net 6 yra VšĮ paskirti asmenys). Pastebėtina, kad praktikoje VšĮ steigėjai dažnai būna pavieniai asmenys (Viešųjų įstaigų įstatymo 4 str. 3 dalis leidžia vienam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui pasirašyti viešosios įstaigos steigimo aktą). Jie vienasmeniu aktu gali priimti arba atleisti VšĮ deleguojamą atstovą, tokiu būdu eliminuojant esminį pilietinės visuomenės principą – galimybę demokratiškai rinkti savo atstovus arba būti išrinktam. Dabartinė įstatymo redakcija leidžia pavienių asmenų įsteigtoms ir į asociacijas susibūrusioms VšĮ iš esmės perimti ir koordinuoti Lietuvos regionų nevyriausybinių organizacijų valdymą, jų finansavimą, kas iš esmės diskredituoja pačią įstatymo paskirtį. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma papildyti 6 str.5 dalį, nustatant, kad „Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma laikantis šio principo: ne daugiau kaip 1/2 šios tarybos narių – savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių – nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai, kuriais gali būti asmenys išrinkti pagal viešajame registre registruotus nevyriausybinių organizacijų įstatus. Nevyriausybinių organizacijų atstovus pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų asociacijos bendru sutarimu.

Projektu siūloma papildyti 7 str.2 dalį, nustatant, kad „Nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų asociacijos bendru sutarimu į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguoja ne daugiau kaip aštuonis nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų atstovus ir ne mažiau kaip du kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus, kuriais gali būti asmenys išrinkti pagal viešajame registre registruotus nevyriausybinių organizacijų įstatus. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma

6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai, verslo sąlygoms neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes stiprins nevyriausybinių organizacijų veiklą ir pilietinę visuomenę. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Kitų teisės aktų keisti nėra numatoma. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas, integruoja jį į Europos Sąjungos teisinę sistemą. 11.

11. Įstatymams

įgyvendinti reikalingi lydimieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai

Projektui įgyvendinti

lydinčiųjų aktų nėra

12. Kiek biudžeto

lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Priėmus Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimo ir papildymo normas, jų įgyvendinimui nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Nėra. 14. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė: Seimo narys Povilas Gylys. 15. Reikšminiai šių Įstatymų projektų žodžiai Reikšminiai Projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „grupės ieškinys“, „grupės interesai“. 16. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Povilas Gylys [1] Rekomendacijos paskelbtos LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje [2] http://www.socmin.lt/lt/nevyriausybiniu-organizaciju-sektorius/teises-aktai-845.html [3] http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/cdcj/ONG/Explanatory%20memorandum.pdf [4] 2015 m. liepos 8 d. potvarkiu Nr. 22-133 sudaryta speciali komisija sprendė dėl NVO delegatų atstovavimo Vilniaus NVO taryboje.

Teisės departamento išvada

2016-04-21 · oficialus registras ↗

2012-03-

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-04-22 Nr. S-2016-2793 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nr. XII-717 6 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projekto nr. XIIP-4330 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 6 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4330 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8

706 63 688, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2016-04-21 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEVYRIAUSYBINIŲ

ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XII-717 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2016-05-10 Nr. XIIP-4330 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto pavadinime, 1 bei 2 straipsnių

pavadinimuose ir pirmosiose dalyse turi būti nurodytas ne pakeitimas, o papildymas. 2. Projekto nuorodos į nevyriausybinių organizacijų įstatus, „registruotus viešajame registre“ yra perteklinės, nes Civilinio kodekso antrosios knygos II dalies V skyriaus nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų steigimą, numato privalomą juridinių asmenų registravimą Juridinių asmenų registre - pagrindiniame valstybės registre, kuris yra viešas, bei privalomą steigimo dokumentų (taigi, ir įstatų) registrui pateikimą. Jei juridinis asmuo egzistuoja ir yra registruotas, jo steigimo dokumentai (įstatai) negali būti neregistruoti. 3. Projekte nurodoma, kad nevyriausybinei organizacijai atstovaujantys asmenys turėtų būti „išrinkti“ nenustatant jokių išrinkimo sąlygų, tokiu reguliavimu aiškinamajame rašte išdėstyti tikslai nebūtų pasiekti, nes įstatuose galėtų būti nustatyta, kad atstovas renkamas, pavyzdžiui, iš vieno kandidato, kad jį renka organizacijos vadovas vienasmeniškai ir pan.,

4. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą

reguliavimą visos Lietuvos Respublikoje registruotos nevyriausybinės organizacijos – asociacijos, viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir kitos, privalės pakeisti ir perregistruoti savo įstatus, o atstovavimo nevyriausybinių organizacijų tarybose reikalavimai (atstovo paskyrimo procedūra) bus sudėtingesnė, nei įstatymų numatyta atstovo, disponuojančio organizacijos ištekliais ar sudarančio organizacijos vardu sandorius , paskyrimo tvarka. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P.

Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. p[email protected]