Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 2 dalį. ,,2. Laisvoji zona - laisvosios ekonominės zonos laisvoji teritorija, įrengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, arba laisvasis uostas, įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,69 straipsnis. Laisvųjų zonų steigimas ir veikla Laisvosios zonos
Respublikos muitų teritorijos tam tikros dalys gali būti paskelbtos laisvosiomis zonomis. Laisvųjų zonų (išskyrus laisvąjį uostą) steigimo, jų teritorijos išskyrimo, ribų apsaugos, įvažiavimo ir išvažiavimo vietų nustatymo, atvykimo ir išvykimo, muitinės darbo sąlygų sudarymo, pastatų ir kitos infrastruktūros statybos bei naudojimo tvarką reglamentuoja Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas ir atitinkamos laisvosios ekonominės zonos įstatymas. 2. Laisvojo uosto steigimo ir veiklos tvarką nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. 1.
Respublikos teritorijoje steigiamos:
1) kaip laisvųjų ekonominių zonų laisvosios teritorijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu ir atitinkamos laisvosios ekonominės zonos įstatymu;
2) kaip laisvasis uostas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu;
3) tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose vykdoma arba numatoma vykdyti didelės apimties prekių perkrovimo, sandėliavimo, komplektavimo, rūšiavimo, pakavimo, didmeninės prekybos, perdirbimo arba apdorojimo veikla, – Vyriausybės sprendimu, priimtu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, arba Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimu, suderintu su Finansų ministerija. 2. Leidimas steigti laisvąją zoną panaikinamas nustačius šio įstatymo 107 straipsnyje apibrėžtą reikšmingą ar kartotinį pažeidimą.“
Pripažinti netekusiais galios 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnius. 70 straipsnis. Specialūs reikalavimai, taikomi gamybos, prekybos ar paslaugų teikimo veiklai laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose 1. Gamybos, prekybos ar paslaugų teikimo veikla laisvosiose zonose arba laisvuosiuose sandėliuose galima tik laikantis muitų teisės aktų nustatytos tvarkos. Suinteresuotas asmuo apie tokios veiklos pradžią turi iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų, raštu pranešti teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje yra laisvoji zona arba laisvasis sandėlis. Suinteresuotam asmeniui pateikus motyvuotą prašymą, teritorinė muitinė turi teisę nurodytą 10 darbo dienų terminą sutrumpinti. 2.
muitinė, atsižvelgdama į prekių, su kuriomis susijusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, rūšis ir muitų teisės aktų nustatytus muitinės priežiūros reikalavimus, turi teisę neleisti vykdyti tokios veiklos, ją apriboti arba nustatyti specialius jai taikomus reikalavimus. 3. Jeigu asmenys nesilaiko muitų teisės aktų nustatytos tvarkos, teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje yra laisvoji zona arba laisvasis sandėlis, turi teisę:
1) laikinai arba neribotam laikui uždrausti asmenims vykdyti veiklą laisvosiose zonose arba laisvuosiuose sandėliuose;
2) sustabdyti leidimo steigti laisvąjį sandėlį galiojimą. 4. Teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra laisvoji zona arba laisvasis sandėlis, sprendimu laikinai uždraudus asmeniui vykdyti veiklą laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje arba sustabdžius leidimo steigti laisvąjį sandėlį galiojimą, draudžiama:
1) įvežti į laisvąją zoną asmeniui, kurio veikla laisvojoje zonoje laikinai uždrausta, skirtas prekes;
2) dėti prekes į laisvąjį sandėlį, kuriam steigti išduoto leidimo galiojimas sustabdytas. 71 straipsnis. Laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose laikomos prekės 1. Prekės, kurios sandėliuojamos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtų teisės aktų nustatytus specialius reikalavimus, gali būti laikomos laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose tik tais atvejais, kai yra sudarytos tinkamos jų laikymo sąlygos ir, jeigu reikia, gauti įgaliotų institucijų leidimai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės gali būti laikomos tik specialiai šioms reikmėms pritaikytose laisvųjų zonų ir laisvųjų sandėlių patalpose. 72 straipsnis. Prekių įvežimas į laisvąsias zonas ir padėjimas į laisvuosius sandėlius 1.
Jeigu į laisvąją zoną įvežamos arba į laisvąjį sandėlį padedamos prekės, priklausančios atitinkamai ne laisvojoje zonoje teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą vykdančiam asmeniui arba laisvojo sandėlio savininkui, teisę disponuoti tomis prekėmis turintis asmuo ir laisvojoje zonoje savo veiklą vykdantis asmuo arba laisvojo sandėlio savininkas turi teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti prekių laikymo laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje sutartį. Šioje sutartyje, be kitų nuostatų, turi būti numatyta, kaip disponuojama prekėmis (įskaitant tas, kurių importui taikomi draudimai arba apribojimai), jeigu teisę jomis disponuoti turintis asmuo per šio Įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą laiką nepateiktų jų muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. 2. Laisvąją zoną arba laisvąjį sandėlį aptarnaujanti muitinės įstaiga privalo būti informuojama apie į laisvąją zoną įvežamas arba į laisvąjį sandėlį padedamas prekes, už kurias nustatyti eksporto muitai arba kurių eksportui taikomi specialūs teisės aktų nustatyti reikalavimai. 73 straipsnis. Laisvųjų sandėlių veikla
steigti laisvąjį sandėlį, po 10 darbo dienų asmuo gali pradėti jo veiklą, jeigu įvykdytos šios sąlygos:
1) pateikt šio Įstatymo 74 straipsnio 4 dalyje nurodyta garantija;
2) suderinti šio Įstatymo 74 straipsnio 5 dalyje nurodyti su laisvojo sandėlio muitinės priežiūra susiję klausimai. 2. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali nustatyti maksimalius tam tikrų prekių kiekius, kuriuos leidžiama laikyti laisvajame sandėlyje nepadidinus nustatytos arba patikslintos šio Įstatymo 74 straipsnio 4 dalyje nurodytos garantijos. 3. Jeigu laisvajame sandėlyje norima verstis licencijuojama veikla, gavęs leidimą steigti laisvąjį sandėlį asmuo privalo turėti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją. 74 straipsnis. Laisvųjų sandėlių steigimas 1.
Laisvieji sandėliai steigiami tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose atliekamas arba numatomas atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prekių perkrovimas, sandėliavimas, komplektavimas, rūšiavimas, pakavimas, didmeninė prekyba, perdirbimas arba apdorojimas. 2. Laisvieji sandėliai steigiami laikyti žemės ūkio produktams, kuriuos padėjus į laisvąjį sandėlį taikomos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatos, paprastai taikomos prekių eksporto atvejais, arba kitoms prekėms, už kurias nustatytų importo muitų ir (arba) mokesčių bendra norma didesnė kaip 40 procentų prekių vertės, taip pat tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose arba geležinkelio stotyse kaupiamiems kroviniams, kurių laikymo trukmė viršija muitų teisės aktų nustatytus prekių laikinojo saugojimo terminus. 3. Leidimas steigti laisvąjį sandėlį išduodamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka neribotam laikui. 4. Gavęs leidimą steigti laisvąjį sandėlį asmuo privalo pateikti muitinei Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio garantiją, kuri vėliau nustatyta tvarka tikslinama ir turi galioti visą laisvojo sandėlio veiklos laiką (įskaitant laikotarpius, kai leidimo steigti laisvąjį sandėlį galiojimas sustabdytas) iki šio Įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nustatytų prievolių įvykdymo. 5. Laisvojo sandėlio teritoriją gali sudaryti vienas arba keli statiniai ar jų dalys, atskirti nuo likusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalies. Teritorijos atskyrimo, joje esančių pastatų ir kitų statinių statybos, patalpų įrengimo, naudojimo, apsaugos ir darbo sąlygų muitinės pareigūnams sudarymo projektai ir kiti su statinių statyba bei jų įrengimu susiję klausimai, galintys turėti įtakos laisvojo sandėlio muitinės priežiūros sąlygoms, turi būti suderinti su Muitinės departamentu. 6.
atšaukiamas (panaikinamas) leidimas steigti laisvąjį sandėlį, jo veikla nutraukiama. Leidimas steigti laisvąjį sandėlį atšaukiamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jeigu:
1) asmuo, gavęs leidimą steigti laisvąjį sandėlį, trečią kartą per vienus metus neužkerta kelio neteisėtam prekių išgabenimui iš laisvojo sandėlio arba nedelsdamas nepraneša laisvąjį sandėlį prižiūrinčiai muitinės įstaigai apie neteisėtą prekių išgabenimą iš laisvojo sandėlio;
2) viršyti maksimalūs prekių kiekiai, kuriuos muitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti laisvajame sandėlyje;
3) padarytas reikšmingas arba kartotinis muitų teisės aktų arba mokesčių įstatymų pažeidimas;
4) per vienus metus nuo leidimo steigti laisvąjį sandėlį išdavimo dienos sandėlis nepradėjo veikti;
5) per 3 mėnesius nepašalinti laisvojo sandėlio veiklos trūkumai, dėl kurių sustabdytas leidimo steigti laisvąjį sandėlį galiojimas;
6) asmuo, gavęs leidimą steigti laisvąjį sandėlį, nutraukia savo veiklą arba pateikia prašymą atšaukti (panaikinti) jam išduotą leidimą steigti laisvąjį sandėlį. 75 straipsnis. Asmens veiklos laisvojoje zonoje arba laisvojo sandėlio veiklos nutraukimas
neribotam laikui uždrausta verstis savo veikla laisvojoje zonoje, turi ją nutraukti per 3 mėnesius nuo atitinkamo teritorinės muitinės sprendimo priėmimo dienos. Per šį laiką asmuo privalo muitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti visas ten jo laikomas prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Įvežti į laisvąją zoną prekes, skirtas asmeniui, kuriam neribotam laikui uždrausta vykdyti veiklą laisvojoje zonoje, draudžiama. 2. Kai leidimas steigti laisvąjį sandėlį atšaukiamas (panaikinamas), Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atliekama sandėlyje laikomų prekių inventorizacija, o laisvojo sandėlio savininkas privalo nutraukti sandėlio veiklą per 3 mėnesius nuo leidimo atšaukimo (panaikinimo) dienos.
Per šį laiką laisvojo sandėlio savininkas privalo užtikrinti, kad visos ten laikomos prekės muitų teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktos muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Dėti prekes į laisvąjį sandėlį po to, kai atšaukiamas (panaikinamas) leidimas jį steigti, draudžiama. 3. Muitinė imasi visų muitų teisės aktuose numatytų priemonių, kad būtų sutvarkytas disponavimas laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje laikomomis prekėmis, kurioms per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą 3 mėnesių laikotarpį neįforminami muitinės sankcionuoti veiksmai (imtis priemonių, kad teisė laikyti tokias prekes būtų perduota tokią teisę turintiems asmenims ir kt.). Su šių priemonių taikymu susijusias muitinės išlaidas atlygina laisvojo sandėlio savininkas. 4. Asmenų prašymai vėl leisti vykdyti veiklą laisvojoje zonoje arba vėl išduoti leidimą steigti laisvąjį sandėlį iš tų pačių asmenų priimami ne anksčiau kaip po 3 metų nuo sprendimo neribotam laikui uždrausti asmeniui vykdyti veiklą laisvojoje zonoje priėmimo arba leidimo steigti laisvąjį sandėlį atšaukimo (panaikinimo) dienos. 76 straipsnis. Prekių apskaita laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose 1. Asmenys, vykdantys veiklą, susijusią su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pardavimu arba pirkimu laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje, privalo tvarkyti prekių apskaitą muitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodyta prekių apskaita turi būti tvarkoma:
1) atskirai nuo tų pačių asmenų tvarkomos prekių apskaitos, kuri nesusijusi su asmenų veikla laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje;
2) laikantis suinteresuotų asmenų su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje yra laisvoji zona arba laisvasis sandėlis, suderintos tvarkos. Pageidaudamas šią tvarką pakeisti, suinteresuotas asmuo privalo iš anksto gauti šiame punkte nurodytos teritorinės muitinės sutikimą. 3. Teritorinė muitinė, suderinusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekių apskaitos tvarką, turi teisę tokį suderinimą atšaukti, jeigu nustato šios apskaitos tvarkymo pažeidimus arba nusprendžia, kad suinteresuoto asmens tvarkoma prekių apskaita nebesudaro sąlygų tinkamai taikyti muitinės priežiūros priemones. 4. Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę nustatyti papildomus reikalavimus, taikomus šio straipsnio 1 dalyje nurodytai prekių apskaitai, arba
(ir) tipinę šios apskaitos tvarką. 77 straipsnis. Laisvųjų zonų ir laisvųjų sandėlių muitinės priežiūra
ir laisvųjų sandėlių muitinės priežiūra atliekama vadovaujantis Europos Bendrijos muitų teisės aktais. Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis šiais teisės aktais, prireikus nustato specialius reikalavimus, taikomus laisvųjų zonų ir (arba) laisvųjų sandėlių muitinės priežiūrai. 2. Jeigu prekės eksportuojamos arba reeksportuojamos iš laisvosios zonos arba laisvojo sandėlio, muitinės įstaiga, aptarnaujanti laisvąją zoną arba laisvąjį sandėlį, imasi priemonių, kad prekės būtų išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos laikantis jų eksporto arba reeksporto tvarką reglamentuojančių muitų teisės aktų nustatytos tvarkos. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
m. gegužės 1 d. 2. Laisvosios zonos, įsteigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, nuo šio įstatymo įsigaliojimo toliau veikia kaip laisvoji zona, nurodyta Reglamento (ES) Nr.
952/2013 243 1 dalyje. 3. Laisvieji sandėliai, įsteigti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nuo šio įstatymo įsigaliojimo trejus metus turi teisę veikti kaip laisvoji zona, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 243 straipsnio 1 dalyje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Palionis
Projekto Nr. XIIP-4236(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 2 dalį. ,,2. Laisvoji zona - laisvosios ekonominės zonos laisvoji teritorija, įrengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, arba laisvasis uostas, įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,69 straipsnis. Laisvųjų zonų steigimas ir veikla Laisvosios zonos
Respublikos muitų teritorijos tam tikros dalys gali būti paskelbtos laisvosiomis zonomis. Laisvųjų zonų (išskyrus laisvąjį uostą) steigimo, jų teritorijos išskyrimo, ribų apsaugos, įvažiavimo ir išvažiavimo vietų nustatymo, atvykimo ir išvykimo, muitinės darbo sąlygų sudarymo, pastatų ir kitos infrastruktūros statybos bei naudojimo tvarką reglamentuoja Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas ir atitinkamos laisvosios ekonominės zonos įstatymas. 2. Laisvojo uosto steigimo ir veiklos tvarką nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. 1.
Respublikos teritorijoje steigiamos:
1) kaip laisvųjų ekonominių zonų laisvosios teritorijos – vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu ir atitinkamos laisvosios ekonominės zonos įstatymu;
2) kaip laisvasis uostas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu;
3) tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose vykdoma arba numatoma vykdyti didelės apimties prekių perkrovimo, sandėliavimo, komplektavimo, rūšiavimo, pakavimo, didmeninės prekybos, perdirbimo arba apdorojimo veikla, – Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, priimtu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, arba Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimu, suderintu su Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. 2. Leidimas steigti laisvąją zoną panaikinamas nustačius šio Įstatymo 107 straipsnyje apibrėžtą reikšmingą ar kartotinį pažeidimą.“
Pripažinti netekusiais galios 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnius. 70 straipsnis. Specialūs reikalavimai, taikomi gamybos, prekybos ar paslaugų teikimo veiklai laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose 1. Gamybos, prekybos ar paslaugų teikimo veikla laisvosiose zonose arba laisvuosiuose sandėliuose galima tik laikantis muitų teisės aktų nustatytos tvarkos. Suinteresuotas asmuo apie tokios veiklos pradžią turi iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų, raštu pranešti teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje yra laisvoji zona arba laisvasis sandėlis. Suinteresuotam asmeniui pateikus motyvuotą prašymą, teritorinė muitinė turi teisę nurodytą 10 darbo dienų terminą sutrumpinti. 2.
muitinė, atsižvelgdama į prekių, su kuriomis susijusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, rūšis ir muitų teisės aktų nustatytus muitinės priežiūros reikalavimus, turi teisę neleisti vykdyti tokios veiklos, ją apriboti arba nustatyti specialius jai taikomus reikalavimus. 3. Jeigu asmenys nesilaiko muitų teisės aktų nustatytos tvarkos, teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje yra laisvoji zona arba laisvasis sandėlis, turi teisę:
1) laikinai arba neribotam laikui uždrausti asmenims vykdyti veiklą laisvosiose zonose arba laisvuosiuose sandėliuose;
2) sustabdyti leidimo steigti laisvąjį sandėlį galiojimą. 4. Teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra laisvoji zona arba laisvasis sandėlis, sprendimu laikinai uždraudus asmeniui vykdyti veiklą laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje arba sustabdžius leidimo steigti laisvąjį sandėlį galiojimą, draudžiama:
1) įvežti į laisvąją zoną asmeniui, kurio veikla laisvojoje zonoje laikinai uždrausta, skirtas prekes;
2) dėti prekes į laisvąjį sandėlį, kuriam steigti išduoto leidimo galiojimas sustabdytas. 71 straipsnis. Laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose laikomos prekės 1. Prekės, kurios sandėliuojamos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtų teisės aktų nustatytus specialius reikalavimus, gali būti laikomos laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose tik tais atvejais, kai yra sudarytos tinkamos jų laikymo sąlygos ir, jeigu reikia, gauti įgaliotų institucijų leidimai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės gali būti laikomos tik specialiai šioms reikmėms pritaikytose laisvųjų zonų ir laisvųjų sandėlių patalpose. 72 straipsnis. Prekių įvežimas į laisvąsias zonas ir padėjimas į laisvuosius sandėlius 1.
Jeigu į laisvąją zoną įvežamos arba į laisvąjį sandėlį padedamos prekės, priklausančios atitinkamai ne laisvojoje zonoje teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą vykdančiam asmeniui arba laisvojo sandėlio savininkui, teisę disponuoti tomis prekėmis turintis asmuo ir laisvojoje zonoje savo veiklą vykdantis asmuo arba laisvojo sandėlio savininkas turi teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti prekių laikymo laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje sutartį. Šioje sutartyje, be kitų nuostatų, turi būti numatyta, kaip disponuojama prekėmis (įskaitant tas, kurių importui taikomi draudimai arba apribojimai), jeigu teisę jomis disponuoti turintis asmuo per šio Įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą laiką nepateiktų jų muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. 2. Laisvąją zoną arba laisvąjį sandėlį aptarnaujanti muitinės įstaiga privalo būti informuojama apie į laisvąją zoną įvežamas arba į laisvąjį sandėlį padedamas prekes, už kurias nustatyti eksporto muitai arba kurių eksportui taikomi specialūs teisės aktų nustatyti reikalavimai. 73 straipsnis. Laisvųjų sandėlių veikla
steigti laisvąjį sandėlį, po 10 darbo dienų asmuo gali pradėti jo veiklą, jeigu įvykdytos šios sąlygos:
1) pateikt šio Įstatymo 74 straipsnio 4 dalyje nurodyta garantija;
2) suderinti šio Įstatymo 74 straipsnio 5 dalyje nurodyti su laisvojo sandėlio muitinės priežiūra susiję klausimai. 2. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali nustatyti maksimalius tam tikrų prekių kiekius, kuriuos leidžiama laikyti laisvajame sandėlyje nepadidinus nustatytos arba patikslintos šio Įstatymo 74 straipsnio 4 dalyje nurodytos garantijos. 3. Jeigu laisvajame sandėlyje norima verstis licencijuojama veikla, gavęs leidimą steigti laisvąjį sandėlį asmuo privalo turėti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją. 74 straipsnis. Laisvųjų sandėlių steigimas 1.
Laisvieji sandėliai steigiami tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose atliekamas arba numatomas atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prekių perkrovimas, sandėliavimas, komplektavimas, rūšiavimas, pakavimas, didmeninė prekyba, perdirbimas arba apdorojimas. 2. Laisvieji sandėliai steigiami laikyti žemės ūkio produktams, kuriuos padėjus į laisvąjį sandėlį taikomos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatos, paprastai taikomos prekių eksporto atvejais, arba kitoms prekėms, už kurias nustatytų importo muitų ir (arba) mokesčių bendra norma didesnė kaip 40 procentų prekių vertės, taip pat tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose arba geležinkelio stotyse kaupiamiems kroviniams, kurių laikymo trukmė viršija muitų teisės aktų nustatytus prekių laikinojo saugojimo terminus. 3. Leidimas steigti laisvąjį sandėlį išduodamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka neribotam laikui. 4. Gavęs leidimą steigti laisvąjį sandėlį asmuo privalo pateikti muitinei Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio garantiją, kuri vėliau nustatyta tvarka tikslinama ir turi galioti visą laisvojo sandėlio veiklos laiką (įskaitant laikotarpius, kai leidimo steigti laisvąjį sandėlį galiojimas sustabdytas) iki šio Įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nustatytų prievolių įvykdymo. 5. Laisvojo sandėlio teritoriją gali sudaryti vienas arba keli statiniai ar jų dalys, atskirti nuo likusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalies. Teritorijos atskyrimo, joje esančių pastatų ir kitų statinių statybos, patalpų įrengimo, naudojimo, apsaugos ir darbo sąlygų muitinės pareigūnams sudarymo projektai ir kiti su statinių statyba bei jų įrengimu susiję klausimai, galintys turėti įtakos laisvojo sandėlio muitinės priežiūros sąlygoms, turi būti suderinti su Muitinės departamentu. 6.
atšaukiamas (panaikinamas) leidimas steigti laisvąjį sandėlį, jo veikla nutraukiama. Leidimas steigti laisvąjį sandėlį atšaukiamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jeigu:
1) asmuo, gavęs leidimą steigti laisvąjį sandėlį, trečią kartą per vienus metus neužkerta kelio neteisėtam prekių išgabenimui iš laisvojo sandėlio arba nedelsdamas nepraneša laisvąjį sandėlį prižiūrinčiai muitinės įstaigai apie neteisėtą prekių išgabenimą iš laisvojo sandėlio;
2) viršyti maksimalūs prekių kiekiai, kuriuos muitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti laisvajame sandėlyje;
3) padarytas reikšmingas arba kartotinis muitų teisės aktų arba mokesčių įstatymų pažeidimas;
4) per vienus metus nuo leidimo steigti laisvąjį sandėlį išdavimo dienos sandėlis nepradėjo veikti;
5) per 3 mėnesius nepašalinti laisvojo sandėlio veiklos trūkumai, dėl kurių sustabdytas leidimo steigti laisvąjį sandėlį galiojimas;
6) asmuo, gavęs leidimą steigti laisvąjį sandėlį, nutraukia savo veiklą arba pateikia prašymą atšaukti (panaikinti) jam išduotą leidimą steigti laisvąjį sandėlį. 75 straipsnis. Asmens veiklos laisvojoje zonoje arba laisvojo sandėlio veiklos nutraukimas
neribotam laikui uždrausta verstis savo veikla laisvojoje zonoje, turi ją nutraukti per 3 mėnesius nuo atitinkamo teritorinės muitinės sprendimo priėmimo dienos. Per šį laiką asmuo privalo muitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti visas ten jo laikomas prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Įvežti į laisvąją zoną prekes, skirtas asmeniui, kuriam neribotam laikui uždrausta vykdyti veiklą laisvojoje zonoje, draudžiama. 2. Kai leidimas steigti laisvąjį sandėlį atšaukiamas (panaikinamas), Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atliekama sandėlyje laikomų prekių inventorizacija, o laisvojo sandėlio savininkas privalo nutraukti sandėlio veiklą per 3 mėnesius nuo leidimo atšaukimo (panaikinimo) dienos.
Per šį laiką laisvojo sandėlio savininkas privalo užtikrinti, kad visos ten laikomos prekės muitų teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktos muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Dėti prekes į laisvąjį sandėlį po to, kai atšaukiamas (panaikinamas) leidimas jį steigti, draudžiama. 3. Muitinė imasi visų muitų teisės aktuose numatytų priemonių, kad būtų sutvarkytas disponavimas laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje laikomomis prekėmis, kurioms per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą 3 mėnesių laikotarpį neįforminami muitinės sankcionuoti veiksmai (imtis priemonių, kad teisė laikyti tokias prekes būtų perduota tokią teisę turintiems asmenims ir kt.). Su šių priemonių taikymu susijusias muitinės išlaidas atlygina laisvojo sandėlio savininkas. 4. Asmenų prašymai vėl leisti vykdyti veiklą laisvojoje zonoje arba vėl išduoti leidimą steigti laisvąjį sandėlį iš tų pačių asmenų priimami ne anksčiau kaip po 3 metų nuo sprendimo neribotam laikui uždrausti asmeniui vykdyti veiklą laisvojoje zonoje priėmimo arba leidimo steigti laisvąjį sandėlį atšaukimo (panaikinimo) dienos. 76 straipsnis. Prekių apskaita laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose 1. Asmenys, vykdantys veiklą, susijusią su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pardavimu arba pirkimu laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje, privalo tvarkyti prekių apskaitą muitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodyta prekių apskaita turi būti tvarkoma:
1) atskirai nuo tų pačių asmenų tvarkomos prekių apskaitos, kuri nesusijusi su asmenų veikla laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje;
2) laikantis suinteresuotų asmenų su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje yra laisvoji zona arba laisvasis sandėlis, suderintos tvarkos. Pageidaudamas šią tvarką pakeisti, suinteresuotas asmuo privalo iš anksto gauti šiame punkte nurodytos teritorinės muitinės sutikimą. 3. Teritorinė muitinė, suderinusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekių apskaitos tvarką, turi teisę tokį suderinimą atšaukti, jeigu nustato šios apskaitos tvarkymo pažeidimus arba nusprendžia, kad suinteresuoto asmens tvarkoma prekių apskaita nebesudaro sąlygų tinkamai taikyti muitinės priežiūros priemones. 4. Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę nustatyti papildomus reikalavimus, taikomus šio straipsnio 1 dalyje nurodytai prekių apskaitai, arba
(ir) tipinę šios apskaitos tvarką. 77 straipsnis. Laisvųjų zonų ir laisvųjų sandėlių muitinės priežiūra
ir laisvųjų sandėlių muitinės priežiūra atliekama vadovaujantis Europos Bendrijos muitų teisės aktais. Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis šiais teisės aktais, prireikus nustato specialius reikalavimus, taikomus laisvųjų zonų ir (arba) laisvųjų sandėlių muitinės priežiūrai. 2. Jeigu prekės eksportuojamos arba reeksportuojamos iš laisvosios zonos arba laisvojo sandėlio, muitinės įstaiga, aptarnaujanti laisvąją zoną arba laisvąjį sandėlį, imasi priemonių, kad prekės būtų išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos laikantis jų eksporto arba reeksporto tvarką reglamentuojančių muitų teisės aktų nustatytos tvarkos. 4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 13 punktu: ,,13. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1).“
taikymas 1.
taikymas
1Laisvosios zonos,
įsteigtos iki 2016 m. balandžio 30 d., nuo 2016 m. gegužės 1 d. toliau veikia kaip laisvosios zonos, nurodytos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 243 straipsnio 1 dalyje. 2. Laisvieji sandėliai, įsteigti iki 2016 m. balandžio 30 d., nuo 2016 m. gegužės 1 d. trejus metus turi teisę veikti kaip laisvosios zonos, nurodytos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 243 straipsnio 1 dalyje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
70,
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 2013 m. spalio 9 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas). Europos Komisija įgaliota patvirtinti Sąjungos muitinės kodeksą papildančius ir įgyvendinančius teisės aktus. Pažymėtina, kad šie teisės aktai buvo priimti 2015 m. gruodžio pabaigoje. Šiuo metu numatyta, kad visi šie muitų teisės aktai bus taikomi nuo 2016 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3 ir 69 straipsnių pakeitimo ir 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (toliau
Sąjungos muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių Europos Komisijos teisės aktų nuostatas, kadangi Sąjungos muitinės kodekse, be kitų pakeitimų, nebelieka laisvųjų sandėlių instituto, kurie šiuo metu funkcionuoja kartu su iš esmės tapačias lengvatas turinčiomis laisvosiomis zonomis. Pastarosioms, kaip jų sąvoka suprastina pagal senąjį Bendrijos muitinės kodeksą, galioja nacionalinėje teisėje įtvirtintas apribojimas, kad jos turėtų būti steigiamos tik laisvosiose ekonominėse zonose. Naujasis Sąjungos muitinės kodeksas nebeišskiria laisvųjų zonų ir laisvųjų sandėlių kategorijų, o remiantis jo nuostatomis, valstybės narės gali suteikti Sąjungos muitų teritorijos dalims laisvųjų zonų statusą.
Lietuvos ūkio subjektai, turintys nustatyta tvarka įsteigtus laisvuosius sandėlius, ėmė kelti klausimą dėl sandėlių perregistravimo į laisvąsias zonas, kadangi priešingu atveju tai pablogintų jų padėtį – nepriėmus atitinkamų sprendimų nacionaliniu lygmeniu, įsigaliojus naujiesiems Sąjungos muitų teisės aktams, jie netektų šiuo metu taikomų lengvatų, o laisvieji sandėliai įgytų muitinės sandėlių statusą, kas sąlygotų papildomus formalumus ir, atitinkamai, didesnius administravimo kaštus bei konkurencingumo sumažėjimą. Laisvosios zonos samprata pagal naująjį Sąjungos muitinės kodeksą iš esmės pakito, todėl jai negalima formaliai taikyti senąjį Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinančiuose teisės aktuose „laisvosios zonos“ sąvokai nustatytų apribojimų. Pagal naująjį Sąjungos muitinės kodeksą laisvosioms zonoms keliami reikalavimai neturi esminių skirtumų nuo šiuo metu galiojančiame Bendrijos muitinės kodekse ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose keliamų reikalavimų laisviesiems sandėliams. Atsižvelgiant į tai, Muitinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti nuostatas, reglamentuojančias laisvųjų zonų steigimo tvarką, kartu atsisakant perteklinių nuostatų. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
aptarti teisiniai santykiai Muitinės įstatyme pateikiamos Bendrijos muitinės kodeksą ir jo įgyvendinimo nuostatas papildančios nuostatos, nustatančios, kad Lietuvos Respublikos muitų teritorijos tam tikros dalys gali būti paskelbtos laisvosiomis zonomis.
Laisvųjų zonų (išskyrus laisvąjį uostą) steigimo, jų teritorijos išskyrimo, ribų apsaugos, įvažiavimo ir išvažiavimo vietų nustatymo, atvykimo ir išvykimo, muitinės darbo sąlygų sudarymo, pastatų ir kitos infrastruktūros statybos bei naudojimo tvarką reglamentuoja Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas ir atitinkamos laisvosios ekonominės zonos įstatymas. Tuo tarpu laisvojo uosto steigimo ir veiklos tvarką nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Muitinės įstatymo pakeitimo projekto paskirtis
Komisijos teisės aktų nuostatomis ir pasirengti jas taikyti Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, reglamentuojančios procedūras, taikomas laisvosioms zonoms, yra taikomos tiesiogiai, o į Muitinės įstatymo projektą perkeliamos tik tos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, reglamentuojančios laisvąsias zonas, kurios priskirtos valstybės narės kompetencijai. Todėl paliekant šiuo metu esančią galimybę laisvąsias zonas steigti laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvajame uoste, Įstatymo projekte taip pat siūloma leisti steigti tokias zonas tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose vykdoma arba numatoma vykdyti didelės apimties prekių perkrovimo, sandėliavimo, komplektavimo, rūšiavimo, pakavimo, didmeninės prekybos, perdirbimo arba apdorojimo veikla.
Įvertinus tai, kad tokių zonų priežiūrai reikalingi papildomi muitinės ištekliai, manytina, kad prieš priimant sprendimą turėtų būti įvertintas sprendimo ekonominis tikslingumas (atlikta naudos ir sąnaudų analizė). Todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kiekviena tokia zona būtų steigiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, priimtu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos arba Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimu, suderintu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Projekte taip pat numatoma, kad laisvosios zonos, įsteigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, nuo šio įstatymo įsigaliojimo toliau veikia kaip laisvoji zona. Kartu siekiant nepabloginti verslui sąlygų, laisvieji sandėliai, įsteigti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nuo šio įstatymo įsigaliojimo trejus metus turi teisę veikti kaip laisvoji zona, taip suteikiant pakankamai laiko perorientuoti verslą pagal naujus reikalavimus. Įstatymo projektu taip pat naikinamos nuostatos, susijusios su laisvosiomis zonomis, kurios jau yra reglamentuotos (arba jų nebeliko) ir taikomos tiesiogiai vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6.
Priėmus Įstatymo projektą poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijos mastui nenumatoma. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą, bus užtikrintas sklandus pereinamas laikotarpis įgyvendinant Sąjungos muitinės kodeksą (kiek tai susiję su laisvosiomis zonomis ir laisvaisiais sandėliais), kartu subjektams, turintiems laisvuosius sandėlius, nepatiriant neigiamų pasekmių dėl Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo. Be to, dėl Muitinės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte suteiktos galimybės steigti laisvąsias zonas tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose vykdoma arba numatoma vykdyti didelės apimties prekių perkrovimo, sandėliavimo, komplektavimo, rūšiavimo, pakavimo, didmeninės prekybos, perdirbimo arba apdorojimo veikla galima teigiama įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nuo 2016 m. gegužės 1 d. atitinkamus teisinius santykius reglamentuos tiesioginio taikymo Sąjungos muitinės kodeksas, taip pat jo pagrindu priimti Europos Komisijos patvirtinti Sąjungos muitinės kodeksą papildantys ir įgyvendinantys teisės aktai. Atitinkamai turės būti peržiūrėtos ir formaliai pripažintos netekusiomis galios nebeaktualios nacionalinių teisės aktų nuostatos. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, sutaupyta nebus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Muitinės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą (įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc), yra:
„laisvoji zona“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Palionis
2016-04-06 Nr. XIIP-4236 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog projektas parengtas atsižvelgiant į nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliosiantį 2013 m. spalio 9 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad projektu turėtų būti tikslinamas (įtraukiant minėtą reglamentą) ir keičiamo įstatymo priedas, kuriame nurodyti įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-04-04 Nr. S-2016-2189 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3 ir 69 straipsnių pakeitimo ir 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-4236 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi teisės akte, kuriuo derinamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, turi būti pateiktos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus. Atsižvelgdami į tai, kad Projektu derinamos Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013) nuostatos, prašytume, Projektu papildyti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo priedą nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 952/2013. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
ir FINANSŲ komitetas
2016 m. balandžio 20 d. Nr. 109-P-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius,
Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog projektas parengtas atsižvelgiant į nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliosiantį 2013 m. spalio 9 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad projektu turėtų būti tikslinamas (įtraukiant minėtą reglamentą) ir keičiamo įstatymo priedas, kuriame nurodyti įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Pritarti. Papildyti įstatymo projektą 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 13 punktu: ,,13. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1).“ 2.
1).“
departamentas prie TM 2016-04-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3 ir 69 straipsnių pakeitimo ir 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-4236 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi teisės akte, kuriuo derinamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, turi būti pateiktos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus. Atsižvelgdami į tai, kad Projektu derinamos Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013) nuostatos, prašytume, Projektu papildyti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo priedą nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 952/2013. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Seimo paskirtų papildomų komitetų,
komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Biudžeto ir finansų komitetas 2016-04-205 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad iki 2016 m. gegužės 1 d. Seimas gali nespėti priimti įstatymo projekto, siūloma 5 straipsnyje išbraukti nuostatas siejamas su įstatymo įsigaliojimu ir įrašyti konkrečias datas. Pasiūlymas: 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d.
iki šio įstatymo įsigaliojimo, nuo šio įstatymo įsigaliojimo 2016 m. balandžio 30 d., nuo 2016 m. gegužės 1 d. toliau veikia kaip laisvosios zonos, nurodytos 2013 m. spalio
Sąjungos muitinės kodeksas, 243 straipsnio 1 dalyje. 3.2. Laisvieji sandėliai, įsteigti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nuo šio įstatymo įsigaliojimo 2016 m. balandžio 30 d., nuo 2016 m. gegužės 1 d. trejus metus turi teisę veikti kaip laisvosios zonos, nurodytos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 243 straipsnio 1 dalyje. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Andrius Kubilius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius