Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
dalimi: „
prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Teisėjų taryba nustato prašymo teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, techninių priemonių ir jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo paskelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 4 dalį. “
laikyti 6 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „
Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus , transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones. Draudimą teismo posėdžio metu naudoti technines priemones pažeidusiems asmenims Asmenims, pažeidusiems techninių priemonių ar jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.“
straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-4309(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. Teismas, skelbdamas sprendimą, paprastai neskelbia fizinio asmens kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat ypatingų asmens duomenų, o baudžiamosiose bylose – ir asmens duomenų, saugomų atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. “
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir
rezultatų fiksavimas
posėdžio eigą protokoluoja (stenografuoja) teismo posėdžio sekretorius. 2. Teismo posėdžio protokolo turinį, protokolo surašymo tvarką nustato proceso įstatymai. 3. Teismo posėdžio eigai fiksuoti proceso įstatymų nustatyta tvarka daromas garso įrašas. Įrodymams fiksuoti ir tirti proceso įstatymų nustatyta tvarka teismas gali daryti vaizdo įrašus, filmuoti ir fotografuoti ar naudoti kitas technines priemones. 4. Proceso šalys , įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą ir jį naudoti tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais. Apie daromą garso įrašą proceso šalys privalo informuoti bylą nagrinėjantį teismą. 5.
visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 4 dalį. Teisėjų taryba nustato asmenų prašymų leisti teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, taip pat šių techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas. 6. Techninių priemonių panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis. Prašymą pateikę arba teismo leidime nurodyti asmenys, pageidaujantys techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitiems asmenims arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba būtų iškraipytas teismo sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kitokios reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose nustatyti visuomenės informavimo, asmens duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai. 5. 7.
Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus , transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones. Draudimą teismo posėdžio metu naudoti technines priemones pažeidusiems asmenims taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 8. Asmenys, teismo posėdžio metu pažeidę techninių priemonių naudojimo reikalavimus, atsako proceso įstatymuose nustatyta tvarka. Asmenims, pažeidusiems reikalavimus, taikomus techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimui, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 6. 9. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima sprendimą. Teismo sprendimo turinį ir priėmimo tvarką nustato proceso įstatymai.“
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-04- Nr. Į 2016-04-19 Nr. S-2016-2677 DĖL Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4309 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4309. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties ES teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2016-04-25 Nr. XIIP-4309 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Teisėjų taryba nustato techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Atsižvelgiant į Teismų įstatymo 120 straipsnio nuostatas dėl Teisėjų tarybos kompetencijos, svarstytina, ar Teisėjų taryba yra tinkamas subjektas priimti teisės aktą, kuriuo būtų nustatoma techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarka, kiek tai susiję su nurodytų rezultatų naudojimu visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, t.y. ne teisme, ir už kurios pažeidimą būtų taikoma administracinė atsakomybė. Be to, svarstytinas pats techninių priemonių rezultatų panaudojimo tvarkos nustatymo poįstatyminiu teisės aktu pagrįstumas. Mūsų nuomone, reglamentuojant techninių priemonių naudojimą teisme ir šių techninių priemonių rezultatų panaudojimą, reiktų atskirti teismo sprendimų paskelbimo filmavimą, transliavimą, fotografavimą, garso ir vaizdo įrašo darymą teismo posėdžių salėje, nuo šių techninių priemonių rezultatų vėlesnio panaudojimo ir viešinimo už teismo ribų. Pirmuoju atveju, Teisėjų taryba turi turėti įgaliojimus nustatyti techninių priemonių naudojimo ir jų rezultatų viešinimo (tiesioginio transliavimo) teisme (posėdžio metu) tvarką, t.y.
Teisėjų taryba turėtų nustatyti tvarką, reglamentuojančią teismų, davusių leidimą naudoti technines priemones posėdžio metu, veiksmus bei privalomus nurodymus, ir asmenų, naudojančių technines priemones, pareigas, užtikrinančias, kad techninių priemonių naudojimas ne tik netrikdys teismo darbo ar nerodys nepagarbos jam, tačiau ir tai, kad teismo sprendimų paskelbimo tiesioginis transliavimas bus vykdomas nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. Tuo tarpu vertinant projekte įtvirtintą nuostatą poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti techninių priemonių naudojimo teisme rezultatų vėlesnio panaudojimo (viešinimo) už teismo ribų tvarką, svarstytina, ar teismo posėdžio metu nufilmuotos ar įrašytos vaizdo ar garso įrašų medžiagos viešam paskelbimui ir (ar) naudojimui neturėtų būti taikomi bendrieji įstatymuose įtvirtinti viešosios informacijos skelbimo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Kitaip sakant, subjektai, disponuojantys teismo posėdžio metu įrašyta vaizdo ir garso medžiaga, naudojant, redaguojant, perduodant ar viešinant ją, privalo vadovautis bendraisiais Civiliniame kodekse, Visuomenės informavimo įstatyme, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, kurie yra būtini siekiant apsaugoti asmenų teises ir kitus įstatymų saugomus interesus.
Jeigu, vis dėlto, siekiama nufilmuotai, nufotografuotai ar kitaip įrašytai teismo sprendimų paskelbimo medžiagai suteikti kitokį statusą, o šios medžiagos viešinimui – kitokius reikalavimus, mūsų nuomone, turėtų būti ne priimamas poįstatyminis teisės aktas, o keičiamos bendrosios aukščiau nurodytuose įstatymuose įtvirtintos asmens duomenų apsaugos bei visuomenės informavimo nuostatos, nustatant specialias teismo sprendimų paskelbimo medžiagos naudojimo ar viešinimo taisykles. Be to, vertinant galimybę poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti teismo sprendimų paskelbimo medžiagos panaudojimą už teismo ribų, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, p roceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, gali daryti teismo posėdžio garso įrašą, tačiau speciali šio įrašo naudojimo tvarka nėra nustatyta. Šiuo įrašu disponuojantys asmenys tiesiog privalo laikytis bendrųjų įstatyminių reikalavimų, užtikrinančių asmens teisių ir interesų apsaugą. 2. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, vietoj formuluotės
„techninių priemonių panaudojimo rezultatai“ nereikėtų tiesiog konkrečiai
nurodyti, kokiai techninėmis priemonėmis įrašytai informacijai, t.y. teismo sprendimo paskelbimo vaizdo ir garso įrašams bei kitai vaizdinei medžiagai, taikomi įstatyme numatyti reikalavimai. 3.
siūloma nustatyti, kad asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimo fiksavimui ir (ar) transliavimui. Siūloma formuluotė suponuoja, kad tokį prašymą, motyvuodamas jį visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo poreikiu, gali pateikti bet koks fizinis ar juridinis asmuo, t.y. projekte kaip sąlyga, būtina teismo sprendimo filmavimui (transliavimui), įtvirtintas visuomenės informavimo bei mokslo ar mokymo tikslas. Pažymėtina, kad formuluotės
„visuomenės informavimas“ bei „mokslas ar mokymas“ yra gana plataus turinio,
kas, savo ruožtu, gali sąlygoti nevienodą ne tik nuostatos dėl techninių priemonių naudojimo tikslų, tačiau ir nuostatos dėl subjektų, galinčių naudoti šias technines priemones, aiškinimą ir taikymą. Vertinant projekto aiškinamajame rašte nurodytus argumentus, kad Teisėjų taryba poįstatyminiame teisės akte nustatys kokius kriterijus turi atitikti pareiškėjas, norime atkreipti dėmesį į konstitucinį imperatyvą, nustatantį, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimu susijęs reguliavimas turi būti nustatytas įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat siekiant teisinio aiškumo bei išvengti piktnaudžiavimų teise, galimai apsunkinsiančių teismus, atvejų, svarstytina, ar projekte neturėtų būti aiškiai apibrėžtas asmenų, turinčių teisę pateikti prašymą bei visuomenės informavimo ir mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, ratas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected]
2017-07-03 Nr. XIIP-4309(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalis suponuoja tai, kad Teisėjų taryba bus įgaliota nustatyti ir teismo leidimų naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus turinį ir išdavimo tvarką, keičiamo 38 straipsnio 5 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „naudojimo tvarką ir sąlygas“ reikėtų įrašyti žodžius „ir teismo leidimų naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus išdavimo tvarką“. 2. Nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje yra išskiriama „prašymą pateikusių asmenų“ kategorija. Manytume, kad ir prašymą pateikę asmenys, ir kiti prašyme nurodyti asmenys, pageidaujantys naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus, turi būti įrašyti į teismo leidimą. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalies antrojo sakinio nuostata suponuoja, kad prašymą pateikę asmenys, pageidaujantys naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus, į teismo leidimą neįrašomi. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje reikėtų išbraukti žodžius „prašymą pateikę arba“. Tuo tarpu, jeigu turimi omenyje kažkokį kitokį prašymą, nei šio straipsnio 5 dalyje nurodytas prašymas leisti naudoti technines priemones teismo sprendimo skelbimo metu, teikiantys asmenys, formuluotė turėtų būti patikslinta aiškiai apibrėžiant minimų asmenų kategoriją. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt
TEISIŲ komitetas
DĖL
d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas, Komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė ir Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė ir Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėja Dalia Mikelėnienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tadas Varapnickas, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tomas Marozas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskis, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktoriaus pavaduotoja Natalija Žilinskienė, Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Tautginas Mickevičius ir Administracinės justicijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Peciukonytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai ):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-251 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Teisėjų taryba nustato techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.
Atsižvelgiant į Teismų įstatymo 120 straipsnio nuostatas dėl Teisėjų tarybos kompetencijos, svarstytina, ar Teisėjų taryba yra tinkamas subjektas priimti teisės aktą, kuriuo būtų nustatoma techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarka, kiek tai susiję su nurodytų rezultatų naudojimu visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, t.y. ne teisme, ir už kurios pažeidimą būtų taikoma administracinė atsakomybė. Be to, svarstytinas pats techninių priemonių rezultatų panaudojimo tvarkos nustatymo poįstatyminiu teisės aktu pagrįstumas. Mūsų nuomone, reglamentuojant techninių priemonių naudojimą teisme ir šių techninių priemonių rezultatų panaudojimą, reiktų atskirti teismo sprendimų paskelbimo filmavimą, transliavimą, fotografavimą, garso ir vaizdo įrašo darymą teismo posėdžių salėje, nuo šių techninių priemonių rezultatų vėlesnio panaudojimo ir viešinimo už teismo ribų. Pirmuoju atveju, Teisėjų taryba turi turėti įgaliojimus nustatyti techninių priemonių naudojimo ir jų rezultatų viešinimo (tiesioginio transliavimo) teisme (posėdžio metu) tvarką, t.y. Teisėjų taryba turėtų nustatyti tvarką, reglamentuojančią teismų, davusių leidimą naudoti technines priemones posėdžio metu, veiksmus bei privalomus nurodymus, ir asmenų, naudojančių technines priemones, pareigas, užtikrinančias, kad techninių priemonių naudojimas ne tik netrikdys teismo darbo ar nerodys nepagarbos jam, tačiau ir tai, kad teismo sprendimų paskelbimo tiesioginis transliavimas bus vykdomas nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.
Tuo tarpu vertinant projekte įtvirtintą nuostatą poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti techninių priemonių naudojimo teisme rezultatų vėlesnio panaudojimo (viešinimo) už teismo ribų tvarką, svarstytina, ar teismo posėdžio metu nufilmuotos ar įrašytos vaizdo ar garso įrašų medžiagos viešam paskelbimui ir (ar) naudojimui neturėtų būti taikomi bendrieji įstatymuose įtvirtinti viešosios informacijos skelbimo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Kitaip sakant, subjektai, disponuojantys teismo posėdžio metu įrašyta vaizdo ir garso medžiaga, naudojant, redaguojant, perduodant ar viešinant ją, privalo vadovautis bendraisiais Civiliniame kodekse, Visuomenės informavimo įstatyme, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, kurie yra būtini siekiant apsaugoti asmenų teises ir kitus įstatymų saugomus interesus.
Jeigu, vis dėlto, siekiama nufilmuotai, nufotografuotai ar kitaip įrašytai teismo sprendimų paskelbimo medžiagai suteikti kitokį statusą, o šios medžiagos viešinimui – kitokius reikalavimus, mūsų nuomone, turėtų būti ne priimamas poįstatyminis teisės aktas, o keičiamos bendrosios aukščiau nurodytuose įstatymuose įtvirtintos asmens duomenų apsaugos bei visuomenės informavimo nuostatos, nustatant specialias teismo sprendimų paskelbimo medžiagos naudojimo ar viešinimo taisykles. Be to, vertinant galimybę poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti teismo sprendimų paskelbimo medžiagos panaudojimą už teismo ribų, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, gali daryti teismo posėdžio garso įrašą, tačiau speciali šio įrašo naudojimo tvarka nėra nustatyta. Šiuo įrašu disponuojantys asmenys tiesiog privalo laikytis bendrųjų įstatyminių reikalavimų, užtikrinančių asmens teisių ir interesų apsaugą. Iš esmės pritarti Komitetas siūlo, kad Teisėjų taryba iki įstatymo įsigaliojimo patvirtintų teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonės tvarką ir asmenų prašymų leisti naudoti technines priemones padavimo tvarką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-251 2.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, vietoj formuluotės „techninių priemonių panaudojimo rezultatai“ nereikėtų tiesiog konkrečiai nurodyti, kokiai techninėmis priemonėmis įrašytai informacijai, t.y. teismo sprendimo paskelbimo vaizdo ir garso įrašams bei kitai vaizdinei medžiagai, taikomi įstatyme numatyti reikalavimai. Nepritarti Sąvoka „techninių priemonių panaudojimo rezultatai“ yra plačiausiai techninėmis priemonėmis įrašytą informaciją apibūdinanti apibrėžtis, siekiant užtikrinti kuo platesnes visuomenės galimybes susipažinti su teismuose priimamais sprendimais. Techninėms priemonėms sparčiai vystantis apsiribojimas vien vaizdo ar garso įrašais ar kita vaizdine medžiaga gali greitai tapti neefektyvus ir nebeužtikrinti įstatymo projektu siekiamų tikslų. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2016
1
informavimo, mokslo ar mokymo tikslais naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimo fiksavimui ir (ar) transliavimui. Siūloma formuluotė suponuoja, kad tokį prašymą, motyvuodamas jį visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo poreikiu, gali pateikti bet koks fizinis ar juridinis asmuo, t.y. projekte kaip sąlyga, būtina teismo sprendimo filmavimui (transliavimui), įtvirtintas visuomenės informavimo bei mokslo ar mokymo tikslas. Pažymėtina, kad formuluotės „visuomenės informavimas“ bei „mokslas ar mokymas“ yra gana plataus turinio, kas, savo ruožtu, gali sąlygoti nevienodą ne tik nuostatos dėl techninių priemonių naudojimo tikslų, tačiau ir nuostatos dėl subjektų, galinčių naudoti šias technines priemones, aiškinimą ir taikymą.
Vertinant projekto aiškinamajame rašte nurodytus argumentus, kad Teisėjų taryba poįstatyminiame teisės akte nustatys kokius kriterijus turi atitikti pareiškėjas, norime atkreipti dėmesį į konstitucinį imperatyvą, nustatantį, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimu susijęs reguliavimas turi būti nustatytas įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat siekiant teisinio aiškumo bei išvengti piktnaudžiavimų teise, galimai apsunkinsiančių teismus, atvejų, svarstytina, ar projekte neturėtų būti aiškiai apibrėžtas asmenų, turinčių teisę pateikti prašymą bei visuomenės informavimo ir mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, ratas. Nepritarti Pirma, subjektų, turinčių teisę pateikti prašymą, rato apibrėžimas įstatyme nėra tikslingas ir vargu, ar galėtų būti visaapimantis ir išsamus. Projektas numato būtinus principinius kriterijus ir sąlygas, kurioms esant asmuo gali gauti sutikimą fiksuoti teismo sprendimo paskelbimą. Antra, aptariama nuostata nesiekiama įtvirtinti ribojimų fiksuoti teismo sprendimų paskelbimą subjektų atžvilgiu, o atvirkščiai, siekiama nustatyti fiksavimo pagrindus, kuriems esant bet kuris subjektas įgytų teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą.
Trečia, sąvokų „mokymas“ ir „mokslas“ detalizavimas (sąvoka „visuomenės informavimas“ apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) galimai susiaurintų subjektų, turinčių teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą, ratą, kiltų grėsmė įsivyrauti nelygiateisei padėčiai tarp skirtingų profesijų atstovų (pvz., pedagogų bei savišvieta užsiimančių asmenų pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą). Projekte formuluojamais „visuomenės informavimo“, „mokslo“ ir „mokymo“ tikslais siekiama atriboti teisės fiksuoti teismo sprendimus naudojimąsi nuo kitų (pvz., pramoginių, komercinių), galimai kenksmingų įprastiniam teismo darbui tikslų. 4. Europos teisės departamentas
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP
klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties ES teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-111 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr.
SV-S-1559 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4310 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4310), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
projektas Nr. XIIP-4311), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4312 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4312) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2261 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4313 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4313) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
projektų nuostatos, pagal kurią Teisėjų taryba tvirtintų techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo paskelbimo metu rezultatų naudojimo tvarką. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 119 straipsnio 1 dalį Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Atsižvelgiant į Teismų įstatymo 120 straipsnyje nurodytas Teisėjų tarybos funkcijas, laikytina, kad asmenų teisių ir pareigų, tiesiogiai nesusijusių su teismų veiklos organizavimu ar teismo procesu, reguliavimas būtų Teisėjų tarybai nebūdinga funkcija.
Be to, pastebėtina, kad, panaudojant informaciją, užfiksuotą teismo sprendimo skelbimo metu, taikytini bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai, nustatyti galiojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir kituose). Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime Nr. KT22-N11/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 96 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui ir bylos dalies nutraukimo“, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, įskaitant tai, kad įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais. Iš esmės pritarti Komitetas siūlo, kad Teisėjų taryba iki įstatymo įsigaliojimo patvirtintų teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonės tvarką ir asmenų prašymų leisti naudoti technines priemones padavimo tvarką. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-111 2.
Įstatymų projektuose nustatomą draudimą techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo paskelbimo metu rezultatus naudoti politinės ar kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais siūlytina sieti ne tik su tais atvejais, kai asmens prašymu teismas leidžia naudoti šias priemones visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, bet ir su tais atvejais, kai proceso dalyviai savo procesinėms funkcijoms vykdyti daro garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Be to, siūlytina išplėsti šį draudimą – nustatyti, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar kiti įstatymų saugomi interesai. Pritarti
teismas asmens prašymu leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, skelbiant teismo sprendimą gali būti nukrypstama nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, kiek tai būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Pritarti
įstatymų projektų nuostatų suderinamumo, Įstatymo projektu Nr. XIIP-4311 keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio 2 dalyje siūlytina įtvirtinti nagrinėjimo teisme dalyvių pareigą apie garso įrašymo priemonių naudojimą pranešti teismui (teisiamojo posėdžio pirmininkui). Pritarti Argumentai:
Siekiant projektų nuostatų suderinamumo, taip pat siūlytina atitinkamai papildyti ir šį projektą papildant nauja nuostata: Pasiūlymas: 1.
Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį: „
šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą. Apie daromą garso įrašą proceso šalys privalo informuoti bylą nagrinėjantį teismą. Garso įrašą darančios proceso šalys garso įrašą gali naudoti tik savo procesinėms funkcijoms vykdyti.“
pasiūlymai :
6. 1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4309 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo Žmogaus teisių komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2016-09-211 Argumentai: Atsižveldamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1, 2, 3 ir 4 pastabas ir pasiūolymus, siekdamas Įstatymo projekto suderinamumo su kitais jį lydinčiais projektais, Komitetas siūlo pakeisti Projekto 1 straipsnio, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo
straipsnio 4 dalį: „
4Proceso šalys,
įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą. Apie daromą garso įrašą proceso šalys privalo informuoti bylą nagrinėjantį teismą. Garso įrašą darančios proceso šalys garso įrašą gali naudoti tik savo procesinėms funkcijoms vykdyti. “
5 dalimi: „ 5.
Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami tokiu būdu, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, taip pat negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, panaudojimui taikomi kituose įstatymuose numatyti duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens ir garbės orumo apsaugos reikalavimai. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo paskelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 4 dalį. “
straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Tais atvejais, kai šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka teismas leidžia teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, teismas gali nukrypti nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, jei tai yra būtina, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus.“
laikyti7 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „ 7. 5. Kitais, negu šiame straipsnyje nurodytais, atvejais Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus , transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones.
Draudimą teismo posėdžio metu naudoti technines priemones pažeidusiems asmenims Asmenims, pažeidusiems techninių priemonių ar jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.“
straipsnio 6 dalį laikyti8 dalimi. Pritarti
teisių komitetas 2016-09-21 Arugmentai: Komitetas, atsižveldamas ir pritardamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 pastabai, siūlo tobulinti Projekto 2 straipsnio formuluotę. Pasiūlymas:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina asmenų prašymų leisti naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimui fiksuoti ir teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonėmis tvarką. Pritarti
: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
DĖL
2017-06-28
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Irma Leonavičiūtė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos Modesta Banytė, Aidena Bacevičienė. Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė, Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Marozas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas Aurimas Brazdeikis, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jelena Vasilionokienė, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiasis specialistas Dainius Dzimanavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-252 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Teisėjų taryba nustato techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.
Atsižvelgiant į Teismų įstatymo 120 straipsnio nuostatas dėl Teisėjų tarybos kompetencijos, svarstytina, ar Teisėjų taryba yra tinkamas subjektas priimti teisės aktą, kuriuo būtų nustatoma techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarka, kiek tai susiję su nurodytų rezultatų naudojimu visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, t.y. ne teisme, ir už kurios pažeidimą būtų taikoma administracinė atsakomybė. Be to, svarstytinas pats techninių priemonių rezultatų panaudojimo tvarkos nustatymo poįstatyminiu teisės aktu pagrįstumas. Mūsų nuomone, reglamentuojant techninių priemonių naudojimą teisme ir šių techninių priemonių rezultatų panaudojimą, reiktų atskirti teismo sprendimų paskelbimo filmavimą, transliavimą, fotografavimą, garso ir vaizdo įrašo darymą teismo posėdžių salėje, nuo šių techninių priemonių rezultatų vėlesnio panaudojimo ir viešinimo už teismo ribų. Pirmuoju atveju, Teisėjų taryba turi turėti įgaliojimus nustatyti techninių priemonių naudojimo ir jų rezultatų viešinimo (tiesioginio transliavimo) teisme (posėdžio metu) tvarką, t.y. Teisėjų taryba turėtų nustatyti tvarką, reglamentuojančią teismų, davusių leidimą naudoti technines priemones posėdžio metu, veiksmus bei privalomus nurodymus, ir asmenų, naudojančių technines priemones, pareigas, užtikrinančias, kad techninių priemonių naudojimas ne tik netrikdys teismo darbo ar nerodys nepagarbos jam, tačiau ir tai, kad teismo sprendimų paskelbimo tiesioginis transliavimas bus vykdomas nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.
Tuo tarpu vertinant projekte įtvirtintą nuostatą poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti techninių priemonių naudojimo teisme rezultatų vėlesnio panaudojimo (viešinimo) už teismo ribų tvarką, svarstytina, ar teismo posėdžio metu nufilmuotos ar įrašytos vaizdo ar garso įrašų medžiagos viešam paskelbimui ir (ar) naudojimui neturėtų būti taikomi bendrieji įstatymuose įtvirtinti viešosios informacijos skelbimo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Kitaip sakant, subjektai, disponuojantys teismo posėdžio metu įrašyta vaizdo ir garso medžiaga, naudojant, redaguojant, perduodant ar viešinant ją, privalo vadovautis bendraisiais Civiliniame kodekse, Visuomenės informavimo įstatyme, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, kurie yra būtini siekiant apsaugoti asmenų teises ir kitus įstatymų saugomus interesus.
Jeigu, vis dėlto, siekiama nufilmuotai, nufotografuotai ar kitaip įrašytai teismo sprendimų paskelbimo medžiagai suteikti kitokį statusą, o šios medžiagos viešinimui – kitokius reikalavimus, mūsų nuomone, turėtų būti ne priimamas poįstatyminis teisės aktas, o keičiamos bendrosios aukščiau nurodytuose įstatymuose įtvirtintos asmens duomenų apsaugos bei visuomenės informavimo nuostatos, nustatant specialias teismo sprendimų paskelbimo medžiagos naudojimo ar viešinimo taisykles. Be to, vertinant galimybę poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti teismo sprendimų paskelbimo medžiagos panaudojimą už teismo ribų, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, gali daryti teismo posėdžio garso įrašą, tačiau speciali šio įrašo naudojimo tvarka nėra nustatyta. Šiuo įrašu disponuojantys asmenys tiesiog privalo laikytis bendrųjų įstatyminių reikalavimų, užtikrinančių asmens teisių ir interesų apsaugą.
Pritarti iš dalies Dėl Teisėjų tarybos kompetencijos tvirtinti techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką Pritartina pastabai, tačiau kartu akcentuotina, kad Teisėjų taryba yra būtent tas organas, kuris turėtų tvirtinti teismo sprendimo skelbimo metu taikytinas filmavimo ar kitų techninių priemonių naudojimo taisykles ir prašymų tai daryti pateikimo tvarką, pvz., ar filmuojamas tik teisėjo veido profilis, kur statomos kameros, siekiant netrukdyti vesti teismo posėdžio, ar galima filmuoti teisėjų asmenines detales (pvz., vestuvinius žiedus), kaip, kokiomis sąlygomis galima filmuoti proceso dalyvius, ar filmuojant galima naudoti papildomą apšvietimą, ar leidžiama naudoti technines priemones skleidžiančias garsą ir pan. Taip pat akcentuotina, kad vaizdo medžiagos ex post panaudojimą jau saugo kiti LR įstatymai bei numatytos tam tikros apsauginės normos pačiame projekte, tačiau taisyklės, kaip turėtų būti fiksuojamas teismo posėdis – turėtų būti Teisėjų tarybos prerogatyva. Dėl techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo pagal bendruosius teisės aktus Pritartina pastabai, kad Teisėjų taryba turėtų nustatyti tik techninių priemonių panaudojimo prašymų teikimo, jų nagrinėjimo, taip pat naudojimo teismo posėdžiuose tvarką, o ne techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje panaudojimo ex post tvarką. Nors užfiksuoto teismo sprendimo panaudojimui „už teismo“ ribų ir yra taikomi bendrieji teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, tačiau manome, kad bendrųjų reikalavimų nepakanka.
Pavyzdžiui, teisės aktuose nėra nustatyta:
galėtų panaudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus,
galima, kada galima tokią teisę perleisti;
techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tikslą (pvz., iš mokslo tikslų į visuomenės informavimo);
2) ir 3) punktų;
karpyti ir kitaip apdoroti medžiagą;
kokios to ribos (ar galima sumontuoti taip, kad būtų išjuoktas teisėjas arba pakeistas sprendimo turinys);
Teismų įstatymo ir bendrųjų teisės reikalavimų (pvz., Asmens duomenų apsaugos įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo, Švietimo įstatymo ir kt.). Siūlytina tobulinti Projektų formuluotes atskiriant į dvi skirtingas dalis:
su techninių priemonių panaudojimu teismo ribose: reglamentavimą, susijusį su techninių priemonių pagalba užfiksuotų rezultatų panaudojimu už teismo ribų. Pasiūlymas: „5. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 4 dalį. Teisėjų taryba nustato asmenų prašymų leisti teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, taip pat šių techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas. 6.
nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis. Prašymą pateikę arba teismo leidime nurodyti asmenys, pageidaujantys techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitiems asmenims arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba būtų ìškraipytas teismo sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kitokios reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose nustatyti visuomenės informavimo, asmens duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai.“ Dėl garso įrašų panaudojimo tvarkos nebuvimo Akcentuotina, kad:
šalys gali tik daryti garso įrašą, o filmuoti – joms draudžiama. Filmavimui reiktų specialių taisyklių, detalizuojančių filmavimo procesą, kad filmuojantys asmenys netrukdytų teismo procesui (skirtingai nei darant garso įrašą);
daryti garso įrašą taikomas siauresniam ratui asmenų - tik proceso šalims ir naudojimas galimas tik procesinėms funkcijoms vykdyti. Bandymas reglamentuoti specialia tvarka iš esmės dubliuotų procesines proceso šalių teises, jau įtvirtintas kodekse;
įrašų darymo tvarkos nėra, bet tai nereiškia, kad reiktų sekti tokia praktika viešo teismo sprendimo fiksavimo atžvilgiu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-252 2.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, vietoj formuluotės „techninių priemonių panaudojimo rezultatai“ nereikėtų tiesiog konkrečiai nurodyti, kokiai techninėmis priemonėmis įrašytai informacijai, t.y. teismo sprendimo paskelbimo vaizdo ir garso įrašams bei kitai vaizdinei medžiagai, taikomi įstatyme numatyti reikalavimai. Nepritarti Pritartina Seimo Žmogaus teisių komiteto išsakytiems argumentams. Pirma, sąvoka „techninių priemonių panaudojimo rezultatai“ yra plačiausiai techninėmis priemonės įrašytą informaciją apibūdinanti apibrėžtis, siekiant užtikrinti kuo platesnes visuomenės galimybes susipažinti su teismuose priimamais sprendimais. Apibendrintos formuluotės naudojimas neapkrautų įstatymų. Antra, Techninėms priemonėms sparčiai vystantis apsiribojimas vien vaizdo ar garso įrašais ar kita vaizdine medžiaga gali greitai tapti neefektyvus ir nebeužtikrinti įstatymo projektu siekiamų tikslų. Pvz., šiais laikais labai populiarėja garso pavertimo teksu (ir atvirkščiai) programinė įranga, vis daugiau techninių priemonių valdomos balsu ir pan., sparčiai populiarėja galimybė naudojant savo mobiliojo ryšio telefoną socialiniuose portaluose daryti tiesiogines transliacijas, kuomet vaizdo įrašas arba neįrašomas, arba po kiek laiko ištrinamas. Trečia, priimtame ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Administracinių nusižengimų kodekse (594 str. 5 d.) naudojama beveik analogiška formuluotė – „techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai“. Tokia pati formuluotė naudojama ir BPK
techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai“, o BPK 181 str. 6 d. 5 p. naudojama identiška projektui formuluotė – „techninių priemonių panaudojimo rezultatus“. Siekiant išlaikyti procesinių normų vientisumą ir sąvokų vienodą vartojimą siūlytume naudoti sąvoką „techninių priemonių panaudojimo rezultatai“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-25 3.
Projektu siūloma nustatyti, kad asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimo fiksavimui ir (ar) transliavimui. Siūloma formuluotė suponuoja, kad tokį prašymą, motyvuodamas jį visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo poreikiu, gali pateikti bet koks fizinis ar juridinis asmuo, t.y. projekte kaip sąlyga, būtina teismo sprendimo filmavimui (transliavimui), įtvirtintas visuomenės informavimo bei mokslo ar mokymo tikslas. Pažymėtina, kad formuluotės „visuomenės informavimas“ bei „mokslas ar mokymas“ yra gana plataus turinio, kas, savo ruožtu, gali sąlygoti nevienodą ne tik nuostatos dėl techninių priemonių naudojimo tikslų, tačiau ir nuostatos dėl subjektų, galinčių naudoti šias technines priemones, aiškinimą ir taikymą. Vertinant projekto aiškinamajame rašte nurodytus argumentus, kad Teisėjų taryba poįstatyminiame teisės akte nustatys kokius kriterijus turi atitikti pareiškėjas, norime atkreipti dėmesį į konstitucinį imperatyvą, nustatantį, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimu susijęs reguliavimas turi būti nustatytas įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat siekiant teisinio aiškumo bei išvengti piktnaudžiavimų teise, galimai apsunkinsiančių teismus, atvejų, svarstytina, ar projekte neturėtų būti aiškiai apibrėžtas asmenų, turinčių teisę pateikti prašymą bei visuomenės informavimo ir mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, ratas. Nepritarti Subjektų, turinčių teisę pateikti prašymą, rato apibrėžimas įstatyme nėra tikslingas, dėl šių priežasčių:
tikslingas ir vargu, ar galėtų būti visaapimantis ir išsamus.
Projektas numato būtinus principinius kriterijus ir sąlygas, kurioms esant asmuo gali gauti sutikimą fiksuoti teismo sprendimo paskelbimą. 2) aptariama nuostata nesiekiama įtvirtinti ribojimų fiksuoti teismo sprendimų paskelbimą subjektų atžvilgiu , o atvirkščiai, siekiama nustatyti fiksavimo pagrindus, kuriems esant bet kuris subjektas įgytų teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą. 3) sąvokų „mokymas“ ir „mokslas“ detalizavimas (sąvoka „visuomenės informavimas“ apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) galimai susiaurintų subjektų, turinčių teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą, ratą, kiltų grėsmė įsivyrauti nelygiateisei padėčiai tarp skirtingų profesijų atstovų (pvz., pedagogų bei savišvieta užsiimančių asmenų pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą), galiausiai praktikoje galėtų būti skirtingai interpretuojama. Projekte formuluojamais „visuomenės informavimo“,
„mokslo“ ir „mokymo“ tikslais siekiama atriboti teisės fiksuoti teismo
sprendimus naudojimąsi nuo kitų (pvz., pramoginių, komercinių), galimai kenksmingų įprastiniam teismo darbui tikslų. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-05-03 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4309. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomo reglamentavimo klausimų ES teisė nereguliuoja, pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties ES teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos teisėjų asociacija 2016-09-27 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. S-2016-6029 minimais teisės aktų projektais ir pritaria juose akcentuotai pagrindinei idėjai visuomenės informavimo, mokslo ir mokymo tikslais naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimui fiksuoti, tuo plėtojant teismų veiklos viešumą, atvirumą ir skaidrumą. Galimybė bylą nagrinėjančiam teismui ar teisėjui leisti filmuoti, fotografuoti, naudoti vaizdo ir garso įrašymo technines priemones teismo sprendimo skelbimo metu galėtų prisidėti prie teismų darbo kokybės gerinimo, kartu pašalintų būtinybę teisėjui po teismo sprendimo viešo paskelbimo papildomai komentuoti priimtą teisingumo aktą. Abejojame, ar Teisėjų Taryba, atsižvelgiant į jos kompetenciją, numatytą Teismų įstatymo 120 straipsnyje, galėtų priimti techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo skelbimo metu rezultatų naudojimo tvarką už teismo ribų. Šis klausimas būtų glaudžiai susijęs su konstitucinės asmens teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ribojimu, todėl turėtų būti arba tiesiogiai aptartas šiuose įstatymų projektuose, arba jį sprendžiant turėtų būti laikomasi tik Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose šią sritį reguliuojančiuose įstatymo galios teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Teisėjų taryba, o konkrečiuose teismuose - ir teismo pirmininkas, turėtų nustatyti tik teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonėmis tvarką, kurioje turėtų būti numatyta, kaip pateikiami suinteresuotų asmenų prašymai, kokios yra tokius prašymus pateikusių asmenų teisės ir pareigos, kas ir kokia forma duoda leidimą naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimo fiksavimui, kokia yra konkreti techninių priemonių naudojimo vieta teismo posėdžių salėje, kokie asmenys atsakingi už techninių priemonių naudojimo teismo posėdžio metu tvarkos laikymąsi ir pan. Asociacijos valdyba taip pat mano, kad įstatymų projektuose numatytas draudimas techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo skelbimo metu rezultatus naudotis tikslais, nesuderinamais su pagarba teismui, turėtų būti taikomas ir Teismų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, t.y. politinės ir kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir pan. tikslais turėtų būti draudžiami naudoti ir proceso dalyvių teismo posėdžio metu padaryti garso įrašai. Pritarti iš dalies Pritartina pastaboms dėl techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo skelbimo metu rezultatų naudojimo tvarkos ir subjekto, galinčio tokią tvarką tvirtinti. Tačiau siūlytume, kad tiek Civilinio proceso kodekso 9 str.
projektų analogiškos nuostatos dėl proceso dalyvių teisės daryti garso įrašus būtų keičiamos ne įvedant draudimą garso įrašą naudoti minėtais nesuderinamais su pagarbos teismui principu tikslais, bet įtvirtinant konkrečią pareigą proceso dalyviams naudoti garso įrašą tik procesinėms funkcijoms vykdyti. Kartu akcentuotina, kad pagal galiojantį reguliavimą naudojama konstrukcija „procesinėms funkcijoms vykdyti“ ne visuomet gali būti vienprasmiškai suprantama, kad įrašas negali būti naudojamas kitais negu procesinių funkcijų vykdymo tikslais. Todėl siūlytina šią nuostatą proceso įstatymuose formuluoti taip, kad nebūtų suprantama dviprasmiškai (pvz., garso įrašas gali būti naudojamas „tik savo procesinių funkcijų vykdymo tikslais“). Pažymėtina, kad tokia formuluotė eliminuoja bet kokius kitus garso įrašų panaudojimo tikslus, įskaitant pramogų, satyros tikslus. 2. Lietuvos advokatūra 2016-09-28 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-4309); Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-4310); Baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-4311);
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-4312); Administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 226(1) straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIP-4313) (toliau - Projektai ), informuoja, kad iš esmės Projektams pritaria, tačiau siūlo Lietuvos Respublikos Seimui Projektus tobulinti pagal žemiau pateikiamas pastabas ir pasiūlymus. Siūlomuose Projektuose numatyta, kad asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones.
Projektuose šis teisinis reguliavimas nėra detalizuotas, įskaitant, tačiau neapsiribojant nėra numatyta, kas konkrečiai (bet kokie fiziniai ir juridiniai asmenys, tik byloje dalyvaujantys asmenys ir pan.) gali pateikti minėtą prašymą. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatyme nėra tikslinga ir teisinės technikos požiūriu būtų neadekvatu sureguliuoti visų su siūlomu teisiniu reguliavimu susijusių techninių (pvz., kur ir kiek vaizdo kamerų gali stovėti; kokiomis sąlygomis galima filmuoti teismo sprendimo paskelbime dalyvaujančius asmenis; kokį vaizdą negalima filmuoti; ir kt.) ir procedūrinių aspektų (pvz., kas prižiūrės techninių priemonių naudojimo tvarką; kokius duomenis turi pateikti ir kriterijus atitikti pareiškėjas; prieš kiek laiko turi būti pateiktas prašymas ir kada jis turi būti išnagrinėtas; ar pateiktas prašymas teikiamas susipažinti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims; įrašus darančių asmenų pareigos (draudimas vaikščioti po salę ir t.t.); ar teismas gali pareikalauti neskelbti tam tikrų (pvz., asmens) duomenų, suderinti reportažo turinį; ir kt.). Pagal siūlomus Projektus Teisėjų tarybai pavedama parengti įstatymų įgyvendinimo aktą, nustatantį prašymo teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, techninių priemonių ir jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, spręsdamas klausimą, ar Seimas gali pavesti Vyriausybei reguliuoti santykius , susijusius su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, 1995 m. spalio 26 d. nutarime konstatavo:
„Teisės leisti įstatymus delegavimas Vyriausybei turi būti legitiminis, tai
yra pagrįstas valstybės konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas, todėl Vyriausybė gali priimti tik poįstatyminius teisės aktus. Įstatymų ir poįstatyminių valdymo aktų reguliavimo ribos priklauso nuo daugelio veiksnių
Projektais siūloma pavesti Teisėjų tarybai parengti poįstatyminį teisės aktą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta ne tik techninių priemonių panaudojimo teisme tvarka, tame tarpe asmenų, galinčių pasinaudoti aptariama teise, ratas, bet ir techninių priemonių naudojimo teisme rezultatų vėlesnio panaudojimo (viešinimo) už teismo ribų tvarka.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus konstitucinius imperatyvus, pagal kuriuos „ viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais“, s varstytina, ar techninių priemonių panaudojimo teisme rezultatų (teismo posėdžio metu nufilmuotos ar įrašytos vaizdo ar garso įrašų medžiagos) viešam paskelbimui ir (ar) naudojimui neturėtų būti taikomi galiojančiuose įstatymuose įtvirtinti bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir kiti reikalavimai arba atitinkamai teikiami šiuos santykius reguliuojančių įstatymų pakeitimų projektai . Remiantis tais pačiais argumentais, atitinkamai svarstytina ir tai, ar Projektuose (o ne poįstatyminiame teisės akte) neturėtų būti aiškiai apibrėžtas asmenų, turinčių teisę pateikti prašymą bei visuomenės informavimo ir mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, ratas. Antra, Projektuose numatyta, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga šį draudimą išplėsti ir taikyti taip pat tiems atvejams, kai dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje daro garso įrašus teismo posėdžiui užfiksuoti.
Pritarti iš dalies Dėl techninių priemonių panaudojimo rezultatų tvarkos Pritartina pastabai dėl techninių priemonių rezultatų naudojimo tvarkos ir galiojančio reguliavimo nuostatų taikymo, todėl siūlytume projektuose įtvirtinti nuostatą, kad techninės priemonės gali būti panaudojamos laikantis šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Kartu pažymėtina, kad bendrieji teisės aktai neapima visų galimų techninių priemonių panaudojimo būdų ar atsakomybės formų, todėl atsisakant idėjos tvirtinti techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, būtina detalizuoti projekto nuostatas įstatymo lygiu. Žr. Pasiūlymą 1 Teisės departamento pastabai (analogiškai formuluojant kituose procesiniuose įstatymuose). Dėl prašymų teikėjų rato apibrėžimo Subjektų, turinčių teisę pateikti prašymą, rato apibrėžimas įstatyme nėra tikslingas, dėl šių priežasčių:
tikslingas ir vargu, ar galėtų būti visaapimantis ir išsamus. Projektas numato būtinus principinius kriterijus ir sąlygas, kurioms esant asmuo gali gauti sutikimą fiksuoti teismo sprendimo paskelbimą. 2) aptariama nuostata nesiekiama įtvirtinti ribojimų fiksuoti teismo sprendimų paskelbimą subjektų atžvilgiu, o atvirkščiai, siekiama nustatyti fiksavimo pagrindus, kuriems esant bet kuris subjektas įgytų teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą.
3) sąvokų „mokymas“ ir „mokslas“ detalizavimas (sąvoka „visuomenės informavimas“ apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) galimai susiaurintų subjektų, turinčių teisę fiksuoti sprendimo paskelbimą, ratą, kiltų grėsmė įsivyrauti nelygiateisei padėčiai tarp skirtingų profesijų atstovų (pvz., pedagogų bei savišvieta užsiimančių asmenų pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą). Projekte formuluojamais
„visuomenės informavimo“, „mokslo“ ir „mokymo“ tikslais siekiama atriboti
teisės fiksuoti teismo sprendimus naudojimąsi nuo kitų (pvz., pramoginių, komercinių), galimai kenksmingų įprastiniam teismo darbui tikslų. Jei pastaba turėta omenyje tai, kuris subjektas turi teisę pateikti prašymą, pvz., ar operatorius, ar juridinis asmuo, kuriam atstovauja operatorius, mūsų manymu, įstatymų lygmeniu to detalizuoti nėra būtina, pakanka užtikrinti asmens, ketinančio naudoti technines priemones sprendimui filmuoti, teises įstatymo lygmeniu, o ar jos bus įgyvendinamos per atstovą ar tiesiogiai, prieš kiek dienų, per kiek laiko turi būti suteiktas (atsisakyta suteikti) leidimas, nustatyti įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad projektuose tyčia nenurodoma, ar prašymą pateikti gali fizinis, ar juridinis asmuo, paliekant bendrą kategoriją „asmuo“. Dėl techninių priemonių panaudojimo tikslų garso įrašams Galioja tie patys argumentai, išsakyti Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijai. 3. Teisėjų taryba 2016-10-03 Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo N r. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-4310, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4311, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4312, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo2261 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4313 (toliau – Projektai) , iš esmės pritaria Projektais siekiamiems tikslams ir siūlomoms nustatyti priemonėms. 2. Teisėjų taryba pritaria Projektuose siekiamai įtvirtinti nuostatai, jog Teisėjų taryba nustato teismo sprendimo paskelbimo metu techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, ir, siekdama pašalinti Projektų derinimo metu kilusius neaiškumus, akcentuoja argumentus, pagrindžiančius būtinybę keičiamuose įstatymuose įtvirtinti įgalinimus Teisėjų tarybai nustatyti teismo sprendimo paskelbimo metu techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, siekiant užtikrinti teisingą konkuruojančių vertybių pusiausvyrą, asmens ir kitų įstatymų saugomų interesų apsaugą. Taip pat pateikiama nuomonė dėl Projektais teikiamo įtvirtinti reguliavimo, kuriuo nėra siūloma keisti proceso įstatymų normų, susijusių su proceso dalyvių teisėmis ir pareigomis, darant garso įrašą teismo proceso metu, pagrįstumo. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisėjų tarybos kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnyje, kuriame įtvirtintų Teisėjų tarybos funkcijų sąrašas nėra baigtinis. Vadovaujantis Teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punktu įstatymų leidėjas suteikia Teisėjų tarybai įgalinimus, be 120 straipsnio 1–26 punktuose numatytų konkrečių funkcijų vykdymo, spręsti ir kitus su teismų veiklos administravimu susijusius Teismų įstatyme ir kituose įstatymuose numatytus klausimus.
Nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina Teisėjų tarybos teisę ir pareigą įstatymų numatytais atvejais apibrėžti tam tikros teismo veiklos srities organizavimo tvarką, užtikrinant šioje veikloje dalyvaujančių subjektų bei su tokia veikla susijusių trečiųjų asmenų teises ir interesus. Šiuo tikslu būtina ne tik nustatyti reglamentuojamos teismo veiklos administracines procedūras, jas vykdančius subjektus ir jų teises, pareigas bei atsakomybę, bet ir įtvirtinti tokios veiklos rezultatų galimo tolesnio panaudojimo kriterijus (sąlygas), detalizuojančius Projektais keičiamų įstatymų esmines nuostatas (tuo pačiu nesukuriant naujų teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis), kad šiuos rezultatus teikiantiems (teismams) ir juos gaunantiems subjektams būtų aišku, kokiu tikslu, apimtimi ir būdu, kokiomis sąlygomis rezultatai gali būti panaudoti už teismo ribų (pvz., viešinant rezultatus tiesioginio transliavimo metu ar pasibaigus teismo posėdžiui), taip pat kokios procedūros bus atliekamos ir kokios teisinės pasekmės bus taikomos, jeigu nustatytos tvarkos nebus laikomasi . Antra, įvertintina ir tai, kad į bendrųjų įstatymuose įtvirtintų viešosios informacijos ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų reguliavimo sritį nepatenka informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo skelbimo metu, panaudojimo ribojimai Projektuose nurodytais – politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais – tikslais.
Pastaruosius reikalavimus atskleidžiančių principinių nuostatų įtvirtinimas specialiuosiuose teismų veiklą ir teismo procesą reglamentuojančiuose įstatymuose (kaip kad yra realizuota Projektuose) ir šių nuostatų įgyvendinimo detalizavimas poįstatyminiame teisės akte, priimtame Teisėjų tarybos, kaip vykdomosios teismų savivaldos institucijos, užtikrinančios teismų sistemos nepriklausomumą (Teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalis), manytume, labiausiai atitiktų teisėkūros efektyvumo, aiškumo ir sistemiškumo principus (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5–7 punktai), taip pat konstitucinį valdžių pasidalijimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio pirmoji pastraipa). Tuo tarpu specialių teismo sprendimų paskelbimo medžiagos naudojimo ar viešinimo taisyklių įtvirtinimas bendruosius reikalavimus duomenų apsaugai ir viešosios informacijos skelbimui nustatančiuose įstatymuose, būtų netikslingas, lemtų nepagrįstą specifinių teisės normų „išbarstymą“ valstybės priimtų teisės aktų sistemoje ir prieštarautų teisėkūros principų taikymo tikslams – sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
reguliavimas, pagal kurį informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, naudotojams būtų nustatytas abstraktus imperatyvas laikytis bendrųjų įstatymuose nustatytų duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens ir garbės orumo apsaugos reikalavimų.
Nesant aiškios ir vientisos teisės normų, numatančių atsakomybę už netinkamą teismo sprendimo paskelbimo metu užfiksuotos medžiagos panaudojimą, būtų sudarytos prielaidos teisinio apibrėžtumo (tikrumo) ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimui. Trečia, pastebėtina, kad viešo teismo posėdžio garso įrašas gali būti daromas proceso šalių tik savo procesinėms teisėms įgyvendinti, kas reiškia, kad įrašas neturi būti naudojamas jokiais kitais tikslais, t. y. ir visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo, taip pat politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Proceso dalyviai patenka į Projektuose minimą plačią teismo leidimo galinčio prašyti „asmens“ sąvoką, todėl, norėdami naudoti technines priemones ir jų panaudojimo rezultatus visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, pagal siūlomus įstatymų projektus jie teismo leidimo galės prašyti bendra tvarka. Atsižvelgiant į tai, pritariame Projektų nuostatų formuluotėms, kuriose nėra įtvirtinamas papildomas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų išplėstas Projektuose numatytų techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo apribojimas ir garso įrašams, kuriuos daro proceso dalyviai savo procesinėms teisėms įgyvendinti. Papildomas teisinis reguliavimas šiuo aspektu, manytina, nėra tikslingas ir būtų perteklinis, nes atitinkami apribojimai jau yra nustatyti įstatymuose ir Projektais jų nėra siūloma keisti, o teisę naudoti sprendimo skelbimo metu užfiksuotą medžiagą Projektuose nurodytais tikslais proceso dalyviai galėtų realizuoti Projektuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad proceso šalių savo procesinėms teisėms įgyvendinti daromų garso įrašų naudojimo tvarką implikuoja procesinių įstatymų nuostatos, apibrėžiančios proceso šalių teises ir pareigas, iš kurių turinio įrašą naudojančioms proceso šalims aišku, kaip jos gali ir (ar) turi elgtis su teismo posėdžio metu užfiksuota medžiaga. Tuo tarpu techninėmis priemonėmis užfiksuotos teismo sprendimo skelbimo medžiagos naudojimo Projektuose nurodytais tikslais, kurių apimtis, be kita ko, yra daug platesnė (nei proceso dalyvių daromų garso įrašų atveju), procesas nėra apibrėžtas ir tai lemia būtinumą nustatyti specialią tvarką, iš kurios tiek nurodymus dėl teismo sprendimo skelbimo metu užfiksuotos medžiagos panaudojimo ribų duodančiam subjektui (bylą nagrinėjančiam teisėjui), tiek šią medžiagą panaudoti siekiantiems asmenims būtų aišku, kokiomis sąlygoms esant jų veikimas (neveikimas) laikytinas tinkamu ir teisėtu, taip pat kokios procedūros bus atliekamos ir kokios teisinės pasekmės bus taikomos, nesilaikant nustatytos tvarkos. Ketvirta, teismo sprendimo skelbimo metu užfiksuotų rezultatų naudojimo tvarkos ir atsakomybės už jos nesilaikymą įtvirtinimo svarbą pagrindžia ir šių rezultatų galimas sklaidos mastas, įvertinus šiuolaikinių komunikacijos ir informacinių technologijų galimybes.
Nesant konkretizuotų taisyklių, kuriomis turi būti vadovaujamasi įgyvendinant Projektais siūlomas įstatymų nuostatas, ir tokiu būdu paliekant plačią erdvę skirtingoms interpretacijoms, išliktų nemaža rizika kilti situacijoms, kai neskelbtini duomenys taptų prieinami neapibrėžtam subjektų ratui, informacija būtų panaudota neleistina forma (neužtikrinant informacijos vientisumo, pvz. „sukarpoma“ ir sudėliojama taip, kad iškraipomas tikrasis turinys) ir būdais (pvz. teismui nustačius, kad tik dalis informacijos gali būti paviešinta, tiesioginio transliavimo metu išviešinama visa informacija), galinčiais sukelti didelę žalą dėl asmenų teisių ir interesų pažeidimo ar iš esmės pakenkti teisminės valdžios autoritetui. Pažymėtina, kad šiuo metu teismuose bylos paprastai nagrinėjamos viešai (CPK 9 straipsnio 1 dalis, BPK 9 straipsnio 9 dalis, ABTĮ
žurnalistas ar kitas asmuo gali atvykti į teismą ir, betarpiškai stebėdamas teismo procesą, užfiksuoti atitinkamus duomenis kuriuos viešai skelbia teismas (pvz., užsirašydamas, įsimindamas). Todėl Projektais siūlomas reguliavimas, kuriuo nėra įtvirtinama nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus, manytume, yra tinkamas.
Teismo sprendimų paskelbimo tvarkos keitimas iš esmės reikštų proceso viešumo principo siaurinimą, kuriam, atsižvelgiantį tai, kad teismo proceso viešumas yra saugomas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (117 straipsnio pirmoji pastraipa), tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje (6 straipsnio 1 dalis), nepritartina. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančius įstatymus egzistuoja mechanizmas, leidžiantis teismui, kurio sprendimo skelbimas būtų filmuojamas, neskelbti tam tikrų duomenų, galinčių pažeisti asmens teisę į privatumą ar kitas įstatymų saugomas vertybes (teismas turi teisę skelbti ne visą sprendimą, o trumpai išdėstyti sprendimo motyvus, pvz. CPK 325 straipsnio 4 dalis, BPK 308 straipsnio 1 dalis). Be to, ir pats teisėjas, davęs leidimą sprendimo skelbimo metu naudoti technines priemones, įvertins teismo sprendime dėstytinų duomenų pobūdį, apimtį, siekdamas užtikrinti teismo proceso viešumo ir duomenų ar kitų įstatymų saugomų teisių ir interesų apsaugos pusiausvyrą. Kita vertus, esant poreikiui (pvz. perskaitant sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis, kuriose yra viešai neskelbtinų duomenų), mūsų manymu, teismas, leisdamas filmuoti ar naudoti kitas technines priemones teismo sprendimo paskelbimo metu, galėtų iš anksto pareikalauti, kad tam tikri duomenys (pvz. asmens kodas, asmens gyvenamoji vieta ir pan., jei juos būtina įrašyti įžanginėje ir (ar) rezoliucinėje dalyse) nebūtų parodomi ar padaromi prieinamais, paskelbiami viešai, o asmeniui, nesilaikančiam šio reikalavimo, būtų taikoma teisinė atsakomybė.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pastabas dėl Teisėjų tarybos teisės reguliuoti techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką už teismo ribų, manome, kad Teisėjų tarybai tokia teisė neturėtų būti suteikta. Projektas tikslintinas pagal pasiūlymą, išdėstytą prie 1 Seimo Teisės departamento pastabos. Nors, kaip pastabose Teisėjų taryba pateikia, kad: „ politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais
“ projektų kriterijus nepatenka į jau esamo
viešosios informacijos ir asmens duomenų apsaugos reguliavimo rėmus, tačiau atkreiptinas dėmesys, pirmiausia, į tai, kad Projektais ir siekiama nustatyti tokį reguliavimą, kuris, viena vertus, tenkintų visuomenės teisę žinoti ir užtikrintų teismų viešumą, ir kita vertus, garantuotų nepertraukiamą ir netrukdomą teisėjų darbą. Projektu ir atsirastų reikalavimas techninių priemonių rezultatų nenaudoti minėtais tikslais, o atsakomybė už jo pažeidimą būtų įgyvendinama jau esamomis priemonėmis, o tai kas nesureguliuota – ANK. Tačiau iš dalies pritartina Teisėjų tarybai, kad nėra poreikio papildomam teisiniam reguliavimui, kuriuo būtų išplėstas Projektuose numatytų techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo apribojimas ir garso įrašams, kuriuos daro proceso dalyviai savo procesinėms teisėms įgyvendinti.
Plačiau šis klausimas aptartas prie Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pastabos ir 1 Seimo teisės departamento pastabos (skyrius
„Dėl garso įrašų panaudojimo tvarkos nebuvimo“). Taip pat iš dalies pritartina Teisėjų tarybai, kad į
bendrųjų įstatymuose įtvirtintų viešosios informacijos ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų reguliavimo sritį nepatenka informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo skelbimo metu, panaudojimo ribojimai Projektuose nurodytais
Seimo teisės departamento pastabos ( temoje „Dėl techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo pagal bendruosius teisės aktus“). . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisės institutas 2016-09-272 Įstatymų projektais teikiamos nuostatos vertintinos teigiamai, kaip padėsiančios užtikrinti didesnį teismų sistemos skaidrumą bei atvirumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, jog galimybė filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo ar garso įrašą nėra absoliuti, teikiamuose projektuose yra numatyti atitinkami saugikliai, siekiant išvengti piktnaudžiavimo. Projektu XIIP-4309 keičiamo Teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnyje siūloma numatyti tai, jog leidimas techninėmis priemonėmis fiksuoti posėdžio eigą galimas tik esant asmens prašymui, tik visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais ir tik esant teismo leidimui.
Be to, techninėmis priemonėmis fiksuoti būtų galima tik sprendimo paskelbimą. Teismas gali neleisti naudoti techninių priemonių, „<...>kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus<...>“. Manytina, kad siūloma formuluotė yra pakankamai plati ir suteikia gana plačią diskreciją teismui vertinti, ar konkrečiu atveju techninės priemonės gali būti taikomos. Numatyta ir techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo principai, įtvirtinant, kad jie negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Reziumuojant, konstatuotina, kad siūlomais įstatymų projektais nustatomas proporcingas teisinis reguliavimas, siekiant subalansuoti asmenų teisių apsaugą su viešumo poreikiu. Atsižvelgiant į tai, nepaisant pateiktų pastabų, siūlomiems projektams iš esmės pritariame. Pritarti
Respublikos generalinė prokuratūra 2016-09-29 Atsakydami į 2016-09-16 Jūsų raštą Nr. S-2016-6029 (Generalinės prokuratūros reg. Nr. 17.12-74), informuojame, kad pagal kompetenciją Generalinė prokuratūra dėl Jūsų rašte nurodytų įstatymų projektų pastabų neturi. Atsižvelgti
duomenų apsaugos inspekcija 2016-10-31 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, išnagrinėjusi Jūsų pateiktą, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Projektą Nr. XIIP-4310, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4311, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4312, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2661 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4313 (toliau – Projektai), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarime nurodyta, kad „Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Atsižvelgiant į šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimą, manytina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (t. y. Teisėjų tarybos patvirtintoje tvarkoje) turėtų būti nustatyti konkretūs ribojimai techninių priemonių rezultatų panaudojimui. Siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Projektus nurodant, kad informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, naudojimas turi nepažeisti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisės tvarkant asmens duomenis bei teisės į asmens duomenų apsaugą. Pritarti Siūlytina tobulinti projektą detalizuojant su žmogaus teisių apsauga susijusias nuostatas, tačiau paliekant techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje reikalavimus, prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką sureglamentuoti įstatymų lydimuoju teisės aktu.
Atsižvelgiant į LRV pastabas ir pasiūlymus siūlytina projekte nustatyti:
naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus;
panaudojimo rezultatus gali naudoti tik prašymą pateikęs asmuo prašyme nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis. 3) Prašymą pateikęs asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis nei nurodyta prašyme, privalo gauti teismo leidimą. 4) Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, iškraipytas sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. 5) Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose įtvirtinti visuomenės informavimo, duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai. Atsakomybė už techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje reikalavimų nesilaikymą būtų taikoma pagal galiojančias proceso nuostatas – kaip už teismo posėdžio tvarkos nesilaikymą; o atsakomybė už rezultatų netinkamą naudojimą (už teismo ribų) – ANK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. 4. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016-10-31 2.
Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją apie tai, kas ir kaip vyksta teismuose, kokie sprendimai yra priimami valstybės, t. y. visos Lietuvos visuomenės, vardu, kokie yra sprendimų priėmimo motyvai – pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valdžios įstaigos, taip pat ir teismai, tarnauja žmonėms. Lietuvos teismai, Respublikos Prezidentė ir kitos valdžios institucijos nuolat siekia, kad teisingumo vykdymas būtų kuo atviresnis visuomenei, nepažeidžiant žmogaus teisių. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsniu, asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse visuomenės informavimo, meninės ir literatūrinės raiškos tikslais prižiūri žurnalistų etikos inspektorius. Jo kompetenciją nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projektus suderinti su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Atsižvelgti
etikos inspektoriaus tarnyba 2016-11-14 Įvertinusi įstatymų projektus Nr. XIIP-4309-4313, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami politinės ar kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad satyros laisvė yra sudėtinė saviraiškos laisvės dalis. Lietuvos Respublikos įstatymai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis saugo ne tik saviraiškos laisvę, bet taip pat būdus ir priemones, kuriuos panaudojant ji yra įgyvendinama (EŽTT 1991-05-23 sprendimas byloje Oberschlick prieš Austriją; pareiškimo Nr. 11662/85).
11662/85). Įvairios saviraiškos (išraiškos) priemonės (satyra, humoreska, feljetonas, groteskas, karikatūra, fotomontažas ir pan.), kaip saviraiškos laisvės įgyvendinimo elementai, taip pat yra saugomi Konvencijos 10 straipsnio. Pažymėtina, kad naudodamasis satyros laisve žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neretai įgyvendina teisę kritikuoti, atkreipti visuomenės dėmesį į svarbias problemas. Žinoma, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp satyros laisvės ir pagarbos žmogui bei kitoms teisės ginamoms vertybėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti neproporcingo Konvencijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės, visuomenės teisės į informaciją suvaržymo bei nepagrįsto žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiklos ribojimo, siūlytume svarstyti satyros, kaip vieno iš ribojimo pagrindų, įtraukimo į aptariamos teisės normos projektą pagrįstumą. Nepritarti Šiuo metu filmuoti teismo posėdį ir naudoti įrašą apskritai draudžiama. Toks draudimas nėra kvestionuojamas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Teismo sprendimo fiksavimo rezultato panaudojimas satyros tikslais prieštarautų projekto keliamiems tikslams – leisti visuomenei prieinamiau ir objektyviau susipažinti su teismo sprendimais (pirminis tikslas – informavimas, o ne pramoginis linksminimas, šaipymasis). Apribojimas dėl satyros yra pateisinamas teismo, kaip valstybės institucijos, autoriteto apsaugos poreikiu. Projektu nesiekiama užkirsti kelio satyros būdu pašiepti apskritai teismo veiklos arba kritikuoti teismų veiklą – apribojimas dėl satyros grindžiamas poreikiu objektyviai, neiškraipytai pateikti sprendimą visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais. Be to, satyros, nukreiptos į teismus, Projektas nedraustų, o tik neleistų satyrai naudoti teismo posėdžio vaizdo ar garso įrašo. 6. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
įstatymų projektuose Nr. XIIP-4309-4313 vartojama „pramogų“ sąvoka.
Nepritarti Manytina, kad „pramogos“ yra pernelyg plati sąvoka, bandymas apibrėžti nesukurtų pridėtinės vertės. Žodis „pramogos“ nėra apibrėžiamos ir kituose įstatymuose (įskaitant ir Visuomenės informavimo įstatymą). 7. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Teisėjų taryba nustato techninių priemonių panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, kelia pagrįstų abejonių. Mūsų nuomone, Visuomenės informavimo įstatyme, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas apima ir teisme techninėmis priemonėmis užfiksuotos informacijos skelbimo ir platinimo (panaudojimo), kiek tai susiję su visuomenės informavimu, tvarką. Nusprendus, jog visgi yra poreikis išsamiau reguliuoti tolimesnį teisme užfiksuotos informacijos viešą paskelbimą, manome, kad turėtų būti tobulinamos aukščiau paminėtų įstatymų nuostatos, o ne rengiamas naujas poįstatyminis teisės aktas. Pritarti Atsižvelgiant į argumentus aukščiau teiktoms Teisės departamento, LRV ir kitų institucijų pastaboms, siūlytina detalizuoti proceso įstatymus. 8. Vilniaus apygardos teismas
prašė pateikti išvadas dėl projektų Nr. XIIP-4309-4313. Atsakymas negautas. Atsižvelgti
apeliacinis teismas
prašė pateikti išvadas dėl projektų Nr. XIIP-4309-4313. Atsakymas negautas. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę,
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1559 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4309, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4310 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4310), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4311 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4311), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4312 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4312) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2261 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4313 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4313) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Siūlytina atsisakyti įstatymų projektų nuostatos, pagal kurią Teisėjų taryba tvirtintų techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo paskelbimo metu rezultatų naudojimo tvarką. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 119 straipsnio 1 dalį Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Atsižvelgiant į Teismų įstatymo 120 straipsnyje nurodytas Teisėjų tarybos funkcijas, laikytina, kad asmenų teisių ir pareigų, tiesiogiai nesusijusių su teismų veiklos organizavimu ar teismo procesu, reguliavimas būtų Teisėjų tarybai nebūdinga funkcija.
Be to, pastebėtina, kad, panaudojant informaciją, užfiksuotą teismo sprendimo skelbimo metu, taikytini bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai, nustatyti galiojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir kituose). Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime Nr. KT22-N11/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 96 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui ir bylos dalies nutraukimo“, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, įskaitant tai, kad įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais. Pritarti iš dalies Pritartina pastabai ta apimtimi, kad Teisėjų taryba neturėtų nustatyti techninių priemonių naudojimo teismo posėdyje rezultatų panaudojimo tvarkos. Tačiau kartu norėtume pažymėti, kad pastabai „panaudojant informaciją, užfiksuotą teismo sprendimo skelbimo metu, taikytini bendrieji duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai, nustatyti galiojančiuose įstatymuose“ nepritartume tam tikra apimtimi. Manome, jog bendrieji teisės reikalavimai neapima visų įmanomų fiksavimo rezultatų panaudojimo būdų ir neapsaugo visa apimtimi teismo nuo galimų pažeidimų.
Techninių priemonių rezultatų panaudojimas pasišaipymo, satyros, su pagarba teismui nesuderinamais ar politinės reklamos tikslais
Respublikos Vyriausybė 2016-08-172 . Įstatymų projektuose nustatomą draudimą techninių priemonių panaudojimo teismo sprendimo paskelbimo metu rezultatus naudoti politinės ar kitokio pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais siūlytina sieti ne tik su tais atvejais, kai asmens prašymu teismas leidžia naudoti šias priemones visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais, bet ir su tais atvejais, kai proceso dalyviai savo procesinėms funkcijoms vykdyti daro garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Be to, siūlytina išplėsti šį draudimą – nustatyti, kad techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar kiti įstatymų saugomi interesai. Pritarti iš dalies Pastabai pritartina, tačiau siūlytina įtvirtinti ne draudimą, o įpareigojimą garso įrašą naudoti tik procesinėms funkcijoms įgyvendinti, kuris kartu apimtų ir siūlomą įtvirtinti draudimą. Šiuo metu Teismų įstatyme ir proceso kodeksuose yra įtvirtintos panašios nuostatos:
„4. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises,
proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą.“
Respublikos Vyriausybė 2016-08-173 .
Siūlytina įstatymų projektus papildyti nuostatomis, kad tais atvejais, kai teismas asmens prašymu leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, skelbiant teismo sprendimą gali būti nukrypstama nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, kiek tai būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Nepritarti Manytina, kad tokia formuluotė iš esmės keistų paties sprendimo paskelbimo tvarką, o tai nebuvo vienas iš Projekto tikslų. Įtvirtinus pareigą teisėjui neskelbti informacijos, kuri galėtų turėti įtakos asmens duomenų apsaugai, privataus gyvenimo neliečiamumui, asmenų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams iš esmės būtų suvaržytas teismo posėdžio viešumo principas ir faktiškai sprendime būtų skelbiama mažiau informacijos nei jame yra. Manome, kad teisėjas turėtų skelbti sprendimą taip, kaip darė iki šiol, nes tokiu būdu yra įgyvendinamas esminis teisminio proceso viešumo principas, garantuotas tiek Konstitucijoje, tiek EŽTK. Teisėjas neturėtų vietoje įprasto paskelbimo, kuris užtikrina teismo proceso viešumo principą, rengti spaudos pranešimą ar spaudos konferenciją, nuasmenindamas ar pašalindamas iš savo sprendimo paskelbimo tam tikrą informaciją. Be to, svarstytina, ar nepakanka jau formuluojamų nuostatų projekte bei esamo bendrojo reglamentavimo, atsakomybės už tai, siekiant išvengti situacijų, kuomet neteisėtai paskelbiami asmens duomenys, nesilaikoma visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų (pvz., 3 str. įtvirtinta: 4.
Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini
<...>
teisminės valdžios nešališkumui garantuoti ). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisių komitetas 2016-09-232 Argumentai: Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1, 2, 3 ir 4 pastabas ir pasiūlymus, siekdamas Įstatymo projekto suderinamumo su kitais jį lydinčiais projektais, Komitetas siūlo pakeisti Projekto 1 straipsnio, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 straipsnis formuluotę. 1. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį: „
nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą. Apie daromą garso įrašą proceso šalys privalo informuoti bylą nagrinėjantį teismą. Garso įrašą darančios proceso šalys garso įrašą gali naudoti tik savo procesinėms funkcijoms vykdyti. “
1Papildyti 38 straipsnį nauja 5 dalimi:
„
visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą jam arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus.
Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami tokiu būdu, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, taip pat negali būti naudojami politinės ar kito pobūdžio reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Informacijos, užfiksuotos teismo sprendimo paskelbimo metu, panaudojimui taikomi kituose įstatymuose numatyti duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens ir garbės orumo apsaugos reikalavimai. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo paskelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 4 dalį. “
2Papildyti 38 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Tais atvejais, kai šio straipsnio 5 dalyje
nustatyta tvarka teismas leidžia teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones, teismas gali nukrypti nuo teismo procesą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytų teismo sprendimo paskelbimo taisyklių, jei tai yra būtina, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą ar apsaugoti kitas asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus.“
7 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „
straipsnyje nurodytais, atvejais Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus , transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones. Draudimą teismo posėdžio metu naudoti technines priemones pažeidusiems asmenims Asmenims, pažeidusiems techninių priemonių ar jų panaudojimo rezultatų naudojimo tvarką, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.“
8 dalimi.
Pritarti iš dalies Siūlome perkelti atsakomybės nuostatas į naują dalį ir visą straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Iš esmės pritarta Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui, kuriuo teismui leidžiama tam tikrais atvejais neskelbti sprendime kai kurių duomenų. Tačiau siūlytina konkretinti pasiūlymą nurodant, kokių konkrečiai duomenų teismas neturėtų skelbti. Taip pat manytina, kad formuluotė turėtų būti vartojama ne 38 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo sprendimo paskelbimo fiksavimą, tačiau 7 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo posėdžių viešumą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiama Teismų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir išdėstyti taip:
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami
viešai. Teismas, skelbdamas sprendimą, paprastai neskelbia fizinio asmens kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat ypatingų asmens duomenų, o baudžiamosiose bylose – ir asmens duomenų, saugomų atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. “
teisių komitetas 2016-09-233 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas ir pritardamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 p astabai, siūlo tobulinti Projekto 2 straipsnio formuluotę. Pasiūlymas:
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina asmenų prašymų leisti naudoti technines priemones teismo sprendimo paskelbimui fiksuoti ir teismo sprendimo paskelbimo fiksavimo techninėmis priemonėmis tvarką. Pritarti iš dalies Siūlytina nustatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą ir šio straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
įgyvendinimas
įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4309 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė