Projekto lyginamasis variantas
2015 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas Pakeisti 190 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„190 straipsnis. Turto vertės išaiškinimas
1Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Esant nusikalstamų veikų daugetui turtas yra nedidelės vertės kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 5 MGL. 2. Šio skyriaus 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Eduardas Šablinskas Andrius Palionis Artūras Skardžius
DĖL
190
rengimą paskatinusios priežastys Įstatymo pakeitimo projektas parengtas, atsižvelgus į faktinį smulkių sisteminių (pasikartojančių) vagysčių nebaudžiamumą. Ši problema ypač aktuali mažmeninės prekybos įmonėms bei degalinių tinklams. Pvz., per 2015 metų sausio – lapkričio mėnesius vien degalų vagysčių skaičius lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 20 proc.*. Taip pat didėjo ir įmonių patirti nuostoliai dėl „neapmokėtų degalų vagysčių“ skaičiaus augimo 33 proc.* (*šaltinis: LNPPĮA duomenys). Įmonės susiduria su rimta problema, kai tas pats asmuo padaro pasikartojančias nusikalstamas veikas, kiekvieno epizodo atveju įmonei padarydamas nuostolį iki 3 MGL ir tokiu būdu išvengdamas baudžiamosios atsakomybės. Tokiam asmeniui taikoma tik administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 50 str. Nors bendras visų nusikalstamos veikos epizodų nuostolių dydis kartais gerokai viršija 3 MGL ribą, tačiau apjungti šiuos epizodus kaip tęstinį nusikaltimą ir įvertinti bendrą padarytos žalos dydį nėra galimybės. Baudžiamojoje teorijoje ir teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tęstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų (neveikimų), iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstinumo pripažinimą lemia kaltininko vieninga tyčia, kuriai būdinga tai, jog pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo.
Smulkių sisteminių vagysčių atveju, įrodyti vieningą tyčią, o kartu ir nusikalstamos veikos tęstinumą nepavyksta. Kaltininką patraukus tik administracinėn atsakomybėn, jis nėra realiai užkardomas ir atgrasomas nuo būsimų analogiškų teisės pažeidimų darymo. Administracinė atsakomybė nesukuria pakankamo atgrasomojo poveikio, todėl smulkių sisteminių vagysčių faktinis nebaudžiamumas lemia nemažėjantį tokių pažeidimų skaičių. 2. Parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslai - 1) sumažinti smulkių sisteminių (pasikartojančių) vagysčių skaičių, 2) efektyviau išnaudoti šalies biudžeto lėšas, sumažinant valstybinių institucijų (policijos) sugaištamą darbo laiką, susijusį su smulkių vagysčių tyrimu. Projekto uždaviniai – sisteminių (pakartotinų) vagysčių atveju numatyti baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, kai pagrobto turto vertė viršija 1 MGL dydį. 3. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto rengėjai – LR Seimo nariai. 4. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu įstatymo projekte aptariami klausimai yra reglamentuojami LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsniu „Vagystė“ ir 190 straipsniu „Turto vertės išaiškinimas“:
LR BK 178 straipsnis. Vagystė KEISTA: 2007 06 28 įstatymu Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21); (Žin., 2007, Nr. 81-3309)
laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2.
patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. KEISTA: 2013 07 02 įstatymu Nr. XII-500 (nuo 2013 07 13); (Žin., 2013, Nr. 75-3771)
ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. LR BK 190 straipsnis. Turto vertės išaiškinimas KEISTA: 2003 07 04 įstatymu Nr. IX-1706 (nuo 2003 07 25); (Žin., 2003, Nr. 74-3423); 2010 12 02 įstatymu Nr. XI-1199 (nuo 2010 12 11) (Žin., 2010, Nr. 145-7439)
MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. KEISTA: 2014 12 18 įstatymu Nr. XII-1481 (nuo 2015 01 01);(TAR, 2014, Nr. 2014-21142)
skyriaus 189¹straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne. Vadovaujantis LR BK 190 str., baudžiamoji atsakomybė už vagystę atsiranda tik tuo atveju, jei pagrobto turto vertė viršija 3 MGL dydį.
Pagrobto turto vertei nesiekiant 3 MGL dydžio, asmuo atsako administracine tvarka, pagal LR ATPK 50 str.: LR ATPK 50 str. Smulkusis svetimo turto pagrobimas Smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Pastaba. Turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Be pagrobtojo turto vertės, taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį (svorį, dydį). 5. Teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą Siūlomas įstatymo projektas leis efektyviau iššnaudoti šalies biudžeto lėšas sumažinus valstybinių institucijų (policijos) sugaištamą darbo laiką, skiriamą smulkių vagysčių išaiškinimui, padės užkirsti kelią sisteminėms vagystėms, padidins valstybės biudžeto surenkamą įmonių pelno mokesčio dydį. 6. Galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas, tikėtina, pagerins kriminogeninę situaciją. Teikiamas įstatymo projektas nėra skirtas įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones. 8. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas pagerins ūkinės veiklos sąlygas, užtikrins didesnį turto saugumą, sumažins veiklos riziką bei veiklos nuostolius dėl neteisėtos trečiųjų asmenų veikos. 9.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 178, 190, 189¹ str. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo nariai: Eduardas Šablinskas Andrius Palionis Artūras Skardžius
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-04-14 Nr. S-2016-2492 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS baudžiamojo KODEKSO 190 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIP-4265 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4265 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
2016-04-15 Nr. XIIP-4265 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 190 straipsnio pakeitimo projektu faktiškai yra siekiama įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinio administracinio teisės pažeidimo padarymą. Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsniu, „turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.“ Pagal teikiamo projekto reguliavimą, jeigu keletą kartų grobiamas turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, atitinkamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos ne kaip administraciniai teisės pažeidimai (kaip yra šiuo metu), o kaip baudžiamieji nusižengimai. Tačiau toks reguliavimas galimai prieštarautų Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai
„Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“ (non bis
in idem). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio
reguliavimo, kad traukiant asmenį teisinėn atsakomybėn už pakartotinai padarytą teisės pažeidimą pakartotinumas (aptariamuoju aspektu) būtų traktuojamas ir kaip formaliai kitą tos pačios rūšies teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė, ir kaip teisinę atsakomybę už šį, formaliai kitą, teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė. Toks teisinis reguliavimas nukryptų nuo Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto principo non bis in idem.“
neatitinka kodekso sistemos, o priimtas gali ją išbalansuoti. „Nusikalstamų veikų daugetas“ nėra įstatyminis terminas – BK nėra nei apibrėžtas, nei apskritai vartojamas.
Nusikalstamų veikų daugeto samprata ir turinys kyla iš baudžiamosios teisės teorijos ir dalinai iš teismų praktikos. Nusikalstamų veikų daugetas didesnę įtaką turi bausmių skyrimui (pavyzdžiui, taikyti bausmių apėmimo ar sudėjimo principą (žr. BK 63 straipsnį)), o ne nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Be to, akcentuotina, kad nusikalstamų veikų daugetas gali būti tiek tarp identiškų nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, dvi vagystės), tiek ir tarp skirtingų (pavyzdžiui, vagystė ir kūno sužalojimas ar vagystė ir išžaginimas, ir pan.). Antruoju atveju didžioji dalis projekto rengėjų argumentų prarastų pagrįstumą. 3. Pabrėžtina, kad apie nusikalstamų veikų daugetą galima kalbėti tik tada, kai padaryta viena ar kelios pavojingos veikos, kurios turi ne mažiau kaip dviejų nusikalstamų veikų požymius; dėl jų nėra išnykusios juridinės pasekmės; taip pat nėra nei materialiosios teisės, nei procesinių kliūčių taikyti baudžiamąją atsakomybę. Kitaip sakant, pirmiausia reikia padarytą (-as) veiką (-as) kvalifikuoti kaip nusikalstamas veikas, kad galima būtų kalbėti apie jų daugetą. Jeigu padaryta (-os) veika (-os) yra kvalifikuojamos kaip nenusikalstamos veikos, pavyzdžiui, administraciniai teisės pažeidimai (past. kai grobiamo turto vertė neviršija 3 MGL), šiame kontekste galima spręsti tik administracinių teisės pažeidimų, bet ne nusikalstamų veikų daugeto klausimą. 4. Nors projekto rengėjai BK 190 straipsnio tekste siūlo vartoti sąvoką „nusikalstamų veikų daugetas“, projekto aiškinamajame rašte ši sąvoka nėra vartojama, o kalbama apie „tęstinį nusikaltimą“, kuris baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje nėra laikomas nusikalstamų veikų daugetu, o pavienės nusikalstamos veikos rūšimi. 5. Projektas nėra suderintas su ATPK 50 straipsniu. 6. Projektu siūloma keisti BK 190 straipsnio 1 dalį, nustatant nedidelės vertės turto žemutinę ribą
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atitinkama nuostata galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. (TAR, 2014, Nr. 2014-21142). 2015 m. sausio 1 d. nedidelės vertės turto žemutinė riba padidinta nuo 1 iki 3 MGL. Svarstytina, ar po BK 190 straipsnio 1 dalies pataisų praėjus tik kiek daugiau nei vieneriems metams, tikslinga šią nuostatą vėl koreguoti. 7. Taisytini tikėtino įstatymo priėmimo metai. 8. Projekto tekstas taisytinas, atsižvelgiant į lietuvių kalbos (ypač skyrybos) reikalavimus. 9. Projekto 2 straipsnio arba atsisakytina, arba jame įrašytina konkreti įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-151 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – BK) 190 straipsnio pakeitimo projektu faktiškai yra siekiama įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinio administracinio teisės pažeidimo padarymą. Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsniu, „turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.“ Pagal teikiamo projekto reguliavimą, jeigu keletą kartų grobiamas turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, atitinkamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos ne kaip administraciniai teisės pažeidimai (kaip yra šiuo metu), o kaip baudžiamieji nusižengimai.
Tačiau toks reguliavimas galimai prieštarautų Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai
„Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“ (non
bis in idem). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime yra konstatavęs kad „negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad traukiant asmenį teisinėn atsakomybėn už pakartotinai padarytą teisės pažeidimą pakartotinumas (aptariamuoju aspektu) būtų traktuojamas ir kaip formaliai kitą tos pačios rūšies teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė, ir kaip teisinę atsakomybę už šį, formaliai kitą, teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė. Toks teisinis reguliavimas nukryptų nuo Konstitucijos
principo non bis in idem.“ Pritarti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas
„<...> konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą
bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas <...>“ (2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektas neatitinka kodekso sistemos, o priimtas gali ją išbalansuoti. „Nusikalstamų veikų daugetas“ nėra įstatyminis terminas – BK nėra nei apibrėžtas, nei apskritai vartojamas.
Nusikalstamų veikų daugeto samprata ir turinys kyla iš baudžiamosios teisės teorijos ir dalinai iš teismų praktikos. Nusikalstamų veikų daugetas didesnę įtaką turi bausmių skyrimui (pavyzdžiui, taikyti bausmių apėmimo ar sudėjimo principą (žr. BK 63 straipsnį)), o ne nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Be to, akcentuotina, kad nusikalstamų veikų daugetas gali būti tiek tarp identiškų nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, dvi vagystės), tiek ir tarp skirtingų (pavyzdžiui, vagystė ir kūno sužalojimas ar vagystė ir išžaginimas, ir pan.). Antruoju atveju didžioji dalis projekto rengėjų argumentų prarastų pagrįstumą. 5. Projektas nėra suderintas su ATPK 50 straipsniu. Pritarti Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog ,,konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus <...>.“
3Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso190 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-4265 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai (niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (non bis in idem)), konstituciniam teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 5.
5Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas,
Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas