Įstatymo projekto lyginamasis variantas
10, 20
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi:
„26. Savanoriškas patekimo į lošimo organizavimo vietas apribojimas – Lošimų
priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patologinį potraukį lošti turinčio asmens pateiktas rašytinis prašymas apriboti galimybę lošti, kurio pagrindu lošimų organizatoriai privalo neįleisti šio asmens į lošimų organizavimo vietas.“
straipsnio pakeitimas Papildyti Įstatymą 10⁴straipsniu: „10⁴straipsnis. Apribojimai azartiniuose lošimuose dalyvauti asmenims, turintiems patologinį potraukį lošti
tarnybai rašytinį prašymą apriboti jam galimybę lošti, yra įtraukiami į asmenų, kuriems apribojama teisė patekti į lošimo organizavimo vietas registrą, Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Duomenis apie asmenis, kuriems apribotas patekimas į lošimo organizavimo vietas Priežiūros tarnyba teikia lošimų organizatoriams. 2. Asmenims, pateikusiems prašymą neleisti lošti, draudžiama lošti ir būti lošimo vietoje. Lošimų organizatorius, už šios tvarkos pažeidimus, atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento,
įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. siekiant nustatyti ar asmuo yra jaunesnis negu 18 metų ir ar jis nėra pateikęs prašymo apriboti galimybę lošti.
Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, siekiant nustatyti ar asmuo yra jaunesnis negu 18 metų ir ar jis nėra pateikęs prašymo apriboti galimybę lošti. Lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 1 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 28 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu:
„7) priima patologinį potraukį lošti turinčių asmenų prašymus, tvarko
šių asmenų registrą, teikia informaciją lošimų organizatoriams apie šiuos prašymus pateikusius asmenis.“
laikyti 8 punktu. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą (toliau – Įstatymo projektas) paskatino šiuo metu teisės aktuose nenustatyta prievolė lošimų organizatoriams apriboti patologinį potraukį lošti turinčių asmenų patekimą į lošimų organizavimo vietas. Kaip teigia Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba), šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės priverstinai ar asmens sutikimu apriboti galimybę lankytis azartinių lošimų organizavimo vietose ir lošti. Priežiūros tarnyba savo iniciatyva ieško būdų, kaip galima būtų minimizuoti neigiamus lošimo padarinius, pasireiškiančius liguistu potraukiu lošti. Viena iš šių priemonių, kuri yra įgyvendinama Priežiūros tarnybos iniciatyva, yra susitarimas dėl savanoriško apsisprendimo nelošti, prie kurio prisijungusios bendrovės įsipareigoja apriboti galimybę lošti patologiniams lošėjams. Tačiau patologinį potraukį turinčių lošti asmenų teigimu ne visos lošimus organizauojančios bendrovės laikosi šio susitarimo įsipareigojimų, taip pat ne visos yra prisijungusios prie šios susitarimo. Priklausomybę azartiniams lošimams turintys asmenys savo ruožtu teigia, jog šiuo metu ne visi lošimų organizatoriai elgiasi atsakingai, dalis iš jų nutraukė bendradarbiavimą su Priežiūros tarnyba ir asmenys, parašę prašymą neleisti jiems lošti, tačiau vis tik jie yra įleidžiami. Tokia situacija susidarė, kadangi, kaip minėta, priklausomybę nuo azartinių lošimų turinčių asmenų apribojimas lankytis lošimų organizavimo vietuose įstatymiškai nereguliuojamas. Įstatymo projekto tikslas – apriboti galimybę patologinį potraukį lošti turintiems asmenims patekimą į lošimų organizavimo vietas.
Projekto uždavinys – mažinti priklausomybę nuo azartinių lošimų turinčių asmenų skaičių, nustatyti reikiamus lošimų apribojimus, apsaugant patologinį potraukį lošti turinčių asmenų interesus. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
projekto iniciatoriai – LR Seimo narės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė
šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas nustato kas yra laikoma patologiniu potraukiu lošti, tačiau nereglamentuoja kokiomis priemonėmis šį potraukį turintiems asmenims turi būti apribota galimybė lošti. Teikiamas įstatymo projektas sudarytų galimybę įstatymiškai įtvirtinti apribojimą lošti patologinį potraukį lošti turintiems asmenims ir įstatymų reglamentuoti šiuo metu Priežiūros tarnybos susitarimo pagrindu įgyvendinamas priemones. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus šį įstatymo projektą, būtų apribota galimybė patologinį potraukį lošti turintiems asmenis patekti į lošimų organizavimo vietas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Verslo sąlygoms ir jų plėtrai įtakos neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą Projektą naujų įstatymų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikia papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „azartiniai lošimai“, „lošimo apribojimai“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė
2016-04-14 Nr. XIIP-4254 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 26 dalimi, apibrėžiančiąja „savanoriško patekimo į lošimo organizavimo vietas apribojimo“ sąvoką. Siūlymas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad tokia sąvoka toliau projekto tekste nėra vartojama, todėl ginčytinas pats tokios sąvokos įtvirtinimo pagrįstumas. Manytume, kad savanoriškojo ribojimo lošti reglamentavimas galėtų tiesiog būti išdėstytas atskirame straipsnyje, jame numatant visas tokio ribojimo sąlygas ir pagrindus (kaip tai numatyta įstatymo 20⁶straipsnyje nuotolinių lošimų atžvilgiu). Antra, svarstytinas ir pateikiamo apibrėžimo turinys. Projekte siūloma nustatyti, kad savanoriškas patekimo į lošimo organizavimo vietas apribojimas – tai patologinį potraukį lošti turinčio asmens rašytinis prašymas apriboti galimybę lošti. Manytume, kad galimybė pateikti rašytinį prašymą dėl neleidimo lošti turėtų būti suteikta ir asmeniui, kuriam nėra pripažintas patologinis potraukis lošti. Taip pat pastebėtina, kad asmens, kuriam mediciniškai pripažintas patologinis potraukis lošti, veiksnumas lošimo srityje greičiau bus apribotas teismo, o ne savanoriškai, nes tokie asmenys jau nebegali adekvačiai vertinti jam daromos lošimo žalos. Be to, sistemiškai vertinant šios sąvokos apibrėžti su projektu pildomo įstatymo 10⁴ straipsnio turiniu, manytume, kad, vis dėlto, šios sąvokos apibrėžtyje turėtų būti įtvirtintas ne prašymas apriboti galimybę lošti, o prašymas iš viso neleisti lošti. 2.
pavadinimas suponuoja, kad jame reglamentuojami apribojimai dalyvauti azartiniuose lošimuose asmenims, turintiems patologinį potraukį lošti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiame straipsnyje nustatomų apribojimų dalyvauti lošimuose pagrindas yra ne medicininė sveikatos specialistų išvada apie asmens būklę, o savanoriškas asmens prašymas neleisti jam lošti. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas bei projekto 4 straipsniu pildomas įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punktas. 3. Projekto 2 straipsniu pildomame įstatymo 10⁴ straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių prašymų turinį bei jo pateikimo teisines pasekmes, vartojamos skirtingos formuluotės: „rašytinis prašymas apriboti jam galimybę lošti“, „asmenų, kuriems apribojama teisė patekti į lošimo organizavimo vietas registras“, „rašytinis prašymas neleisti lošti“ bei „asmenys, kuriems apribotas patekimas į lošimo organizavimo vietas“. Siekiant teisinio aiškumo, tą patį dalyką reguliuojančias nuostatas reikėtų suvienodinti. Be to, manome, kad formuluotė „rašytinis prašymas apriboti galimybę dalyvauti azartiniuose lošimuose“ savo turiniu skiriasi nuo formuluotės „rašytinis prašymas neleisti dalyvauti azartiniuose lošimuose“, todėl reikėtų apsispręsti dėl tinkamo šių terminų vartojimo (o jeigu turima omenyje skirtingo turinio prašymai, sukeliantys skirtingas teisines pasekmes, įstatyme tai turėtų būti aiškiai sureglamentuota. 4. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 10⁴ straipsnio 1 dalyje numatomas Asmenų, kuriems apribojama teisė pateki į lošimo organizavimo vietas, registras. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra naujas valstybės registras, t.y. šio įstatymo pagrindu steigiamas valstybės registras, pildomame straipsnyje turėtų būti atskleistos su naujo valstybės registro steigimu susijusios nuostatos, numatytos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnyje.
Šiame straipsnyje nurodyta, kad valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir
(arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija; o taip pat, kad valstybės registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, taip pat manome, kad asmenys rašytinius prašymus įrašyti į šį registrą teiktų, būtų įregistruoti bei išregistruoti iš šio registro ne Priežiūros tarnybos, o šio registro nuostatų nustatyta tvarka. 5. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 10⁴ straipsnio 1 dalyje numatomo Asmenų, kuriems apribojama teisė pateki į lošimo organizavimo vietas, registro pavadinimas tikslintinas, nes jis neatspindi šio registro tikslo. Atsižvelgiant į tai, kad asmenys teiktų prašymą apriboti galimybę dalyvauti azartiniuose lošimuose (ar iš viso neleisti lošti) bei į tai, kad nuotolinių lošimų atveju lošimuose dalyvaujama naudojant ryšio priemones, o ne fiziškai esant lošimų organizavimo vietoje, registre būtų registruojami ne asmenys, kuriems neleidžiama patekti į lošimų organizavimo vietas, o asmenys, kuriems iš viso neleidžiama lošti, ir (ar) asmenys, kuriems tam tikru būdu būtų ribojama galimybė dalyvauti azartiniuose lošimuose (kai tuo tarpu patekimo į lošimų organizavimo vietas ribojimas ar draudimas būtų tik logiška ir būtina šio prašymo įgyvendinimo sąlyga, kurią užtikrinti privalėtų lošimų organizatoriai. 6.
prašymų dėl apribojimo dalyvauti azartiniuose lošimuose atšaukimo sąlygas, t.y. išregistravimo iš aukščiau minėtojo registro pagrindus. 7. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas lošti ir būti lošimo vietose turėtų būti siejamas ne su rašytinio prašymo pateikimo faktu, o su oficialiu viešojo administravimo subjekto sprendimu įrašyti asmenį į viešą registrą, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 10⁴ straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„pateikusiems prašymą neleisti lošti“ reikėtų įrašyti žodžius „įregistruotiems
į Asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti (ar apriboti dalyvauti azartiniuose lošimuose), registrą“. Analogiškai tikslintinos ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl tikrinimo, ar asmuo nėra pateikęs prašymo apriboti galimybę lošti. 8. Projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 10⁴ straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „šios tvarkos“ įrašytini žodžiai „šių reikalavimų“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalios Administracinių nusižengimų kodeksas, todėl šioje dalyje pateikta blanketinė nuoroda į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą turėtų būti patikslinta. 9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, siekiant nustatyti ar asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, derintina su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalimi, nustatančia, kad lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. 10.
technikos taisyklėmis:
būti numatytas ne įstatymo 10 straipsnio keitimas, o įstatymo papildymas 10⁴ straipsniu;
pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo papildymas 10⁴ straipsniu“;
dalies pakeitimų esmė dėstytina taip: „1. Papildyti 28 straipsnį nauju 7 punktu, o 2 dalies pakeitimų esmė – „2. Buvusį 28 straipsnio 7 punktą laikyti 8 punktu“ (tačiau vertinant šį papildymą, iš viso nėra aišku, kodėl 28 straipsnis tiesiog nepildomas 8 punktu, nekeičiant buvusių septynių punktų numeracijos). 11. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti siūlymu Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinimui būtinus teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-04-08 Nr. S-2016-2333 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 20, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4254 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Toliau teikiame bendrojo pobūdžio pastabas. 1. Iš Projekto 2 ir 4 straipsnių formuluočių matyti, kad Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos privalės numatyti atitinkamą tvarką, kuria būtų užtikrinamas Projekte siūlomo prašymų apriboti teisę lošti registro veikimas. Be to, manytume, kad tokiam registrui įkurti ir jį administruoti galimai reikėtų papildomų lėšų. Atsižvelgdami į tai, siūlytume papildyti Projekto aiškinamąjį raštą bei detalizuoti kokių priemonių reikės įgyvendinant įstatymą, taip pat įvertinti, ar priežiūros įstaigai nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Šiais tikslais siūlytume prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai turėtų įsigalioti laikantis dviejų datų taisyklės, t.y. gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume tikslinti Projekto 5 straipsnį ir pasirinkti įstatymo įsigaliojimo dieną, atitinkančią dviejų datų taisyklę.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];