Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 2002, Nr. 72-3009)1 straipsnis. Įstatymo papildymas 5¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 5¹ straipsniu:
„5¹straipsnis. Žemės ūkio stabilizavimo fondas
išlikimo galimybes bei vienodžiau paskirstyti pajamas tarp ūkio subjektų - sudaromas Žemės ūkio stabilizavimo fondas (toliau – Fondas). 2. Žemės ūkio produkcijos pirkėjas, kaip yra apibrėžta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme, Vyriausybės nustatyta tvarka moka į Fondą 0,5 procentus nuo išmokėtos sumos už supirktą žemės ūkio produkciją be PVM. 3. Fondo pajamas sudaro ir kitos teisėtai gautos lėšos. 4. Fondo nuostatus parengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5.Fondą valdo valdyba. Ne mažiau kaip pusę jos narių turi būti žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2016 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2016 m. gegužės 31d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Kazys Starkevičius Bronius Pauža Arvydas Vidžiūnas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Šio įstatymo projekto tikslas yra sukurti Žemės ūkio stabilizavimo fondą (toliau – Fondas). Šio fondo lėšomis būtų galima parenti ūkininkus ir žemės ūkio įmones esant krizinei situacijai, siekiant kompensuoti patirtus nuostolius dėl stichinių nelaimių ir kitų nuo ūkių veiklos nepriklausančių priežasčių. Tuo tikslu parengtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas. 2. Įstatymų projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Kazys Starkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme siekiama sudaryti sąlygas konkurencingiems žemės ūkio sektoriams veikti, tačiau nenumatyti finansavimo šaltiniai ištikus ekonominėms krizėms ir stichinėms nelaimėms įveikti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projeku siekiama sumažinti krizių poveikį žemės ūkiui ir sustiprinti ūkių išlikimo galimybes bei vienodžiau paskirstyti pajamas tarp ūkio subjektų Tuo tikslu siūloma sudaryti Žemės ūkio stabilizavimo fondą. Žemės ūkio produkcijos pirkėjas, kaip yra apibrėžta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme, Vyriausybės nustatyta tvarka turės atskaityti į šį fondą 0,5 procentus nuo išmokėtos sumos už supirktą žemės ūkio produkciją be PVM. Toks pasiūlymas grindžiamas tuo, kad šalyje tarp žemės ūkio produkcijos supirkėjų įsivyravo monopolistinė sistema, kuri valdo rinką ir diktuoja kainas. Padėtis žemės ūkyje blogėja dėl Rusijos embargo, ženkliai krinta žemės ūkio supirkimo kainos ir daugelis ūkių jau balansuoja ant bankroto ribos.
Todėl perdirbėjai ir prekybininkai turi solidariai prisidėti prie žemės ūkio išsaugojimo. Kartu tai ir jų tolesnės pelningos veiklos garantas, nes jei išliks ir stiprės ūkiai, jiems bus perspektyva toliau veikti rinkoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nenumatoma, kad šie pasikeitimai darys ženklų poveikį ūkio subjektams. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtra Ženklus neigiamas poveikis verslo sąlygoms nenumatomas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti ir patvirtinti Fondo nuostatus. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte numatytos naujos sąvokos yra suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant įstatymą, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl Fondo nuostatų patvirtinimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimtam Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Žemės ūkio stabilizavimo fondas“
paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo nariai: Kazys Starkevičius Bronius Pauža Arvydas Vidžiūnas
2016-04-06 Nr. XIIP-4223 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu papildomas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) nauju 5¹ straipsniu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. gegužės 19 d. Seimas priėmė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 5¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-1729, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 2. Projekto 1 straipsniu papildant keičiamą įstatymą nauju 5¹ straipsniu, siekiama sudaryti naują Žemės ūkio stabilizavimo fondą (toliau – fondas), kurio tikslas
fondo valdybos funkcijos ir kompetencija, kontrolės sistema ir pan. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, nes kitu atveju nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų tvirtinti fondo nuostatus ir kitus įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Antra, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis projekto rengėjai apskaičiavo ir siūlo nustatyti įmokos, mokamos fondui, dydį ir kodėl šias įmokas turėtų mokėti tik žemės ūkio produkcijos pirkėjai.
Trečia, keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „žemės ūkio produkcijos pirkėjas, kaip yra apibrėžta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme, Vyriausybės nustatyta tvarka moka į Fondą 0,5 procentus nuo išmokėtos sumos už supirktą žemės ūkio produkciją be PVM“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog „šalyje tarp žemės ūkio produkcijos supirkėjų įsivyravo monopolistinė sistema, kuri valdo rinką ir diktuoja kainas“, projektu teikiamu teisiniu reguliavimu siekiama, kad „perdirbėjai ir prekybininkai solidariai prisidėtų prie žemės ūkio išsaugojimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžta „žemės ūkio produkcijos pirkėjo“ sąvoka apima ne tik prekybos ar žemės ūkio produktų perdirbimo įmones ar kitus ūkio ar viešuosius subjektus, perkančius žemės ūkio produkciją apdoroti, apdirbti, perdirbti, parduoti, naudoti viešojo maitinimo poreikiams tenkinti, bet ir naudoti savo ūkio reikmėms. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar nustačius visiems žemės ūkio produkcijos pirkėjams pareigą mokėti įmoką į fondą bus pasiektas projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui ir nustačius žemės ūkio produkcijos pirkėjams įmokas už supirktą žemės ūkio produkciją, nėra aišku, ar šią įmoką turės mokėti tik
„pirminis“ žemės ūkio produkcijos pirkėjas su tikslu ją apdoroti, ar
pakartotinę įmoką turės mokėti žemės ūkio produkcijos pirkėjas, perkantis jau perdirbtus žemės ūkio produktus ir iš jų pagamintus maisto produktus su tikslu juos parduoti.
Ketvirta, keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad įmoka į fondą būtų apskaičiuojama nuo išmokėtos sumos už supirktą žemės ūkio produkciją be PVM. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateikta žemės ūkio produkcijos sąvoka apima ne tik žemės ūkio produktus, bet ir perdirbtus žemės ūkio produktus ir iš jų pagamintus maisto produktus, kombinuotus pašarus ir kitus tam tikru būdu apdorotus ar apdirbtus žemės ūkio produktus. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar nustačius įmoką nuo perdirbtų žemės ūkio produktų, bus pasiektas projekto tikslas ir uždaviniai. Penkta, keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad fondo pajamas sudaro ir kitos teisėtai gautos lėšos. Nėra aišku, kokias pajamas fondas galės gauti ir kokią veiklą galės vykdyti. Šešta, keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad fondą valdo valdyba, sudaryta iš ne mažiau kaip pusės narių iš žemdirbių savivaldos organizacijų atstovų. Teikiamu teisiniu reguliavimu nėra aiškios valdybos sudarymo taisyklės, laikotarpis, jos rinkimo tvarka. Taip pat nėra aiškus sąvokos „žemdirbių savivaldos organizacijos“ turinys. 3. Projektu siūloma įvesti naują įmoką, tačiau atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškus šios įmokos administravimas. Pirma, nėra aišku, ar pagal savo esmę tai būtų naujas mokestis.
Tuo atveju, jeigu siekiama įvesti naują mokestį, atkreipiame dėmesį, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą administruojami tik šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyti mokesčiai (įmokos ir rinkliavos). Kadangi keičiamas įstatymas nėra laikytinas mokesčio įstatymu, todėl nebūtų galimos ir šio mokesčio administravimo procedūros. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „Siekiant sumažinti krizių poveikį žemės ūkiui ir sustiprinti ūkių išlikimo galimybes bei vienodžiau paskirstyti pajamas tarp ūkio subjektų“ nėra aiški ir brauktina kaip perteklinė, nes įstatyme turi būti tik norminės nuostatos, t. y., įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos fondo funkcijos, fondo lėšų naudojimo paskirtis ir pan. 5. Projekto aiškinamajame rašte, dėstant teikiamo teisinio reguliavimo pakeitimą paskatinusias priežastis, tikslus ir uždavinius, nurodoma, kad Žemės ūkio stabilizavimo fondo lėšomis būtų galima paremti ūkininkus ir žemės ūkio įmones. Taip pat projekto 1 straipsniu papildant keičiamą įstatymą 5¹ straipsnio pavadinime nurodyta „žemės ūkio“ sąvoka, tačiau straipsnio 1 dalyje dėstant turinį vartojama „ūkio subjektų“ sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalį sąvoka „ūkio subjektas“ suprantama taip, kaip ši sąvoka apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje pateikta ūkio subjekto sąvoka suprantama plačiai, t. y., ši sąvoka apima ne tik ūkininkus ir žemės ūkio įmones, bet ir visus kitus juridinius ar fizinius asmenis, kurie vykdo ar gali vykdyti gamybinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, susijusią su prekių pirkimu ar pardavimu. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant projekto tikslų ir uždavinių, projekte vartojama sąvoka turi būti tikslintina. 6.
straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti pilną įstatymo pavadinimą, t. y., įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalyje brauktini žodžiai „parengia ir“. 8. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 9. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, koreguotina projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data. Atitinkamai turėtų būti tikslinama ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įgyvendinimo data. 10. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ir“ įrašytinas žodis „ar“. 11. Projekto tekstas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus ir po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą, nuoroda apie įstatymo pakeitimų skelbimą „Valstybės žiniose“ nerašoma. Siūlytina projekte teksto dalį „(Žin., 2002, Nr. 72-3009)“ išbraukti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-03-30 Nr. S-2016-2078 Lietuvos Respublikos Seimui
ĮSTATYMO NR. IX-987 PAPILDYMO 5¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP‑4223 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4223 (toliau – Projektas) ir teikiame pastabas dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei. 1. Pažymime, kad Projekto 1 straipsnyje siūlomas ūkininkų ir žemės ūkio įmonių paramos mechanizmas laikytinas valstybės pagalba. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsniu valstybės pagalba yra laikoma valstybės narės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, taip pat daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Manome, kad Projekte pasiūlyta paramos schema atitinka minėtą valstybės pagalbos sąvoką. Šios nuomonės laikomės, kadangi: 1.1 Projekte numatytas žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – valstybės suteikta pagalba bet kokia forma. Projekte siūloma valstybės sprendimu, t.y. priėmus įstatymą, įsteigti žemės ūkio stabilizavimo fondą, kurio lėšas sudarytų žemės ūkio produkcijos pirkėjų įmokos. Taigi, valstybės sprendimu įdiegiama paramos schema, pagal kurią žemės ūkio gamintojai įgyja pranašumą.
Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika[1] valstybės pagalba yra laikomos bet kokios valstybės narės priemonės, kuriomis siekiama valstybei ekonomiškai ar socialiai svarbių tikslų, ir kuriomis, šiems tikslams pasiekti, selektyviu pagrindu, yra suteikiama finansinė parama ar kitokie privalumai, kurių pagrindu remiami ūkio subjektai įgyja ekonominį ar socialinį pranašumą. Kitaip tariant, valstybės pagalba pripažintina ne tik pačios valstybės ar jos institucijų tiekiami ištekliai, bet ir valstybės paskirtos ar nustatytos pagalbos tiekimas per trečiuosius asmenis – viešuosius ar privačius subjektus. Nagrinėjamu atveju, Projekto nuostatomis pasirinkta būtent netiesioginės valstybės pagalbos schema, pagal kurią žemės ūkio gamintojų grandis būtų remiama per imperatyvų lėšų surinkimą iš pirkėjų grandies. 1.2 Projekte numatytas žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – ekonominės naudos suteikimas pagalbos gavėjui. Nors Projekte nedetalizuojama kam ir kokias tikslais bus panaudojamos žemės ūkio stabilizavimo fondo lėšos, Projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad juo bus siekiama paremti ūkininkus ir žemės ūkio įmones. Taigi, akivaizdu, kad Projekte siūlomu paramos mechanizmu bus suteikiama ekonominė nauda nurodytiems ūkio subjektams. 1.3 Projekte numatytas žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – selektyvumas. Projekto 1 straipsnyje nurodytas ir aiškinamajame rašte apibūdintas paramos mechanizmas akivaizdžiai nėra valstybės ekonominės politikos bendroji priemonė, turinti įtakos visiems šalies ūkio subjektams. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo mechanizmu siekiama paremti būtent žemės ūkio sektoriuje veikiančius ir atitinkamą ūkio subjektų grupę atitinkančius ūkio subjektus, yra tenkinama selektyvumo sąlyga.
1.4 Projekte numatytas žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – poveikis konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Manome, kad Projekte siūlomas paramos mechanizmas gali riboti konkurenciją vidaus rinkoje ir turėti neigiamą įtaką prekybai tarp valstybių narių, kadangi vienos grandies ūkio subjektai turės remti kitoje grandyje veikiančius ūkio subjektus, t. y. žemės ūkio produkcijos gamintojus, kurie galės įgyti konkurencinį pranašumą prieš importuojamą produkciją arba turėti pranašumą eksportuojant vietinę produkciją į kitas valstybes nares. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūlomas ūkininkų ir žemės ūkio įmonių paramos mechanizmas atitinka valstybės pagalbos apibrėžimą ir sąlygas, vadovaujantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi apie ketinimą suteikti valstybės pagalbą privalu pranešti Europos Komisijai. Be to, derėtų Projekto nuostatų nepriimti tol, kol Europos Komisija nepateiks savo vertinimo. Priešingu atveju, Projekto nuostatomis suteikta valstybės pagalba galėtų būtų laikoma ab initio neteisėta dėl procedūrinių reikalavimų nesilaikymo. 3. Pažymime, kad pranešti apie valstybės pagalbą Europos Komisijai nėra būtina tais atvejais, kuomet siūloma pagalbos priemonė atitinka de minimis požymį, t.y. kai skiriama nereikšminga valstybės pagalba. Tokiu atveju privalu vadovautis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje. Jeigu Projekto rengėjai manytų, kad organizuojant žemės ūkio stabilizavimo fondą, tikslinga pasiremti Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 nuostatomis, tuomet Projektas turėtų būti patikslintas pagal šiame reglamente numatytas taisykles.
Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 didžiausias leidžiamas valstybės pagalbos intensyvumas yra 15 000 EUR per trejų finansinių metų laikotarpį vienai įmonei. 4. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto
konkurencijos tarybos išvados. 5. Taip pat primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad Projekto 2 straipsnyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data neatitinka įstatyme nustatytos dviejų datų taisyklės. Be to, svarbu užtikrinti, kad įstatymas įsigaliotų laikantis 3 mėnesių atidėjimo laikotarpio, skirto ūkio subjektams susipažinti su pasikeitusiu reglamentavimu ir tinkamai pasiruošti jo taikymui. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Sprendimas byloje Amministrazione delle finanze dello Stato v Denkavit italiana Srl, C-61/79, EU:C:1980:100, 31 punktas;
ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. IX-987 PAPILDYMO 5¹ straipsniu ĮSTATYMO
2020-09-23
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu papildomas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) nauju 5¹ straipsniu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. gegužės 19 d. Seimas priėmė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 51 straipsniu įstatymą Nr. XII-1729, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-06 1(5¹)
straipsniu papildant keičiamą įstatymą nauju 5¹ straipsniu, siekiama sudaryti naują Žemės ūkio stabilizavimo fondą (toliau – fondas), kurio tikslas – „sumažinti krizių poveikį žemės ūkiui ir sustiprinti ūkių išlikimo galimybes bei vienodžiau paskirstyti pajamas tarp ūkio subjektų“. Teikiamos projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais.
Pirma, iš projektu teikiamo teisinio reguliavimo nėra aiški sudaromo fondo teisinė forma, jo steigėjas, administratorius ir valdytojas, kas bus fondo dalyviai, fondo lėšų panaudojimo galimybės, fondo valdybos funkcijos ir kompetencija, kontrolės sistema ir pan. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, nes kitu atveju nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų tvirtinti fondo nuostatus ir kitus įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Antra, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis projekto rengėjai apskaičiavo ir siūlo nustatyti įmokos, mokamos fondui, dydį ir kodėl šias įmokas turėtų mokėti tik žemės ūkio produkcijos pirkėjai. Trečia, keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „žemės ūkio produkcijos pirkėjas, kaip yra apibrėžta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme, Vyriausybės nustatyta tvarka moka į Fondą 0,5 procentus nuo išmokėtos sumos už supirktą žemės ūkio produkciją be PVM“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog „šalyje tarp žemės ūkio produkcijos supirkėjų įsivyravo monopolistinė sistema, kuri valdo rinką ir diktuoja kainas“, projektu teikiamu teisiniu reguliavimu siekiama, kad
„perdirbėjai ir prekybininkai solidariai prisidėtų prie žemės ūkio
išsaugojimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžta „žemės ūkio produkcijos pirkėjo“ sąvoka apima ne tik prekybos ar žemės ūkio produktų perdirbimo įmones ar kitus ūkio ar viešuosius subjektus, perkančius žemės ūkio produkciją apdoroti, apdirbti, perdirbti, parduoti, naudoti viešojo maitinimo poreikiams tenkinti, bet ir naudoti savo ūkio reikmėms. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar nustačius visiems žemės ūkio produkcijos pirkėjams pareigą mokėti įmoką į fondą bus pasiektas projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui ir nustačius žemės ūkio produkcijos pirkėjams įmokas už supirktą žemės ūkio produkciją, nėra aišku, ar šią įmoką turės mokėti tik „pirminis“ žemės ūkio produkcijos pirkėjas su tikslu ją apdoroti, ar pakartotinę įmoką turės mokėti žemės ūkio produkcijos pirkėjas, perkantis jau perdirbtus žemės ūkio produktus ir iš jų pagamintus maisto produktus su tikslu juos parduoti. Ketvirta, keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad įmoka į fondą būtų apskaičiuojama nuo išmokėtos sumos už supirktą žemės ūkio produkciją be PVM. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateikta žemės ūkio produkcijos sąvoka apima ne tik žemės ūkio produktus, bet ir perdirbtus žemės ūkio produktus ir iš jų pagamintus maisto produktus, kombinuotus pašarus ir kitus tam tikru būdu apdorotus ar apdirbtus žemės ūkio produktus. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar nustačius įmoką nuo perdirbtų žemės ūkio produktų, bus pasiektas projekto tikslas ir uždaviniai. Penkta, keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad fondo pajamas sudaro ir kitos teisėtai gautos lėšos. Nėra aišku, kokias pajamas fondas galės gauti ir kokią veiklą galės vykdyti. Šešta, keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad fondą valdo valdyba, sudaryta iš ne mažiau kaip pusės narių iš žemdirbių savivaldos organizacijų atstovų. Teikiamu teisiniu reguliavimu nėra aiškios valdybos sudarymo taisyklės, laikotarpis, jos rinkimo tvarka. Taip pat nėra aiškus sąvokos „žemdirbių savivaldos organizacijos“ turinys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma įvesti naują įmoką, tačiau atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškus šios įmokos administravimas.
Pirma, nėra aišku, ar pagal savo esmę tai būtų naujas mokestis. Tuo atveju, jeigu siekiama įvesti naują mokestį, atkreipiame dėmesį, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą administruojami tik šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyti mokesčiai (įmokos ir rinkliavos). Kadangi keičiamas įstatymas nėra laikytinas mokesčio įstatymu, todėl nebūtų galimos ir šio mokesčio administravimo procedūros. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-06 1(5¹)
straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „Siekiant sumažinti krizių poveikį žemės ūkiui ir sustiprinti ūkių išlikimo galimybes bei vienodžiau paskirstyti pajamas tarp ūkio subjektų“ nėra aiški ir brauktina kaip perteklinė, nes įstatyme turi būti tik norminės nuostatos, t. y., įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos fondo funkcijos, fondo lėšų naudojimo paskirtis ir pan. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-06 1(5¹)
aiškinamajame rašte, dėstant teikiamo teisinio reguliavimo pakeitimą paskatinusias priežastis, tikslus ir uždavinius, nurodoma, kad Žemės ūkio stabilizavimo fondo lėšomis būtų galima paremti ūkininkus ir žemės ūkio įmones. Taip pat projekto 1 straipsniu papildant keičiamą įstatymą 5¹ straipsnio pavadinime nurodyta „žemės ūkio“ sąvoka, tačiau straipsnio 1 dalyje dėstant turinį vartojama „ūkio subjektų“ sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 171 dalį sąvoka „ūkio subjektas“ suprantama taip, kaip ši sąvoka apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje pateikta ūkio subjekto sąvoka suprantama plačiai, t. y., ši sąvoka apima ne tik ūkininkus ir žemės ūkio įmones, bet ir visus kitus juridinius ar fizinius asmenis, kurie vykdo ar gali vykdyti gamybinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, susijusią su prekių pirkimu ar pardavimu.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant projekto tikslų ir uždavinių, projekte vartojama sąvoka turi būti tikslintina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-06 1(5¹)
straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti pilną įstatymo pavadinimą, t. y., įrašytini žodžiai „Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-06 1(5¹)
straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalyje brauktini žodžiai „parengia ir“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti iš dalies Kartu svarstomas Žemės ūkio ministerijos parengtas projektas XIIIP-3536(2), kurio pagrindu komitetas siūlo abu projektus sujungti. Atsižvelgiant į tai LRV išvados prašyti netikslinga. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, koreguotina projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data.
nustatyti įstatymo įgyvendinimo data. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ir“ įrašytinas žodis „ar“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
tekstas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus ir po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą, nuoroda apie įstatymo pakeitimų skelbimą
„Valstybės žiniose“ nerašoma. Siūlytina projekte teksto dalį „(Žin., 2002,
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-08 Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4223 (toliau – Projektas) ir teikiame pastabas dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei. 1. Pažymime, kad Projekto 1 straipsnyje siūlomas ūkininkų ir žemės ūkio įmonių paramos mechanizmas laikytinas valstybės pagalba. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsniu valstybės pagalba yra laikoma valstybės narės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, taip pat daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.
Manome, kad Projekte pasiūlyta paramos schema atitinka minėtą valstybės pagalbos sąvoką. Šios nuomonės laikomės, kadangi:
numatytas žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – valstybės suteikta pagalba bet kokia forma. Projekte siūloma valstybės sprendimu, t.y. priėmus įstatymą, įsteigti žemės ūkio stabilizavimo fondą, kurio lėšas sudarytų žemės ūkio produkcijos pirkėjų įmokos. Taigi, valstybės sprendimu įdiegiama paramos schema, pagal kurią žemės ūkio gamintojai įgyja pranašumą. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika valstybės pagalba yra laikomos bet kokios valstybės narės priemonės, kuriomis siekiama valstybei ekonomiškai ar socialiai svarbių tikslų, ir kuriomis, šiems tikslams pasiekti, selektyviu pagrindu, yra suteikiama finansinė parama ar kitokie privalumai, kurių pagrindu remiami ūkio subjektai įgyja ekonominį ar socialinį pranašumą. Kitaip tariant, valstybės pagalba pripažintina ne tik pačios valstybės ar jos institucijų tiekiami ištekliai, bet ir valstybės paskirtos ar nustatytos pagalbos tiekimas per trečiuosius asmenis – viešuosius ar privačius subjektus. Nagrinėjamu atveju, Projekto nuostatomis pasirinkta būtent netiesioginės valstybės pagalbos schema, pagal kurią žemės ūkio gamintojų grandis būtų remiama per imperatyvų lėšų surinkimą iš pirkėjų grandies. 1.2 Projekte numatytas žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – ekonominės naudos suteikimas pagalbos gavėjui.
Nors Projekte nedetalizuojama kam ir kokias tikslais bus panaudojamos žemės ūkio stabilizavimo fondo lėšos, Projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad juo bus siekiama paremti ūkininkus ir žemės ūkio įmones. Taigi, akivaizdu, kad Projekte siūlomu paramos mechanizmu bus suteikiama ekonominė nauda nurodytiems ūkio subjektams. 1.3 Projekte numatytas žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – selektyvumas. Projekto 1 straipsnyje nurodytas ir aiškinamajame rašte apibūdintas paramos mechanizmas akivaizdžiai nėra valstybės ekonominės politikos bendroji priemonė, turinti įtakos visiems šalies ūkio subjektams. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo mechanizmu siekiama paremti būtent žemės ūkio sektoriuje veikiančius ir atitinkamą ūkio subjektų grupę atitinkančius ūkio subjektus, yra tenkinama selektyvumo sąlyga. 1.4 Projekte numatytas žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos mechanizmas tenkina valstybės pagalbos sąlygą – poveikis konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Manome, kad Projekte siūlomas paramos mechanizmas gali riboti konkurenciją vidaus rinkoje ir turėti neigiamą įtaką prekybai tarp valstybių narių, kadangi vienos grandies ūkio subjektai turės remti kitoje grandyje veikiančius ūkio subjektus, t. y. žemės ūkio produkcijos gamintojus, kurie galės įgyti konkurencinį pranašumą prieš importuojamą produkciją arba turėti pranašumą eksportuojant vietinę produkciją į kitas valstybes nares. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūlomas ūkininkų ir žemės ūkio įmonių paramos mechanizmas atitinka valstybės pagalbos apibrėžimą ir sąlygas, vadovaujantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi apie ketinimą suteikti valstybės pagalbą privalu pranešti Europos Komisijai. Be to, derėtų Projekto nuostatų nepriimti tol, kol Europos Komisija nepateiks savo vertinimo.
Priešingu atveju, Projekto nuostatomis suteikta valstybės pagalba galėtų būtų laikoma ab initio neteisėta dėl procedūrinių reikalavimų nesilaikymo. 3. Pažymime, kad pranešti apie valstybės pagalbą Europos Komisijai nėra būtina tais atvejais, kuomet siūloma pagalbos priemonė atitinka de minimis požymį, t.y. kai skiriama nereikšminga valstybės pagalba. Tokiu atveju privalu vadovautis
dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje. Jeigu Projekto rengėjai manytų, kad organizuojant žemės ūkio stabilizavimo fondą, tikslinga pasiremti Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 nuostatomis, tuomet Projektas turėtų būti patikslintas pagal šiame reglamente numatytas taisykles. Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 didžiausias leidžiamas valstybės pagalbos intensyvumas yra 15 000 EUR per trejų finansinių metų laikotarpį vienai įmonei. 4. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 137 straipsnio 4 dalimi siūlytume dėl Projekto prašyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvados. 5. Taip pat primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad Projekto 2 straipsnyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data neatitinka įstatyme nustatytos dviejų datų taisyklės. Be to, svarbu užtikrinti, kad įstatymas įsigaliotų laikantis 3 mėnesių atidėjimo laikotarpio, skirto ūkio subjektams susipažinti su pasikeitusiu reglamentavimu ir tinkamai pasiruošti jo taikymui. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:. 7.1. Sprendimas:
ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4223 ir Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3536(2) svarstyti kartu ir juos sujungti; 7.1.2. pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3536(3) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas, Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas XIIIP-3536(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė