Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstytai taip:
„1. Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio
paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi:“
straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę asmenims išlieka ir
tuo atveju, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodama iš viešųjų varžytinių. Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turintys asmenys gali žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti už viešųjų varžytinių dalyvio pasiūlytą didžiausią kainą. Antstolis privalo informuoti pirmumo teisę turinčius asmenis per 10 darbo dienų laikotarpį nuo viešųjų varžytinių pabaigos paskelbimo dienos apie galimybę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą už viešųjų varžytinių dalyvio pasiūlytą didžiausią kainą. Jeigu pirmumo teisę turintys asmenys per 5 darbo dienų laikotarpį nuo antstolio pranešimo gavimo dienos atsisako arba nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą už viešųjų varžytinių dalyvio pasiūlytą didžiausią kainą, žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas viešųjų varžytinių dalyviui, pasiūliusiam didžiausią kainą. 2. 3.
atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemės, reikalingos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos valstybės vardu veikiančios institucijos ar įmonės užsakymu taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė. Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, gali nuomoti (Civilinio kodekso 6.559 straipsnyje nustatyta tvarka perimti nuomotojo teises ir pareigas, jeigu nuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre) be aukciono asmeniui (asmenims), teisėtai naudojusiam (naudojusiems) ją iki jos perėjimo valstybės nuosavybėn. Asmuo, pageidaujantis be aukciono nuomoti žemę, turi teisę žemės nuomos mokestį Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka sumokėti iš anksto už visą nuomos laikotarpį ar jo dalį. Tokiu atveju sukauptos lėšos už pagal šį įstatymą išnuomotą valstybinę žemę skiriamos žemei, reikalingai žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, išpirkti.
Jeigu asmuo iš anksto sumokėjo žemės nuomos mokestį ar jo dalį, o vėliau pasikeitė žemės vertė, pagal kurią apskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, ar žemės nuomos mokesčio tarifas, ar kitoks žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo pagrindas, žemės nuomos mokesčio dydis už laikotarpį, už kurį žemės nuomos mokestis sumokėtas iš anksto, nekeičiamas. 3. 4. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, jeigu Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis. 4. 5.
teritorinis padalinys apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs parduodamo žemės sklypo naudotojo (naudotojų) sutikimą ar atsisakymą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise, apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sutikimo ar atsisakymo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. 5. 6. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys raštu informuoja asmenis, pageidavusius įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, apie tai, kad šis žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal šiame įstatyme nustatytą eilę. Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 6. 7.
asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. 7. 8. Žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas neatliekant šio straipsnio 3–6 dalyse nustatytų procedūrų, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko pasirinktas pirkėjas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra aukštesnės eilės pirmumo teisę turinčių asmenų. 8. 9. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.“
įsigaliojimas
įsigalioja nuo 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. birželio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) paskatino parengti gyventojų priėmimo metu išreikšti ūkininkų nuogąstavimai dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarkos iš viešųjų varžytinių, atskirų asmenų grupių interesų derinimo stokojantis teisinis reglamentavimas. Pirmiausia, teikiamu Įstatymo projektu siekiama užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės tikslinį naudojimą ateityje. Antra, siekiama maksimaliai suderinti dviejų interesų grupių – pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turinčių asmenų (toliau – pirmumo teisę turintys asmenys) ir kreditorių – interesus. Siekiama įtvirtinti nuoseklų ir aiškų teisinį reguliavimą, kuris nekeltų priešpriešos tarp atskirų asmenų grupių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. yra įtvirtinta išimtis, kuria remiantis viešose varžytinėse parduodamos žemės ūkio paskirties žemės neturi galimybės pirmumo teise įsigyti šie asmenys: žemės sklypo bendraturčiai, parduodamo žemės sklypo naudotojai arba asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties sklypu. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris suteiktų teisę pirmumo teisę turintiems asmenims - žemės sklypo bendraturčiams, parduodamo žemės sklypo naudotojams arba asmenims, nuosavybės teise turintiems žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties sklypu - įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, parduodamą iš viešųjų varžytinių. Pirmumo teisę turintys asmenys galės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą už viešųjų varžytinių dalyvių pasiūlytą didžiausią kainą. Atsižvelgiant į siūlomą naują teisinį reguliavimą, reikalinga nustatyti terminus, kurie nevilkintų žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo iš viešųjų varžytinių procedūros. Anksčiau aptartas teisinis reguliavimas leis suderinti dviejų grupių interesus - pirmumo teisę turinčių asmenų ir kreditorių. Toks teisinis reguliavimas užtikrins pirmumo teisę turintiems asmenims galimybę plėtoti ir vystyti žemės ūkį, padidinti auginamos produkcijos kiekius, gauti didesnį finansinį pelną, plėsti darbuotojų skaičių. Be to, bus užtikrintas žemės ūkio paskirties žemės tikslinis naudojimas ateityje. Kartu maksimaliai bus tenkinami ir kreditorių interesai, kadangi pirmumo teisę turintys asmenys žemės ūkio paskirties žemės sklypą galės įsigyti tik už viešųjų varžytinių dalyvių pasiūlytą didžiausią kainą. Jeigu pirmumo teisę turintys asmenys neišreikš noro įsigyti per 5 darbo dienų terminą, tokiu atveju žemės ūkio paskirties žemės sklypas bus parduotas viešųjų varžytinių dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą. Manoma, kad toks teisinis reguliavimas atitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo teisės principus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, bus sudarytos palankios sąlygos žemės ūkio plėtrai, vystymuisi, papildomų darbo vietų steigimui ūkiuose ir pan. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus įstatymų projektus Siūlomas Įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Reikės pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnį. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos reikia parengti arba papildyti ir jų atsakingi rengėjai:
Iki
įstatymui reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai
„pirmumo teisė“, „žemės ūkio paskirties žemė“, „viešosios
varžytinės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
2016-04-11 Nr. XIIP-4229 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčiai, žemės sklypo naudotojas bei asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčiai galėtų pirmumo teise pirkti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį ir tuomet, kai ji būtų parduodama iš viešųjų varžytinių. Vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio naujoje 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę asmenims išlieka ir tuo atveju, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodama iš viešųjų varžytinių. Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turintys asmenys gali žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti už viešųjų varžytinių dalyvio pasiūlytą didžiausią kainą.
Antstolis privalo informuoti pirmumo teisę turinčius asmenis per 10 darbo dienų laikotarpį nuo viešųjų varžytinių pabaigos paskelbimo dienos apie galimybę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą už viešųjų varžytinių dalyvio pasiūlytą didžiausią kainą. Jeigu pirmumo teisę turintys asmenys per 5 darbo dienų laikotarpį nuo antstolio pranešimo gavimo dienos atsisako arba nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą už viešųjų varžytinių dalyvio pasiūlytą didžiausią kainą, žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas viešųjų varžytinių dalyviui, pasiūliusiam didžiausią kainą“. Projektu siūloma keičiamo įstatymo nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Antra, turto realizavimas vykdymo procese yra reglamentuotas Civilinio proceso kodekso XLIX skyriuje. Civilinio proceso kodekso 713 - 716 straipsniuose yra nustatyta turto pardavimo iš varžytinių tvarka. Minėtuose straipsniuose yra išvardinti asmenys, kurie turi būti informuojami apie varžytinių laimėtoją bei nustatomas tokio informavimo būdas, taip pat nurodoma, kad varžytinėse realizuojamas turtas parduodamas varžytinių laimėtojui, įtvirtinta pinigų, kuriuos turi sumokėti varžytinių laimėtojas už varžytinėse nupirktą turtą, mokėjimo tvarka ir pan. Taigi projekto nuostatos, kuriose siūloma nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemė, realizuota iš viešųjų varžytinių, parduodama ne varžytinių laimėtojui, bet kitiems asmenims, nedera su minėtomis Civilinio proceso kodekso normomis.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra prieštaravimų tarp šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Trečia, kyla abejonių ar asmenys, žinodami, kad žemės ūkio paskirties žemę varžytinių laimėtojo pasiūlyta kaina turės teisę nupirkti asmenys, nurodyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies
didinti varžytinėse parduodamos žemės kainą. Todėl kyla abejonių, ar nebūtų pažeisti kreditorių interesai, o siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus teisėkūros principus. Ketvirta, projekto 5 straipsnį papildant nauja 2 dalimi, esamas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 – 8 dalis reikėtų pernumeruoti. 3. Projekto 2 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 2 dalimi siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, reikėtų įrašyti žodžius ,,ir įgyvendinimas“. 4. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. birželio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio
įgaliota institucija turėtų teisinį pagrindą iki 2016 m. birželio 1 d. priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau, nei visas įstatymas.
Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio 1 dalyje po įstatymo įsigaliojimo datos ,,2016 m. liepos 1 d.“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-04-04 Nr. S-2016-2189 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP4229 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4229 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame dėmesį į tai, kad turto priverstinio pardavimo iš varžytinių tikslas, išvaržomą turtą parduoti varžytinių dalyviui pasiūliusiam didžiausią kainą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
įstatymo 5 straipsnio naujojoje 2 dalyje siūloma nustatyti nuostata, kad
„<...> [p]irmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę
turintys asmenys gali žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti už viešųjų varžytinių dalyvio pasiūlytą didžiausią kainą <...>“, yra suderinama su įvardintu varžytinių tikslu, nes asmeniui, turinčiam pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, sutikus mokėti varžytinių dalyvio pasiūlytą didžiausią kainą, po to, kai jau varžytinės įvyko, eliminuojama galimybė suinteresuotiems asmenims siūlyti didesnę kainą. Manytume, kad tokiu būdu galėtų būti pažeisti kreditorių interesai. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]