Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) – subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius kontrolės ir audito tarnyba, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kontrolės komitetas:
1) teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;
2) siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
3) svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
4) įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai;
5) svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;
6) skundų, prašymų, pranešimų, pareiškimų, viešosios informacijos pagrindu arba savo iniciatyva nagrinėja, ar savivaldybės lėšos ir turtas, taip pat patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, naudojami efektyviai ir racionaliai;
6) 7) siūlo savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
7) 8) periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;
8) 9) dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.“
4straipsnis.
Kontrolės komitetas:
1) teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;
2) siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
3) svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
4) įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai;
5) svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;
6) skundų, prašymų, pranešimų, pareiškimų, viešosios informacijos pagrindu arba savo iniciatyva nagrinėja, ar savivaldybės lėšos ir turtas, taip pat patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, naudojami efektyviai ir racionaliai;
6) 7) siūlo savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
7) 8) periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;
8) 9) dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.“
1.
straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatų tvirtinimas;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19) mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas;“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip: „28) sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams, tarp jų pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, finansuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;“. 4.
straipsnio 2 dalies 29 punktą ir jį išdėstyti taip: „29) sprendimų dėl koncesijų suteikimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos išvadą iki konkurso paskelbimo, koncesijos konkurso sąlygų ir pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimas, konkurso etapų nustatymas ir, gavus savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos išvadą, pritarimas galutiniam koncesijos sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo;“. 5. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 46 punktą ir jį išdėstyti taip: „46) sprendimų dėl partnerystės su privačiais subjektais tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos išvadą iki viešųjų pirkimų, reikalingų partnerystei su privačiais subjektais įgyvendinti, paskelbimo, viešųjų pirkimų sąlygų, būdo ir pagrindinių sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais sąlygų tvirtinimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos išvadą, pritarimas galutiniam partnerystės su privačiais subjektais sutarties projektui iki tokios sutarties pasirašymo.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai
pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose;“. 6 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis.
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba ir savivaldybės kontrolierius“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnyba), prižiūrėdamas (prižiūrėdama), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai:“. 3. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) Valstybės kontrolės prašymu teikia savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei peržiūrai atlikti;“. 4. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, kurią sudaro ne mažiau kaip du darbuotojai. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Jei savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nesteigiama, plane numatytam išorės auditui atlikti gali būti pasitelkiami kitų savivaldybių kontrolieriai (kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai).“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) turi savo antspaudą su pavadinimu ir savivaldybės herbu. Savivaldybės kontrolierius kontrolės ir audito tarnyba yra atskaitingas savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžete nustato savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) skiriamų asignavimų dydį.
Savivaldybės kontrolieriaus, kai nesteigiamas juridinis asmuo, finansinį, ūkinį, materialinį aptarnavimą, neviršydama savivaldybės kontrolieriaus išlaidų sąmatos, atlieka savivaldybės administracija.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) savo veikloje vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais, valstybinio audito reikalavimais, Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis ir kitais teisės aktais.“
straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu sudaroma savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, tvirtina šios savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos struktūrą, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir pareiginius nuostatus. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlieka kitas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas;“. 9. Pakeisti 27 straipsnio 9 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) sudaro savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano projektą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą, su šio plano projektu supažindina Valstybės kontrolę ir savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą. Kasmet iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos patvirtina ateinančių metų savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas.
Prireikus patvirtintą planą tikslina bendra plano tvirtinimo tvarka;“. 10. Pakeisti 27 straipsnio 9 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą kasmet per
straipsnio 9 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) nagrinėja arba paveda savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojui nagrinėti iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų;“. 12. Pakeisti 27 straipsnio 9 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) atsako už įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybės kontrolieriui kontrolės ir audito tarnybai numatytų įgaliojimų vykdymą, taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados pateikimą;“. 13. Pakeisti 27 straipsnio 9 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20) teikia informaciją Vyriausybės atstovui apie savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos teiktas išvadas ir rekomendacijas;“. 7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vidaus audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos parengusi ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais. Vidaus audito tarnybos veiklos plano projektas, kai su juo susipažįsta savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos teikiamas Valstybės kontrolei.
Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi būti suderintas su savivaldybės vykdomosios institucijos vadovu iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Patvirtintas planas tikslinamas bendra plano tvirtinimo tvarka.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui ir audituotų subjektų vadovams. Šie turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybai, savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, merui ir savivaldybės kontrolieriui kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) atlieka sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.“
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas) parengtas, siekiant užtikrinti efektyvesnę savivaldybių turto valdymo bei lėšų naudojimo kontrolę. Įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) rekomendacijos ir pastabos dėl audito kokybės kontrolės sistemos tobulinimo ir atliekamų auditų kokybės gerinimo, siekiant, kad auditas savivaldybėse būtų atliekamas pagal Valstybinio audito reikalavimus. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl galimybės teisės aktuose nustatyti atitinkamą pareigybių skaičių, kuriuo būtų siekiama užtikrinti kokybišką savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms teisės aktuose nustatytų tikslų ir funkcijų įgyvendinimą, buvo parengtas šis Įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai būtų savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, kurios vadovas yra savivaldybės kontrolierius. Projektu siekiama sudaryti sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms (ne vienasmeniškai savivaldybės kontrolieriui), kuriose dirbtų ne mažiau 2 asmenų, taip tobulinant ir savivaldybės audito kokybę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo Audito komitetas. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnis nustato, kad savivaldybėse, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, prižiūri savivaldybės kontrolierius. Juridinį asmenį - savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą savivaldybės taryba steigia savivaldybės kontrolieriaus teikimu. Kai savivaldybės gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 30 tūkstančių, tuomet savivaldybės taryba pasirinktinai gali steigti, gali nesteigti juridinio asmens. Atsižvelgiant į Registrų centro pateikiamus duomenis, šiuo metu Lietuvoje 59 savivaldybėse įsteigtos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridiniai asmenys. Savivaldybė, kurioje nėra įsteigta savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridinio asmens, yra tik viena, tačiau šiuo metu yra 11 savivaldybių, kuriose dirba po 1 darbuotoją ir būna atvejų, kai dalis jų yra vertinamos kaip neužtikrinančios audito kokybės. Tiek nusistovėjusi praktika, tiek Valstybės kontrolės pastebėjimai nulemia tokių tarnybų poreikį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti efektyvesnę savivaldybės turo valdymo ir lėšų naudojimo kontrolę, Įstatymo projektu siūloma suvienodinti visų savivaldybių kontrolės mechanizmus, kad savivaldybėse kontrolės ir audito funkcijas įgyvendintų juridiniai asmenys – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, kuriose darbuotojų skaičius būtų ne mažesnis kaip
ir objektyvi savivaldybių biudžetų kontrolė. Pakeitus teisinį reguliavimą, teigiamas poveikis pasireikštų tuo, jog būtų sustiprinama viešųjų finansų kontrolė savivaldybėse.
Būtų užtikrintas didesnis savivaldybių konsoliduotų ataskaitų auditų patikimumas, kuriais Valstybės kontrolė remiasi teikdama išvadą dėl nacionalinio ataskaitų rinkinio. Įstatymas turėtų teigiamą prevencinį poveikį išaiškinant neteisėto savivaldybių turto bei patikėjimo teise savivaldybių valdomo valstybės turto valdymo ir naudojimo bei savivaldybės biudžetų ir kitų piniginių išteklių naudojimo atvejus. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius Priėmus Įstatymo projektą, nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, neapibrėžiama.. 10.
projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projektui įgyvendinti metams iš viso papildomai reikėtų apie 177,1 tūkts. eurų. Savivaldybei, kurioje šiuo metu Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje yra įsteigtas arba užimtas tik vienas etatas, naujam etatui įsteigti papildomai metams iš savivaldybės biudžeto reikėtų skirti apie 16,1 tūkst. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „kontrolės komitetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-04-08 Nr. S-2016-2333 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS vietos savivaldos ĮSTATYMO NR. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 IR
sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir
pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
2016-04-12 Nr. XIIP-4253 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į tai,
kad projektu siūloma vietoje sąvokos „Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)“ vartoti sąvoką „Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“, svarstytina galimybė kartu teikti ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, Rinkliavų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, Biudžeto sandaros įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Valstybės kontrolės įstatymo
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad kontrolės komitetas „skundų, prašymų, pranešimų, pareiškimų, viešosios informacijos pagrindu arba savo iniciatyva nagrinėja, ar savivaldybės lėšos ir turtas, taip pat patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, naudojami efektyviai ir racionaliai“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 13 punkte siūloma numatyti, jog savivaldybės kontrolierius „nagrinėja arba paveda savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojui nagrinėti iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų“. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aiškus šių dviejų normų santykis. 3.
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba steigia juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, kurią sudaro ne mažiau kaip du darbuotojai. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina tikslinti formuluotę, nurodant, jog tarnybą sudaro ne mažiau kaip dvi pareigybės, nes priešingu atveju nėra aišku, ar savivaldybės kontrolieriaus pareigybė patenka į minimą minimalų darbuotojų skaičių. 4. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, siūlytina keisti ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 11 dalį. 5. Projektu siūloma nustatyti, kad teikiamas teisinis reguliavimas, išskyrus projekto 3 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Projekto 3 straipsnio įsigaliojimas nuo paskelbimo Teisės aktų registre diskutuotinas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad yra viena savivaldybė, kurioje nėra įsteigta savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba kaip atskiras juridinis asmuo. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siekiama atsisakyti nuostatų, susijusių su savivaldybės kontrolės komiteto funkcijų atlikimų dėl savivaldybės kontrolieriaus veiklos rezultatų. Atsižvelgiant į tai, gali susidaryti situacija, kuomet įsigaliojus keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies pakeitimams nuo paskelbimo Teisės aktų registre, projekto aiškinamajame rašte nurodytoje savivaldybėje, kurioje veikia vienasmenis savivaldybės kontrolierius, Kontrolės komitetas negalės tinkamai įgyvendinti jam priskirtų funkcijų iki tol, kol įsigalios kiti projektu teikiami keičiamo įstatymo pakeitimai. 6. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog įstatymo projektui įgyvendinti metams iš viso papildomai reikėtų apie 177,1 tūkts. Eurų, o šio projekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 7. Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje esanti formuluotė „pirmąją pastraipą“ brauktina kaip perteklinė;
tai, kad projekto 6 straipsniu yra keičiama daugiau negu pusė keičiamo įstatymo 27 straipsnio dalių, visas straipsnis dėstytinas nauja redakcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
komitetas
2018 m. spalio 17 d. Nr. 141-P-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. Kviestieji asmenys: Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito plėtros departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės patarėja Dalia Masaitienė, Savivaldybių kontrolierių asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja Laima Skeirytė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Biudžeto skyriaus patarėja Alma Ulčinaitė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėja Vitalija Griškova, Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos atstovai:
Prienų r. savivaldybės administracijos CVAS vedėja Dainora Budnikienė, Kretingos r. savivaldybės administracijos CVAS vedėja Dalia Katauskienė, Kretingos r. savivaldybės administracijos CVAS vidaus auditorius Mindaugas Mickus, Molėtų r. savivaldybės administracijos CVAS vedėja Daiva Razgūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tai, kad projektu siūloma vietoje sąvokos „Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)“ vartoti sąvoką „Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“, svarstytina galimybė kartu teikti ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, Rinkliavų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, Biudžeto sandaros įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies,
įstatymo projektus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad kontrolės komitetas „skundų, prašymų, pranešimų, pareiškimų, viešosios informacijos pagrindu arba savo iniciatyva nagrinėja, ar savivaldybės lėšos ir turtas, taip pat patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, naudojami efektyviai ir racionaliai“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 13 punkte siūloma numatyti, jog savivaldybės kontrolierius „nagrinėja arba paveda savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojui nagrinėti iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų“. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aiškus šių dviejų normų santykis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
4 3.
Projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba steigia juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, kurią sudaro ne mažiau kaip du darbuotojai. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina tikslinti formuluotę, nurodant, jog tarnybą sudaro ne mažiau kaip dvi pareigybės, nes priešingu atveju nėra aišku, ar savivaldybės kontrolieriaus pareigybė patenka į minimą minimalų darbuotojų skaičių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu siūlomus pakeitimus, siūlytina keisti ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 11 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad teikiamas teisinis reguliavimas, išskyrus projekto 3 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Projekto 3 straipsnio įsigaliojimas nuo paskelbimo Teisės aktų registre diskutuotinas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad yra viena savivaldybė, kurioje nėra įsteigta savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba kaip atskiras juridinis asmuo. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siekiama atsisakyti nuostatų, susijusių su savivaldybės kontrolės komiteto funkcijų atlikimų dėl savivaldybės kontrolieriaus veiklos rezultatų. Atsižvelgiant į tai, gali susidaryti situacija, kuomet įsigaliojus keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies pakeitimams nuo paskelbimo Teisės aktų registre, projekto aiškinamajame rašte nurodytoje savivaldybėje, kurioje veikia vienasmenis savivaldybės kontrolierius, Kontrolės komitetas negalės tinkamai įgyvendinti jam priskirtų funkcijų iki tol, kol įsigalios kiti projektu teikiami keičiamo įstatymo pakeitimai. Pritarti
Teisės departamentas, 2016-04-12 6.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog įstatymo projektui įgyvendinti metams iš viso papildomai reikėtų apie 177,1 tūkts. Eurų, o šio projekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti Argumentai:
Vyriausybė 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4253“ pateikė nuomonę. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje esanti formuluotė „pirmąją pastraipą“ brauktina kaip perteklinė;
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-126
į tai, kad projekto 6 straipsniu yra keičiama daugiau negu pusė keičiamo įstatymo 27 straipsnio dalių, visas straipsnis dėstytinas nauja redakcija. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-04-29 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4253 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-04-19 Nr. (3)-SD-285 * Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 3, 12, 14, 16, 20,
savivaldybių asociacija,
Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 2 punktu, skirti nuo 2017 metų savivaldybėms pakankamas lėšas (valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensaciją) jeigu bus priimtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisos. Nepritarti Argumentai:
Vyriausybės nuomone, keičiamo įstatymo pataisos gali būti įgyvendinamos neviršijant savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų, o prireikus – optimizuojant ir perskirstant savivaldybės administracijos ir savivaldybės biudžetinių įstaigų atliekamas funkcijas ir žmogiškuosius išteklius (Vyriausybės 2016 m. liepos
laisvosios rinkos institutas, 2016-06-10 Nr. 1.16-74 * Šiuo įstatymo Projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijas ir pastabas dėl audito kokybės kontrolės sistemos tobulinimo ir atliekamų auditu kokybės gerinimo, sudarant sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms (toliau - SKAT), kuriose dirbtų ne mažiau 2 asmenų.
Nepritariame šiam pasiūlymui dėl šių priežasčių:
Projektą tobulinti.
kokybę išgryninant SKAT funkcijas ir pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus. LLRI išnagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-4253) (toliau - Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Šiuo įstatymo Projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) rekomendacijas ir pastabas dėl audito kokybės kontrolės sistemos tobulinimo ir atliekamų auditų kokybės gerinimo, sudarant sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms (toliau – SKAT), kuriose dirbtų ne mažiau 2 asmenų. Nepritariame šiam pasiūlymui dėl žemiau nurodytų priežasčių. Neįvertinti alternatyvūs auditų kokybės gerinimo būdai Atkreipiame dėmesį, jog Projekto rengėjai neįvertino alternatyvių tikslo (gerinti atliekamų auditų kokybę savivaldybėse) siekimo būdų – pavyzdžiui, privačių audito bendrovių pasitelkimo, darbuotojų švietimo, mokymo, kontrolierių konsultavimo atliekant auditą, centralizuoto auditų atlikimo ar kt.
Valstybės kontrolės teigimu, privačios audito įmonės gali atlikti išorės auditą viešojo sektoriaus subjektuose tuo atveju, kai Valstybės kontrolė arba Savivaldybės kontrolieriai pasitelkia išorės auditorius auditui atlikti arba viešojo sektoriaus subjektas nusprendžia pirkti papildomą audito atlikimo paslaugą. Nuostatos dėl išorės auditoriaus pasitelkimo yra įtvirtintos ir Valstybinio audito reikalavimuose. Be to, auditas, atliekamas su konkrečia savivaldybe nesusijusios išorinės institucijos, užtikrintų didesnį savivaldybių audito skaidrumą. Šiuo metu SKAT veikla, nors ir juridiškai atskirta nuo savivaldybės, bet finansuojama tiesiogiai iš savivaldybės biudžeto. Todėl būtina spręsti nepriklausomumo nuo savivaldybės klausimą per finansavimą ar įtraukiant į audito projektus nepriklausomus išorės auditorius. SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas pareikalautų papildomų lėšų, kurias būtų galima sutaupyti audito paslaugas perkant rinkoje Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl siūlomo Projekto (Nr. 16-6565) pažymima, kad įgyvendinant įstatymo Projekto nuostatas turi būti siekiama nedidinti bendro savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus. Pasak įstatymo Projekto autorių, atsižvelgiant į Registrų centro pateikiamus duomenis, šiuo metu Lietuvoje 59 savivaldybėse įsteigtos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridiniai asmenys. Savivaldybė, kurioje nėra įsteigta savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridinio asmens, yra tik viena. Tačiau šiuo metu yra 11 savivaldybių, kuriose dirba po 1 darbuotoją ir dalis jų yra vertinamos kaip neužtikrinančios audito kokybės.
Įstatymo Projekto autoriai teigia, kad įstatymo Projektui įgyvendinti iš viso papildomai reikėtų apie 177,1 tūkst. eurų per metus. Savivaldybei, kurioje šiuo metu Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje yra įsteigtas arba užimtas tik vienas etatas, naujam etatui įsteigti papildomai metams iš savivaldybės biudžeto reikėtų skirti apie 16,1 tūkst. eurų per metus. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto rengėjai nėra įvertinę, kiek kainuotų alternatyva savivaldybių auditui pasitelkti privačias audito bendroves užuot samdžius papildomą darbuotoją. Lietuvos auditorių rūmų atliktoje „2014 metų audito rinkos apžvalgoje“ įvertinta, jog 2014 m. vieno audito vidutinė kaina siekė 4 095 eurų. Vienam auditui atlikti vidutiniškai buvo skiriama 134,4 val. (valstybės ir savivaldybės įmonėse šis laikas dar trumpesnis – 107 val.). SKAT vidutiniškai dirba 3 darbuotojai, kurių pagrindinis uždavinys yra atlikti savivaldybių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių auditus. Remiantis tuo galima teigti kad auditas, kurį atlieka SKAT, mokesčių mokėtojams kainuoja kelis kartus brangiau nei tuo atveju, kai audito paslaugos perkamos rinkoje. Pilnu etatu dirbantys 3 SKAT auditoriai per metus savo funkcijoms atlikti skiria apie 6 tūkst. darbo valandų, kai vidutiniškai rinkoje auditas atliekamas per 134,4 val. Tai leidžia daryti išvadą, kad SKAT veikia neefektyviai arba joms yra priskirtos papildomos funkcijos, kurias reikia atskirti nuo audito. SKAT funkcijų išgryninimas sudarytų galimybę išorinio audito paslaugas pirkti rinkoje, šalutines neauditines funkcijas perduodant kitiems padaliniams (pavyzdžiui, savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybai). Tai taip pat leistų sumažinti funkcijų dubliavimąsi tarp SKAT ir savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybos.
darbuotojų skaičiaus didinimas nebūtinai užtikrintų auditų kokybės gerinimą Pritariame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadai, dėl siūlomo įstatymo Projekto (Nr. 16-6565), kurioje pažymima, kad vien darbuotojų skaičiaus padidinimas nebūtinai reiškia atliekamų auditų kokybės pagerėjimą. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. balandžio 1 d. Valstybės kontrolės parengtoje „Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaitoje (Nr. IP-16)“ teigiama, kad nepaisant to, kad daugiau darbuotojų turinčios tarnybos dirba kokybiškiau, kai kurios mažos SKAT sugeba pasiekti ir išlaikyti pakankamai aukštą atliekamų auditų kokybės lygį. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nepriklausomai nuo SKAT darbuotojų skaičiaus, nė vienoje savivaldybėje kokybės kontrolės sistema Valstybės kontrolės nebuvo įvertinta esanti „be trūkumų“. Tai leidžia daryti išvadą, kad vien Projektu siūloma priemone (SKAT darbuotojų skaičiaus didinimu) nebus pasiekti numatyti tikslai – pagerinti auditų kokybę. Atkreipiame dėmesį, kad vidutinio dydžio įmonės auditą atlieka 3-5 darbuotojų komanda, kurios nariai dirba tuo pat metu, bet atlieka skirtingas funkcijas ir specializuojasi skirtingose srityse. Tikėtina, jog būtent toks darbo pasiskirstymas leidžia atlikti auditą greičiau ir pigiau, lyginant su SKAT. Jei vienam papildomam SKAT darbuotojo etatui įsteigti būtų skiriama 16,1 tūkst. eurų, SKAT specialisto vidutinis darbo užmokestis „prieš mokesčius“ siektų 1 342 eurus (tuo atveju, jei visos papildomos lėšos skiriamos tik darbo užmokesčiui). Tikėtina, jog samdant išorės specialistus tik trumpam – audito atlikimo laikotarpiui – už ženkliai mažesnę kainą būtų galima samdyti komandą, kurioje, tikėtina, dirbtų aukštesnės kvalifikacijos specialistai.
Ypač tai aktualu regionams, kuriuose jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Nepritarti Argumentai: 1. 2016 m. birželio 8 d. Seimo Audito komiteto surengtoje konferencijoje „Savivaldybių išorės audito sistema Lietuvoje: patirtys, įžvalgos ir ateities iššūkiai“ buvo pristatyta kitų valstybių patirtis. Atlikta užsienio šalių analizė parodė, kad Lietuvoje veikianti išorės audito sistema atitinka tarptautinę praktiką ir net 80 proc. Europos šalių veikia „dviejų lygių“ išorės audito sistema – nacionalinio ir savivaldos/regiono. 2. Privačių auditorių pasitelkimas neužtikrintų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolės, be to yra rizika, kad nebus skiriamas reikiamas dėmesys viešojo sektoriaus problemoms, ypač teisėtumo ir veiklos auditų atvejais. 3. Vyriausybės nuomone keičiamo įstatymo pataisos gali būti įgyvendinamos neviršijant savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų, o prireikus – optimizuojant ir perskirstant savivaldybės administracijos ir savivaldybės biudžetinių įstaigų atliekamas funkcijas ir žmogiškuosius išteklius (Vyriausybės 2016 m. liepos
rūmai, 2016-09-05 Nr. 1.9-S 1192 Lietuvos auditorių rūmai (toliau - LAR) išnagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533, 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-4253) ir teikia savo pastabas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomas įstatymo projekto tikslas - sudaryti sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms (toliau - SKAT), kuriose dirbtų ne mažiau 2 asmenų. Šio pasiūlymo tikslas - užtikrinti kokybišką savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms teisės aktuose nustatytų tikslų ir funkcijų įgyvendinimą, t. y. užtikrinti savivaldybės audito kokybę.
Įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijos ir pastabos dėl audito kokybės kontrolės sistemos tobulinimo ir atliekamų auditu kokybės gerinimo, siekiant, kad auditas savivaldybėse būtų atliekamas pagal Valstybinio audito reikalavimus. LAR nuomone, Įstatymo projektu numatomas privalomas SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas nebūtinai pagerins savivaldybių audito kokybę. LR Valstybės kontrolės parengtoje Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditu išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaitoje nurodoma, kad net ir tose savivaldybių kontrolės ir audito tarnybose, kuriose dirba 2 ir daugiau darbuotojų yra konstatuoti reikšmingi nukrypimai nuo auditą reglamentuojančių teisės aktų. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 716 pažymima, kad Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nėra galimybės skirti papildomų lėšų, o priėmus keičiamo įstatymo pataisas, jos turėtų būti įgyvendinamos neviršijant savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio audito reikalavimuose numatyta galimybė pasitelkti išorės auditorius atliekant valstybinį auditą, siūlome įvertinti, kad privačiu audito įmonių pasitelkimas gali būti pakankama ir ekonomiškai efektyvesnė priemonė, siekiant tobulinti savivaldybių audito kokybę. Šiuo metu Lietuvoje veikia 167 audito įmonės, į atestuotų auditorių sąrašą įtraukta 360 auditorių, kurie laikydamiesi Audito įstatymo reikalavimų nuolatos kelia profesinę kvalifikaciją. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projekto įgyvendinimui papildomai reikėtų skirti 177,1 tūkst. Eur per metus, t.y. 16,1 tūkst. Eur per metus vienai savivaldybei.
LAR duomenimis, 2015 metais vidutinis audito įmonių audito paslaugų įkainis sudarė 29,92 Eur/val., o vienam auditui atlikti vidutiniškai buvo sugaištama 138,45 val.. Manome, kad privataus sektoriaus auditorių pasitelkimas atliekant savivaldybių auditus leistų:
Argumentai:
pasitelkimas neužtikrintų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolės, be to yra rizika, kad nebus skiriamas reikiamas dėmesys viešojo sektoriaus problemoms, ypač teisėtumo ir veiklos auditų atvejais. 2. Vyriausybės nuomone, keičiamo įstatymo pataisos gali būti įgyvendinamos neviršijant savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų, o prireikus – optimizuojant ir perskirstant savivaldybės administracijos ir savivaldybės biudžetinių įstaigų atliekamas funkcijas ir žmogiškuosius išteklius (Vyriausybės 2016 m. liepos
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2016-09-26 Nr. 5-(301-1.8)-1529 Valstybės kontrolė susipažino su Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4253 (toliau – Projektas) ir teikia savo nuomonę dėl jo ir Lietuvos auditorių rūmų pasiūlymų Projektui.
Teigiamai Vertintina tai, jog Projektu siekiama tam tikra dalimi realizuoti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų išorinių peržiūrų metu Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas dėl audito kokybės kontrolės sistemos tobulinimo ir savivaldybėse atliekamų auditų kokybės gerinimo. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tai nėra vienintelis būdas, kuris galėtų užtikrinti kokybišką savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms teisės aktuose nustatytų tikslų ir funkcijų įgyvendinimą. Jūsų komitetui esame pateikę tarptautinės praktikos analizę, atskleidžiančią įvairius audito organizavimo savivaldybės ar regiono lygmeny modelius. Vieną tokių modelių pateikia Lietuvos auditorių rūmai savo pasiūlymuose dėl Projekto. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, jog geriausias audito organizavimo savivaldybėse modelis, siekiant užtikrinti tinkamą ir tvarią audito kokybę, galėtų būti parinktas tik visapusiškai išanalizavus galimus variantus (paskaičiavus galimus kaštus, planuojam o pasirinkti audito modelio efektyvumą, poveikį, ir pan.), pasitelkiant ir išklausant visų suinteresuotų šalių poziciją. Valstybės kontrolė pagal kompetenciją pasiruošusi bendradarbiauti, atskleidžiant analizuojamų klausimų praktinę problematiką ir pateikdama savo įžvalgas. Be to, informuojame, kad 2016 m. birželio 14 d. EUROSAI Valdymo taryba pritarė Aukščiausiosios audito institucijos iniciatyvai įsteigti tarptautinę darbo grupę savivaldybių audito klausimams. Planuojama, kad ši grupė oficialią veiklą pradės nuo 2017 metų. Todėl manome, kad ir šios grupės veiklos rezultatai galėtų būti naudingi, sprendžiant savivaldybėse atliekamų auditu kokybės gerinimo klausimus. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Vyriausybė,
65 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. SV-S-1531 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
pritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4253 (toliau – įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti jį atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies 6 punkte kontrolės komitetui pavedama nagrinėti, ar savivaldybės lėšos ir turtas, taip pat patikėjimo teise valdomas valstybės turtas naudojami racionaliai ir efektyviai. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, kontrolės komitetą sudaro savivaldybės tarybos nariai, o pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 ir 27 punktus sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu ir sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas priskirtinas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Taigi pagal siūlomą reguliavimą sudaromos sąlygos tiems patiems savivaldybės tarybos nariams tiek priimti sprendimus, susijusius su savivaldybės turtu, tiek nagrinėti priimtų sprendimų ir turto naudojimo efektyvumą ir racionalumą. Be to, ši kontrolės komitetui ketinama pavesti funkcija dubliuoja keičiamo įstatymo 27 straipsnio
audito tarnybai) pavestą funkciją. Todėl keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatų reikėtų atsisakyti. 1.2.
įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje reikėtų konkrečiai nurodyti, ar savivaldybės kontrolierius būtų įskaičiuotas į nurodytą dviejų pareigybių, sudarančių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, skaičių. 1.3. Atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), nurodytas keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, būtų atskaitingas savivaldybės tarybai (keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalis), vykdytų įstatymu jam pavestas funkcijas (keičiamo įstatymo 27 straipsnis), jame dirbtų valstybės tarnautojai (keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalis), šis juridinis asmuo laikytinas biudžetine įstaiga, todėl reikėtų atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies formuluotę – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą įvardyti biudžetine įstaiga. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio
aiškumo konkrečiai vertėtų nurodyti, kad savivaldybės kontrolieriaus pareigybė bus įstaigos vadovas. 1.4. Kadangi visos įstatymo projekto nuostatos glaudžiai susijusios, tikslinga būtų įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatyti bendrą įstatymo įsigaliojimo terminą. 2. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomai reikėtų apie 177,1 tūkst. eurų, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas ir valstybės finansines galimybes, papildomų lėšų skirti nėra galimybės. Kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 407 punkte numatyta nedidinti valdymo sąnaudų ir valstybės tarnautojų skaičiaus, todėl priėmus keičiamo įstatymo pataisas jos turėtų būti įgyvendinamos neviršijant savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų, o prireikus – optimizuojant ir perskirstant savivaldybės administracijos ir savivaldybės biudžetinių įstaigų atliekamas funkcijas ir žmogiškuosius išteklius. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2016-09-14 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIP-4253 ir lydinčiuosius įstatymų projektus Nr. XIIP-4275 – Nr. XIIP-4282 iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Laisvosios rinkos instituto bei Lietuvos auditorių rūmų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti Argumentai:
Seimo valdybos
dėl savivaldybių išorės audito modelio tobulinimo, išnagrinėjusi užsienio valstybių savivaldybėse taikomo išorės audito modelio gerąją patirtį ir atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) veiklą, analizę, parengė įstatymų pakeitimo projektus Nr. XIIIP-2278–XIIIP-2284. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektą Nr. XIIP-4253, siūloma sujungti su įstatymo projektu Nr. XIIIP-2278. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr.
XIIP-4253 grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Laisvosios rinkos instituto bei Lietuvos auditorių rūmų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir šiuos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymus:
sistemiškai spręsti problemas, susijusias su išorės audito funkcijų efektyviu vykdymu savivaldybėse, tikslinga svarstyti galimybę iš esmės keisti esamą teisinį reguliavimą, šiuo metu savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vykdomas funkcijas perduodant Nacionalinei audito institucijai (Valstybės kontrolei) arba steigiant atskirą nepriklausomą savivaldybių audito instituciją. 1.2. Laikotarpiu, kol bus rasti racionalūs sprendimai, tikslinga iš esmės nekeisti esamo teisinio reglamentavimo: t.y. sudaryti sąlygas mažose savivaldybėse nesteigti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, o šios tarnybos plane numatytam išorės auditui atlikti pasitelkti kitų savivaldybių kontrolierius (kontrolės ir audito tarnybos darbuotojus). Siekiant, kad, nepriklausomai nuo to, ar savivaldybėje bus ar nebus įsteigta kontrolės audito tarnyba, būtų užtikrintos audito kokybės procedūros (laikomasi valstybinio audito principuose ir tarptautiniuose audito standartuose įtvirtinto „keturių akių“ principo), tikslinga patobulinti esamą teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad savivaldybės, kuriose nėra galimybės užtikrinti audito kokybės procedūrų, ne tik gali, bet ir turi pasitelkti kitos savivaldybės kontrolierius (kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojus). Nepritarti Žr. skyriuje Nr. 6 pateiktus argumentus prie Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo Nr. 1. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-4253 sujungti su Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2278. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už–6; prieš–0; susilaikė–0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aušra Maldeikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja Jolanta Zibavičiūtė)
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2016-09-21
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čiapas, Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Juozas Vaičiulis, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriaus patarėja Irena Butrimienė, Lietuvos auditorių rūmų prezidentas Saulius Lapšinskas, Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma vietoje sąvokos „Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)“ vartoti sąvoką „Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“, svarstytina galimybė kartu teikti ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, Rinkliavų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, Biudžeto sandaros įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektus. Pritarti iš dalies Tobulinant iniciatoriui grąžintą įstatymo projektą, tikslinga atsižvelgti į Komiteto sprendimo 1.2 punktą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 4 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad kontrolės komitetas
„skundų, prašymų, pranešimų, pareiškimų, viešosios informacijos pagrindu arba
savo iniciatyva nagrinėja, ar savivaldybės lėšos ir turtas, taip pat patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, naudojami efektyviai ir racionaliai“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 13 punkte siūloma numatyti, jog savivaldybės kontrolierius „nagrinėja arba paveda savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojui nagrinėti iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų“. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aiškus šių dviejų normų santykis.
Atsižvelgti Svarstyti ir spręsti kartu su Vyriausybės išvadoje 1.1. papunktyje pateiktu siūlymu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba steigia juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, kurią sudaro ne mažiau kaip du darbuotojai. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina tikslinti formuluotę, nurodant, jog tarnybą sudaro ne mažiau kaip dvi pareigybės, nes priešingu atveju nėra aišku, ar savivaldybės kontrolieriaus pareigybė patenka į minimą minimalų darbuotojų skaičių. Pritarti iš dalies Tobulinant iniciatoriui grąžintą įstatymo projektą, tikslinga atsižvelgti į Komiteto sprendimo 1.2 punktą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus,
siūlytina keisti ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 11 dalį. Pritarti
teisinis reguliavimas, išskyrus projekto 3 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Projekto 3 straipsnio įsigaliojimas nuo paskelbimo Teisės aktų registre diskutuotinas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad yra viena savivaldybė, kurioje nėra įsteigta savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba kaip atskiras juridinis asmuo. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siekiama atsisakyti nuostatų, susijusių su savivaldybės kontrolės komiteto funkcijų atlikimų dėl savivaldybės kontrolieriaus veiklos rezultatų.
Atsižvelgiant į tai, gali susidaryti situacija, kuomet įsigaliojus keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies pakeitimams nuo paskelbimo Teisės aktų registre, projekto aiškinamajame rašte nurodytoje savivaldybėje, kurioje veikia vienasmenis savivaldybės kontrolierius, Kontrolės komitetas negalės tinkamai įgyvendinti jam priskirtų funkcijų iki tol, kol įsigalios kiti projektu teikiami keičiamo įstatymo pakeitimai. Pritarti Svarstyti ir spręsti kartu su Vyriausybės išvadoje 1.4. papunktyje pateiktu siūlymu. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo projektui įgyvendinti metams iš viso papildomai reikėtų apie 177,1 tūkst. Eurų, o šio projekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Atsižvelgti Vyriausybės išvada yra gauta. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pakeitimo esmėje esanti formuluotė „pirmąją pastraipą“ brauktina kaip perteklinė; Pritarti 8.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-126
projekto 6 straipsniu yra keičiama daugiau negu pusė keičiamo įstatymo 27 straipsnio dalių, visas straipsnis dėstytinas nauja redakcija. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos 2016-04-29 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2016-06-10 LLRI išnagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-4253) (toliau - Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Šiuo įstatymo Projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) rekomendacijas ir pastabas dėl audito kokybės kontrolės sistemos tobulinimo ir atliekamų auditų kokybės gerinimo, sudarant sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms (toliau – SKAT), kuriose dirbtų ne mažiau 2 asmenų. Nepritariame šiam pasiūlymui dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Neįvertinti alternatyvūs auditų kokybės gerinimo būdai Atkreipiame dėmesį, jog Projekto rengėjai neįvertino alternatyvių tikslo (gerinti atliekamų auditų kokybę savivaldybėse) siekimo būdų – pavyzdžiui, privačių audito bendrovių pasitelkimo, darbuotojų švietimo, mokymo, kontrolierių konsultavimo atliekant auditą, centralizuoto auditų atlikimo ar kt. Valstybės kontrolės teigimu, privačios audito įmonės gali atlikti išorės auditą viešojo sektoriaus subjektuose tuo atveju, kai Valstybės kontrolė arba Savivaldybės kontrolieriai pasitelkia išorės auditorius auditui atlikti arba viešojo sektoriaus subjektas nusprendžia pirkti papildomą audito atlikimo paslaugą.[1] Nuostatos dėl išorės auditoriaus pasitelkimo yra įtvirtintos ir Valstybinio audito reikalavimuose. Be to, auditas, atliekamas su konkrečia savivaldybe nesusijusios išorinės institucijos, užtikrintų didesnį savivaldybių audito skaidrumą. Šiuo metu SKAT veikla, nors ir juridiškai atskirta nuo savivaldybės, bet finansuojama tiesiogiai iš savivaldybės biudžeto. Todėl būtina spręsti nepriklausomumo nuo savivaldybės klausimą per finansavimą ar įtraukiant į audito projektus nepriklausomus išorės auditorius. SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas pareikalautų papildomų lėšų, kurias būtų galima sutaupyti audito paslaugas perkant rinkoje Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl siūlomo Projekto (Nr. 16-6565) pažymima, kad įgyvendinant įstatymo Projekto nuostatas turi būti siekiama nedidinti bendro savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus. Pasak įstatymo Projekto autorių, atsižvelgiant į Registrų centro pateikiamus duomenis, šiuo metu Lietuvoje 59 savivaldybėse įsteigtos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridiniai asmenys. Savivaldybė, kurioje nėra įsteigta savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridinio asmens, yra tik viena.
Tačiau šiuo metu yra 11 savivaldybių, kuriose dirba po 1 darbuotoją ir dalis jų yra vertinamos kaip neužtikrinančios audito kokybės. Įstatymo Projekto autoriai teigia, kad įstatymo Projektui įgyvendinti iš viso papildomai reikėtų apie 177,1 tūkst. eurų per metus. Savivaldybei, kurioje šiuo metu Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje yra įsteigtas arba užimtas tik vienas etatas, naujam etatui įsteigti papildomai metams iš savivaldybės biudžeto reikėtų skirti apie 16,1 tūkst. eurų per metus. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto rengėjai nėra įvertinę, kiek kainuotų alternatyva savivaldybių auditui pasitelkti privačias audito bendroves užuot samdžius papildomą darbuotoją. Lietuvos auditorių rūmų atliktoje „2014 metų audito rinkos apžvalgoje“ įvertinta, jog 2014 m. vieno audito vidutinė kaina siekė 4 095 eurų. Vienam auditui atlikti vidutiniškai buvo skiriama 134,4 val. (valstybės ir savivaldybės įmonėse šis laikas dar trumpesnis – 107 val.).[2] SKAT vidutiniškai dirba 3 darbuotojai, kurių pagrindinis uždavinys yra atlikti savivaldybių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių auditus. Remiantis tuo galima teigti kad auditas, kurį atlieka SKAT, mokesčių mokėtojams kainuoja kelis kartus brangiau nei tuo atveju, kai audito paslaugos perkamos rinkoje. Pilnu etatu dirbantys 3 SKAT auditoriai per metus savo funkcijoms atlikti skiria apie 6 tūkst. darbo valandų, kai vidutiniškai rinkoje auditas atliekamas per 134,4 val.[3] Tai leidžia daryti išvadą, kad SKAT veikia neefektyviai arba joms yra priskirtos papildomos funkcijos, kurias reikia atskirti nuo audito. SKAT funkcijų išgryninimas sudarytų galimybę išorinio audito paslaugas pirkti rinkoje, šalutines neauditines funkcijas perduodant kitiems padaliniams (pavyzdžiui, savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybai).
Tai taip pat leistų sumažinti funkcijų dubliavimąsi tarp SKAT ir savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybos. SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas nebūtinai užtikrintų auditų kokybės gerinimą Pritariame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadai, dėl siūlomo įstatymo Projekto (Nr. 16-6565), kurioje pažymima, kad vien darbuotojų skaičiaus padidinimas nebūtinai reiškia atliekamų auditų kokybės pagerėjimą. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. balandžio 1 d. Valstybės kontrolės parengtoje „Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaitoje (Nr. IP-16)“ teigiama, kad nepaisant to, kad daugiau darbuotojų turinčios tarnybos dirba kokybiškiau, kai kurios mažos SKAT sugeba pasiekti ir išlaikyti pakankamai aukštą atliekamų auditų kokybės lygį.[4] Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nepriklausomai nuo SKAT darbuotojų skaičiaus, nė vienoje savivaldybėje kokybės kontrolės sistema Valstybės kontrolės nebuvo įvertinta esanti „be trūkumų“.[5] Tai leidžia daryti išvadą, kad vien Projektu siūloma priemone (SKAT darbuotojų skaičiaus didinimu) nebus pasiekti numatyti tikslai – pagerinti auditų kokybę. Atkreipiame dėmesį, kad vidutinio dydžio įmonės auditą atlieka 3-5 darbuotojų komanda, kurios nariai dirba tuo pat metu, bet atlieka skirtingas funkcijas ir specializuojasi skirtingose srityse. Tikėtina, jog būtent toks darbo pasiskirstymas leidžia atlikti auditą greičiau ir pigiau, lyginant su SKAT. Jei vienam papildomam SKAT darbuotojo etatui įsteigti būtų skiriama 16,1 tūkst. eurų, SKAT specialisto vidutinis darbo užmokestis „prieš mokesčius“ siektų 1 342 eurus (tuo atveju, jei visos papildomos lėšos skiriamos tik darbo užmokesčiui).
Tikėtina, jog samdant išorės specialistus tik trumpam – audito atlikimo laikotarpiui – už ženkliai mažesnę kainą būtų galima samdyti komandą, kurioje, tikėtina, dirbtų aukštesnės kvalifikacijos specialistai. Ypač tai aktualu regionams, kuriuose jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Siūlome:
Grąžinti Projektą tobulinti. Įvertinti galimybę Projekto tikslų siekti alternatyviais būdais, pavyzdžiui, gerinti auditų kokybę išgryninant SKAT funkcijas ir pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus. Atsižvelgti Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos auditorių rūmai 2016-09-05 Lietuvos auditorių rūmai (toliau - LAR) išnagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533, 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-4253) ir teikia savo pastabas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomas įstatymo projekto tikslas - sudaryti sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms (toliau - SKAT), kuriose dirbtų ne mažiau 2 asmenų. Šio pasiūlymo tikslas - užtikrinti kokybišką savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms teisės aktuose nustatytų tikslų ir funkcijų įgyvendinimą, t. y. užtikrinti savivaldybės audito kokybę. Įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijos ir pastabos dėl audito kokybės kontrolės sistemos tobulinimo ir atliekamų auditu kokybės gerinimo, siekiant, kad auditas savivaldybėse būtų atliekamas pagal Valstybinio audito reikalavimus. LAR nuomone, Įstatymo projektu numatomas privalomas SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas nebūtinai pagerins savivaldybių audito kokybę.
LR Valstybės kontrolės parengtoje Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditu išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaitoje nurodoma, kad net ir tose savivaldybių kontrolės ir audito tarnybose, kuriose dirba 2 ir daugiau darbuotojų yra konstatuoti reikšmingi nukrypimai nuo auditą reglamentuojančių teisės aktų. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 716 pažymima, kad Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nėra galimybės skirti papildomų lėšų, o priėmus keičiamo įstatymo pataisas, jos turėtų būti įgyvendinamos neviršijant savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio audito reikalavimuose numatyta galimybė pasitelkti išorės auditorius atliekant valstybinį auditą, siūlome įvertinti, kad privačių audito įmonių pasitelkimas gali būti palam karna ir ekonomiškai efektyvesnė priemonė, siekiant tobulinti savivaldybių audito kokvbę. Šiuo metu Lietuvoje veikia 167 audito įmonės, į atestuotų auditorių sąrašą įtraukta 360 auditorių, kurie laikydamiesi Audito įstatymo reikalavimų nuolatos kelia profesinę kvalifikaciją. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projekto įgyvendinimui papildomai reikėtų skirti 177,1 tūkst. Eur per metus, t.y. 16,1 tūkst. Eur per metus vienai savivaldybei. LAR duomenimis, 2015 metais vidutinis audito įmonių audito paslaugų įkainis sudarė 29,92 Eur/val., o vienam auditui atlikti vidutiniškai buvo sugaištama 138,45 val.. Manome, kad privataus sektoriaus auditorių pasitelkimas atliekant savivaldybių auditus leistų:
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, siūlome grąžinti įstatymo projektą tobulinti, bei įvertinti galimybę Įstatymo projekte numatytų tikslų siekti pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus. Atsižvelgti Siūloma projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-113 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4253 (toliau – įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti jį atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
dėstomame keičiamo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies 6 punkte kontrolės komitetui pavedama nagrinėti, ar savivaldybės lėšos ir turtas, taip pat patikėjimo teise valdomas valstybės turtas naudojami racionaliai ir efektyviai.
Vadovaujantis keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, kontrolės komitetą sudaro savivaldybės tarybos nariai, o pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 ir 27 punktus sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu ir sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas priskirtinas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Taigi pagal siūlomą reguliavimą sudaromos sąlygos tiems patiems savivaldybės tarybos nariams tiek priimti sprendimus, susijusius su savivaldybės turtu, tiek nagrinėti priimtų sprendimų ir turto naudojimo efektyvumą ir racionalumą. Be to, ši kontrolės komitetui ketinama pavesti funkcija dubliuoja keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 13 punkte savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) pavestą funkciją. Todėl keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatų reikėtų atsisakyti. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4
dalyje reikėtų konkrečiai nurodyti, ar savivaldybės kontrolierius būtų įskaičiuotas į nurodytą dviejų pareigybių, sudarančių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, skaičių. Pritarti iš dalies Tobulinant iniciatoriui grąžintą įstatymo projektą, tikslinga atsižvelgti į Komiteto sprendimo 1.2 punktą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4 1.3.
Atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), nurodytas keičiamo įstatymo
įstatymo 27 straipsnio 3 dalis), vykdytų įstatymu jam pavestas funkcijas (keičiamo įstatymo 27 straipsnis), jame dirbtų valstybės tarnautojai (keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalis), šis juridinis asmuo laikytinas biudžetine įstaiga, todėl reikėtų atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies formuluotę – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą įvardyti biudžetine įstaiga. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ir 6 straipsnio 3 punktą, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje dėl aiškumo konkrečiai vertėtų nurodyti, kad savivaldybės kontrolieriaus pareigybė bus įstaigos vadovas. Pritarti iš dalies Tikslinga pritarti siūlymui aiškiai nurodyti, kad savivaldybės kontrolieriaus pareigybė yra įstaigos vadovas. Taip pat tobulinant iniciatoriui grąžintą įstatymo projektą, tikslinga atsižvelgti į Komiteto sprendimo 1.2 punktą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-119
nuostatos glaudžiai susijusios, tikslinga būtų įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatyti bendrą įstatymo įsigaliojimo terminą. Pritarti
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekto nuostatoms įgyvendinti papildomai reikėtų apie 177,1 tūkst. eurų, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas ir valstybės finansines galimybes, papildomų lėšų skirti nėra galimybės. Kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 407 punkte numatyta nedidinti valdymo sąnaudų ir valstybės tarnautojų skaičiaus, todėl priėmus keičiamo įstatymo pataisas jos turėtų būti įgyvendinamos neviršijant savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų, o prireikus – optimizuojant ir perskirstant savivaldybės administracijos ir savivaldybės biudžetinių įstaigų atliekamas funkcijas ir žmogiškuosius išteklius. Atsižvelgti Pažymėtina, kad be paminėtų teisės aktų taip pat būtina vadovautis ir Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme įtvirtinta nuostata (jeigu dėl valstybės priimtų sprendimų pasikeičia savivaldybių funkcijos ir tuo pačiu jų pajamos ir/ar išlaidos, būtina savivaldybėms skirti bendrosios dotacijos kompensacijas ar nustatyti (keisti) savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius). 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Laisvosios rinkos instituto bei Lietuvos auditorių rūmų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir šiuos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymus:
audito funkcijų efektyviu vykdymu savivaldybėse, tikslinga svarstyti galimybę iš esmės keisti esamą teisinį reguliavimą, šiuo metu savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vykdomas funkcijas perduodant Nacionalinei audito institucijai (Valstybės kontrolei) arba steigiant atskirą nepriklausomą savivaldybių audito instituciją. 1.2.
esmės nekeisti esamo teisinio reglamentavimo: t.y. sudaryti sąlygas mažose savivaldybėse nesteigti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, o šios tarnybos plane numatytam išorės auditui atlikti pasitelkti kitų savivaldybių kontrolierius (kontrolės ir audito tarnybos darbuotojus). Siekiant, kad, nepriklausomai nuo to, ar savivaldybėje bus ar nebus įsteigta kontrolės audito tarnyba, būtų užtikrintos audito kokybės procedūros (laikomasi valstybinio audito principuose ir tarptautiniuose audito standartuose įtvirtinto „keturių akių“ principo), tikslinga patobulinti esamą teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad savivaldybės, kuriose nėra galimybės užtikrinti audito kokybės procedūrų, ne tik gali, bet ir turi pasitelkti kitos savivaldybės kontrolierius (kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojus). 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas, Algis Strelčiūnas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas,
Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-12 Nr. XIIP-4253 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)“ vartoti sąvoką
„Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“, svarstytina galimybė kartu teikti
ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, Rinkliavų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, Biudžeto sandaros įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektus. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-12 Nr. XIIP-42533 2.
nustatyti, kad kontrolės komitetas „skundų, prašymų, pranešimų, pareiškimų, viešosios informacijos pagrindu arba savo iniciatyva nagrinėja, ar savivaldybės lėšos ir turtas, taip pat patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, naudojami efektyviai ir racionaliai“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 13 punkte siūloma numatyti, jog savivaldybės kontrolierius „nagrinėja arba paveda savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojui nagrinėti iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų“. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aiškus šių dviejų normų santykis. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad „Savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba steigia juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, kurią sudaro ne mažiau kaip du darbuotojai. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina tikslinti formuluotę, nurodant, jog tarnybą sudaro ne mažiau kaip dvi pareigybės, nes priešingu atveju nėra aišku, ar savivaldybės kontrolieriaus pareigybė patenka į minimą minimalų darbuotojų skaičių. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 27 straipsnio 11 dalį.
patobulinti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad teikiamas teisinis reguliavimas, išskyrus projekto 3 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Projekto 3 straipsnio įsigaliojimas nuo paskelbimo Teisės aktų registre diskutuotinas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad yra viena savivaldybė, kurioje nėra įsteigta savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba kaip atskiras juridinis asmuo. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siekiama atsisakyti nuostatų, susijusių su savivaldybės kontrolės komiteto funkcijų atlikimų dėl savivaldybės kontrolieriaus veiklos rezultatų. Atsižvelgiant į tai, gali susidaryti situacija, kuomet įsigaliojus keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies pakeitimams nuo paskelbimo Teisės aktų registre, projekto aiškinamajame rašte nurodytoje savivaldybėje, kurioje veikia vienasmenis savivaldybės kontrolierius, Kontrolės komitetas negalės tinkamai įgyvendinti jam priskirtų funkcijų iki tol, kol įsigalios kiti projektu teikiami keičiamo įstatymo pakeitimai. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamajame rašte nurodyta, jog įstatymo projektui įgyvendinti metams iš viso papildomai reikėtų apie 177,1 tūkts. Eurų, o šio projekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė.
patobulinti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 7.1. projekto 6 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje esanti formuluotė „pirmąją pastraipą“ brauktina kaip perteklinė; 7.2. atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsniu yra keičiama daugiau negu pusė keičiamo įstatymo 27 straipsnio dalių, visas straipsnis dėstytinas nauja redakcija. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti8 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2016-04-29 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4253 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Laisvosios rinkos institutas 2016-06-10 Nr. 1.16-74 LLRI išnagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr.
XIIP-4253) (toliau - Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Šiuo įstatymo Projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) rekomendacijas ir pastabas dėl audito kokybės kontrolės sistemos tobulinimo ir atliekamų auditų kokybės gerinimo, sudarant sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms (toliau – SKAT), kuriose dirbtų ne mažiau 2 asmenų. Nepritariame šiam pasiūlymui dėl žemiau nurodytų priežasčių. Neįvertinti alternatyvūs auditų kokybės gerinimo būdai Atkreipiame dėmesį, jog Projekto rengėjai neįvertino alternatyvių tikslo (gerinti atliekamų auditų kokybę savivaldybėse) siekimo būdų – pavyzdžiui, privačių audito bendrovių pasitelkimo, darbuotojų švietimo, mokymo, kontrolierių konsultavimo atliekant auditą, centralizuoto auditų atlikimo ar kt. Valstybės kontrolės teigimu, privačios audito įmonės gali atlikti išorės auditą viešojo sektoriaus subjektuose tuo atveju, kai Valstybės kontrolė arba Savivaldybės kontrolieriai pasitelkia išorės auditorius auditui atlikti arba viešojo sektoriaus subjektas nusprendžia pirkti papildomą audito atlikimo paslaugą.[1] Nuostatos dėl išorės auditoriaus pasitelkimo yra įtvirtintos ir Valstybinio audito reikalavimuose. Be to, auditas, atliekamas su konkrečia savivaldybe nesusijusios išorinės institucijos, užtikrintų didesnį savivaldybių audito skaidrumą. Šiuo metu SKAT veikla, nors ir juridiškai atskirta nuo savivaldybės, bet finansuojama tiesiogiai iš savivaldybės biudžeto. Todėl būtina spręsti nepriklausomumo nuo savivaldybės klausimą per finansavimą ar įtraukiant į audito projektus nepriklausomus išorės auditorius. SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas pareikalautų papildomų lėšų, kurias būtų galima sutaupyti audito paslaugas perkant rinkoje Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl siūlomo Projekto (Nr.
16-6565) pažymima, kad įgyvendinant įstatymo Projekto nuostatas turi būti siekiama nedidinti bendro savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus. Pasak įstatymo Projekto autorių, atsižvelgiant į Registrų centro pateikiamus duomenis, šiuo metu Lietuvoje 59 savivaldybėse įsteigtos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridiniai asmenys. Savivaldybė, kurioje nėra įsteigta savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridinio asmens, yra tik viena. Tačiau šiuo metu yra
kaip neužtikrinančios audito kokybės. Įstatymo Projekto autoriai teigia, kad įstatymo Projektui įgyvendinti iš viso papildomai reikėtų apie 177,1 tūkst. eurų per metus. Savivaldybei, kurioje šiuo metu Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje yra įsteigtas arba užimtas tik vienas etatas, naujam etatui įsteigti papildomai metams iš savivaldybės biudžeto reikėtų skirti apie 16,1 tūkst. eurų per metus. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto rengėjai nėra įvertinę, kiek kainuotų alternatyva savivaldybių auditui pasitelkti privačias audito bendroves užuot samdžius papildomą darbuotoją. Lietuvos auditorių rūmų atliktoje
„2014 metų audito rinkos apžvalgoje“ įvertinta, jog 2014 m. vieno audito
vidutinė kaina siekė 4 095 eurų. Vienam auditui atlikti vidutiniškai buvo skiriama 134,4 val. (valstybės ir savivaldybės įmonėse šis laikas dar trumpesnis – 107 val.).[2] SKAT vidutiniškai dirba 3 darbuotojai, kurių pagrindinis uždavinys yra atlikti savivaldybių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių auditus. Remiantis tuo galima teigti kad auditas, kurį atlieka SKAT, mokesčių mokėtojams kainuoja kelis kartus brangiau nei tuo atveju, kai audito paslaugos perkamos rinkoje.
Pilnu etatu dirbantys 3 SKAT auditoriai per metus savo funkcijoms atlikti skiria apie 6 tūkst. darbo valandų, kai vidutiniškai rinkoje auditas atliekamas per 134,4 val.[3] Tai leidžia daryti išvadą, kad SKAT veikia neefektyviai arba joms yra priskirtos papildomos funkcijos, kurias reikia atskirti nuo audito. SKAT funkcijų išgryninimas sudarytų galimybę išorinio audito paslaugas pirkti rinkoje, šalutines neauditines funkcijas perduodant kitiems padaliniams (pavyzdžiui, savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybai). Tai taip pat leistų sumažinti funkcijų dubliavimąsi tarp SKAT ir savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybos. SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas nebūtinai užtikrintų auditų kokybės gerinimą Pritariame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadai, dėl siūlomo įstatymo Projekto (Nr. 16-6565), kurioje pažymima, kad vien darbuotojų skaičiaus padidinimas nebūtinai reiškia atliekamų auditų kokybės pagerėjimą. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. balandžio 1 d. Valstybės kontrolės parengtoje „Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaitoje (Nr. IP-16)“ teigiama, kad nepaisant to, kad daugiau darbuotojų turinčios tarnybos dirba kokybiškiau, kai kurios mažos SKAT sugeba pasiekti ir išlaikyti pakankamai aukštą atliekamų auditų kokybės lygį.[4] Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nepriklausomai nuo SKAT darbuotojų skaičiaus, nė vienoje savivaldybėje kokybės kontrolės sistema Valstybės kontrolės nebuvo įvertinta esanti „be trūkumų“.[5] Tai leidžia daryti išvadą, kad vien Projektu siūloma priemone (SKAT darbuotojų skaičiaus didinimu) nebus pasiekti numatyti tikslai – pagerinti auditų kokybę.
Atkreipiame dėmesį, kad vidutinio dydžio įmonės auditą atlieka 3-5 darbuotojų komanda, kurios nariai dirba tuo pat metu, bet atlieka skirtingas funkcijas ir specializuojasi skirtingose srityse. Tikėtina, jog būtent toks darbo pasiskirstymas leidžia atlikti auditą greičiau ir pigiau, lyginant su SKAT. Jei vienam papildomam SKAT darbuotojo etatui įsteigti būtų skiriama 16,1 tūkst. eurų, SKAT specialisto vidutinis darbo užmokestis „prieš mokesčius“ siektų 1 342 eurus (tuo atveju, jei visos papildomos lėšos skiriamos tik darbo užmokesčiui). Tikėtina, jog samdant išorės specialistus tik trumpam – audito atlikimo laikotarpiui – už ženkliai mažesnę kainą būtų galima samdyti komandą, kurioje, tikėtina, dirbtų aukštesnės kvalifikacijos specialistai. Ypač tai aktualu regionams, kuriuose jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Siūlome:
Grąžinti Projektą tobulinti. Įvertinti galimybę Projekto tikslų siekti alternatyviais būdais, pavyzdžiui, gerinti auditų kokybę išgryninant SKAT funkcijas ir pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti2 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba 2016-04-19 nutarimas Nr. VN-19 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba n u t a r i a :
Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 3, 12, 14,16,- 20,27, 28,30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XHP-4253. 2.
Respublikos Seimo ir Vyriausybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 2 punktu, skirti .nuo 2017 mėtų savivaldybėms pakankamas lėšas (valstybes biudžeto bendrosios dotacijos kompensaciją), jeigu bus priimtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos (statymo pataisos. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti3 Lietuvos auditorių rūmai 2016-09-05 Nr. 1.9-1192 Lietuvos auditorių rūmai (toliau - LAR) išnagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533, 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-4253) ir teikia savo pastabas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomas įstatymo projekto tikslas - sudaryti sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms (toliau - SKAT), kuriose dirbtų ne mažiau 2 asmenų. Šio pasiūlymo tikslas - užtikrinti kokybišką savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms teisės aktuose nustatytų tikslų ir funkcijų įgyvendinimą, t. y. užtikrinti savivaldybės audito kokybę. Įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijos ir pastabos dėl audito kokybės kontrolės sistemos tobulinimo ir atliekamų auditu kokybės gerinimo, siekiant, kad auditas savivaldybėse būtų atliekamas pagal Valstybinio audito reikalavimus. LAR nuomone, Įstatymo projektu numatomas privalomas SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas nebūtinai pagerins savivaldybių audito kokybę. LR Valstybės kontrolės parengtoje Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditu išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaitoje nurodoma, kad net ir tose savivaldybių kontrolės ir audito tarnybose, kuriose dirba 2 ir daugiau darbuotojų yra konstatuoti reikšmingi nukrypimai nuo auditą reglamentuojančių teisės aktų. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarime Nr.
skirti papildomų lėšų, o priėmus keičiamo įstatymo pataisas, jos turėtų būti įgyvendinamos neviršijant savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio audito reikalavimuose numatyta galimybė pasitelkti išorės auditorius atliekant valstybinį auditą, siūlome įvertinti, kad privačiu audito įmonių pasitelkimas gali būti palam karna ir ekonomiškai efektyvesnė priemonė, siekiant tobulinti savivaldybių audito kokvbę. Šiuo metu Lietuvoje veikia 167 audito įmonės, į atestuotų auditorių sąrašą įtraukta 360 auditorių, kurie laikydamiesi Audito įstatymo reikalavimų nuolatos kelia profesinę kvalifikaciją. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projekto įgyvendinimui papildomai reikėtų skirti 177,1 tūkst. Eur per metus, t.y. 16,1 tūkst. Eur per metus vienai savivaldybei. LAR duomenimis, 2015 metais vidutinis audito įmonių audito paslaugų įkainis sudarė 29,92 Eur/val., o vienam auditui atlikti vidutiniškai buvo sugaištama 138,45 val.. Manome, kad privataus sektoriaus auditorių pasitelkimas atliekant savivaldybių auditus leistų:
Atliekant savivaldybių auditus pasitelkti aukštesnės kvalifikacijos specialistus; Atliekant savivaldybių auditus efektyviau naudoti savivaldybių finansinius išteklius. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, siūlome grąžinti įstatymo projektą tobulinti, bei įvertinti galimybę Įstatymo projekte numatytų tikslų siekti pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2016-07-11 nutarimas Nr.
716 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. SV-S-1531
„Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4253 (toliau – įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti jį atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
2 Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2016-07-11 nutarimas Nr. 7163
straipsnyje dėstomame keičiamo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies 6 punkte kontrolės komitetui pavedama nagrinėti, ar savivaldybės lėšos ir turtas, taip pat patikėjimo teise valdomas valstybės turtas naudojami racionaliai ir efektyviai. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, kontrolės komitetą sudaro savivaldybės tarybos nariai, o pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 ir 27 punktus sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu ir sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas priskirtinas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Taigi pagal siūlomą reguliavimą sudaromos sąlygos tiems patiems savivaldybės tarybos nariams tiek priimti sprendimus, susijusius su savivaldybės turtu, tiek nagrinėti priimtų sprendimų ir turto naudojimo efektyvumą ir racionalumą. Be to, ši kontrolės komitetui ketinama pavesti funkcija dubliuoja keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 13 punkte savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) pavestą funkciją.
Todėl keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatų reikėtų atsisakyti. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti3 Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2016-07-11 nutarimas Nr. 7166
straipsnio 2 dalyje reikėtų konkrečiai nurodyti, ar savivaldybės kontrolierius būtų įskaičiuotas į nurodytą dviejų pareigybių, sudarančių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, skaičių. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti4 Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2016-07-11 nutarimas Nr. 7166 1.3. Atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), nurodytas keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, būtų atskaitingas savivaldybės tarybai (keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalis), vykdytų įstatymu jam pavestas funkcijas (keičiamo įstatymo 27 straipsnis), jame dirbtų valstybės tarnautojai (keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalis), šis juridinis asmuo laikytinas biudžetine įstaiga, todėl reikėtų atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies formuluotę – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą įvardyti biudžetine įstaiga. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ir 6 straipsnio 3 punktą, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje dėl aiškumo konkrečiai vertėtų nurodyti, kad savivaldybės kontrolieriaus pareigybė bus įstaigos vadovas. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti5 Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2016-07-11 nutarimas Nr. 7166
projekto nuostatos glaudžiai susijusios, tikslinga būtų įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatyti bendrą įstatymo įsigaliojimo terminą. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti6 Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2016-07-11 nutarimas Nr. 716 2.
716
nurodyta, kad įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomai reikėtų apie 177,1 tūkst. eurų, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas ir valstybės finansines galimybes, papildomų lėšų skirti nėra galimybės. Kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 407 punkte numatyta nedidinti valdymo sąnaudų ir valstybės tarnautojų skaičiaus, todėl priėmus keičiamo įstatymo pataisas jos turėtų būti įgyvendinamos neviršijant savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų, o prireikus – optimizuojant ir perskirstant savivaldybės administracijos ir savivaldybės biudžetinių įstaigų atliekamas funkcijas ir žmogiškuosius išteklius. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti
pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIP-4253 ir lydinčiuosius įstatymų projektus Nr. XIIP-4275 – Nr. XIIP-4282 iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Laisvosios rinkos instituto bei Lietuvos auditorių rūmų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už - 5; prieš - 3; susilaikė - 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kęstutis Bartkevičius, Rita Tamašunienė Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas Komiteto biuro patarėja Janina Alasevičienė