Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-04-18 Nr. S-2016-2603 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4284, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2016-04-19 Nr. XIIP-4284 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto (toliau – projektas) 2 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai ir teisinės reikšmės neturintys žodžiai „gyvenantiems savivaldybės teritorijoje“, nes šioje dalyje siekiama apibrėžti kompleksiškos pagalbos turinį, o ne šios pagalbos gavėjų gyvenamosios vietos reikalavimus. Be to, ši formuluotė stokoja ir loginio aiškumo, nes visi Lietuvos gyventojai gyvena kažkurios savivaldybės teritorijoje. 2. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „vienių“ įrašytinas žodis „vienų“. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino turi neviršyti pratęstasis (t.y. papildomai pridėtas) minimalios priežiūros priemonės laikotarpis, ar, vis dėlto, šio straipsnio 2 dalyje nustatytojo maksimalaus termino turi neviršyti bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis. 4. Projekto 6 straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje siekiama nustatyti, kad pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę, jos vykdymo terminas nesikeičia. Ši nuostata turėtų būti patikslinta atsižvelgiant į tai, kad skirtingų minimalios priežiūros priemonių maksimalus terminas taip pat skiriasi, todėl, pvz. lankymąsi pas specialistą pakeitus bendruomenei naudingos veiklos atlikimu, minimalios priežiūros priemonės terminas negalės išlikti tas pats. 5.
dalyje, 12 straipsnio 6-8 bei 12, 13, 15 dalyse, 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalies 3 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 3 dalies 11 punkte,
apsaugos skyriaus“ įrašytinas žodis „administracijos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką (t.y. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“), vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma ne pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, o pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o jos nesant – pagal tėvų gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kitu atveju, reikėtų keisti aukščiau minėtąjį socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, nors jis projekto aiškinamajame rašte ir nepaminėtas kaip vienas iš poįstatyminių teisės aktų, kuris priėmus įstatymą turėtų būti pakeistas. 6. Siekiant įstatymo nuostatų nuoseklumo, siūlytina projekto 8 straipsnio 2 dalį dėstyti šio straipsnio 1 dalimi, o 1 dalį – 2 dalimi. Be to, siekiant teisinio aiškumo, esamoje 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių „auklėjamojo poveikio priemonės“ įrašytini žodžiai „paskirtos šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais“. 7. Siekiant aiškumo, projekto
straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais“, o taip pat išbraukti žodžius
„išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus“. 8. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje
brauktini pertekliniai žodžiai „(ultima ratio)“. 9. Projekto 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikų socializacijos centrą parenka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija.
Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti gali tam įgaliojimus turintis švietimo ir mokslo ministras, o ne ministerija. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnio 4, 6, 8, 13-15 dalims, 13 straipsnio 4 daliai, 22 straipsnio 4 daliai. 10. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti, kad savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 9 dalyje nurodytam siūlymui parengti ir 10 dalyje nurodytam sprendimui priimti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 10 dalyje nėra numatytas joks Vaiko gerovės komisijos sprendimas. Joje numatytas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl kitų priemonių, numatytų įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, taikymo. Atsižvelgiant į tai, minėtosios nuostatos derintinos tarpusavyje. 11. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nelogiška savo turiniu nuostata, nustatanti, kad uždarame savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje privalo dalyvauti Vaiko gerovės komisijos atstovas, t.y. siūloma nustatyti, kad komisijos narių posėdyje privalo dalyvauti bent vienas komisijos narys, nors paskutiniame šios dalies sakinyje nustatyta, kad komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba atsisakyti nuostatos dėl komisijos atstovo privalomo dalyvavimo komisijos posėdyje, arba atskleisti komisijos atstovo, kuris nėra komisijos narys, statusą. 12.
dalies 3 punkte nurodytą sprendimą“ reikšmė, t.y. nėra aišku, kokios šiame straipsnyje (ar tam tikrose konkrečiose dalyse) įtvirtintos nuostatos netaikomos savivaldybės administracijos direktoriui priimant šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą. Be to, šioje pastraipoje vietoj žodžio „šio“ įrašytinas žodis „šios“. 13. Projekto 12 straipsnio 9 dalies 3 punkte turi būti įtvirtinta nuoroda ne į įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, o į 13 straipsnio 4 dalį. 14. Projekto 12 straipsnio 9 dalies 6 punkte siūlytina išbraukti žodžius „prašymą ir (ar)“, nes šioje dalyje reglamentuojamas ne pareiškėjo prašymo, o Vaiko gerovės komisijos siūlymo atmetimo atvejis. 15. Derinant projekto 12 straipsnio 14 ir 15 dalių nuostatas, siūlytina projekto 12 straipsnio 15 dalyje išbraukti žodžius „nuo teismo nutarties išduoti leidimą įsiteisėjimo dienos“. 16. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti kokiam laikotarpiui sustabdomas vidutinės priežiūros priemonės vykdymas, taip pat reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus priimti sprendimus dėl vidutinės priežiūros priemonės sustabdymo ar nutraukimo. 17. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomasis švietimas apims ir priešmokyklinio ugdymo programas, bei į tai, kad projekte nenumatytas minimalus amžius, nuo kada vaikui gali būti skiriama minimalios priežiūros priemonė, svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „įgyti“ nereikėtų įrašyti žodžio „priešmokyklinį“. 18. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vaiko, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovai pagal įstatymą už šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys įstatymai nenumato vaiko atstovams pagal įstatymą nei administracinės, nei kitokios atsakomybės už pareigų, susijusių su minimalios priežiūros priemonės įgyvendinimu, nevykdymą, todėl nėra aišku, kaip būtų taikoma ir įgyvendinama projekto nuostata dėl vaiko atstovų atsakomybės. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatai. 19. Siekiant suvienodinti projekte vartojamas formuluotes bei siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 9 punkte, 22 ir 23 straipsnio pavadinimuose, 23 straipsnio 1 ir 2 dalių preambulėse, 2 dalies 1 punkte, 24 straipsnio pavadinime, 1 dalies preambulėje ir 2 punkte, 2 dalies preambulėje ir 2 punkte, 28 straipsnio 3 ir 4 punktuose, 29 straipsnio 1 dalies
dalies 4 punkte po žodžių „vidutinės priežiūros“ išbraukti žodį „priemonės“. 20. Projekto 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikų socializacijos centras atsako už vaiko teisių pažeidimą ar neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis. Ši nuostata tikslintina, nes Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta administracinė atsakomybė juridiniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys. 21.
nuostata, kad įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo per 3 darbo dienas nuo jo gavimo administracijos direktorius perduoda vaikų socializacijos centrui, derintina su projekto 10 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dar turi parinkti švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, t.y. svarstytina, ar
švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai parinkti vaikų socializacijos centrą ir apie tai informuoti švietimo ir mokslo ministrą. 22. Projekto 22 straipsnio 3 dalį siūlome patikslinti, nurodant kokie subjektai pasirašo nurodytą mokymo sutartį. 23. Projekto 24 straipsnio 2 dalies 4 punkte nėra aišku kuo skiriasi sąvokos „svečiavimosi“ ir formuluotės
„buvimo pas juos“ turinys. 24. Projekto 26 straipsnio 6
punkte po žodžių „minimalios ir vidutinės priežiūros“ įrašytinas žodis
„priemonių“. 25. Projekto 29 straipsnio 1
dalies 7 punkte ir 30 straipsnio 7 dalies 8 punkte po žodžių „teritorine policijos“ įrašytinas žodis „įstaiga“. 26. Projekto 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 1 punkte po žodžių „vidutinės priežiūros“ įrašytinas žodis „priemonės“. 27. Projekto 30 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostata, kad savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro prašymo gavimo surenka reikalingą informaciją, derintina su projekto 22 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad minėtą informaciją vaiko gerovės komisija surenka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected];
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2016-06-27 Nr. XIIP-4284(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto (toliau – projektas) 2 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros“ įrašytinas žodis „šio“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos“). Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 9 dalyje, projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūlome atsisakyti skliausteliuose pateikiamos toliau vartojamos įstatymo santrumpos kaip perteklinės. 2. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje (ar kitose atitinkamose projekto nuostatose, reguliuojančiose vidutinės priežiūros priemones skiriančių subjektų įgalinimus) reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus priimti sprendimus dėl vidutinės priežiūros priemonės sustabdymo ar nutraukimo. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected];
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2016-06-29 Nr. XIIP-4284(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]; E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko
pavaduotoja; Raimundas Markauskas, Valentino Bukausko pavaduotojas; Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Jonas Mickus, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto (toliau – projektas) 2 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai ir teisinės reikšmės neturintys žodžiai „gyvenantiems savivaldybės teritorijoje“, nes šioje dalyje siekiama apibrėžti kompleksiškos pagalbos turinį, o ne šios pagalbos gavėjų gyvenamosios vietos reikalavimus. Be to, ši formuluotė stokoja ir loginio aiškumo, nes visi Lietuvos gyventojai gyvena kažkurios savivaldybės teritorijoje. Nepritarti Manytina, kad sąvokos apibrėžime esantys žodžiai „gyvenantiems savivaldybės teritorijoje“ suteikia teisinio aiškumo. Kaip numatyta Įstatymo projekto 11 straipsnyje, „vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiria ir pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą siūlo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius“. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)62 2.
Projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „vienių“ įrašytinas žodis „vienų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)64
straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino turi neviršyti pratęstasis (t.y. papildomai pridėtas) minimalios priežiūros priemonės laikotarpis, ar, vis dėlto, šio straipsnio 2 dalyje nustatytojo maksimalaus termino turi neviršyti bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)64
paskutiniajame sakinyje siekiama nustatyti, kad pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę, jos vykdymo terminas nesikeičia. Ši nuostata turėtų būti patikslinta atsižvelgiant į tai, kad skirtingų minimalios priežiūros priemonių maksimalus terminas taip pat skiriasi, todėl, pvz. lankymąsi pas specialistą pakeitus bendruomenei naudingos veiklos atlikimu, minimalios priežiūros priemonės terminas negalės išlikti tas pats. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)
straipsnio 6-8 bei 12, 13, 15 dalyse, 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalies 3 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 3 dalies 11 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Vaiko teisių apsaugos skyriaus“ įrašytinas žodis „administracijos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką (t.y. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.
laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“), vaiko laikinoji globa
(rūpyba) nustatoma ne pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, o pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o jos nesant – pagal tėvų gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kitu atveju, reikėtų keisti aukščiau minėtąjį socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, nors jis projekto aiškinamajame rašte ir nepaminėtas kaip vienas iš poįstatyminių teisės aktų, kuris priėmus įstatymą turėtų būti pakeistas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)8
6Siekiant įstatymo nuostatų nuoseklumo,
siūlytina projekto 8 straipsnio 2 dalį dėstyti šio straipsnio 1 dalimi, o 1 dalį – 2 dalimi. Be to, siekiant teisinio aiškumo, esamoje 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių „auklėjamojo poveikio priemonės“ įrašytini žodžiai
„paskirtos šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais“. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)102
straipsnio 2 dalyje siūlytina po žodžio „priemonės“ įrašyti žodžius „šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais“, o taip pat išbraukti žodžius „išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)104
brauktini pertekliniai žodžiai „(ultima ratio)“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)105
nustatyti, kad vaikų socializacijos centrą parenka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija.
Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti gali tam įgaliojimus turintis švietimo ir mokslo ministras, o ne ministerija. Analogiška pastaba taikytina ir projekto
daliai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)123
siekiama nustatyti, kad savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo surenka informaciją, būtiną šio straipsnio
priimti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 10 dalyje nėra numatytas joks Vaiko gerovės komisijos sprendimas. Joje numatytas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl kitų priemonių, numatytų įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, taikymo. Atsižvelgiant į tai, minėtosios nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)125
įtvirtinta nelogiška savo turiniu nuostata, nustatanti, kad uždarame savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje privalo dalyvauti Vaiko gerovės komisijos atstovas, t.y. siūloma nustatyti, kad komisijos narių posėdyje privalo dalyvauti bent vienas komisijos narys, nors paskutiniame šios dalies sakinyje nustatyta, kad komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba atsisakyti nuostatos dėl komisijos atstovo privalomo dalyvavimo komisijos posėdyje, arba atskleisti komisijos atstovo, kuris nėra komisijos narys, statusą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)129 12.
Nėra suprantamas projekto 12 straipsnio 9 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytos išimties „išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą“ reikšmė, t.y. nėra aišku, kokios šiame straipsnyje (ar tam tikrose konkrečiose dalyse) įtvirtintos nuostatos netaikomos savivaldybės administracijos direktoriui priimant šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą. Be to, šioje pastraipoje vietoj žodžio „šio“ įrašytinas žodis „šios“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)1293
punkte turi būti įtvirtinta nuoroda ne į įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, o į
Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)1296
punkte siūlytina išbraukti žodžius „prašymą ir (ar)“, nes šioje dalyje reglamentuojamas ne pareiškėjo prašymo, o Vaiko gerovės komisijos siūlymo atmetimo atvejis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)121415
žodžius „nuo teismo nutarties išduoti leidimą įsiteisėjimo dienos“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)136
straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti kokiam laikotarpiui sustabdomas vidutinės priežiūros priemonės vykdymas, taip pat reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus priimti sprendimus dėl vidutinės priežiūros priemonės sustabdymo ar nutraukimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)1711 17.
Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomasis švietimas apims ir priešmokyklinio ugdymo programas, bei į tai, kad projekte nenumatytas minimalus amžius, nuo kada vaikui gali būti skiriama minimalios priežiūros priemonė, svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „įgyti“ nereikėtų įrašyti žodžio „priešmokyklinį“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)182433
siūloma nustatyti, kad vaiko, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovai pagal įstatymą už šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys įstatymai nenumato vaiko atstovams pagal įstatymą nei administracinės, nei kitokios atsakomybės už pareigų, susijusių su minimalios priežiūros priemonės įgyvendinimu, nevykdymą, todėl nėra aišku, kaip būtų taikoma ir įgyvendinama projekto nuostata dėl vaiko atstovų atsakomybės. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)
vartojamas formuluotes bei siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina projekto
pavadinimuose, 23 straipsnio 1 ir 2 dalių preambulėse, 2 dalies 1 punkte, 24 straipsnio pavadinime, 1 dalies preambulėje ir 2 punkte, 2 dalies preambulėje ir 2 punkte, 28 straipsnio 3 ir 4 punktuose, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3 ir 4 punktuose, 30 straipsnio 4 dalies 5 punkte ir 7 dalies 4 punkte po žodžių „vidutinės priežiūros“ išbraukti žodį „priemonės“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)214 20.
Projekto 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikų socializacijos centras atsako už vaiko teisių pažeidimą ar neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis. Ši nuostata tikslintina, nes Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta administracinė atsakomybė juridiniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)221
nuostata, kad įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo per 3 darbo dienas nuo jo gavimo administracijos direktorius perduoda vaikų socializacijos centrui, derintina su projekto 10 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dar turi parinkti švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, t.y. svarstytina, ar 3 darbo dienų laikotarpis nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo yra pakankamas švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai parinkti vaikų socializacijos centrą ir apie tai informuoti švietimo ir mokslo ministrą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)223
patikslinti, nurodant kokie subjektai pasirašo nurodytą mokymo sutartį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)2424
punkte nėra aišku kuo skiriasi sąvokos „svečiavimosi“ ir formuluotės „buvimo pas juos“ turinys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)266 24.
Projekto 26 straipsnio 6 punkte po žodžių „minimalios ir vidutinės priežiūros“ įrašytinas žodis „priemonių“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)29301778
25Projekto 29 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 30 straipsnio 7 dalies 8 punkte po žodžių „teritorine policijos“ įrašytinas žodis „įstaiga“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)
29292331
26Projekto 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 1 punkte po žodžių „vidutinės priežiūros“ įrašytinas žodis „priemonės“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)
3044
27Projekto 30 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostata, kad savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro prašymo gavimo surenka reikalingą informaciją, derintina su projekto 22 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad minėtą informaciją vaiko gerovės komisija surenka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)61 2 Argumentai: Delinkventinio elgesio vaikams ypač reikalingi sportiniai užsiėmimai. Sportinėje veikloje judrūs vaikai dažnai pasiekia gerų rezultatų, atranda tikslą, motyvaciją, kas teigiamai įtakoja jų elgesį.
Siūlau minimalios priežiūros priemonę, įpareigojančią vykdyti naudingą veiklą bendruomenėse, praplėsti naudinga darbine veikla ugdymo ar kitose viešojo sektoriaus institucijose. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) lankyti vaikų dienos centrą ar kitą NVO, švietimo, kultūros, ar sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią, ar darbinę veiklą vykdančią bendruomenėje
Žr. 6 str., 1 d., 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir galima teigiamai veikti
nepilnametystės dar nepilnai suvokia, kas jiems yra gerai, tuo labiau negali nuspręsti, koks gydymo metodas jiems yra tinkamas. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
5) gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus, jeigu vaikas
Žr. 6 str., 1 d., 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) atlikti bendruomenei arba ugdymo ar kitai viešojo sektoriaus institucijai naudingą darbinę veiklą. Pritarti Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)71 Argumentai: Bendravimo su vaikais tobulinimo kursai turi būti viena iš kompleksiškai teikiamų pagalbos šeimai priemonių.
Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kai dėl vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą pozityviosios tėvystės, socialinių arba kitų įgūdžių stokos ar jų nebuvimo, kitų socialinės rizikos veiksnių ar aplinkybių gali būti (yra) neveiksmingas vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymas, vaikui ir šeimai kompleksiškai teikiama švietimo pagalba, socialinė parama, sveikatos priežiūros paslaugos ir pozityviosios tėvystės kursai tėvams švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pritarti Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)91 Argumentai:
Būtina dirbti ne tik su vaiku, bet ir su tėvais, nes dažnu atveju vaiko delinkventinio elgesio priežastys glaudžiai susijusios su netinkamu tėvų gyvenimo būdu, tėvų turimų žinių ar įgūdžių stoka, nepalankia vaiko vystymuisi aplinka, sunkumais ar krizėmis, kurias šeima išgyvena. Tėvams ar vaiko įstatyminiams atstovams siūlau sudaryti sąlygas gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų; dalyvauti reabilitacijos programose; dalyvauti reintegracijos programose; integruotis į darbo rinką. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą), kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, gali būti siūlomos kitos pagalbos priemonės:
1) lankytis pas specialistą;
2) lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;
3) dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos ir kitose programose ar mokymuose;
4) dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese;
5) gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas;
6) gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų;
7) dalyvauti reabilitacijos programose;
8) dalyvauti reintegracijos programose;
9) integruotis į darbo rinką. 6) 10) kitos pagalbos priemonės, kurios turėtų teigiamos įtakos veiksmingai vykdyti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemones, vaiko elgesio pokyčiams.“ Pritarti Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)1211 Argumentai: Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybė yra perteklinė. Tiek mokyklose, tiek socializacijos centruose labai trūksta psichologų, socialinių darbuotojų, specialiųjų pedagogų, todėl manytina, kad daug efektyviau būtų steigti papildomus šių specialistų etatus, o ne tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus etatus. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atitinkamai išbraukti žodžius „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius“ ir kituose įstatymo projekto straipsniuose. 1.
vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl:
1) vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo(toliau – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius), seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);
Pritarti Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)1211 Argumentai: Jeigu vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, tuomet siūlau, sprendimo dėl priežiūros priemonės skyrimo terminą sutrumpinti iki 5 darbo dienų. Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
pavojų jo paties ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, savivaldybės administracijos direktorius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą vieną iš sprendimų priima ne vėliau kaip per 10 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, kitais atvejais – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pritarti Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)1213 Argumentai:
Vaikui skiriant vidutinę priežiūrą būtina, kad teismas turėtų kuo išsamesnę informaciją apie vaiką, o vaikų ir paauglių psichiatro išvada padėtų teismui objektyviai priimti galutinį sprendimą ir paskirti socializacijos centro tipą. Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13.
Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą turi būti nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės terminas, informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, apie vaikui skirtą (skirtas) Baudžiamajame kodekse nustatytą (nustatytas) auklėjamojo poveikio priemonę (priemones) (jeigu buvo skirtos), išskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiamas vaiko sveikatos pažymėjimas, vaikų ir paauglių psichiatro išvada. Prie šioje dalyje nurodyto prašymo teismui pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, protokolas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir tari raštu pateiktos išvados, Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros vaikui skyrimo, kiti prašymą pagrindžiantys dokumentai. Pritarti Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)1727 Argumentai:
Nepilnamečiai vaikai dar neturi finansinių pajam, kad atlyginti padarytą žalą, todėl siūlau žalą atlyginti atliekant naudingą darbinę veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) įstatymų nustatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atliekant naudingą darbinę veiklą. Pritarti Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)1922 Argumentai:
Vaiko elgesio stebėseną siūlau vykdyti elektroniniame registre, kuris būtų pasiekiamas nustatytų sričių, dirbančių su vaiku, specialistams.
Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) fiksuoti elektroniniame registre su vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymu susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius ir atlikti jų stebėseną;“
centruose siūlau palikti tik ikiprofesinį mokymą, o profesinio mokymo – atsisakyti. Profesinį mokymą apsunkina tai, kad vaikai į socializacijos centrą atvyksta įvairiu mokslo metų laiku (ištisus metus), todėl vaikas atvykęs pvz., gruodį ar sausį jau nebespėja išmokti visos programos. Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
5) sudaro sąlygas vaiko saviraiškai, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, sudaro galimybes vaikams pasirinkti ikiprofesinį ugdymą, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, ugdo vaikų socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatinant jų savarankiškumą ir rengiant juos integracijai į visuomenę;
Pritarti Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)2137 Argumentai: Vaiko elgesio stebėseną siūlau vykdyti elektroniniame registre, kuris būtų pasiekiamas nustatytų sričių, dirbančių su vaiku, specialistams. Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) vykdyti vaiko elgesio pokyčių stebėseną elektroniniame registre, siekiant parengti vaiką jo integracijai į visuomenę;“ Pritarti Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)224 Argumentai:
Vaikui skiriant vidutinę priežiūrą būtina, kad teismas turėtų kuo išsamesnę informaciją apie vaiką ir galėtų objektyviai priimti galutinį sprendimą ir paskirti socializacijos centro tipą. Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta vaiko vidutinės priežiūros priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, teismo leidimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, vaiko išsilavinimo pažymėjimas arba pažyma apie vaiko mokymosi pasiekimus, pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma apie asmens specialiuosius ugdymo (ugdymosi) poreikius, jeigu buvo atliktas įvertinimas, pažyma iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi, apie jo išregistravimą iš Mokinių registro, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos išvados, Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos išvada, vaiko sveikatos pažymėjimas, vaikų ir paauglių psichiatro išvada, vaiko charakteristika. Jeigu vaikui buvo taikyta vaiko minimalios priežiūros priemonė, turi būti pateikiama vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdžiusio asmens ataskaita.“ Pritarti Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)225 Argumentai:
Siūlau atsisakyti nuostatos, kad vaikas, kuriam yra paskirta vidutinė priežiūros priemonė galėtų atvykti į socializacijos centrą neturėdamas visų reikalingų dokumentų. Teismas priimdamas sprendimą skirti vidutinę priežiūros priemonę, turėtų būti nuodugniai išnagrinėjęs visas pažymas ir dokumentus, nurodytus 22 straipsnio
dienas po teismo sprendimo organizuoja reikiamų dokumentų surinkimą. Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį: 5.
Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo ir, jeigu yra galimybė, šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai nepateikiami, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija organizuoja šių dokumentų surinkimą ir pateikimą vaikų socializacijos centrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos. Pritarti Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)322 Argumentai:
Kuomet vaikas yra nukreipiamas į socializacijos centrą, jo krepšelis lieka tos teritorijos savivaldybės, kurioje yra registruotas vaikas, mokymosi įstaigoje. Socializacijos centrų veikla yra finansuojama iš Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamų asignavimų. Vaiko krepšelio pervedimas socializacijos centrui, užtikrintų šios įstaigos papildomą finansavimą. Teismas, priimdamas sprendimą skirti vaikui vidutinę priežiūrą, galėtų įpareigoti vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją tvirtinant ir perskaičiuojant tų metų savivaldybės biudžetą vaiko, kuriam skiriama vidutinė priežiūra, moksleivio krepšelį perduoti socializacijos centrui. Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį: „2. Vaikų socializacijos centrai finansuojami Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vaikų ugdymas vaikų socializacijos centruose papildomai finansuojamas iš savivaldybės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, biudžeto lėšų“. Pritarti
pasiūlymai:
įstatymo projektą Nr.
XIIP-4284 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus ir siekiant, kad pagalbos priemonių šeimai ir kitiems vaiko atstovams teisinis reglamentavimas būtų parengtas iki 2016 m. gruodžio 31 d. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
21 Argumentai: siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytus savivaldybės bendruomenės ir gyvenamosios vietos bendruomenės apibrėžimus, tikslintina projekte naudojama sąvoka „bendruomenei naudinga veikla“. Pasiūlymas:
naudinga veikla“ apibrėžimą. Pritarti
28 Argumentai: Nepilnamečio atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateikiamą vaikų socializacijos centro sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Vaikų socializacijos centras – valstybinė bendrojo ugdymo mokyklų grupei
priskiriama specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemones“. Pritarti
pranešėjas: V.V. Margevičienė. Komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: R. Ačas, V. M. Čigriejienė, K. Kuzminskas, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, D. Šlekytė, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, sveikatos apsaugos viceministras V. Gavrilov, švietimo ir mokslo viceministrė N. Istomina, socialinės apsaugos ir darbo viceministras A. Šešelgis, sveikatos apsaugos ministro patarėja J. Kumpienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė N. Stasiulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vyr. specialistas P. Raugalas, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vyr. specialistė L. Čeledinienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja D. Bernackienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyr. specialistė R. Pabedinskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Švietimo ir kultūros klausimais J. Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto (toliau – projektas) 2 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai ir teisinės reikšmės neturintys žodžiai „gyvenantiems savivaldybės teritorijoje“, nes šioje dalyje siekiama apibrėžti kompleksiškos pagalbos turinį, o ne šios pagalbos gavėjų gyvenamosios vietos reikalavimus. Be to, ši formuluotė stokoja ir loginio aiškumo, nes visi Lietuvos gyventojai gyvena kažkurios savivaldybės teritorijoje. Pritarti
2
4
aiškumo, projekto 6 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino turi neviršyti pratęstasis (t.y. papildomai pridėtas) minimalios priežiūros priemonės laikotarpis, ar, vis dėlto, šio straipsnio 2 dalyje nustatytojo maksimalaus termino turi neviršyti bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis. Siūlyti spręsti Seimo paskirtam pagrindiniam Komitetui
4
straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje siekiama nustatyti, kad pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę, jos vykdymo terminas nesikeičia.
Ši nuostata turėtų būti patikslinta atsižvelgiant į tai, kad skirtingų minimalios priežiūros priemonių maksimalus terminas taip pat skiriasi, todėl, pvz. lankymąsi pas specialistą pakeitus bendruomenei naudingos veiklos atlikimu, minimalios priežiūros priemonės terminas negalės išlikti tas pats. Pritarti
straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 6-8 bei 12, 13, 15 dalyse, 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalies 3 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 3 dalies
„Vaiko teisių apsaugos skyriaus“ įrašytinas žodis „administracijos“. Taip pat
atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką (t.y. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56
„Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“), vaiko
laikinoji globa (rūpyba) nustatoma ne pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, o pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o jos nesant – pagal tėvų gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kitu atveju, reikėtų keisti aukščiau minėtąjį socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, nors jis projekto aiškinamajame rašte ir nepaminėtas kaip vienas iš poįstatyminių teisės aktų, kuris priėmus įstatymą turėtų būti pakeistas. Pritarti
nuostatų nuoseklumo, siūlytina projekto 8 straipsnio 2 dalį dėstyti šio straipsnio 1 dalimi, o 1 dalį – 2 dalimi.
Be to, siekiant teisinio aiškumo, esamoje 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių „auklėjamojo poveikio priemonės“ įrašytini žodžiai „paskirtos šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais“. Pritarti
2
7Siekiant aiškumo,
projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūlytina po žodžio „priemonės“ įrašyti žodžius „šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais“, o taip pat išbraukti žodžius „išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus“. Pritarti
4
straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „(ultima ratio)“. Pritarti
ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti gali tam įgaliojimus turintis švietimo ir mokslo ministras, o ne ministerija. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnio 4, 6, 8, 13-15 dalims, 13 straipsnio 4 daliai, 22 straipsnio 4 daliai. Pritarti
3
straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti, kad savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 9 dalyje nurodytam siūlymui parengti ir 10 dalyje nurodytam sprendimui priimti.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 10 dalyje nėra numatytas joks Vaiko gerovės komisijos sprendimas. Joje numatytas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl kitų priemonių, numatytų įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, taikymo. Atsižvelgiant į tai, minėtosios nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
5
straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nelogiška savo turiniu nuostata, nustatanti, kad uždarame savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje privalo dalyvauti Vaiko gerovės komisijos atstovas, t.y. siūloma nustatyti, kad komisijos narių posėdyje privalo dalyvauti bent vienas komisijos narys, nors paskutiniame šios dalies sakinyje nustatyta, kad komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba atsisakyti nuostatos dėl komisijos atstovo privalomo dalyvavimo komisijos posėdyje, arba atskleisti komisijos atstovo, kuris nėra komisijos narys, statusą. Pritarti
departamentas, 2016-04-19129
projekto 12 straipsnio 9 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytos išimties
„išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą“ reikšmė, t.y. nėra aišku,
kokios šiame straipsnyje (ar tam tikrose konkrečiose dalyse) įtvirtintos nuostatos netaikomos savivaldybės administracijos direktoriui priimant šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą. Be to, šioje pastraipoje vietoj žodžio „šio“ įrašytinas žodis „šios“. Pritarti
93 13.
Projekto 12 straipsnio 9 dalies 3 punkte turi būti įtvirtinta nuoroda ne į įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, o į 13 straipsnio 4 dalį. Pritarti
96
dalyje reglamentuojamas ne pareiškėjo prašymo, o Vaiko gerovės komisijos siūlymo atmetimo atvejis. Pritarti
121415
dalyje išbraukti žodžius „nuo teismo nutarties išduoti leidimą įsiteisėjimo dienos“. Pritarti
6
aiškumo, projekto 13 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti kokiam laikotarpiui sustabdomas vidutinės priežiūros priemonės vykdymas, taip pat reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus priimti sprendimus dėl vidutinės priežiūros priemonės sustabdymo ar nutraukimo. Siūlyti spręsti Seimo paskirtam pagrindiniam Komitetui
11
tai, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomasis švietimas apims ir priešmokyklinio ugdymo programas, bei į tai, kad projekte nenumatytas minimalus amžius, nuo kada vaikui gali būti skiriama minimalios priežiūros priemonė, svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „įgyti“ nereikėtų įrašyti žodžio „priešmokyklinį“. Pritarti
2433 18.
Projekto 18 straipsnio
priemonė, atstovai pagal įstatymą už šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys įstatymai nenumato vaiko atstovams pagal įstatymą nei administracinės, nei kitokios atsakomybės už pareigų, susijusių su minimalios priežiūros priemonės įgyvendinimu, nevykdymą, todėl nėra aišku, kaip būtų taikoma ir įgyvendinama projekto nuostata dėl vaiko atstovų atsakomybės. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatai. Siūlyti spręsti Seimo paskirtam pagrindiniam Komitetui
suvienodinti projekte vartojamas formuluotes bei siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 9 punkte, 22 ir 23 straipsnio pavadinimuose, 23 straipsnio 1 ir 2 dalių preambulėse, 2 dalies 1 punkte, 24 straipsnio pavadinime, 1 dalies preambulėje ir 2 punkte, 2 dalies preambulėje ir 2 punkte, 28 straipsnio 3 ir
straipsnio 4 dalies 5 punkte ir 7 dalies 4 punkte po žodžių „vidutinės priežiūros“ išbraukti žodį „priemonės“. Pritarti
4
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikų socializacijos centras atsako už vaiko teisių pažeidimą ar neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis. Ši nuostata tikslintina, nes Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta administracinė atsakomybė juridiniams asmenims.
Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys. Siūlyti spręsti Seimo paskirtam pagrindiniam Komitetui
1
straipsnio 1 dalies nuostata, kad įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo per 3 darbo dienas nuo jo gavimo administracijos direktorius perduoda vaikų socializacijos centrui, derintina su projekto 10 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dar turi parinkti švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, t.y. svarstytina, ar 3 darbo dienų laikotarpis nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo yra pakankamas švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai parinkti vaikų socializacijos centrą ir apie tai informuoti švietimo ir mokslo ministrą. Siūlyti spręsti Seimo paskirtam pagrindiniam Komitetui
3
straipsnio 3 dalį siūlome patikslinti, nurodant kokie subjektai pasirašo nurodytą mokymo sutartį. Pritarti
24
straipsnio 2 dalies 4 punkte nėra aišku kuo skiriasi sąvokos „svečiavimosi“ ir formuluotės „buvimo pas juos“ turinys. Pritarti
6
straipsnio 6 punkte po žodžių „minimalios ir vidutinės priežiūros“ įrašytinas žodis „priemonių“. Pritarti 25.
301778
straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 30 straipsnio 7 dalies 8 punkte po žodžių
„teritorine policijos“ įrašytinas žodis „įstaiga“. Pritarti
292331
straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 1 punkte po žodžių „vidutinės priežiūros“ įrašytinas žodis „priemonės“. Pritarti
44
straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostata, kad savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro prašymo gavimo surenka reikalingą informaciją, derintina su projekto
komisija surenka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos. Pritarti
Prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-05-12 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4284, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4284 ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Sveikatos reikalų komitetas. 6.2.
6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. M. Čigriejienė, I. Rozova. Komiteto pirmininkas Dangutė Mikutienė
REIKALŲ IR DARBO komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238 PAKEITIMO
pirmininkė), R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė (vedėja), A. Dolmantienė (patarėja), I.Kuodienė (patarėja), I. Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: I. Pukanasytė (Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja), A. Laurinavičiūtė (Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto patarėja), L. Jurgelaitienė (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija padėjėja), I. Šambaraitė (Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja), N. Istomina (švietimo ir mokslo viceministrė), L. Čeledinienė (Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vyr. specialistė), D. Urbonaitienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė), D. Bernackienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (TD),
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto (toliau – projektas) 2 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai ir teisinės reikšmės neturintys žodžiai „gyvenantiems savivaldybės teritorijoje“, nes šioje dalyje siekiama apibrėžti kompleksiškos pagalbos turinį, o ne šios pagalbos gavėjų gyvenamosios vietos reikalavimus. Be to, ši formuluotė stokoja ir loginio aiškumo, nes visi Lietuvos gyventojai gyvena kažkurios savivaldybės teritorijoje. Pritarti. TD62
64
teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino turi neviršyti pratęstasis (t.y. papildomai pridėtas) minimalios priežiūros priemonės laikotarpis, ar, vis dėlto, šio straipsnio 2 dalyje nustatytojo maksimalaus termino turi neviršyti bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis. Pritarti. TD64
pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę, jos vykdymo terminas nesikeičia. Ši nuostata turėtų būti patikslinta atsižvelgiant į tai, kad skirtingų minimalios priežiūros priemonių maksimalus terminas taip pat skiriasi, todėl, pvz. lankymąsi pas specialistą pakeitus bendruomenei naudingos veiklos atlikimu, minimalios priežiūros priemonės terminas negalės
Projekto
dalies 11 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Vaiko teisių apsaugos skyriaus“ įrašytinas žodis „administracijos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką (t.y. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
(rūpybos) nuostatų patvirtinimo“), vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma ne pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, o pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o jos nesant – pagal tėvų gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kitu atveju, reikėtų keisti aukščiau minėtąjį socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, nors jis projekto aiškinamajame rašte ir nepaminėtas kaip vienas iš poįstatyminių teisės aktų, kuris priėmus įstatymą turėtų būti pakeistas. Pritarti. TD8812
įstatymo nuostatų nuoseklumo, siūlytina projekto 8 straipsnio 2 dalį dėstyti šio straipsnio 1 dalimi, o 1 dalį – 2 dalimi. Be to, siekiant teisinio aiškumo, esamoje 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių „auklėjamojo poveikio priemonės“ įrašytini žodžiai „paskirtos šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais“. Pritarti. TD102
aiškumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūlytina po žodžio „priemonės“ įrašyti žodžius „šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais“, o taip pat išbraukti žodžius „išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus“. Pritarti. TD104
Projekto 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikų socializacijos centrą parenka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti gali tam įgaliojimus turintis švietimo ir mokslo ministras, o ne ministerija. Analogiška pastaba taikytina ir projekto
daliai. Pritarti. TD123
savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 9 dalyje nurodytam siūlymui parengti ir 10 dalyje nurodytam sprendimui priimti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 10 dalyje nėra numatytas joks Vaiko gerovės komisijos sprendimas. Joje numatytas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl kitų priemonių, numatytų įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, taikymo. Atsižvelgiant į tai, minėtosios nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti. TD125
turiniu nuostata, nustatanti, kad uždarame savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje privalo dalyvauti Vaiko gerovės komisijos atstovas, t.y. siūloma nustatyti, kad komisijos narių posėdyje privalo dalyvauti bent vienas komisijos narys, nors paskutiniame šios dalies sakinyje nustatyta, kad komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba atsisakyti nuostatos dėl komisijos atstovo privalomo dalyvavimo komisijos posėdyje, arba atskleisti komisijos atstovo, kuris nėra komisijos narys, statusą. Pritarti. TD129 12.
129
suprantamas projekto 12 straipsnio 9 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytos išimties „išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą“ reikšmė, t.y. nėra aišku, kokios šiame straipsnyje (ar tam tikrose konkrečiose dalyse) įtvirtintos nuostatos netaikomos savivaldybės administracijos direktoriui priimant šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą. Be to, šioje pastraipoje vietoj žodžio „šio“ įrašytinas žodis „šios“. Pritarti. TD1293
straipsnio 3 dalį, o į 13 straipsnio 4 dalį. Pritarti. TD1296
gerovės komisijos siūlymo atmetimo atvejis. Pritarti. TD12121415
projekto 12 straipsnio 14 ir 15 dalių nuostatas, siūlytina projekto 12 straipsnio 15 dalyje išbraukti žodžius „nuo teismo nutarties išduoti leidimą įsiteisėjimo dienos“. Pritarti. TD136
teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti kokiam laikotarpiui sustabdomas vidutinės priežiūros priemonės vykdymas, taip pat reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus priimti sprendimus dėl vidutinės priežiūros priemonės sustabdymo ar nutraukimo. Pritarti. TD1711
į tai, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomasis švietimas apims ir priešmokyklinio ugdymo programas, bei į tai, kad projekte nenumatytas minimalus amžius, nuo kada vaikui gali būti skiriama minimalios priežiūros priemonė, svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „įgyti“ nereikėtų įrašyti žodžio „priešmokyklinį“. Pritarti. TD182433 18.
182433
minimalios priežiūros priemonė, atstovai pagal įstatymą už šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys įstatymai nenumato vaiko atstovams pagal įstatymą nei administracinės, nei kitokios atsakomybės už pareigų, susijusių su minimalios priežiūros priemonės įgyvendinimu, nevykdymą, todėl nėra aišku, kaip būtų taikoma ir įgyvendinama projekto nuostata dėl vaiko atstovų atsakomybės. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatai. Pritarti. TD21222324282930
suvienodinti projekte vartojamas formuluotes bei siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 9 punkte, 22 ir 23 straipsnio pavadinimuose, 23 straipsnio 1 ir 2 dalių preambulėse, 2 dalies 1 punkte, 24 straipsnio pavadinime, 1 dalies preambulėje ir 2 punkte, 2 dalies preambulėje ir 2 punkte, 28 straipsnio 3 ir
straipsnio 4 dalies 5 punkte ir 7 dalies 4 punkte po žodžių „vidutinės priežiūros“ išbraukti žodį „priemonės“. Pritarti. TD214
atsako už vaiko teisių pažeidimą ar neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis. Ši nuostata tikslintina, nes Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta administracinė atsakomybė juridiniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys. Pritarti. TD221 21.
221
įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo per
socializacijos centrui, derintina su projekto 10 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dar turi parinkti švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, t.y. svarstytina, ar 3 darbo dienų laikotarpis nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo yra pakankamas švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai parinkti vaikų socializacijos centrą ir apie tai informuoti švietimo ir mokslo ministrą. Nepritarti. Manytina, kad nustatytas terminas pakankamas. TD223
nurodytą mokymo sutartį. Pritarti. TD2424
„svečiavimosi“ ir formuluotės „buvimo pas juos“ turinys. Pritarti. TD
2616
įrašytinas žodis „priemonių“. Pritarti. TD29301778
straipsnio 7 dalies 8 punkte po žodžių „teritorine policijos“ įrašytinas
priežiūros“ įrašytinas žodis „priemonės“. Pritarti. TD3044
nuostata, kad savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro prašymo gavimo surenka reikalingą informaciją, derintina su projekto 22 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad minėtą informaciją vaiko gerovės komisija surenka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos. Pritarti. 2.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-05-12 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektą
kompetenciją neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
15 Lietuvos savivaldybių asociacija, pakartotinai išanalizavusi Lietuvos Respublikos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektą, teikia šiuos savivaldybių siūlymus:
sutinka“ nes vaikas, turintis psichikos ar elgesio sutrikimų, negali adekvačiai įvertinti jam reikalingos pagalbos poreikį. O Savivaldybės vaiko gerovės komisija, jog siekiant vaiko gerovės pagalba būtina, sprendimą priima atsižvelgdama į specialistų siūlymus. Pritarti. Lietuvos savivaldybių asociacija1724
straipsnio 2 dalies 4 punktą po žodžių „gerbti mokytojus“ įrašyti žodžius „minimalią priežiūrą vykdantį asmenį“. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė,
12
1Argumentai:
Delinkventinio elgesio vaikams ypač reikalingi sportiniai užsiėmimai. Sportinėje veikloje judrūs vaikai dažnai pasiekia gerų rezultatų, atranda tikslą, motyvaciją, kas teigiamai įtakoja jų elgesį.
Siūlau minimalios priežiūros priemonę, įpareigojančią vykdyti naudingą veiklą bendruomenėse, praplėsti naudinga darbine veikla ugdymo ar kitose viešojo sektoriaus institucijose. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) lankyti vaikų dienos centrą ar kitą NVO,
švietimo, kultūros, ar sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią, ar darbinę veiklą vykdančią bendruomenėje įstaigą ar organizaciją;“ Pritarti iš dalies. Manytina, kad santrumpos „NVO“ įrašymas yra perteklinis, todėl siūloma jį išbraukti. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė614
2Argumentai:
Žr. 6 str., 1 d., 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir galima teigiamai veikti vaiko elgesį;
615
nepilnametystės dar nepilnai suvokia, kas jiems yra gerai, tuo labiau negali nuspręsti, koks gydymo metodas jiems yra tinkamas. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
5) gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus, jeigu vaikas sutinka;
617
4Argumentai:
Žr. 6 str., 1 d., 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) atlikti bendruomenei arba ugdymo ar kitai viešojo sektoriaus institucijai naudingą darbinę veiklą. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Vadovaujantis Švietimo įstatymo nuostatomis, vietoj žodžio „ugdymo“ siūlytina rašyti žodį „švietimo“. taip pat siūlytina braukti žodį „darbinę“, nes susiaurinama veiklų rūšis. Įstatymo projekte yra pateikta sąvoka „Bendruomenei naudinga veikla“, kuri apibrėžia, kad tai gali būti edukacinė, kūrybinė, meninė ar kita veikla. Be to, tai dubliuojasi su Seimo narės pateiktu siūlymu 6 straipsnio 1 dalies
veiklą vykdančią instituciją. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė71
5Argumentai:
Bendravimo su vaikais tobulinimo kursai turi būti viena iš kompleksiškai teikiamų pagalbos šeimai priemonių. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai dėl vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal
įstatymą pozityviosios tėvystės, socialinių arba kitų įgūdžių stokos ar jų nebuvimo, kitų socialinės rizikos veiksnių ar aplinkybių gali būti (yra) neveiksmingas vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymas, vaikui ir šeimai kompleksiškai teikiama švietimo pagalba, socialinė parama, sveikatos priežiūros paslaugos ir pozityviosios tėvystės kursai tėvams švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Nepritarti. Manytina, kad siūloma nuostata yra perteklinė, nes teikiamo įstatymo projekto 9 str. 1 d. 2 punkte jau yra nustatyta pagalbos tėvams priemonė – lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, o 9 str. 1 d. 3 punkte – dalyvauti pozityviosios tėvystės ugdymo mokymuose. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė91
6Argumentai:
Būtina dirbti ne tik su vaiku, bet ir su tėvais, nes dažnu atveju vaiko delinkventinio elgesio priežastys glaudžiai susijusios su netinkamu tėvų gyvenimo būdu, tėvų turimų žinių ar įgūdžių stoka, nepalankia vaiko vystymuisi aplinka, sunkumais ar krizėmis, kurias šeima išgyvena.
Tėvams ar vaiko įstatyminiams atstovams siūlau sudaryti sąlygas gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų; dalyvauti reabilitacijos programose; dalyvauti reintegracijos programose; integruotis į darbo rinką. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų
globos įstaigą), kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, gali būti siūlomos kitos pagalbos priemonės:
1) lankytis pas specialistą;
2) lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;
3) dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos ir kitose programose ar mokymuose;
4) dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese;
5) gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas;
6) gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų;
7) dalyvauti reabilitacijos programose;
8) dalyvauti reintegracijos programose;
9) integruotis į darbo rinką. 6) 10) kitos pagalbos priemonės, kurios turėtų teigiamos įtakos veiksmingai vykdyti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemones, vaiko elgesio pokyčiams.“
1211
bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybė yra perteklinė. Tiek mokyklose, tiek socializacijos centruose labai trūksta psichologų, socialinių darbuotojų, specialiųjų pedagogų, todėl manytina, kad daug efektyviau būtų steigti papildomus šių specialistų etatus, o ne tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus etatus.
Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atitinkamai išbraukti žodžius „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius“ ir kituose įstatymo projekto straipsniuose. 1. Į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl:
1) vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo (toliau – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius), seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);
Nepritarti. 2015 m. atliktoje Valstybės kontrolės audito ataskaitoje (pabrėžiama, kad savivaldybėje turi būti paskirtas asmuo, kuriam būtų pavesta rūpintis vaiku, stebėti, kaip vaikas vykdo paskirtą priemonę, vertinti jos vykdymo veiksmingumą, konsultuoti priemonės vykdytoją, vaiko atstovus pagal įstatymą ir organizuoti jiems reikalingos pagalbos teikimą. Labai svarbu, kad savivaldybėje vyktų glaudus visų tarnybų bendradarbiavimas, tačiau šis procesas turi būti tikslingai koordinuojamas, numačius konkrečiam asmeniui funkcijas ir atsakomybę šioje srityje. Manytina, kad koordinatoriaus atsiradimas sudarytų galimybę veiksmingiau koordinuoti vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, reikalingų paslaugų ir pagalbos vaikui ir šeimai teikimą, vaiko integracijos į bendruomenę procesus. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė1211
8Argumentai:
Jeigu vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, tuomet siūlau, sprendimo dėl priežiūros priemonės skyrimo terminą sutrumpinti iki 5 darbo dienų.
Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
paties ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, savivaldybės administracijos direktorius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą vieną iš sprendimų priima ne vėliau kaip per 10 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, kitais atvejais – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pritarti. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė1213
9Argumentai:
Vaikui skiriant vidutinę priežiūrą būtina, kad teismas turėtų kuo išsamesnę informaciją apie vaiką, o vaikų ir paauglių psichiatro išvada padėtų teismui objektyviai priimti galutinį sprendimą ir paskirti socializacijos centro tipą. Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Savivaldybės administracijos direktoriaus
prašyme teismui dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą turi būti nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės terminas, informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, apie vaikui skirtą (skirtas) Baudžiamajame kodekse nustatytą (nustatytas) auklėjamojo poveikio priemonę (priemones) (jeigu buvo skirtos), išskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiamas vaiko sveikatos pažymėjimas, vaikų ir paauglių psichiatro išvada.
Prie šioje dalyje nurodyto prašymo teismui pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, protokolas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir tari raštu pateiktos išvados, Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros vaikui skyrimo, kiti prašymą pagrindžiantys dokumentai. Nepritarti. Pažymėtina, kad vaikų sveikatos pažymėjime bus integruota ir vaikų ir paauglių psichiatro išvada. Numatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama tarpinstitucinio veiksmų plano (patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2015-12-22 įsakymu Nr. V-1325) 4.1.4 priemonę, reglamentuos vaiko sveikatos pažymėjimo (forma Nr. 027-1/a) išdavimo tvarką, kai vaikas siunčiamas į socializacijos centrą, kurioje bus nustatytas privalomas gydytojo ir vaikų ir paauglių psichiatro išvados pateikimas. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė1727
10Argumentai:
Nepilnamečiai vaikai dar neturi finansinių pajam, kad atlyginti padarytą žalą, todėl siūlau žalą atlyginti atliekant naudingą darbinę veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) įstatymų nustatytais atvejais atsakyti už savo
veiksmus arba atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atliekant naudingą darbinę veiklą. Nepritarti. Siūlymas apsiriboti tik darbine veikla atlyginant padarytą žalą susiaurina įstatymais nustatytos žalos atlyginimo būdus ir formas. Naudinga darbinė veikla gali būti tik viena iš padarytos žalos atlyginimo formų. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė1922
11Argumentai:
Vaiko elgesio stebėseną siūlau vykdyti elektroniniame registre, kuris būtų pasiekiamas nustatytų sričių, dirbančių su vaiku, specialistams.
Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) fiksuoti elektroniniame registre su vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymu susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius ir atlikti jų stebėseną;“ Nepritarti. Neaišku, kokiu teisės aktu yra reglamentuojamas elektroninis registras, jo turinys, kas yra jo valdytojas ir duomenų tvarkytojas, kaip minimalios priežiūros priemonę vykdantys asmuo galės juo naudotis ir pan. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė2115
12Argumentai:
Socializacijos centruose siūlau palikti tik ikiprofesinį mokymą, o profesinio mokymo – atsisakyti. Profesinį mokymą apsunkina tai, kad vaikai į socializacijos centrą atvyksta įvairiu mokslo metų laiku (ištisus metus), todėl vaikas atvykęs pvz., gruodį ar sausį jau nebespėja išmokti visos programos. Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
5) sudaro sąlygas vaiko saviraiškai, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, sudaro galimybes vaikams pasirinkti ikiprofesinį ugdymą, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, ugdo vaikų socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatinant jų savarankiškumą ir rengiant juos integracijai į visuomenę;
Nepritarti. Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas plėtoti ne tik ikiprofesinį ugdymą, kuris yra skirtas vaikams nuo 14 iki 16 metų, bet ir sudaryti profesinio mokymo galimybes vaikams nuo 16 metų, ypač tiems, kurie nesimokys pagal vidurinio ugdymo programą. Pažymėtina, kad vaikų socializacijos centrams siūloma įgyvendinti ne profesinio mokymo programą, o atskirus jos modulius, kurie sudaro galimybes lanksčiai taikyti turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiri centrai jau keleri metai sėkmingai tai įgyvendina. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė2137 13.
Argumentai: Vaiko elgesio stebėseną siūlau vykdyti elektroniniame registre, kuris būtų pasiekiamas nustatytų sričių, dirbančių su vaiku, specialistams. Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) vykdyti vaiko elgesio pokyčių stebėseną elektroniniame
registre, siekiant parengti vaiką jo integracijai į visuomenę;“
224
14Argumentai:
Vaikui skiriant vidutinę priežiūrą būtina, kad teismas turėtų kuo išsamesnę informaciją apie vaiką ir galėtų objektyviai priimti galutinį sprendimą ir paskirti socializacijos centro tipą. Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pristatant į vaikų socializacijos centrą
vaiką, kuriam paskirta vaiko vidutinės priežiūros priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, teismo leidimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, vaiko išsilavinimo pažymėjimas arba pažyma apie vaiko mokymosi pasiekimus, pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma apie asmens specialiuosius ugdymo (ugdymosi) poreikius, jeigu buvo atliktas įvertinimas, pažyma iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi, apie jo išregistravimą iš Mokinių registro, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos išvados, Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos išvada, vaiko sveikatos pažymėjimas, vaikų ir paauglių psichiatro išvada, vaiko charakteristika. Jeigu vaikui buvo taikyta vaiko minimalios priežiūros priemonė, turi būti pateikiama vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdžiusio asmens ataskaita.“ Nepritarti.
Nėra aišku, kokiu pagrindu išbraukiami žodžiai „jeigu buvo atliktas įvertinimas“, nes praktikoje yra nemažai atvejų, kai vaiko specialieji ugdymosi poreikiai nebuvo įvertinti, nes tėvai nesutinka. Argumentai dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus svarbos ir reikalingumo pateikti prie Seimo narės pasiūlymo Nr. 7. Argumentai dėl vaikų ir paauglių psichiatro išvados pateiktos prie Seimo narės pasiūlymo Nr. 9. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė225
15Argumentai:
Siūlau atsisakyti nuostatos, kad vaikas, kuriam yra paskirta vidutinė priežiūros priemonė galėtų atvykti į socializacijos centrą neturėdamas visų reikalingų dokumentų. Teismas priimdamas sprendimą skirti vidutinę priežiūros priemonę, turėtų būti nuodugniai išnagrinėjęs visas pažymas ir dokumentus, nurodytus 22 straipsnio 4 dalyje, todėl yra nesuprantama, kodėl Vaiko gerovės komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo organizuoja reikiamų dokumentų surinkimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį:
socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo ir, jeigu yra galimybė, šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai nepateikiami, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija organizuoja šių dokumentų surinkimą ir pateikimą vaikų socializacijos centrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos. Nepritarti.
Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 22 straipsnio 5 dalyje kalbama ne apie vaikui paskirtą vidutinės priežiūros priemonę, o apie auklėjamojo poveikio priemonę, kai vaikas į centrą patenka vadovaujantis Baudžiamojo kodekso nuostatomis. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė322
16Argumentai:
Kuomet vaikas yra nukreipiamas į socializacijos centrą, jo krepšelis lieka tos teritorijos savivaldybės, kurioje yra registruotas vaikas, mokymosi įstaigoje. Socializacijos centrų veikla yra finansuojama iš Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamų asignavimų. Vaiko krepšelio pervedimas socializacijos centrui, užtikrintų šios įstaigos papildomą finansavimą. Teismas, priimdamas sprendimą skirti vaikui vidutinę priežiūrą, galėtų įpareigoti vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją tvirtinant ir perskaičiuojant tų metų savivaldybės biudžetą vaiko, kuriam skiriama vidutinė priežiūra, moksleivio krepšelį perduoti socializacijos centrui. Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį:
„2. Vaikų socializacijos centrai finansuojami
Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vaikų ugdymas vaikų socializacijos centruose papildomai finansuojamas iš savivaldybės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, biudžeto lėšų. Nepritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-02 nutarimu Nr. 202 yra pateikusi neigiamą išvadą dėl papildomo centrų finansavimo ir pateikusi išsamius argumentus. Siūloma įtvirtinti nuostata sudarytų prielaidas dvigubai finansuoti vaikų, besimokančių vaikų socializacijos centruose, ugdymą ir išlaikymą, nes vaikų socializacijos centrams, kaip valstybės biudžetinėms įstaigoms, lėšos skiriamos iš Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais įgyvendina valstybės, kaip vaikų socializacijos centro savininkės, teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Be to, atsižvelgiant į vaikų patekimo į vaikų socializacijos centrus specifiškumą, t. y. kad mokinių, atvykstančių iš savivaldybių mokyklų į vaikų socializacijos centrus, skaičius nuolat kinta, būtų sudėtinga dažnai vykdyti mokinio krepšelio lėšų perskirstymą. 2. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė,
15 Argumentai: Delinkventinio elgesio vaikams ypač reikalingi sportiniai užsiėmimai. Sportinėje veikloje judrūs vaikai dažnai pasiekia gerų rezultatų, atranda tikslą, motyvaciją, kas teigiamai įtakoja jų elgesį. Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) sudaro sąlygas vaiko saviraiškai, organizuoja neformaliojo švietimo, sporto veiklas, sudaro galimybes vaikams pasirinkti ikiprofesinį ugdymą, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, ugdo vaikų socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatinant jų savarankiškumą ir rengiant juos integracijai į visuomenę;“ Pritarti. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė,
13 Pasiūlymas: Pakeisit 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyt taip: „3) dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo programose, sporto užsiėmimuose, ikiprofesiniame ugdyme, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, gauti kvalifikuotą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;
Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narės V. V. Margevičienės bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas ir Komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti vaikų socializacijos centrų veiklos dalinio finansavimo galimybes savivaldybių, iš kurių į šiuos centrus atvyksta vaikai, biudžetų lėšomis. 7. Balsavimo rezultatai: 6 – už; 0 – prieš; 2 – susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raminta Popovienė. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
I
2016 m. birželio 23 d. Nr. 106-P-33
dalyvavo: Komiteto nariai: Raimundas Paliukas, Rima Baškienė, Šarūnas Birutis, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jarolav Narkevič, Audronė Pitrėnienė, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėja Aistė Laurinavičiūtė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Giedrė Buinauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-1922 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto (toliau – projektas) 2 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai ir teisinės reikšmės neturintys žodžiai „gyvenantiems savivaldybės teritorijoje“, nes šioje dalyje siekiama apibrėžti kompleksiškos pagalbos turinį, o ne šios pagalbos gavėjų gyvenamosios vietos reikalavimus. Be to, ši formuluotė stokoja ir loginio aiškumo, nes visi Lietuvos gyventojai gyvena kažkurios savivaldybės teritorijoje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-1962
vietoj žodžio „vienių“ įrašytinas žodis „vienų“. Pritarti 3.
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-1964 3.Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino turi neviršyti pratęstasis (t.y. papildomai pridėtas) minimalios priežiūros priemonės laikotarpis, ar, vis dėlto, šio straipsnio 2 dalyje nustatytojo maksimalaus termino turi neviršyti bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis. Pritarti Argumentai: atsižvelgiant į TD 3 pastabą, tikslinami 6 str. 4 d. antras sakinys. Jame nurodoma, kad bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis negali viršyti šio straipsnio 2 d. nustatyto maksimalaus minimalios priežiūros priemonės termino, jei minimalios priežiūros priemonė pratęsiama. Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, pakeisti nauja redakcija išdėstytą 6 str. 4 d. 2 sakinį ir jį išdėstyti taip: „Vaiko Jeigu minimalios priežiūros priemonė gali būti pratęstapratęsiama, bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis negali viršyti ne ilgesniam, kaip šio straipsnio 2 dalyje nustatytaso, maksimalaus minimalios priežiūros priemonės terminuio.”
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-1964
4Projekto 6 straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje siekiama nustatyti,
kad pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę, jos vykdymo terminas nesikeičia. Ši nuostata turėtų būti patikslinta atsižvelgiant į tai, kad skirtingų minimalios priežiūros priemonių maksimalus terminas taip pat skiriasi, todėl, pvz. lankymąsi pas specialistą pakeitus bendruomenei naudingos veiklos atlikimu, minimalios priežiūros priemonės terminas negalės išlikti tas pats. Pritarti Argumentai: atsižvelgiant į TD 4 pastabą dėl 6 str. 4 d. trečio sakinio, nurodoma, kad pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę, jos vykdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 d.
Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, pakeisti nauja redakcija išdėstytą 6 str. 4 d. 3 sakinį ir jį išdėstyti taip: „Pakeitus vaiko minimalios priežiūros priemonę, jos vykdymo terminas nesikeičia nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas.“
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19 7, 12, 19, 21,22
straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalies 3 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 3 dalies 11 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Vaiko teisių apsaugos skyriaus“ įrašytinas žodis „administracijos“.<...>
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-1972
(t.y. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“), vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma ne pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, o pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o jos nesant – pagal tėvų gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kitu atveju, reikėtų keisti aukščiau minėtąjį socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, nors jis projekto aiškinamajame rašte ir nepaminėtas kaip vienas iš poįstatyminių teisės aktų, kuris priėmus įstatymą turėtų būti pakeistas. Pritarti Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, pakeisti nauja redakcija išdėstytą 7 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai kompleksinė pagalba yra neveiksminga ir atsiranda vaiko globos (rūpybos) nustatymo pagrindai, pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o jos nesant – pagal tėvų gyvenamąją vietą vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu savivaldybės administracijos direktorius vaikui nustato vaiko laikinąją globą (rūpybą). Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas ir priežiūra organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais.“
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-198
dėstyti šio straipsnio 1 dalimi, o 1 dalį – 2 dalimi. Be to, siekiant teisinio aiškumo, esamoje 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių „auklėjamojo poveikio priemonės“ įrašytini žodžiai „paskirtos šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19102
„priemonės“ įrašyti žodžius „šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais
atvejais“, o taip pat išbraukti žodžius „išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1,
iš dalies Pasiūlymas: patikslinti ir 10 str. 2 d. išdėstyti taip: „2. Vaiko minimalios priežiūros priemonės šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju gali būti skiriamos tik tada, kai yra išnaudotos visos švietimo pagalbos vaikui teikimo galimybės, išskyrus šio straipsnio
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19104
žodžiai „(ultima ratio)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19
vaikų socializacijos centrą parenka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija.
Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti gali tam įgaliojimus turintis švietimo ir mokslo ministras, o ne ministerija. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnio 4, 6, 8, 13-15 dalims, 13 straipsnio 4 daliai, 22 straipsnio 4 daliai. Pritarti Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, 10 str. 5 d., 12 str. 4, 6, 8, 13-15 d., 13 str. 4 d. ir 22 str. 4 d. vietoj žodžių „ministerijos įgaliota“ rašyti žodžius „ministro įgaliota“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19123
komisija per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 9 dalyje nurodytam siūlymui parengti ir 10 dalyje nurodytam sprendimui priimti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 10 dalyje nėra numatytas joks Vaiko gerovės komisijos sprendimas. Joje numatytas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl kitų priemonių, numatytų įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, taikymo. Atsižvelgiant į tai, minėtosios nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, pakeisti nauja redakcija išdėstytą 12 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus, surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 9 dalyje nurodytam siūlymui parengti bei šio straipsnio 9 ir 10 dalyjese nurodytam savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui priimti.“
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19125 11.
Projekto 12 straipsnio
savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje privalo dalyvauti Vaiko gerovės komisijos atstovas, t.y. siūloma nustatyti, kad komisijos narių posėdyje privalo dalyvauti bent vienas komisijos narys, nors paskutiniame šios dalies sakinyje nustatyta, kad komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba atsisakyti nuostatos dėl komisijos atstovo privalomo dalyvavimo komisijos posėdyje, arba atskleisti komisijos atstovo, kuris nėra komisijos narys, statusą. Nepritarti Argumentai: 12 str. 5 d. nurodoma, kad uždarame savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje be kitų dalyvių turi dalyvauti „mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, Vaiko gerovės komisijos atstovas“, o ne savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos atstovas. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19129
nurodytos išimties „išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą“ reikšmė, t.y. nėra aišku, kokios šiame straipsnyje (ar tam tikrose konkrečiose dalyse) įtvirtintos nuostatos netaikomos savivaldybės administracijos direktoriui priimant šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą. Be to, šioje pastraipoje vietoj žodžio „šio“ įrašytinas žodis „šios“. Pritarti Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, išbraukti pirmoje pastraipoje esančius žodžius „išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytą sprendimą“ ir naujos redakcijos 12 str. 9 d. pirmąją pastraipą išėdstyti taip: „9. Savivaldybės administracijos direktorius (išskyrus šio dalies 3 punkte nurodytą sprendimą), įvertinęs prašymą, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą ir kitą prašymo nagrinėjimo medžiagą, priima vieną iš šių sprendimų:”. 14.
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-191293
įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, o į 13 straipsnio 4 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-191296
ir (ar)“, nes šioje dalyje reglamentuojamas ne pareiškėjo prašymo, o Vaiko gerovės komisijos siūlymo atmetimo atvejis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-191215
leidimą įsiteisėjimo dienos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19136
teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti kokiam laikotarpiui sustabdomas vidutinės priežiūros priemonės vykdymas, taip pat reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus priimti sprendimus dėl vidutinės priežiūros priemonės sustabdymo ar nutraukimo. Pritarti Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabas, pakeisti nauja redakcija išdėstytą 13 str. 6 d. ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas areštas, suėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas sustabdomas tam laikotarpiui, kuriam skiriamas areštas, suėmimas. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas terminuotas laisvės atėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas nutraukiamas.“
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-191711 17.
Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomasis švietimas apims ir priešmokyklinio ugdymo programas, bei į tai, kad projekte nenumatytas minimalus amžius, nuo kada vaikui gali būti skiriama minimalios priežiūros priemonė, svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „įgyti“ nereikėtų įrašyti žodžio „priešmokyklinį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19 18,2433
minimalios priežiūros priemonė, atstovai pagal įstatymą už šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys įstatymai nenumato vaiko atstovams pagal įstatymą nei administracinės, nei kitokios atsakomybės už pareigų, susijusių su minimalios priežiūros priemonės įgyvendinimu, nevykdymą, todėl nėra aišku, kaip būtų taikoma ir įgyvendinama projekto nuostata dėl vaiko atstovų atsakomybės. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatai. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabas, 18 str. 3 d. ir 24 str. 3 d. vietoj žodžių „šiame įstatyme“ rašyti žodį „įstatymuose“. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19
suvienodinti projekte vartojamas formuluotes bei siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 9 punkte, 22 ir 23 straipsnio pavadinimuose, 23 straipsnio 1 ir 2 dalių preambulėse, 2 dalies 1 punkte, 24 straipsnio pavadinime, 1 dalies preambulėje ir 2 punkte, 2 dalies preambulėje ir 2 punkte, 28 straipsnio 3 ir
straipsnio 4 dalies 5 punkte ir 7 dalies 4 punkte po žodžių „vidutinės priežiūros“ išbraukti žodį „priemonės“.
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19214
atsako už vaiko teisių pažeidimą ar neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis. Ši nuostata tikslintina, nes Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta administracinė atsakomybė juridiniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys. Pritarti Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabas, vietoj žodžių „Vaikų socializacijos centras“ rašyti žodžius „Vaikų socializacijos centro direktorius ir darbuotojai“ ir naujos redakcijos 21 str. 4 d. išdėstyti taip: „4. Vaikų socializacijos centraso vadovas ir darbuotojai už vaiko teisių pažeidimą ar neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis, už nepranešimą apie vaiko teisių pažeidimą ar melagingos informacijos suteikimą arba vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.”
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19221 21.
Projekto 22 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo per
socializacijos centrui, derintina su projekto 10 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dar turi parinkti švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, t.y. svarstytina, ar 3 darbo dienų laikotarpis nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo yra pakankamas švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai parinkti vaikų socializacijos centrą ir apie tai informuoti švietimo ir mokslo ministrą. Nepritarti Argumentai: laikomasi nuomonės, kad nustatytas terminas yra pakankamas parinkti vaikų socializacijos centrą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19223
nurodytą mokymo sutartį. Pritarti Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabas, pakeisti nauja redakcija išdėstytą 22 str. 3 d. 1 sakinį ir jį išdėstyti taip: „3. Vaikui atvykus į vaikų socializacijos centrą, Švietimo įstatymo nustatyta tvarka pasirašoma mokymo sutartis, šio centro administracija pasirašytinai supažindina vaiką jam suprantama kalba ir vaiko atstovą pagal įstatymą su jų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, kurias jie turi vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu, šios priemonės nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmėmis, taip pat su vaikų socializacijos centro veikla, vaikų elgesio ir vidaus tvarkos taisyklėmis.“
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-192424
„svečiavimosi“ ir formuluotės „buvimo pas juos“ turinys. Pritarti
Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, išbraukti žodžius „buvimo pas juos“ ir 24 str.
taip: „4) užtikrinti tinkamą vaiko aprūpinimą drabužiais, avalyne, higienos ir kitomis būtinomis priemonėmis, kai vaikas yra vaikų socializacijos centre, tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas jo svečiavimosi, atostogų, buvimo pas juos metu ir vaiko grįžimą laiku į vaikų socializacijos centrą bei nedelsdami informuoti teritorinę policijos įstaigą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių ir vaikų socializacijos centrą, jeigu vaikas negali ar vengia grįžti į vaikų socializacijos centrą, yra savavališkai iš jo pasišalinęs;“. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19266
įrašytinas žodis „priemonių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-19 29,301778
„teritorine policijos“ įrašytinas žodis „įstaiga“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-1929 2,331
priežiūros“ įrašytinas žodis „priemonės“. Pritarti iš dalies Argumentai: siūloma 29 str. 2 d. 3 p. ir 3 d. 1 p. po žodžių „vidutinės priežiūros“ rašyti žodį „priemonių“ (ne
„priemonės“), nes pagal 6 str. 3 d. vaikui gali būti paskirta ir kelios
tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-193044 27.
Projekto 30 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostata, kad savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro prašymo gavimo surenka reikalingą informaciją, derintina su projekto 22 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad minėtą informaciją vaiko gerovės komisija surenka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos. Pritarti Pasiūlymas: atsižvelgiant į TD pastabą, patikslinti ir naujos redakcijos 30 str. 4 d. 4 p. išdėstyti taip: „4) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro prašymo gavimo informavimo apie vaiko atvykimą į vaikų socializacijos centrą dienos surenka ir vaikų socializacijos centrui pateikia šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus vaiko, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, dokumentus;“. 30. Europos teisės departamentas 2016-05-12 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo
pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Pritarti
lietuvių kalbos komisija
21 Siūlomos terminų apibrėžtys: bendruomenei naudinga vaiko veikla (toliau – bendruomenei naudinga veikla) – specialaus pasirengimo nereikalaujanti, neatlygintina ir laisvu nuo mokymosi metu vaiko vykdoma edukacinė, kūrybinė, meninė ar kita veikla bendruomenėje. Pritarti
22 Komplèksiškai teikiamà pagálba Kompleksinė pagalba vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) (toliau
Pasiūlymas: tikslinant 2 str.
2 d., ją patikslinti ir pagal VLKK pastabą, ir pagal TD pastabą, sakančią, kad turėtų būti išbraukti žodžiai „gyvenantiems savivaldybės teritorijoje“ ir 2 str. 2 d. išdėstyti taip: „2. Kompleksiškai teikiama pagalba Kompleksinė pagalba vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) (toliau – kompleksinė pagalba) - koordinuotas švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje. 33. VLKK23 Pagalbą vaikui ir (ar) jo atstovams teikiantis specialistas (toliau – specialistas)
24 Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra – vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama teigiamų jo elgesio pokyčių. Pritarti
25 Vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, šioLietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdantis vaikui paskirtą minimalios priežiūros priemonę. Pritarti
26 Vaiko minimalios priežiūros priemonė – vaikui taikomas įpareigojimas, kurį priemonė, kurią vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos neatitraukiant vaiko arba kiek įmanoma mažiau atitraukiant nuo jo atstovų pagal įstatymą ir pagal kurią vaikui skiriami įpareigojimai. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: patikslinti ir 2 str. 6 d. išdėstyti taip: „6.
6 d. išdėstyti taip: „6. Vaiko minimalios priežiūros priemonė – vaikui taikomas įpareigojimas, kurį priemonė, kurią vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos neatitraukiant vaiko arba kiek įmanoma mažiau atitraukiant nuo jo atstovų pagal įstatymą ir pagal kurią vaikui skiriami įpareigojimai. 37. VLKK27 Tvarkytina, derinti su ankstesnio termino apibrėžtimi. Pritarti Pasiūlymas: patikslinti ir 2 str. 7 d. išdėstyti taip:
„7. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė – vaikui taikomas įpareigojimaspriemonė,
kurįią vykdant vaikas yra ugdomas, prižiūrimas, jam teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos vaikų socializacijos centre.“
28 Vaikų socializacijos centras – valstybinė prie bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriama valstybinė specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemones. Pritarti
pasiūlymai: negauta Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija
15 Pakeisti 6 str. 1 d. 5 p., išbraukiant žodžius “jeigu vaikas sutinka”, nes vaikas, turintis psichikos ar elgesio sutrikimų, negali adekvačiai įvertinti jam reikalingos pagalbos pereikį. O Savivaldybės vaiko gerovės komisija, jog siekiant vaiko gerovės pagalba būtina, sprendimą priima atsižvelgdama į specialistų siūlymus. Pritarti
savivaldybių asociacija
24 Papildyti
priežiūrą` vykdantį asmenį”. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str.
(2016-05-31)612 Argumentai: Delinkventinio elgesio vaikams ypač reikalingi sportiniai užsiėmimai. Sportinėje veikloje judrūs vaikai dažnai pasiekia gerų rezultatų, atranda tikslą, motyvaciją, kas teigiamai įtakoja jų elgesį. Siūlau minimalios priežiūros priemonę, įpareigojančią vykdyti naudingą veiklą bendruomenėse, praplėsti naudinga darbine veikla ugdymo ar kitose viešojo sektoriaus institucijose. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) lankyti vaikų dienos centrą ar kitą NVO, švietimo, kultūros, ar sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią, ar darbinę veiklą vykdančią bendruomenėje įstaigą ar organizaciją Pritarti iš dalies Pasiūlymas: atsižvelgiant į Seimo narės V. V. Margevičienės argumentus ir pasiūlymus, patikslinti ir 6 str. 1 d. 2 p. išdėstyti taip: „2) lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, ar socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą paslaugas bendruomenėje vykdančią teikiančią įstaigą ar organizaciją, tarp jų – nevyriausybinę organizaciją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme;“. 2. Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)614 Argumentai: Žr. 6 str., 1 d., 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje,
konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir galima teigiamai veikti vaiko elgesį;
3Seimo narė V.V.
Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)615 Argumentai: Vaikai iki nepilnametystės dar nepilnai suvokia, kas jiems yra gerai, tuo labiau negali nuspręsti, koks gydymo metodas jiems yra tinkamas. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
5) gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus, jeigu vaikas sutinka;
(2016-05-31)617 Argumentai: Žr. 6 str., 1 d., 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) atlikti bendruomenei arba ugdymo ar kitai viešojo
sektoriaus institucijai naudingą darbinę veiklą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: atsižvelgiant į Seimo narės V. V. Margevičienės argumentus ir pasiūlymus, siūloma suderinti Švietimo įstatymą su šiuo įstatymo projektu ir vietoje žodžio „ugdymo“ rašyti žodį „švietimo“, nesusiaurinti galimų institucijų ar organizacijų sąrašo, nurodant, kad vaikas gali atlikti veiklą įvairaus tipo organizacijose ir vietoje žodžių „ar kitai viešojo sektoriaus institucijai“ rašyti žodžius „ar kitai įstaigai ar organizacijai“, neapriboti, kokią naudingą veiklą vaikas gali atlikti išbraukiant žodį „darbinę“, patikslinti ir 6 str. 1 d. 7 p. išdėstyti taip: „7) atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai ar institucijai naudingą veiklą.“
(2016-05-31)71 Argumentai: Bendravimo su vaikais tobulinimo kursai turi būti viena iš kompleksiškai teikiamų pagalbos šeimai priemonių. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kai dėl vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą pozityviosios tėvystės, socialinių arba kitų įgūdžių stokos ar jų nebuvimo, kitų socialinės rizikos veiksnių ar aplinkybių gali būti (yra) neveiksmingas vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymas, vaikui ir šeimai kompleksiškai teikiama švietimo pagalba, socialinė parama, sveikatos priežiūros paslaugos ir pozityviosios tėvystės kursai tėvams švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Nepritarti Argumentai: 7 straipsnis aptaria kompleksiškai teikiamą pagalbą vaikui ir šeimai. Pagal kompleksiškai teikiamos pagalbos sąvoką, kaip ji yra apibrėžta 2011-11-04 švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų bendrame įsakyme Nr. Nr. V-2068/A1-467/V-946, pozityvios tėvystės kursai nėra kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų dalis. Galimybė siūlyti vaiko atstovams pozityvios tėvystės ugdymo mokymus nurodyta teikiamo įstatymo projekto 9 str. 1 d. 3 p. (9 straipsnyje aptariama kita pagalba vaiko atstovams pagal įstatymą). 6. Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)91 Argumentai:
Būtina dirbti ne tik su vaiku, bet ir su tėvais, nes dažnu atveju vaiko delinkventinio elgesio priežastys glaudžiai susijusios su netinkamu tėvų gyvenimo būdu, tėvų turimų žinių ar įgūdžių stoka, nepalankia vaiko vystymuisi aplinka, sunkumais ar krizėmis, kurias šeima išgyvena. Tėvams ar vaiko įstatyminiams atstovams siūlau sudaryti sąlygas gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų; dalyvauti reabilitacijos programose; dalyvauti reintegracijos programose; integruotis į darbo rinką. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą), kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, gali būti siūlomos kitos pagalbos priemonės:
1) lankytis pas specialistą;
2) lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;
3) dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos ir kitose programose ar mokymuose;
4) dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese;
5) gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas;
6) gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų;
kitos pagalbos priemonės, kurios turėtų teigiamos įtakos veiksmingai vykdyti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemones, vaiko elgesio pokyčiams.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: atsižvelgiant į Seimo narės V. V. Margevičienės argumentus ir pasiūlymus, siūloma naujai teikiamus 7-9 punktus jungti su esančiu 3 punktu, patikslinti ir 9 str. 1 d. išdėstyti taip: „1.
taip: „1. Vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą), kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, gali būti siūlomos kitos pagalbos priemonės:
1) lankytis pas specialistą;
2) lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;
3) dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos, reabilitacijos, reintegracijos ir kitose programose, priemonėse ar mokymuose;
4) dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese;
5) gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas;
6) gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų;
67) kitos pagalbos priemonės, kurios turėtųinčios teigiamosą įtakosą veiksmingai vykdyti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonesių veiksmingam vykdymui,
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybė yra perteklinė. Tiek mokyklose, tiek socializacijos centruose labai trūksta psichologų, socialinių darbuotojų, specialiųjų pedagogų, todėl manytina, kad daug efektyviau būtų steigti papildomus šių specialistų etatus, o ne tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus etatus. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atitinkamai išbraukti žodžius „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius“ ir kituose įstatymo projekto straipsniuose. 1.
administracijos direktorių su prašymu dėl:
1) vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo(toliau
Nepritarti Argumentai: Valstybės kontrolės audito ataskaitoje (2015) pabrėžiama, kad savivaldybėje turi būti paskirtas asmuo, kuriam būtų pavesta rūpintis vaiku, stebėti, kaip vaikas vykdo paskirtą priemonę, vertinti paskirtosios priemonės vykdymo veiksmingumą, konsultuoti priemonės vykdytoją, vaiko atstovus pagal įstatymą ir organizuoti jiems reikalingos pagalbos teikimą. Labai svarbu, kad savivaldybėje vyktų glaudus bendradarbiavimas tarp visų tarnybų - šis procesas turi būti tikslingai koordinuojamas, numačius konkrečiam asmeniui funkcijas ir atsakomybę šioje srityje. Koordinatoriaus atsiradimas sudarys galimybę veiksmingiau koordinuoti vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, reikalingų paslaugų ir pagalbos vaikui ir šeimai teikimą, vaiko integracijos į bendruomenę procesus. 8. Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)1211 Argumentai: Jeigu vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, tuomet siūlau, sprendimo dėl priežiūros priemonės skyrimo terminą sutrumpinti iki 5 darbo dienų. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: “11.
Jeigu vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, savivaldybės administracijos direktorius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą vieną iš sprendimų priima ne vėliau kaip per 10 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, kitais atvejais – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.” Nepritarti Argumentai: šiuo metu galiojančiame Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas būtent 5 darbo dienų terminas, tačiau Lietuvos savivaldybių asociacija, merai ir praktikai siūlo terminą ilginti, nes praktikoje 5 darbo dienų neužtenka parengti dokumentus, surinkti būtiną informaciją, reikalingą sprendimui priimti ir įforminti įsakymus. 9. Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)1213 Argumentai: Vaikui skiriant vidutinę priežiūrą būtina, kad teismas turėtų kuo išsamesnę informaciją apie vaiką, o vaikų ir paauglių psichiatro išvada padėtų teismui objektyviai priimti galutinį sprendimą ir paskirti socializacijos centro tipą. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui
dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą turi būti nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės terminas, informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, apie vaikui skirtą (skirtas) Baudžiamajame kodekse nustatytą (nustatytas) auklėjamojo poveikio priemonę (priemones) (jeigu buvo skirtos), išskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiamas vaiko sveikatos pažymėjimas, vaikų ir paauglių psichiatro išvada.
Prie šioje dalyje nurodyto prašymo teismui pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, protokolas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir tari raštu pateiktos išvados, Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros vaikui skyrimo, kiti prašymą pagrindžiantys dokumentai.” Nepritarti Argumentai: vaikų sveikatos pažymėjime bus integruota ir vaikų ir paauglių psichiatro išvada. Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama tarpinstitucinio veiksmų plano, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2015-12-22 įsakymu Nr. V-1325, 4.1.4 priemonę, reglamentuos vaiko sveikatos pažymėjimo (forma Nr. 027-1/a) išdavimo tvarką, kai vaikas siunčiamas į socializacijos centrą, kurioje bus nustatytas privalomas gydytojo ir vaikų ir paauglių psichiatro išvados pateikimas. 10. Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)1727 Argumentai: Nepilnamečiai vaikai dar neturi finansinių pajam, kad atlyginti padarytą žalą, todėl siūlau žalą atlyginti atliekant naudingą darbinę veiklą. Pasiūlymas:
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) įstatymų nustatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba
atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atliekant naudingą darbinę veiklą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: siūlymas apsiriboti tik darbine veikla atlyginant padarytą žalą susiaurina įstatymais nustatytos žalos atlyginimo būdus ir formas, tačiau, atsižvelgiant į V. V. Margevičienės siūlymą akcentuoti, kad galima atlikti naudingą darbinę veiklą, siūloma ją keisti į šiame įstatyme vartojamą „bendruomenei naudingą veiklą“, patikslinti ir 17 str. 2 d.
2 d. 7 p. išdėstyti taip: „7) įstatymų nustatytais atvejais atsakyti už savo veiksmus arba atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, įskaitant ir bendruomenei naudingos veiklos atlikimą.“
(2016-05-31)1922 Argumentai: Vaiko elgesio stebėseną siūlau vykdyti elektroniniame registre, kuris būtų pasiekiamas nustatytų sričių, dirbančių su vaiku, specialistams. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) fiksuoti elektroniniame registre su vaiko minimalios
priežiūros priemonės vykdymu susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius ir atlikti jų stebėseną;“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: neaišku, kokiu teisės aktu yra reglamentuojamas elektroninis registras, jo turinys, kas yra jo valdytojas ir duomenų tvarkytojas, kaip minimalios priežiūros priemonę vykdantys asmuo galės juo naudotis ir pan., todėl siūloma atsisakyti fiksavimo elektroniniame registre, tačiau siūloma vietoje žodžio „atlikti“ rašyti žodį „vykdyti“, patikslinti ir 19 str. 2 d. 2 p. išdėstyti taip: „2) fiksuoti su vaiko minimalios priežiūros priemonės vykdymu susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius ir atlikti vykdyti jų stebėseną;“. 12. Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)2115 Argumentai: Socializacijos centruose siūlau palikti tik ikiprofesinį mokymą, o profesinio mokymo – atsisakyti. Profesinį mokymą apsunkina tai, kad vaikai į socializacijos centrą atvyksta įvairiu mokslo metų laiku (ištisus metus), todėl vaikas atvykęs pvz., gruodį ar sausį jau nebespėja išmokti visos programos.
Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
“5) sudaro sąlygas vaiko saviraiškai, organizuoja neformaliojo
švietimo veiklas, sudaro galimybes vaikams pasirinkti ikiprofesinį ugdymą, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, ugdo vaikų socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatinant jų savarankiškumą ir rengiant juos integracijai į visuomenę;” Nepritarti Argumentai: vaikų socializacijos centrams siūloma įgyvendinti ne profesinio mokymo programą, o atskirus jos modulius, kurie sudaro galimybes lanksčiai taikyti turinį. Kai kurie centrai jau keleri metai sėkmingai tai įgyvendina. 13. Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)2137 Argumentai: Vaiko elgesio stebėseną siūlau vykdyti elektroniniame registre, kuris būtų pasiekiamas nustatytų sričių, dirbančių su vaiku, specialistams. Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) vykdyti vaiko elgesio pokyčių stebėseną elektroniniame registre, siekiant parengti vaiką jo integracijai į visuomenę;“ Nepritarti Argumentai: neaišku, kokiu teisės aktu yra reglamentuojamas elektroninis registras, jo turinys, kas yra jo valdytojas ir duomenų tvarkytojas, kaip minimalios priežiūros priemonę vykdantys asmuo galės juo naudotis ir pan. 14. Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)224 Argumentai: Vaikui skiriant vidutinę priežiūrą būtina, kad teismas turėtų kuo išsamesnę informaciją apie vaiką ir galėtų objektyviai priimti galutinį sprendimą ir paskirti socializacijos centro tipą. Pasiūlymas:
Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta vaiko vidutinės priežiūros priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, teismo leidimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, vaiko išsilavinimo pažymėjimas arba pažyma apie vaiko mokymosi pasiekimus, pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma apie asmens specialiuosius ugdymo (ugdymosi) poreikius, jeigu buvo atliktas įvertinimas, pažyma iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi, apie jo išregistravimą iš Mokinių registro, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos išvados, Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos išvada, vaiko sveikatos pažymėjimas, vaikų ir paauglių psichiatro išvada, vaiko charakteristika. Jeigu vaikui buvo taikyta vaiko minimalios priežiūros priemonė, turi būti pateikiama vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdžiusio asmens ataskaita.“ Nepritarti Argumentai: siūloma nebraukti žodžių
„jeigu buvo atliktas įvertinimas“, nes praktikoje yra nemažai atvejų, kai
vaiko specialieji ugdymosi poreikiai nebuvo įvertinti, nes tėvai to daryti nesutinka. Dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus svarbos ir reikalingumo pastabos pateiktos aukščiau. Dėl vaikų ir paauglių psichiatro išvados pastabos pateiktos aukščiau. 15. Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-05-31)225 Argumentai: Siūlau atsisakyti nuostatos, kad vaikas, kuriam yra paskirta vidutinė priežiūros priemonė galėtų atvykti į socializacijos centrą neturėdamas visų reikalingų dokumentų.
Teismas priimdamas sprendimą skirti vidutinę priežiūros priemonę, turėtų būti nuodugniai išnagrinėjęs visas pažymas ir dokumentus, nurodytus 22 straipsnio 4 dalyje, todėl yra nesuprantama, kodėl Vaiko gerovės komisija per
surinkimą. Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį:
paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo ir, jeigu yra galimybė, šio straipsnio
dokumentai nepateikiami, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija organizuoja šių dokumentų surinkimą ir pateikimą vaikų socializacijos centrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: 22 str. 5 dalyje kalbama ne apie vaikui paskirtą vidutinės priežiūros priemonę, o apie auklėjamojo poveikio priemonę, kai vaikas į centrą patenka pagal Baudžiamąjį kodeksą Visgi, siūloma iš dalies atsižvelgti į V. V. Margevičienės pateiktus argumentus ir pasiūlymą, išbraukti žodžius „jeigu yra galimybė“, patikslinti ir 22 str. 5 d. išdėstyti taip: „5. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo ir, jeigu yra galimybė, šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai.
Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai nepateikiami, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija organizuoja šių dokumentų surinkimą ir pateikimą vaikų socializacijos centrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos.“
(2016-05-31)322 Argumentai: Kuomet vaikas yra nukreipiamas į socializacijos centrą, jo krepšelis lieka tos teritorijos savivaldybės, kurioje yra registruotas vaikas, mokymosi įstaigoje. Socializacijos centrų veikla yra finansuojama iš Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamų asignavimų. Vaiko krepšelio pervedimas socializacijos centrui, užtikrintų šios įstaigos papildomą finansavimą. Teismas, priimdamas sprendimą skirti vaikui vidutinę priežiūrą, galėtų įpareigoti vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją tvirtinant ir perskaičiuojant tų metų savivaldybės biudžetą vaiko, kuriam skiriama vidutinė priežiūra, moksleivio krepšelį perduoti socializacijos centrui. Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį:
„2. Vaikų socializacijos centrai finansuojami Švietimo įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vaikų ugdymas vaikų socializacijos centruose papildomai finansuojamas iš savivaldybės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, biudžeto lėšų“. Nepritarti Argumentai: Vyriausybė 2016-03-02 nutarimu Nr. 202 yra pateikusi neigiamą išvadą dėl papildomo centrų finansavimo ir pateikusi išsamius argumentus.
Siūloma įtvirtinti nuostata sudarytų prielaidas dvigubai finansuoti vaikų, besimokančių vaikų socializacijos centruose, ugdymą ir išlaikymą, nes vaikų socializacijos centrams, kaip valstybės biudžetinėms įstaigoms, lėšos skiriamos iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais įgyvendina valstybės, kaip vaikų socializacijos centro savininkės, teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Be to, atsižvelgiant į vaikų patekimo į vaikų socializacijos centrus specifiškumą, t. y. kad mokinių, atvykstančių iš savivaldybių mokyklų į vaikų socializacijos centrus, skaičius nuolat kinta, būtų sudėtinga dažnai vykdyti mokinio krepšelio lėšų perskirstymą. 17. Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-06-14)2115 Argumentai:
Delinkventinio elgesio vaikams ypač reikalingi sportiniai užsiėmimai. Sportinėje veikloje judrūs vaikai dažnai pasiekia gerų rezultatų, atranda tikslą, motyvaciją, kas teigiamai įtakoja jų elgesį. Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) sudaro sąlygas vaiko saviraiškai, organizuoja neformaliojo švietimo, sporto veiklas, sudaro galimybes vaikams pasirinkti ikiprofesinį ugdymą, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, ugdo vaikų socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatinant jų savarankiškumą ir rengiant juos integracijai į visuomenę;“ Nepritarti Argumentai: Švietimo įstatymo 15 str. 2 d. nurodyta, kad „Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos.”, todėl įstatymo projekte minimos neformaliojo švietimo veiklos apima ir sporto veiklas. Manoma, kad būtų netikslinga išskirti vieną iš neformaliojo vaikų švietimo rūšių. 18. Seimo narė V.V.
Seimo narė V.V. Margevičienė (2016-06-14)2313 Pasiūlymas: Pakeisit 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyt taip: „3) dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo programose, sporto užsiėmimuose, ikiprofesiniame ugdyme, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, gauti kvalifikuotą švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;
Nepritarti Argumentai: Švietimo įstatymo 15 str. 2 d. nurodyta, kad „Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos.”, todėl įstatymo projekte minimos neformaliojo švietimo veiklos apima ir sporto veiklas. Manoma, kad būtų netikslinga išskirti vieną iš neformaliojo vaikų švietimo rūšių. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komitetas 2016-05-18 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4284 ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į
reikalų komitetas. Pritarti
savivaldybių komitetas 2016-06-01 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-4284 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus ir siekiant, kad pagalbos priemonių šeimai ir kitiems vaiko atstovams teisinis reglamentavimas būtų parengtas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pritarti 3.
valdymo ir savivaldybių komitetas
1 Argumentai: siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytus savivaldybės bendruomenės ir gyvenamosios vietos bendruomenės apibrėžimus, tikslintina projekte naudojama sąvoka „bendruomenei naudinga veikla“. Pasiūlymas: Siūloma nustatyti sąvokos „bendruomenei naudinga veikla“ apibrėžimą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: siūloma šio įstatymo projekte vartoti su VLKK suderintą „bendruomenei naudingos veiklos“ apibrėžimą, 2 str. 2 d. išdėstant taip: „1. Bendruomenei naudinga vaiko veikla (toliau – bendruomenei naudinga veikla) - neatlygintina ir laisvu nuo mokymosi metu vaiko vykdoma edukacinė, kūrybinė, meninė ar kita veikla bendruomenėje.“
valdymo ir savivaldybių komitetas
8 Argumentai: Nepilnamečio atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateikiamą vaikų socializacijos centro sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Vaikų socializacijos centras – valstybinė bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriama
specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemones“. Pritarti Pasiūlymas: siūloma šio įstatymo projekte vartoti su VLKK suderintą ir pagal VVSK patikslintą „vaikų socializacijos centro“ apibrėžimą, 2 str. 8 d. išdėstant taip: „8. Vaikų socializacijos centras - valstybinė prie bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriama valstybinė specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemones.“ 5.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2016-06-22 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narės V. V. Margevičienės bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas ir Komiteto pasiūlymą. Pritarti
reikalų ir darbo komitetas 2016-06-22 Siūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti vaikų socializacijos centrų veiklos dalinio finansavimo galimybes savivaldybių, iš kurių į šiuos centrus atvyksta vaikai, biudžetų lėšomis. Nepritarti Argumentai: Vyriausybė 2016-03-02 nutarimu Nr. 202 yra pateikusi neigiamą išvadą dėl papildomo centrų finansavimo. Siūloma nuostata vaikų socializacijos centrus papildomai finansuoti iš savivaldybių biudžetų sudarytų prielaidas dvigubai finansuoti vaikų, besimokančių vaikų socializacijos centruose, ugdymą ir išlaikymą. Vaikų socializacijos centras pagal teisinę formą ir vykdomas funkcijas yra valstybinė mokykla, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto (Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų biudžeto asignavimų) taikant mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. Vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 24.2.2.3 papunkčiu, vaikų socializacijos centras yra priskirtas prie mokyklų, skirtų mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad vaikų socializacijos centras yra valstybinė bendrojo ugdymo mokykla, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemonę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, vaikų socializacijos centrai finansuojami Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Formaliojo ir neformaliojo švietimo programoms finansuoti iš valstybės biudžeto valstybiniuose vaikų socializacijos centruose taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas. 7.1 Komiteto sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4284(2) pagal Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento, Sveikatos reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų, Seimo narės V. V. Margevičienės, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui jį svarstyti skubos tvarka. Komiteto išvadai ir teikti Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11; prieš – 0; susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Raimundas Paliukas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Įstatymo projektas XIIP-4284(2). Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas