Lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti Įstatymo pavadinimą, išdėstant jį taip: „Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas.“
Papildyti Įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalis ir Įstatymo 1 straipsnį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
senatvės pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas)
dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų (nurodytų Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo III dalyje), sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. 2. Šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems, įgyvendinant Laikinąjį įstatymą, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos:
1) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija);
2) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinės pensijos (toliau – valstybinės pensijos). 3.
3Asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas,
turi teisę gauti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo
valstybinės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos., taip pat šio įstatymo 4¹ straipsnio
sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos.“
Papildyti Įstatymą 4¹ straipsniu: „4¹ straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kompensavimo dydžiai ir terminai
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo III dalyje) valstybinės pensijos, sumažintos dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kompensuojamoji suma yra paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtumas (toliau – valstybinės pensijos kompensuojamoji suma). 2. Valstybinės pensijos kompensuojamoji suma šio straipsnio
2017–2018 metais šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų dydžių, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. 3. 2017 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams išmokama 33 procentai valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos. 4.
straipsnio 1 dalyje nurodytiems nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams išmokama 67 procentai valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos. 5. Valstybinės pensijos kompensuojamoji suma šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams išmokama nesilaikant šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų terminų ir dydžių šiais atvejais:
1) jeigu asmeniui apskaičiuota nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra ne didesnė kaip 100 eurų, ji išmokama visa 2017 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį;
2) jeigu asmeniui apskaičiuota nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra didesnė kaip 100 eurų, tačiau, išmokėjus jos dalį 2017 metų antrąjį ketvirtį, lieka 100 eurų ar mažiau, likusi suma išmokama 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį. 6. Asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2018 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2018 m. spalio 31 d. Jeigu dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2018 m. spalio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mantas Adomėnas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo Nr. XII-1923 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2012 m. vasario 6 d. Nutarimas), įvertinant kitą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 52 straipsnio bei Lygių galimybių įstatymo nuostatas. 1.1. Įstatymo projektas grindžiamas tokia Konstitucinio teismo jurisprudencija:
Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2007 m. rugsėjo 26 d. Nutarimas);
Nutarimas);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr.689
„Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų
pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2001 m. liepos 12 d.
Nutarimas);
Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 84 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 daliai (1994 m. liepos 18 d. redakcija)“ (toliau – 2003 m. gruodžio 3 d. Nutarimas);
karių valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies (2000 m. gruodžio 21 d. redakcija) ir 13 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr.
83 patvirtintų vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 25 punkto 2 pastraipos (2001 m. gegužės 25 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir šių nuostatų 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 daliai“ (toliau – 2003 m. liepos 4 d. Nutarimas);
Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (toliau - 2000 m. birželio 30 d. Nutarimas). 1.2. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. Nutarime konstatavo, jog siekdamas užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.).
Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 26 d. Nutarime konstatavo, kad asmens teisė į socialinę paramą ir į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Taip pat šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį („valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“), Konstitucinis Teismas 2002 m. lapkričio 25 d. Nutarime konstatavo, kad Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, t. y. kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą. Konstitucinis teismas 2001 m. liepos 12 d. Nutarime konstatavo, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Pirma, teisinio saugumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus pačiam teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai.
Antra, teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų ir normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, turi būti užtikrinamas jurisprudencijos tęstinumas. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reikalavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą išmoką, kartu prisiima ir pareigą tokią išmoką paskirti bei mokėti. Asmeniui, kuris atitinka įstatymuose nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įsipareigojimą ir mokėtų įstatymuose nustatytas išmokas (Konstitucinio teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. Nutarimai). Iš to seka, kad valstybė, įstatymuose nustatydama teisę į tam tikrą išmoką asmenims, atitinkantiems sąlygas jas gauti, turi pareigą mokėti tam tikrą pensiją (Konstitucinio teismo 2003 m. gruodžio 3 d. Nutarimas), taip pat karių ir pareigūnų valstybinę pensiją (Konstitucinio teismo 2003 m. liepos 4 d. Nutarimas). 1.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, šis konstitucinis principas reiškia, kad pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio teismo 2000 m. birželio 30 d. Nutarimas). Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl socialinės padėties ir nepagrįstas žmogaus teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl socialinės padėties yra laikomas Lygių galimybių įstatymo pažeidimu.
Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, elgesys su asmeniu, kai socialinės padėties pagrindu jam taikomos mažiau palankios nuostatos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, yra tiesioginė diskriminacija. Iš to seka, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų kompensavimas tik draudžiamųjų pajamų turėjusiems nukentėjusiems asmenims diskriminuoja nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjus, kurie Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas) galiojimo metu neturėjo draudžiamųjų pajamų ir pastarajai asmenų kategorijai praradimai dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nebus kompensuojama. 1.4. Atsižvelgiant į 2012 m. vasario 6 d. Nutarimo nuostatas, jog dėl sumažinimo patirti valstybinių pensijų gavėjų praradimai turi būti kompensuojami ir tai turi būti nustatyta įstatymu, taip pat įvertinant kitą Konstitucinio teismo jurisprudenciją, Įstatymo projektu siūloma nustatyti nukentėjusiųjų asmenų (nurodytų Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo III dalyje) valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, praradimų kompensavimo pagrindą, dydžius ir terminus. Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas 2012 m. vasario 6 d. Nutarime numatė tik prievolę nustatyti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimą, tačiau nepasisakė dėl visų praradimų valstybinių pensijų gavėjams kompensavimo. Pagal šį 2012 m. vasario 6 d. Nutarimą ir kitą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, valstybė gali priimti teisės aktus, visiškai kompensuojančius praradimus nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narys Mantas Adomėnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos (tame tarpe ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos) mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo III dalį (11 – 14 straipsniai). Šiuo metu nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams kompensuojami tiek tie praradimai, atsiradę dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, t.y., jei nukentusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjai dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Tokių asmenų praradimai, kai buvo taikomos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, nėra kompensuojami pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo Nr. XII-1923 nuostatas. Pagal Laikinąjį įstatymą, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos buvo mažinamos 2 būdais: bendrasis mažinimas visiems (Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis) ir papildomai mažinta tiems asmenims, kurie gavo valstybinę pensiją ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams galėjo būti taikoma tokia situacija, kai valstybinių pensijų mažinimas buvo taikomas abiem atvejais. 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinis teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad valstybinės pensijos turi būti kompensuojamos, jeigu jos sumažintos dideliu mastu. Pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo Nr.
XII-1923 4 straipsnį, valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo – paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas. Valstybinės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016–2018 metais. Taigi, valstybė apsisprendė, kad didelis mastas nereiškia bendrojo valstybinių pensijų mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o didelis mastas taikomas tik tais atvejais, kai valstybinių pensijų gavėjas turėjo draudžiamųjų pajamų ir tuo pagrindu jam buvo mažinama valstybinė pensija. Tokia situacija Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo Nr. XII-1923 aiškinamajame rašte grindžiama tuo, kad Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. Nutarimas nustato valstybei prievolę kompensuoti tik tuos valstybinių pensijų gavėjų praradimus, atsiradusius dėl valstybinių pensijų sumažinimo dideliu mastu taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Kaip jau buvo minėta, toks teisinis reguliavimas pažeidžia nukentėjusių asmenų teisėtus lūkesčius į jau paskirtas valstybines pensijas, pažeidžia konstitucinę valstybės prievolę laiduoti piliečių teisę gauti išmokas įstatymų numatytais atvejais, teisę į socialinę apsaugą ir paramą, taip pat valstybės prievolę išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Be to, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl socialinės padėties ir nepagrįstas žmogaus teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl socialinės padėties yra laikomas Lygių galimybių įstatymo pažeidimu.
Nors visiškas praradimų kompensavimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau tai nepaneigia prievolės valstybei taikyti Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų bei Konstitucinio teismo jurisprudencijos. Be to, nukentėję asmenys yra socialiai jautri grupė, prisidėjusi prie Lietuvos valstybės kūrimo. Dėl galiojančio teisinio reguliavimo nukentėjusieji asmenys negaus dalies valstybinės pensijos, nes tai nenumatyta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme Nr. XII-1923. Manytina, kad minėtas Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. Nutarimas nedraudžia kompensuoti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų ir didesne apimtimi. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma:
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 d. buvo mokamos sumažintų dydžių dėl Laikinojo įstatymo galiojimo;
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo III dalyje) valstybinės pensijos, sumažintos dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kompensuojamoji suma yra paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtumas;
dalyse nustatytų dydžių, išskyrus atvejus, nurodytus Įstatymo projekto 4¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse ir Įstatymo projekto 4¹ straipsnio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje.
asmenų valstybinių pensijų gavėjams išmokama nesilaikant Įstatymo projekto 4¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų terminų ir dydžių šiais atvejais:
1) jeigu asmeniui apskaičiuota nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra ne didesnė kaip 100 eurų, ji išmokama visa 2017 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį;
2) jeigu asmeniui apskaičiuota nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra didesnė kaip 100 eurų, tačiau, išmokėjus jos dalį 2017 metų antrąjį ketvirtį, lieka 100 eurų ar mažiau, likusi suma išmokama 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 d. buvo mokamos sumažintų dydžių dėl Laikinojo įstatymo galiojimo;
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo III dalyje) valstybinės pensijos, sumažintos dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kompensuojamoji suma yra paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtumas;
dalyse nustatytų dydžių, išskyrus atvejus, nurodytus Įstatymo projekto 4¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse ir Įstatymo projekto 4¹ straipsnio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje.
asmenų valstybinių pensijų gavėjams išmokama nesilaikant Įstatymo projekto 4¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų terminų ir dydžių šiais atvejais:
1) jeigu asmeniui apskaičiuota nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra ne didesnė kaip 100 eurų, ji išmokama visa 2017 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį;
2) jeigu asmeniui apskaičiuota nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra didesnė kaip 100 eurų, tačiau, išmokėjus jos dalį 2017 metų antrąjį ketvirtį, lieka 100 eurų ar mažiau, likusi suma išmokama 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį.
pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2018 m. spalio 31 d. Jeigu dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2018 m. spalio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos.“
Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas“.
Kitos nuostatos, susijusios su nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimu, būtų analogiškos kaip ir kitoms socialinėms grupėms, pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo nuostatas. Priėmus Įstatymo projektą, būtų kompensuoti praradimai, susidarę nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams dėl 2010–2012 metais taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, ir dėl to padidėtų minėtų valstybinių pensijų gavėjų pajamos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte numatytas tik nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų kompensavimas dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, išliks kitų asmenų, kuriems valstybinės pensijos nekompensuojamos dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, nepasitenkinimas. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslui ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti 2012 m. nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas gavo 78 tūkstančiai asmenų, bendra nukentėjusiųjų asmenų išmokų suma 2012 metais sudarė apie 42,2 mln. eurų.
Įvertinus tai, kad pagal Įstatymą kompensuojami praradimai nukentėjusiems valstybinių pensijų gavėjams, reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos 2017 – 2018 metais kompensuoti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų praradimus, susidariusius taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio
asmenų valstybinių pensijų praradimų) ir 2018 metais (67 proc. nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų praradimų). Pažymėtina, kad dėl mirštamumo mažėja nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų gavėjų skaičius (pavyzdžiui, 2012 metais, lyginant su 2006 m., tokių asmenų sumažėjo 16,5 proc.). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„valstybinė pensija“, „nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensiją“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Mantas Adomėnas
Vilnius
2016-04-15 Nr. XIIP-4274 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
gavėjų grupei – nukentėjusiųjų asmenų pensijų gavėjams – kompensuoti nukentėjusiųjų asmenų pensijas tiek, kiek jos buvo sumažintos pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, buvo nustatytas visų rūšių valstybinių pensijų (Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų valstybinių pensijų) perskaičiavimas, išskyrus tuos atvejus, kai ši pensija buvo vienintelė asmens gaunama pensija ir ji neviršijo 650 litų (188,25 euro). Todėl siekiant nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo, svarstytina, ar sumažintos pensijos neturėtų būti kompensuojamos visoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka nebuvo siejama su pensijos gavėjo draudžiamųjų pajamų turėjimu, taip pat į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo preambulę. 3.
pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo („šio įstatymo“) 5 straipsnio 3 dalį nevisiškai suprantama, neaiškus jos santykis su įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatytu šio įstatymo įsigaliojimo terminu. 4. Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos prasme:
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo Nr. XII-1923 pavadinimą, atitinkamai turėtų būti tikslinamas įstatymo projekto pavadinimas. 4.2. Tikslintina įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė, t.y. vietoj žodžių ,,išdėstant jį taip:“ įrašyti žodžius ,,ir jį išdėstyti taip:“. Be to, 1 straipsnio tekste dėstomas įstatymo pavadinimas rašytinas paryškintomis didžiosiomis raidėmis, žodžiai ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ ir „ĮSTATYMAS“ rašytini naujų eilučių centre. 4.3. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime brauktinas žodis ,,Įstatymo“, o pakeitimo esmė dėstytina taip: ,,Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 4.4. Įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomo įstatymo 4¹ straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. 4.5. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos be žodžio ,,Lietuvos“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektui įgyvendinti reikės valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad reikėtų gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-04-18 Nr. S-2016-2603 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo Nr. XII‑1923 1 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 4(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4274, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]