projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant į nacionalinį teisės aktą – Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymą (toliau – Paramos mirties atveju įstatymas) – perkelti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8) (toliau – Direktyva), nuostatas, kuriomis valstybės narės privalo užtikrinti vienodas su valstybės narės piliečiais sąlygas Europos Sąjungos piliečiams darbuotojams ir jų šeimos nariams gauti laidojimo pašalpą. Pagal laisvo darbuotojų judėjimo principą, kiekvienam Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiui, neatsižvelgiant į jo gyvenamąją vietą, suteikiama teisė laisvai persikelti į kitą valstybę narę dirbti ir
(arba) apsigyventi joje dėl darbo. Įgyvendinant minėtą principą, sudaromos prielaidos išvengti darbuotojų, kurie yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančių Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai, diskriminavimo dėl pilietybės, susijusio su galimybe įsidarbinti, įdarbinimo ir darbo sąlygomis, ypač darbo užmokesčio dydžiu, atleidimu iš darbo, taip pat mokesčių ir socialinėmis lengvatomis, taip užtikrinant vienodą požiūrį į juos pagal Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinę teisę, teismų praktiką ir kolektyvinius susitarimus, palyginti su tos valstybės narės piliečiais.
Įstatymo projekto tikslai – Paramos mirties atveju įstatyme įtvirtinti teisinį pagrindą teikti paramą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką, šios paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas ir dydžius, taip pat užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos teisės aktų suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais bei, įvertinus praktikoje kylančias Paramos mirties atveju įstatymo taikymo problemas, atlikti kitus minėto įstatymo pakeitimus. Svarbiausi Įstatymo projekto uždaviniai:
1Paramos mirties atveju įstatyme įtvirtinti naują paramos mirties atveju rūšį – paramą užsienyje mirusių
(žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką. 2. Sudaryti palankesnes sąlygas asmenims pasinaudoti parama mirties atveju. 3. Užtikrinti, kad Paramos mirties atveju įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas taptų aiškesnis. 4. Perkelti į nacionalinį teisės aktą Direktyvos nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu keičiama daugiau nei pusė šiuo metu galiojančio Paramos mirties atveju įstatymo straipsnių, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, Paramos mirties atveju įstatymas išdėstytas nauja redakcija. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento (direktorė – Violeta Toleikienė, tel. 266 4269, el. p. [email protected]) Piniginės paramos skyrius (vedėja – Svetlana Kulpina, tel. 266 4264, el. p. [email protected]; tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Aldona Dobrovolskienė, tel. 266 4283, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
1Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą,
Paramos mirties atveju įstatyme yra įtvirtinta viena paramos mirties atveju rūšis – laidojimo pašalpa. Vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymu, mirus Lietuvoje nuolat gyvenančiam asmeniui, Lietuvoje gyvenančiam užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Lietuvoje gyvenančiam asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka turinčiam pabėgėlio statusą, asmeniui, kuriam taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, Lietuvoje gyvenančiam užsieniečiui, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris dirba Lietuvos Respublikoje arba dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis, taip pat gimus nurodytų asmenų negyvam vaikui arba gimus gyvam vaikui, tačiau jam mirus nesukakus 3 mėnesių, ir kurio gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, laidojančiam asmeniui išmokama
laidojimo pašalpa, neatsižvelgiant į šeimos pajamas ir turimą turtą.
Pagal Paramos mirties atveju įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Šiuo metu įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, turi būti įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, yra nustatytas tik mirus Lietuvos Respublikos piliečiui ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančiam užsieniečiui.
Tokiu teisiniu reguliavimu minėtiems subjektams yra nustatyti papildomi reikalavimai ir jie atsiduria nelygiavertėje padėtyje su kitais subjektais, kuriems mirus būtų mokama laidojimo pašalpa. Įvertinus tai, tikslinga nustatyti vienodus reikalavimus laidojimo pašalpai gauti visiems Paramos mirties atveju įstatyme nurodytiems subjektams. Tais atvejais, kai mirusio asmens gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laidojimo pašalpa gali būti mokama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Direktyvos 1 straipsnyje nurodyta, kad ši direktyva taikoma Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių laisvo darbuotojų judėjimo srities aspektams. Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems mirus yra mokama laidojimo pašalpa, todėl Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie patenka į Direktyvos taikymo sritį, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nepatenka į subjektų, kuriems mokama laidojimo pašalpa, sąrašą.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę
kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas
laidojimo pašalpos gavimo. Praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kai asmenys per šį terminą dėl objektyvių priežasčių nespėja kreiptis dėl šios pašalpos. Todėl, esant šioms aplinkybėms, laidojantis asmuo, siekdamas gauti šią pašalpą, privalo kreiptis į teismą dėl minėto termino atnaujinimo. Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, pateikdamas prašymą ir mirties liudijimą.
Šiuo metu Paramos mirties atveju įstatyme nėra numatyta galimybės laidojančiam asmeniui prašymą pateikti elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga. Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laidojimo pašalpa visais atvejais laidojančiam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Paramos mirties atveju įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laidojimo pašalpoms administruoti iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriama nuo 2 iki 4 procentų paramai mirties atveju skirtų lėšų. Šiuo metu Paramos mirties atveju įstatyme nėra numatyta, kad paramai mirties atveju administruoti panaudojama ne didesnė lėšų suma negu nustatytas paramai mirties atveju administruoti skiriamų lėšų procento dydis nuo faktiškai panaudotų lėšų šiai paramai mokėti. 2. Šiuo metu valstybės finansinės paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką skyrimas ir mokėjimas nėra reglamentuotas įstatymuose, o šios paramos teikimą reglamentuoja Valstybės finansinės paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.
užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teikimo ir Materialinės pagalbos teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kurios nustato, kokiais atvejais ir kokio dydžio finansinę paramą valstybė teikia Lietuvos Respublikos piliečių, mirusių (žuvusių) užsienyje, palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką. Taisyklių 4 punktas numato, kad valstybės finansinė parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką yra teikiama, jeigu miręs (žuvęs) asmuo nebuvo apsidraudęs arba jeigu asmuo buvo apsidraudęs, bet pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis, ir su juo bendrai gyvenančių asmenų arba jo artimojo giminaičio (kaip vieno gyvenančio asmens), arba artimojo giminaičio ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (toliau – VRP) (šiuo metu – 102 eurai). Pajamos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas).
Taisyklių 5 punkte numatyta, kad valstybės finansinę paramą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką mirusiojo artimiesiems pagal pateiktus dokumentus, įrodančius mirusių (žuvusių) piliečių palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas, teikia jų gyvenamosios vietos savivaldybės iš savo biudžeto. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), gavusi kompetentingos savivaldybės institucijos sprendimą dėl valstybės finansinės paramos užsienyje mirusio (žuvusio) piliečio palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką suteikimo mirusiojo (žuvusiojo) artimiesiems, kartą per ketvirtį kompensuoja savivaldybėms jų išmokėtas sumas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete šiam tikslui numatytų lėšų. Suma, skiriama Lietuvos Respublikos piliečių palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms padengti, neturi viršyti 54 BSI (šiuo metu –
Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą Nr. XII-2111 (toliau – Įstatymas Nr. XII-2111) ir su jo įgyvendinimu susijusius įstatymus, įsigaliosiančius 2017 m. sausio 1 d. Minėtais įstatymais siekiama efektyvesnio vartotojų aptarnavimo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto vieno langelio principo įgyvendinimo, atsisakant civilinės būklės akto įrašų įregistravimo liudijimų išdavimo. Registruojant civilinės būklės aktą, bus sudaromas civilinės būklės akto įrašas. Institucijos, kurioms sprendimams priimti reikia informacijos apie asmens civilinę būklę, vadovaudamosi vieno langelio principu, reikiamus duomenis galės gauti tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Vienas iš Įstatymo Nr.
Vienas iš Įstatymo Nr. XII-2111 įgyvendinamųjų teisės aktų
pateikimo savivaldybės administracijai tvarka laidojančiam asmeniui kreipiantis dėl laidojimo pašalpos. Vadovaujantis Įstatymu Nr. XII-2123, kai asmens mirtis nebus įregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, laidojantis asmuo turės pateikti mirusio asmens medicininį mirties liudijimą (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas, – medicininį perinatalinės mirties liudijimą). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo Nr. XII-2123 struktūra ir nuostatų turinys neatitinka nauja redakcija dėstomo Paramos mirties atveju įstatymo, būtina minėto įstatymo nuostatas perkelti į nauja redakcija dėstomą Paramos mirties atveju įstatymą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Įstatymo projektu siūloma:
paramos mirties atveju rūšį – paramą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką (toliau – parama palaikams parvežti) – ir nustatyti jos skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas ir dydžius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo sprendimuose yra pabrėžęs, kad socialinės paramos santykių reguliavimas įstatymu yra viena svarbiausių konstitucinės teisės į socialinę paramą garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 52 straipsnio formuluotė „valstybė laiduoja“, inter alia, reiškia, kad įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais, kurie nustatyti įstatymais. Atskiros socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu.
Įgyvendinamaisiais teisės aktais, taigi ir Vyriausybės nutarimais, galima nustatyti tik įstatymų, reguliuojančių socialinės paramos santykius, įgyvendinimo tvarką (procedūras) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. I-619
„Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo taikymo“
d. nutarimu Nr. 808 „Dėl Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.1.1 punkto (1996 m. lapkričio 6 d. redakcija), 6.1.4 punkto (1996 m. lapkričio 6 d. redakcija), 6.1.5 punkto (1996 m. lapkričio 6 d. redakcija), 7 punkto (1996 m. lapkričio 6 d. redakcija), 9 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų 5.1.1 punkto, 5.1.7 punkto (2000 m. balandžio 17 d. ir 2000 m. liepos 14 d. redakcijos), 5.1.8 punkto (2000 m. balandžio 17 d. ir 2000 m. liepos 14 d. redakcijos), 5.4, 5.5.2, 9 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo 10 straipsnio (1994 m. lapkričio 3 d. redakcija) 1 daliai“). Pažymėtina, kad šiuo metu nėra įstatymais reglamentuoto teisinio pagrindo nepasiturintiems asmenims skirti valstybės finansinę paramą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad parama palaikams parvežti būtų teikiama palaikų parvežimą organizavusiam fiziniam asmeniui, kuris patyrė mirusio asmens palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas, jeigu jo vidutinės pajamos, kai jis yra vienas gyvenantis asmuo, arba vienam asmeniui, kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir apskaičiuotos pagal nurodyto įstatymo 18 straipsnį, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Taip pat siūloma nustatyti, kad šios paramos dydis būtų lygus faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neviršytų 54 BSI dydžių (šiuo metu – 2 052 eurai). Parama palaikams parvežti būtų skiriama savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, sprendimu. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projektu siūloma apibrėžti teisės į paramą užsienyje mirusių (žuvusių) piliečių palaikams parvežti atsiradimo momentą, t. y. nustatyti, kad teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo diena yra diena, kada buvo išduotas (-i) paskutinis (-iai) dokumentas (-ai), įrodantis (-ys) patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas. Pritarus pateiktam siūlymui, Paramos mirties atveju įstatyme bus nustatytas teisinis pagrindas teikti paramą palaikams parvežti, šios paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos ir dydžiai ir tokiu būdu užtikrintas šios paramos teikimas tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia. 2.
valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečius ir jų šeimos narius, kuriems mirus yra mokama laidojimo pašalpa, taip jiems sudarant vienodas su Lietuvos Respublikos piliečiais sąlygas gauti šią paramą bei užtikrinant Europos Sąjungos teisės aktų suderinamumą su nacionaline teise. Pritarus pateiktam siūlymui, bus užtikrintos vienodos su valstybės narės piliečiais sąlygos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams ir jų šeimos nariams gauti laidojimo pašalpą. 3.
pasinaudoti parama mirties atveju bei piniginės socialinės paramos sistemą reguliuojančių teisės aktų suderinamumo ir aiškumo, atlikti kitus Paramos mirties atveju įstatymo pakeitimus: 3.1. nustatyti ilgesnį, t. y. ne 6, o 12 mėnesių terminą, per kurį asmenys galėtų kreiptis dėl paramos mirties atveju gavimo; 3.2. nustatyti teisinį pagrindą prašymą dėl laidojimo pašalpos gavimo pateikti ne tik asmeniškai, paštu, tačiau ir elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga; 3.3. kaip perteklinės atsisakyti nuostatos, pagal kurią laidojimo pašalpa mokama Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnyje numatytiems asmenims, kai vaikas gimė gyvas, tačiau mirė nesulaukęs trijų mėnesių ir jo gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, nes kiekvienu atveju, kai vaikas gimsta gyvas, prieš išduodant mirties liudijimą bus registruojamas ir gimimas, todėl tokio asmens mirties atveju neturėtų kilti abejonių, kad jam palaidoti yra mokėtina laidojimo pašalpa; 3.4. nustatyti, kad prašymą dėl paramos mirties atveju pateikiant paštu turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka; 3.5. nustatyti skirtingus laidojimo pašalpos skyrimo terminus, atsižvelgiant į kreipimosi momentą:
atvejais pinigai reikalingi skubiai palaidoti asmenį, siūloma nustatyti, kad, jei asmuo kreipiasi per 10 darbo dienų nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos, tai laidojimo pašalpa išmokama per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų (duomenų) gavimo savivaldybės administracijoje dienos.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas asmenims pasinaudoti parama mirties atveju bei piniginės socialinės paramos sistemą reguliuojančių teisės aktų suderinamumo ir aiškumo, atlikti kitus Paramos mirties atveju įstatymo pakeitimus: 3.1. nustatyti ilgesnį, t. y. ne 6, o 12 mėnesių terminą, per kurį asmenys galėtų kreiptis dėl paramos mirties atveju gavimo; 3.2. nustatyti teisinį pagrindą prašymą dėl laidojimo pašalpos gavimo pateikti ne tik asmeniškai, paštu, tačiau ir elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga; 3.3. kaip perteklinės atsisakyti nuostatos, pagal kurią laidojimo pašalpa mokama Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnyje numatytiems asmenims, kai vaikas gimė gyvas, tačiau mirė nesulaukęs trijų mėnesių ir jo gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, nes kiekvienu atveju, kai vaikas gimsta gyvas, prieš išduodant mirties liudijimą bus registruojamas ir gimimas, todėl tokio asmens mirties atveju neturėtų kilti abejonių, kad jam palaidoti yra mokėtina laidojimo pašalpa; 3.4. nustatyti, kad prašymą dėl paramos mirties atveju pateikiant paštu turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka; 3.5. nustatyti skirtingus laidojimo pašalpos skyrimo terminus, atsižvelgiant į kreipimosi momentą:
atvejais pinigai reikalingi skubiai palaidoti asmenį, siūloma nustatyti, kad, jei asmuo kreipiasi per 10 darbo dienų nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos, tai laidojimo pašalpa išmokama per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų (duomenų) gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Atsižvelgiant į tai, kad asmens prašymas skirti laidojimo pašalpą patenkinamas ir nurodyta pašalpa jam išmokama per 24 valandas, apie priimtą sprendimą atskirai šis asmuo nebus informuojamas;
vėliau negu per 10 darbo dienų, t. y. kai miręs asmuo jau yra palaidotas, nustatyti, kad sprendimas dėl laidojimo pašalpos skyrimo turi būti priimtas ir laidojimo pašalpa išmokėta per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų (duomenų) gavimo savivaldybės administracijoje dienos.
Tokiu atveju prašymą pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl paramos mirties atveju skyrimo yra informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Nurodžius, kad terminas sprendimui priimti pradedamas skaičiuoti ne tik nuo prašymo ir visų dokumentų, bet ir duomenų gavimo, siūloma teisinio reguliavimo priemonė apims ir tuos atvejus, kai sprendimui priimti dėl, pavyzdžiui, elektroniniu būdu pateikto prašymo reikia gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Pažymėtina, kad jeigu parama mirties atveju neskiriama, neatsižvelgiant į asmens kreipimosi į savivaldybės administraciją momentą, asmuo bus informuojamas apie priimtą sprendimą.
Sprendime turės būti nurodoma neskyrimo priežastis, jo apskundimo tvarka, pateikti dokumentai grąžinami prašymą pateikusiam asmeniui, o paramą mirties atveju skiriančioje savivaldybės institucijoje paliekamos šių dokumentų kopijos; 3.6. įtvirtinti pareigą laidojančiam asmeniui palaidoti mirusio asmens, už kurį išmokėta laidojimo pašalpa, palaikus; 3.7. atsisakyti Paramos mirties atveju įstatyme įtvirtintos sąvokos „Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys“ turinio, dėl kurio asmenų duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, turi būti įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, atitinkamai atsisakant Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyto pagrindo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laidojimo pašalpą iš savivaldybės biudžeto lėšų mokėti ir tais atvejais, kai mirusių asmenų gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje; 3.8. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2011 m. gegužės 27 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-10-8-41
„Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikto finansinio (teisėtumo)
audito rezultatų“ pateiktas rekomendacijas, nustatyti, kad paramai mirties atveju administruoti per kalendorinius metus panaudojama ne didesnė lėšų suma, negu nustatytas paramai mirties atveju administruoti skiriamų lėšų procento dydis nuo faktiškai panaudotų lėšų šiai paramai mokėti. 4. Nuo 2017 m. sausio 1 d. paramai mirties atveju administruoti nustatyti konkretų – 3 procentų – dydį. 5. Nustatyti įstatymo įsigaliojimą 2016 m. gegužės 1 d. 6. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gegužės 1 d., t. y. anksčiau, negu įsigalios Įstatymas Nr.
XII-2123, įsigaliojus Įstatymo projektui, kurio 1 straipsniu nauja redakcija dėstomas Paramos mirties atveju įstatymas, pasikeis Įstatymo Nr. XII-2123 keičiamų Piniginės paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų vieta keičiamame įstatyme (Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Paramos mirties atveju įstatyme jos išdėstytos 9 straipsnio 3 dalyje), ir Įstatymu Nr. XII-2123 priimti Paramos mirties atveju įstatymo pakeitimai neatitiks 2017 m. sausio 1 d. galiojančios Paramos mirties atveju įstatymo redakcijos nuostatų:
galios Įstatymą Nr. XII-2123;
Nr. XII-2123 nuostatų suderinamumą, nustatyti nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 5 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies redakcijas, numatant, kad teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena yra asmens mirties data (rasto mirusio asmens – medicininio mirties liudijimo (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas, – medicininio perinatalinės mirties liudijimo) išrašymo data), o kreipiantis dėl paramos mirties atveju, jeigu asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, turi būti pateiktas medicininis mirties liudijimas (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas, – medicininis perinatalinės mirties liudijimas). Pritarus pateiktiems siūlymams, tikimasi, kad bus sudarytos palankesnės sąlygos dėl paramos mirties atveju kreipimosi bei užtikrintas racionalus valstybės biudžeto lėšų, skirtų paramai mirties atveju teikti ir administruoti, panaudojimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas, nes Įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su paramos mirties atveju mokėjimu iš valstybės biudžeto lėšų. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte pateikiama nauja sąvoka ir ją įvardijantis terminas įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus įstatymą, ministerija turės parengti Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr.
paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teikimo ir Materialinės pagalbos teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kuriuo bus pripažintos netekusiomis galios Valstybės finansinės paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teikimo taisyklės, ir iki 2016 m. balandžio 30 d. pateikti jį tvirtinti Vyriausybei. Priėmus įstatymą, ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2016 m. balandžio 30 d., priimti šių socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų pakeitimų įsakymus:
ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. A1-193 „Dėl Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. A1-381 „Dėl Savivaldybių funkcijoms atlikti skirtų lėšų paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir duomenų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
ministro 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. A1-387 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų specialioms tikslinėms dotacijoms socialinėms išmokoms, kompensacijoms, socialinei paramai mokiniams ir socialinėms paslaugoms administruoti, naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Pagal Taisyklių 5 punktą, Finansų ministerija kartą per ketvirtį kompensuoja savivaldybėms jų išmokėtas sumas teikiant valstybės finansinę paramą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką iš valstybės biudžete šiam tikslui numatytų lėšų. Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, 2013 metais kompensuota apie 1,1 mln. litų (319 tūkst. eurų) ir valstybės finansinę paramą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką gavo 163 asmenys, 2014 metais – apie 889 tūkst. litų (257 tūkst. eurų) ir šią paramą gavo 137 asmenys, 2015 metais panaudota apie 320,4 tūkst. eurų ir šią paramą gavo 160 asmenų. Paramai užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką mokėti ir administruoti 2016 metams valstybės biudžete skirta 290 tūkst. eurų. Iš jų minėtai paramai mokėti – 283 tūkst. eurų, paramai administruoti – 7 tūkst. eurų. Minėtos paramos teikimo koordinavimą iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos perdavus ministerijai, papildomų lėšų iš valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų nereikės. 2014 metais laidojimo pašalpai mokėti ir administruoti skirta 46,1 mln. litų (13,3 mln. eurų). Iš jų laidojimo pašalpai mokėti skirta 45 mln. litų (13 mln. eurų), laidojimo pašalpai administruoti – 1,1 mln. litų (0,3 mln. eurų). Vadovaujantis savivaldybių administracijų pateiktais statistinių ataskaitų duomenimis, minėtai pašalpai išmokėti bei administruoti panaudota 42,2 mln. litų (12,2 mln. eurų). Iš jų laidojimo pašalpai mokėti panaudota 41,2 mln. litų (11,9 mln. eurų), pašalpai administruoti – 1 mln. litų (298 tūkst. eurų). 2015 metais laidojimo pašalpai mokėti ir administruoti skirta 13,4 mln. eurų.
Iš jų laidojimo pašalpai mokėti 13,1 mln. eurų, laidojimo pašalpai administruoti – 326,8 tūkst. eurų. Laidojimo pašalpai išmokėti per 2015 metus panaudota apie 12,5 mln. eurų, pašalpai administruoti – 265,7 tūkst. eurų. 2016 metams laidojimo pašalpai mokėti ir administruoti valstybės biudžete skirta 13,7 mln. eurų. Iš jų laidojimo pašalpai mokėti – 13,4 mln. eurų, laidojimo pašalpai administruoti – 334 tūkst. eurų. Įvertinus tai, kad laidojimo pašalpai skirtų lėšų suma kasmet yra didesnė už faktiškai panaudotų lėšų sumą, Įstatymo projektu praplėtus asmenų, kuriems mirus jų laidojimui būtų skiriama laidojimo pašalpa, ratą, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, ministerija 2015 m. rugpjūčio 27 d. organizavo pasitarimą su Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos draudikų asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Banką, kaip į draudimo įmonių priežiūros instituciją, atliko savivaldybių apklausą ir pateiktų duomenų analizę, siekdama Įstatymo projekte tinkamai sureguliuoti paramos palaikams parvežti teikimą, spręsti esamo teisinio reguliavimo praktinio taikymo problemas, susijusias su informacijos gavimu iš draudimo įmonių apie užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių draudimą, bei objektyviai išanalizuoti esamą situaciją visose 60 savivaldybių. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „parama mirties atveju“, „laidojimo pašalpa“, „parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką“, „direktyva“. 15.
Siekiant į nacionalinį teisės aktą laiku perkelti Direktyvos nuostatas, kuriomis valstybės narės privalo užtikrinti vienodas su valstybės narės piliečiais sąlygas Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams ir jų šeimos nariams gauti laidojimo pašalpą, tikslinga svarstyti Įstatymo projektą skubos tvarka. Direktyvos nuostatos į nacionalinį teisės aktą turi būti perkeltos ne vėliau kaip nuo 2016 m. gegužės
Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymą būtina skelbti anglų ir rusų kalbomis.
Vilnius
2016-04-28 Nr. XIIP-4320 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis, kadangi šiuo įstatymu (V skyrius) taip pat siekiama nustatyti paramos mirties atveju gaunančių asmenų pareigas ir neteisėtai gautos paramos mirties atveju išieškojimą. 2. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte prieš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pavadinimą turėtų būti įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos“ (po jų įstatymo pavadinimą rašant mažąja raide). 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį asmuo dėl laidojimo pašalpos turi kreiptis į savivaldybės administraciją, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir vietoj žodžių ,,savivaldybės institucijoje“ įrašyti žodžius ,,savivaldybės administracijoje“. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 bei 11 dalys brauktinos, atsižvelgiant į tai, kad teikiamas įstatymo projektas būtų priimtas po šiose dalyse nurodytos datos (2016 m. gegužės 1 d.). Projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „įsigaliojimas“ keistinas žodžiu „galiojimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-06-30 Nr. XIIP-4320(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-09-19 Nr. XIIP-4320(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnyje nebeliko nuostatų, susijusių su įstatymo įsigaliojimu, šio straipsnio pavadinime brauktinas žodis ,,įsigaliojimas“ kaip perteklinis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas;
Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Eligijus Masiulis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-28)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu dėstomo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis, kadangi šiuo įstatymu (V skyrius) taip pat siekiama nustatyti paramos mirties atveju gaunančių asmenų pareigas ir neteisėtai gautos paramos mirties atveju išieškojimą. Pritarti
(2016-04-28)1
teisės technikos taisyklėmis įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo
nepasiturintiems gyventojams įstatymo pavadinimą turėtų būti įrašyti žodžiai
„Lietuvos Respublikos“ (po jų įstatymo pavadinimą rašant mažąja raide). Pritarti
(2016-04-28)1 3.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį asmuo dėl laidojimo pašalpos turi kreiptis į savivaldybės administraciją, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir vietoj žodžių ,,savivaldybės institucijoje“ įrašyti žodžius
(2016-04-28)2
dalys brauktinos, atsižvelgiant į tai, kad teikiamas įstatymo projektas būtų priimtas po šiose dalyse nurodytos datos (2016 m. gegužės 1 d.). Projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „įsigaliojimas“ keistinas žodžiu „galiojimas“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4320(ES) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. V. Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
(Komiteto pirmininkė), R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R.Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala. Komiteto biuras: E. Bulotaitė (vedėja), D. Aleksejūnienė (patarėja), A. Dolmantienė (patarėja), D. Jonėnienė (patarėja), I. Kuodienė (patarėja), I. Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: L. Ulevičė (Seimo pirmininko pavaduotojo A. Syso patarėja), G. Klimavičius (socialinės apsaugos ir darbo viceministras), D. Akulavičienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja), I. Kalinauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja), S. Kulpina (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja), V. Latvienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja), M. Jautakis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-28 (1)11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
dalyje nurodyta įstatymo paskirtis, kadangi šiuo įstatymu (V skyrius) taip pat siekiama nustatyti paramos mirties atveju gaunančių asmenų pareigas ir neteisėtai gautos paramos mirties atveju išieškojimą. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti paramos mirties atveju rūšis, jos dydžius,
asmenų, turinčių teisę gauti šią paramą, kategorijas, teikimo sąlygas, tvarką ir finansavimo šaltinius, taip pat paramą gaunančių asmenų pareigas ir neteisėtai gautos paramos išieškojimą.“
departamentas, 2016-04-28
(1) 712
projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte prieš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pavadinimą turėtų būti įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos“ (po jų įstatymo pavadinimą rašant mažąja raide). Pritarti. Žr. komiteto 1 pasiūlymą. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-28
(1) 101
įstatymo 9 straipsnio 1 dalį asmuo dėl laidojimo pašalpos turi kreiptis į savivaldybės administraciją, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir vietoj žodžių ,,savivaldybės institucijoje“ įrašyti žodžius ,,savivaldybės administracijoje“. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Prašymą pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą
dėl paramos mirties atveju skyrimo yra informuojamas prašyme nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus atvejį, kai laidojimo pašalpa paskirta ir išmokėta per 24 valandas. Jeigu parama mirties atveju neskiriama, sprendime nurodoma neskyrimo priežastis, jo apskundimo tvarka, pateikti dokumentai grąžinami prašymą pateikusiam asmeniui, o paramą mirties atveju skiriančioje savivaldybės institucijoje administracijoje paliekamos šių dokumentų kopijos.“
departamentas, 2016-04-282 1, 11 4.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 bei 11 dalys brauktinos, atsižvelgiant į tai, kad teikiamas įstatymo projektas būtų priimtas po šiose dalyse nurodytos datos (2016 m. gegužės 1 d.). Projekto 2 straipsnio pavadinime žodis
„įsigaliojimas“ keistinas žodžiu „galiojimas“. Pritarti iš dalies. 1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas
ir įgyvendinimas“. 2. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 11
dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės rugpjūčio 1 d.“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2016-05-11 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4320(ES) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu). Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu atitinka visas šias sąlygas:
1) patyrė palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas;
2) ,,1. Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu jo vidutinės pajamos, kai jis yra vienas gyvenantis asmuo, arba vienam asmeniui, kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje ir apskaičiuotos pagal nurodyto įstatymo 18 straipsnį, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai.“ Pritarti. 2. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
4 Siekdami supaprastinti prašymo-paraiškos dėl paramos mirties atveju pateikimo reikalavimus, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai, paštu arba elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga. Jeigu prašymas siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Prašymas, pateiktas elektroniniu būdu, turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Ričardas Sargūnas, Jonas Varkala. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė