Projekto lyginamasis variantas
d. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų
(žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama pagal šio Įstatymo 3¹ straipsnio reikalavimus už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną, neįskaitant priedų, priemokų ir nuoskaitų“. 2 straipsnis. 3 straipsnio papildymas 3¹straipsniu Papildyti 3 straipsnį 3¹straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„3¹ straipsnis. Žalio pieno pirkimo kaina
supirkimo kainas, lyginant su ES pieno supirkimo kainų vidurkiu, Vyriausybė gali laikinai iki 2 metų nustatyti žalio pieno supirkimo kainą ne mažiau kaip
duomenimis. 2. Žalio pieno pirkėjams, kurie superka žalią pieną tikslu perparduoti kitiems ūkio subjektams, kainų skirtumas tarp perkamo ir parduodamo žalio pieno negali viršyti daugiau kaip 10 procentų.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m.
gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. balandžio 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia Seimo nariai: Bronius Pauža Edmundas Jonyla Mindaugas Bastys
NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO XII-1907 PAPILDYMO 3¹ STRAIPSNIU IR 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamu projektu siūloma sustabdyti nepaliaujamą pieno supirkimo kainų mažinimą ir pagerinti padėtį pieno ūkiams. Tuo tikslu siūloma laikinai nustatyti pieno supirkimo kainas priklausomai nuo ES šalyse mokamo pieno kainų vidurkio. Jeigu 2014 metais superkamo žaliavinio pieno kaina vidutiniškai per metus sudarė 280,2 euro už toną, tai dabar ši kaina nukrito iki 214,2 euro už toną arba ji sumažėjo 24 proc. o smulkiesiems pieno gamintojams jau mokama po
paskutinėje vietoje po Latvijos ir kainų vidurkis sudaro tik 73 proc. ES vidutinės pieno supirkimo kainos (294,7 euro už toną). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Bronius Pauža.. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, superkamo pieno kaina šalyje nėra susieta su ES vidutine pieno supirkimo kaina. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Teikiamu įstatymo projektu suteikiama teisė Vyriausybei laikinai iki 2 metų nustatyti žalio pieno supirkimo kainą ne mažiau kaip 90 procentų ES mokamos vidutinės kainos ir nustatyti apribojimai pieno pirkėjams, kurie superka žalią pieną tikslu perparduoti kitiems ūkio subjektams, kad jų kainų skirtumas tarp perkamo ir parduodamo žalio pieno negalėtų viršyti daugiau kaip 10 procentų. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimto įstatymo projekto neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą poveikį pieno gamintojams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą reikės priimti Vyriausybės nutarimą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė turės priimti teisės aktą reglamentuojanti pieno supirkimo kainų nustatymą. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Europos Sąjungos pieno supirkimo kainų vidurkis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Bronius Pauža Edmundas Jonyla Mindaugas Bastys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-03-30 Nr. S-2016-2078 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 3¹ straipsniu ir 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikiame pastabas dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei. 1. Projekto 2 straipsnyje siūlomos žalio pieno kainų reguliavimo priemonės, mūsų nuomone, yra nesuderinamos su Europos Sąjungos teise, kadangi jomis ribojamas laisvas prekių judėjimas. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika[1] valstybės narės priemonės, kuriomis fiksuojamos prekių kainos, nepaisant to kokiais būdais tai daroma (nustatant mažiausią ar didžiausią leistiną kainą, fiksuojant tam tikro laikotarpio kainos dydį ir pan.), jeigu jos pagal savo poveikį gali atgrasyti kitų valstybių narių ūkio subjektus nuo prekių importo į prekių kainos fiksavimą taikančią valstybę narę arba trukdo tarpvalstybinei prekybai (trukdo realizuoti importuojamas prekes), laikytinos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėmis ir ab initio yra nesuderinamos su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) 34 straipsniu.
Šiame kontekste yra primintina, kad bet kokie valstybių narių komercinės teisės aktai, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai apriboti prekybą vidaus rinkoje, laikytini priemone, savo poveikiu lygiaverte kiekybiniams apribojimams[2]. Tai reiškia, kad pakanka nustatyti bent potencialiai nuo importo atgrasantį prekių kainos fiksavimo poveikį, kad būtų galima daryti prielaidą, jog ši priemonė riboja laisvą prekių judėjimą[3]. Pavyzdžiui, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad mažiausios leidžiamos prekių kainos nustatymas yra kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė net ir tais atvejais, kuomet potencialiai kliudoma prekiauti importuotomis prekėmis, kurių kaina yra mažesnė, kadangi yra paneigiamas importuotų prekių konkurencingumas (konkurencinis pranašumas)[4].
Remdamiesi nurodytais teisiniais argumentais, taip pat atsižvelgdami į Europos Komisijos aktualiąją statistiką dėl žalio pieno kainų Europos Sąjungoje, parengtą pagal Pieno rinkos observatorijos stebėjimo rodiklius[5], iš kurios matyti, kad, pavyzdžiui, 2016 metų vasario mėnesį net 17 valstybių narių žalio pieno supirkimo kainos buvo žemesnės nei Europos Sąjungos kainų vidurkis[6], o net 7 valstybėse narėse žalio pieno supirkimo kainos vidurkis buvo žemesnis nei 90 procentinių punktų nuo Europos Sąjungos kainų vidurkio, mūsų nuomone Projekto siūlymas nustatyti atitinkamos privalomos supirkimo kainos reikalavimą potencialiai ribotų laisvą prekių judėjimą vidaus rinkoje. Taip pat manome, kad šią kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonę nėra galimybių pateisinti SESV 36 straipsnyje numatytais ar kitais bendrojo intereso privalomojo pobūdžio reikalavimais. Vadovaudamiesi pateiktais argumentais ir motyvais manome, kad Projekte pasirinktos žalio pieno rinkos kainų reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama reguliuoti kainodaros laisvę, yra nesuderinamos su Europos Sąjungos teisėje nustatytomis laisvo prekių judėjimo taisyklėmis. 2. Projekto 2 straipsniu siūlomos žalio pieno kainų reguliavimo priemonės, mūsų nuomone, yra nesuderinamos su Europos Sąjungos teise, kadangi jomis taip pat ribojama veiksminga konkurencija žemės ūkio srityje. Atkreipiame Jūsų dėmesį taip pat į tai, jog Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad vidaus rinkos organizavimo priemonės grindžiamos atviros rinkos principu, t. y. į rinką veiksmingos konkurencijos sąlygomis gali laisvai patekti kiekvienas gamintojas[7].
Be kita ko, primintina, kad Teisingumo Teismas, aiškindamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1308/2013) nuostatas, yra pažymėjęs, kad vienas iš bendrosios žemės ūkio politikos tikslų yra išsaugoti veiksmingą konkurenciją žemės ūkio produktų rinkose[8]. Taigi, Teisingumo Teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota veiksmingos konkurencijos ir laisvos rinkos principų svarba bendroje žemės ūkio politikoje. Remdamiesi šia Teisingumo Teismo praktika manytume, kad bendros žemės ūkio politikos srityje privalu laikytis veiksmingos konkurencijos ir laisvos rinkos principų, todėl žemės ūkio produktų kainų fiksavimas, mūsų nuomone, laikytinas nesuderinamu su Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 tikslais, nebent jis galėtų būti pateisintas SESV 36 straipsnyje nurodytais arba kitais bendrojo intereso privalomojo pobūdžio pagrindais, įvertinus proporcingumą. Manome, kad Projektu siūlomas priemones nėra galimybės pagrįsti minėtais pagrindais. Vadovaudamiesi pateiktais argumentais manome, kad Projekte pasirinktomis žalio pieno rinkos kainų reguliavimo priemonėmis ribojama veiksminga konkurencija žemės ūkio politikos srityje, todėl jos laikytinos nesuderinamomis su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatomis. 3. Pažymime, kad Projekto nuostatomis yra iš esmės ribojamas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013
šalių laisvų derybų principas. 4.
taip pat manome, kad Projekto 2 straipsniu nustatytas žalio pieno perpardavėjų antkainių reguliavimas gali užkirsti kelią į tinkamą prekybininko uždarbį ir sudaryti nepalankesnes sąlygas iš Europos Sąjungos valstybių narių įvežamai ar į kitas valstybes nares išvežamai produkcijai realizuoti. Dėl šių priežasčių manome, kad Projekto 2 straipsnyje siūlomos priemonės ribotų laisvą prekių judėjimą vidaus rinkoje ir prieštarautų SESV 34 ir 35 straipsniuose numatytiems draudimams tarpvalstybinėje prekyboje taikyti kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemones. 5. Kadangi Projekto 2 straipsnyje nustatomi reikalavimai, kurių privalu laikytis parduodant žalią pieną, manytume, kad šie reikalavimai laikytini techniniu reglamentu, kaip jis suprantamas pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, Projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai, o jo priėmimas atidėtas. 6. Taip pat primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad Projekto 3 straipsnyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data neatitinka 3 mėnesių atidėjimo laikotarpio, skirto ūkio subjektams susipažinti su pasikeitusiu reglamentavimu ir tinkamai pasiruošti jo taikymui. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel.
8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Sprendimas byloje Fachverband der Buch-und Medienwirtschaft, C-531/07, EU:C:2009:276 [2] Sprendimo byloje Dassonville, C-8/74, EU:C:1974:82, 5 punktas; [3] Pavyzdžiui, žiūrėti sprendimus bylose Van Tiggele, C-82/77, EU:C:1978:10; Komisija prieš Italiją, C-78/82, EU:C:1983:159; INNO v ATAB, C-13/77, EU:C:1977:185; Tasca, C-65/75, EU:C:1976:30; Van de Haar,
[4] Supra note, Van Tiggele, EU:C:1978:10; Cullet v Leclerc, C-231/83, EU:C:1985:29; [5]Viešai skelbiami šiuo internetiniu adresu: http://ec.europa.eu/agriculture/milk-market-observatory/latest-statistics/prices-margins_en.htm [6] 2016 m. vasario mėnesio vidurkis buvo 29,47 EUR už 100 kg. produkcijos; [7] Sprendimai bylose Komisija prieš Austriją, C-197/08, EU:C:2010:112; Komisija prieš Airiją, C-221/08, EU:C:2010:113; [8] Sprendimo byloje The Scotch Whisky Association, C-333/14, EU:C:2015:845, 23 punktas;
2016-04-01 Nr. XIIP-4219 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reguliavimą, pagal kurį žalio pieno pirkimo kainą nustatytų Vyriausybė, taip pat būtų ribojamas perparduodamo žalio pieno antkainis. Teikiamos projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais, tame tarpe ir dėl atitikties Konstitucijai. Pirma, šiomis nuostatomis siekiama nustatyti fiksuotą minimalią žalio pieno supirkimo kainą, t.y. Vyriausybė gali laikinai iki 2 metų nustatyti žalio pieno pirkimo kainą ne mažiau kaip 90 procentų ES mokamos vidutinės kainos. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma iš esmės apriboti žalio pieno pirkėjų galimybę žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse laisvai nustatyti vieną iš sutarties sąlygų – kainą, manytina, jog tokiu būdu žalio pieno pirkėjui trukdoma savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Kyla pagrįstų abejonių, ar tokiu būdu nebūtų kėsinamasi į sutarčių sudarymo laisvę tarp projekte minimų subjektų bei asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą platesniame kontekste – turint omenyje Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. <...> Konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Taigi svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas galimai neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai.
Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą, yra pažeidžiamos kitose šio straipsnio dalyse išdėstytos teisės normos arba sudaromos prielaidos jas pažeisti (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgus į tai, jog siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, atitinkamai manytina, jog aptartos nuostatos taip pat galimai prieštarauja ir Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, įtvirtinančiai sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, kadangi Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, rinkos kainų reguliavimas yra vertintinas kaip išimtinė priemonė ūkinės veiklos reguliavime pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, t. y., toks valstybės ūkinės veiklos reguliavimas, kuris tarnauja bendrai tautos gerovei. Todėl svarstytina, ar siūlomas prekybos antkainių, kaip vienos iš rinkos kainos sudedamųjų dalių, reguliavimo metodas tarnautų bendrai tautos gerovei ir ar atitiktų proporcingumo principą, nes teikiamu siūlymu galėtų būti iškreipiama viena iš svarbiausių Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatytų konkurencijos sąlygų – kaina. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra jokių objektyvių tai pagrindžiančių duomenų ir argumentų.
Taigi gali būti, kad priimtas įstatymas ne tik neapgintų vartotojų interesų, bet priešingai – juos pažeistų, nes rinkos kainų reguliavimas galėtų riboti konkurenciją, trukdyti rinkos mechanizmams funkcionuoti prekybos pieno produktais rinkoje ir kt. Antra, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal aptartas projektu siūlomas nuostatas ne tik siūloma riboti ūkinės veiklos laisvę, tačiau siūloma riboti ir perparduodamo žalio pieno antkainį, kuris negalėtų viršyti 10 procentinių punktų, ir taikant šiuos apribojimus siūloma išskirti tam tikrus subjektus (pieno gaminių pardavėjus), dėl kurių išskyrimo svarstytinas siūlomų nuostatų suderinamumas ir su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmens lygiateisiškumo principu. Kaip ne kartą buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas, vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2009 m. birželio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Projekto aiškinamajame rašte nenurodyta kokiais motyvais vadovaujantis siūloma išskirti pieno gaminių pardavėjus iš kitų maisto gaminių pardavėjų, taigi svarstytina ar toks išskyrimas galėtų būti laikomas objektyviai pagrįstu. Trečia, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis projekto rengėjai apskaičiavo ir siūlo minimalią žalio pieno pirkimo kainą ir kodėl siūlomas 2 metų laikinas terminas. Ketvirta, aptariamos nuostatos neatitinka Europos Sąjungos teisės. Pirma, jomis būtų pažeidžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 34 straipsnis, pagal kurį tarp valstybių narių draudžiami kiekybiniai importo ribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad bet kokie valstybių narių komercinės teisės aktai, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai apriboti prekybą vidaus rinkoje, laikytini priemone, savo poveikiu lygiaverte kiekybiniams apribojimams (1974 m. liepos 11 d. Sprendimo Dassonville, 8/74 ir pan.). Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti SESV 36 straipsnyje įvardijami pagrindai, kuriais lygiaverčio poveikio priemonės galėtų būti pateisinamos. Antra, aptariamos projekto nuostatos nedera su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1308/2013) 148 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sutarties šalių teisė derėtis dėl visų pieno teikimo sutarčių aspektų, tame tarpe ir dėl pieno kainos nustatymo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 nuostatas sprendime byloje The Scotch Whisky Association, C—333/14 nurodė, kad vienas iš bendrosios žemės ūkio politikos tikslų yra išsaugoti veiksmingą konkurenciją žemės ūkio produktų rinkose. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žalio pieno pirkimo kaina būtų suprantama kaip „ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) pinigų suma mokama pagal šio įstatymo 3¹ straipsnio reikalavimus už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių pieną, neįskaitant priedų, priemokų ir nuoskaitų“.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios sąvokos turinys būtų neaiškus tuo atveju, jei Vyriausybė laikinai iki 2 metų nenustatytų minimalių žalio pieno pirkimo kainų pagal siūlomą keičiamo įstatymo 3¹ straipsnį arba kai pasibaigtų nustatytas terminas, t.y. nėra aišku, ar šiais atvejais ūkio subjektai galėtų patys tartis dėl žalio pieno pirkimo kainos. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad žalio pieno pirkėjui draudžiama taikyti mažesnę žalio pieno pirkimo kainą negu ji būtų nustatyta pagal žalio pieno pardavėjų grupes,
pirkimo kainą, o 4 punkte – mažinti žalio pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpius, kaip nustatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Galiojančio įstatymo
žalio pieno pirkimo kainą, nustatytą žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyje, daugiau negu 3 procentiniais punktais, jis privalo pagrįsti šios kainos mažinimą ir tokį pagrindimą pateikti Rinkos reguliavimo agentūrai. Galiojančio įstatymo 6 straipsnis nustato už kokių įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą yra atsakingos konkrečios nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos, o 11 straipsnyje yra įtvirtintos ekonominės sankcijos už galiojančio įstatymo pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su minėtomis galiojančio įstatymo nuostatomis, t.y. nėra aišku, ar šios galiojančio įstatymo nuostatos būtų taikomos ir Vyriausybės nustatytų minimalių žalio pieno pirkimo kainų galiojimo laikotarpiu. 4. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siūlomą apibrėžti sąvoką „žalio pieno pirkimo kaina“, reikėtų tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalies formuluotę „žalio pieno supirkimo kainas“, „žalio pieno supirkimo kainą“. 5. Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „įstatymas įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai koreguotina projekto įsigaliojimo data. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnį žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, manytina, jog dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 7. Projektas taisytinas pagal Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas:
„Lietuvos Respublikos“, po žodžio „įstatymo“ įrašytina santrumpa „Nr.“;
įrašytinas žodis „pakeitimas“, o šio straipsnio pakeitimų esmėje – vietoj žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Pakeisti“;
įrašytinas žodis „Įstatymo“;
įstatymą 3¹ straipsniu:“;
supirkimo kainas, lyginant su ES pieno supirkimo kainų vidurkiu“ brauktina kaip perteklinė, nes įstatyme turi būti tik norminės nuostatos;
žodis „iki“. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 24 d. Seimo posėdyje buvo priimtas Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 3¹straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4158). Svarstytinas teikiamo projekto santykis su priimtuoju įstatymo projektu. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]