Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23, 25 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
straipsnio pakeitimas
2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje Sąjungoje;“. 2. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę
Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;“. 2 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.“
straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip:
„5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba
vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar (vaikus) (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) arba neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje Sąjungoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba gyvenantys Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, kai toks reikalavimas yra taikomas, ar užsienietis, kuriam nėra suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir jeigu šie asmenys atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Pagrindai, kuriems esant socialinė pašalpa skiriama papildomai arba ji mažinama 1.
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2) prieš įsidarbinimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip
nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;
3) bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
4) vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
5) prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo. 2.
vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:
1) kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;
2) kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;
3) kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40 procentų;
4) kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50 procentų;
5) gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo)
socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo. 1.
vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2) prieš įsidarbindami šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;
3) bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
4) vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
5) prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo. 2.
nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9 straipsnį, yra mažinamas:
1) kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis mažinamas 20 procentų;
2) kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis mažinamas 30 procentų;
3) kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis mažinamas 40 procentų;
4) kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis mažinamas 50 procentų;
5) gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip
nepinigine forma, kol šioje dalyje nurodyti asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius. 3. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinimas esant bent vienam iš šių atvejų, kai jie:
1) nedirba dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose;
2) socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, negavo Lietuvos teritorinės darbo biržos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
3) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) arba dalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kompensacijoms apskaičiuoti prašyme-paraiškoje nurodytam būstui, įskaitant šio
įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, taikomi šie normatyvai:
1) naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.
Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;
2) karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
3) geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 kubinis metras trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.“
1.
ir jį išdėstyti taip: „12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijas užimtumui remti, mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą);“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniame mokyme);“. 7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiami elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose Prašymas-paraiška, teikiamas elektroninio ryšio priemonėmis, turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu.“
straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip:
„1) darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai
nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, ir (ar) šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse (dalyje), ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti;“. 2.
ir jį išdėstyti taip:
„2) 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės
paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po
išimčių, socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;“. 3. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės
paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir
(ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;“. 4.
ir jį išdėstyti taip: „9) 12 mėnesių 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 12 mėnesių 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;“. 5. Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnio
socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams
ir (ar) kitiems savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;“. 10 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 2 punktu: „2. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų asmenų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. 2.
įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms:
1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;
2) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant piniginę socialinę paramą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
3) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 3, 5 ir (ar) 6 dalimis skiriama piniginė socialinė parama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo nuostatos. 3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „2) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje Sąjungoje;“. 2. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;“. 2 straipsnis.
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.“
1Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo
slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar (vaikus) (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio
gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje Sąjungoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba gyvenantys kurie gyvena Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, kai toks reikalavimas yra taikomas, ar užsienietis, kuriam nėra suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir jeigu šie asmenys atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Socialinės pašalpos papildomo skyrimo ir socialinės pašalpos mažinimo pagrindai 1.
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2) prieš įsidarbinimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;
3) bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
4) vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
5) prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo. 2.
atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:
1) kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;
2) kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;
3) kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40 procentų;
4) kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50 procentų;
5) gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo. 1.
papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2) prieš įsidarbindami šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;
3) bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
4) vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
5) prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo. 2.
savarankiškai nedirbantiems) asmenims (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9 straipsnį, yra mažinamas:
1) 20 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių;
2) 30 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių;
3) 40 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių;
4) 50 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių;
5) gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių, šios dalies 4 punkte nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma, kol šioje dalyje nurodyti asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius. 3. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinimas esant bent vienam iš šių atvejų, kai jie:
1) nedirba dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose;
2) šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Lietuvos teritorinės darbo biržos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
3) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kompensacijoms apskaičiuoti prašyme-paraiškoje nurodytam būstui, įskaitant šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, taikomi šie normatyvai:
1) naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.
Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;
2) karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
3) geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 kubinis metras trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.“
1.
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines
išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijas užimtumui remti, mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą);“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip:
„20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę
paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniame mokyme);“. 7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiami elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose Jeigu prašymas-paraiška siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo-paraiškos turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„1) darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar
dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, ir (ar) šio straipsnio
rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti;“. 2.
2Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams
nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Šiuo atveju Jei nėra šiame punkte nurodytų išimčių, socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;“. 3. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams
nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;“. 4.
4Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) 12 mėnesių 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės
paramos ar 12 mėnesių 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;“. 5. Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnio 3 dalies 10 punktą. 10) nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
Pakeisti 25 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems savivaldybės
administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;“. 10 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 2 punktu:
„2. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).“
įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2016 m. rugpjūčio 1 d. 2.
paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalis galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktas galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. 4. Piniginės socialinės paramos skyrimas įsigaliojus šiam įstatymui:
1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;
2) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant piniginę socialinę paramą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
3) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 3, 5 ir (ar) 6 dalimis skiriama piniginė socialinė parama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo nuostatos. 5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „2) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje Sąjungoje;“. 2. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;“. 2 straipsnis.
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.“
1Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo
slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar (vaikus) (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio
gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje Sąjungoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba gyvenantys kurie gyvena Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, kai toks reikalavimas yra taikomas, ar užsienietis, kuriam nėra suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir jeigu šie asmenys atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Socialinės pašalpos papildomo skyrimo ir socialinės pašalpos mažinimo pagrindai 1.
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2) prieš įsidarbinimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;
3) bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
4) vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
5) prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo. 2.
atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:
1) kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;
2) kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;
3) kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40 procentų;
4) kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50 procentų;
5) gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo. 1.
papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
1) vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2) prieš įsidarbindami šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;
3) bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
4) vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
5) prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo. 2.
savarankiškai nedirbantiems) asmenims (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9 straipsnį, yra mažinamas:
1) 20 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių;
2) 30 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių;
3) 40 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių;
4) 50 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių;
5) gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių, šios dalies 4 punkte nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma, kol šioje dalyje nurodyti asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius. 3. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinimas esant bent vienam iš šių atvejų, kai jie:
1) nedirba dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose;
2) šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Lietuvos teritorinės darbo biržos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
3) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kompensacijoms apskaičiuoti prašyme-paraiškoje nurodytam būstui, įskaitant šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, taikomi šie normatyvai:
1) naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.
Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;
2) karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
3) geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 kubinis metras trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.“
1.
jį išdėstyti taip: „1) su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);“. 1. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies
taip: „12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijas užimtumui remti, mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą);“. 2. 3.
20 punktą ir jį išdėstyti taip:
„20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę
paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniame mokyme);“. 7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama
elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiami elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose Jeigu prašymas-paraiška siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo-paraiškos turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.“
1.
išdėstyti taip:
„1) darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar
dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, ir (ar) šio straipsnio
rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti;“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams
nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Šiuo atveju Jei nėra šiame punkte nurodytų išimčių, socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;“. 3.
3Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams
nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;“. 4. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) 12 mėnesių 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės
paramos ar 12 mėnesių 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;“. 5. Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnio 3 dalies 10 punktą. 10) nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
Pakeisti 25 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems savivaldybės
administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;“. 10 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 2 punktu:
„2. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).“
įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2016 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalis galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktas galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. 4.
įstatymui:
1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;
2) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant piniginę socialinę paramą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
3) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 3, 5 ir (ar) 6 dalimis skiriama piniginė socialinė parama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo nuostatos. 5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23, 25 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23, 25 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas:
Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) kanclerio 2015 m. balandžio 15 d. rezoliucija Nr. 12-1152, kuriuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įpareigota parengti ir Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka pateikti Vyriausybei su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 nuostatomis susijusius teisės aktų projektus. 2. Įgyvendinant Europos Sąjungos Tarybos 2015 m. gegužės 13 d. rekomendaciją dėl 2015 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2015 m. Lietuvos stabilumo programos – padidinti bedarbių pašalpų ir piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą ir sudaryti geresnes sąlygas įsidarbinti darbo ieškantiems asmenims. 3. Siekiant į nacionalinį teisės aktą – Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) – perkelti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p.
8) (toliau – Direktyva), nuostatas, kuriomis valstybės narės privalo užtikrinti vienodas su valstybės narės piliečiais sąlygas Europos Sąjungos ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams ir jų šeimos nariams gauti piniginę socialinę paramą. Pagal laisvo darbuotojų judėjimo principą kiekvienam Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiui, neatsižvelgiant į jo gyvenamąją vietą, suteikiama teisė laisvai persikelti į kitą valstybę narę dirbti ir (arba) apsigyventi joje dėl darbo. Įgyvendinant minėtą principą, sudaromos prielaidos išvengti darbuotojų, kurie yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai, diskriminavimo dėl pilietybės, susijusio su galimybe įsidarbinti, įdarbinimo ir darbo sąlygomis, ypač darbo užmokesčio dydžiu, atleidimu iš darbo, taip pat mokesčių ir socialinėmis lengvatomis, taip užtikrinant vienodą požiūrį į juos pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės nacionalinę teisę, teismų praktiką ir kolektyvinius susitarimus, palyginti su tos valstybės narės piliečiais. Įstatymo projekto tikslai – didinti piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą, sudarant palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, ir užtikrinti tinkamą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų suderinamumą su nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais.
Svarbiausi Įstatymo projekto uždaviniai:
nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo nuostatomis, susijusiomis su nauju neveiksnumo tam tikroje srityje institutu;
nepasiturintiems gyventojams teisinį reguliavimą, susijusį su socialinės pašalpos proporcingo mažinimo schemos taikymu ir papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimu;
aiškumo, atlikti atskirų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų pakeitimus;
nuostatas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento (direktorė – Violeta Toleikienė, tel. 266 4269, el. p. [email protected]) Piniginės paramos skyrius (vedėja – Svetlana Kulpina, tel. 266 4264, el. p. [email protected]; tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Kristina Tumienė, tel. 266 4224, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) asmens (asmenų) globėju.
Siekiant teisės aktų suderinamumo, minėtą nuostatą būtina tikslinti atsižvelgiant į 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo nuostatas, susijusias su nauju neveiksnumo tam tikroje srityje institutu. 2. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu šie asmenys atitinka visus nustatytus reikalavimus. Vienas iš reikalavimų – prieš įsidarbinimą asmuo turi būti įsiregistravęs Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės. Vykdant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimo stebėseną, išanalizavus Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) turimus duomenis, matyti, kad savivaldybių administracijos per 2012–2014 m. papildomą socialinės pašalpos dalį išmokėjo nedideliam skaičiui įsidarbinusių socialinės pašalpos gavėjų (2012 m. – 930 asmenų, 2013 m. – 2 383 asmenims, 2014 m. – 2 820 asmenų), o, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per 2012 m. nuolat dirbti įdarbinti 19 838 bedarbiai, gaunantys socialinę pašalpą, per 2013 m. – 16 396, per 2014 m. – 16 275.
Nors minėtos priemonės tikslas – didinti socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją įsidarbinti, tačiau nustatytas reikalavimas – prieš įsidarbinimą asmeniui ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės būti įsiregistravusiam darbo biržoje (įdarbinimo tarnyboje) – apriboja įsidarbinusių socialinės paramos gavėjų galimybes pasinaudoti minėta skatinimo priemone (pavyzdžiui, ilgalaikiams bedarbiams – socialinės pašalpos gavėjams, kurių nedarbo trukmė 6 ir daugiau mėnesių, tačiau trumpesnė negu 12 mėnesių). 3. Siekiant sumažinti ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme įtvirtintas proporcingo socialinės pašalpos dydžio mažinimo principas darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims ir jų šeimoms (kai bent vienas iš šeimos narių yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo), išskyrus nustatytas išimtis, kai nedirbama dėl objektyvių priežasčių, bei vaikams (įvaikiams).
Asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių, socialinės pašalpos dydis mažinamas 20 procentų, gaunantiems socialinę pašalpą nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – 30 procentų, gaunantiems socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – 40 procentų, gaunantiems socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – 50 procentų, o gaunantiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių – socialinė pašalpa neskiriama. Socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo, jeigu darbingo amžiaus darbingi asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius. Savivaldybių administracijoms suteikta teisė (bet ne pareiga), patikrinus gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, nemažinti socialinės pašalpos dydžio, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu jiems nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims socialinės pašalpos dydis mažinamas, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad paramos gavėjas dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. 4.
paramos, gaunamas pajamas, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatytas išimtis. Viena iš nustatytų išimčių – stipendijos bei kita materialinė parama, teikiama profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą bedarbiams, kurie siekia integruotis į darbo rinką ir mokosi profesinio mokymo įstaigose jau turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti, mokama stipendija įskaitoma į asmens gaunamas pajamas, todėl sumažėja jiems skiriamos piniginės socialinės paramos dydis. Tai mažina bedarbių, gaunančių piniginę socialinę paramą, motyvaciją dalyvauti profesiniame mokyme ir jų galimybes įsidarbinti. Siekiant skatinti vaikų globą šeimose, 2015 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo nuo 2016 m. sausio 1 d. vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, mokamas tikslinis priedas. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, skiriant piniginę socialinę paramą, tikslinę paskirtį turinčios išmokos (slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas, transporto išlaidų kompensacijos neįgaliesiems, kompensacijos donorams, pagalbos pinigai, mokami pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą) nelaikytinos asmens gaunamomis pajamomis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, nenurodytas kaip socialinio pobūdžio pajamų išimtis, jis įskaitomas į asmens gaunamas pajamas. 5.
piniginei socialinei paramai gauti gali būti pateiktas asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiamas elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose (20 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad elektroninėmis priemonėmis asmens pateiktus duomenis būtina sutikrinti su valstybės registrų ir informacinių sistemų sukauptais duomenimis ir tai atliekama naudojant Valstybės informacinių sistemų sąveikumo platformą, netikslinga reikalauti iš asmens nurodyti įstaigas, galinčias patvirtinti jo pateiktą informaciją. 6. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis.
Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Taikant minėtą įstatymo nuostatą praktikoje, kyla neaiškumų dėl jos santykio su įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvia teisės norma, kuri reguliuoja neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos grąžinimą ar išskaičiavimą dalimis. 7. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 9 punktu, tais atvejais, kai asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, savivaldybės administracija turi teisę 12 mėnesių riboti paramos teikimą.
Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija šiame įstatyme nustatytą piniginių lėšų normatyvą arba asmuo iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleidžia nuosavybėn kitam asmeniui turtą ir kreipdamasis dėl paramos nenurodo gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto, savivaldybės administracija turi teisę šios paramos teikimą riboti 6 mėnesiams (23 straipsnio 2 dalies 7 punktas), taip pat, įvertinus savivaldybių pateiktus siūlymus, manytina, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 9 punktu taikytina poveikio priemonė per griežta, todėl tikslinga šiuos laikotarpius suvienodinti ir nustatyti tą patį paramos teikimą ribojantį laikotarpį (6 mėnesius). 8. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
socialinę paramą, gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą gali tikrinti tik savivaldybių socialiniai darbuotojai. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai šias funkcijas atlieka ir kiti įgalioti savivaldybių administracijų darbuotojai. 9.
piniginės socialinės paramos teikimą asmenims, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą – tarp jų ir Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams bei jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ilgiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams pirmus tris mėnesius nuo jų atvykimo į Lietuvos Respubliką piniginė socialinė parama pagal šį įstatymą neteikiama. Tokią išimtį leidžia 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 24 straipsnio 2 dalies nuostatos, neįpareigojančios priimančią valstybę narę suteikti socialinės paramos teisės per pirmuosius tris gyvenimo šalyje mėnesius kitos valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariams, išskyrus darbuotojus, taip pat savarankiškai dirbančius, tokį statusą išlaikančius asmenis ir jų šeimos narius. Tačiau tai iš dalies prieštarautų į nacionalinį teisės aktą perkeliamos Direktyvos nuostatoms. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma: 1.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymą ir siekiant užtikrinti teisės aktų nuostatų suderinamumą, nustatyti, kad, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą ir tais atvejais, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas asmens (asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, globėju. 2. Vykdant Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijų Lietuvai 2015–2016 metams įgyvendinimo priemonių plano, kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 21 d. pasitarime (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 21 d. pasitarimo protokolas Nr.
49), 3.5 papunkčio priemonę, siekiant didinti piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą: 2.1. nustatyti, kad proporcingas socialinės pašalpos dydžio mažinimas taikomas tik darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims; 2.2. išplėsti aplinkybių sąrašą, kai socialinės pašalpos proporcingo mažinimo schema nebūtų taikoma, įtvirtinant imperatyvią teisės normą, kad socialinės pašalpos dydis darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims nemažinamas ir tais atvejais, kai Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu jiems nepasiūlė dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse arba kai darbingi nedirbantys, nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje; 2.3. pripažinti netekusiu galios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, patikrinus gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, nemažinti socialinės pašalpos dydžio, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
49), 3.5 papunkčio priemonę, siekiant didinti piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą: 2.1. nustatyti, kad proporcingas socialinės pašalpos dydžio mažinimas taikomas tik darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims; 2.2. išplėsti aplinkybių sąrašą, kai socialinės pašalpos proporcingo mažinimo schema nebūtų taikoma, įtvirtinant imperatyvią teisės normą, kad socialinės pašalpos dydis darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims nemažinamas ir tais atvejais, kai Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu jiems nepasiūlė dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse arba kai darbingi nedirbantys, nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje; 2.3. pripažinti netekusiu galios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, patikrinus gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, nemažinti socialinės pašalpos dydžio, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Atvejai, kai socialinės pašalpos dydis nemažinamas, Įstatymo projektu keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinami imperatyvia teisės norma; 2.4. atsisakyti nuostatos, numatančios socialinės pašalpos neskyrimą asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, ir nustatyti, kad socialinė pašalpa asmenims, gavusiems ją ilgiau kai 60 mėnesių, mažinama 50 procentų ir teikiama nepinigine forma; 2.5. skaičiuojant socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpius, atsižvelgti ne tik į asmens darbo faktą (dirbo, taip pat savarankiškai dirbo 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius), bet ir į jo dalyvavimą savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje; 2.6. sutrumpinti (nuo 12 iki 6 mėnesių) asmens registravimosi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje laikotarpį, siekiant įgyti teisę į papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus; 2.7. nustatyti, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, taip pat stipendija, teikiama bedarbiams, kurie dalyvauja bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniame mokyme (nepriklausomai nuo profesinio mokymo formos), nebūtų įskaitomi į asmens gaunamas pajamas.
Atvejai, kai socialinės pašalpos dydis nemažinamas, Įstatymo projektu keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinami imperatyvia teisės norma; 2.4. atsisakyti nuostatos, numatančios socialinės pašalpos neskyrimą asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, ir nustatyti, kad socialinė pašalpa asmenims, gavusiems ją ilgiau kai 60 mėnesių, mažinama 50 procentų ir teikiama nepinigine forma; 2.5. skaičiuojant socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpius, atsižvelgti ne tik į asmens darbo faktą (dirbo, taip pat savarankiškai dirbo 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius), bet ir į jo dalyvavimą savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje; 2.6. sutrumpinti (nuo 12 iki 6 mėnesių) asmens registravimosi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje laikotarpį, siekiant įgyti teisę į papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus; 2.7. nustatyti, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, taip pat stipendija, teikiama bedarbiams, kurie dalyvauja bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniame mokyme (nepriklausomai nuo profesinio mokymo formos), nebūtų įskaitomi į asmens gaunamas pajamas. Pritarus pateiktiems siūlymams, bus sudarytos palankesnės sąlygos nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, užtikrintas piniginės socialinės paramos adekvatumas, didinama darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvacija integruotis į darbo rinką. 3.
nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų pakeitimus, kad piniginės socialinės paramos teisinis reguliavimas taptų aiškesnis ir tikslesnis: 3.1. patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje teikiamą nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pavadinimą; 3.2. patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl kompensacijoms apskaičiuoti taikomų normatyvų, vietoj žodžių „paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims“ įrašant „kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui“; 3.3. netaikyti reikalavimo pareiškėjui nurodyti įstaigas, kurios gali patvirtinti jo pateiktą informaciją, kai prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti teikiamas elektroniniu būdu; 3.4. patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintą išimtį nurodant, kad šių punktų nuostatos netaikomos, kai yra raštu pateiktas asmens sutikimas piniginės socialinės paramos permoką grąžinti iš paskirtos paramos sumos išskaičiuojant daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį; 3.5. sutrumpinti (nuo 12 iki 6 mėnesių) Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą piniginės socialinės paramos teikimą ribojantį laikotarpį; 3.6. nustatyti, kad nepasiturinčių gyventojų, gaunančių piniginę socialinę paramą, gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą gali tikrinti ne tik savivaldybių socialiniai darbuotojai, bet ir kiti savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, savivaldybės administracijos darbuotojai. 4.
gyventojams įstatyme įtvirtinti išimtį, kad ekonomiškai aktyviems, t. y. darbuotojams, taip pat savarankiškai dirbantiems, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, siekiant pasinaudoti teise gauti piniginę socialinę paramą, nebūtų taikomas reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje, kai jiems teisės aktų nustatyta tvarka yra išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Šią išimtį siūloma įtvirtinti atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės, įgyvendinančios Direktyvą, vadovaudamosi laisvo darbuotojų judėjimo principu, turi užtikrinti paramos teikimą netaikant apribojimų, kai Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai darbuotojai, taip pat savarankiškai dirbantys, ir jų šeimos nariai persikelia į kitą valstybę narę dirbti arba apsigyventi joje darbo tikslu. Pritarus pateiktam siūlymui, bus išvengta netiesioginių kliūčių Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams, taip pat savarankiškai dirbantiems, ir jų šeimos nariams pasinaudoti tam tikromis socialinėmis lengvatomis. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2016 m. gegužės 21 d., nustatyti įstatymo įsigaliojimą nuo 2016 m. gegužės 1 d., išskyrus įstatymo nuostatą, susijusią su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo įgyvendinimu, kuri įsigaliotų nuo Įstatymo priėmimo, ir siūlyti Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų) teikimu iš savivaldybių biudžetų. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11.
rengėjai ir terminai Įstatymui įgyvendinti socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2016 m. balandžio 30 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Savivaldybėms savarankiškajai funkcijai vykdyti nuo 2015 m. piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 m. laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai, išskyrus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybes. Remiantis savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui įgyvendinti, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, 2012–2015 m. išlaidos piniginei socialinei paramai mažėjo (pavyzdžiui, 2014 m., palyginti su 2013 m., išlaidos socialinei pašalpai ir kompensacijoms teikti sumažėjo apie 30 proc., 2015 m., palyginti su
proc. skirtų lėšų), 2015 m. nepanaudota 125,7 mln. Eur (55 proc. skirtų lėšų). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų nebuvo gauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „piniginė socialinė parama“, „direktyva“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis.
Vilnius
2016-04-07 Nr. XIIP-4235 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina,
kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XII-1566, fizinis asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas gali būti apribotas tik tam tikroje konkrečioje srityje (ar konkrečiose srityse). Visi anksčiau priimti teismų sprendimai dėl asmenų pripažinimo neveiksniais ar ribotai veiksniais turės būti peržiūrėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis), o iki tol laikytina, kad asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Kitaip tariant, nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato galimybės pripažinti asmens absoliutų neveiksnumą ar absoliutų ribotą veiksnumą. Todėl atsižvelgiant į tai, turėtų būti patikslintos įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punke dėstomos nuostatos formuluotė, t.y. šiame punkte brauktini žodžiai ,,neveiksniu (neveiksniais) arba”. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kuriose numatytos
įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto pavadinime žodis ,,ĮSTATYMAS” rašytinas atskiroje eilutėje ir centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-06-30 Nr. XIIP-4235(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Siūlytina įstatymo projekto 11 straipsnio 2 ir 3 dalis braukti kaip perteklines ir klaidinančias, kadangi Lietuvos Respublikos Seimui 2016 m. birželio 29 d. priėmus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymą (projekto Nr. XIIP-3246(2)), nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalios naujos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalies bei 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto taisyklės, todėl atskirai nustatyti jų galiojimo taisyklių nereikia. Pritarus šiai pastabai tikslintinas straipsnio pavadinimas ir numeracija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-09-19 Nr. XIIP-4235(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr.IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23,
iš esmės nesiskiria nuo teiktojo projekto Nr. XIIP-4235(2), todėl siūlome įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, išdėstytas
įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalis, kadangi teikiamas įstatymo projektas būtų priimtas po šioje dalyje nurodytos datos (2016 m. rugpjūčio 1 d.). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis ir Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XII-1566, fizinis asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas gali būti apribotas tik tam tikroje konkrečioje srityje (ar konkrečiose srityse). Visi anksčiau priimti teismų sprendimai dėl asmenų pripažinimo neveiksniais ar ribotai veiksniais turės būti peržiūrėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis), o iki tol laikytina, kad asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Kitaip tariant, nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato galimybės pripažinti asmens absoliutų neveiksnumą ar absoliutų ribotą veiksnumą.
Todėl atsižvelgiant į tai, turėtų būti patikslintos įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punke dėstomos nuostatos formuluotė, t.y. šiame punkte brauktini žodžiai
61
Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kuriose numatytos 2 studijų formos, t.y. nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos, tikslintinas įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). Pritarti
technikos taisykles, įstatymo projekto pavadinime žodis ,,ĮSTATYMAS” rašytinas atskiroje eilutėje ir centre. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4235 ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą patobulinti pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą. 6.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1
1 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo data 2016 metų gegužės 1 d. jau parėjo,
komitetui numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2016 m. birželio 1 d. Pritarti
sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
(Komiteto pirmininkė), R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R.Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala. Komiteto biuras: E. Bulotaitė (vedėja), D. Aleksejūnienė (patarėja), A. Dolmantienė (patarėja), D. Jonėnienė (patarėja), I. Kuodienė (patarėja), I. Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: L. Ulevičė (Seimo pirmininko pavaduotojo A. Syso patarėja), G. Klimavičius (socialinės apsaugos ir darbo viceministras), D. Akulavičienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja), I. Kalinauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja), S. Kulpina (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja), V. Latvienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja), M. Jautakis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departamentas, 2016-04-0731 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina,
kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymui Nr.
XII-1566, fizinis asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas gali būti apribotas tik tam tikroje konkrečioje srityje (ar konkrečiose srityse). Visi anksčiau priimti teismų sprendimai dėl asmenų pripažinimo neveiksniais ar ribotai veiksniais turės būti peržiūrėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis), o iki tol laikytina, kad asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Kitaip tariant, nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato galimybės pripažinti asmens absoliutų neveiksnumą ar absoliutų ribotą veiksnumą. Todėl atsižvelgiant į tai, turėtų būti patikslintos įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punke dėstomos nuostatos formuluotė, t.y. šiame punkte brauktini žodžiai ,,neveiksniu (neveiksniais) arba”. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar (vaikus) (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) arba neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;“. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-0762 2.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kuriose numatytos 2 studijų formos, t.y. nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos, tikslintinas įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). Nepritarti. Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktais duomenimis, dar yra 10 asmenų, kurie studijuoja dienine studijų forma (įstoję iki 2009 metų). 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-07
žodis ,,ĮSTATYMAS” rašytinas atskiroje eilutėje ir centre. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4235 ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą patobulinti pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą. Pasiūlymai (įstatymo projekto 11 straipsnio 1 daliai): Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo data 2016 metų gegužės 1 d. jau praėjo, Žmogaus teisių komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2016 m. birželio 1 d. (balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu). Pritarti iš dalies. Įstatymo įsigaliojimą numatyti nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas:
1) Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4235 ir komiteto išvadoms;
2) Sujungti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23,
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2891 (įstatymo projekto Nr. XIIP-2891 nuostatas inkorporuojant į įstatymo projektą Nr. XIIP-4235 ES) ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr. XIIP-4235(2)ES). 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-06-297 Siekdami supaprastinti prašymo-paraiškos dėl piniginės socialinės paramos pateikimo reikalavimus, siūlome pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „Prašymas-paraiška, teikiamas elektroninio ryšio priemonėmis, turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Jeigu prašymas-paraiška siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo-paraiškos turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-06-2911 Siekdami suderinti įstatymo projekto ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3246(2) nuostatas (Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada pastarajam įstatymo projektui), siūlome pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 5 dalį, įsigalioja 2016 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalis galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktas galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. 2. 4. Piniginės socialinės paramos skyrimas įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms šiam įstatymui:
1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;
2) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant piniginę socialinę paramą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
3) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 3, 5 ir (ar) 6 dalimis skiriama piniginė socialinė parama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo nuostatos. 3. 5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė