Šeimos stiprinimo įstatymo aiškinamasis raštas (projektas)
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino šeimų ir nevyriausybinių organizacijų išsakomi paraginimai, kad valdžios institucijoms reikia imtis priemonių, kurios iš esmės gerintų šeimų padėtį, skatintų susilaukti vaikų, kurtų šeimoms palankią aplinką, taip pat mokslininkų tyrimai, išryškinantys, kad šeimos politika Lietuvoje nenuosekli, nepastovi, neilgalaikė ir nekoordinuota. Įvertinta ir kritinė demografinė šalies situacija bei atsižvelgta į Svarstymų grupės ataskaitos Europos Vadovų Tarybai dėl „ES 2030“ ateities[1] įžvalgas, kad „Siekiant atsverti šias (visuomenės senėjimo ir vidaus darbo jėgos mažėjimo) neigiamas tendencijas, būtina imtis skubių veiksmų. Visų pirma turėtų būti įgyvendinama šeimai palanki politika, kuria siekiama stabilizuoti ar padidinti gimstamumo lygį.“ Lietuvos gyventojų mažėja nuo 1992 m. Tų metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3706,3 tūkst. žmonių, 2015 m. 12 mėn. pradžioje – tik 2890,7 tūkst., t. y. per 24 metus Lietuvos gyventojų sumažėjo gerokai daugiau nei puse milijono – 815 tūkstančių, arba daugiau nei penktadaliu (22 %). Lietuvos gyventojų skaičius mažėja dėl emigracijos (tai sudaro apie 2/3 mažėjimo) ir neigiamos natūralios gyventojų kaitos (skirtumo tarp gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus). Šalies demografai pastebi[2], kad jau keletą metų gimstamumo lygis yra gana stabilus, bet pernelyg žemas, kad būtų užtikrinta kartų kaita; gyventojų skaičiaus mažėjimo rodikliai (apimtys ir tempai) gerėja, bet tebėra labai dideli; gyventojų amžiaus struktūra nuosekliai senėja ir tai lemia labai mažas gimstamumas ir intensyvi emigracija, kurios didžiąją dalį sudaro jaunimas.
Lietuvos statistikos departamentas prognozuoja, kad 2050 m. žmonės virš 65 metų, palyginus su bendru gyventojų skaičiumi, sudarys 28,4 proc., taigi beveik trečdalį, Lietuvos visuomenės (2014 m. šis dydis buvo 18,4 proc.). Jeigu dabar vienam pensininkui tenka 3,6 darbingo žmogaus, tai 2050 m. prognozuojamas tik 1,5 – dėl šios tendencijos susidarys nepakeliamas spaudimas pensijų, sveikatos apsaugos bei socialinės gerovės sistemoms, o ekonomikos augimas ir mokesčių sistema patirs neigiamą poveikį. Mokslininkai pastebi[3], kad šeimų, sudarytų santuokos pagrindu, mažėjimas, kohabituojančių ir išsiskyrusių asmenų daugėjimas visuomenėje susijęs su jos kokybiniais ir kiekybiniais pokyčiais. Valstybė, mažėjant šeimų ir daugėjant kohabituojančių sąjungų, privalo prisiimti tuos įsipareigojimus, kuriuos tradiciškai atliko šeima ir didinti išlaidas socialinėms programoms. Kohabitacija yra vienas pagrindinių veiksnių tiek santuokų, tiek gimstamumo mažėjimui, nes kohabituojančios poros yra žymiai mažiau linkusios susilaukti vaikų. Dar daugiau, didėjant kohabitacijai didėja ir ištuokų skaičius: kohabitacija padidina skyrybų tikimybę 35 proc. Mažėjant santuokų, didėjant kohabitacijų, kurios savo ruožtu didina skyrybų skaičių, mažėja gimstamumas, kuris veda link ekonominio valstybės nuosmukio. Paskutiniojo dešimtmečio tyrimai rodo, jog gyvenimas santuokoje, lyginant su kartu gyvenančiomis nesusituokusiomis poromis ar išsiskyrusiais, yra naudingesnis tiek vaikams, tiek patiems suaugusiems.
Lyginant gyvenančių santuokoje ir kohabitacijoje ar išsiskyrusių suaugusių asmenų sveikatos (fizinės, psichinės ir gyvenimo trukmės), šeimos pajamų ir smurto atvejų rodiklų aspektu galima teigti, jog santuokoje gyvenantys asmenys pasižymi geresne sveikata, patiria mažiau smurto, ir yra labiau patenkinti tarpusavio ryšiais, nei kohabituojantys ar išsiskyrę asmenys. Šias išvadas padarė VDU Santuokos ir šeimos studijų centro tyrėjai iš studijų, kurios parengtos metaanalizių pagrindu. Savaime suprantama, jog santuoka neatsiejama nuo to vidinio gėrio, ypač atsakomybės ir įsipareigojimo, kurią sukuria patys sutuoktiniai. Vien formalus santuokos, kaip šeimos teisinių ryšių sudarymas, nebus pajėgus užtikrinti visapusiškos gerovės vaikams todėl, kad tam lemiamos įtakos turi geri emociniai ryšiai tiek tarp sutuoktinių, tiek tarp tėvų ir vaikų. Tačiau, kaip teigia mokslininkai, apibendrinę 30 Europos šalių tyrimus, susituokę asmenys žymiai daugiau investuoja į savo tarpusavio santykius, ir jie yra labiau patenkinti jais, bei apibūdina save kaip „yra laimingi“, nei tie, kurie gyvena kohabitacijoje ar išsiskyrę. Netgi Norvegijoje ir Švedijoje, kur kohabitacija pradėjo plisti anksčiausiai ir yra labiausiai paplitusi Europoje, tarp kohabituojančių asmenų buvo žymiai mažiau teigiančių, jog yra patenkinti savo ryšiais su partneriu, bei žymiai daugiau rimtai ketinančių tuos santykius nutraukti, nei tarp susituokusiųjų. Projektą parengė Seimo parlamentinės grupės „Už šeimą“ nariai.
Rengiant įstatymo projektą vadovautasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso III knygoje Šeimos teisė 3.3 straipsnyje numatytais šeimos santykių teisinio reglamentavimo principais: „Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos.“ Parengto įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti teisinių nuostatų sistemą, užtikrinančią sudarymą sąlygų, padedančių kurti, išsaugoti bei stiprinti šeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę bei palankiausią vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinką, užtikrinančią Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus, bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas, šeimos stiprinimo kryptis ir šeimos stiprinimo organizavimą ir valdymą ir taip užtikrinti šeimos politikos nuoseklumą ir ilgalaikiškumą bei veiksmų tęstinumą ir koordinavimą kuriant šeimai palankią aplinką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir rengė Seimo parlamentinės grupės „Už šeimą“ nariai, rengime dalyvavo VDU Santuokos ir šeimos studijų centro ir viešosios įstaigos „Šeimos institutas“ atstovai. Projektą teikia Seimo parlamentinės grupės „Už šeimą“ nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vienarūšiai su šeimos politika susiję santykiai, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos šeimos funkcijoms įgyvendinti, yra reglamentuojami atskiruose tuos santykius reguliuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos darbo kodekse (Žin., 2002, Nr.
64-2569), Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme (Žin., 2006, Nr. 73-2762), Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 111-3574), Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2004, Nr. 88-3208), Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr.130 –4889), Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 63-1231), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085) ir kt.). Vidiniai šeimos santykiai yra reglamentuojami tik tiek, kiek tai būtina, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, taip pat apginti šeimos santykių subjektų, ypač vaikų, turtinės ir asmeninės neturtinės teisės ir teisėti interesai. Šeimos santykius reglamentuojančių nuostatų dauguma įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) trečiojoje knygoje „Šeimos teisė“, kurios normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma šiame įstatyme kaip bendrajame, reglamentuojančiame šeimos politiką, įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus ir bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi reglamentuojant vienarūšius su šeimos politika susijusius santykius ir taip užtikrinti nuoseklų, kryptingą ir tęstinį šeimų stiprinimą. Tęstinumo aspektas yra labai svarbus, kadangi šeimos kūrimas yra ilgalaikis projektas. Nustatyta, kai vykdoma ilgalaikė ir atitinkanti šeimų lūkesčius šeimos politika, ji turi teigiamą poveikį vaikų ir tėvų gerovei, harmoningam socialiniam gyvenimui ir leidžia pasiekti geresnį gimstamumo rodiklį. Didėjantis gimimų skaičius tikėtina išjudintų daugelį ekonomikos sektorių. Pradėjęs augti iki šiol mažėjęs aktyvių gyventojų skaičius paskatintų ekonominę raidą, kuri sudarytų sąlygas finansuoti socialinę apsaugą. Lietuva vėl taptų patraukli savo piliečiams, kurie nebenorėtų emigruoti. Parengtame įstatymo projekte numatytos šeimos stiprinimo kryptys atsižvelgiant į jaunimo ir šeimų poreikius. Kad jauni žmonės kurtų šeimą, jie turi pasitikėti ateitimi. Akivaizdu, kad neturint darbo ir būsto, neįmanoma planuoti šeimos. Aukštas jaunimo nedarbo lygis arba garantijų nesuteikiančios darbo sutartys gali turėti didelį poveikį natūraliai gyventojų kaitai, kadangi vaikams užauginti reikia daug laiko, o nėštumui palankaus amžiaus tarpsnis yra trumpas. Dėl šios priežasties numatoma, jog turi būti sukurtos priemonės jaunų žmonių, kurie jau yra tapę tėvais ar nori jais tapti, padėčiai gerinti. Taip pat numatoma, jog turi būti įgyvendinamos priemonės, leidžiančios derinti profesinę veiklą ir šeiminį gyvenimą, vykdoma skyrybų prevencija, kuriama kompleksinės paramos šeimai sistema bei teikiamos kompleksinės paslaugos krizę patiriančioms šeimoms bei vienišiems tėvams. Parengtame įstatymo projekte numatomas teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą formavimas.
Šiandieninėje visuomenėje visų pirma kalbama apie asmeninę ir profesinę sėkmę, nors žmogaus gyvenimas gali būti sėkmingas ir kitu požiūriu, jo sėkmė gali būti siejama su kitais asmenimis ir bendra gerove, įskaitant sėkmingą šeiminį gyvenimą, visuomeninę arba kultūrinę veiklą, numatyta šiems aspektams skirti daugiau dėmesio, visų pirma žiniasklaidoje ir šveitimo sistemoje. Įstatyme nustatoma šeimos politikos organizavimo sistema, apimantis visus valstybės valdymo lygmenis. Kadangi daugelio sričių politika turi tiesioginį poveikį šeimų gyvenimui, todėl numatoma laikytis horizontalaus požiūrio ir į šeimos aspektą atsižvelgti visų sričių politikoje. Į šeimos politikos formavimą įtraukiamos visos ministerijos joms pavestose valdymo srityse, o institucijų bendradarbiavimui ir veiksmų koordinavimui numatyta sudaryti tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją prie Vyriausybės. Kadangi pritaikyta ir ilgalaikė šeimos politika yra tvaraus vystymosi dalis, o Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rekomenduoja, kad „šeimoms atstovaujančios asociacijos dalyvautų formuojant šeimos politiką arba šeimoms poveikio turinčią politiką ir ES, ir valstybių narių lygmeniu[4]“, numatyta sudaryti Nacionalinę šeimos tarybą prie Seimo. Tai šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Numatyta, kad ir savivaldybėse gali būti sudaromos šeimos tarybos, patariančios šeimos stiprinimo klausimais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma teigiama įtaka kriminogeninei situacijai. Priimtas įstatymas korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimant teikiamą projektą, kartu būtina pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo statutą. Seimo statuto pakeitimo projektas pateikiamas kartu su Šeimos stiprinimo įstatymo projektu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, jame vartojamos sąvokos atitinka Terminų banke nurodytus apibrėžimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą iki jo įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos Seimas turės patvirtinti Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį ir jos nuostatus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Šeimos politikos komisiją ir jos nuostatus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomas lėšų poreikis iš Valstybės biudžeto bus. Siūloma jį apskaičiuoti Vyriausybei. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Pirminis įstatymo projektas buvo pristatytas suinteresuotoms nevyriausybinėms organizacijoms ir mokslininkams, savivaldybių šeimų taryboms. Teikiamas projektas yra pakoreguotas atsižvelgiant į Seime 2016-02-05 vykusios diskusijos
„Šeimos stiprinimas Lietuvoje – svajonės ar būtinybė?“, skirtos Šeimos
stiprinimo įstatymo projekto tobulinimui, metu pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Šeimos politika“, „Šeimos stiprinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai Rimantas Jonas Dagys Rita Tamašunienė Algimantas Dumbrava Vida Marija Čigriejienė Mečislovas Zasčiurinskas Mantas Adomėnas Rima Baškienė Valentinas Stundys Vilija Aleknaitė Abramikienė Povilas Urbšys Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis Vanda Kravčionok Leonard Talmont Audronius Ažubalis Michal Mackevič Irina Rozova Zbignev Jedinskij Jurgis Razma Juzef Kvetkovskij Stasys Šedbaras Dainius Kreivys Irena Degutienė Kęstutis Masiulis Pranas Žeimys Bronius Bradauskas Algis Strelčiūnas Andrius Palionis Arvydas Anušauskas Liutauras Kazlavickas Vytautas Juozapaitis Paulius Saudargas Arvydas Vidžiūnas Kazys Starkevičius Valdas Vasiliauskas Kęstutis Bartkevičius Jonas Varkala Remigijus Ačas Petras Gražulis Sergejus Jovaiša Vincė Vaidevutė Margevičienė Rasa Juknevičienė Rytas Kupčinskas Kazimieras Kuzminskas Arimantas Dumčius Rokas Žilinskas Egidijus Vareikis Ričardas Sargūnas Vydas Gedvilas Dangutė Mikutienė Kęstutis Daukšys Emanuelis Zingeris Audrius Nakas Zita Žvikienė Agnė Bilotaitė [1] Svarstymų grupės ataskaita Europos Vadovų Tarybai dėl „ES 2030“ ateities „PROJEKTAS „EUROPA 2030“. Iššūkiai ir galimybės“, 2010 m. gegužės mėn. [2] Demografija visiems, 2014 m. Nr. 1 [3] Obelenienė, Birutė. Santuokos ir šeimos vienovės vaidmuo šeimos tvarumui, asmenų ir valstybės gerovei // LOGOS. Vilnius : Visuomeninė organizacija "LOGOS". ISSN 0868-7692. 66 (2011), p. 108-121. [4] Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone dėl Šeimos politikos vaidmens vykstant demografiniams pokyčiams. Valstybių narių dalijimasis geriausiąja praktika (Tiriamoji nuomonė), 2011-05-04.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-04-08 Nr. S-2016-2333 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo projekto Nr. XIIP4255 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo projektą Nr. XIIP4255, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-04-15 Nr. XIIP-4255 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
turinį, pažymėtina, kad įstatyme turi būti tik norminės nuostatos, o dauguma siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų (pvz., visas įstatymo projekto antrasis skirsnis, nustatantis šeimos stiprinimo kryptis) neįtvirtina jokių konkrečių teisinių santykių reguliavimo normų ir yra deklaratyvios, todėl jų praktinis taikymas būtų gana probleminis. Jeigu siekiama nustatyti šeimos stiprinimo gaires, kuriomis remiantis turėtų būti priimami šeimos stiprinimą reguliuojantys teisės aktai, tai atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnį, gali būti rengiama numatomo teisinio reguliavimo koncepcija. 2. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta teikti įstatymo projektą, jo nuostatas siūlytina tikslinti pagal šias pastabas:
stiprinimo įgyvendinimo principai, pvz., projekto 1 dalyje apibrėžiant subsidiarumo principą, neaišku, kaip nuostata ,,šeima pripažįstama kaip savarankiškas ir turintis išteklių subjektas, skatinama šeimos iniciatyva tuos išteklius naudoti ir prisidėti kuriant bendrąjį gėrį“ susijusi su šiuo principu; neaiškus šio straipsnio 9 dalyje apibrėžiamo kompleksiškumo principo turinys, t.y. neaišku, kas yra „visos šeimos atliekamos funkcijos, užtikrinančios šeimos materialinę, socialinę ir dvasinę gerovę“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad formuluojant šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus reikėtų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. 2.2.
išdėstytos bendro ir nenorminio pobūdžio nuostatos, neturinčios jokio teisinio krūvio. Pastebėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos pagal Viešojo administravimo įstatymą veikia pagal įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, todėl joms nustatomi įpareigojimai turi būti konkretūs ir aiškiai apibrėžti. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto aiškumo ir glaustumo, siūlome šio straipsnio atsisakyti arba tikslinti, išdėstant reguliacinio pobūdžio teisės normas. 2.3. Projekto 5 straipsnyje siekiama nustatyti tam tikras nuostatas, apibrėžiančias valstybės siekį stiprinti šeimas per švietimą, užimtumą, apsirūpinimą būstu ir kt. Vertinant siūlomą teisinį reguliavimą, visų pirma, pastebėtina, kad dauguma siūlomų nuostatų jau yra įgyvendinamos per atskirus tuos santykius reguliuojančius įstatymus, pvz., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymą, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kt. Antra, siūlomos nuostatos turėtų būti formuluojamos glaustai, aiškiai, laikantis tesinės terminijos, atsisakant subjektyvių, dviprasmiškų sąvokų (pvz. tokių kaip didelis emocinis, socialinis ir finansinis nuostolis, pakankamos pajamos, nepakankamos pajamos, palanki šeimai gyvenamoji aplinka ir kt.) vartojimo, neprieštarauti viena kitai, nesikartoti (pvz., 1 dalyje numatyta pareiga valstybės ir savivaldybių institucijoms įgyvendinti nurodytas šeimos stiprinimo kryptis, o šios dalies punktuose jau nurodoma, kad tą turi padaryti valstybė; pagal projekto 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą dalyvavimo principą, visi su šeimomis susiję klausimai derinami su šeimų organizacijų atstovais, o pagal 5 straipsnio 1 dalį – pasitelkiant nevyriausybines organizacijas). 2.4.
projekto 7 straipsnyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „pagal kompetenciją“, nes institucijų kompetencija nustatoma įstatymo projekto 8 straipsnyje. 2.5. Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktas tikslintinas atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos yra savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, ir savivaldybės vykdomoji institucija
norminio pobūdžio pavedimų valstybės ir savivaldybių institucijoms ne įstatymų leidybos tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos turinys tobulintinas. 2.7.
atsižvelgiant į kartu su šiuo projektu teikiamą Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio 3 dalies pakeitimo“ projektą (Reg. Nr. XIIP-4256), kuriuo siekiama įtvirtinti, kad įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose turi būti nurodyta, kokį poveikį įstatymo įgyvendinimas darys šeimai. Neaišku, ar aiškinamojo rašto papildymas galėtų būti laikomas pakankama specialia procedūra ar turėtų būti laikomasi dar kitokios specialios įstatymų leidybos procedūros. 2.8. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 11 straipsnio nuostatas, įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte brauktini žodžiai ,,prie Vyriausybės“. 2.9. Neaišku, kokių institucijų veiklos koordinavimas turimas omenyje 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 3 punkte numatyta, kad Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą. 2.10. Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad ministerijos įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą. Nuostata tikslintina, nes, visų pirma, galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta tokios tvarkos, visų antra, įstatymo projekte nėra įvardijamos jokios skatinimo ar rėmimo formos. Analogiška pastaba teiktina ir dėl 8 straipsnio 5 dalies 5 punkto. 2.11. Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalies 2 punktas derintinas su Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalių ir 16 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, kurios reguliuoja savivaldybės tarybos komitetų sudarymo aspektus ir savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją. 2.12.
projekto 8 ir 9 straipsnio nuostatos, kuriose siekiama įtvirtinti Vyriausybės, ministerijų, kitų įstaigų įgaliojimus ir kompetenciją, turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 20, 22, 26, 29, 29¹,
kompetencijos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. 2.13. Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Nacionalinė šeimos taryba rengia ir kasmet Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo situaciją. Siūlytina tikslinti šią nuostatą, sukonkretinant pateikimo terminą, pvz, kasmet, ne vėliau kaip iki gruodžio 1 d. Analogiškai tikslintina įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalis. 2.14. Tikslintina įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kas tvirtina savivaldybės šeimos tarybos sudėtį. 2.15. Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės šeimos taryba padeda įgyvendinti savivaldybės šeimos stiprinimo funkcijas. Pažymėtina, kad pagrindinės savivaldybių funkcijos yra apibrėžtos Vietos savivaldos įstatyme ir tokia funkcija savivaldybei nėra priskirta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalies 4 punktą, savivaldybėse gali būti nustatomos šeimos stiprinimo programos ir priemonės. 2.16. Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą derintina su įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad tokią programą tvirtina pati Vyriausybė. 3. Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos prasme:
projekto 3 straipsnio struktūrinės dalys, kaip vienintelės dalies punktai, turėtų būti numeruotinos arabiškais skaitmenimis su skliausteliais. 3.2. Įstatymo projekto 4, 5, 7 straipsniuose vienintelės šių straipsnių dalys nenumeruotinos.
trečiojo skirsnio pavadinimai neturėtų sutapti su šiuose skirsniuose dėstomų straipsnių pavadinimais, o turėtų atspindėti visą šių skirsnių turinį. 4. Atsižvelgus į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja šeimos politikos įgyvendinimą visose srityse, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2017-10-17 Nr. XIIP-4255(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Teisės departamentas laikosi nuomonės, išdėstytos 2016-04-15 išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4255, kad dauguma siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų neįtvirtina jokių konkrečių teisinių santykių reguliavimo normų ir yra deklaratyvios, todėl jų praktinis taikymas būtų gana probleminis. 2. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta priimti įstatymo projektą, jo nuostatas siūlytina tikslinti pagal šias pastabas:
teisinio reguliavimo apibrėžtumo ir įvertinant tai, kad pagal projekto 6 straipsnio 2 dalį Vyriausybė turės patvirtinti bazinį paslaugų šeimai paketą, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą sąvoką, t.y. nurodyti kokios kitos paslaugos galėtų būti įtraukiamos į bazinį paslaugų šeimai paketą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos ir jos negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. 2.2. projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė ir savivaldybių institucijos imasi tam tikrų priemonių „šio įstatymo nustatyta tvarka“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiame įstatyme nenustatyta tokia tvarka. Be to, 2 dalies formuluotę „valstybė ir savivaldybių institucijos“ siūlytina tikslinti atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.35 straipsnį ir dėstyti arba „valstybė ir savivaldybės“ arba „valstybės ir savivaldybių institucijos“.
2.3. vertinant projekto 5 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, pastebėtina, kad konkrečių nuostatų (taisyklių) įtvirtinimas turėtų būti konkrečių teisės aktų, o ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, kaip pvz., 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma, kad ,,bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojam antram ir kiekvienam kitam vaikui skiria ir kiekvieną mėnesį moka išmoką“. Be to, manytina, kad siūloma nuostata būtų diskriminuojamos šeimos, kuriose auga tik vienas vaikas, o taip pat ir pirmojo auginamo ar globojamo vaiko teisė gauti išmoką. Kartu svarstytina projekto 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata dėl sudarymo palankių sąlygų vaikams augti biologinėje tėvų šeimoje, nes ši nuostata galimai diskriminuoja vaikus, augančius įtėvių ar globėjų šeimoje. Konstitucinis Teismas
yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant“. Todėl teigtina, jog aukščiau nurodytose įstatymo projekto nuostatuose siūlomas teisinis reguliavimas galimai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo ir draudimo diskriminuoti principus.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad priėmus aukščiau nurodyto turinio įstatymo tekstą, turės būti keičiami atitinkamus santykius reguliuojantys įstatymai, o pagal konstitucinio teismo doktriną, susijusią su teisės aktų leidyba, Seimas, leisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus, yra saistomas Konstitucijos, taip pat savo paties priimtų įstatymų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2002 m. sausio 14 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai). 2.4. projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „gausesnė šeima“ yra subjektyvaus, vertinamojo pobūdžio, todėl gali kilti keblumų praktikoje taikant šią nuostatą. 2.5. projekto 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti konkrečią taisyklę, kad teismo priteistų vaiko išlaikymo lėšų nemokantys asmenys negalėtų eiti pareigų valstybės tarnyboje. Pirma, minėta nuostata nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, todėl šiame įstatyme jos turėtų būti atsisakyta. Antra, siūloma nuostata svarstytina Konstitucinio Teismo suformuotos konstitucinės valstybės tarnybos sampratos aspektu ir galimai prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, kurioje pasakyta, kad piliečiai turi teisę „<...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje akcentuoja, kad visi stojimo į valstybės tarnybą apribojimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Trečia, siūloma nuostata svarstytina proporcingumo ir protingumo principų aspektu.
Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, jog nustatant teisinius apribojimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti). Ketvirta, pastebėtina ir tai, kad įtvirtinus siūlomą nuostatą galimai susidarytų situacija, kada asmeniui būtų užkertamas kelias gauti pajamų, iš kurių jis galėtų įvykdyti savo prievolę – užtikrinti išlaikymą vaikui. 2.6. atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ,,bazinio paslaugų šeimai paketo“ sąvoką, projekto 6 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys brauktinas kaip perteklinis. 2.7. atsižvelgiant į projekto 7 straipsnio 7,
straipsnio dalis. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir viso straipsnio dalių numeracija bei jose pateikiamos nuorodos į šio straipsnio dalies punktus. 2.8. projekto 8 straipsnio 1 punkto nuostata, pagal kurią Seimas ,,formuoja šeimos politiką“ nesiderina su Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 1 dalimi pagal kurią valstybės politiką pavestose valdymo srityse formuoja ministerija. 2.9. projekto 8 straipsnio 2 punkte siūloma, be kita ko, nustatyti, kad Seimas tvirtina Nacionalinės šeimos tarybos metinę ataskaitą. Pastebėtina, kad projekto 9 straipsnyje, reglamentuojančiame Nacionalinės šeimos tarybos statusą nėra numatyta, kad ji teikia Seimui savo metinę ataskaitą (pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas ji rengia ir Seimo plenariniame posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę). Todėl siūlomos nuostatos derintinos tarpusavyje.
straipsnio 2 punkte jau yra numatyta, kas sudaro Nacionalinę šeimos tarybą ir tvirtina jos nuostatus, siūlytina projekto 9 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį braukti kaip perteklinį. 2.11. pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, poveikio vertinimas atliekamas dėl numatomo teisinio reguliavimo, o dėl teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo atliekama teisinio reguliavimo stebėsena. Todėl atsižvelgiant į teisės aktuose vartojamus terminus, siūlytina projekto 8 straipsnio 3 punkte aiškiai nustatyti, ar Nacionalinė šeimos taryba vertins numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai ar atliks teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslinta projekto 9 straipsnio 4 dalis. 2.12. projekto 9 straipsnio 1 dalyje reiktų tikslinti sąvoką „visuomeninės organizacijos“, nes tokios teisinės formos juridinių asmenų Lietuvos teisės aktai nebenumato. Atsižvelgiant į tai, vietoj žodžio „visuomeninių“ įrašytinas žodis „nevyriausybinių“. Analogiško turinio pastaba teiktina projekto 11 straipsnio 1 daliai. 2.13. projekto 10 straipsnio 4 punkte siūlytina braukti kaip perteklinį žodį ,,parengtą“. 2.14. atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio 5 punkte jau yra numatyta, kas sudaro Šeimos politikos komisiją ir tvirtina jos nuostatus, siūlytina projekto 11 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį braukti kaip perteklinį. 2.15. tikslintina projekto 11 straipsnio 3 dalis, kadangi joje nustatyta taisyklė, pagal kurią Šeimos politikos komisija ,,atsižvelgia į galiojančius teisės aktus“ nesuprantama, nėra aišku, kokį teisinį reguliavimą siekiama šia nuostata sukurti.
tikslinti projekto 12 straipsnio nuostatas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 29¹, 30 straipsnius, ministerijos yra steigiamos formuoti politiką atitinkamose srityse, o politiką įgyvendina įstaigos prie ministerijos bei Vyriausybės įstaigos. 2.17. projekto 16 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio –jame nėra jokių nuostatų, nustatančių savivaldybės įstaigų kompetenciją šeimos politikos srityje. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šio straipsnio pavadinimą, siekiant suderinti jį su siūlomomis šiame straipsnyje nustatyti teisės normomis. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį savivaldybės institucijos skirstomos į savivaldybės atstovaujamąsias institucijas (tarybas) ir į savivaldybės vykdomąsias institucijas (savivaldybės administracijos direktoriai ar jų pavaduotojai). Todėl atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą, projekto 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų pobūdį ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina projekto 14 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad šioje dalyje nurodytas funkcijas vykdo savivaldybės vykdomoji institucija. 2.18. siūlytina atsisakyti projekto 15 straipsnio 1 dalies paskutiniojo sakinio kaip perteklinio. Pirma, neaišku, apie kieno pasiūlymus šioje nuostatoje kalbama. Antra, jeigu turimi omeny nevyriausybinių organizacijų siūlymai, jie turėtų būti nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o neigiamas atsakymas turėtų būti pagrįstas. 2.19. projekto 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata
„ypač darbo su socialinę atskirtį patiriančiomis šeimomis politiką“ nevisiškai
suprantama.
Neaišku, ar ši politikos sritis išskiriama kaip šeimos politikos dalis, o jei taip, kodėl ypatingai išskiriamas būtent šis prioritetas. Pastebėtina, kad prioritetai gali keistis priklausomai nuo ekonominių ir socialinių aplinkybių. Be to, šio straipsnio nuostatos turėtų būti derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, pagal kurias savivaldybės vykdo funkcijas, o ne įgyvendina politiką. 2.20. projekto 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą. Nuostata tikslintina, nes, visų pirma, galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta tokios tvarkos, visų antra, įstatymo projekte nėra įvardijamos jokios skatinimo ar rėmimo formos. 2.21. atsižvelgiant į tai, kad projektu 16 straipsnio 3 dalimi Vyriausybei pavedama iki 2018 m. rugsėjo 1 d. patvirtinti šio įstatymo 6 straipsnyje numatytą ilgalaikę šeimos striprinimo programą bei siekiant išvengti situacijos, kai Seimo priimtas įstatymas nebūtų tinkamai taikomas dėl reikalingų poįstatyminių teisės aktų nebuvimo (įstatymo įsigaliojimas numatytas 2018 m. kovo 1 d.), siūlytina projekto 16 straipsnyje nustatyti vėlesnį įstatymo 6 straipsnio 1 dalies įsigaliojimą (ši dalis galėtų įsigalioti 2018 m. rugsėjo 1 d., o pavedimas Vyriausybei patvirtinti tokią programą galėtų būti numatytas iki 2018 m. rugpjūčio 31d.). Tokiu būdu kartu būtų pašalintas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų nuostatų tarpusavio prieštaravimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2017-10-19 Nr. XIIP-4255(3) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2016-11-02
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Eugenijus Gentvilas, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vyriausiasis patarėjas Steponas Kulbauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
turinį, pažymėtina, kad įstatyme turi būti tik norminės nuostatos, o dauguma siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų (pvz., visas įstatymo projekto antrasis skirsnis, nustatantis šeimos stiprinimo kryptis) neįtvirtina jokių konkrečių teisinių santykių reguliavimo normų ir yra deklaratyvios, todėl jų praktinis taikymas būtų gana probleminis. Jeigu siekiama nustatyti šeimos stiprinimo gaires, kuriomis remiantis turėtų būti priimami šeimos stiprinimą reguliuojantys teisės aktai, tai atkreiptinas dėmesys, kad pagal
teisinio reguliavimo koncepcija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)3 2.
Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta teikti įstatymo projektą, jo nuostatas siūlytina tikslinti pagal šias pastabas: 2.1.Tikslintini projekto 3 straipsnyje nurodyti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principai, pvz., projekto 1 dalyje apibrėžiant subsidiarumo principą, neaišku, kaip nuostata ,,šeima pripažįstama kaip savarankiškas ir turintis išteklių subjektas, skatinama šeimos iniciatyva tuos išteklius naudoti ir prisidėti kuriant bendrąjį gėrį“ susijusi su šiuo principu; neaiškus šio straipsnio 9 dalyje apibrėžiamo kompleksiškumo principo turinys, t.y. neaišku, kas yra „visos šeimos atliekamos funkcijos, užtikrinančios šeimos materialinę, socialinę ir dvasinę gerovę“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad formuluojant šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus reikėtų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)4
prasme yra neaiškus, nes jame išdėstytos bendro ir nenorminio pobūdžio nuostatos, neturinčios jokio teisinio krūvio. Pastebėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos pagal Viešojo administravimo įstatymą veikia pagal įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, todėl joms nustatomi įpareigojimai turi būti konkretūs ir aiškiai apibrėžti. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto aiškumo ir glaustumo, siūlome šio straipsnio atsisakyti arba tikslinti, išdėstant reguliacinio pobūdžio teisės normas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)5
tikras nuostatas, apibrėžiančias valstybės siekį stiprinti šeimas per švietimą, užimtumą, apsirūpinimą būstu ir kt.
Vertinant siūlomą teisinį reguliavimą, visų pirma, pastebėtina, kad dauguma siūlomų nuostatų jau yra įgyvendinamos per atskirus tuos santykius reguliuojančius įstatymus, pvz., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymą, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kt. Antra, siūlomos nuostatos turėtų būti formuluojamos glaustai, aiškiai, laikantis tesinės terminijos, atsisakant subjektyvių, dviprasmiškų sąvokų (pvz. tokių kaip didelis emocinis, socialinis ir finansinis nuostolis, pakankamos pajamos, nepakankamos pajamos, palanki šeimai gyvenamoji aplinka ir kt.) vartojimo, neprieštarauti viena kitai, nesikartoti (pvz., 1 dalyje numatyta pareiga valstybės ir savivaldybių institucijoms įgyvendinti nurodytas šeimos stiprinimo kryptis, o šios dalies punktuose jau nurodoma, kad tą turi padaryti valstybė; pagal projekto 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą dalyvavimo principą, visi su šeimomis susiję klausimai derinami su šeimų organizacijų atstovais, o pagal 5 straipsnio 1 dalį – pasitelkiant nevyriausybines organizacijas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)7
kompetenciją“, nes institucijų kompetencija nustatoma įstatymo projekto 8 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)7853 2.5.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktas tikslintinas atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos yra savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, ir savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalį vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Svarstytina, ar pagal šias nuostatas savivaldybės administracijos direktorius turėtų būti priskiriamas prie šeimos politiką formuojančių institucijų. Atsižvelgiant į skirtingą savivaldybės institucijų paskirtį ir funkcijas, tikslintina ir įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)811
dalies 1 punkte, be kita ko, siūloma nustatyti, kad Seimas nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms strategines šeimos politikos kryptis. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Konstitucijos 67 straipsnyje nustatytą Seimo kompetenciją, Seimas negali duoti tiesioginių norminio pobūdžio pavedimų valstybės ir savivaldybių institucijoms ne įstatymų leidybos tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos turinys tobulintinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)813 2.7.
Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas atsižvelgiant į kartu su šiuo projektu teikiamą Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio 3 dalies pakeitimo“ projektą (Reg. Nr. XIIP-4256), kuriuo siekiama įtvirtinti, kad įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose turi būti nurodyta, kokį poveikį įstatymo įgyvendinimas darys šeimai. Neaišku, ar aiškinamojo rašto papildymas galėtų būti laikomas pakankama specialia procedūra ar turėtų būti laikomasi dar kitokios specialios įstatymų leidybos procedūros. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)824
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)825
koordinavimas turimas omenyje 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 3 punkte numatyta, kad Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)883535
dalies 3 punkte nurodyta, kad ministerijos įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą. Nuostata tikslintina, nes, visų pirma, galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta tokios tvarkos, visų antra, įstatymo projekte nėra įvardijamos jokios skatinimo ar rėmimo formos. Analogiška pastaba teiktina ir dėl 8 straipsnio 5 dalies 5 punkto. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)852 2.11.
Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalies 2 punktas derintinas su Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalių ir 16 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, kurios reguliuoja savivaldybės tarybos komitetų sudarymo aspektus ir savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)89
straipsnio nuostatos, kuriose siekiama įtvirtinti Vyriausybės, ministerijų, kitų įstaigų įgaliojimus ir kompetenciją, turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 20, 22, 26, 29, 29¹,
kompetencijos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)103
dalyje numatyta, kad Nacionalinė šeimos taryba rengia ir kasmet Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo situaciją. Siūlytina tikslinti šią nuostatą, sukonkretinant pateikimo terminą, pvz, kasmet, ne vėliau kaip iki gruodžio 1 d. Analogiškai tikslintina įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)121
straipsnio 1 dalis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kas tvirtina savivaldybės šeimos tarybos sudėtį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)122
dalyje numatyta, kad savivaldybės šeimos taryba padeda įgyvendinti savivaldybės šeimos stiprinimo funkcijas. Pažymėtina, kad pagrindinės savivaldybių funkcijos yra apibrėžtos Vietos savivaldos įstatyme ir tokia funkcija savivaldybei nėra priskirta.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalies 4 punktą, savivaldybėse gali būti nustatomos šeimos stiprinimo programos ir priemonės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)134
nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą derintina su įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad tokią programą tvirtina pati Vyriausybė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)3
projektas tikslintinas teisės technikos prasme:
vienintelės dalies punktai, turėtų būti numeruotinos arabiškais skaitmenimis su skliausteliais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15) 4, 5, 7
straipsniuose vienintelės šių straipsnių dalys nenumeruotinos. Pritarti
Teisės departamentas (2016-04-15)
pavadinimai neturėtų sutapti su šiuose skirsniuose dėstomų straipsnių pavadinimais, o turėtų atspindėti visą šių skirsnių turinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-15)
apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja šeimos politikos įgyvendinimą visose srityse, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba Vyriausybės išvada. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos (2016-04-26) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo projektą Nr.
XIIP4255, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1001 (2016-10-05) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. SV-S-1548 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
įstatymo projektui Nr. XIIP-4255 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) Įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Konstitucinis Teismas) 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.
X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatuota, kad „iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja ne tik valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir valstybės pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.)“ ir kad
„konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe,
supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, todėl, siekiant užtikrinti, kad Įstatymo projekto nuostatos neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo praktikai valstybės formuojamos ir įgyvendinamos šeimos politikos srityje, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto preambulės. Pritarti
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1001 (2016-10-05) 1.2.
1001 (2016-10-05)
nėra vieno bendro šeimos apibrėžimo, įvairiuose įstatymuose šeimos sąvoka konstruojama pasirenkant skirtingas sudedamąsias dalis: pateikiamas nevienodas asmenų kategorijų sąrašas ir nevienodi juos kvalifikuojantys požymiai, be to, nė vieno įstatymuose nurodyto šeimos sąvokos apibrėžimo negalima išskirti kaip dominuojančio (Socialinės, ekonominės ir teisinės priemonės siekiant šeimų stabilumo ir plėtros. Monografija. Vilnius:
Justitia, 2014, p. 31), todėl, siekiant užtikrinti sklandų įstatymo nuostatų taikymą, tikslinga Įstatymo projekte apibrėžti sąvoką „šeima“, kuri neprieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimui. Pritarti
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1001 (2016-10-05)
Vyriausybės įstatymas) ministerijoms pavedama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse, Vyriausybės įstaigoms – dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti, o įstaigos prie ministerijos steigiamos valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir aptarnauti šios politikos formavimą ir įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti, kad Įstatymo projekto nuostatos sklandžiai įsiterptų į teisinę sistemą, nepažeisti Vyriausybės įstatyme nustatytų valstybės politikos formavimo principų, būtina tobulinti Įstatymo projekto 8, 10, 11 ir 13 straipsniuose pateiktą teisinį reguliavimą – suderinti jį su Vyriausybės įstatymo 20, 22, 26, 29, 29¹, 30 straipsnių nuostatomis: 1.3.1.
Netikslinga Įstatymo projekte nurodyti, kokie konkretūs planavimo dokumentai turėtų būti patvirtinti (reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalį), pakaktų Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto įpareigojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) strateginio planavimo dokumentuose nustatyti šeimos stiprinimo prioritetus. Taip Vyriausybei būtų paliekama galimybė spręsti, kokiame planavimo dokumente nustatyti minėtus prioritetus, ir suplanuoti tikslus ir siekiamus rezultatus. Pritarti
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1001 (2016-10-05)
Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.4 papunkčiu, šeimos politikos formavimas priskirtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) kompetencijai, todėl reikėtų tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir konkrečiai nurodyti už šeimos politikos formavimą atsakingą valstybės instituciją – Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Pritarti
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1001 (2016-10-05) 1.3.3.
1001 (2016-10-05) 1.3.3. Reikėtų tikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnį – nurodyti, kad, siekiant užtikrinti šeimos politiką formuojančių institucijų bendradarbiavimą, sudaroma tarpinstitucinė Šeimos politikos komisija, kuri yra patariamoji Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos institucija ir kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsisakyti Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad nurodyta komisija
„derina ministerijų ir kitų valstybės bei savivaldybių institucijų veiklą, susijusią
su šeimos politikos formavimu ir įgyvendinimu“, nes nurodytas subjektas nėra vykdomosios valdžios sistemos dalis, o siekiant užtikrinti, kad nevyriausybinės organizacijos būtų įtrauktos į susijusių su šeimos politika klausimų svarstymą, tikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį – nurodyti, kad į Šeimos politikos komisiją įtraukiami ir šeimų organizacijų bei su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti Šeimos politikos komisijos ir Nacionalinės šeimos tarybos veiklos dubliavimo, nereikėtų sudaryti Nacionalinės šeimos tarybos, atsisakant Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio. Pritarus šiame papunktyje pateiktam siūlymui dėl Šeimos politikos komisijos veiklos tobulinimo, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto
tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją ir tvirtina jos nuostatus. Pritarti
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1001 (2016-10-05)
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytiems teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principams, Įstatymo projektą reikėtų tobulinti: 1.4.1.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje tiksliau apibrėžti šeimos politikos įgyvendinimo principus: apibrėžiant subsidiarumo principą, atskleisti šio principo esmę – nurodyti, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo jie efektyviausi; apibrėžiant kompleksiškumo principą, atskleisti, kokios funkcijos suprantamos kaip „visos šeimos atliekamos funkcijos“. Pritarti
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1001 (2016-10-05)
nuostatų kaip dubliuojančių galiojantį teisinį reguliavimą, nes konkrečios priemonės, susijusios su šeimų stiprinimu per švietimą, užimtumą ir kita, jau nustatytos kituose atitinkamas politikos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme), o vartojamos nenorminio vertinamojo pobūdžio nuostatos, tokios kaip „didelis emocinis, socialinis ir finansinis nuostolis visuomenei“, „pakankamos pajamos“,
„nepakankamos pragyvenimui pajamos“, „palanki šeimai gyvenamoji aplinka“ ir
kitos, nesukuria pridėtinės vertės. Pritarti
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1001 (2016-10-05)
koordinavimą turėtų užtikrinti Vyriausybė. Pritarti
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1001 (2016-10-05) 1.4.4.
1001 (2016-10-05)
punkte siūloma nustatyti, kad ministerijos įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą. Kadangi galiojančiuose įstatymuose nenustatyta šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų skatinimo ir (ar) rėmimo tvarka, tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą – nurodyti šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų skatinimo ir (ar) rėmimo formas, nustatyti šių organizacijų rėmimo tvarką arba atsisakyti siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1001 (2016-10-05)
teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymą reikės parengti jo įgyvendinamuosius teisės aktus ir siekiant tinkamai pasirengti įgyvendinti Įstatymo projekto nuostatas, tikslinga nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą – ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 1 dieną. Pritarti
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1001 (2016-10-05)
papildomas lėšų poreikis iš Valstybės biudžeto bus. Siūloma jį apskaičiuoti Vyriausybei“. Atsižvelgiant į Įstatymo projekte pateiktų nuostatų neapibrėžtumą, atkreiptinas Seimo dėmesys į tai, kad Vyriausybė šiuo metu neturi galimybių nustatyti, kiek lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti.
Be to, būtina pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu ir atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas dirbusiems jų gavėjams (iš viso per 2016–2018 metus prireiks per 130 mln. eurų), įgyvendinti su Socialinio modelio priėmimu susijusias įstatymų nuostatas, kurioms 2017 metais prireiks per 140 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (bendrosios pensijos dalies finansavimui perkelti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir vėlesniais metais kasmet reikės daug papildomų lėšų), taip pat įsipareigojimą įgyvendinti Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto, finansinės galimybės prisiimti naujus įsipareigojimus, kuriems vykdyti reikėtų papildomų
(2016-06-30)8 1, 2, 3, 4, 5 Argumentai: Šeimos politiką turėtų formuoti Seimas ir Vyriausybė, kuri turėtų pavesti vienai iš ministerijų būti atsakingai už šią sritį. Atsižvelgiant į tai, siūlome 3 ir 5 straipsnio dalis iš šio straipsnio išbraukti ir perkelti į 9 straipsnį kaip įgyvendinančias įstaigas, o 4 dalį – išbraukti. Taip pat siūlome iš ministerijų funkcijų (8 str. 3 d. 3 p.) neperkelti į 9 str. ir išbraukti reikalavimą remti šeimų ir su šeimomis dirbančias organizacijas rėmimą arba atsižvelgiant į tai, kad tokia nuostata sukuria prielaidas valstybės lėšomis finansuoti specifines organizacijas atlikti jos antikorupcinį įvertinimą. Taip pat iš 1 dalies siūlome išbraukti projekte siūlomą steigti Nacionalinę šeimos tarybą prie LR Seimo.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma steigti dar Vyriausybės komisiją ir kitas tarybas bei komisijas, tai pareikalautų labai daug lėšų jau vien jų administraciniam aptarnavimui. Tokios išlaidos yra neproporcingai didelės ir tas lėšas geriau skirti paramai šeimoms. Straipsnio 2 dalyje siūlome sujungti 4 ir 5 punktus ir įgalioti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją būti atsakinga Vyriausybėje už šeimos politikos formavimą, įgyvendinimą bei tarpinstitucinį koordinavimą, kartu steigiant Komisiją prie jos, o ne prie Vyriausybės. Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Seimas:
1) nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms strategines šeimos politikos kryptis, vykdo šeimos politikos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę;
2) sudaro Nacionalinę šeimos tarybą ir tvirtina jos nuostatus;
3) taiko tokias įstatymų leidybos procedūras, kad teisės aktai, susiję su šeimos politika, būtų vertinami poveikio šeimai požiūriu. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) strateginio planavimo dokumentuose nustato šeimos stiprinimo prioritetus;
2) teikia Lietuvos Respublikos Seimui šeimos politiką reglamentuojančių teisės aktų projektus;
3) tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtą ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą, apimančią visas šeimos stiprinimo kryptis ir finansuojamą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų bei tarptautinių programų;
4) užtikrina tarpinstitucinės veiklos koordinavimą šeimos politikos srityje, įgaliodama Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją koordinuoti šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, sudaro prie jos tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją prie Vyriausybės ir tvirtina jos nuostatus;. 3.
3Ministerijos:
1) dalyvauja formuojant šeimos politiką joms pavestose valdymo srityse;
2) šeimos stiprinimui skirtas programas ir jų įgyvendinimo priemones numato strateginio planavimo dokumentuose;
3) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;
4) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos klausimais. 4. Kitos valstybės institucijos dalyvauja šeimos politikos formavime, siekiant įgyvendinti bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas. 5. Savivaldybių institucijos:
1) nustato šeimos stiprinimo savivaldybėje prioritetus;
2) sudaro šeimos komitetus ar pakomitečius;
3) gali sudaryti savivaldybės šeimos tarybą;
4) šeimos stiprinimo programas ir priemones numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;
5) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;
6) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos savivaldybėje klausimais.“. Pritarti
(2016-06-30)9 1, 2, 3 Argumentai: Siūlome ministerijoms ir savivaldybėms priskirti šeimos politikos įgyvendinimo funkciją, ir įkelti iš Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 ir 5 dalis į 9 straipsnį, kaip 2 ir 3 dalis atitinkamai. Taip pat sąvoka „formavimas“ keistina į „įgyvendinimas“, visur pridedant „joms pavestose srityse“, kadangi bendrąją šeimos politiką įgyvendina ir koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnį, ir jį išdėstyti taip: „1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už šeimos politikos įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti šiuo įstatymu nustatytas bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas, Vyriausybės įstaigos, kitos ministerijos, įstaigos prie ministerijų, kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos dalyvauja formuojant įgyvendinant šeimos stiprinimo priemones ir programas joms pavestose srityse. 2.
2Ministerijos:
1) dalyvauja įgyvendinant šeimos politiką joms pavestose valdymo srityse;
2) šeimos stiprinimui skirtas programas ir jų įgyvendinimo priemones numato savo srities strateginio planavimo dokumentuose;
3) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos įgyvendinimo savo srityje klausimais. 5. Savivaldybių institucijos:
1) nustato šeimos stiprinimo savivaldybėje prioritetus;
2) įgyvendina šeimos politiką, ypač darbo su rizikos šeimomis politiką;
3) gali sudaryti savivaldybės šeimos tarybą;
4) šeimos stiprinimo programas ir priemones numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;
5) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;
6) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimų padėties savivaldybėje klausimais.“
(2016-06-30)10 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma steigti savivaldybių šeimos tarybas bei šeimos politikos komisiją darytina išvada, kad išlaidos yra neproporcingai didelės ir tas lėšas geriau skirti paramai šeimoms, o numatytas funkcijas atliks šeimos politiką formuojančių ir įgyvendinančių įstaigų kompetencija kaip numatyta projekto 8 ir 9 straipsnyje. Pasiūlymas:
Išbraukti 10 straipsnį:
„10 straipsnis. Nacionalinė šeimos taryba
formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Seimas. 2.
šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos stiprinimo prioritetus, palaiko ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoja jų lūkesčius, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo. 3. Nacionalinė šeimos taryba rengia ir kasmet Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo situaciją.“. Pritarti
(2016-06-15)71 1,2,3 Argumentai: Šeimos politiką turėtų formuoti Seimas ir Vyriausybė, kuri turėtų pavesti vienai iš ministerijų būti atsakingai už šią sritį. Todėl siūlau išbraukti sąvoką „ministerijos“, nes jos negali formuoti kiekviena kitokios šeimos politikos. Nežinoma, kokios nepavaldžios Vyriausybei valstybės institucijos gali formuoti politiką. Jei tai – Prezidentūra, tai reikia taip ir įvardyti. O jei ne – siūlome išbraukti. Savivaldybės taip pat ne formuoja politiką, o ją įgyvendina. Kas bus, jei kiekviena savivaldybė formuos savo politiką? Todėl taip pat siūlome išbraukti. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
kompetenciją formuoja:
1) Lietuvos Respublikos Seimas. ir
2) Lietuvos
institucijos. 3) Savivaldybių institucijos. Pritarti
(2016-06-15)51 2,3,4,5 Argumentai:
palankias sąlygas šeimos verslui“. Šeimos verslas – abejotina šeimos stiprinimo priemonė. Kaip taisyklė, jis reiškia šeimos narių išnaudojimą, jų socialinių garantijų nebuvimą, nes tik tokiomis priemonėmis šeimos verslas gali konkuruoti su stambesniais verslais. Šeimos verslas tik atrodo romantiškai, iš tiesų jis dažnai nulemia skyrybas, arba vaikų santykių nutraukimą su tėvais.
Tačiau norint, kad šeimos galėtų derinti šeimos ir darbo pareigas, žymiai svarbiau, kad valstybė užtikrintų aprūpinimą vaikų darželiais, prailgintos dienos grupėmis bei kitu vaikų užimtumu. Siūlau šias nuostatas įrašyti. Straipsnio 1 dalies 3 punktui redakcinis pasiūlymas. Viena iš šeimų irimo priežasčių – nesugebėjimas susitvarkyti su užgriuvusiomis problemomis, gimus neįgaliam vaikui ar šeimos nariui tapus neįgaliu, todėl tokioms šeimoms būtent kompleksinė pagalba ir parama būtinos. Todėl siūlau straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlau papildyti tokiomis nuostatomis. Straipsnio 1 dalies 5 punktas praktiškai atkartoja 4 punkto nuostatas. Todėl siūlau jį pakeisti ir papildyti pamirštomis svarbiausiomis šeimų irimo priežasčių ir pasekmių šalinimu. Be to, siūlau išbraukti sąvoką „vieniši tėvai su vaikais“, nes ją apima šeimos sąvoka, be to, kituose įstatymo punktuose ji neišskiriama.
Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
„2) materialinio saugumo užtikrinimas – valstybė, siekdama sudaryti galimybę
šeimoms gauti pakankamas pajamas, plėtoja lanksčias užimtumo formas ir užtikrina visuomeninę vaikų priežiūrą bei užimtumą, padedančiaus derinti profesinius interesus su šeiminėmis pareigomis, sudaro palankias sąlygas šeimos verslui, formuoja šeimoms palankią mokestinę ir socialinio draudimo sistemas, esant nepakankamoms pragyvenimui pajamoms, teikia paramą;
3) apsirūpinimas būstu ir palanki šeimai gyvenamoji aplinka– valstybė, siekdama paskatinti jaunimo apsisprendimą kurti šeimą ir šeimų apsisprendimą auginti vaikus, kuria šeimai palankią gyvenamąją aplinką ir sudaro palankias sąlygas būsto nuomai ar pirmojo būsto įsigijimui;
4) kompleksinė pagalba šeimai – valstybė užtikrina galimybes šeimoms gauti būtiną pagalbą, siekiant stiprinti šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines problemas, motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo šeimoje. Ypatingas dėmesys skiriamas šeimoms, auginančioms neįgalius ar specialių poreikių turinčius vaikus ar prižiūrinčioms neįgalius šeimos narius
reikiamas paslaugas neįgaliems šeimos nariams prižiūrėti. 5) kompleksinės paslaugos krizę patiriančioms šeimoms bei vienišiems tėvams – valstybė, siekdama nedubliuoti ir neperimti šeimos funkcijų vykdymo, imasi priemonių įgalinti pačią šeimą, kad šeimos nariai sąmoningai prisiimtų atsakomybę už savo sprendimus bei savo gyvenimo kūrimą imasi priemonių padėti šeimos nariams gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, kitų priklausomybių, padeda smurto aukoms, užtikrina smurto ir prievartos prevenciją.“
17Seimo nariai G. Purvaneckienė, A.
Purvaneckienė, A. Sysas (2016-06-09)41 6,7 Argumentai: Alkoholizmo poveikis šeimoms atskleidžia neigiamą poveikį visai šeimai, vaikams, šeimos santykiams. Yra pripažįstamas tiesioginis ryšys tarp tėvų piknaudžiavimo alkoholiu, kitų priklausomybių ir vaikų fizinės bei psichologinės sveikatos. Smurtas ir prievarta yra vieni iš svarbiausių šeimas ardančių veiksnių. Todėl jų prevencija turi būti vienu iš prioritetų įtvirtinant bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas 4 str. 1 dalyje. Taip pat 4 straipsnio 1 dalį siūlau papildyti ir 7 punktu, nes viena iš šeimas silpninančių priežasčių yra nesugebėjimas įveikti problemas krizinėse situacijose. Pavyzdžiui, vaiko su negalia gimimas sukelia stresą šeimoje, kuris sutrikdo įprastą šeimos funkcionavimą. Ryškiausi funkcionavimo pokyčiai pastebimi tėvų tarpusavio santykiuose, kuriems būdingas nesupratimas, bendravimo stoka, vyro pasitraukimas iš šeimos. Todėl kaip šeimos stiprinimo nuostatą reikia įtvirtinti paramą ir pagalbą šeimai krizinėje situacijoje. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 6,7 punktais ir juos išdėstyti taip:
„6) destruktyvaus šeimos narių elgesio (girtavimo,
narkotikų vartojimo, smurto, prievartos) užkardymą bei prevenciją. 7) paramą ir pagalbą šeimai, atsidūrusioje krizinėje situacijoje dėl šeimos narių neįgalumo ar šeimą ištikusių nelaimių.“. Spręsti pagrindiniame komitete
(2016-06-09)3 9, 10, 11 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžtas baigtinis sąrašas šeimos funkcijų. Tačiau šeimos funkcijų yra daug, ji atlieka funkcijas ne tik savo, bet ir visuomenės gerovei. Be to, jos persipynusios. Taip pat šio įstatymo projekto 3 str. 10 dalyje įtvirtinta sąvoka, kad tėvai ir globėjai turi teisę „nevaržomai“ rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu, bei renkasi pagal savo įsitikinimus.
Tačiau jeigu tėvai ar globėjai priklausytų kokiai nors sektai ir neleistų vaikų į mokyklą ar neleistų jų gydyti, tokia nuostata pažeistų vaiko teises. Todėl turi būti koreguojama, išbraukiant sąvoką „nevaržomai“ ir pridedant įstatymo nustatytose ribose. Įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalį siūlau patikslinti pridedant žodį „pagalba“. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 6,8 dalis ir jas išdėstyti taip: „9. Kompleksiškumo – teikiama pagalba ir parama šeimai apima visas šeimos atliekamas funkcijas, užtikrinančias šeimos materialinę, socialinę ir dvasinę gerovę. 10. Tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus – tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu, renkasi jų ugdymo formą pagal savo įsitikinimus, įstatymų nustatytose ribose. 11. Teisėtų vaiko interesų prioritetiškumo – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su parama ar pagalba šeimai, atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.“. Pritarti
(2016-06-07)32 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnyje, kuriame apibrėžiami įstatymo įgyvendinimo principai 2 punkte vartojamos klaidinančios sąvokos. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos privatumo sąvokos neapibrėžia jokie teisės aktai. Todėl reiktų vadovautis kaip Konstitucijoje įtvirtinama norma, kad ginama asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Savavališkai ir neteisėtai kišantis į žmogaus privatų gyvenimą kartu yra kėsinamasi į jo garbę bei orumą. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pagarbos šeimos gyvenimo asmenų gyvenančių šeimoje privatumui –šeima pati sprendžia, kokia informacija apie šeimos gyvenimą gali tapti viešai prieinama. Valstybė, savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos nesikiša į šeimos gyvenimą tol, kol šeimai nereikia išskirtinės paramos, kuriam nors šeimos nariui nereikia pagalbos ar šeimoje nevyksta nusikaltimas.“ Pritarti iš dalies Siūloma tobulinti nuostatos formuluotę, kad būtų skiriamas dėmesys ir problemų ar nusikalstamų veikų prevencijai. 20. Seimo nariai G. Purvaneckienė, A. Sysas (2016-06-07)3 6, 8 Argumentai:
Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinama nuostata kad, valstybė ir savivaldybės gali pavesti šeimų organizacijų atstovams padėti šeimai. Tačiau nėra aiškiai suprantama reikšmė ką ketinama įstatymu pavesti derinti šeimoms su šeimų organizacijomis. Taip pat 3 straipsnio 8 dalis nepakankamai konkreti. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 6,8 dalis ir jas išdėstyti taip:
„6. Dalyvavimo – su šeimomis susiję klausimai sprendžiami šeimoms dalyvaujant ir derinant su šeimų organizacijų
atstovais . 8. Solidarumo – šeimos stiprinimas įgyvendinamas parama ir pagalba šeimai teikiama jungiant valstybės ir visuomenės bei visų jų grandžių pastangas.“
(2016-06-07)2 1, 2, 3 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos įstatymo sąvokos
šeimos dalis, o su vaikais dirbančios organizacijos labai svarbios šeimos stiprinimui. Įstatymo dalyje siūlau papildyti žodžiu „darnią“, nes svarbu išsaugoti tik darnią šeimą. Taip pat nėra prasmės dėti pirminę ir prigimtinę, nes ne visais atvejais tokią įmanoma išsaugoti, kadangi gali būti pasikeitę įtėviai, kai kur nėra pakankamos darnos ir kt. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Su šeimomis dirbančios organizacijos – viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas
sąlygas, skatinančias asmenis sukurti, puoselėti bei išsaugoti darnią šeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę bei palankiausią vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinką, užtikrinančią Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą. 3. Šeimų organizacijos – viešosios naudos ir nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas – atstovauti šeimoms, ar tėvams ar vaikams bei kurti šeimai palankią aplinką.“. Pritarti
(2016-06-07) P Argumentai: Įstatymo projekto preambulėje dalis sakinių brauktini, nes yra perteklinio pobūdžio, deklaratyvūs, daugiaprasmiškai interpretuotini. Brauktina nuostata dėl šeimos narius siejančios teisės ir pareigos prigimtinio traktavimo, nes šeimos narius siejančios teisės ir pareigos yra susitarimo dalykas ir skiriasi įvairiose šeimose, bendruomenėse. Taip pat naudojama sąvoka kaip lyčių papildomumo principas nėra aiškiai apibrėžta kokią pridėtinę vertę ji suteikia šiam įstatymui. Lyčių papildomumo teorijos apie 1960-1970 m. pakeitė lyčių skirtingumo teorijas, kurios traktavo vyrus ir moteris, kaip skirtingus, ir vyrai buvo laikomi pranašesniais. Lyčių papildomumo teorijos – tai „mandagi“ lyčių skirtingumo teorijų forma, teigianti, kad lytys yra lygiavertės ir viena kitą papildo. Tačiau iš tiesų jos remiasi tuo pačiu lyčių biologizavimo principu, kuriuo grindžiama lyčių nelygybė. LR Konstitucija ir kiti įstatymai įtvirtina asmenų lygiateisiškumo principą, todėl tokių nuostatų įtvirtinimas įstatyme būtų nesuderinamas su Konstitucija ir galiojančiais įstatymais.
Taip pat siūlau papildyti nuostata, kad įstatymas gerbia ir pripažįsta LR Konstitucijos 38 str. įtvirtintą nuostatą, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo Preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, Pripažindamas, kad šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas, gerbdamas ir pripažindamas, kad šeimos narius siejančios teisės ir pareigos yra prigimtinės, konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, pabrėždamas, kad vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas, vertindamas ir gerbdamas piliečių apsisprendimą kurti šeimą arba rinktis kitokį gyvenimo būdą, siekdamas realizuoti konstitucinę nuostatą dėl motinystės, tėvystės ir vaikystės visokeriopos apsaugos, priima šį įstatymą.“
(2016-06-07)34 Argumentai: Iš įstatymo projekto 3 straipsnio, kuriame apibrėžiami įstatymo įgyvendinimo principai siūlau išbraukti 4 dalį, nes naudojama sąvoka kaip lyčių papildomumo principas nėra aiškiai apibrėžta kokią pridėtinę vertę ji suteikia šiam įstatymui. Lyčių papildomumo teorijos apie 1960-1970 m. pakeitė lyčių skirtingumo teorijas, kurios traktavo vyrus ir moteris, kaip skirtingus, ir vyrai buvo laikomi pranašesniais. Lyčių papildomumo teorijos – tai „mandagi“ lyčių skirtingumo teorijų forma, teigianti, kad lytys yra lygiavertės ir viena kitą papildo. Tačiau iš tiesų jos remiasi tuo pačiu lyčių biologizavimo principu, kuriuo grindžiama lyčių nelygybė.
LR Konstitucija ir kiti įstatymai įtvirtina asmenų lygiateisiškumo principą, todėl tokių nuostatų įtvirtinimas įstatyme būtų nesuderinamas su Konstitucija ir galiojančiais įstatymais. Pasiūlymas: Išbraukti 3 straipsnio 4 dalį:
„4. Tėvystės ir motinystės papildomumo – teikiant paramą ir pagalbą šeimai turi
būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę).“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIP-4255 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vincė Vaidevutė Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas Komiteto biuro patarėja Monika Urmonienė
FINANSŲ komitetas
DĖL
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Leonard Talmont (pavaduojantis Ritą Tamašunienę) . Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-15 Nr. XIIP-4255 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1Vertinant viso projekto normų turinį,
pažymėtina, kad įstatyme turi būti tik norminės nuostatos, o dauguma siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų (pvz., visas įstatymo projekto antrasis skirsnis, nustatantis šeimos stiprinimo kryptis) neįtvirtina jokių konkrečių teisinių santykių reguliavimo normų ir yra deklaratyvios, todėl jų praktinis taikymas būtų gana probleminis. Jeigu siekiama nustatyti šeimos stiprinimo gaires, kuriomis remiantis turėtų būti priimami šeimos stiprinimą reguliuojantys teisės aktai, tai atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnį, gali būti rengiama numatomo teisinio reguliavimo koncepcija. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-15 Nr. XIIP-42553 2.
įstatymo projektą, jo nuostatas siūlytina tikslinti pagal šias pastabas:
straipsnyje nurodyti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principai, pvz., projekto
pripažįstama kaip savarankiškas ir turintis išteklių subjektas, skatinama šeimos iniciatyva tuos išteklius naudoti ir prisidėti kuriant bendrąjį gėrį“ susijusi su šiuo principu; neaiškus šio straipsnio 9 dalyje apibrėžiamo kompleksiškumo principo turinys, t.y. neaišku, kas yra „visos šeimos atliekamos funkcijos, užtikrinančios šeimos materialinę, socialinę ir dvasinę gerovę“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad formuluojant šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus reikėtų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-15 Nr. XIIP-42554
turinio prasme yra neaiškus, nes jame išdėstytos bendro ir nenorminio pobūdžio nuostatos, neturinčios jokio teisinio krūvio. Pastebėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos pagal Viešojo administravimo įstatymą veikia pagal įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, todėl joms nustatomi įpareigojimai turi būti konkretūs ir aiškiai apibrėžti. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto aiškumo ir glaustumo, siūlome šio straipsnio atsisakyti arba tikslinti, išdėstant reguliacinio pobūdžio teisės normas. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-15 Nr. XIIP-42555
tam tikras nuostatas, apibrėžiančias valstybės siekį stiprinti šeimas per švietimą, užimtumą, apsirūpinimą būstu ir kt.
Vertinant siūlomą teisinį reguliavimą, visų pirma, pastebėtina, kad dauguma siūlomų nuostatų jau yra įgyvendinamos per atskirus tuos santykius reguliuojančius įstatymus, pvz., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymą, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kt. Antra, siūlomos nuostatos turėtų būti formuluojamos glaustai, aiškiai, laikantis tesinės terminijos, atsisakant subjektyvių, dviprasmiškų sąvokų (pvz. tokių kaip didelis emocinis, socialinis ir finansinis nuostolis, pakankamos pajamos, nepakankamos pajamos, palanki šeimai gyvenamoji aplinka ir kt.) vartojimo, neprieštarauti viena kitai, nesikartoti (pvz., 1 dalyje numatyta pareiga valstybės ir savivaldybių institucijoms įgyvendinti nurodytas šeimos stiprinimo kryptis, o šios dalies punktuose jau nurodoma, kad tą turi padaryti valstybė; pagal projekto 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą dalyvavimo principą, visi su šeimomis susiję klausimai derinami su šeimų organizacijų atstovais, o pagal 5 straipsnio 1 dalį – pasitelkiant nevyriausybines organizacijas). Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-15 Nr. XIIP-42557
kompetenciją“, nes institucijų kompetencija nustatoma įstatymo projekto 8 straipsnyje. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-15 Nr. XIIP-42557 2.5.
savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos yra savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, ir savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio
valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Svarstytina, ar pagal šias nuostatas savivaldybės administracijos direktorius turėtų būti priskiriamas prie šeimos politiką formuojančių institucijų. Atsižvelgiant į skirtingą savivaldybės institucijų paskirtį ir funkcijas, tikslintina ir įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalis. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
nustatyti, kad Seimas nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms strategines šeimos politikos kryptis. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Konstitucijos
norminio pobūdžio pavedimų valstybės ir savivaldybių institucijoms ne įstatymų leidybos tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto 8 straipsnio 1 dalies
patobulinti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 2.7.
13
į kartu su šiuo projektu teikiamą Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio 3 dalies pakeitimo“ projektą (Reg. Nr. XIIP-4256), kuriuo siekiama įtvirtinti, kad įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose turi būti nurodyta, kokį poveikį įstatymo įgyvendinimas darys šeimai. Neaišku, ar aiškinamojo rašto papildymas galėtų būti laikomas pakankama specialia procedūra ar turėtų būti laikomasi dar kitokios specialios įstatymų leidybos procedūros. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
brauktini žodžiai ,,prie Vyriausybės“. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
straipsnio 3 punkte numatyta, kad Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir
patobulinti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-15 Nr. XIIP-42558 3,5 3,5 2.10. Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad ministerijos įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą. Nuostata tikslintina, nes, visų pirma, galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta tokios tvarkos, visų antra, įstatymo projekte nėra įvardijamos jokios skatinimo ar rėmimo formos. Analogiška pastaba teiktina ir dėl 8 straipsnio 5 dalies 5 punkto. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
52 2.11.
52
Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalių ir 16 straipsnio 2 dalies
sudarymo aspektus ir savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-15 Nr. XIIP-4255 8,9 2.12. Įstatymo projekto 8 ir 9 straipsnio nuostatos, kuriose siekiama įtvirtinti Vyriausybės, ministerijų, kitų įstaigų įgaliojimus ir kompetenciją, turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 20, 22, 26, 29, 291, 30 straipsnių nuostatas dėl ministerijų, kitų institucijų ir įstaigų kompetencijos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-15 Nr. XIIP-4255 10,11 3,4 2.13. Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Nacionalinė šeimos taryba rengia ir kasmet Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo situaciją. Siūlytina tikslinti šią nuostatą, sukonkretinant pateikimo terminą, pvz, kasmet, ne vėliau kaip iki gruodžio 1 d. Analogiškai tikslintina įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalis. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kas tvirtina savivaldybės šeimos tarybos sudėtį. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 2.15. Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės šeimos taryba padeda įgyvendinti savivaldybės šeimos stiprinimo funkcijas. Pažymėtina, kad pagrindinės savivaldybių funkcijos yra apibrėžtos Vietos savivaldos įstatyme ir tokia funkcija savivaldybei nėra priskirta.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalies
priemonės. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 2.16. Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą derintina su įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad tokią programą tvirtina pati Vyriausybė. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
prasme: 3.1. Įstatymo projekto 3 straipsnio struktūrinės dalys, kaip vienintelės dalies punktai, turėtų būti numeruotinos arabiškais skaitmenimis su skliausteliais. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-15 Nr. XIIP-4255 4, 5,7
straipsnių dalys nenumeruotinos. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-15 Nr. XIIP-4255
sutapti su šiuose skirsniuose dėstomų straipsnių pavadinimais, o turėtų atspindėti visą šių skirsnių turinį. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ministerija koordinuoja šeimos politikos įgyvendinimą visose srityse, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba Vyriausybės išvada.
patobulinti22 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2016-04-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo projektą Nr. XIIP4255, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1
68 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinama nuostata kad, valstybė ir savivaldybės gali pavesti šeimų organizacijų atstovams padėti šeimai. Tačiau nėra aiškiai suprantama reikšmė ką ketinama įstatymu pavesti derinti šeimoms su šeimų organizacijomis. Taip pat 3 straipsnio 8 dalis nepakankamai konkreti. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 6,8 dalis ir jas išdėstyti taip:
„6. Dalyvavimo – su šeimomis susiję klausimai
sprendžiami šeimoms dalyvaujant ir derinant su šeimų organizacijų atstovais . 8.
stiprinimas įgyvendinamas parama ir pagalba šeimai teikiama jungiant valstybės ir visuomenės bei visų jų grandžių pastangas.“
2
4 Argumentai: Iš įstatymo projekto 3 straipsnio, kuriame apibrėžiami įstatymo įgyvendinimo principai siūlau išbraukti 4 dalį, nes naudojama sąvoka kaip lyčių papildomomumo principas nėra aiškiai apibrėžta kokią pridėtinę vertę ji suteikia šiam įstatymui. Lyčių papildomumo teorijos apie 1960-1970 m. pakeitė lyčių skirtingumo teorijas, kurios traktavo vyrus ir moteris, kaip skirtingus, ir vyrai buvo laikomi pranašesniais. Lyčių papildomumo teorijos – tai „mandagi“ lyčių skirtingumo teorijų forma, teigianti, kad lytys yra lygiavertės ir viena kitą papildo. Tačiau ištiesų jos remiasi tuo pačiu lyčių biologizavimo principu, kuriuo grindžiama lyčių nelygybė. LR Konstitucija ir kiti įstatymai įtvirtina asmenų lygiateisiškumo principą, todėl tokių nuostatų įtvirtinimas įstatyme būtų nesuderinamas su Konstitucija ir galiojančiais įstatymais. Pasiūlymas:
Išbraukti 3 straipsnio 4 dalį: „4. Tėvystės ir motinystės papildomumo – teikiant paramą ir pagalbą šeimai turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę).“
patobulinti3 Seimo nariai Giedrė Purvaneckienė Algirdas Sysas 2016-06-07 P Argumentai: Įstatymo projekto preambolėje dalis sakinių brauktini, nes yra perteklinio pobūdžio, deklaratyvūs, daugiaprasmiškai interpretuotini. Brauktina nuostata dėl šeimos narius siejančios teisės ir pareigos prigimtinio traktavimo, nes šeimos narius siejančios teisės ir pareigos yra susitarimo dalykas ir skiriasi įvairiose šeimose, bendruomenėse. Taip pat naudojama sąvoka kaip lyčių papildomomumo principas nėra aiškiai apibrėžta kokią pridėtinę vertę ji suteikia šiam įstatymui.
Lyčių papildomumo teorijos apie 1960-1970 m. pakeitė lyčių skirtingumo teorijas, kurios traktavo vyrus ir moteris, kaip skirtingus, ir vyrai buvo laikomi pranašesniais. Lyčių papildomumo teorijos – tai „mandagi“ lyčių skirtingumo teorijų forma, teigianti, kad lytys yra lygiavertės ir viena kitą papildo. Tačiau ištiesų jos remiasi tuo pačiu lyčių biologizavimo principu, kuriuo grindžiama lyčių nelygybė. LR Konstitucija ir kiti įstatymai įtvirtina asmenų lygiateisiškumo principą, todėl tokių nuostatų įtvirtinimas įstatyme būtų nesuderinamas su Konstitucija ir galiojančiais įstatymais. Taip pat siūlau papildyti nuostata, kad įstatymas gerbia ir pripažįsta LR Konstitucijos 38 str. įtvirtintą nuostatą, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo Preambolę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, Pripažindamas, kad šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas, gerbdamas ir pripažindamas, kad šeimos narius siejančios teisės ir pareigos yra prigimtinės, konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, pabrėždamas, kad vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas, vertindamas ir gerbdamas piliečių apsisprendimą kurti šeimą arba rinktis kitokį gyvenimo būdą, siekdamas realizuoti konstitucinę nuostatą dėl motinystės, tėvystės ir vaikystės visokeriopos apsaugos, priima šį įstatymą.“. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti4 Seimo nariai Giedrė Purvaneckienė Algirdas Sysas 2016-06-072 1, 2, 3 Argumentai:
Įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos įstatymo sąvokos 1 dalyje ir 2 dalyje turėtų būti apibrėžti ir vaikai.
Kadangi jie yra svarbi šeimos dalis, o su vaikais dirbančios organizacijos labai svarbios šeimos stiprinimui. Įstatymo dalyje siūlau papildyti žodžiu „darnią“, nes svarbu išsaugoti tik darnią šeimą. Taip pat nėra prasmės dėti pirminę ir prigimtinę, nes ne visais atvejais tokią įmanoma išsaugoti, kadangi gali būti pasikeitę įtėviai, kai kur nėra pakankamos darnos ir kt. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Su šeimomis dirbančios organizacijos – viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti paslaugas šeimoms, ar tėvams ar vaikams. 2. Šeimos stiprinimas – kryptinga veikla, kuria siekiama sudaryti teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, skatinančias asmenis sukurti, puoselėti bei išsaugoti darnią šeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę bei palankiausią vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinką, užtikrinančią Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą. 3. Šeimų organizacijos – viešosios naudos ir nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas – atstovauti šeimoms, ar tėvams ar vaikams bei kurti šeimai palankią aplinką.“. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti5 Seimo nariai Giedrė Purvaneckienė Algirdas Sysas 2016-06-093 9, 10, 11 Argumentai:
Įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžtas baigtinis sąrašas šeimos funkcijų. Tačiau šeimos funkcijų yra daug, ji atlieka funkcijas ne tik savo, bet ir visuomenės gerovei. Be to, jos persipynusios. Taip pat šio įstatymo projekto 3 str.
įtvirtinta sąvoka, kad tėvai ir globėjai turi teisę „nevaržomai“ rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu, bei renkasi pagal savo įsitikinimus. Tačiau jeigu tėvai ar globėjai priklausytų kokiai nors sektai ir neleistų vaikų į mokyklą ar neleistų jų gydyti, tokia nuostata pažeistų vaiko teises. Todėl turi būti koreguojama, išbraukiant sąvoką „nevaržomai“ ir pridedant įstatymo nustatytose ribose. Įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalį siūlau patikslinti pridedant žodį „pagalba“. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 6,8 dalis ir jas išdėstyti taip:
„9. Kompleksiškumo – teikiama pagalba ir parama
šeimai apima visas šeimos atliekamas funkcijas, užtikrinančias šeimos materialinę, socialinę ir dvasinę gerovę. 10. Tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus – tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu, renkasi jų ugdymo formą pagal savo įsitikinimus, įstatymų nustatytose ribose. 11. Teisėtų vaiko interesų prioritetiškumo – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su parama ar pagalba šeimai, atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.“. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti6
1 6, 7 Argumentai: Alkoholizmo poveikis šeimoms atskleidžia neigiamą poveikį visai šeimai, vaikams, šeimos santykiams. Yra pripažįstamas tiesioginis ryšys tarp tėvų piknaudžiavimo alkoholiu, kitų priklausomybių ir vaikų fizinės bei psichologinės sveikatos. Smurtas ir prievarta yra vieni iš svarbiausių šeimas ardančių veiksnių. Todėl jų prevencija turi būti vienu iš prioritetų įtvirtinant bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas 4 str. 1 dalyje. Taip pat 4 straipsnio 1 dalį siūlau papildyti ir 7 punktu, nes viena iš šeimas silpninančių priežasčių yra nesugebėjimas įveikti problemas krizinėse situacijose.
Pavyzdžiui, vaiko su negalia gimimas sukelia stresą šeimoje, kuris sutrikdo įprastą šeimos funkcionavimą. Ryškiausi funkcionavimo pokyčiai pastebimi tėvų tarpusavio santykiuose, kuriems būdingas nesupratimas, bendravimo stoka, vyro pasitraukimas iš šeimos. Todėl kaip šeimos stiprinimo nuostatą reikia įtvirtinti paramą ir pagalbą šeimai krizinėje situacijoje. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 6,7 punktais ir juos išdėstyti taip: „6) destruktyvaus šeimos narių elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, smurto, prievartos) užkardymą bei prevenciją. 7) paramą ir pagalbą šeimai, atsidūrusioje krizinėje situacijoje dėl šeimos narių neįgalumo ar šeimą ištikusių nelaimių.“. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti7
1 1,2,3 Argumentai: Šeimos politiką turėtų formuoti Seimas ir Vyriausybė, kuri turėtų pavesti vienai iš ministerijų būti atsakingai už šią sritį. Todėl siūlau išbraukti sąvoką
„ministerijos“, nes jos negali formuoti kiekviena kitokios šeimos politikos. Nežinoma, kokios nepavaldžios Vyriausybei valstybės institucijos gali
formuoti politiką. Jei tai – Prezidentūra, tai reikia taip ir įvardyti. O jei ne – siūlome išbraukti. Savivaldybės taip pat ne formuoja politiką, o ją įgyvendina. Kas bus, jei kiekviena savivaldybė formuos savo politiką? Todėl taip pat siūlome išbraukti. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Respublikoje pagal kompetenciją formuoja:
1) Lietuvos Respublikos Seimas. ir
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė. , ministerijos ir kitos valstybės institucijos. 3) Savivaldybių institucijos.
3) Savivaldybių institucijos. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti8
1 2,3,4,5 Argumentai:
siūlau išbraukti „sudaro palankias sąlygas šeimos verslui“. Šeimos verslas – abejotina šeimos stiprinimo priemonė. Kaip taisyklė, jis reiškia šeimos narių išnaudojimą, jų socialinių garantijų nebuvimą, nes tik tokiomis priemonėmis šeimos verslas gali konkuruoti su stambesniais verslais. Šeimos verslas tik atrodo romantiškai, iš tiesų jis dažnai nulemia skyrybas, arba vaikų santykių nutraukimą su tėvais. Tačiau norint, kad šeimos galėtų derinti šeimos ir darbo pareigas, žymiai svarbiau, kad valstybė užtikrintų aprūpinimą vaikų darželiais, prailgintos dienos grupėmis bei kitu vaikų užimtumu. Siūlau šias nuostatas įrašyti. Straipsnio 1 dalies 3 punktui redakcinis pasiūlymas. Viena iš šeimų irimo priežasčių – nesugebėjimas susitvarkyti su užgriuvusiomis problemomis, gimus neįgaliam vaikui ar šeimos nariui tapus neįgaliu, todėl tokioms šeimoms būtent kompleksinė pagalba ir parama būtinos. Todėl siūlau straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlau papildyti tokiomis nuostatomis. Straipsnio 1 dalies 5 punktas praktiškai atkartoja 4 punkto nuostatas. Todėl siūlau jį pakeisti ir papildyti pamirštomis svarbiausiomis šeimų irimo priežasčių ir pasekmių šalinimu. Be to, siūlau išbraukti sąvoką „vieniši tėvai su vaikais“, nes ją apima šeimos sąvoka, be to, kituose įstatymo punktuose ji neišskiriama.
Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip: „2) materialinio saugumo užtikrinimas – valstybė, siekdama sudaryti galimybę šeimoms gauti pakankamas pajamas, plėtoja lanksčias užimtumo formas ir užtikrina visuomeninę vaikų priežiūrą bei užimtumą, padedančiaus derinti profesinius interesus su šeiminėmis pareigomis, sudaro palankias sąlygas šeimos verslui, formuoja šeimoms palankią mokestinę ir socialinio draudimo sistemas, esant nepakankamoms pragyvenimui pajamoms, teikia paramą;
3) apsirūpinimas būstu ir palanki šeimai gyvenamoji aplinka – valstybė, siekdama paskatinti jaunimo apsisprendimą kurti šeimą ir šeimų apsisprendimą auginti vaikus, kuria šeimai palankią gyvenamąją aplinką ir sudaro palankias sąlygas būsto nuomai ar pirmojo būsto įsigijimui;
4) kompleksinė pagalba šeimai – valstybė užtikrina galimybes šeimoms gauti būtiną pagalbą, siekiant stiprinti šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines problemas, motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo šeimoje. Ypatingas dėmesys skiriamas šeimoms, auginančioms neįgalius ar specialių poreikių turinčius vaikus ar prižiūrinčioms neįgalius šeimos narius – valstybė užtikrina tarpinstitucinę paramą ir pagalbą vaikų auginimui bei reikiamas paslaugas neįgaliems šeimos nariams prižiūrėti.
5) kompleksinės paslaugos krizę patiriančioms šeimoms bei vienišiems tėvams – valstybė, siekdama nedubliuoti ir neperimti šeimos funkcijų vykdymo, imasi priemonių įgalinti pačią šeimą, kad šeimos nariai sąmoningai prisiimtų atsakomybę už savo sprendimus bei savo gyvenimo kūrimą imasi priemonių padėti šeimos nariams gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, kitų priklausomybių, padeda smurto aukoms, užtikrina smurto ir prievartos prevenciją.“
patobulinti9 Seimo nariai Giedrė Purvaneckienė Algirdas Sysas 2016-06-238 1, 2, 3, 4, 5 Argumentai: Šeimos politiką turėtų formuoti Seimas ir Vyriausybė, kuri turėtų pavesti vienai iš ministerijų būti atsakingai už šią sritį. Atsižvelgiant į tai, siūlome 3 ir 5 straipsnio dalis iš šio straipsnio išbraukti ir perkelti į 9 straipsnį kaip įgyvendinančias įstaigas, o 4 dalį – išbraukti. Taip pat siūlome iš ministerijų funkcijų (8 str. 3 d. 3 p.) neperkelti į 9 str. ir išbraukti reikalavimą remti šeimų ir su šeimomis dirbančias organizacijas rėmimą arba atsižvelgiant į tai, kad tokia nuostata sukuria prielaidas valstybės lėšomis finansuoti specifines organizacijas atlikti jos antikorupcinį įvertinimą. Taip pat iš 1 dalies siūlome išbraukti projekte siūlomą steigti Nacionalinę šeimos tarybą prie LR Seimo. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma steigti dar Vyriausybės komisiją ir kitas tarybas bei komisijas, tai pareikalautų labai daug lėšų jau vien jų administraciniam aptarnavimui. Tokios išlaidos yra neproporcingai didelės ir tas lėšas geriau skirti paramai šeimoms.
Straipsnio 2 dalyje siūlome sujungti 4 ir
Vyriausybėje už šeimos politikos formavimą, įgyvendinimą bei tarpinstitucinį koordinavimą, kartu steigiant Komisiją prie jos, o ne prie Vyriausybės. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Seimas:
1) nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms strategines šeimos politikos kryptis, vykdo šeimos politikos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę;
2) sudaro Nacionalinę šeimos tarybą ir tvirtina jos nuostatus;
3) taiko tokias įstatymų leidybos procedūras, kad teisės aktai, susiję su šeimos politika, būtų vertinami poveikio šeimai požiūriu. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) strateginio planavimo dokumentuose nustato šeimos stiprinimo prioritetus;
2) teikia Lietuvos Respublikos Seimui šeimos politiką reglamentuojančių teisės aktų projektus;
3) tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtą ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą, apimančią visas šeimos stiprinimo kryptis ir finansuojamą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų bei tarptautinių programų;
4) užtikrina tarpinstitucinės veiklos koordinavimą šeimos politikos srityje, įgaliodama Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją koordinuoti šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, sudaro prie jos tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją prie Vyriausybės ir tvirtina jos nuostatus;. 3. Ministerijos:
1) dalyvauja formuojant šeimos politiką joms pavestose valdymo srityse;
2) šeimos stiprinimui skirtas programas ir jų įgyvendinimo priemones numato strateginio planavimo dokumentuose;
3) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;
4) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos klausimais. 4.
institucijos dalyvauja šeimos politikos formavime, siekiant įgyvendinti bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas. 5. Savivaldybių institucijos:
1) nustato šeimos stiprinimo savivaldybėje prioritetus;
2) sudaro šeimos komitetus ar pakomitečius;
3) gali sudaryti savivaldybės šeimos tarybą;
4) šeimos stiprinimo programas ir priemones numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;
5) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;
6) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos savivaldybėje klausimais.“. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti10 Seimo nariai Giedrė Purvaneckienė Algirdas Sysas 2016-06-239 1, 2, 3 Argumentai: Siūlome ministerijoms ir savivaldybėms priskirti šeimos politikos įgyvendinimo funkciją, ir įkelti iš Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 ir 5 dalis į 9 straipsnį, kaip 2 ir 3 dalis atitinkamai. Taip pat sąvoka „formavimas“ keistina į „įgyvendinimas“, visur pridedant „joms pavestose srityse“, kadangi bendrąją šeimos politiką įgyvendina ir koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnį, ir jį išdėstyti taip: „1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už šeimos politikos įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti šiuo įstatymu nustatytas bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas, Vyriausybės įstaigos, kitos ministerijos, įstaigos prie ministerijų, kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos dalyvauja formuojantįgyvendinant šeimos stiprinimo priemones ir programas joms pavestose srityse. 2. Ministerijos:
1) dalyvauja įgyvendinant šeimos politiką joms pavestose valdymo srityse;
2) šeimos stiprinimui skirtas programas ir jų įgyvendinimo priemones numato savo srities strateginio planavimo dokumentuose;
3) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos įgyvendinimo savo srityje klausimais. 5.
institucijos:
1) nustato šeimos stiprinimo savivaldybėje prioritetus;
2) įgyvendina šeimos politiką, ypač darbo su rizikos šeimomis politiką;
3) gali sudaryti savivaldybės šeimos tarybą;
4) šeimos stiprinimo programas ir priemones numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;
5) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;
6) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimų padėties savivaldybėje klausimais.“
patobulinti11 Seimo nariai Giedrė Purvaneckienė Algirdas Sysas 2016-06-2310 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma steigti savivaldybių šeimos tarybas bei šeimos politikos komisiją darytina išvada, kad išlaidos yra neproporcingai didelės ir tas lėšas geriau skirti paramai šeimoms, o numatytas funkcijas atliks šeimos politiką formuojančių ir įgyvendinančių įstaigų kompetencija kaip numatyta projekto 8 ir 9 straipsnyje. Pasiūlymas:
Išbraukti 10 straipsnį:
„10 straipsnis. Nacionalinė šeimos taryba
taryba yra šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Seimas. 2. Nacionalinė šeimos taryba dalyvauja formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos stiprinimo prioritetus, palaiko ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoja jų lūkesčius, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo. 3. Nacionalinė šeimos taryba rengia ir kasmet Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo situaciją.“.
patobulinti12 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-10-05 nutarimas Nr. 1001 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. SV-S-1548 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4255 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) Įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
patobulinti13 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-10-05 nutarimas Nr. 1001
2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.
X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatuota, kad „iš Konstitucijos
teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja ne tik valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir valstybės pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.)“ ir kad „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, todėl, siekiant užtikrinti, kad Įstatymo projekto nuostatos neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo praktikai valstybės formuojamos ir įgyvendinamos šeimos politikos srityje, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto preambulės. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti14 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-10-05 nutarimas Nr. 1001 1.2.
1001
vieno bendro šeimos apibrėžimo, įvairiuose įstatymuose šeimos sąvoka konstruojama pasirenkant skirtingas sudedamąsias dalis: pateikiamas nevienodas asmenų kategorijų sąrašas ir nevienodi juos kvalifikuojantys požymiai, be to, nė vieno įstatymuose nurodyto šeimos sąvokos apibrėžimo negalima išskirti kaip dominuojančio (Socialinės, ekonominės ir teisinės priemonės siekiant šeimų stabilumo ir plėtros. Monografija. Vilnius: Justitia, 2014, p. 31), todėl, siekiant užtikrinti sklandų įstatymo nuostatų taikymą, tikslinga Įstatymo projekte apibrėžti sąvoką „šeima“, kuri neprieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimui. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti15 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-10-05 nutarimas Nr. 1001
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą (toliau – Vyriausybės įstatymas) ministerijoms pavedama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse, Vyriausybės įstaigoms – dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti, o įstaigos prie ministerijos steigiamos valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir aptarnauti šios politikos formavimą ir įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti, kad Įstatymo projekto nuostatos sklandžiai įsiterptų į teisinę sistemą, nepažeisti Vyriausybės įstatyme nustatytų valstybės politikos formavimo principų, būtina tobulinti Įstatymo projekto 8, 10, 11 ir 13 straipsniuose pateiktą teisinį reguliavimą – suderinti jį su Vyriausybės įstatymo 20, 22, 26, 29, 29¹, 30 straipsnių nuostatomis: 1.3.1.
Netikslinga Įstatymo projekte nurodyti, kokie konkretūs planavimo dokumentai turėtų būti patvirtinti (reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalį), pakaktų Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto įpareigojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) strateginio planavimo dokumentuose nustatyti šeimos stiprinimo prioritetus. Taip Vyriausybei būtų paliekama galimybė spręsti, kokiame planavimo dokumente nustatyti minėtus prioritetus, ir suplanuoti tikslus ir siekiamus rezultatus. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti16 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-10-05 nutarimas Nr. 1001
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330
„Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.4 papunkčiu, šeimos politikos
formavimas priskirtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) kompetencijai, todėl reikėtų tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir konkrečiai nurodyti už šeimos politikos formavimą atsakingą valstybės instituciją – Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti17 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-10-05 nutarimas Nr. 1001 1.3.3.
1001
užtikrinti šeimos politiką formuojančių institucijų bendradarbiavimą, sudaroma tarpinstitucinė Šeimos politikos komisija, kuri yra patariamoji Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos institucija ir kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsisakyti Įstatymo projekto
ir kitų valstybės bei savivaldybių institucijų veiklą, susijusią su šeimos politikos formavimu ir įgyvendinimu“, nes nurodytas subjektas nėra vykdomosios valdžios sistemos dalis, o siekiant užtikrinti, kad nevyriausybinės organizacijos būtų įtrauktos į susijusių su šeimos politika klausimų svarstymą, tikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį – nurodyti, kad į Šeimos politikos komisiją įtraukiami ir šeimų organizacijų bei su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti Šeimos politikos komisijos ir Nacionalinės šeimos tarybos veiklos dubliavimo, nereikėtų sudaryti Nacionalinės šeimos tarybos, atsisakant Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio. Pritarus šiame papunktyje pateiktam siūlymui dėl Šeimos politikos komisijos veiklos tobulinimo, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, kad Vyriausybė sudaro tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją ir tvirtina jos nuostatus. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti18 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-10-05 nutarimas Nr. 1001
teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytiems teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principams, Įstatymo projektą reikėtų tobulinti: 1.4.1.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje tiksliau apibrėžti šeimos politikos įgyvendinimo principus: apibrėžiant subsidiarumo principą, atskleisti šio principo esmę – nurodyti, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo jie efektyviausi; apibrėžiant kompleksiškumo principą, atskleisti, kokios funkcijos suprantamos kaip „visos šeimos atliekamos funkcijos“. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti19 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-10-05 nutarimas Nr. 1001
galiojantį teisinį reguliavimą, nes konkrečios priemonės, susijusios su šeimų stiprinimu per švietimą, užimtumą ir kita, jau nustatytos kituose atitinkamas politikos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme), o vartojamos nenorminio vertinamojo pobūdžio nuostatos, tokios kaip „didelis emocinis, socialinis ir finansinis nuostolis visuomenei“, „pakankamos pajamos“, „nepakankamos pragyvenimui pajamos“,
„palanki šeimai gyvenamoji aplinka“ ir kitos, nesukuria pridėtinės vertės. Grąžinti projektą iniciatoriams
patobulinti20 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-10-05 nutarimas Nr. 1001
užtikrinti Vyriausybė.
patobulinti21 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-10-05 nutarimas Nr. 1001
ministerijos įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą. Kadangi galiojančiuose įstatymuose nenustatyta šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų skatinimo ir (ar) rėmimo tvarka, tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą – nurodyti šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų skatinimo ir (ar) rėmimo formas, nustatyti šių organizacijų rėmimo tvarką arba atsisakyti siūlomo teisinio reguliavimo. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-10-05 nutarimas Nr. 1001 1.5. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktu, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymą reikės parengti jo įgyvendinamuosius teisės aktus ir siekiant tinkamai pasirengti įgyvendinti Įstatymo projekto nuostatas, tikslinga nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-10-05 nutarimas
lėšų poreikis iš Valstybės biudžeto bus. Siūloma jį apskaičiuoti Vyriausybei“.
Atsižvelgiant į Įstatymo projekte pateiktų nuostatų neapibrėžtumą, atkreiptinas Seimo dėmesys į tai, kad Vyriausybė šiuo metu neturi galimybių nustatyti, kiek lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti. Be to, būtina pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu ir atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas dirbusiems jų gavėjams (iš viso per 2016–2018 metus prireiks per 130 mln. eurų), įgyvendinti su Socialinio modelio priėmimu susijusias įstatymų nuostatas, kurioms 2017 metais prireiks per 140 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (bendrosios pensijos dalies finansavimui perkelti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir vėlesniais metais kasmet reikės daug papildomų lėšų), taip pat įsipareigojimą įgyvendinti Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto, finansinės galimybės prisiimti naujus įsipareigojimus, kuriems vykdyti reikėtų papildomų Lietuvos
patobulinti
pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės bei Seimo narių pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Vitalija Vonžutaitė, Rytas Kupčinskas Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius Komiteto biuro patarėja Janina Alasevičienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-10-04
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas. Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, I. Kuodienė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys:
R. Guobaitė – Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, K. Paulikė – socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja, T. Milevičius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos skyriaus patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-15 * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
projekto normų turinį, pažymėtina, kad įstatyme turi būti tik norminės nuostatos, o dauguma siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų (pvz., visas įstatymo projekto antrasis skirsnis, nustatantis šeimos stiprinimo kryptis) neįtvirtina jokių konkrečių teisinių santykių reguliavimo normų ir yra deklaratyvios, todėl jų praktinis taikymas būtų gana probleminis. Jeigu siekiama nustatyti šeimos stiprinimo gaires, kuriomis remiantis turėtų būti priimami šeimos stiprinimą reguliuojantys teisės aktai, tai atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnį, gali būti rengiama numatomo teisinio reguliavimo koncepcija. Pritarti iš dalies. Nuspręsta tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pateiktas pastabas.
1.2 Teisės departamentas,
11
teikti įstatymo projektą, jo nuostatas siūlytina tikslinti pagal šias pastabas:
straipsnyje nurodyti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principai, pvz., projekto
pripažįstama kaip savarankiškas ir turintis išteklių subjektas, skatinama šeimos iniciatyva tuos išteklius naudoti ir prisidėti kuriant bendrąjį gėrį“ susijusi su šiuo principu; neaiškus šio straipsnio 9 dalyje apibrėžiamo kompleksiškumo principo turinys, t. y. neaišku, kas yra „visos šeimos atliekamos funkcijos, užtikrinančios šeimos materialinę, socialinę ir dvasinę gerovę“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad formuluojant šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus reikėtų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnį. Išskirti subsidiarumo ir tikslingumo principai, kompleksiškumo principo formuluotę siūloma palikti, kokia pateikta. 1.3 Teisės departamentas, 2016-04-154
turinio prasme yra neaiškus, nes jame išdėstytos bendro ir nenorminio pobūdžio nuostatos, neturinčios jokio teisinio krūvio. Pastebėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos pagal Viešojo administravimo įstatymą veikia pagal įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, todėl joms nustatomi įpareigojimai turi būti konkretūs ir aiškiai apibrėžti. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto aiškumo ir glaustumo, siūlome šio straipsnio atsisakyti arba tikslinti, išdėstant reguliacinio pobūdžio teisės normas. Pritarti iš dalies. Nuspręsta straipsnį tikslinti.
Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnį. 1.4 Teisės departamentas,
6 N
siekiama nustatyti tam tikras nuostatas, apibrėžiančias valstybės siekį stiprinti šeimas per švietimą, užimtumą, apsirūpinimą būstu ir kt. Vertinant siūlomą teisinį reguliavimą, visų pirma, pastebėtina, kad dauguma siūlomų nuostatų jau yra įgyvendinamos per atskirus tuos santykius reguliuojančius įstatymus, pvz., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymą, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kt. Antra, siūlomos nuostatos turėtų būti formuluojamos glaustai, aiškiai, laikantis tiesinės terminijos, atsisakant subjektyvių, dviprasmiškų sąvokų (pvz. tokių kaip didelis emocinis, socialinis ir finansinis nuostolis, pakankamos pajamos, nepakankamos pajamos, palanki šeimai gyvenamoji aplinka ir kt.) vartojimo, neprieštarauti viena kitai, nesikartoti (pvz., 1 dalyje numatyta pareiga valstybės ir savivaldybių institucijoms įgyvendinti nurodytas šeimos stiprinimo kryptis, o šios dalies punktuose jau nurodoma, kad tą turi padaryti valstybė; pagal projekto 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą dalyvavimo principą, visi su šeimomis susiję klausimai derinami su šeimų organizacijų atstovais, o pagal 5 straipsnio 1 dalį – pasitelkiant nevyriausybines organizacijas). Pritarti iš dalies. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnį, naują 6 straipsnį. 1.5 Teisės departamentas,
1
projekto 7 straipsnyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „pagal kompetenciją“, nes institucijų kompetencija nustatoma įstatymo projekto 8 straipsnyje. Pritarti. 1.6 Teisės departamentas,
1415 2.5.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktas tikslintinas atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio
savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos yra savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, ir savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši
(šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalį vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Svarstytina, ar pagal šias nuostatas savivaldybės administracijos direktorius turėtų būti priskiriamas prie šeimos politiką formuojančių institucijų. Atsižvelgiant į skirtingą savivaldybės institucijų paskirtį ir funkcijas, tikslintina ir įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalis. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 7, 14 straipsnius. 1.7 Teisės departamentas,
11
projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko, siūloma nustatyti, kad Seimas nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms strategines šeimos politikos kryptis. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Konstitucijos 67 straipsnyje nustatytą Seimo kompetenciją, Seimas negali duoti tiesioginių norminio pobūdžio pavedimų valstybės ir savivaldybių institucijoms ne įstatymų leidybos tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto 8 straipsnio 1 dalies
Teisės departamentas,
13 2.7.
Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas atsižvelgiant į kartu su šiuo projektu teikiamą Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio 3 dalies pakeitimo“ projektą (Reg. Nr. XIIP-4256), kuriuo siekiama įtvirtinti, kad įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose turi būti nurodyta, kokį poveikį įstatymo įgyvendinimas darys šeimai. Neaišku, ar aiškinamojo rašto papildymas galėtų būti laikomas pakankama specialia procedūra ar turėtų būti laikomasi dar kitokios specialios įstatymų leidybos procedūros. Pritarti. Projekte siūloma patikslinti minėtą nuostatą, įteisinant galimybę Seimui kreiptis į Nacionalinę šeimos tarybą dėl teisės aktų įvertinimo poveikio šeimai požiūriu. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punktą. Patikslinus šią nuostatą, komitetas nusprendė siūlyti atmesti teikiamą Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio 3 dalies pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-4256. 1.9 Teisės departamentas,
16
projekto 11 straipsnio nuostatas, įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte brauktini žodžiai ,,prie Vyriausybės“. Pritarti. 1.10 Teisės departamentas,
11 2.9. Neaišku, kokių institucijų veiklos koordinavimas turimas omenyje 8 straipsnio 2 dalies
straipsnio 3 punkte numatyta, kad Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą. Pritarti. Siūlytina atsisakyti šio punkto kaip perteklinio, aptariamas nuostatas įtvirtinant 1 punkte. 1.11 Teisės departamentas,
1416
projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad ministerijos įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą.
Nuostata tikslintina, nes, visų pirma, galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta tokios tvarkos, visų antra, įstatymo projekte nėra įvardijamos jokios skatinimo ar rėmimo formos. Analogiška pastaba tiektina ir dėl 8 straipsnio 5 dalies 5 punkto. Pritarti iš dalies. Projekto 13 straipsnyje atsisakyta šios nuostatos. Dėl 14 straipsnio 6 punkto – nuspręsta šią nuostatą palikti, – jos įgyvendinimas bus numatytas pristatymuose teisės aktuose. 1.12 Teisės departamentas,
12
Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalių ir 16 straipsnio 2 dalies
sudarymo aspektus ir savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją. Pritarti. 1.13 Teisės departamentas, 2016-04-15 10, 12,13
projekto 8 ir 9 straipsnio nuostatos, kuriose siekiama įtvirtinti Vyriausybės, ministerijų, kitų įstaigų įgaliojimus ir kompetenciją, turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 20, 22, 26, 29, 29¹, 30 straipsnių nuostatas dėl ministerijų, kitų institucijų ir įstaigų kompetencijos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Pritarti. 1.14 Teisės departamentas,
3
projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Nacionalinė šeimos taryba rengia ir kasmet Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo situaciją. Siūlytina tikslinti šią nuostatą, sukonkretinant pateikimo terminą, pvz., kasmet, ne vėliau kaip iki gruodžio 1 d. Analogiškai tikslintina įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalis. Pritarti. 1.15 Teisės departamentas,
1 2.14.
Tikslintina įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kas tvirtina savivaldybės šeimos tarybos sudėtį. Pritarti. 1.16 Teisės departamentas,
2
projekto 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės šeimos taryba padeda įgyvendinti savivaldybės šeimos stiprinimo funkcijas. Pažymėtina, kad pagrindinės savivaldybių funkcijos yra apibrėžtos Vietos savivaldos įstatyme ir tokia funkcija savivaldybei nėra priskirta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalies
priemonės. Pritarti iš dalies. 2017-09-28 priimtame Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 7, 32¹, ir 34 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-649 kaip savarankiškoji savivaldybių funkcija 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybė „44) <...> užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą“. Manytina, kad čia paminėtos nuostatos ir yra šeimos stiprinimo priemonės. 1.17 Teisės departamentas,
3
projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą derintina su įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad tokią programą tvirtina pati Vyriausybė. Pritarti. 1.18 Teisės departamentas,
technikos prasme:
projekto 3 straipsnio struktūrinės dalys, kaip vienintelės dalies punktai, turėtų būti numeruotinos arabiškais skaitmenimis su skliausteliais. Pritarti. 1.19 Teisės departamentas, 2016-04-15 4, 5,7
projekto 4, 5, 7 straipsniuose vienintelės šių straipsnių dalys nenumeruotinos. Pritarti.
trečiojo skirsnio pavadinimai neturėtų sutapti su šiuose skirsniuose dėstomų straipsnių pavadinimais, o turėtų atspindėti visą šių skirsnių turinį. Pritarti. 1.21 Teisės departamentas,
į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja šeimos politikos įgyvendinimą visose srityse, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba Vyriausybės išvada. Pritarti. Nuomonės gautos. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-26 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo projektą Nr. XIIP4255, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos tarybos narė Vida Matulionienė, 2017-02-14 g-2017-1920 * Ragindami visuomenę atsisakyti smurto, norime atkreipti dėmesį, kad viena iš didžiausių psichologinių traumų vaikui gali būti jo prievartinis atskyrimas nuo motinos ir šeimos. Todėl raginame visokeriopai stiprinti šeimos instituciją, sudaryti sąlygas vaikams pilnavertiškai ir saugiai augti savo šeimoje. Siūlome ne tik kovoti su nedarbu, alkoholizmu, įstatymų (probacijos, smurto artimoje aplinkoje ) ignoravimu, bet ir stiprinti pagalbą šeimai, plėtojant socialines, pirminės asmens ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, nėščiųjų, tėvystės mokymus, nemokamą vaikų užimtumą. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
2017-03-30 g-2017-4046 * Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau - Ministerija) išnagrinėjo Šeimos stiprinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4255 (toliau - Įstatymo projektas). Ministerijos nuomone, tinkamai veikianti teisinė bazė yra viena iš svarbiausių prielaidų sėkmingai įgyvendinti šeimos politiką. Siekiant užtikrinti paslaugų šeimai plėtrą, galimybes visiems suinteresuotiesiems dalyvauti formuojant ir įgyvendinant šeimos politiką, veiksmingai užtikrinti šeimos, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, apsaugą ir globą, būtų tikslinga apsvarstyti teisinio reguliavimo alternatyvas [statymo projekte keliamiems tikslams pasiekti. Manytume, kad svarbu patikslinti Įstatymo projekte numatomų reguliuoti santykių sritį ir pasirinkti geriausius teisinius mechanizmus, kurie padėtų greičiau ir lengviau priimti šeimai stiprinti reikalingus sprendimus. Atsižvelgdami į tai, minėtiems klausimam s aptarti siūlytume sudaryti darbo grupę, kuri parengtų ir pateiktų pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo šeimos stiprinimo srityje tobulinimo. Dėkojame už suteiktą galimybę išreikšti nuomonę dėl Įstatymo projekto. Jei būtų sudaryta darbo grupė teisiniam reglamentavimui šeimos stiprinimo srityje tobulinti, Ministerija mielai dalyvautų jos veikloje. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo nariai Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė, 2016-06-07 B Argumentai: Įstatymo projekto preambulėje dalis sakinių brauktini, nes yra perteklinio pobūdžio, deklaratyvūs, daugiaprasmiškai interpretuotini. Brauktina nuostata dėl šeimos narius siejančios teisės ir pareigos prigimtinio traktavimo, nes šeimos narius siejančios teisės ir pareigos yra susitarimo dalykas ir skiriasi įvairiose šeimose, bendruomenėse.
Taip pat naudojama sąvoka kaip lyčių papildomumo principas nėra aiškiai apibrėžta kokią pridėtinę vertę ji suteikia šiam įstatymui. Lyčių papildomumo teorijos apie 1960-1970 m. pakeitė lyčių skirtingumo teorijas, kurios traktavo vyrus ir moteris, kaip skirtingus, ir vyrai buvo laikomi pranašesniais. Lyčių papildomumo teorijos – tai „mandagi“ lyčių skirtingumo teorijų forma, teigianti, kad lytys yra lygiavertės ir viena kitą papildo. Tačiau iš tiesų jos remiasi tuo pačiu lyčių biologizavimo principu, kuriuo grindžiama lyčių nelygybė. LR Konstitucija ir kiti įstatymai įtvirtina asmenų lygiateisiškumo principą, todėl tokių nuostatų įtvirtinimas įstatyme būtų nesuderinamas su Konstitucija ir galiojančiais įstatymais. Taip pat siūlau papildyti nuostata, kad įstatymas gerbia ir pripažįsta LR Konstitucijos 38 str. įtvirtintą nuostatą, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo Preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, Pripažindamas, kad šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas, gerbdamas ir pripažindamas, kad šeimos narius siejančios teisės ir pareigos yra prigimtinės, konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, pabrėždamas, kad vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas, vertindamas ir gerbdamas piliečių apsisprendimą kurti šeimą arba rinktis kitokį gyvenimo būdą, siekdamas realizuoti konstitucinę nuostatą dėl motinystės, tėvystės ir vaikystės visokeriopos apsaugos, priima šį įstatymą.“. Pritarti iš dalies. Žr. įstatymo projekto preambulę. 1.2 Seimo nariai A. Sysas, G.
Sysas, G. Purvaneckienė,
212 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos įstatymo sąvokos 1 dalyje ir 2 dalyje turėtų būti apibrėžti ir vaikai. Kadangi jie yra svarbi šeimos dalis, o su vaikais dirbančios organizacijos labai svarbios šeimos stiprinimui. Įstatymo dalyje siūlau papildyti žodžiu
„darnią“, nes svarbu išsaugoti tik darnią šeimą. Taip pat nėra prasmės dėti
pirminę ir prigimtinę, nes ne visais atvejais tokią įmanoma išsaugoti, kadangi gali būti pasikeitę įtėviai, kai kur nėra pakankamos darnos ir kt. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Su šeimomis dirbančios organizacijos –
viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti paslaugas šeimoms, ar tėvams ar vaikams. 2. Šeimos stiprinimas – kryptinga veikla, kuria siekiama sudaryti teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, skatinančias asmenis sukurti, puoselėti bei išsaugoti darnią šeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę bei palankiausią vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinką, užtikrinančią Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą. 3. Šeimų organizacijos – viešosios naudos ir nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas – atstovauti šeimoms, ar tėvams ar vaikams bei kurti šeimai palankią aplinką.“. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto
Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė,
13 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnyje, kuriame apibrėžiami įstatymo įgyvendinimo principai 2 punkte vartojamos klaidinančios sąvokos. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos privatumo sąvokos neapibrėžia jokie teisės aktai. Todėl reiktų vadovautis kaip Konstitucijoje įtvirtinama norma, kad ginama asmens teisę į privatumą.
Ši teisė apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Savavališkai ir neteisėtai kišantis į žmogaus privatų gyvenimą kartu yra kėsinamasi į jo garbę bei orumą. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pagarbos šeimos gyvenimo asmenų gyvenančių šeimoje privatumui – šeima pati sprendžia, kokia informacija apie šeimos gyvenimą gali tapti viešai prieinama. Valstybė, savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos nesikiša į šeimos gyvenimą tol, kol šeimai nereikia išskirtinės paramos, kuriam nors šeimos nariui nereikia pagalbos ar šeimoje nevyksta nusikaltimas.“ Pritarti iš dalies. Šio principo formuluotė derinta su 2017-09-28 priimta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nauja redakcija Nr. XIII-643. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punktą. 1.4 Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė,
14 Argumentai: Iš įstatymo projekto 3 straipsnio, kuriame apibrėžiami įstatymo įgyvendinimo principai siūlau išbraukti 4 dalį, nes naudojama sąvoka kaip lyčių papildomumo principas nėra aiškiai apibrėžta kokią pridėtinę vertę ji suteikia šiam įstatymui. Lyčių papildomumo teorijos apie 1960-1970 m. pakeitė lyčių skirtingumo teorijas, kurios traktavo vyrus ir moteris, kaip skirtingus, ir vyrai buvo laikomi pranašesniais. Lyčių papildomumo teorijos – tai „mandagi“ lyčių skirtingumo teorijų forma, teigianti, kad lytys yra lygiavertės ir viena kitą papildo. Tačiau iš tiesų jos remiasi tuo pačiu lyčių biologizavimo principu, kuriuo grindžiama lyčių nelygybė. LR Konstitucija ir kiti įstatymai įtvirtina asmenų lygiateisiškumo principą, todėl tokių nuostatų įtvirtinimas įstatyme būtų nesuderinamas su Konstitucija ir galiojančiais įstatymais.
Pasiūlymas: Išbraukti 3 straipsnio 4 dalį:
„4. Tėvystės ir motinystės papildomumo – teikiant
paramą ir pagalbą šeimai turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę).“ Nepritarti. 2017-09-28 Seimas priėmė Civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriose įtvirtinamas tėvystės ir motinystės papildomumo principas. 1.5
Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinama nuostata kad, valstybė ir savivaldybės gali pavesti šeimų organizacijų atstovams padėti šeimai. Tačiau nėra aiškiai suprantama reikšmė ką ketinama įstatymu pavesti derinti šeimoms su šeimų organizacijomis. Taip pat 3 straipsnio 8 dalis nepakankamai konkreti. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 6,8 dalis ir jas išdėstyti taip:
„6. Dalyvavimo – su šeimomis susiję klausimai
sprendžiami šeimoms dalyvaujant ir derinant su šeimų organizacijų atstovais . 8. Solidarumo – šeimos stiprinimas įgyvendinamas parama ir pagalba šeimai teikiama jungiant valstybės ir visuomenės bei visų jų grandžių pastangas.“ Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į pasiūlymą, patikslinta solidarumo principo formuluotė. 1.6
Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžtas baigtinis sąrašas šeimos funkcijų. Tačiau šeimos funkcijų yra daug, ji atlieka funkcijas ne tik savo, bet ir visuomenės gerovei. Be to, jos persipynusios. Taip pat šio įstatymo projekto 3 str. 10 dalyje įtvirtinta sąvoka, kad tėvai ir globėjai turi teisę „nevaržomai“ rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu, bei renkasi pagal savo įsitikinimus.
Tačiau jeigu tėvai ar globėjai priklausytų kokiai nors sektai ir neleistų vaikų į mokyklą ar neleistų jų gydyti, tokia nuostata pažeistų vaiko teises. Todėl turi būti koreguojama, išbraukiant sąvoką
„nevaržomai“ ir pridedant įstatymo nustatytose ribose. Įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalį
siūlau patikslinti pridedant žodį „pagalba“. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 6, 8 dalis ir jas išdėstyti taip:
„9. Kompleksiškumo – teikiama pagalba ir parama
šeimai apima visas šeimos atliekamas funkcijas, užtikrinančias šeimos materialinę, socialinę ir dvasinę gerovę. 10. Tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus – tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu, renkasi jų ugdymo formą pagal savo įsitikinimus, įstatymų nustatytose ribose. 11. Teisėtų vaiko interesų prioritetiškumo – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su parama ar pagalba šeimai, atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.“. Pritarti
Argumentai: Alkoholizmo poveikis šeimoms atskleidžia neigiamą poveikį visai šeimai, vaikams, šeimos santykiams. Yra pripažįstamas tiesioginis ryšys tarp tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, kitų priklausomybių ir vaikų fizinės bei psichologinės sveikatos. Smurtas ir prievarta yra vieni iš svarbiausių šeimas ardančių veiksnių. Todėl jų prevencija turi būti vienu iš prioritetų įtvirtinant bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas 4 str. 1 dalyje. Taip pat 4 straipsnio 1 dalį siūlau papildyti ir 7 punktu, nes viena iš šeimas silpninančių priežasčių yra nesugebėjimas įveikti problemas krizinėse situacijose. Pavyzdžiui, vaiko su negalia gimimas sukelia stresą šeimoje, kuris sutrikdo įprastą šeimos funkcionavimą.
Ryškiausi funkcionavimo pokyčiai pastebimi tėvų tarpusavio santykiuose, kuriems būdingas nesupratimas, bendravimo stoka, vyro pasitraukimas iš šeimos. Todėl kaip šeimos stiprinimo nuostatą reikia įtvirtinti paramą ir pagalbą šeimai krizinėje situacijoje. Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 6,7 punktais ir juos išdėstyti taip: „6) destruktyvaus šeimos narių elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, smurto, prievartos) užkardymą bei prevenciją. 7) paramą ir pagalbą šeimai, atsidūrusioje krizinėje situacijoje dėl šeimos narių neįgalumo ar šeimą ištikusių nelaimių.“. Pritarti. Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį naujais 6 ir 7 punktais. 1.8
Argumentai: 5 Straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlau išbraukti
„sudaro palankias sąlygas šeimos verslui“. Šeimos verslas – abejotina šeimos
stiprinimo priemonė. Kaip taisyklė, jis reiškia šeimos narių išnaudojimą, jų socialinių garantijų nebuvimą, nes tik tokiomis priemonėmis šeimos verslas gali konkuruoti su stambesniais verslais. Šeimos verslas tik atrodo romantiškai, iš tiesų jis dažnai nulemia skyrybas, arba vaikų santykių nutraukimą su tėvais. Tačiau norint, kad šeimos galėtų derinti šeimos ir darbo pareigas, žymiai svarbiau, kad valstybė užtikrintų aprūpinimą vaikų darželiais, prailgintos dienos grupėmis bei kitu vaikų užimtumu. Siūlau šias nuostatas įrašyti. Straipsnio 1 dalies 3 punktui redakcinis pasiūlymas. Viena iš šeimų irimo priežasčių – nesugebėjimas susitvarkyti su užgriuvusiomis problemomis, gimus neįgaliam vaikui ar šeimos nariui tapus neįgaliu, todėl tokioms šeimoms būtent kompleksinė pagalba ir parama būtinos. Todėl siūlau straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlau papildyti tokiomis nuostatomis. Straipsnio 1 dalies 5 punktas praktiškai atkartoja 4 punkto nuostatas.
Todėl siūlau jį pakeisti ir papildyti pamirštomis svarbiausiomis šeimų irimo priežasčių ir pasekmių šalinimu. Be to, siūlau išbraukti sąvoką „vieniši tėvai su vaikais“, nes ją apima šeimos sąvoka, be to, kituose įstatymo punktuose ji neišskiriama. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
„2) materialinio saugumo užtikrinimas – valstybė,
siekdama sudaryti galimybę šeimoms gauti pakankamas pajamas, plėtoja lanksčias užimtumo formas ir užtikrina visuomeninę vaikų priežiūrą bei užimtumą, padedančiaus derinti profesinius interesus su šeiminėmis pareigomis, sudaro palankias sąlygas šeimos verslui, formuoja šeimoms palankią mokestinę ir socialinio draudimo sistemas, esant nepakankamoms pragyvenimui pajamoms, teikia paramą;
3) apsirūpinimas būstu ir palanki šeimai gyvenamoji aplinka – valstybė, siekdama paskatinti jaunimo apsisprendimą kurti šeimą ir šeimų apsisprendimą auginti vaikus, kuria šeimai palankią gyvenamąją aplinką ir sudaro palankias sąlygas būsto nuomai ar pirmojo būsto įsigijimui;
4) kompleksinė pagalba šeimai – valstybė užtikrina galimybes šeimoms gauti būtiną pagalbą, siekiant stiprinti šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines problemas, motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo šeimoje. Ypatingas dėmesys skiriamas šeimoms, auginančioms neįgalius ar specialių poreikių turinčius vaikus ar prižiūrinčioms neįgalius šeimos narius – valstybė užtikrina tarpinstitucinę paramą ir pagalbą vaikų auginimui bei reikiamas paslaugas neįgaliems šeimos nariams prižiūrėti.
5) kompleksinės paslaugos krizę patiriančioms šeimoms bei vienišiems tėvams – valstybė, siekdama nedubliuoti ir neperimti šeimos funkcijų vykdymo, imasi priemonių įgalinti pačią šeimą, kad šeimos nariai sąmoningai prisiimtų atsakomybę už savo sprendimus bei savo gyvenimo kūrimą imasi priemonių padėti šeimos nariams gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, kitų priklausomybių, padeda smurto aukoms, užtikrina smurto ir prievartos prevenciją.“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnį. Pateikto projekto 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatos apibendrintos ir išdėstytos viename 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte. 1.9 Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė, 2016-06-077 Argumentai: Šeimos politiką turėtų formuoti Seimas ir Vyriausybė, kuri turėtų pavesti vienai iš ministerijų būti atsakingai už šią sritį. Todėl siūlau išbraukti sąvoką „ministerijos“, nes jos negali formuoti kiekviena kitokios šeimos politikos. Nežinoma, kokios nepavaldžios Vyriausybei valstybės institucijos gali formuoti politiką. Jei tai – Prezidentūra, tai reikia taip ir įvardyti. O jei ne – siūlome išbraukti. Savivaldybės taip pat ne formuoja politiką, o ją įgyvendina. Kas bus, jei kiekviena savivaldybė formuos savo politiką? Todėl taip pat siūlome išbraukti. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
kompetenciją formuoja:
1) Lietuvos Respublikos Seimas. ir
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė. , ministerijos ir kitos valstybės institucijos. 3) Savivaldybių institucijos. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto patobulintą įstatymo projekto 7 straipsnį, patikslintas straipsnio pavadinimas. 1.10 Seimo nariai A. Sysas, G.
Sysas, G. Purvaneckienė,
810 Argumentai: Šeimos politiką turėtų formuoti Seimas ir Vyriausybė, kuri turėtų pavesti vienai iš ministerijų būti atsakingai už šią sritį. Atsižvelgiant į tai, siūlome 3 ir 5 straipsnio dalis iš šio straipsnio išbraukti ir perkelti į 9 straipsnį kaip įgyvendinančias įstaigas, o 4 dalį – išbraukti. Taip pat siūlome iš ministerijų funkcijų (8 str. 3 d. 3 p.) neperkelti į 9 str. ir išbraukti reikalavimą remti šeimų ir su šeimomis dirbančias organizacijas rėmimą arba atsižvelgiant į tai, kad tokia nuostata sukuria prielaidas valstybės lėšomis finansuoti specifines organizacijas atlikti jos antikorupcinį įvertinimą. Taip pat iš 1 dalies siūlome išbraukti projekte siūlomą steigti Nacionalinę šeimos tarybą prie LR Seimo. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma steigti dar Vyriausybės komisiją ir kitas tarybas bei komisijas, tai pareikalautų labai daug lėšų jau vien jų administraciniam aptarnavimui. Tokios išlaidos yra neproporcingai didelės ir tas lėšas geriau skirti paramai šeimoms. Straipsnio 2 dalyje siūlome sujungti 4 ir 5 punktus ir įgalioti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją būti atsakinga Vyriausybėje už šeimos politikos formavimą, įgyvendinimą bei tarpinstitucinį koordinavimą, kartu steigiant Komisiją prie jos, o ne prie Vyriausybės. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Seimas:
1) nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms strategines šeimos politikos kryptis, vykdo šeimos politikos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę;
2) sudaro Nacionalinę šeimos tarybą ir tvirtina jos nuostatus;
3) taiko tokias įstatymų leidybos procedūras, kad teisės aktai, susiję su šeimos politika, būtų vertinami poveikio šeimai požiūriu. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) strateginio planavimo dokumentuose nustato šeimos stiprinimo prioritetus;
2) teikia Lietuvos Respublikos Seimui šeimos politiką reglamentuojančių teisės aktų projektus;
3) tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtą ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą, apimančią visas šeimos stiprinimo kryptis ir finansuojamą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų bei tarptautinių programų;
4) užtikrina tarpinstitucinės veiklos koordinavimą šeimos politikos srityje, įgaliodama Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją koordinuoti šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, sudaro prie jos tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją prie Vyriausybės ir tvirtina jos nuostatus;. 3. Ministerijos:
1) dalyvauja formuojant šeimos politiką joms pavestose valdymo srityse;
2) šeimos stiprinimui skirtas programas ir jų įgyvendinimo priemones numato strateginio planavimo dokumentuose;
3) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;
4) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos klausimais. 4. Kitos valstybės institucijos dalyvauja šeimos politikos formavime, siekiant įgyvendinti bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas. 5. Savivaldybių institucijos:
1) nustato šeimos stiprinimo savivaldybėje prioritetus;
2) sudaro šeimos komitetus ar pakomitečius;
3) gali sudaryti savivaldybės šeimos tarybą;
4) šeimos stiprinimo programas ir priemones numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;
5) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;
6) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos savivaldybėje klausimais.“. Pritarti iš dalies. Nepritarti siūlymui išbraukti Nacionalinę šeimos tarybą. Žr. patobulinto įstatymo projekto 7, 8, 10 straipsnius. 1.11 Seimo nariai A. Sysas, G.
Sysas, G. Purvaneckienė,
13 Argumentai: Siūlome ministerijoms ir savivaldybėms priskirti šeimos politikos įgyvendinimo funkciją, ir įkelti iš Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 ir 5 dalis į 9 straipsnį, kaip 2 ir 3 dalis atitinkamai. Taip pat sąvoka „formavimas“ keistina į „įgyvendinimas“, visur pridedant „joms pavestose srityse“, kadangi bendrąją šeimos politiką įgyvendina ir koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnį, ir jį išdėstyti taip:
„1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už šeimos
politikos įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti šiuo įstatymu nustatytas bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas, Vyriausybės įstaigos, kitos ministerijos, įstaigos prie ministerijų, kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos dalyvauja formuojantįgyvendinant šeimos stiprinimo priemones ir programas joms pavestose srityse. 2. Ministerijos:
1) dalyvauja įgyvendinant šeimos politiką joms pavestose valdymo srityse;
2) šeimos stiprinimui skirtas programas ir jų įgyvendinimo priemones numato savo srities strateginio planavimo dokumentuose;
3) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimos politikos įgyvendinimo savo srityje klausimais. 5. Savivaldybių institucijos:
1) nustato šeimos stiprinimo savivaldybėje prioritetus;
2) įgyvendina šeimos politiką, ypač darbo su rizikos šeimomis politiką;
3) gali sudaryti savivaldybės šeimos tarybą;
4) šeimos stiprinimo programas ir priemones numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;
5) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;
6) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia informaciją šeimų padėties savivaldybėje klausimais.“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 13 ir 14 straipsnius. 1.12 Seimo nariai A. Sysas, G.
Sysas, G. Purvaneckienė, 2016-06-079 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma steigti savivaldybių šeimos tarybas bei šeimos politikos komisiją darytina išvada, kad išlaidos yra neproporcingai didelės ir tas lėšas geriau skirti paramai šeimoms, o numatytas funkcijas atliks šeimos politiką formuojančių ir įgyvendinančių įstaigų kompetencija kaip numatyta projekto 8 ir 9 straipsnyje. Pasiūlymas: Išbraukti 10 straipsnį:
„10 straipsnis. Nacionalinė šeimos taryba
politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Seimas. 2. Nacionalinė šeimos taryba dalyvauja formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos stiprinimo prioritetus, palaiko ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoja jų lūkesčius, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo. 3. Nacionalinė šeimos taryba rengia ir kasmet Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo situaciją.“. Nepritarti. Nepritarti siūlymui išbraukti Nacionalinę šeimos tarybą. Pažymėtina, kad Nacionalinė šeimos taryba veiktų visuomeniniais pagrindais. 2.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-10-05, nutarimas Nr. 1001 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
stiprinimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-4255 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) Įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: Pritarti. 2.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-10-05 B
Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatuota, kad „iš Konstitucijos
teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja ne tik valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir valstybės pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.)“ ir kad
„konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe,
supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, todėl, siekiant užtikrinti, kad Įstatymo projekto nuostatos neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo praktikai valstybės formuojamos ir įgyvendinamos šeimos politikos srityje, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto preambulės. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto preambulė patikslinta (žr. projektą). 2.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-10-052 N
vieno bendro šeimos apibrėžimo, įvairiuose įstatymuose šeimos sąvoka konstruojama pasirenkant skirtingas sudedamąsias dalis: pateikiamas nevienodas asmenų kategorijų sąrašas ir nevienodi juos kvalifikuojantys požymiai, be to, nė vieno įstatymuose nurodyto šeimos sąvokos apibrėžimo negalima išskirti kaip dominuojančio (Socialinės, ekonominės ir teisinės priemonės siekiant šeimų stabilumo ir plėtros. Monografija. Vilnius:
Justitia, 2014, p. 31), todėl, siekiant užtikrinti sklandų įstatymo nuostatų taikymą, tikslinga Įstatymo projekte apibrėžti sąvoką „šeima“, kuri neprieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimui. Nepritarti. Manytina, kad sąvoką apibrėžti nėra tikslinga. 2.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1213
(toliau – Vyriausybės įstatymas) ministerijoms pavedama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse, Vyriausybės įstaigoms – dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti, o įstaigos prie ministerijos steigiamos valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir aptarnauti šios politikos formavimą ir įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti, kad Įstatymo projekto nuostatos sklandžiai įsiterptų į teisinę sistemą, nepažeisti Vyriausybės įstatyme nustatytų valstybės politikos formavimo principų, būtina tobulinti Įstatymo projekto 8, 10, 11 ir 13 straipsniuose pateiktą teisinį reguliavimą – suderinti jį su Vyriausybės įstatymo 20, 22, 26, 29, 29¹, 30 straipsnių nuostatomis: 1.3.1.
Netikslinga Įstatymo projekte nurodyti, kokie konkretūs planavimo dokumentai turėtų būti patvirtinti (reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 13 straipsnio
numatyto įpareigojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) strateginio planavimo dokumentuose nustatyti šeimos stiprinimo prioritetus. Taip Vyriausybei būtų paliekama galimybė spręsti, kokiame planavimo dokumente nustatyti minėtus prioritetus, ir suplanuoti tikslus ir siekiamus rezultatus. Pritarti. 2.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.4 papunkčiu, šeimos politikos formavimas priskirtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) kompetencijai, todėl reikėtų tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir konkrečiai nurodyti už šeimos politikos formavimą atsakingą valstybės instituciją– Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Pritarti. 2.6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-10-0511 1.3.3.
Reikėtų tikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnį – nurodyti, kad, siekiant užtikrinti šeimos politiką formuojančių institucijų bendradarbiavimą, sudaroma tarpinstitucinė Šeimos politikos komisija, kuri yra patariamoji Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos institucija ir kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsisakyti Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad nurodyta komisija „derina ministerijų ir kitų valstybės bei savivaldybių institucijų veiklą, susijusią su šeimos politikos formavimu ir įgyvendinimu“, nes nurodytas subjektas nėra vykdomosios valdžios sistemos dalis, o siekiant užtikrinti, kad nevyriausybinės organizacijos būtų įtrauktos į susijusių su šeimos politika klausimų svarstymą, tikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio
organizacijų bei su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti Šeimos politikos komisijos ir Nacionalinės šeimos tarybos veiklos dubliavimo, nereikėtų sudaryti Nacionalinės šeimos tarybos, atsisakant Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio. Pritarus šiame papunktyje pateiktam siūlymui dėl Šeimos politikos komisijos veiklos tobulinimo, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, kad Vyriausybė sudaro tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją ir tvirtina jos nuostatus. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto patikslinto įstatymo projekto 11 straipsnį. Nepritarti siūlymui nesudaryti Nacionalinės šeimos tarybos. 2.7
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytiems teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principams, Įstatymo projektą reikėtų tobulinti: 1.4.1.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje tiksliau apibrėžti šeimos politikos įgyvendinimo principus: apibrėžiant subsidiarumo principą, atskleisti šio principo esmę – nurodyti, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo jie efektyviausi; apibrėžiant kompleksiškumo principą, atskleisti, kokios funkcijos suprantamos kaip „visos šeimos atliekamos funkcijos“. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnį. Tobulinant projektą išskirti subsidiarumo ir tikslingumo principai, kompleksiškumo principo formuluotę siūloma palikti, kokia pateikta. 2.8 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-10-055
priemonės, susijusios su šeimų stiprinimu per švietimą, užimtumą ir kita, jau nustatytos kituose atitinkamas politikos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme), o vartojamos nenorminio vertinamojo pobūdžio nuostatos, tokios kaip „didelis emocinis, socialinis ir finansinis nuostolis visuomenei“, „pakankamos pajamos“,
„nepakankamos pragyvenimui pajamos“, „palanki šeimai gyvenamoji aplinka“ ir
kitos, nesukuria pridėtinės vertės. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnį. 2.9 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
11 1.4.3.
Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą – nurodyti, kokių subjektų veiklos koordinavimą turėtų užtikrinti Vyriausybė. Pritarti. 2.10 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-10-0513
punkte siūloma nustatyti, kad ministerijos įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą. Kadangi galiojančiuose įstatymuose nenustatyta šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų skatinimo ir (ar) rėmimo tvarka, tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą – nurodyti šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų skatinimo ir (ar) rėmimo formas, nustatyti šių organizacijų rėmimo tvarką arba atsisakyti siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. Projekto 13 straipsnyje atsisakyta šios nuostatos. 2.11 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2 1.5. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktu, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymą reikės parengti jo įgyvendinamuosius teisės aktus ir siekiant tinkamai pasirengti įgyvendinti Įstatymo projekto nuostatas, tikslinga nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
lėšų poreikis iš Valstybės biudžeto bus. Siūloma jį apskaičiuoti Vyriausybei“. Atsižvelgiant į Įstatymo projekte pateiktų nuostatų neapibrėžtumą, atkreiptinas Seimo dėmesys į tai, kad Vyriausybė šiuo metu neturi galimybių nustatyti, kiek lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti.
Be to, būtina pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu ir atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas dirbusiems jų gavėjams (iš viso per 2016–2018 metus prireiks per 130 mln. eurų), įgyvendinti su Socialinio modelio priėmimu susijusias įstatymų nuostatas, kurioms 2017 metais prireiks per 140 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (bendrosios pensijos dalies finansavimui perkelti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir vėlesniais metais kasmet reikės daug papildomų lėšų), taip pat įsipareigojimą įgyvendinti Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto, finansinės galimybės prisiimti naujus įsipareigojimus, kuriems vykdyti reikėtų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, ribotos. Pritarti. Kadangi numatoma įstatymo įsigaliojimo data
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2016-10-25 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės bei Seimo narių pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti. Komitetas pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulino įstatymo projektą. 2.
komitetas, 2016-11-02 Iš esmės pritarti Šeimos stiprinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4255 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė –3. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas suredaguotas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėja Modesta Banytė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Asta Dolmantienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. <...> 2.3. vertinant projekto 5 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, pastebėtina, kad konkrečių nuostatų (taisyklių) įtvirtinimas turėtų būti konkrečių teisės aktų, o ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, kaip pvz., 5 straipsnio 2 dalies
gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojam antram ir kiekvienam kitam vaikui skiria ir kiekvieną mėnesį moka išmoką“. Be to, manytina, kad siūloma nuostata būtų diskriminuojamos šeimos, kuriose auga tik vienas vaikas, o taip pat ir pirmojo auginamo ar globojamo vaiko teisė gauti išmoką.
Pritarti Vertinant Projekto nuostatų atitiktį Konstitucijai svarbu pastebėti, kad kaip išvadoje dėl šio projekto pažymėjo Teisės departamentas, dauguma siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų neįtvirtina jokių konkrečių teisinių santykių reguliavimo normų ir yra deklaratyvios, todėl jų praktinis taikymas būtų gana probleminis. Projekto 5 straipsnio 2 dalies
įstatymo nustatyta tvarka materialinio saugumo užtikrinimo srityje bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam antram ir kiekvienam kitam vaikui skiria ir kiekvieną mėnesį moka išmoką“. Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarime konstatuota: „<< ...[konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas] pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas ...>>“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d.,
reguliavimu pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, nes neaišku kodėl materialinio saugumo užtikrinimo srityje tokios priemonės netaikytinos vaikams, kurie šeimoje auga vieni arba yra pirmieji vaikai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26 Kartu svarstytina projekto 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata dėl sudarymo palankių sąlygų vaikams augti biologinėje tėvų šeimoje, nes ši nuostata galimai diskriminuoja vaikus, augančius įtėvių ar globėjų šeimoje.
Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant“. Todėl teigtina, jog aukščiau nurodytose įstatymo projekto nuostatuose siūlomas teisinis reguliavimas galimai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo ir draudimo diskriminuoti principus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad priėmus aukščiau nurodyto turinio įstatymo tekstą, turės būti keičiami atitinkamus santykius reguliuojantys įstatymai, o pagal konstitucinio teismo doktriną, susijusią su teisės aktų leidyba, Seimas, leisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus, yra saistomas Konstitucijos, taip pat savo paties priimtų įstatymų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2002 m. sausio 14 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai). Pritarti Projekto 5 straipsnio 2 dalies
įstatymo nustatyta tvarka vaiko saugumo šeimoje ir tėvų atsakomybės už vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą stiprinimo srityje – sudaro palankias sąlygas vaikams augti biologinėje tėvų šeimoje, teikdamos tinkamą paramą ir pagalbą šeimai ir vaikams.
Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarime konstatuota: „<< ...[konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas] pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas ...>>“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d.,
reguliavimu pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, nes neaišku kodėl vaiko saugumo šeimoje ir tėvų atsakomybės už vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo srityje tinkama parama ir pagalba šeimai ir vaikams teiktina tik siekiant sudaryti palankias sąlygas vaikams augti biologinėje tėvų šeimoje, taip diskriminuojant vaikus, augančius įtėvių ar globėjų šeimoje. 3. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26
<...>
2.5. projekto 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti konkrečią taisyklę, kad teismo priteistų vaiko išlaikymo lėšų nemokantys asmenys negalėtų eiti pareigų valstybės tarnyboje. Pirma, minėta nuostata nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, todėl šiame įstatyme jos turėtų būti atsisakyta.
Antra, siūloma nuostata svarstytina Konstitucinio Teismo suformuotos konstitucinės valstybės tarnybos sampratos aspektu ir galimai prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, kurioje pasakyta, kad piliečiai turi teisę „<...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje akcentuoja, kad visi stojimo į valstybės tarnybą apribojimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Trečia, siūloma nuostata svarstytina proporcingumo ir protingumo principų aspektu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, jog nustatant teisinius apribojimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti). Ketvirta, pastebėtina ir tai, kad įtvirtinus siūlomą nuostatą galimai susidarytų situacija, kada asmeniui būtų užkertamas kelias gauti pajamų, iš kurių jis galėtų įvykdyti savo prievolę – užtikrinti išlaikymą vaikui. Pritarti 3.
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 17 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo projekto XIIP-4255(2) 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. 4. Balsavimo rezultatai: už- 4, prieš-nėra, susilaikė- 3. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė