Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
dalimi: „3. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Teisėjų taryba nustato prašymo teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, techninių priemonių ir jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo paskelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 2 dalį.“
laikyti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. 3. Kitais, negu šiame straipsnyje nurodytais, atvejais Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus ir naudoti kitas technines priemones.“
laikyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. 5. Asmenims, pažeidusiems techninių priemonių ar jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma įstatymų numatyta atsakomybė.”
laikyti 6 dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-4312(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, kitų techninių priemonių
naudojimas teisme
1Teismo posėdžio eigai,
įrodymams fiksuoti ir tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones. 2. Proceso šalys įgyvendindamos savo procesines teises, gali daryti garso įrašą teismo posėdžio eigai užfiksuoti ir jį naudoti tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais. Apie daromą garso įrašą proceso šalys privalo informuoti teismą. 3. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo skelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 2 dalį. Teisėjų taryba nustato asmenų prašymų leisti teismo sprendimo skelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, taip pat šių techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas. 4. Techninių priemonių panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis. Prašymą pateikęs arba teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis, negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą.
Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, iškraipytas teismo sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kitokios reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose nustatyti visuomenės informavimo, asmens duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai. 3. 5. Kitais, negu nurodyta šiame straipsnyje, atvejais Kitiems asmenims teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį ir naudoti kitas technines priemones draudžiama. 4. 6. Asmenimsys, teismo posėdžio metu pažeidęusiems techninių priemonių naudojimo reikalavimus, atsako šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmenims, pažeidusiems reikalavimus, taikomus techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimui, draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 5. 7. Proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas.“
pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną po bylos išnagrinėjimo. Teismo sprendimas paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvų esmę. Teismas paprastai neskelbia fizinio asmens kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat ypatingų asmens duomenų. Visi posėdžių salėje esantys asmenys skelbiamą teismo sprendimą išklauso stovėdami. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti skelbiamą teismo sprendimą išklausyti sėdint.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2016-04-25 Nr. XIIP-4312 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad projektui, kaip lydinčiajam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4309) teisės aktui, taikytinos Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480
direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-04- Nr. Į 2016-04-19 Nr. S-2016-2677 DĖL Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4312 ir Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP‑4313 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4312 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑4313. Atsižvelgiant į tai, kad projektais siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateiktų projektų nuostatų atitikties ES teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 13 IR 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-07-03 Nr. XIIP-4312(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis suponuoja tai, kad Teisėjų taryba bus įgaliota nustatyti ir teismo leidimų naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus turinį ir išdavimo tvarką, keičiamo 13 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „naudojimo tvarką ir sąlygas“ reikėtų įrašyti žodžius „ir teismo leidimų naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus išdavimo tvarką“. 2. Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje yra išskiriama „prašymą pateikusių asmenų“ kategorija. Manytume, kad ir prašymą pateikę asmenys, ir kiti prašyme nurodyti asmenys, pageidaujantys naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus, turi būti įrašyti į teismo leidimą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio nuostata suponuoja, kad prašymą pateikę asmenys, pageidaujantys naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus, į teismo leidimą neįrašomi. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje reikėtų išbraukti žodžius „prašymą pateikę arba“. Tuo tarpu, jeigu turimi omenyje kažkokį kitokį prašymą, nei šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas leisti naudoti technines priemones teismo sprendimo skelbimo metu, teikiantys asmenys, formuluotė turėtų būti patikslinta aiškiai apibrėžiant minimų asmenų kategoriją. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. viii-1029 11 STRAIPSNIO
2016 m. birželio 1, rugsėjo 21 d. Vilnius
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas, Komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė ir Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė ir Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėja Dalia Mikelėnienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tadas Varapnickas, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tomas Marozas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskis, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktoriaus pavaduotoja Natalija Žilinskienė, Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Tautginas Mickevičius ir Administracinės justicijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė PeciukonytėSeimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-251 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad projektui, kaip lydinčiajam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4309) teisės aktui, taikytinos Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4309 išdėstytos pastabos. Pritarti iš dalies Komitetas nepritaria Teisės departamento pastaboms dėl sąvokų „techninių priemonių panaudojimo rezultatai“, „visuomenės informavimo“, „mokslo“ ar
„mokymo“ tikslinimo ar keitimo. 2. Europos teisės departamentas
2016-05-03 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4312 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑4313. Atsižvelgiant į tai, kad projektais siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateiktų projektų nuostatų atitikties ES teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos
5Įstatymo projektas Nr. XIIP-4312 tikslintinas atsižvelgiant į tai,
kad 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. birželio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas, kuriuo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) išdėstomas nauja redakcija. Pritarti Žr. Komiteto sprendimą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-11 7.
Siūlytina suvienodinti įstatymų projektų nuostatas dėl atsakomybės už techninių priemonių ar jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgiant į siūlomas Įstatymo projekto Nr. XIIP-4310 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4311 nuostatas, taip pat į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso 634 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta teismo teisė skirti baudas, jeigu pažeidžiama filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo įrašų darymo ir kitų techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarka, tikslintina Įstatymo projektu Nr. XIIP-4313 keičiama Administracinių nusižengimų kodekso
techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, traukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 226¹ straipsnį, o asmenims, teismo posėdžio metu pažeidusiems techninių priemonių naudojimo tvarką, gali būti skiriama bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 634 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Analogiškai tikslintina ir Įstatymo projektu Nr. XIIP-4312 keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4312 1 straipsniu keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje reikėtų pateikti nuorodą į naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnį, pagal kurį teismas už tvarkos pažeidimus turi teisę skirti baudą, taip pat nurodyti, kad už techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniam komitetui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. birželio 2 d. buvo priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399 (toliau – ABTĮ XII-2399), o šis Projektas (Nr.
XIIP-4312) buvo rengtas ir pateiktas Seime iki ABTĮ XII-2399 svarstymo ir priėmimo Seimo plenariniame posėdyje dienų, Komitetas, iš esmės neprieštaraudamas Projekto turiniui, siūlo pagrindiniam komitetui Projektą atmesti ir parengti analogiško turinio naują projektą, atitinkantį ABTĮ XII-2399 nuostatas. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
2017-06-28
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė, Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Marozas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas Aurimas Brazdeikis, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jelena Vasilionokienė, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiasis specialistas Dainius Dzimanavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-25 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad projektui, kaip lydinčiajam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4309) teisės aktui, taikytinos Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4309 išdėstytos pastabos. Atsižvelgti 2.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-04-25 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4312 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑4313. Atsižvelgiant į tai, kad projektais siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateiktų projektų nuostatų atitikties ES teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų asociacija 2016-09-27 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. S-2016-6029 minimais teisės aktų projektais ir pritaria juose akcentuotai pagrindinei idėjai visuomenės informavimo, mokslo ir mokymo tikslais naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimui fiksuoti, tuo plėtojant teismų veiklos viešumą, atvirumą ir skaidrumą. Galimybė bylą nagrinėjančiam teismui ar teisėjui leisti filmuoti, fotografuoti, naudoti vaizdo ir garso įrašymo technines priemones teismo sprendimo skelbimo metu galėtų prisidėti prie teismų darbo kokybės gerinimo, kartu pašalintų būtinybę teisėjui po teismo sprendimo viešo paskelbimo papildomai komentuoti priimtą teisingumo aktą. Abejojame, ar Teisėjų Taryba, atsižvelgiant į jos kompetenciją, numatytą Teismų įstatymo 120 straipsnyje, galėtų priimti techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo skelbimo metu rezultatų naudojimo tvarką už teismo ribų.
Šis klausimas būtų glaudžiai susijęs su konstitucinės asmens teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ribojimu, todėl turėtų būti arba tiesiogiai aptartas šiuose įstatymų projektuose, arba jį sprendžiant turėtų būti laikomasi tik Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose šią sritį reguliuojančiuose įstatymo galios teisės aktuose numatytų reikalavimų. Teisėjų taryba, o konkrečiuose teismuose - ir teismo pirmininkas, turėtų nustatyti tik teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonėmis tvarką, kurioje turėtų būti numatyta, kaip pateikiami suinteresuotų asmenų prašymai, kokios yra tokius prašymus pateikusių asmenų teisės ir pareigos, kas ir kokia forma duoda leidimą naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimo fiksavimui, kokia yra konkreti techninių priemonių naudojimo vieta teismo posėdžių salėje, kokie asmenys atsakingi už techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarkos laikymąsi ir pan. Asociacijos valdyba taip pat mano, kad įstatymų projektuose numatytas draudimas techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo skelbimo metu rezultatus naudotis tikslais, nesuderinamais su pagarba teismui, turėtų būti taikomas ir Teismų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, t.y. politinės ir kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir pan. tikslais turėtų būti draudžiami naudoti ir proceso dalyvių teismo posėdžio metu padaryti garso įrašai. Pritarti iš dalies Pritarta pastaboms dėl techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo skelbimo metu rezultatų naudojimo tvarkos ir subjekto, galinčio tokią tvarką tvirtinti. Tiek Teismų įstatymo 38 str.
Tiek Teismų įstatymo 38 str. 4 d., tiek kitų projektų analogiškos nuostatos dėl proceso dalyvių teisės daryti garso įrašus keičiamos ne įvedant draudimą garso įrašą naudoti minėtais nesuderinamais su pagarbos teismui principu tikslais, bet įtvirtinant konkrečią pareigą proceso dalyviams naudoti garso įrašą tik procesinių teisių įgyvendinimo tikslais. 2. Lietuvos advokatūra 2016-09-28 Iš esmės Projektams pritaria, tačiau siūlo Lietuvos Respublikos Seimui Projektus tobulinti pagal žemiau pateikiamas pastabas ir pasiūlymus. Siūlomuose Projektuose numatyta, kad asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones. Projektuose šis teisinis reguliavimas nėra detalizuotas, įskaitant, tačiau neapsiribojant nėra numatyta, kas konkrečiai (bet kokie fiziniai ir juridiniai asmenys, tik byloje dalyvaujantys asmenys ir pan.) gali pateikti minėtą prašymą. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatyme nėra tikslinga ir teisinės technikos požiūriu būtų neadekvatu sureguliuoti visų su siūlomu teisiniu reguliavimu susijusių techninių (pvz., kur ir kiek vaizdo kamerų gali stovėti; kokiomis sąlygomis galima filmuoti teismo sprendimo paskelbime dalyvaujančius asmenis; kokį vaizdą negalima filmuoti; ir kt.) ir procedūrinių aspektų (pvz., kas prižiūrės techninių priemonių naudojimo tvarką; kokius duomenis turi pateikti ir kriterijus atitikti pareiškėjas; prieš kiek laiko turi būti pateiktas prašymas ir kada jis turi būti išnagrinėtas; ar pateiktas prašymas teikiamas susipažinti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims; įrašus darančių asmenų pareigos (draudimas vaikščioti po salę ir t.t.); ar teismas gali pareikalauti neskelbti tam tikrų (pvz., asmens) duomenų, suderinti reportažo turinį; ir kt.).
Pagal siūlomus Projektus Teisėjų tarybai pavedama parengti įstatymų įgyvendinimo aktą, nustatantį prašymo teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, techninių priemonių ir jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, spręsdamas klausimą, ar Seimas gali pavesti Vyriausybei reguliuoti santykius, susijusius su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, 1995 m. spalio 26 d. nutarime konstatavo: „Teisės leisti įstatymus delegavimas Vyriausybei turi būti legitiminis, tai yra pagrįstas valstybės konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas, todėl Vyriausybė gali priimti tik poįstatyminius teisės aktus. Įstatymų ir poįstatyminių valdymo aktų reguliavimo ribos priklauso nuo daugelio veiksnių – teisės tradicijų, visuomenės politinės ir teisinės kultūros lygio, tačiau tiek teisės teorijos, tiek įstatymų leidybos praktikos požiūriu tam tikri visuomenės prioritetiniai dalykai turi būti reguliuojami tik įstatymais.
Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais. Tai ir žmogaus teisių bei laisvių patvirtinimas, ir jų turinio apibrėžimas, ir apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, ir leistinas jų apribojimas, ir kt.“. Pažymėtina, kad Projektais siūloma pavesti Teisėjų tarybai parengti poįstatyminį teisės aktą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta ne tik techninių priemonių panaudojimo teisme tvarka, tame tarpe asmenų, galinčių pasinaudoti aptariama teise, ratas, bet ir techninių priemonių naudojimo teisme rezultatų vėlesnio panaudojimo (viešinimo) už teismo ribų tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus konstitucinius imperatyvus, pagal kuriuos „viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais“, svarstytina, ar techninių priemonių panaudojimo teisme rezultatų (teismo posėdžio metu nufilmuotos ar įrašytos vaizdo ar garso įrašų medžiagos) viešam paskelbimui ir (ar) naudojimui neturėtų būti taikomi galiojančiuose įstatymuose įtvirtinti bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir kiti reikalavimai arba atitinkamai teikiami šiuos santykius reguliuojančių įstatymų pakeitimų projektai. Remiantis tais pačiais argumentais, atitinkamai svarstytina ir tai, ar Projektuose (o ne poįstatyminiame teisės akte) neturėtų būti aiškiai apibrėžtas asmenų, turinčių teisę pateikti prašymą bei visuomenės informavimo ir mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, ratas.
Pritarti iš dalies Dėl techninių priemonių panaudojimo rezultatų tvarkos Pritarta pastabai dėl techninių priemonių rezultatų naudojimo tvarkos ir galiojančio reguliavimo nuostatų taikymo, todėl projektuose įtvirtinama nuostata, kad techninės priemonės gali būti panaudojamos laikantis šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Kartu pažymėtina, kad bendrieji teisės aktai neapima visų galimų techninių priemonių panaudojimo būtų ar atsakomybės formų, todėl atsisakant priimti techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos, būtina detalizuoti projekto nuostatas. Žr. Pasiūlymą 1 Teisės departamento pastabai (analogiškai formuluojant kituose procesiniuose įstatymuose). Dėl prašymų teikėjų rato apibrėžimo Subjektų, turinčių teisę pateikti prašymą, rato apibrėžimas įstatyme nėra tikslingas, dėl šių priežasčių:
1) subjektų, turinčių teisę pateikti prašymą, rato apibrėžimas įstatyme nėra tikslingas ir vargu, ar galėtų būti visaapimantis ir išsamus. Projektas numato būtinus principinius kriterijus ir sąlygas, kurioms esant asmuo gali gauti sutikimą fiksuoti teismo sprendimo paskelbimą. 2) aptariama nuostata nesiekiama įtvirtinti ribojimų fiksuoti teismo sprendimų paskelbimą subjektų atžvilgiu, o atvirkščiai, siekiama nustatyti fiksavimo pagrindus, kuriems esant bet kuris subjektas įgytų teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą.
3) sąvokų „mokymas“ ir
„mokslas“ detalizavimas (sąvoka „visuomenės informavimas“ apibrėžta Lietuvos
Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) galimai susiaurintų subjektų, turinčių teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą, ratą, kiltų grėsmė įsivyrauti nelygiateisei padėčiai tarp skirtingų profesijų atstovų (pvz., pedagogų bei savišvieta užsiimančių asmenų pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą). Projekte formuluojamais „visuomenės informavimo“, „mokslo“ ir „mokymo“ tikslais siekiama atriboti teisės fiksuoti teismo sprendimus naudojimąsi nuo kitų (pvz., pramoginių, komercinių), galimai kenksmingų įprastiniam teismo darbui tikslų. Jei pastaba turėta omenyje tai, kuris subjektas turi teisę pateikti prašymą, pvz., ar operatorius, ar juridinis asmuo, kuriam atstovauja operatorius, įstatymų lygmeniu to detalizuoti nėra būtina, pakanka užtikrinti asmens, ketinančio naudoti technines priemones sprendimui filmuoti, teises įstatymo lygmeniu, o ar jos bus įgyvendinamos per atstovą ar tiesiogiai, prieš kiek dienų, per kiek laiko turi būti suteiktas (atsisakyta suteikti) leidimas, nustatyti įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad projektuose tyčia nenurodoma, ar prašymą pateikti gali fizinis, ar juridinis asmuo, paliekant bendrą kategoriją „asmuo“. 3. Lietuvos advokatūra 2016-09-28 Antra, Projektuose numatyta, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga šį draudimą išplėsti ir taikyti taip pat tiems atvejams, kai dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje daro garso įrašus teismo posėdžiui užfiksuoti.
Nepritarti Dėl techninių priemonių panaudojimo tikslų garso įrašams Galioja tie patys argumentai, išsakyti Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijai. 4. Teisėjų taryba 2016-10-03 Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4310, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4311, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4312, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4313 (toliau – Projektai), iš esmės pritaria Projektais siekiamiems tikslams ir siūlomoms nustatyti priemonėms. 1. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina svarstyti dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomos nuorodos į ANK 226¹ straipsnį tobulinimo tikslingumo. Įvertinus tai, kad ANK 226¹ straipsnyje numatytas nusižengimas – techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimas, ne visiškai tiksliai atitinka ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, ANK 614 straipsnio 1 dalies
šiuo metu galiojančioje nuostatoje įtvirtintų nusižengimų, arba perkeliant šią nuorodą į atskirą 614 straipsnio 1 dalies punktą, t. y. papildant 614 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu. 2.
įtvirtinti nuostatai, jog Teisėjų taryba nustato teismo sprendimo paskelbimo metu techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, ir, siekdama pašalinti Projektų derinimo metu kilusius neaiškumus, akcentuoja argumentus, pagrindžiančius būtinybę keičiamuose įstatymuose įtvirtinti įgalinimus Teisėjų tarybai nustatyti teismo sprendimo paskelbimo metu techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, siekiant užtikrinti teisingą konkuruojančių vertybių pusiausvyrą, asmens ir kitų įstatymų saugomų interesų apsaugą. Taip pat pateikiama nuomonė dėl Projektais teikiamo įtvirtinti reguliavimo, kuriuo nėra siūloma keisti proceso įstatymų normų, susijusių su proceso dalyvių teisėmis ir pareigomis, darant garso įrašą teismo proceso metu, pagrįstumo. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisėjų tarybos kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnyje, kuriame įtvirtintų Teisėjų tarybos funkcijų sąrašas nėra baigtinis. Vadovaujantis Teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punktu įstatymų leidėjas suteikia Teisėjų tarybai įgalinimus, be 120 straipsnio 1–26 punktuose numatytų konkrečių funkcijų vykdymo, spręsti ir kitus su teismų veiklos administravimu susijusius Teismų įstatyme ir kituose įstatymuose numatytus klausimus. Nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina Teisėjų tarybos teisę ir pareigą įstatymų numatytais atvejais apibrėžti tam tikros teismo veiklos srities organizavimo tvarką, užtikrinant šioje veikloje dalyvaujančių subjektų bei su tokia veikla susijusių trečiųjų asmenų teises ir interesus.
Šiuo tikslu būtina ne tik nustatyti reglamentuojamos teismo veiklos administracines procedūras, jas vykdančius subjektus ir jų teises, pareigas bei atsakomybę, bet ir įtvirtinti tokios veiklos rezultatų galimo tolesnio panaudojimo kriterijus (sąlygas), detalizuojančius Projektais keičiamų įstatymų esmines nuostatas (tuo pačiu nesukuriant naujų teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis), kad šiuos rezultatus teikiantiems (teismams) ir juos gaunantiems subjektams būtų aišku, kokiu tikslu, apimtimi ir būdu, kokiomis sąlygomis rezultatai gali būti panaudoti už teismo ribų (pvz., viešinant rezultatus tiesioginio transliavimo metu ar pasibaigus teismo posėdžiui), taip pat kokios procedūros bus atliekamos ir kokios teisinės pasekmės bus taikomos, jeigu nustatytos tvarkos nebus laikomasi. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pastabas dėl Teisėjų tarybos teisės reguliuoti techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką už teismo ribų, manome, kad Teisėjų tarybai tokia teisė neturėtų būti suteikta. Projektas tikslintinas pagal pasiūlymą, išdėstytą prie 1 Seimo Teisės departamento pastabos. Nors, kaip teigia pastabose Teisėjų taryba, „politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais“ projektų kriterijus nepatenka į jau esamo viešosios informacijos ir asmens duomenų apsaugos reguliavimo rėmus, tačiau atkreiptinas dėmesys, pirmiausia, į tai, kad Projektais ir siekiama nustatyti tokį reguliavimą, kuris, viena vertus, tenkintų visuomenės teisę žinoti ir užtikrintų teismų viešumą, ir kita vertus, garantuotų nepertraukiamą ir netrukdomą teisėjų darbą.
Projektu ir atsirastų reikalavimas techninių priemonių rezultatų nenaudoti minėtais tikslais, o atsakomybė už jo pažeidimą būtų įgyvendinama jau esamomis priemonėmis, o tai kas nesureguliuota – ANK. Tačiau iš dalies pritartina Teisėjų tarybai, kad nėra poreikio papildomam teisiniam reguliavimui, kuriuo būtų išplėstas Projektuose numatytų techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo apribojimas ir garso įrašams, kuriuos daro proceso dalyviai savo procesinėms teisėms įgyvendinti. Plačiau šis klausimas aptartas prie Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pastabos ir 1 Seimo teisės departamento pastabos (skyrius „Dėl garso įrašų panaudojimo tvarkos nebuvimo“). Taip pat iš dalies pritartina Teisėjų tarybai, kad į bendrųjų įstatymuose įtvirtintų viešosios informacijos ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų reguliavimo sritį nepatenka informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo skelbimo metu, panaudojimo ribojimai Projektuose nurodytais – politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais – tikslais. Todėl reikalingas papildomas, detalizuojantis įstatymo reguliavimas. Plačiau šis aspektas aprašytas prie 1 Seimo teisės departamento pastabos (temoje „Dėl techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo pagal bendruosius teisės aktus“). 5.
taryba 2016-10-03 Antra, įvertintina ir tai, kad į bendrųjų įstatymuose įtvirtintų viešosios informacijos ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų reguliavimo sritį nepatenka informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo skelbimo metu, panaudojimo ribojimai Projektuose nurodytais – politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais – tikslais. Pastaruosius reikalavimus atskleidžiančių principinių nuostatų įtvirtinimas specialiuosiuose teismų veiklą ir teismo procesą reglamentuojančiuose įstatymuose (kaip kad yra realizuota Projektuose) ir šių nuostatų įgyvendinimo detalizavimas poįstatyminiame teisės akte, priimtame Teisėjų tarybos, kaip vykdomosios teismų savivaldos institucijos, užtikrinančios teismų sistemos nepriklausomumą (Teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalis), manytume, labiausiai atitiktų teisėkūros efektyvumo, aiškumo ir sistemiškumo principus (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5–7 punktai), taip pat konstitucinį valdžių pasidalijimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio pirmoji pastraipa). Tuo tarpu specialių teismo sprendimų paskelbimo medžiagos naudojimo ar viešinimo taisyklių įtvirtinimas bendruosius reikalavimus duomenų apsaugai ir viešosios informacijos skelbimui nustatančiuose įstatymuose, būtų netikslingas, lemtų nepagrįstą specifinių teisės normų
„išbarstymą“ valstybės priimtų teisės aktų sistemoje ir prieštarautų teisėkūros principų
taikymo tikslams – sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Dar didesnę painiavą įneštų teisinis reguliavimas, pagal kurį informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, naudotojams būtų nustatytas abstraktus imperatyvas laikytis bendrųjų įstatymuose nustatytų duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens ir garbės orumo apsaugos reikalavimų.
Nesant aiškios ir vientisos teisės normų, numatančių atsakomybę už netinkamą teismo sprendimo paskelbimo metu užfiksuotos medžiagos panaudojimą, būtų sudarytos prielaidos teisinio apibrėžtumo (tikrumo) ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimui. Nepritarti Žr. argumentus pirmai Teisėjų tarybos pastabai. 6. Teisėjų taryba 2016-10-03 Trečia, pastebėtina, kad viešo teismo posėdžio garso įrašas gali būti daromas proceso šalių tik savo procesinėms teisėms įgyvendinti, kas reiškia, kad įrašas neturi būti naudojamas jokiais kitais tikslais, t. y. ir visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo, taip pat politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Proceso dalyviai patenka į Projektuose minimą plačią teismo leidimo galinčio prašyti „asmens“ sąvoką, todėl, norėdami naudoti technines priemones ir jų panaudojimo rezultatus visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, pagal siūlomus įstatymų projektus jie teismo leidimo galės prašyti bendra tvarka. Atsižvelgiant į tai, pritariame Projektų nuostatų formuluotėms, kuriose nėra įtvirtinamas papildomas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų išplėstas Projektuose numatytų techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo apribojimas ir garso įrašams, kuriuos daro proceso dalyviai savo procesinėms teisėms įgyvendinti.
Papildomas teisinis reguliavimas šiuo aspektu, manytina, nėra tikslingas ir būtų perteklinis, nes atitinkami apribojimai jau yra nustatyti įstatymuose ir Projektais jų nėra siūloma keisti, o teisę naudoti sprendimo skelbimo metu užfiksuotą medžiagą Projektuose nurodytais tikslais proceso dalyviai galėtų realizuoti Projektuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso šalių savo procesinėms teisėms įgyvendinti daromų garso įrašų naudojimo tvarką implikuoja procesinių įstatymų nuostatos, apibrėžiančios proceso šalių teises ir pareigas, iš kurių turinio įrašą naudojančioms proceso šalims aišku, kaip jos gali ir (ar) turi elgtis su teismo posėdžio metu užfiksuota medžiaga. Tuo tarpu techninėmis priemonėmis užfiksuotos teismo sprendimo skelbimo medžiagos naudojimo Projektuose nurodytais tikslais, kurių apimtis, be kita ko, yra daug platesnė (nei proceso dalyvių daromų garso įrašų atveju), procesas nėra apibrėžtas ir tai lemia būtinumą nustatyti specialią tvarką, iš kurios tiek nurodymus dėl teismo sprendimo skelbimo metu užfiksuotos medžiagos panaudojimo ribų duodančiam subjektui (bylą nagrinėjančiam teisėjui), tiek šią medžiagą panaudoti siekiantiems asmenims būtų aišku, kokiomis sąlygoms esant jų veikimas (neveikimas) laikytinas tinkamu ir teisėtu, taip pat kokios procedūros bus atliekamos ir kokios teisinės pasekmės bus taikomos, nesilaikant nustatytos tvarkos. Žr. argumentus pirmai Teisėjų tarybos pastabai. 7.
taryba 2016-10-03 Ketvirta, teismo sprendimo skelbimo metu užfiksuotų rezultatų naudojimo tvarkos ir atsakomybės už jos nesilaikymą įtvirtinimo svarbą pagrindžia ir šių rezultatų galimas sklaidos mastas, įvertinus šiuolaikinių komunikacijos ir informacinių technologijų galimybes. Nesant konkretizuotų taisyklių, kuriomis turi būti vadovaujamasi įgyvendinant Projektais siūlomas įstatymų nuostatas, ir tokiu būdu paliekant plačią erdvę skirtingoms interpretacijoms, išliktų nemaža rizika kilti situacijoms, kai neskelbtini duomenys taptų prieinami neapibrėžtam subjektų ratui, informacija būtų panaudota neleistina forma (neužtikrinant informacijos vientisumo, pvz. „sukarpoma“ ir sudėliojama taip, kad iškraipomas tikrasis turinys) ir būdais (pvz. teismui nustačius, kad tik dalis informacijos gali būti paviešinta, tiesioginio transliavimo metu išviešinama visa informacija), galinčiais sukelti didelę žalą dėl asmenų teisių ir interesų pažeidimo ar iš esmės pakenkti teisminės valdžios autoritetui. Pažymėtina, kad šiuo metu teismuose bylos paprastai nagrinėjamos viešai (CPK 9 straipsnio 1 dalis, BPK 9 straipsnio 9 dalis, ABTĮ 8 straipsnio
asmuo gali atvykti į teismą ir, betarpiškai stebėdamas teismo procesą, užfiksuoti atitinkamus duomenis kuriuos viešai skelbia teismas (pvz., užsirašydamas, įsimindamas). Todėl Projektais siūlomas reguliavimas, kuriuo nėra įtvirtinama nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus, manytume, yra tinkamas.
Teismo sprendimų paskelbimo tvarkos keitimas iš esmės reikštų proceso viešumo principo siaurinimą, kuriam, atsižvelgiantį tai, kad teismo proceso viešumas yra saugomas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (117 straipsnio pirmoji pastraipa), tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje (6 straipsnio 1 dalis), nepritartina. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančius įstatymus egzistuoja mechanizmas, leidžiantis teismui, kurio sprendimo skelbimas būtų filmuojamas, neskelbti tam tikrų duomenų, galinčių pažeisti asmens teisę į privatumą ar kitas įstatymų saugomas vertybes (teismas turi teisę skelbti ne visą sprendimą, o trumpai išdėstyti sprendimo motyvus, pvz. CPK 325 straipsnio 4 dalis, BPK 308 straipsnio 1 dalis). Be to, ir pats teisėjas, davęs leidimą sprendimo skelbimo metu naudoti technines priemones, įvertins teismo sprendime dėstytinų duomenų pobūdį, apimtį, siekdamas užtikrinti teismo proceso viešumo ir duomenų ar kitų įstatymų saugomų teisių ir interesų apsaugos pusiausvyrą. Kita vertus, esant poreikiui (pvz. perskaitant sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis, kuriose yra viešai neskelbtinų duomenų), mūsų manymu, teismas, leisdamas filmuoti ar naudoti kitas technines priemones teismo sprendimo paskelbimo metu, galėtų iš anksto pareikalauti, kad tam tikri duomenys (pvz. asmens kodas, asmens gyvenamoji vieta ir pan., jei juos būtina įrašyti įžanginėje ir (ar) rezoliucinėje dalyse) nebūtų parodomi ar padaromi prieinamais, paskelbiami viešai, o asmeniui, nesilaikančiam šio reikalavimo, būtų taikoma teisinė atsakomybė. Žr. argumentus pirmai Teisėjų tarybos pastabai. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės institutas 2016-09-27 Įstatymų projektais teikiamos nuostatos vertintinos teigiamai, kaip padėsiančios užtikrinti didesnį teismų sistemos skaidrumą bei atvirumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, jog galimybė filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo ar garso įrašą nėra absoliuti, teikiamuose projektuose yra numatyti atitinkami saugikliai, siekiant išvengti piktnaudžiavimo. Projektu XIIP-4309 keičiamo Teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnyje siūloma numatyti tai, jog leidimas techninėmis priemonėmis fiksuoti posėdžio eigą galimas tik esant asmens prašymui, tik visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais ir tik esant teismo leidimui. Be to, techninėmis priemonėmis fiksuoti būtų galima tik sprendimo paskelbimą. Teismas gali neleisti naudoti techninių priemonių,
„<...>kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba
yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus<...>“. Manytina, kad siūloma formuluotė yra pakankamai plati ir suteikia gana plačią diskreciją teismui vertinti, ar konkrečiu atveju techninės priemonės gali būti taikomos. Numatyta ir techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo principai, įtvirtinant, kad jie negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Atitinkamai, įstatymo projektu Nr. XIIP-4313 siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) nauju 226¹straipsniu, numatant atsakomybę (baudą nuo 100 iki
pažeidimą). Tiesa, kyla klausimas dėl siūlomo baudos dydžio, kadangi aiškinamajame rašte nenurodoma, kokiais kriterijais buvo remiamasi, o ANK 634 str.
tvarką, teismas gali skirti baudą fiziniams asmenims iki 300 eurų, o institucijų atstovams – iki 600 eurų. Pastebėtina, jog projektu Nr. XIIP-4313 siūloma sankcija už rezultatų panaudojimo tvarkos pažeidimą yra kiek didesnė nei už tvarkos posėdyje pažeidimą. Kyla klausimas, kokiais kriterijais remiantis yra siūlomos būtent tokios sankcijos žemutinė ir aukštutinė ribos. Be to, tikėtina, jog techninių priemonių panaudojimo rezultatai gali būti įvairiais tikslais plačiai naudojami visuomenės informavimo priemonių veikloje. Atsižvelgiant į tai, tikslinga kelti klausimą, ar nevertėtų papildomai nustatyti administracinės atsakomybės ir juridinio asmens vadovui. Reziumuojant, konstatuotina, kad siūlomais įstatymų projektais nustatomas proporcingas teisinis reguliavimas, siekiant subalansuoti asmenų teisių apsaugą su viešumo poreikiu. Atsižvelgiant į tai, nepaisant pateiktų pastabų, siūlomiems projektams iš esmės pritariame. Pritarti
2016-09-29 Atsakydami į 2016-09-16 Jūsų raštą Nr. S-2016-6029 (Generalinės prokuratūros reg. Nr. 17.12-74), informuojame, kad pagal kompetenciją Generalinė prokuratūra dėl Jūsų rašte nurodytų įstatymų projektų pastabų neturi. Atsižvelgti
2016-10-31 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, išnagrinėjusi Jūsų pateiktą, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480
civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Projektą Nr. XIIP-4310, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4311, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-4312, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 266¹straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4313 (toliau – Projektai), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarime nurodyta, kad „Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Atsižvelgiant į šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimą, manytina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (t. y. Teisėjų tarybos patvirtintoje tvarkoje) turėtų būti nustatyti konkretūs ribojimai techninių priemonių rezultatų panaudojimui. Siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Projektus nurodant, kad informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, naudojimas turi nepažeisti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisės tvarkant asmens duomenis bei teisės į asmens duomenų apsaugą. 2. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją apie tai, kas ir kaip vyksta teismuose, kokie sprendimai yra priimami valstybės, t. y. visos Lietuvos visuomenės, vardu, kokie yra sprendimų priėmimo motyvai – pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valdžios įstaigos, taip pat ir teismai, tarnauja žmonėms. Lietuvos teismai, Respublikos Prezidentė ir kitos valdžios institucijos nuolat siekia, kad teisingumo vykdymas būtų kuo atviresnis visuomenei, nepažeidžiant žmogaus teisių.
Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
visuomenės informavimo, meninės ir literatūrinės raiškos tikslais prižiūri žurnalistų etikos inspektorius. Jo kompetenciją nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projektus suderinti su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Pritarti iš dalies Projektas tobulintas detalizuojant su žmogaus teisių apsauga susijusias nuostatas, tačiau paliekant techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje reikalavimus, prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką sureglamentuoti įstatymų lydimuoju teisės aktu. Atsižvelgiant į LRV pastabas ir pasiūlymus projekte nustatyta:
neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus;
priemonių panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis. 3) Prašymą pateikęs asmuo arba teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą. 4) Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, iškraipytas sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais.
priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose įtvirtinti visuomenės informavimo, duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai. Atsakomybė už techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje reikalavimų nesilaikymą būtų taikoma pagal galiojančias proceso nuostatas – kaip už teismo posėdžio tvarkos nesilaikymą; o atsakomybė už rezultatų netinkamą naudojimą (už teismo ribų) – ANK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. 4. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2016-11-14 Įvertinusi įstatymų projektus Nr. XIIP-4309-4313, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
nuostata, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad satyros laisvė yra sudėtinė saviraiškos laisvės dalis. Lietuvos Respublikos įstatymai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis saugo ne tik saviraiškos laisvę, bet taip pat būdus ir priemones, kuriuos panaudojant ji yra įgyvendinama (EŽTT 1991-05-23 sprendimas byloje Oberschlick prieš Austriją; pareiškimo Nr. 11662/85). Įvairios saviraiškos (išraiškos) priemonės (satyra, humoreska, feljetonas, groteskas, karikatūra, fotomontažas ir pan.), kaip saviraiškos laisvės įgyvendinimo elementai, taip pat yra saugomi Konvencijos 10 straipsnio.
Pažymėtina, kad naudodamasis satyros laisve žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neretai įgyvendina teisę kritikuoti, atkreipti visuomenės dėmesį į svarbias problemas. Žinoma, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp satyros laisvės ir pagarbos žmogui bei kitoms teisės ginamoms vertybėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti neproporcingo Konvencijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės, visuomenės teisės į informaciją suvaržymo bei nepagrįsto žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiklos ribojimo, siūlytume svarstyti satyros, kaip vieno iš ribojimo pagrindų, įtraukimo į aptariamos teisės normos projektą pagrįstumą. Nepritarti Šiuo metu filmuoti teismo posėdį ir naudoti įrašą apskritai draudžiama. Toks draudimas nėra kvestionuojamas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Teismo sprendimo fiksavimo rezultato panaudojimas satyros tikslais prieštarautų projekto keliamiems tikslams – leisti visuomenei prieinamiau ir objektyviau susipažinti su teismo sprendimais (pirminis tikslas – informavimas, o ne pramoginis linksminimas, šaipymasis). Apribojimas dėl satyros yra pateisinamas teismo, kaip valstybės institucijos, autoriteto apsaugos poreikiu. Projektu nesiekiama užkirsti kelio satyros būdu pašiepti apskritai teismo veiklos arba kritikuoti teismų veiklą – apribojimas dėl satyros grindžiamas poreikiu objektyviai, neiškraipytai pateikti sprendimą visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais. Be to, satyros, nukreiptos į teismus, Projektas nedraustų, o tik neleistų satyrai naudoti teismo posėdžio vaizdo ar garso įrašo. 5. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
būti pateikta įstatymų projektuose Nr. XIIP-4309-4313 vartojama „pramogų“ sąvoka.
Nepritarti Manytina, kad „pramogos“ yra pakankamai aiški sąvoka, bandymas kurią apibrėžti nesukurtų pridėtinės vertės. Žodis „pramogos“ nėra apibrėžiamas ir kituose įstatymuose (įskaitant ir Visuomenės informavimo įstatymą, kuriame šis žodis taip pat vartojamas). 6. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
nuostata, jog Teisėjų taryba nustato techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, kelia pagrįstų abejonių. Mūsų nuomone, Visuomenės informavimo įstatyme, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas apima ir teisme techninėmis priemonėmis užfiksuotos informacijos skelbimo ir platinimo (panaudojimo), kiek tai susiję su visuomenės informavimu, tvarką. Nusprendus, jog visgi yra poreikis išsamiau reguliuoti tolimesnį teisme užfiksuotos informacijos viešą paskelbimą, manome, kad turėtų būti tobulinamos aukščiau paminėtų įstatymų nuostatos, o ne rengiamas naujas poįstatyminis teisės aktas. Pritarti Atsižvelgiant į argumentus aukščiau teiktoms Teisės departamento, LRV ir kitų institucijų pastaboms, siūlytina detalizuoti proceso įstatymus. 7. Vilniaus apygardos teismas
prašė pateikti išvadas dėl projektų Nr. XIIP-4309-4313. Atsakymas negautas. Atsižvelgti
prašė pateikti išvadas dėl projektų Nr. XIIP-4309-4313. Atsakymas negautas. Atsižvelgti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-11 (nutarimas Nr.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 4–8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4310 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4310), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4311 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4311), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4312 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4312) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4313 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4313) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1Siūlytina atsisakyti įstatymų projektų nuostatos,
pagal kurią Teisėjų taryba tvirtintų techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo paskelbimo metu rezultatų naudojimo tvarką. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 119 straipsnio 1 dalį Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Atsižvelgiant į Teismų įstatymo 120 straipsnyje nurodytas Teisėjų tarybos funkcijas, laikytina, kad asmenų teisių ir pareigų, tiesiogiai nesusijusių su teismų veiklos organizavimu ar teismo procesu, reguliavimas būtų Teisėjų tarybai nebūdinga funkcija.
Be to, pastebėtina, kad, panaudojant informaciją, užfiksuotą teismo sprendimo skelbimo metu, taikytini bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai, nustatyti galiojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir kituose). Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime Nr. KT22-N11/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 96 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui ir bylos dalies nutraukimo“, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, įskaitant tai, kad įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais. Pritarti iš dalies Pritartina pastabai ta apimtimi, kad Teisėjų taryba neturėtų nustatyti techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje rezultatų panaudojimo tvarkos. Tačiau kartu norėtume pažymėti, kad pastabai „panaudojant informaciją, užfiksuotą teismo sprendimo skelbimo metu, taikytini bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai, nustatyti galiojančiuose įstatymuose“ nepritartina tam tikra apimtimi. Manytina, jog bendrieji teisės reikalavimai neapima visų įmanomų fiksavimo rezultatų panaudojimo būdų ir neapsaugo visa apimtimi teismo nuo galimų pažeidimų.
Techninių priemonių rezultatų panaudojimas pasišaipymo, satyros, su pagarba teismui nesuderinamais ar politinės reklamos tikslais
priemonių panaudojimo teismo sprendimo paskelbimo metu rezultatus naudoti politinės ar kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais siūlytina sieti ne tik su tais atvejais, kai asmens prašymu teismas leidžia naudoti šias priemones visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, bet ir su tais atvejais, kai proceso dalyviai savo procesinėms funkcijoms vykdyti daro garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Be to, siūlytina išplėsti šį draudimą – nustatyti, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar kiti įstatymų saugomi interesai. Pritarti Pritarta pastabai, tačiau įtvirtinamas ne draudimas, o įpareigojimas garso įrašą naudoti tik procesinių teisių įgyvendinimo tikslais, kuris kartu apimtų ir siūlomą įtvirtinti draudimą. Šiuo metu Teismų įstatyme ir proceso kodeksuose yra įtvirtintos panašios nuostatos šiai:
„4. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises,
proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą.“
2016-08-11 (nutarimas Nr. 792) * 3.
įstatymų projektus papildyti nuostatomis, kad tais atvejais, kai teismas asmens prašymu leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, skelbiant teismo sprendimą gali būti nukrypstama nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, kiek tai būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Nepritarti Manytina, kad tokia formuluotė iš esmės keistų paties sprendimo paskelbimo tvarką, o tai nebuvo vienas iš Projekto tikslų. Įtvirtinus pareigą teisėjui neskelbti informacijos, kuri galėtų turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, asmenų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams iš esmės būtų suvaržytas teismo posėdžio viešumo principas ir faktiškai sprendime būtų skelbiama mažiau informacijos nei jame yra. Manome, kad teisėjas turėtų skelbti sprendimą taip, kaip darė iki šiol, nes tokiu būdu yra įgyvendinamas esminis teisminio proceso viešumo principas, garantuotas tiek Konstitucijoje, tiek EŽTK. Teisėjas neturėtų vietoje įprasto paskelbimo, kuris užtikrina teismo proceso viešumo principą, rengti spaudos pranešimą ar spaudos konferenciją, nuasmenindamas ar pašalindamas iš savo sprendimo paskelbimo tam tikrą informaciją. Be to, manytina, kad pakanka jau formuluojamų nuostatų projekte bei esamo bendrojo reglamentavimo, atsakomybės už tai, siekiant išvengti situacijų, kuomet neteisėtai paskelbiami asmens duomenys, nesilaikoma visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų (pvz., 3 str. įtvirtinta: 4. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini <...> teisminės valdžios nešališkumui garantuoti). 4.
2016-08-11 (nutarimas Nr. 792)1
atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. birželio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas, kuriuo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) išdėstomas nauja redakcija. Pritarti
2016-08-11 (nutarimas Nr. 792)1
suvienodinti įstatymų projektų nuostatas dėl atsakomybės už techninių priemonių ar jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgiant į siūlomas Įstatymo projekto Nr. XIIP-4310 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4311 nuostatas, taip pat į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso 634 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta teismo teisė skirti baudas, jeigu pažeidžiama filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo įrašų darymo ir kitų techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarka, tikslintina Įstatymo projektu Nr. XIIP-4313 keičiama Administracinių nusižengimų kodekso 633 straipsnio 5 dalis – joje reikėtų nurodyti, kad asmenys, pažeidę techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, traukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 226¹ straipsnį, o asmenims, teismo posėdžio metu pažeidusiems techninių priemonių naudojimo tvarką, gali būti skiriama bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 634 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Analogiškai tikslintina ir Įstatymo projektu Nr. XIIP-4312 keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-4312 1 straipsniu keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje reikėtų pateikti nuorodą į naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnį, pagal kurį teismas už tvarkos pažeidimus turi teisę skirti baudą, taip pat nurodyti, kad už techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarkos pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Pritarti
1Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį:
„2. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines
teises, gali daryti garso įrašą teismo posėdžio eigai užfiksuoti ir jį naudoti tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais. Apie daromą garso įrašą proceso šalys privalo informuoti teismą.“
2Papildyti 13 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės
informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 2 dalį. Teisėjų taryba nustato asmenų prašymų leisti teismo sprendimo paskelbimo metu leisti naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, taip pat šių techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas.“
3Papildyti 13 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Techninių priemonių panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis.
Prašymą pateikęs asmuo arba teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis negu nurodyta teismo leidime, privalo gauti naują teismo leidimą. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, iškraipytas sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kitokios reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose nustatyti visuomenės informavimo, asmens duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai.“
ją išdėstyti taip: „5. 3. Kitais, negu šiame straipsnyje nurodytais, atvejais Kitiems asmenims teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį ir naudoti kitas technines priemones draudžiama.“
ją išdėstyti taip: „4. 6. Asmenimsys, teismo posėdžio metu pažeidusiemsę techninių priemonių panaudojimo reikalavimus, atsako šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmenims, pažeidusiems reikalavimus, taikomus techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimui, draudimą naudoti technines priemones teismo posėdžio metu, taikoma įstatymų numatyta atsakomybė.”
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2016-09-21 * Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. birželio 2 d. buvo priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399 (toliau – ABTĮ XII-2399), o šis Projektas (Nr. XIIP-4312) buvo rengtas ir pateiktas Seime iki ABTĮ XII-2399 svarstymo ir priėmimo Seimo plenariniame posėdyje dienų, Komitetas, iš esmės neprieštaraudamas Projekto turiniui, siūlo pagrindiniam komitetui Projektą atmesti ir parengti analogiško turinio naują projektą, atitinkantį ABTĮ XII-2399 nuostatas. Nepritarti Įstatymo projektą Komitetas patobulino, atsižvelgiant į pastaboje minimą naujos redakcijos įstatymo tekstą. Turi būti keičiamas ne 11 straipsnis, o 13 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad Žmogaus teisių komitetas 2016 m. rugsėjo 23 d. priimtomis išvadomis dėl projektų Nr. XIIP-4309, Nr. XIIP-4310, Nr. XIIP-4311 ir Nr. XIIP-4313 nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui įtvirtinti analogiškas nuostatas, kuriomis remiantis, teismas, skelbdamas sprendimą, galėtų neskelbti informacijos, kuri gali turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, pakenkti kitų asmenų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria Žmogaus teisių komiteto sprendimui atmesti XIIP-4312 projektą bei į tai, kad neatmetus šio projekto išlieka būtinybė šio projekto nuostatas suderinti su Žmogaus teisių komiteto pasiūlymais, kuriems Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iš dalies, siūlytina papildyti Įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir išdėstyti jį taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismo sprendimas surašomas ir viešai paskelbiamas paprastai tą pačią dieną
po bylos išnagrinėjimo. Teismo sprendimas paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvų esmę.
Teismas paprastai neskelbia fizinio asmens kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat ypatingų asmens duomenų. Visi posėdžių salėje esantys asmenys skelbiamą teismo sprendimą išklauso stovėdami. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti skelbiamą teismo sprendimą išklausyti sėdint.“
pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė