Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 30 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip:
„5. Licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos
asmenims, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus;“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Sutarčių rengimas
dalies valdymo perdavimo viešą svarstymą. 2. Sudarydama valdymo perdavimo sutartis, savivaldybė atsižvelgia į energetikos ministro išvadas. 1. Šilumos ūkis ar jo valdymas negali būti perduodami koncesijos pagrindais.“
Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Reorganizuojant ar privatizuojant savivaldybių
kontroliuojamus šilumos tiekėjus, savivaldybės užtikrina, kad jų kontroliuojamoms įmonėms nuosavybės teise priklausytų šilumos perdavimo tinklai, kuriais realizuojama ne mažiau kaip 10 GWh per metus šilumos ir ne mažiau kaip
pajėgumų kiekviename tinkle, įskaitant reikalingą šiluminės galios rezervą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Kęstutis Daukšys
projekto tikslai ir uždaviniai Energetikos įstatymo Nr. IX-884 37 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais siūloma nustatyti, kad energetikos srityje veikiančios ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios įmonės, kurios teikia viešąsias paslaugas ar vykdo kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus negali būti privatizuojamos arba perduodamos valdyti koncesijos pagrindais, šilumos ūkis ar jo valdymas negali būti perduodami koncesijos pagrindais. Kartu siekiama suderinti Energetikos ir Šilumos ūkio įstatymų nuostatas su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, kurios reglamentuoja analogiškos svarbos paslaugų įmonių nuosavybės formą ir jų valdymo būdus. Geriamojo vandens tiekimo nuo nuotekų tvarkymo įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, kad „1. Nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei priklausantys geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai negali būti privatizuojami. 2. Nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei priklausantys geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai negali būti perduodami valdyti koncesijos pagrindais.“ Nors energetikos įmonių veikla ir teikiamos paslaugos gyventojams yra taip pat svarbios kaip ir geriamojo vandens tiekėjų, tačiau tik geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai negali būti privatizuojami ar perduodami valdyti koncesijos pagrindais.
Todėl teikiamame Energetikos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei priklausančios energetikos įmonės negali būti privatizuojamos arba perduodamos valdyti koncesijos pagrindais arba pasibaigus valdymo sutartims negali būti išnuomojamos. Lydinčiajame Šilumos ūkio įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos tik tiems asmenims, kurie turi šilumos perdavimo tinklus nuosavybės teise. Taip pat siūloma nustatyti, kad šilumos ūkis ar jo valdymas negali būti perduodami koncesijos pagrindais. Privačių investuotojų pagrindinis investavimo tikslas – pelno siekimas, todėl perleidus koncesijos būdu energetikos įmonę privatininkui – dažnai daromos investicijos nesudaro sąlygų mažinti paslaugų kainas gyventojams, o gautas pelnas atitenka ne valstybei ar savivaldybei, o privatininkui. Todėl valstybei nuosavybės teise priklausantis energetikos ūkis neturėtų būti privatizuojamas ar kaip kitaip perduodamas valdyti į privačias rankas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Kęstutis Daukšys. 3. Kaip šiuo metu yra reglamentuojami teisiniai santykiai Svarbias gyventojams paslaugas tiekiančių energetikos įmonių reglamentavimas skiriasi nuo analogiškos svarbos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių reglamentavimo tuo, kad pastarosios įmonės negali būti privatizuojamos ar išnuomojamos privatiems asmenims koncesijos pagrindais.
Dabar galiojančiame Šilumos ūkio įstatyme apibrėžta, kokia tvarka savivaldybės gali perduoti šilumos ūkio ar jo dalies valdymą. Šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad „Savivaldybės institucija užtikrina rengiamų sutarčių dėl šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo viešą svarstymą ir sudarydama valdymo perdavimo sutartis, savivaldybė atsižvelgia į energetikos ministro išvadas.“
teigiamų rezultatų laukiama Siūloma papildyti Energetikos įstatymo 37 straipsnį ir nustatyti, kad „Nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei priklausančios energetikos įmonės negali būti privatizuojamos. Nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei priklausančios energetikos įmonės negali būti perduodamos valdyti koncesijos pagrindais arba pasibaigus valdymo sutartims negali būti išnuomojamos.“ Taip pat Šilumos ūkio įstatyme siūloma nustatyti: 1) kad licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos tik tiems asmenims, kurie turi šilumos perdavimo tinklus nuosavybės teise; 2) kad šilumos ūkis ar jo valdymas negali būti perduodami koncesijos pagrindais ir 3) išbraukiama privatizavimo nuostata, paliekant savivaldybėms galimybę tik reorganizuoti savivaldybių kontroliuojamus šilumos tiekėjus, kurio (reorganizavimo) metu savivaldybės užtikrina, kad jų kontroliuojamoms įmonėms nuosavybės teise priklausytų šilumos perdavimo tinklai, kuriais realizuojama ne mažiau kaip 10 GWh per metus šilumos ir ne mažiau kaip 30 procentų šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingų šilumos gamybos pajėgumų kiekviename tinkle, įskaitant reikalingą šiluminės galios rezervą. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kokią įtaką įstatymas turės verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas projektas turės neturės įtakos verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „privatizavimas“, „koncesija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai Kęstutis Daukšys
2016-04-20 Nr. XIIP-4304 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir nustatyti, jog asmenims licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos tik tuo atveju, jei jie „turi nuosavybės teise šilumos perdavimo tinklus“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą aptariamas reguliavimas yra alternatyvus: reikia nuosavybės teise turėti šilumos perdavimo tinklus arba juos teisėtai valdyti. Pakeitus teisinį reguliavimą, kiltų klausimų dėl asmenų, kurie šiuo metu turi licenciją šilumos tiekimo veiklai, tačiau neturi nuosavybės teisės į šilumos perdavimo tinklus. Pažymėtina, jog pagal Šilumos tiekimo asociacijos duomenis, pavyzdžiui, UAB „Litesko“ nuomos pagrindais valdo keleto savivaldybių šilumos perdavimo tinklus. Atsižvelgiant į tai, jog teikiamame įstatymo projekte nenustatoma jokių išimčių bei jo taikymo nuostatų, keltinas klausimas, kaip turėtų būti elgiamasi su tokiu asmeniu, nes priėmus įstatymo projektą jis nebeatitiktų įstatymo reikalavimų. Tuo atveju, jei būtų siekiama panaikinti tokio asmens licencijos galiojimą šilumos tiekimo veiklai, svarstytinas klausimas dėl įstatymo projekto nuostatų atitikties Konstitucijos nuostatoms ta apimtimi, kuria priėmus įstatymo projektą būtų paneigtas asmenų, teisėtai gavusių licenciją šilumos tiekimo veiklai, teisėtų lūkesčių principas.
Tuo atveju, jei licencijos galiojimas nebūtų naikinamas, svarstytinas klausimas dėl asmenų lygiateisiškumo ta apimtimi, kuria vieniems asmenims, neatitinkantiems įstatymo reikalavimų licencijos galiojimas nebūtų naikinamas ir jie galėtų toliau veikti, tačiau visiems kitiems asmenims, kurie savo teisine padėtimi būtų lygiaverčiai, būtų uždrausta verstis šilumos tiekimo veikla. Apibendrinant išdėstytas pastabas, konstatuotina, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymo taikymo tvarka nėra aiški, negalima vienareikšmiškai įvertinti projekto nuostatų. Siūlytina projekto nuostatas detalizuoti, kad būtų aiškios įstatymo projekto priėmimo teisinės pasekmės. Antra, projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Privačių investuotojų pagrindinis investavimo tikslas – pelno siekimas, todėl perleidus koncesijos būdu energetikos įmonę privatininkui – dažnai daromos investicijos nesudaro sąlygų mažinti paslaugų kainas gyventojams, o gautas pelnas atitenka ne valstybei ar savivaldybei, o privatininkui. Todėl valstybei nuosavybės teise priklausantis energetikos ūkis neturėtų būti privatizuojamas ar kaip kitaip perduodamas valdyti į privačias rankas.“ Šiame kontekste pastebėtina, jog su projektu nepateikta jokių skaičiavimų ar faktų, pagrindžiančių teiginius, kad tais atvejais, kai šilumos tiekimą vykdo ne savivaldybės šilumos tiekimo įmonės, šilumos tiekimo paslaugų kaina yra didesnė nei tais atvejais, kai šilumos tiekimą vykdo savivaldybės šilumos tiekimo įmonės. Taigi keltinas klausimas dėl teikiamo įstatymo projekto atitikties proporcingumo principui ir įstatymo projektui keliamiems tikslams.
Pastebėtina, jog priėmus įstatymo projektą tam tikriems asmenims galimai bus atimta teisė verstis šilumos tiekimo veikla, tačiau tokių teisinių pasekmių ekonominės ir socialinės pasekmės, jei būtų priimtas įstatymo projektas, nėra įvertintos. Pavyzdžiui, nėra aišku, ar atpigtų šilumos tiekimo paslaugų kaina, kiek asmenų taptų bedarbiais ir kt. Manytina, jog šiuo atveju derėtų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatančia, jog „Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms." Trečia, pastebėtina, jog energetikos sektorių reguliuojančiuose įstatymuose yra nustatytos kainų reguliavimo taisyklės, kurios taikomos visoms energetikos įmonėms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir VKEKK finansavimui skiriamos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą (Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Taigi kainos priklauso nuo daugelio veiksnių, ne tik nuo šilumos ūkio valdymo būdo. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 36 straipsnį. Pasiūlymas diskutuotinas.
Pasiūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog panaikinus keičiamo straipsnio nuostatas, reguliuojančias sutarčių sudarymą, ir vietoje jų įrašius nuostatą, draudžiančią šilumos ūkio ar jo valdymo perdavimą koncesijos pagrindais, atitinkamai turėtų būti pakeistas ir straipsnio pavadinimas, nes straipsnyje neliktų jokių nuostatų, susijusių su sutarčių rengimu, taigi straipsnio pavadinimas taptų neatitinkančiu straipsnio reguliavimo dalyko. Antra, teikiama nuostata uždraudus šilumos ūkio ar jo valdymo perdavimą koncesijos pagrindais, pastebėtina, jog koncesija yra tik vienas iš viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdų. Šiame kontekste keltinas klausimas, kuo koncesija yra blogesnė už kitus galimus viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdus, įtvirtintus Investicijų įstatyme. Neaišku, kodėl valstybės ar savivaldybės institucija negalėtų pati nuspręsti, kuris iš viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdų labiau atitinka viešojo sektoriaus poreikius ir viešąjį interesą. Trečia, vienintelė straipsnio dalis nenumeruotina. 3. Atsižvelgiant į energetikos sektoriaus įstatymuose įtvirtintą Vyriausybės kompetenciją bei į konkrečią Vyriausybės kompetenciją šilumos ūkio sektoriuje, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-04-18 Nr. S-2015-2603 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4303 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
Išnagrinėję kartu Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 37 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-4303 ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4304 (toliau kartu – Projektai), pažymime, kad pastabų dėl Projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pažymime, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo[1] 345 straipsniu Europos Sąjungos sutarčių nuostatos neturi įtakos valstybių narių nacionalinės teisės normoms, reglamentuojančioms nuosavybės sistemą. Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms pastaboms dėl galimų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] OL 2012 C 326, p. 47.
Ekonomikos komitetas
2016-09-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas Mindaugas Stonkus, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-201 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir nustatyti, jog asmenims licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos tik tuo atveju, jei jie „turi nuosavybės teise šilumos perdavimo tinklus“.
Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą aptariamas reguliavimas yra alternatyvus: reikia nuosavybės teise turėti šilumos perdavimo tinklus arba juos teisėtai valdyti. Pakeitus teisinį reguliavimą, kiltų klausimų dėl asmenų, kurie šiuo metu turi licenciją šilumos tiekimo veiklai, tačiau neturi nuosavybės teisės į šilumos perdavimo tinklus. Pažymėtina, jog pagal Šilumos tiekimo asociacijos duomenis, pavyzdžiui, UAB „Litesko“ nuomos pagrindais valdo keleto savivaldybių šilumos perdavimo tinklus. Atsižvelgiant į tai, jog teikiamame įstatymo projekte nenustatoma jokių išimčių bei jo taikymo nuostatų, keltinas klausimas, kaip turėtų būti elgiamasi su tokiu asmeniu, nes priėmus įstatymo projektą jis nebeatitiktų įstatymo reikalavimų. Tuo atveju, jei būtų siekiama panaikinti tokio asmens licencijos galiojimą šilumos tiekimo veiklai, svarstytinas klausimas dėl įstatymo projekto nuostatų atitikties Konstitucijos nuostatoms ta apimtimi, kuria priėmus įstatymo projektą būtų paneigtas asmenų, teisėtai gavusių licenciją šilumos tiekimo veiklai, teisėtų lūkesčių principas. Tuo atveju, jei licencijos galiojimas nebūtų naikinamas, svarstytinas klausimas dėl asmenų lygiateisiškumo ta apimtimi, kuria vieniems asmenims, neatitinkantiems įstatymo reikalavimų licencijos galiojimas nebūtų naikinamas ir jie galėtų toliau veikti, tačiau visiems kitiems asmenims, kurie savo teisine padėtimi būtų lygiaverčiai, būtų uždrausta verstis šilumos tiekimo veikla. Apibendrinant išdėstytas pastabas, konstatuotina, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymo taikymo tvarka nėra aiški, negalima vienareikšmiškai įvertinti projekto nuostatų.
Siūlytina projekto nuostatas detalizuoti, kad būtų aiškios įstatymo projekto priėmimo teisinės pasekmės. Antra, projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Privačių investuotojų pagrindinis investavimo tikslas – pelno siekimas, todėl perleidus koncesijos būdu energetikos įmonę privatininkui – dažnai daromos investicijos nesudaro sąlygų mažinti paslaugų kainas gyventojams, o gautas pelnas atitenka ne valstybei ar savivaldybei, o privatininkui. Todėl valstybei nuosavybės teise priklausantis energetikos ūkis neturėtų būti privatizuojamas ar kaip kitaip perduodamas valdyti į privačias rankas.“ Šiame kontekste pastebėtina, jog su projektu nepateikta jokių skaičiavimų ar faktų, pagrindžiančių teiginius, kad tais atvejais, kai šilumos tiekimą vykdo ne savivaldybės šilumos tiekimo įmonės, šilumos tiekimo paslaugų kaina yra didesnė nei tais atvejais, kai šilumos tiekimą vykdo savivaldybės šilumos tiekimo įmonės. Taigi keltinas klausimas dėl teikiamo įstatymo projekto atitikties proporcingumo principui ir įstatymo projektui keliamiems tikslams. Pastebėtina, jog priėmus įstatymo projektą tam tikriems asmenims galimai bus atimta teisė verstis šilumos tiekimo veikla, tačiau tokių teisinių pasekmių ekonominės ir socialinės pasekmės, jei būtų priimtas įstatymo projektas, nėra įvertintos. Pavyzdžiui, nėra aišku, ar atpigtų šilumos tiekimo paslaugų kaina, kiek asmenų taptų bedarbiais ir kt. Manytina, jog šiuo atveju derėtų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatančia, jog „Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.
Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms." Trečia, pastebėtina, jog energetikos sektorių reguliuojančiuose įstatymuose yra nustatytos kainų reguliavimo taisyklės, kurios taikomos visoms energetikos įmonėms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir VKEKK finansavimui skiriamos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą (Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Taigi kainos priklauso nuo daugelio veiksnių, ne tik nuo šilumos ūkio valdymo būdo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma keisti įstatymo 36 straipsnį. Pasiūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog panaikinus keičiamo straipsnio nuostatas, reguliuojančias sutarčių sudarymą, ir vietoje jų įrašius nuostatą, draudžiančią šilumos ūkio ar jo valdymo perdavimą koncesijos pagrindais, atitinkamai turėtų būti pakeistas ir straipsnio pavadinimas, nes straipsnyje neliktų jokių nuostatų, susijusių su sutarčių rengimu, taigi straipsnio pavadinimas taptų neatitinkančiu straipsnio reguliavimo dalyko. Antra, teikiama nuostata uždraudus šilumos ūkio ar jo valdymo perdavimą koncesijos pagrindais, pastebėtina, jog koncesija yra tik vienas iš viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdų.
Šiame kontekste keltinas klausimas, kuo koncesija yra blogesnė už kitus galimus viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdus, įtvirtintus Investicijų įstatyme. Neaišku, kodėl valstybės ar savivaldybės institucija negalėtų pati nuspręsti, kuris iš viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdų labiau atitinka viešojo sektoriaus poreikius ir viešąjį interesą. Trečia, vienintelė straipsnio dalis nenumeruotina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
energetikos sektoriaus įstatymuose įtvirtintą Vyriausybės kompetenciją bei į konkrečią Vyriausybės kompetenciją šilumos ūkio sektoriuje, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-29 Išnagrinėję kartu Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 37 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-4303 ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4304 (toliau kartu – Projektai), pažymime, kad pastabų dėl Projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pažymime, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo[1] 345 straipsniu Europos Sąjungos sutarčių nuostatos neturi įtakos valstybių narių nacionalinės teisės normoms, reglamentuojančioms nuosavybės sistemą. Kartu pritariame Lietuvos Respublikos
numatomo teisinio reguliavimo pasekmių. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
„Lietuvos laisvosios rinkos institutas“, 2016-05-13 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Energetikos įstatymo Nr. IX-884 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-4303 ir Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-4304 ir teikia pastabas ir pasiūlymus. Nepritariame šiems įstatymo projektams. Strategiškai svarbių įmonių pardavimo (valdymo perdavimo) klausimai jau dabar reglamentuojami atskiru įstatymu, todėl siūlomas draudimas būtų perteklinis. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Energetikos įstatymo Nr. IX-884 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-4303 ir Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-4304 ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Energetikos įstatymo projektas XIIP-4303 siūlo uždrausti privatiems investuotojams (įmonėms, žmonėms ir pan.) investuoti į valstybei ar savivaldybėms priklausančias energetikos įmones. Taip pat siūloma uždrausti perduoti įmonių valdymą koncesijos pagrindais. Šilumos ūkio įstatymas XIIP-4304 be kita ko siūlo atimti galimybę išduoti Licenciją šilumos tiekimo veiklai toms įmonėms, kurios nuosavybės teise nevaldo šilumos tiekimo tinklų. Tokiu būdu uždraudžiama verstis šilumos tiekimo veikla toms įmonėms, kurios šilumos tiekimo tinklus valdo ilgalaikės nuomos pagrindu. Tokiu būdu būtų ribojama konkurencija. Primename, kad Šilumos ūkio įstatymo vienas iš tikslų yra šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 dalies 2 punktas) Kategoriškai nepritariame šiems įstatymo projektams. Strategiškai svarbių įmonių pardavimo (valdymo perdavimo) klausimai jau dabar reglamentuojami atskiru įstatymu [1], todėl siūlomas draudimas būtų perteklinis. O be to abu Projektai turėtų šias neigiamas pasekmes:
atimama teisė investuoti į Lietuvos energetikos įmones, įskaitant ir tas kurios listinguojamos vertybinių popierių biržoje. 2.
įmonių atimama galimybė pritraukti investicijų, geresnių valdymo praktikų, efektyvinti veiklą ir mažinti kainas vartotojams. Primename, kad Šilumos ūkio įstatymo vienas iš tikslų yra didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 dalies 4 punktas). 3. ES investuotojams, ES energetikos įmonėms užkertamas kelias ateiti į Lietuvos rinką. Taip stabdoma Lietuvos ekonomikos integracija į ES ekonomiką ir apribojama viena iš esminių vieningos rinkos laisvių – kapitalo judėjimas. 4. Europoje vien per 2010-2013 metus įvyko bent 40 stambių sandorių, kurių metu pilnai ar dalinai privatizuotos energetikos įmonės[2]. Parduodamos ne tik energijos gamybos, bet ir energijos tinklų įmonės. Nėra pagrįstų priežasčių, kodėl Lietuvoje reikia uždrausti tokias investicijas. 5. Pasaulio banko duomenimis, per pastaruosius 5 metus Europos-Centrinės Azijos regione įvyko virš 300 viešosios-privačiosios partnerystės pagrindu (VPP) sudarytų projektų energetikos srityje[3]. VPP Europoje yra plačiai paplitęs būdas kaip finansuoti naujus infrastruktūros projektus ar pritraukti investicijų į esamą infrastruktūrą. Ilgalaikė nuoma (koncesija) yra vienas iš būdų, kaip vykdyti VPP. Todėl uždraudus energetikos įmonių VPP, būtų nepagrįstai užkertamas kelias į valstybei ar savivaldybėms priklausančias įmones pritraukti investicijų. 6. Nuostata, draudžianti privatizuoti įmones, gali sukelti problemų dabartiniams privatiems valstybei ar savivaldybėms priklausančių įmonių akcininkams. Primename, kad AB
„Lietuvos energijos gamyba“ 3,87 % akcijų priklauso smulkiesiems akcininkams;
5,02 % AB „Energijos skirstymo operatorius“ akcijų irgi priklauso smulkiesiems akcininkams. Pusė Lietuvos savivaldybėms priklausančių šilumos gamybos ir /arba tiekimo įmonių yra privataus kapitalo nuosavybės. Draudimo privatizuoti įtvirtinimas įstatyme gali būti interpretuojamas nevienareikšmiškai, ypač dėl dabartinių smulkiųjų akcininkų.
Ar tai reiškia, kad dabar privačių savininkų turimos energetikos įmonių akcijos privalo būti nacionalizuotos? O jei nuosavybės pasiskirstymas tarp viešo ir privataus kapitalo yra leidžiamas, tai kiek procentų kiekvienos įmonės akcijų dar bus leidžiama parduoti? 8. Aiškinamajame rašte teigiama, kad uždrausti investuoti į įmones reikia todėl, kad privatūs savininkai siekia pelno, o tai trukdo mažinti kainas vartotojams. Primename, kad normatyvinis pelnas, investicijų grąžos norma (WACC) ir t.t. jau dabar įskaičiuojami į šilumos, elektros energijos, energijos perdavimo ir kitas reguliuojamas kainas, nepriklausomai nuo to, energetikos įmonė priklauso privačiam ar viešam kapitalui. 9. Aiškinamajame rašte taip pat kritikuojamas faktas, kad iš šilumos ar elektros veiklų uždirbtas pelnas atitenka savininkams. Taip pat kritikuojama, kad jei savininkai yra privatūs asmenys, uždirbtas pelnas jiems ir atitenka. Tokia nuostata apskritai yra ne argumentas, nes gali būti taikomas privačiai nuosavybei bet kokioje ūkinėje veikloje kritikuoti. Tokia kritika iš principo kertasi LR Konstitucijos 46 str. “Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva”. Taip pažymime, kad Projekto rengėjas niekaip netenkina ir kitos 46 str. nuostatos, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“. 10. Sprendimas privatizuoti, neprivatizuoti, kiek privatizuoti ir pan. yra geriausiai įgyvendinamas per savininko teises. Šiuo metu valstybės ir savivaldybės institucijos, įgyvendinančios savininko teises gali nepriimti sprendimo parduoti dalį nuosavybės, ir tokiu būdu neprivatizuoti įmonių. Ir atvirkščiai, nuostata neprivatizuoti ar neišnuomoti įmonių nepagrįstai apriboja savininko teises (net jei tas savininkas yra valstybė).
Apskritai svarstytina, kiek Projekto nuostatos įgyvendintos Energetikos ir Šilumos ūkio įstatymuose yra suderinamos su savininko teisėmis. Palyginimui – jei Energetikos ar Šilumos ūkio įstatymuose būtų įrašyta nuostata, kad energetikos įmones reikia privatizuoti, tai savaime nesuponuotų, kad valstybė ar savivaldybės privalėtų parduoti savo nuosavybę. 11. Šilumos ūkio įstatymo projektas draudžiantis išduoti šilumos tiekimo licenciją įmonėms, kurios nuosavybės teise nevaldo šilumos tiekimo tinklų, užkerta kelia ilgalaikės nuomos būdu į šį sektorių pritraukti privačių investicijų, valdymo praktikų ir užsienio kapitalo. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-08-31 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-1584 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4303 ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4304 (toliau – įstatymų projektai) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymų projektų rengimas aiškinamajame rašte grindžiamas privačių investuotojų pagrindiniu investavimo tikslu – pelno siekimu, todėl perleidus koncesijos būdu energetikos įmonę privatininkui, dažnai daromos investicijos nesudaro sąlygų mažinti paslaugų kainas gyventojams, o gautas pelnas atitenka ne valstybei ar savivaldybei, o privatininkui. Todėl valstybei nuosavybės teise priklausantis energetikos ūkis neturėtų būti privatizuojamas ar kaip kitaip perduodamas valdyti į privačias rankas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis nustato, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas), kad imantis ūkinės veiklos ribojimų ar draudimų nustatymo turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Priėmus įstatymų projektuose siūlomas nuostatas, būtų ne tik atimta teisė investuoti į Lietuvos Respublikos valstybei ar savivaldybėms priklausiančias energetikos įmones, taip pat ir į tas, kurios listinguojamos vertybinių popierių biržoje, bet ir užkertamas kelias energetikos įmonėms pritraukti investicijų, užsienio kapitalą, diegti geresnę valdymo praktiką, ribojamos jų galimybės efektyvinti veiklą ir taip mažinti kainas vartotojams.
Aiškinamajame rašte nurodytos įstatymų projektų rengimo priežastys nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, be to, nesiūloma spręsti aiškinamajame rašte keliamos problemos kitokiu būdu, kuris mažiau ribotų ūkinės veiklos laisvę, todėl siūlomas reguliavimas nebūtinas ir neproporcingas, inter alia neatitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Europos Komisijos (toliau – Komisija) komunikate „2020 m. konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija“ (COM(2010)639) nustatytos pagrindinės konkurencijos skatinimo, energetinės nepriklausomybės, klimato kaitos valdymo kryptys, kurių numatoma laikytis siekiant didinti energinį efektyvumą, stiprinti vartotojų teisių apsaugą, pasiekti aukštą energijos tiekimo saugumo ir patikimumo lygį. Siekiant sukurti Europoje integruotą energijos rinką, šiame dokumente pripažįstama, kad infrastruktūros plėtra dažniausiai yra komercinio pobūdžio. Kartu Komisija įsipareigoja nustatyti optimalios viešojo ir privačiojo finansavimo pusiausvyros analizės metodiką (vadovaudamasi visoje Europos Sąjungoje taikytinais principais „moka naudotojas“, „moka gavėjas“, kai nauda ir sąnaudos paskirstomos tarpvalstybiniu mastu, ir „moka mokesčių mokėtojas“, kai pasidalijama su komerciškai neperspektyvia ir visai Europos Sąjungai naudinga infrastruktūra susijusia našta). 2.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 11 dalis ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį sprendimas privatizuoti, perduoti turto valdymą koncesijos ar kitu teisiniu pagrindu yra valstybės ir savivaldybės institucijos, įgyvendinančios savininko teises, teisė. Subjektai, įgyvendinantys šią teisę, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais: visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės. Reikėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnį, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, o kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Nuosavybės teisės ribojimai energetikos įmonėms nustatyti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme (toliau – Įstatymas), tačiau Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis suteikia teisę energetikos įmonių (Lietuvos energija, AB, LITGRID, AB, AB „Energijos skirstymo operatorius“, akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ ir kitų) kapitalo turėti ir privatiems nacionaliniams ir užsienio asmenims, atitinkantiems nacionalinius saugumo interesus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. 3. Įstatymų projektuose siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 30 straipsnio 5 dalies 1 punktą – nustatyti, kad šilumos tiekimo veiklos licencijos išduodamos asmenims, jeigu jie turi nuosavybės teise šilumos perdavimo tinklus.
Tačiau Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsnio 23 dalyje šilumos tiekėjas apibrėžiamas kaip juridinis asmuo, valdantis šilumos perdavimo tinklą. Siekdamas įgyvendinti 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36) (toliau – Direktyva) reikalavimus ir nustatyti kitų valstybių narių teikėjams nediskriminacinį teisinį reguliavimą pagal Direktyvos nustatytas sąlygas ir tvarką, Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 10, 12, 20, 21, 22, 27, 30, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-592, papildantį Šilumos ūkio įstatymą inter alia nuostata, kad šilumos tiekimo licencija gali būti išduota asmenims, kurie turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus, taip išplėstas sąrašas subjektų, kurie gali būti pripažinti šilumos tiekėjais ir gauti šilumos tiekimo licencijas. Siūlomos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4304 nuostatos asmenų, galinčių verstis šilumos tiekimo veikla, sąrašą vėl susiaurintų. Tokiu atveju šilumos tiekimo veiklos negalėtų vykdyti šilumos gamybos įrenginius turintys, tačiau nuosavybės teise šilumos perdavimo tinklų nevaldantys asmenys, kurie šilumą tiekia tiesiogiai vartotojams.
Taigi įstatymų projektų nuostatos ne tik nepagrįstai suvaržytų valstybės ir savivaldybės institucijų teises, bet ir nepagrįstai apribotų energetikos įmonėms galimybę pritraukti investicijas, užsienio kapitalą, diegti geresnę valdymo praktiką, efektyvinti veiklą ir taip mažinti kainas vartotojams. Be to, kiekviena aprūpinimo šiluma sistema unikali ir Šilumos ūkio įstatymas privalo reglamentuoti šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę, atsižvelgdamas į skirtingas technines galimybes ar esamus šilumos gamintojus, todėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4304 siūlomos nuostatos nepagrįstai susiaurintų ratą subjektų, kurie gali vykdyti šilumos tiekėjų veiklą, tai yra šios veiklos negalėtų vykdyti šilumos gamybos įrenginius turintys, tačiau nuosavybės teise šilumos perdavimo tinklų nevaldantys subjektai, ir suvaržytų Šilumos ūkio įstatyme savivaldybėms nustatytą pareigą organizuoti šilumos tiekimą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): grąžinti įstatymo projektą iniciatoriui patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą (2016-08-31 nutarimas Nr. 869), Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms pritarė Komitetas. 7.2. Pasiūlymai:-
8Balsavimo rezultatai: už –5, prieš - 3,
susilaikė - 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Birutė Vėsaitė, Dainius Kreivys. 10.
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė