Projekto Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 2 straipsnio 8 dalį nauju 3 punktu:
„3) viešbučių ir maitinimo paslaugų darbo veikloje iš kliento gaunami arbatpinigiai, kaip jie
apibrėžti Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnyje, kuriuos klientas duoda darbuotojui savanoriškai prie sumos, kurią turi sumokėti už gautas paslaugas, išskyrus aptarnavimo mokestį, įtrauktą į visą paslaugų kainą.“
Papildyti 15 straipsnio 7 dalį nauju 3 punktu:
„3) viešbučių ir maitinimo paslaugų darbo veikloje iš kliento gaunami arbatpinigiai, išskyrus
aptarnavimo mokestį, įtrauktą į visą paslaugų kainą.“
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Šarūnas Gustainis
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2 STRAIPSNIO, 22 STRAIPSNIO, 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. 1991 m. Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijoje Nr. 172 dėl darbo sąlygų viešbučiuose, restoranuose ir panašiose įstaigose[¹] nustatyta, kad sąvoka „arbatpinigiai“ reiškia pinigų sumą, kurią klientas savanoriškai duoda darbuotojui kaip priedą prie sumos, kurią klientas turi sumokėti už gautas paslaugas. Nepaisant arbatpinigių, darbuotojai gauna pagrindinį atlyginimą, kuris mokamas reguliariai (6 str.). Praktikoje su arbatpinigiais susiję klausimai nėra pilnai sureglamentuoti. Šiais klausimais taip pat nėra nusistovėjusių vienareikšmiškų socialinių taisyklių, kurių pagrindu formuotųsi vieningas elgesio modelis visuomenėje. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nėra aiškiai įvardinta, kad arbatpinigiai būtų priskiriami su darbo santykiais susijusių pajamų kategorijai. Nors arbatpinigius darbuotojas gauna dėl savo darbo pareigų pagal darbo sutartį vykdymo, jų mokėjimas, kaip taisyklė, yra savanoriškas, jų dydį dažniausiai nustato mokanti šalis savo nuožiūra, moka ne darbdavys. Kita vertus, tokios išmokos neabejotinai yra pripažintinos darbuotojo pajamomis ir yra apmokestinamos pajamų mokesčiu.
Teigtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai su arbatpinigių statusu susijusių klausimų pilnai nereglamentuoja, o praktikoje nėra vienareikšmiškų taisyklių dėl arbatpinigių statuso, nuosavybės teisių į juos ir jų apmokestinimo (plačiau žiūrėti šio aiškinamojo rašto 3 punktą). Šiuo metu arbatpinigiai, kurie įskaičiuojami į sąskaitą, priskiriami bendrovės pajamoms, tad vėliau, juos išmokant darbuotojams, arbatpinigiai apmokestinami pajamų, pelno mokesčiais. Nuo jų turi būti mokamos privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Atitinkama dalimi darbuotojas, kuriam arbatpinigiai buvo skirti, tos pinigų dalies negauna. Tai nėra socialiai teisinga, nes patys arbatpinigiai yra visiškai kita pajamų kategorija, su kitomis funkcijomis ir tikslais. Atsižvelgiant į arbatpinigių mokėjimo paplitimą, yra poreikis šiuos klausimus aiškiai sureglamentuoti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Šarūnas Gustainis (tel. (8 5)
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu arbatpinigiai Lietuvoje apskaitomi ir apmokestinami dvejopai. Pirmu variantu arbatpinigiai įskaičiuojami į sąskaitą, priskiriami bendrovės pajamoms, o vėliau išmokami darbuotojams. Šiuo atveju privaloma sumokėti ir pajamų mokestį ir privalomojo sveikatos draudimo bei valstybinio socialinio draudimo įmokas, pelno mokestį. Antru variantu arbatpinigius darbuotojai pasilieka sau, deklaruoja šias pajamas iki kitų kalendorinių metų gegužės 1-osios ir patys turi sumokėti pajamų mokestį. Šiuo atveju susidaro kur kas mažesnė mokestinė našta, tačiau pajamų deklaravimas ir mokesčių sumokėjimas paliekamas paties arbatpinigius gavusiojo geranoriškumui.
Taigi, tos pačios pajamos, prikausomai nuo jų gavimo kelio yra visiškai skirtingai apskaitomos ir apmokestinamos. Tokia tvarka yra ydinga, nes toms pačioms lėšoms taikoma skirtinga mokestinė bazė. Arbatpinigius įskaičiuojant į įmonės sąskaitą ir vėliau juos išmokant darbuotojams, įmonei didėja mokestinė našta, darbuotojai gauna mažesnes išmokas. Taigi, nei paslaugų teikėjai nei darbuotojai neturi suinteresuotumo arbatpinigius oficialiai įskaičiuoti. Neskatinant jų oficialaus mokėjimo, dalis šių lėšų lieka šešelinėje ekonomikoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Parengtais teisės aktų projektais siūloma, kad arbatpinigiai būtų prilyginami su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms; kad šias pajamas administruotų, jų apskaitą ir administravimą vykdytų asmuo, su kuriuo gyventojas susijęs darbo santykiais; kad šis asmuo turėtų prievolę deklaruoti išmokėtas arbatpinigių sumas ir išskaičiuoti bei sumokėti į biudžetą pajamų mokestį; kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą į apmokestinamąją vertę arbatpinigiai nebūtų įtraukiami; kad šios pajamos nebūtų apmokestinamos pelno mokesčiu ir atskaitymai iš jų nebūtų leidžiami. Socialinio draudimo įstatymo projekte numatant, kad nuo apdraustojo gautų arbatpinigių socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos. Priėmus siūlomus įstatymų projektus būtų suvienodintas visų arbatpinigių (tiek tiesiogiai gaunamų darbuotojo, tiek iš pradžių įskaičiuojamų į įmonės sąskaitą) apmokestinimas. Būtų sukurtas aiškus mechanizmas ir teisinės taisyklės dėl arbatpinigių teisinio statuso ir jų apmokestinimo, sudarytos prielaidos darbdaviams nustatyti arbatpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.
Arbatpinigiai nebūtų apmokestinami mokesčiais, kurios iš principo arbatpinigių atžvilgiu yra neteisingos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Priešingai, priėmus pakeitimus bus sudarytos sąlygos skaidriai apskaityti arbatpinigius, juos išmokėti. Arbatpinigių atribojimas nuo apmokestinimo pridėtinės vertės ir kitais mokesčiais sudarys prielaidas juos oficialiai fiksuoti, o tuo pačiu – ir apskaityti mokestine prasme. Teigiamas numatomo reguliavimo poveikis pasireikš dar ir tuo, kad šios srities teisės aktai nustatys aiškų arbatpinigių statuso ir jiems taikytinų mokesčių reglamentavimą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos turės teigiamos įtakos korupcijos mažėjimui ir kriminogeninės situacijos gerėjimui, nes bus sudarytos skaidrios ir aiškios sąlygos arbatpinigių apskaitymui, apmokestinimui ir išmokėjimui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymo projektas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir verslo plėtrai, nes pakeitimai nustatys aiškias arbatpinigių apskaitos, apmokestinimo ir išmokėjimo taisykles. Atsisakius arbatpinigiams netaikytinų mokesčių, sumažės bendra mokestinė našta. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2017 m. sausio 1 d. turės priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.
Reikės papildyti 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 650, jame numatant, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma viešbučių ir maitinimo paslaugų darbo veikloje apskaičiuotos arbatpinigių išmokos. Taip pat turės būti peržiūrėti ir patikslinti kiti Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų žinybiniai teisės aktai. Arbatpinigių registravimas apskaitoje. Įstatymais priskyrus arbatpinigius apmokestinamosioms gyventojų pajamų mokesčiu pajamoms, rekomenduotina, kad gauti arbatpinigiai būtų registruojami ir kaupiami atskiroje su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų subsąskaitoje, kaip kiti įsipareigojimai darbuotojams. Kadangi arbatpinigius administruos darbdavys, jis turės nustatyti arbatpinigių paskirtymo darbuotojams sistemą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymo projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įgyvendinant įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų neprireiks. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „arbatpinigiai“,
„aptarnavimo mokestis“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Šarūnas Gustainis [1] Working Conditions (Hotels and Restaurants) Convention, 1991 (No. 172). Convention concerning Working Conditions in Hotels, Restaurants and similar Establishments: http://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=1000:11300:0::NO:11300:P11300_INSTRUMENT_ID:312317
2011-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-04-18 Nr. S-2016-2603 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. xiIp‑4296, LIETUVOS RESPUBLIKOS pridėtinės vertės mokesčio įstatymo NR. IX-751 2 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-4297, LIETUVOS RESPUBLIKOS pelno mokesčio įstatymo nr. IX-675 12 ir 31 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-4298 ir LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTO Nr. XIIP-4299 derinimo Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX 1007 2, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4296, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4297, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 12 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4298 ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4299. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šių įstatymų projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu manytume, kad siekiant teisinio aiškumo projektuose pateikti siūlymai, sąvokos derintinos tarpusavyje atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išsakytas pastabas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2016-04-20 Nr. XIIP-4297 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį papildant nauju 3 punktu siūloma nustatyti, kad ekonomine veikla nėra laikytini „viešbučių ir maitinimo paslaugų darbo veikloje iš kliento gaunami arbatpinigiai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnyje, kuriuos klientas duoda darbuotojui savanoriškai prie sumos, kurią turi sumokėti už gautas paslaugas, išskyrus aptarnavimo mokestį, įtrauktą į visą paslaugų kainą“. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalį papildant nauju 3 punktu siūloma nustatyti, kad į apmokestinamąją vertę nebūtų įtraukiami „viešbučių ir maitinimo paslaugų darbo veikloje iš kliento gaunami arbatpinigiai, išskyrus aptarnavimo mokestį, įtrauktą į visą paslaugų kainą“. Teikiamos projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, kodėl būtent viešbučių ir maitinimo paslaugų darbo veikloje iš kliento gaunamos pajamos kaip arbatpinigiai nėra įtraukiamos į apmokestinamąją vertę, kai tuo tarpu su kitų teikiamų paslaugų srityse gaunamoms pajamoms arbatpinigiais to daryti nesiūloma (pvz., kitos apgyvendinimo paslaugos kaip motelis, nakvynės namai, grožio salonų teikiamos paslaugos, transporto paslaugos ir pan.). Svarstytina, ar tokią pat apmokestinimo tvarką nereikėtų taikyti ir kitoms pajamoms, gaunamoms arbatpinigių forma. Antra, projekto
arbatpinigių sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios sąvokos atskiras apibrėžimas Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nėra pateiktas, be to, nuoroda į minimo įstatymo 2 straipsnį yra brauktina kaip perteklinė. Jei ši sąvoka būtų atskirai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ji turėtų būti nuosekliai vartojama ir šiame projekte, tad kaip perteklinė turėtų būti braukiama ir toliau pateikiama formuluotė „kuriuos klientas duoda darbuotojui savanoriškai prie sumos, kurią turi sumokėti už gautas paslaugas, išskyrus aptarnavimo mokestį, įtrauktą į visą paslaugų kainą“. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžiama, tai, kas yra ekonominė veikla. Šios dalies punktuose nurodomos veiklos, kurios nepriskirtinos ekonominei veiklai. Tuo tarpu, siūlomas projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 3 punktas nedera su aptartu teisiniu reguliavimu nei sistemiškai, nei logiškai, kadangi jo esmė siejama ne su tam tikra veikla, o su arbatpinigių sąvoka, kuri savo esme nei teisiškai, nei logiškai negali būti vertinama kaip veikla, kadangi arbatpinigiai yra iš veiklos gaunamos pajamos. Ketvirta, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, jei sąvoka „arbatpinigiai“ būtų apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 3 punkte po žodžio
„arbatpinigiai“ reikėtų įrašyti formuluotę „kaip jie apibrėžti Lietuvos
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme“.
Penkta, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 3 punkte ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 3 punkte vietoje žodžio „klientas“ vartoti formuluotę „pirkėjas (klientas)“. Šešta, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 3 punkte ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 3 punkte vartojamos sąvokos „aptarnavimo mokestis“ turinys ir jos išskyrimo tikslas nėra aiškus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tobulinti projektą. 2. Projektu siekiama veiklą, kurią vykdant siekiama gauti pajamų arbatpinigiais, nepriskirti ekonominės veiklos vykdymui ir neįtraukti į apmokestinamąją vertę. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio
savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3. Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime esanti formuluotė „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytina atskiroje eilutėje;
pavadinime vietoje formuluotės „ĮSTATYMO PROJEKTAS“ naujoje eilutėje rašytinas žodis „ĮSTATYMAS“;
straipsnio pavadinime esanti formuluotė „8 dalies“ brauktina kaip perteklinė;
straipsnio pavadinime esanti formuluotė „7 dalies“ brauktina kaip perteklinė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]