Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
70 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių pagal iš studijų sričių arba studijų krypčių grupių ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 16 dienos studijų kryptis ir (arba) jų grupes ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio
skelbia Švietimo ir mokslo ministerija.“
2Pripažinti netekusia galios 70 straipsnio 7 dalį. 3. Pakeisti 70 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio
nesuteikiančių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių pagal studijų ar mokslo sritis kiekvienais metais iki kovo 11 dienos pagal konkrečias studijų kryptis kiekvienais metais iki balandžio 15 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Universitetams antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančias studijų vietas Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal jų mokslo (meno) veiklos rezultatus ir (arba) stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal studijų ar mokslo kryptį. Doktorantūros vietas mokslo ir studijų institucijoms Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal mokslo (meno) veiklos ir doktorantūros rezultatus.“
4Pakeisti 70 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje). tos pačios studijų krypties (aukštajai mokyklai nustačius – programos) tame pačiame kurse ta pačia studijų forma valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis studentas (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje). Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje doktorantūros studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas, į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 701 straipsniu: „701 straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams
pasiekti studijų rezultatai baigus modulį (dalyką) vertinami priskiriant juos pasiekimų lygmeniui. Po aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio nei studijų metai, vertinimai apibendrinami ir nustatomas vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmuo. 2.
studijų pakopoje ir vientisosiose studijose skiriami trys studijų pasiekimų lygmenys: slenkstinis, tipinis ir puikus:
1) puikiam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino naujausius studijų krypties šaltinius ir gali generuoti ir plėtoti naujas idėjas; geba taikyti žinias ir spręsti sudėtingas ir netipines studijuojamos krypties ir su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti, interpretuoti studijuojamos krypties duomenis ir, jais remiantis, priimti sprendimus; geba logiškai perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus bendraudamas su studijuojamos krypties ir kitų studijų krypčių specialistais; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir mokytis savarankiškai . Nustatant vertinamojo laikotarpio puikų pasiekimų lygmenį, ne daugiau kaip vieno modulio (dalyko) per semestrą įvertinimas gali būti tipinio lygmens, jeigu jo apimtis yra ne daugiau kaip 6 studijų kreditai. 2) Tipiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų krypties teorijas ir principus ir gali pagrįsti esminius studijuojamos krypties pasiekimus; geba taikyti žinias spręsdamas standartines studijuojamos krypties ar su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti ir interpretuoti studijuojamos krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti įprastinę studijuojamos krypties informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms. Nustatant vertinamojo laikotarpio tipinį pasiekimų lygmenį, ne daugiau kaip vieno modulio
(dalyko) per semestrą įvertinimas gali būti slenkstinio lygmens, jeigu jo apimtis yra ne daugiau kaip 6 studijų kreditai.
3) Slenkstiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų krypties teorijas ir principus; geba taikyti žinias spręsdamas nesudėtingas studijuojamos krypties problemas; gali dalyvauti renkant, vertinant ir interpretuojant studijuojamos krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti pagrindinę studijuojamos krypties informaciją, idėjas, problemas; turi savarankiško mokymosi gebėjimų. 3. Gerai besimokančiu laikomas studentas, neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį. 4. Studentui, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, valstybės finansavimas studijoms išlieka, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus gero mokymosi kriterijus. Jeigu studentas neatitinka gero mokymosi kriterijų, jis netenka valstybės finansavimo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį. . Valstybės finansavimo netekęs studentas už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą studijų vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje (kryptyje), tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis studentas, atitinkantis gero mokymosi kriterijus. 5.
ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems ir neturintiems akademinių skolų studentams valstybės finansavimas studijoms išlieka, nors jų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmuo yra slenkstinis. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. rugpjūčio 31 dieną. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Raimundas Paliukas Aleksandras Zeltinis Marija Pavilionienė Vydas Gedvilas
Projekto XIIP-4305(2) lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 70 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių pagal iš studijų sričių arba studijų krypčių grupių ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 16 dienos studijų kryptis ir (arba) jų grupes ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio
skelbia Švietimo ir mokslo ministerija.“
. Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo. 3. Pakeisti 70 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio
nesuteikiančių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių pagal studijų ar mokslo sritis kiekvienais metais iki kovo 11 dienos pagal studijų sritis kiekvienais metais iki balandžio 15 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.
Universitetams antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančias studijų vietas Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal jų mokslo (meno) veiklos rezultatus ir (arba) stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal studijų ar mokslo kryptį. Doktorantūros vietas mokslo ir studijų institucijoms Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal mokslo (meno) veiklos ir doktorantūros rezultatus.“
4Pakeisti 70 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka , vadovaujantis šio įstatymo701 straipsnyje įtvirtintais principais. gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje). tos pačios studijų krypties (aukštajai mokyklai nustačius – programos) tame pačiame kurse ta pačia studijų forma valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis studentas (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje). .“
straipsniu Papildyti Įstatymą 701 straipsniu: „701 straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams 1.
Studento pasiekti studijų rezultatai baigus modulį (dalyką) vertinami priskiriant juos pasiekimų lygmeniui. 2. Skiriami trys studijų pasiekimų modulių (dalykų) lygmenys: puikus, tipinis ir slenkstinis:
1) puikiam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino naujausius studijų dalyko (krypties) šaltinius, teorijas ir principus ir gali kurti ir plėtoti naujas idėjas; geba taikyti žinias ir spręsti sudėtingas ir netipines studijų krypties ir su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti, interpretuoti duomenis ir, jais remdamasis, priimti sprendimus; geba logiškai perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus bendraudamas su savo studijų krypties ir kitų studijų krypčių specialistais; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi ;
2) tipiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus ir gali pagrįsti esminius studijų krypties pasiekimus; geba taikyti žinias spręsdamas standartines savo studijų krypties ar su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti ir interpretuoti savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti įprastinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi ;
3) slenkstiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus; geba taikyti žinias spręsdamas nesudėtingas savo studijų krypties problemas; gali dalyvauti renkant, vertinant ir interpretuojant savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti pagrindinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas; turi savarankiško mokymosi gebėjimų. 3.
3Po aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio,
ne ilgesnio kaip studijų metai, modulių (dalykų) vertinimai apibendrinami ir nustatomas vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmuo:
pasiekimų lygmenį, jeigu ne mažiau kaip keturi penktadaliai modulių (dalykų) įvertinimų yra puikaus lygmens, o kiti – ne žemesnio kaip tipinio lygmens;
pasiekimų lygmenį, jeigu ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai modulių (dalykų) įvertinimų yra tipinio arba puikaus lygmens, o kiti – slenkstinio lygmens;
studijų pasiekimų lygmenį, jeigu jis yra atsiskaitęs už visus modulius (dalykus), bet jo studijų pasiekimai nesiekia tipinio lygmens. 4. Gerai besimokančiu laikomas studentas, neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį. 5. Studentui, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, valstybės finansavimas studijoms išlieka, jeigu jis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus gero mokymosi kriterijus. Jeigu studentas neatitinka gero mokymosi kriterijų, jis netenka valstybės finansavimo, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Valstybės finansavimo studijoms netekęs studentas už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka užima geriausiai toje pačioje studijų programoje (kryptyje), tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis studentas, atitinkantis gero mokymosi kriterijus.
Jeigu atsilaisvinusių vietų yra mažiau nei studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, pirmenybė teikiama studentams, vertinamuoju laikotarpiu surinkusiems daugiau modulių (dalykų) puikaus pasiekimų lygmens įvertinimų. 6. Jeigu pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų atitinkamos studijų programos (krypties) ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems ir neturintiems akademinių skolų studentams valstybės finansavimas studijoms išlieka, nors jų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmuo yra slenkstinis. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. rugpjūčio 31 dieną. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai. Įstatymo projektą paskatinusios priežastys Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija), 70 straipsnio 7 dalies (2012 m. sausio 19 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, įstatymo projekte nustatomi kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinys teisę į valstybės apmokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose. Atsižvelgiant į tai, kad šie kriterijai bus nustatyti įstatyme, jie bus iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, o įvertinus jų priėmimo procedūrą, laikytini atitinkančiais gero mokymosi sampratą, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio ,,geras“ reikšmės. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Seimo nariai
projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, kad paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija), 70 straipsnio 7 dalies (2012 m. sausio 19 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes pripažinta, kad jos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Negalint takyti šių nuostatų, pasibaigus 2014 – 2015 studijų metams nebuvo įgyvendinta Konstitucinė nuostata dėl gerai besimokančių asmenų teisės į nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose. 4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. sausio 8 d. dekreto Nr. 1K-527 „ Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ 7 punktą, kuriuo siūloma kriterijus, kuriuos atitinkantys asmenys būtų laikomi gerai besimokančiais, juos susieti su studento pasiekimų lygmeniu, atsižvelgti į studijų krypties specifiką, vienais iš kriterijų laikyti akademinių skolų neturėjimą, visų studijų programos reikalavimų įvykdymą. Įstatymo projekte (701 straipsnio 3 dalyje) siūloma, kad v isi moduliai (dalykai) būtų vertinami juos priskiriant pasiekimų lygmeniui – puikiam, tipiniam arba slenkstiniam. Po aukštosios mokyklos nustatyto laikotarpio gauti įvertinimai yra apibendrinami ir priskiriami atitinkamam lygmeniui. Gerai besimokančiu laikomas studentas , neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį .
Tipinis lygmuo pasiekiamas, jai visi modulių (dalykų) įvertinimai yra puikaus arba tipinio pasiekimų lygmens ir vienas per semestrą, ne daugiau kaip 6 studijų kreditų – slenkstinio lygmens. Įstatymo projekte nustatomi kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinys teisę į valstybės apmokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose, jie aptarti su akademinės bendruomenės atstovais ir jiems pritarta. Tai, kad jie bus nustatyti įstatyme ir įsigalios 2016 m. rugpjūčio 31 d. laikytina, kad jie bus iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, atitinkantys gero mokymosi sampratą, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio ,,geras“ reikšmės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas ir kiti teikiami teisės aktų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą. Įsigaliojus šiam įstatymo projektui, jį įgyvendinančių norminių teisės aktų rengti arba keisti nereikės. 9.
Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengti arba keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis šiuo metu nenumatomas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektas suderintas su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Lietuvos studentų sąjungos atstovais. Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „studijos“, „valstybinės aukštosios mokyklos“, „valstybės finansuojamos studijų vietos“, „studentas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Perėjimas prie studentų pasiekimų (pasiektų studijų rezultatų - žinių, gebėjimų ir įgūdžių) vertinimo pagal įstatyme nustatytus lygmenis būtų ryškus aukštojo mokslo kokybinis pokytis, derantis su Europos aukštojo mokslo erdvėje veikiančių aukštųjų mokyklų gerąja praktika. Teikia Seimo nariai
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-04-18 Nr. S-2016-2603 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo701 straipsniu pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP4305 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4305, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
DĖL
2016-04-26 Nr. XIIP-4305 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto nuostatas tarpusavyje bei siekiant sisteminio teisės akto nuoseklumo, projekto 1 straipsniu keičiamoje įstatymo 70 straipsnio 14 dalyje reikėtų nurodyti, kad į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 701 straipsnyje įtvirtintais principais. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamoje įstatymo 70 straipsnio 14 dalyje siūloma nurodyti, kad į valstybės finansuojamą studijų vietą gali būti perkeliamas tos pačios studijų krypties (aukštajai mokyklai nustačius – programos) tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantis asmuo, o projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 701 straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad valstybės finansuojamą studijų vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje (kryptyje) , tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis studentas. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant, ar, visų pirma, turi būti keliamas toje pačioje studijų programoje besimokantis asmuo, ar, vis dėlto, aukštoji mokykla turi prerogatyvą pati nuspręsti perkėlimo į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą vietą prioretiškumą. 3.
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 701 straipsnio 1 ir 2 dalis siūlome performuluoti ir jas išdėstyti aiškiai išskiriant ir apibrėžiant: 1) studento studijų rezultatų baigus modulį (dalyką) vertinimo ir šio įvertinimo priskyrimo pasiekimų lygmeniui kriterijus, bei 2) po vertinamojo laikotarpio atliekamo visų vertinamuoju laikotarpiu gautų atskirų modulių (dalykų) įvertinimų apibendrinimo ir to pagrindu nustatomo vertinamojo laikotarpio bendrojo studijų pasiekimų lygmens kriterijus. 4. Projekto
straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad nustatant vertinamojo laikotarpio puikų pasiekimų lygmenį, ne daugiau kaip vieno modulio (dalyko) per semestrą įvertinimas gali būti tipinio lygmens, jeigu jo apimtis yra ne daugiau kaip 6 studijų kreditai. Ši nuostata yra tikslintina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarime suformuotą doktriną, nustatančią, kad „ pagal įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą aukštosios mokyklos valdymo institucija turi įgaliojimus nustatyti konkretų laikotarpį, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra ir asmuo, neatitinkantis nustatytos sąlygos, netenka valstybės finansavimo studijoms; šis laikotarpis gali būti semestras arba studijų metai“. Taigi, Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos suponuoja, kad studijų modulių (dalykų) žinių patikra gali būti atliekama ir ne kas semestrą, o kas vienerius studijų metus. Antra, iš pateiktos formuluotės nėra aišku, kaip būtų apibendrinami studijų modulių (dalykų) įvertinimai, jeigu tipiniu lygmeniu įvertinto modulio (dalyko) apimtis būtų daugiau nei 6 studijų kreditai. Be to, vietoj žodžių „nustatant vertinamojo laikotarpio puikų pasiekimų lygmenį“ įrašytini žodžiai „Studentas laikomas pasiekęs puikų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmenį, jei“, atitinkamai performuluojant ir likusią nuostatos dalį.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 701 straipsnio 2 dalies 2 punktui. 5. Projekto
straipsnio 4 dalyje nustatytas reguliavimas dėl valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokančio studento, atitinkančio gero mokymosi kriterijus, perkėlimo į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą vietą, kelia abejonių dėl savo neapibrėžtumo, nes neatskleista, kaip būtų taikomi gero mokymosi kriterijai šiems asmenims, kai atsilaisvinus vienai valstybės finansuojamai vietai į ją pretenduotų keli asmenys, pasiekę puikų ar tipinį studijų pasiekimų lygmenį (t.y. projekte neatskleista atskirų modulių (dalykų) įvertinimo ir priskyrimo studijų lygmeniui vertė tais atvejais, kaip bendras vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmuo yra toks pat). Šiuo atveju, nesant galimybės nustatyti studijų rezultatų įvertinimo vidurkio (kaip yra pagal šiuo metu galiojančią tvarką), būtų sudėtinga į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą vietą objektyviai atrinkti geriausiai nefinansuojamoje vietoje besimokiusį studentą. 6. Projekto
straipsnio 5 dalyje reikėtų reglamentuoti valstybės finansuojamų vietų netekimo (užėmimo) ar palikimo jose klausimus ir tais atvejais, kai valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojančiųjų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmuo yra žemesnis nei slenkstinis, t.y. tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis studentas turi akademinių skolų (nors valstybės nefinansuojamose studijų vietose nėra studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus). 7.
į teisės technikos taisykles:
lyginamajame variante 1 straipsnio 2 dalyje turi būti išdėstytas užbrauktas pripažįstamos netekusia galios įstatymo 70 straipsnio 7 dalies tekstas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] ;
E. Mušinskis, tel. ( 8 5) 239 6356, el. p. [email protected] .
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
Dėl LIETUVOS
įstatymo projekto
r. XIIP-4305 2016 m. gegužės 18 d. Nr. 106-P- 27 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo : Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Komiteto nariai: Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Orinta Leiputė, Audronė Pitrėnienė, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos: Jurgita Bieliūnienė, Lina Skeberdytė, padėjėjos:
Janina Antanavičienė, Giedrė Buinauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo viceministrai Rolandas Zuoza, Svetlana Kauzonienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento patarėja Daina Lukošiūnienė, Teisės skyriaus vyresnysis specialistas Dainius Dzimanavičius, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė, direktoriaus pavaduotoja Laura Stračinskienė, Kauno technologijos universiteto prorektorius Pranas Žiliukas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovas Giedrius Viliūnas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovas Gintautas Bražiūnas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės atstovas Egidijus Kinderis, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos atstovai Romualdas Povilaitis, Vitalija Skėruvienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Derinant projekto nuostatas tarpusavyje bei siekiant sisteminio teisės akto nuoseklumo, projekto 1 straipsniu keičiamoje įstatymo
finansuojamą studijų vietą nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 701 straipsnyje įtvirtintais principais. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-26 1,2 4,4 2.Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamoje įstatymo 70 straipsnio 14 dalyje siūloma nurodyti, kad į valstybės finansuojamą studijų vietą gali būti perkeliamas tos pačios studijų krypties (aukštajai mokyklai nustačius – programos) tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantis asmuo, o projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 701 straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad valstybės finansuojamą studijų vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje (kryptyje) , tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis studentas. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant, ar, visų pirma, turi būti keliamas toje pačioje studijų programoje besimokantis asmuo, ar, vis dėlto, aukštoji mokykla turi prerogatyvą pati nuspręsti perkėlimo į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą vietą prioretiškumą.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-262 1, 2 3.Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 701 straipsnio 1 ir 2 dalis siūlome performuluoti ir jas išdėstyti aiškiai išskiriant ir apibrėžiant: 1) studento studijų rezultatų baigus modulį (dalyką) vertinimo ir šio įvertinimo priskyrimo pasiekimų lygmeniui kriterijus, bei 2) po vertinamojo laikotarpio atliekamo visų vertinamuoju laikotarpiu gautų atskirų modulių (dalykų) įvertinimų apibendrinimo ir to pagrindu nustatomo vertinamojo laikotarpio bendrojo studijų pasiekimų lygmens kriterijus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21
straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad nustatant vertinamojo laikotarpio puikų pasiekimų lygmenį, ne daugiau kaip vieno modulio (dalyko) per semestrą įvertinimas gali būti tipinio lygmens, jeigu jo apimtis yra ne daugiau kaip 6 studijų kreditai. Ši nuostata yra tikslintina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarime suformuotą doktriną, nustatančią, kad „ pagal įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą aukštosios mokyklos valdymo institucija turi įgaliojimus nustatyti konkretų laikotarpį, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra ir asmuo, neatitinkantis nustatytos sąlygos, netenka valstybės finansavimo studijoms; šis laikotarpis gali būti semestras arba studijų metai“. Taigi, Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos suponuoja, kad studijų modulių (dalykų) žinių patikra gali būti atliekama ir ne kas semestrą, o kas vienerius studijų metus.
Antra, iš pateiktos formuluotės nėra aišku, kaip būtų apibendrinami studijų modulių
(dalykų) įvertinimai, jeigu tipiniu lygmeniu įvertinto modulio (dalyko) apimtis būtų daugiau nei 6 studijų kreditai. Be to, vietoj žodžių „nustatant vertinamojo laikotarpio puikų pasiekimų lygmenį“ įrašytini žodžiai „Studentas laikomas pasiekęs puikų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmenį, jei“, atitinkamai performuluojant ir likusią nuostatos dalį. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 701 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje nustatytas reguliavimas dėl valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokančio studento, atitinkančio gero mokymosi kriterijus, perkėlimo į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą vietą, kelia abejonių dėl savo neapibrėžtumo, nes neatskleista, kaip būtų taikomi gero mokymosi kriterijai šiems asmenims, kai atsilaisvinus vienai valstybės finansuojamai vietai į ją pretenduotų keli asmenys, pasiekę puikų ar tipinį studijų pasiekimų lygmenį (t.y. projekte neatskleista atskirų modulių (dalykų) įvertinimo ir priskyrimo studijų lygmeniui vertė tais atvejais, kaip bendras vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmuo yra toks pat). Šiuo atveju, nesant galimybės nustatyti studijų rezultatų įvertinimo vidurkio (kaip yra pagal šiuo metu galiojančią tvarką), būtų sudėtinga į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą vietą objektyviai atrinkti geriausiai nefinansuojamoje vietoje besimokiusį studentą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 6.
Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 701 straipsnio 5 dalyje reikėtų reglamentuoti valstybės finansuojamų vietų netekimo (užėmimo) ar palikimo jose klausimus ir tais atvejais, kai valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojančiųjų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmuo yra žemesnis nei slenkstinis, t.y. tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis studentas turi akademinių skolų (nors valstybės nefinansuojamose studijų vietose nėra studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
7Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
galios įstatymo 70 straipsnio 7 dalies tekstas. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-05-03 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4305, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos
pasiūlymai: negauta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys
3 Argumentai : Siūlymas Vyriausybei valstybės finansuojamas magistrantūros studijų vietas skirstyti pagal konkrečias studijų kryptis vertintinas kaip perteklinis reguliavimas.
Studijų sričių ir krypčių klasifikacijoje yra daugiau kaip šimtas studijų krypčių, kai kurios iš jų yra panašios ir gali būti grupuojamos į stambesnius bendrą tyrimų ir (ar) profesinį lauką turinčius vienetus. Stambiausias vienetas yra studijų sritis. Vyriausybė šiuo metu pagal studijų sritis paskirsto magistrantūros, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų vietas ir siūlome nekeisti įprastos praktikos. Keisti ją racionalu tik keičiant studijų klasifikavimo principus, kas numatyta MSĮ naujos redakcijos projekte. Pasiūlymas Pakeisti 70 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio
nesuteikiančių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių pagal konkrečias studijų sritis kryptis kiekvienais metais iki balandžio 15 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Universitetams antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančias studijų vietas Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal jų mokslo (meno) veiklos rezultatus ir (arba) stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal studijų ar mokslo kryptį. Doktorantūros vietas mokslo ir studijų institucijoms Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal mokslo (meno) veiklos ir doktorantūros rezultatus.“ Pritarti
nustatomi nauji studijų pasiekimų vertinimo principai siekiant apibrėžti
„studentų rotacijos“ principus. Siūlome tuos pačius studijų pasiekimų
vertinimo principus taikyti ne tik I pakopos ir vientisųjų studijų, bet ir aukštesnių pakopų studentams, nors „studentų rotacija“ netaikoma.
Pasiūlymas:
70 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Skiriami trys pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų pasiekimų modulių (dalykų) lygmenys: puikus, tipinis ir slenkstinis:
(...)“ Pritarti Seimo narys R. Paliukas 2016-05-172 6 Argumentai:
70 1 straipsnio 6 dalyje reikalinga nuoroda, kad principas taikomas tik I pakopos ir vientisųjų studijų studentams. Pasiūlymas:
70 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų atitinkamos studijų programos (krypties) ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems ir neturintiems akademinių skolų studentams valstybės finansavimas studijoms išlieka, nors jų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmuo yra slenkstinis.“ Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo70 1 straipsniu įstatymo projektui XIIP-4305(2) ir siūlyti Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai : už – 9; prieš – 0; susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
R. Paliukas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas