Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 273 straipsnio pakeitimas
273 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, arba atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.“
10 punktu: ,,10) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai;“. 2. Buvusį 587 straipsnio 10 punktą atitinkamai laikyti 11 punktu. 3 straipsnis. 771 straipsnio pakeitimas Pakeisti 771 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs įpareigojęs
skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, arba sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje.
Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.“
papildymas 771¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 771¹ straipsniu:
„771¹ straipsnis. Privalomųjų nurodymų dėl statybos
pažeidžiant teisės aktų reikalavimus įvykdymas
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. 2. Jeigu privalomajame nurodyme nurodyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, teismas priima nutartį taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neįvykdė privalomojo nurodymo, ir gali skirti šio straipsnio 3 dalyje numatytą baudą. Privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. 3. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės, teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti nuo dešimties iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje.
Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. 4. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. 5. Tuo atveju, kai privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. 6. Dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-4204(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 273 straipsnio pakeitimas Pakeisti 273 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„273 straipsnis. Sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus
veiksmus
sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. 2. Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. 3. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.“
Pakeisti 771 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „771 straipsnis. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymas 1.
Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. 2. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso
neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. 3. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. 4. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 4 5. Jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo ar privalomojo nurodymo neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui ar privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko. 5 6.
skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. 6 7. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 5 6 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. 7 8. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 5 6 ir 6 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui. 8 9. Dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.“
Papildyti Kodeksą 771¹ straipsniu: ,,771¹ straipsnis.
turto apsauga
savavališko statinio griovimą (ar jo dalies ardymą) paaiškėja, kad statinyje ar jo dalyje yra asmenų, antstolis veikia šio Kodekso 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas. 2. Jeigu vykdant teismo sprendimus ar privalomuosius nurodymus dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto ir skolininkas jo nepasiima, šis turtas saugomas (aprašomas, įkainojamas, perduodamas) ir realizuojamas šio Kodekso 766 straipsnyje nustatyta tvarka.“
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas
Projekto Nr. XIIP-4204(3) lyginamasis variantas
2016 m. d. Vilnius
Pakeisti 273 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„273 straipsnis. Sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti
arba nutraukti tam tikrus veiksmus
sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. 2. Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. 3. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.“
Pakeisti 771 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„771 straipsnis. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba
nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymas 1.
Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. 2. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. 3. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. 4. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 4 5. Jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo ar privalomojo nurodymo neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui ar privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko. 5 6.
neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. 6 7. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 5 6 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. 7 8. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 5 6 ir 6 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui. 8 9. Dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.“
Kodekso papildymas 771¹straipsniu Papildyti Kodeksą 771¹ straipsniu:
dalyje esančių kliūčių pašalinimas ir turto apsauga
paaiškėja, kad statinyje ar jo dalyje yra asmenų, antstolis veikia šio Kodekso
būtinas. 2. Jeigu vykdant teismo sprendimus ar privalomuosius nurodymus dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto ir skolininkas jo nepasiima, šis turtas saugomas (aprašomas, įkainojamas, perduodamas) ir realizuojamas šio Kodekso 766 straipsnyje nustatyta tvarka.“
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 3, 23, 28¹, 35, 48 STRAIPSNIŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Savavališkų statybų mastas Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja, tačiau atliktas tarptautinis Baltijos valstybių tyrimas parodė, kad tokių įžūlių savavališkos statybos atvejų kaip Lietuvoje kitose kaimyninėse šalyse nėra. 2015 m. buvo surašyti 462 savavališkos statybos aktai, iš kurių net 43 proc. buvo surašyta dėl gyvenamosios paskirties statinių. Į viešumą iškylantys skandalingi ypatingų statinių savavališkų statybų atvejai patvirtina tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neatgraso net ir gyvenamosios paskirties statinių statytojų imtis savavališkų statybų, kurios kelia grėsmę ne tik darniam teritorijos vystymuisi, sveikos gyvenamosios aplinkos formavimui ir deramai gyvenamųjų vietovių plėtrai, bet ir visos visuomenės saugumui. Todėl atsakingų asmenų atsakomybės neišvengiamumas ir savavališkos statybos padarinių šalinimas turi būti įgyvendinamas taip, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl tokio neteisėto veikimo nebaudžiamumo. Vis dėlto 2015 m. gruodžio 15 d. duomenimis Vilniaus apskrityje buvo vėluojama įvykdyti net 132 teismų sprendimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2015 m. beveik 40 proc. visų teismų sprendimų buvo neįvykdyta, o įvykdytų sprendimų, kurių įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, įvykdymo vėlavimo laikas (trukmė iki įvykdymo po teismo nustatyto termino sprendimui įvykdyti) vidutiniškai siekė 1 metus ir 3 mėnesius.
Didelis neįvykdytų teismų sprendimų dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimo skaičius ir komplikuotas, ilgai besitęsiantis teismų sprendimų vykdymas rodo būtinybę imtis papildomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti ir vilkinti tokios statybos padarinių šalinimą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) privalomi nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat privalomieji nurodymai pašalinti kitus pažeidimus, nustatytus statybos patikrinimo metu, nėra vykdomieji dokumentai. Tai reiškia, kad jei jie nėra vykdomi, Inspekcija visais atvejais dėl jų vykdymo privalo kreiptis su atskiru ieškiniu į teismą. Per metus vidutiniškai tai reiškia 150 - 160 ieškinių. Tokia privalomųjų nurodymų vykdymo tvarka neleidžia užtikrinti operatyvaus statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimo ir sukuria prielaidas savavališkas statybos darbus vykdžiusiems asmenims vilkinti procesą, toliau gauti pajamas iš neteisėtų statinių ir tikslingai tęsti neteisėtumo situaciją. Teismų procesai dažnai trunka 1,5 – 2 metus, jeigu byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Akcentuotina, kad pažeidėjams teisminis procesas dėl įpareigojimų vykdyti privalomuosius nurodymus didžiąja dalimi kainuoja tik tiek, kiek jie savo nuožiūra naudojasi teisine pagalba. Kitos teisminės išlaidos – žyminis mokestis už apeliacinį skundą, teismo priteisiamos valstybės išlaidos yra minimalios, siekiančios keliasdešimt eurų.
Tuo tarpu Inspekcijos ir Lietuvos valstybės patirtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme nėra priteisiamos iš pažeidėjų. Pažymėtina, kad priežiūros institucijų statybų srityje nurodymai yra vykdomieji dokumentai Suomijoje, Estijoje, Švedijoje, Kroatijoje, Škotijoje, Rumunijoje, t. y. šiose šalyse priežiūros institucijos neturi šių nurodymų nevykdymo atvejais kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl jų pačių priimtų sprendimų privalomo vykdymo. Šiuo metu statybas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdžiusiems asmenims nėra nustatyta sankcijų už teismų sprendimų nevykdymą, todėl jie patys nėra motyvuoti vykdyti teismo sprendimo. Tokiu atveju teismo sprendimą gali įvykdyti tik Inspekcija, tačiau tai užtrunka ilgai, nes siekdama pasinaudoti teise įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti neteisėtai pastatytą pastatą, Inspekcija privalo kreiptis į antstolį dėl vykdomojo rašto išdavimo, įvykdyti viešųjų pirkimų procedūras, kad būtų parinktas rangovas, galintis tai padaryti, apžiūrėti statinį, parengti griovimo darbų sąmatą, jei reikia – griovimo projektą ir kitus reikiamus dokumentus. Tokiu būdu be jokių sankcijų ir nuostolių pažeidėjai gali prailginti neteisėtų statybų nugriovimo laiką, o jei šiame statinyje vykdoma komercinė veikla, pažeidėjas ir toliau sėkmingai gali ją vykdyti bei gauti iš jos pajamų. Skolininkams patiems nevykdant savavališkos statybos griovimo darbų, eikvojami valstybės ištekliai, todėl teismo sprendimų vykdymas tampa visiškai neefektyvus. 2015 m. buvo nugriauta arba pradėta griauti 21 statinys. Statinių griovimo darbai valstybei kainavo 117 403 eurus.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl galiojančio teisinio reglamentavimo savavališkos statybos padarinių šalinimas, kai pats statytojas arba kitas asmuo jų nepašalina, yra labai ilgai trunkanti procedūra, sukurianti didelę administracinę ir materialinę naštą valstybės institucijoms. Statybas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdę asmenys nemotyvuojami patys įvykdyti teismo sprendimo, kadangi Inspekcija, įvykdydama sprendimą už neteisėtas statybas vykdžiusį asmenį, iš pastarojo išsiieško tik tokio vykdymo išlaidas, o tai jam nesukelia ženklių neigiamų turtinių pasekmių, negu jis sprendimą įvykdytų pats. Pabrėžtina ir tai, kad jeigu teismo sprendime nenurodyta kita sprendimo vykdymo tvarka, Inspekcija, norėdama pasinaudoti teise įvykdyti teismo sprendimą už skolininką, privalo kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 284 str. 1 d. nustatyta tvarka. Dėl vykdymo tvarkos pakeitimo turi teisę kreiptis ir antstolis CPK 771 str. 3 d. nustatyta tvarka. Teismas dėl to priima nutartį, kuri gali būti skundžiama. Po vykdymo tvarkos pakeitimo arba, jeigu tokia tvarka jau buvo numatyta teismo sprendime, antstolis turi kreiptis į teismą CPK 771 str. 2 d. nustatyta tvarka su prašymu leisti taikyti sprendime nurodytas pasekmes. Akivaizdu, kad prievolės, kuri teismo sprendimu buvo nustatyta statybas vykdžiusiam asmeniui, vykdymas Inspekcijai kainuoja nemažai tiek laiko, tiek finansinių sąnaudų (norėdama pasinaudoti savo teise įvykdyti teismo sprendimą, Inspekcija privalo kreiptis į antstolį, kuris pradeda priverstinio vykdymo procesą, taip pat sumokėti jam būtinąsias ir papildomas vykdymo išlaidas).
Didelė administracinė našta institucijoms sukuriama ir dėl to, jog šiuo metu statinio projektinio derinimo procese dalyvaujantiems subjektams nėra numatyta galimybė patiems panaikinti savo priimtus tarpinius administracinius sprendimus statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese net ir tais atvejais, kai jų neteisėtumas ir yra nustatomas dar iki statybos leidimo išdavimo. Dėl to susidaro situacija, kai atsakingos institucijos neturi galimybės operatyviai taisyti savo padarytų klaidų, kol nėra priimtas galutinis neteisėtas administracinis sprendimas – statybą leidžiančio dokumento išdavimas, kuris vėliau gali būti panaikintas tik teismine tvarka, o jo pagrindu atsiradę neteisėti padariniai (pastatyti statiniai) dažnai padaro didelę žalą aplinkai ir valstybei. Pažymėtina, kad tokia teisė viešojo administravimo subjektams yra numatyta teritorijų planavimo procese iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis), todėl būtina tokią galimybę numatyti ir Statybos įstatyme. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. ir rugsėjo 17 d. nutarimai).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už ypatingų ir neypatingų statinių naują savavališką statybą ir savavališką rekonstrukciją bei statinių statybą saugomose teritorijose nustatytos baudos juridiniams asmenims santykine išraiška lyginant su vidutine tokių statybų verte yra nedidelės. Taip pat vis dar pasitaiko savavališkų statybų saugomose teritorijose, kurios daro didelę žalą viešajam interesui. Statytojų – juridinių asmenų vykdomos savavališkos statybos pasižymi didesniu mastu nei fizinių asmenų, nes jos paprastai vykdomos siekiant statinius parduoti, išnuomoti ar kitaip jais disponuoti, tuo sukeliant žalą ir tretiesiems asmenims bei apsunkinant statybos padarinių pašalinimą. Šią išvadą patvirtina tai, kad beveik pusė iš 2015 m. surašytų savavališkos statybos aktų buvo surašyti sostinėje ir pajūryje, t. y. Vilniuje ir Klaipėdoje. Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydis net ir didelio masto savavališkų statybų atveju taip pat yra neproporcingai mažas, todėl neatgraso pažeidėjų nuo pakartotinių savavališkų statybų ateityje. Siekiant atgrasyti nuo savavališkų statybų, būtina ne tik didinti juridiniams asmenims skiriamas baudas už savavališką statybą ir už jos įteisinimą mokamas įmokas, bet ir užtikrinti, kad įmokas už įteisinimą mokėtų visi be išimties savavališkas statybas vykdę asmenys, t. y. ne tik tie, dėl kurių statybų Inspekcija surašė privalomuosius nurodymus, taip pat užtikrinti, kad nesumokėtos įmokos būtų sumokėtos ir, esant reikalui, išieškotos.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį dalis asmenų, vykdžiusių savavališkas statybas, gali jas įsiteisinti, nepatirdami jokių sankcijų už neteisėtą veikimą, gali būti laikomas nesuderinamu su konstituciniu visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, nustatytu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje. Siekiant užkirsti kelią didelės žalos tretiesiems asmenims atsiradimui tais atvejais, kai asmenys įsigyja į civilinę apyvartą papuolusius nekilnojamojo turto objektus, kurių statybos teisėtumo klausimas nėra išspręstas, būtina keisti galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį statybos užbaigimo procedūros neatliekamos, taip pat Inspekcija neišduoda pažymos, jog statyba įvykdyta be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, tik tais atvejais, kai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo į teismą kreipiasi viešojo administravimo subjektas. Tačiau tais atvejais, kai į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo kreipiasi privatus subjektas, Inspekcija neatlieka statybos užbaigimo procedūros ir neišduoda pažymos tik tais atvejais, kai pati patikrina ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą ir nustato, kad jis yra neteisėtas. Tačiau pasitaiko atvejų, kad teisminiame procese ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo yra tik išvestinis iš kitų ginčų, pavyzdžiui, kai kyla ginčų dėl žemės ir statybą leidžiantis dokumentas nėra neteisėtas, tačiau patenkinus iškeltus reikalavimus, statyba nebūtų galima, pavyzdžiui, panaikinus sandorius dėl žemės sklypo perleidimo.
Darytina išvada, kad galiojantis reguliavimas sudaro prielaidas pažeisti sąžiningų asmenų teises ir teisėtus interesus, kadangi registre gali būti registruojamas statinys ir į civilinę apyvartą gali patekti nekilnojamasis daiktas, kurio sukūrimo teisėtumo klausimas nėra išspręstas, todėl būtina imtis papildomų priemonių siekiant užkirsti kelią tokių nekilnojamųjų daiktų patekimui į civilinę apyvartą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė ir Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą:
nurodymai dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nėra tiesioginio vykdymo dokumentai. Tai reiškia, kad jeigu jie nėra vykdomi, Inspekcija visais atvejais turi kreiptis su ieškiniu į teismą, kad šis įpareigotų asmenį įvykdyti privalomajame nurodyme numatytą įpareigojimą. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą taip pat numatyta, kokius įpareigojimus asmeniui gali nustatyti teismas, nagrinėdamas Inspekcijos ieškinius dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. 2. Šiuo metu nėra nustatyta viešojo administravimo subjekto teisė pačiam panaikinti savo priimtus neteisėtus tarpinius administracinius aktus, priimtus statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. 3.
3Esamas reglamentavimas nustato,
kad pareiga mokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, kai siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą, atsiranda tik tuo atveju, jeigu asmeniui yra pateiktas Inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tai reiškia, kad kitais atvejais savavališką statybą galima įsiteisinti be jokių teisinių pasekmių už neteisėtą veikimą. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas taip pat nenumato, kokie turėtų būti Inspekcijos veiksmai, jeigu asmenys nevykdo pareigos mokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. 4. Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę juridiniams asmenims už savavališką statybą ir pinigines sankcijas atsižvelgiant į savavališkos statybos rūšį, statybos teritoriją ir pakartotinumą. Maksimali bauda juridiniam asmeniui už savavališko ypatingo statinio statybą yra beveik 15 000 Eur, jei statinys yra saugomojoje teritorijoje
Eur. Pavyzdžiui, Estijoje bauda juridiniam asmeniui gali siekti net 32 000 Eur. Šiuo metu maksimali įmoka už savavališkos statybos įteisinimą šiuo metu yra 144
masto. 5. CPK 18 str. įtvirtintas įsiteisėjusių teismų sprendimų, nutarčių, įsakymų ar nutarimų privalomumo principas. Pagal šiuo metu galiojančią CPK 771 str. 5 d. nuostatą, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Teismai neskiria baudų už teismo sprendimo nevykdymą, jeigu yra nurodytos arba gali būti nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, t.y. jeigu sprendime yra/gali būti numatyta teisė išieškotojui įvykdyti sprendimą skolininko lėšomis, jeigu pastarasis per sprendime nustatytą terminą neįvykdo įpareigojimo. Pagal CPK 273 str. 3 d., galima iš anksto prašyti teismo numatyti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau tik jeigu sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tiktai pats atsakovas. Įstatymų leidėjas tokiu reglamentavimu siekė efektyvesnio teismų sprendimų, kuriais asmenys įpareigoti atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo – jeigu tam tikrus veiksmus atlikti arba juos nutraukti gali tik pats skolininkas, tuomet šis, tokio įpareigojimo nevykdydamas, sulaukia procesinių prievartos priemonių, kadangi niekas kitas už jį teismo sprendimo neįvykdys. Tačiau priešinga situacija susiklosto, kai atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali ne tik skolininkas, todėl skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtų netikslinga. Tai reiškia, kad skolininkai, įpareigoti atlikti asmeninio pobūdžio prievolę, yra blogesnėje teisinėje padėtyje negu skolininkai, kurių įpareigojimą gali įvykdyti ir išieškotojas/ieškovas. Vieniems skolininkams, atlikus statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, darbus, procesinės teisinės priemonės už teismo sprendimo nevykdymą gali būti skiriamos, o kitiems – ne, nors ir vieni, ir kiti skolininkai daro tokio paties pobūdžio teisės pažeidimą.
Teismų sprendimų dėl savavališkos statybos nugriovimo nevykdymo atvejais susidaro situacija, kai Inspekcija labai dažnai negali pasinaudoti savo teise įvykdyti teismo sprendimą už savavališkų statybų vykdytojus dėl įvairių priežasčių (finansinių, laiko sąnaudų ir pan.), vadinasi, Inspekcijai dėl minėtų priežasčių negalint vykdyti teismo sprendimo pačiai, teismo sprendimas tampa nevykdytinu neribotą laiką, nes atsakingi ir teismo kaltais pripažinti asmenys nėra suinteresuoti greitu teismo sprendimo vykdymu. 6. Šiuo metu CPK nėra numatytos Inspekcijos surašytų privalomųjų nurodymų vykdymo tvarkos. Ją nustatyti yra būtina, nes teikiamais įstatymų pakeitimais numatoma pakeisti asmenų atsakomybės už pažeidimus statybos srityje taikymo koncepciją – Inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai būtų vykdomieji dokumentai, t. y. jų nevykdant, jie būtų perduodami antstoliui priverstiniam vykdymui. 7. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą savavališkos statybos įteisinimas yra leidžiamas visais atvejais, jeigu tai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir jeigu tokia statyba yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Tai reiškia, kad savavališka statyba gali būti įteisinta net ir valstybinėje žemėje neturint šios žemės valdymo ar naudojimo teisių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 28¹, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Statybos įstatymo pakeitimo projektas) siūloma:
neišvengiamumą ir operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą.
Siekiant šio tikslo, siūloma:
Statybos įstatymo nuostatas su Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo siūlomais pakeitimais, kuriais nustatoma, kad Inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai statybos valstybinės priežiūros srityje yra vykdomieji dokumentai ir gali būti priverstinai vykdomi be atskiro kreipimosi į teismą. Privalomųjų nurodymų vykdymo klausimas teisme būtų nagrinėjamas tik tais atvejais, jei asmuo, kuriam surašytas privalomas nurodymas, pats kreiptųsi į teismą;
galimybę nerengti statinio projekto statybos darbams (griovimui ar atstatymui) nesudėtingo statinio ar mažos apimties atstatymo darbų atvejais. Tuo siekiama pagreitinti griovimo ar atstatymo darbus, skirtus savavališkos ar kitaip teisės aktus pažeidžiančios statybos padariniams pašalinti, nes ne visais atvejais tokio projekto rengimas yra reikalingas (nesudėtingo statinio griovimo atveju, mažos apimties atstatymo darbų atveju ir pan.). Atvejai, kai toks projektas būtų privalomas būtų nustatyti įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. 2. Užtikrinti visų be išimties asmenų, vykdžiusių savavališkos statybos darbus, atsakomybę. Siekiant šio tikslo, siūloma:
kad visi asmenys, siekiantys įteisinti savavališką statybą, turi mokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, neatsižvelgiant į tai, ar savavališkos statybos faktas buvo užfiksuotas Inspekcijos. Inspekcija turės teisę reikalauti sumokėti įmoką iš statytojo ir tais atvejais, kai bus nustatyta, kad statytojas įteisino savavališką statybą gaudamas statybą leidžiantį dokumentą ir nuslėpė faktą, kad ji buvo įvykdyta savavališkai.
Atsižvelgiant į tai, kad užfiksavus tokių aplinkybių egzistavimą Inspekcija neturės galimybės nustatyti savavališkos statybos masto, kuris egzistavo statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu, Statybos įstatymo pakeitimo projekte numatoma nauja įmokos už savavališkos statybos įteisinimą apskaičiavimo formulė, taikytina tokiais atvejais;
kad nustačius, jog asmuo nėra sumokėjęs įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, Inspekcija teikia kaltiems asmenims privalomąjį nurodymą sumokėti įmoką, o neįvykdžius privalomojo nurodymo, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo jį įvykdyti;
savivaldybių ir Inspekcijos bendradarbiavimą, kad gavus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą bei nustačius, kad leidimas prašomas jau atliktiems savavališkiems statybos darbams įteisinti ir nėra sumokėta įmoka už įteisinimą, būtų sustabdomos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros ir apie tai informuojama Inspekcija. Tolesnė procedūros eiga ir prašymo patenkinimas ar atmetimas priklausytų nuo Inspekcijos patikrinimo rezultatų;
savivaldybių administracijoms pareigą informuoti Inspekciją apie prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus, kuriuose patys statytojai nurodo įvykdę savavališkas statybas, kad Inspekcija turėtų galimybę patikrinti statybas ir taikyti administracinę atsakomybę. 3. Suteikti teisę viešojo administravimo subjektams patiems panaikinti statybą leidžiančio dokumento proceso metu savo priimtus neteisėtus tarpinius administracinius sprendimus iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
Toks reguliavimas suteiks teisę viešojo administravimo subjektams operatyviai taisyti klaidas, kol dar nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir nėra atsiradę neigiami padariniai tretiesiems asmenims. 4. Atgrasyti nuo savavališkų statybų ir užtikrinti adekvačią savavališkas statybas vykdžiusių juridinių asmenų atsakomybę. Siekiant šio tikslo, siūloma:
minimalias ir maksimalias baudos juridiniams asmenims už savavališką statybą. Labiausiai baudos didinamos už pavojingiausias veikas: t. y. už naujo ypatingo statinio savavališką statybą nuo 7 240 – 14 481 Eur iki 10 000 – 30 000 Eur; už naujo ypatingo statinio savavališką statybą saugomose teritorijose nuo 11 584 – 21 721 Eur iki 16 000 – 40 000 Eur. Baudos už likusias veikas padidinamos mažiau;
padidinti įmokas už savavališkos statybos įteisinimą: siūloma nustatyti 300 000 Eur kaip maksimalią įmokos vertę. Siekiant, kad būtų išlaikyta protinga proporcija tarp įteisinamų savavališkų statybos darbų ir įmokos, nustatoma, kad įmokos vertė negali viršyti 70 proc. įteisinamos savavališkos statybos vertės;
50 proc. sumažinti įmokas už savavališkos statybos įteisinimą tiems asmenims, kurie patys nurodys atlikę savavališkos statybos darbus, kai šio fakto dar nebus užfiksavusi Inspekcija. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – Priežiūros įstatymo pakeitimo projektas) siūloma:
savalaikį Inspekcijos privalomųjų nurodymų vykdymą. Siekiant šio tikslo, siūloma nustatyti, kad privalomų nurodymų nevykdymo atvejais, jie būtų perduoti antstoliui vykdyti priverstinai.
Tiesiogiai vykdomi, t. y. vykdomieji dokumentai, esant visoms reikiamoms įstatyme numatytoms sąlygoms, būtų šie privalomieji nurodymai:
statytojui per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą pašalinti teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus – savavališką statybą) pažeidimus: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio privalomojo nurodymo apibrėžimas papildomas nurodymu sutvarkyti statybvietę, jeigu tai yra būtina;
nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai (savavališkos statybos atveju) bei nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus nustatytiems pažeidimams pašalinti (ne savavališkos statybos atveju);
dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2. Užkirsti kelią nebaudžiamumui ir galimybei tikslingai vilkinti savavališkos statybos padarinių šalinimą bei dažnu atveju dar ir uždirbti pajamas iš neteisėtos statybos. Siekiant šio tikslo, siūloma:
kad jei privalomuoju nurodymu asmuo įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo.
Toks privalomojo nurodymo surašymo taisyklių pakeitimas, t. y. statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo atvejais numatant jame priverstinio vykdymo tvarką, leis užtikrinti operatyvų savavališkų statybų padarinių šalinimą tais atvejais, kai už savavališkas statybas atsakingi asmenys vengs tai daryti ir dirbtinai vilkins vykdymo procesą;
iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui. Kadangi privalomasis nurodymas yra administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat dėl šio privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo asmenys gali kreiptis į teismą, numatoma, kad privalomasis nurodymas antstoliui neperduodamas, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jei buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo, arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo;
šalinimo turinį.
Siūloma privalomajame nurodyme visais atvejais įtvirtinti nuostatą, kad asmuo turi teisę parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams;
įteisinti naujų statinių savavališką statybą, atliktą valstybinėje žemėje neturint šios žemės valdymo ar naudojimo teisių. Įstatymo įsigaliojimo nuostatuose siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį asmenims būtų suteikta teisė įteisinti vykdytas savavališkas statybas valstybinėje žemėje;
kelią galimybei atlikti statinio užbaigimo procedūras, taip pat gauti pažymą apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir registruoti statinį kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tuo atveju, kai teismai pritaiko laikinąsias apsaugos priemones dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo ar statybos darbų vykdymo uždraudimo ir jos yra registruotos viešajame registre.
Kol viešajame registre būtų registruoti faktai dėl statybos leidimo galiojimo sustabdymo ar statybos darbų vykdymo uždraudimo, statybos užbaigimo ir pažymos apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo procedūros nebūtų atliekamos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹straipsniu įstatymo projektu (toliau – Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas) siūloma:
kelią savavališkų statybų padarinių šalinimo vilkinimui ir nustatyti galimybę teismui skirti nuo 10 iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 str. 2 d.). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. 5 d. nustatyta bauda atlieka ir kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės.
Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę, drausmina skolininką ir mažina teismo sprendimo, kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymo ir tam tikru mastu viešojo intereso pažeidimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-454/2009);
galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Priešingai, dabartinis teisinis reguliavimas ne palengvina, o apsunkina Inspekcijos teisinę padėtį, kadangi nevykdant teismo sprendimo geruoju, Inspekcija yra priversta įgyvendinti savo teisę vykdyti sprendimą ir nugriauti statinį, kuriai įgyvendinti reikia tiek finansinių, tiek administracinių išteklių;
priverstinio privalomųjų nurodymų, kurie pagal Priežiūros įstatymą laikytini vykdomaisiais dokumentais, vykdymo tvarką. Ši tvarka analogiška CPK 771 str. numatytai teismų sprendimų vykdymo tvarkai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektus neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma.
Numatomos tik teigiamos siūlomų pakeitimų pasekmės: bus užtikrintas atsakomybės neišvengiamumas, t. y. efektyvus, rezultatyvus ir operatyvus statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimas, sumažintas teismų krūvis nagrinėjant bylas, susijusias su teisės aktų pažeidimais statybos teisės srityje, taupomos valstybės lėšos, kadangi ženkliai sumažės Inspekcijos teikiamų ieškinių skaičius. Pakeitimai, susiję su baudų nustatymu ir jų dydžių pakėlimu, padės užtikrinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus prevenciją, atgrasys asmenis nuo savavališkų statybų ir leis užtikrinti operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priežiūros įstatymo pakeitimais taip pat bus užkertamas kelias statiniams, kurių sukūrimo teisėtumo klausimas nėra išspręstas, patekimui į civilinę apyvartą ir dėl to galimam didelės žalos tretiesiems asmenims atsiradimui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai turės teigiamos įtakos korupcijos prevencijai, nes bus užkirstas kelias piktybiškai vilkinti sprendimų dėl savavališkų statybų padarinių pašalinimo vykdymą ir ieškoti galimybių išvengti neigiamų pasekmių. Taip pat korupcijos rizika bus sumažinta dėl to, jog jei asmuo kreipsis į savivaldybę ir sieks gauti statybos leidimą Inspekcijos netikrintoms, bet jau vykdomoms savavališkoms statyboms, bus nustatyta aiški procedūra, kaip atsakingas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas turėtų patikrinti tokius atvejus ir užtikrinti statybas vykdžiusių ir dabar statybos leidimą siekiančių gauti asmenų atsakomybę. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. Įgyvendinus Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektais siūlomas nuostatas, bus efektyviau šalinami statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padariniai, taikomos adekvačios sankcijos savavališkas statybas vykdžiusiems juridiniams asmenims ir tai padės skatinti sąžiningą konkurenciją nekilnojamojo turto rinkoje, nes bus atgrasoma nuo siekio įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą išvengiant sąnaudų, susijusių su statybą leidžiančių dokumentų gavimu (taip trumpinant ir statybos įgyvendinimo laiką), ir be jų vykdant savavališkas statybas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą Statybos įstatymo pakeitimo projektą, reikės pakeisti statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintą aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, ir statybos techninį reglamentą STR 1.09.06:2010
„Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos
pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintą aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827. Priėmus Priežiūros įstatymo pakeitimo projektą, reikės pakeisti Aplinkos ministerijos bei Inspekcijos priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius priverstinio teismų sprendimų bei privalomųjų nurodymų dėl statybos padarinių šalinimo vykdymo procedūras. Teismo sprendimų vykdymo tvarką detaliau reglamentuoja teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatai. Priėmus Priežiūros įstatymo pakeitimo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektus, reikės keisti šią instrukciją. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikia naujų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai parengti kartu su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „statyba“,
„neteisėta statyba“, „teismo sprendimas“, „bauda“, „teismo sprendimas“,
„skolininkas“, „įmoka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
2016-04-04 Nr. XIIP-4204 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte siūloma nustatyti, kad vykdomasis dokumentas yra ,,Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-4203 (toliau – projektas reg. Nr. XIIP-4203) 3 straipsnio 5 dalimi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodytas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai, aukščiau minėtuoju įstatymo projektu siūloma įtvirtinti ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje ir 14 straipsnio 8 dalyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu reg. Nr.
Nr. XIIP-4203 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ne visi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyti privalomieji nurodymai būtų laikomi vykdomaisiais dokumentais, vykdomais Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgus į aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 587 straipsnio papildymas nauja 10 dalimi nėra perteklinis, nes vadovaujantis galiojančiomis keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkto nuostatomis bei projektu reg. Nr. XIIP – 4203 siūlomomis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis pastarajame įstatyme įvardinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai ir be teikiamu įstatymo projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo būtų laikomi vykdomaisiais dokumentais, vykdomais Civilio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas“. Manytina, kad teismo posėdyje turėtų būti sprendžiamas privalomajame nurodyme nurodytų pasekmių taikymas skolininko atžvilgiu, o ne ,,privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimai“ ar ,,klausimas, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 4 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 dalies nuostatas. 3.
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, ,,jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio
nurodyme nurodomas jo įvykdymo terminas. Tuo atveju, jeigu skolininkas privalomajame nurodyme nurodytu terminu neatliko jame nurodytų veiksmų, jis pažeidė įpareigojimą, t. y., jo neįvykdė. Todėl, svarstytina, ar nuostatą ,,antrą kartą ar daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus“ nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, kokie konkrečiai veiksmai turėtų būti atlikti, kad asmuo būtų laikomas antrą kartą ar daugiau kartų pažeidusiu privalomame nurodyme nustatytus terminus. Antra, nuoroda į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas skolininkui taikytinas poveikio priemones nėra tiksli, nes teikiamu projektu siūlomoje keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti tik vieną poveikio priemonę skolininkui – baudą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tuo atveju, kai privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui“. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta tik viena skolininkui taikytina priemonė – bauda, todėl neaišku, kokios konkrečiai kitos priemonės galėtų būti taikytinos juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.
Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar teismas vienu metu galėtų skirti baudą ir juridiniam asmeniui (skolininkui) ir juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui, ar bauda juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui galėtų būti skiriama tik tuomet, jeigu ji nebūtų skiriama pačiam juridiniam asmeniui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte bei projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 1 dalyje nurodytinas pilnas įstatymo pavadinimas, t. y., įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 6. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog, įgyvendinant projekto nuostatas, reikės priimti jų įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl projekto 5 straipsnis turėtų būti papildytas pasiūlymu atitinkamoms valstybės institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Tam, kad institucijos turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo datos parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, minėtas pasiūlymas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 7. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį atlieka statybos valstybinę priežiūrą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N.
Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-03-30 Nr. S-2016-2078 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 771(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4204, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2016-06-21 Nr. XIIP-4204(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsnyje keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 1 dalyje siūlomos naudoti sąvokos ,,savavališkas statinys“ turinys nėra aiškus. Jos turinys nėra apibrėžtas nei keičiamame kodekse, nei galiojančiame Statybos įstatyme. Minėtos sąvokos turinį nėra siūloma apibrėžti ir Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo projekte Reg. Nr. XIIP-3485(3) (toliau – projektas – Reg. Nr. XIIP-3485(3)) dėstomoje Statybos įstatymo naujoje redakcijoje. Atsižvelgus į tai, šią sąvoką reikėtų patikslinti arba atskleisti jos turinį keičiamame kodekse arba Statybos įstatyme. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančias Statybos įstatymo 35 straipsnio, taip pat projektu Reg. Nr. XIIP-3485(3) siūlomas Statybos įstatymo 40 straipsnio nuostatas statinys turėtų būti griaunamas (išardomas) ne tik tuomet, kai jis pastatytas ar statomas savavališkai, bet ir kitais atvejais. Manytina, kad ir pastaraisiais atvejais griaunant (išardant) statinius galimos situacijos, kai paaiškėtų, kad statinyje ar jo dalyje yra asmenų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 1 dalyje nereikėtų išplėsti atvejų, kuomet statinys galėtų būti griaunas ar išardoma jo dalis, ratą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas,
Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Edita Kriščiūnienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkė Laura Nalivaikienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Linas Vidžys, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė Aistė Pupinytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-042 Projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte siūloma nustatyti, kad vykdomasis dokumentas yra ,,Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.
Teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-4203 (toliau – projektas reg. Nr. XIIP-4203)
įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodytas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai, aukščiau minėtuoju įstatymo projektu siūloma įtvirtinti ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje ir 14 straipsnio 8 dalyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu reg. Nr. XIIP-4203 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ne visi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyti privalomieji nurodymai būtų laikomi vykdomaisiais dokumentais, vykdomais Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgus į aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 587 straipsnio papildymas nauja 10 dalimi nėra perteklinis, nes vadovaujantis galiojančiomis keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkto nuostatomis bei projektu reg. Nr.
Nr. XIIP – 4203 siūlomomis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis pastarajame įstatyme įvardinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai ir be teikiamu įstatymo projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo būtų laikomi vykdomaisiais dokumentais, vykdomais Civilio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-044 Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas“. Manytina, kad teismo posėdyje turėtų būti sprendžiamas privalomajame nurodyme nurodytų pasekmių taikymas skolininko atžvilgiu, o ne ,,privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimai“ ar ,,klausimas, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 4 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 dalies nuostatas. Nepritarti CPK 771¹ straipsnis rengtas pagal galiojantį CPK 771 straipsnį, numatantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. 771¹str. 2 dalies formuluotė paimta iš CPK 771 straipsnio 5 dalies – „Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas.“ CPK yra vientisas teisės aktas, todėl siekiant išlaikyti kodekso terminijos vienodumą, siūloma palikti kodekso pakeitimo projekte esančią formuluotę.
3.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-044 Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, ,,jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje“. Projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, privalomajame nurodyme nurodomas jo įvykdymo terminas. Tuo atveju, jeigu skolininkas privalomajame nurodyme nurodytu terminu neatliko jame nurodytų veiksmų, jis pažeidė įpareigojimą, t. y., jo neįvykdė. Todėl, svarstytina, ar nuostatą ,,antrą kartą ar daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus“ nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, kokie konkrečiai veiksmai turėtų būti atlikti, kad asmuo būtų laikomas antrą kartą ar daugiau kartų pažeidusiu privalomame nurodyme nustatytus terminus. Antra, nuoroda į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas skolininkui taikytinas poveikio priemones nėra tiksli, nes teikiamu projektu siūlomoje keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti tik vieną poveikio priemonę skolininkui – baudą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Nepritarti CPK 771¹ straipsnis rengtas pagal galiojantį 771 straipsnį, numatantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. Šiuo metu galiojančio CPK 771 str. 6 d. numatyta „6.
ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 5 dalyje.“. Taigi visos formuluotės ir terminija perimtos iš galiojančio straipsnio. 3.24 Antra, nuoroda į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas skolininkui taikytinas poveikio priemones nėra tiksli, nes teikiamu projektu siūlomoje keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti tik vieną poveikio priemonę skolininkui – baudą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Nepritarti CPK 771¹ straipsnis rengtas pagal galiojantį 771 straipsnį, numatantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. Šiuo metu galiojančio CPK 771 str. 6 d. numatyta „6. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 5 dalyje.“ CPK 771 str. 5 d. taip pat numatyta tik viena poveikio priemonė – bauda, tačiau šio straipsnio 6 d. taip pat kalbama apie priemones (ne priemonę). Taigi visos formuluotės ir terminija perimtos iš galiojančio CPK straipsnio. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-044 Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tuo atveju, kai privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui“. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta tik viena skolininkui taikytina priemonė – bauda, todėl neaišku, kokios konkrečiai kitos priemonės galėtų būti taikytinos juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.
Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar teismas vienu metu galėtų skirti baudą ir juridiniam asmeniui (skolininkui) ir juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui, ar bauda juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui galėtų būti skiriama tik tuomet, jeigu ji nebūtų skiriama pačiam juridiniam asmeniui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Nepritarti CPK 771¹ straipsnis rengtas pagal galiojantį 771 straipsnį, numatantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. Šiuo metu galiojančio CPK 771 str. 7 d. numatyta, kad „7. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.“ Taigi visos formuluotės ir terminija perimta iš galiojančio straipsnio. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-042 Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte bei projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 1 dalyje nurodytinas pilnas įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti 6.
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-045 Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog, įgyvendinant projekto nuostatas, reikės priimti jų įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl projekto 5 straipsnis turėtų būti papildytas pasiūlymu atitinkamoms valstybės institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Tam, kad institucijos turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo datos parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, minėtas pasiūlymas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti Projekto
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-04 Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį atlieka statybos valstybinę priežiūrą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Nepritarti CPK pakeitimo projektas rengtas kartu su Aplinkos ministerija ir Valstybine teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kurios yra atsakingos už šią sritį. 8. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-04-18
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
tarnyba 2016-04-08 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos prašymu atliko šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą:
1) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 28¹, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
(toliau – Statybų įstatymo pakeitimo projektas);
2) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4203;
3) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4204. Atlikę minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, nenustatėme, kad jais siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas korupcijai. Atlikus Statybų įstatymo pakeitimo projekto antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad minėtu teisės akto projekto 2 straipsniu siūlomos Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 23 straipsnio 24 dalies nuostatos, kurių paskirtis – užkirsti kelią neteisėtų statybų įteisinimui išvengiant atsakomybės (Statybų įstatyme nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimo ir kitų padarinių). Iš esmės pritardama šiems tikslams, Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad minėtų Statybų įstatymo pakeitimo projekto nuostatų įgyvendinimas bus konkretizuojamas įstatymo įgyvendinimą lydinčiajame teisės akte – statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau – Statybos techninis reglamentas). Dėl minėtos priežasties Statybų įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsniu siūlomomis Statybų įstatymo 23 straipsnio 24 dalies nuostatomis numatomas procedūras Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupciniu požiūriu įvertins savo iniciatyva, kada suinteresuotos institucijos parengs minėto teisės akto (Statybos techninio reglamento) pakeitimo projektą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Laima Boehler 2016-04-06 Perskaičiau spaudoje Prezidentės pasiūlytą projektą dėl nelegalių statybų. Griežta ir teisinga. Bet, pvz. aš, tapsiu bendraturčių savanaudiškumo įkaite. Paaiškinsiu, kodėl. 2013-10 pirkom 4-iese po ¼ poilsinio pastato dalį. Iš poilsinio pasidarėme gyvenamąjį namą ir nelegaliai prisistatėme. Esame 4-iese, visur reikia visų sutikimų, bet kiekvienas turim savų interesų, todėl legalizavimo reikalai stringa jau keletą metų. Norėdama pagreitinti įteisinimą, pati save apskundžiau Klaipėdos m. Statybos inspekcijai 2013 m. Deja, ir tai nepadėjo. Esu 75 m., norėčiau viską legalizuoti, deja, bendraturtės savanaudiškumas beribis. Priimdami tą įstatymą, pagalvokit apie tokius „nelegalus“ kaip aš. Nepritarti Įstatymais negalima sureguliuoti kiekvieno konkretaus atvejo. Bet kuriuo atveju asmuo, vykdydamas statybas nelegaliai tai daro sąmoningai suvokdamas, kad pažeidžia teisės aktus. Asmenims, kurie patys nurodys atlikę savavališkos statybos darbus, įstatymo projektu siūloma sumažinti įmoką už savavališką statybą per pusę. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Teisingumo ministerija 2016-04-112 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4204 (toliau – Projektas), teikia šis pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 587 straipsnį (vykdomieji dokumentai) nauju 10 punktu, į vykdomųjų dokumentų sąrašą įtraukiant privalomąjį nurodymą.
Atsižvelgus į tai, kad pagal galiojančios redakcijos CPK 587 straipsnio 10 punktą vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, siūlytume atsisakyti minėto pakeitimo, kadangi Projektą lydinčiajame keičiamame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11 13, 14 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-4203 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4203) siūloma įtvirtinti, kad privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai. Pritarti
ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnyje pateiktą privalomojo nurodymo sąvoką, privalomasis nurodymas savo esme yra teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas asmeniui per nustatytą terminą atlikti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodytus veiksmus. Taigi, minėtu nurodymu asmenys įpareigojami pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, įskaitant ir statinių nugriovimą, ir nugriautų statinių (jų dalių) atstatymą, tuo tarpu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje statybos valstybinę priežiūrą atliekančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) funkcijoms priskirta tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbų organizavimas nustatyta tvarka. Projekte, taip pat keičiamame Įstatymo projekte Nr.
XIIP-4203 nėra siūloma nustatyti, kas turi pareigą organizuoti statinių (jų dalių) atstatymo darbus pagal privalomąjį nurodymą tais atvejais, jeigu asmenys piktybiškai vengs jį vykdyti ir teismo taikytos sankcijos – procesinės baudos vykdymo proceso veiksmingumui neturės įtakos. Praktikoje, antstoliams vykdant teismo sprendimus, kuriais asmenys įpareigoti atstatyti neteisėtai nugriautas statinio dalis, Inspekcija neorganizuoja šių darbų atlikimo motyvuodama tuo, kad to daryti neįpareigoja įstatymai; teismuose vyksta ginčai, sprendimų vykdymo procesai užtrunka (sustabdomi). Tokio pobūdžio bylą šiuo metu nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis bus skelbiama 2016 m. gegužės 6 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-259-219/2016). Manytina, kad Inspekcija nustatyta tvarka vykdymo procese turėtų organizuoti ne tik statinių griovimo, bet ir statinių, jų dalių atstatymo darbus. Atsižvelgus į tai, tikslinga atitinkamomis nuostatomis papildyti Įstatymo projektą Nr. XIIP-4203. Nepritarti Būtina priminti, kad įstatymo leidėjas nustato statybos valstybinės priežiūros apimtis. Tais atvejais, kai Inspekcija negali priverstinai įvykdyti teismo sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo atsakovo (skolininko) lėšomis, Inspekcijos statybos valstybinės priežiūros funkcijos vykdymas apsiriboja ikiteisminių savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų atlikimu, ieškinio dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo teikimu, teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto teikimu antstoliui ir, vadovaujantis CPK, dalyvavimu vykdymo procese išieškotojo teisėmis. Asmenys, kurių teisėti interesai pažeidžiami dėl statybos padarinių nešalinimo, gali ginti savo pažeistas teises privačia tvarka, teikdami ieškinius teismams. Paminėtina, kad už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 245 str.
Tai, kad Inspekcija negali už skolininką pašalinti visų statybos rūšių padarinių, nepaneigia Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, pagrindinės funkcijos. Atkreiptinas dėmesys, kad yra įvairių teismų sprendimų, kurių už skolininką negali įvykdyti išieškotojas. Teismo sprendimo įvykdymo naštos perkėlimas išieškotojui iš esmės paneigtų paties civilinio proceso esmę, „laimėjusios“ šalies interesų pusiausvyros principą. Didelė tikimybė, kad jei visus įpareigojimus šalinti statybos padarinius bus įpareigota Inspekcija, skolininkai (atsakovai) dar labiau piktnaudžiaus savo procesine padėtimi, kadangi šiems nereikės savo iniciatyva atlikti aktyvių veiksmų vykdant teismo sprendimus. Manytina, kad tai visiškai neatitinka CPK 18 str. įtvirtinto teismų sprendimų privalomumo principo bei minėto proceso šalių interesų pusiausvyros principo – laimėjusi šalis (ieškovas) taptų iš esmės pralaimėjusia šalimi, turinčia visais atvejais (jei to nepadaro skolininkas) vykdyti teismo sprendimą, sutelkti valstybės laiko ir finansinius resursus. 1.3. Teisingumo ministerija
papildyti CPK nauju 771¹straipsniu, pastarojo 1 dalyje siūloma įtvirtinti: ,,Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.“ Manytina, kad kreipdamasis į teismą antstolis turėtų kartu pateikti ir prašymą, jame nurodydamas kreipimosi į teismą tikslą, t. y., esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms, teismo prašyti taikyti įstatyme ar vykdomajame dokumente nurodytas pasekmes (skirti baudas privalomojo nurodymo nevykdantiems asmenims ir kt.).
Nepritarti CPK 771¹ straipsnis kurtas pagal galiojantį CPK 771 straipsnį, numatantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. Nurodyta 771¹straipsnio 1 dalies formuluotė paimta iš CPK 771 straipsnio 1 dalies – „ Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.“ CPK teisinės technikos požiūriu yra vientisas teisės aktas, todėl siekiant išlaikyti kodekso terminijos vienodumą, siūloma palikti kodekso pakeitimo projekte esančią formuluotę. Praktikoje antstoliai, taikydami šiuo metu galiojantį CPK 771 str., su problemomis, ko prašyti teismo, paprastai nesusiduria, be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, antstolio prašymas teismo nesaisto. 1.4. Teisingumo ministerija
metais surašytų 462 savavališkos statybos aktų, net 43 procentai surašyti dėl gyvenamosios paskirties statinių.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad privalomasis nurodymas nugriauti statinį turėtų būti pateikiamas antstoliui vykdyti tik tuo atveju, jeigu griautiname statinyje asmenys negyvena, priešingu atveju, iki pateikimo vykdyti antstoliams privalomąjį nurodymą nugriauti statinį, siekiant operatyvaus ir ekonomiško vykdymo proceso, turėtų būti išspręstas asmenų iškeldinimo iš griautinų pastatų klausimas įstatyme nustatyta tvarka. Praktikoje žinomi atvejai, kuomet teismai priima sprendimus nugriauti statinį, tačiau griautinuose statiniuose asmenys gyvena, tai riboja galimybes antstoliams operatyviai vykdyti sprendimus. Nepritarti Iškeldinimo klausimai sprendžiami Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimuose. Tokie klausimai nėra aptariamo projektų (-ų) dalykas. Neteisinga manyti, kad antstolis negali atlikti būtinųjų vykdymo veiksmų, reikalingų priverstinai griauti statinį, jeigu jame gyvena asmenys. Antstolis, gavęs privalomąjį nurodymą vykdyti, privalės atlikti CPK 771¹ nurodytus veiksmus. Teismas pagal antstolio prašymą gali taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes (leisti griauti Inspekcijai) arba/ir paskirti baudą. Vadinasi, teismas nebūtinai priims sprendimą taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes - skolininkas, paskyrus jam baudą, bus motyvuojamas pats vykdyti nurodymą. Kita vertus, net ir situacija, kai asmenys dar neiškeldinti (jei iškeldinti reikia), nesudaro kliūčių taikyti nurodyme nurodytų pasekmių (leisti griauti Inspekcijai). Tiesiog antstolis vėliau, matydamas poreikį, sustabdys vykdymo veiksmus iki iškeldinimo (taip realiai vyksta praktikoje). Teismo taikomos priemonės (kurių prašo antstolis) motyvuoja asmenis pačius įvykdyti nurodymus, todėl iškeldinimo procedūros gali tapti net ir nereikalingos.
Atkreiptinas dėmesys, kad nutartys dėl pasekmių taikymo, baudų skyrimo, gali būti skundžiamos, o tai dar prailgina priverstinio vykdymo procesą. Taigi, priešingai nei teigiama rašte, privalomojo nurodymo neteikimas vykdyti, kol nebus išspęstas iškeldinimo klausimas, kaip tik nebūtų suderinamas su proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais. 1.5. Teisingumo ministerija
privalomus nurodymus. Aiškinamajame rašte pažymima, kad teismai neskiria CPK numatytų baudų už sprendimų, kuriais asmenys įpareigoti pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą, tačiau CPK 771¹ straipsnyje siūloma numatyti galimybę skirti baudas asmenims už privalomų nurodymų nevykdymą. Pažymėtina, kad pagal antstolių veiklos statistiką, antstoliai išieško apie 30 procentų išieškotinų sumų, todėl nedidelė tikimybė, kad baudų skyrimas aptariamos kategorijos vykdomųjų dokumentų vykdymo procese bus veiksminga priemonė, užtikrinanti efektyvų teismo sprendimų ir privalomų nurodymų vykdymą. Be to, CPK 771¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė skirti skolininkui baudas net ir tais atvejais, jeigu skolininkas antrą ir daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrins efektyvaus vykdymo proceso, todėl tikslinga įtvirtinti, kiek kartų teismas gali skirti baudą privalomojo nurodymo nevykdantiems asmenims. Taip pat manytume, kad tikslinga Projekte aiškiai apibrėžti (atriboti), kuriais atvejais privalomajame nurodyme yra nurodomos jo neįvykdymo pasekmės, kuriais atvejais neįvykdymo pasekmės gali būti nenurodomos.
Nepritarti CPK 771¹ straipsnis kurtas pagal galiojantį CPK 771 straipsnį, numatantį sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką. Galiojančiame CPK 771 str. nėra numatyta, kiek kartų galima skirti baudas už teismo įpareigojimo nevykdymą. Teismai laisvi priimti sprendimus vadovaudamiesi konkrečiomis aplinkybėmis konkrečioje byloje ir tai sėkmingai daroma praktikoje - matydami, kad netikslinta skirti baudą, teismai jos neskiria (pvz., skiria įspėjimą, atideda vykdymo terminą, jei skolininkas to prašo ir pan.). Kita vertus, jei skolininkas, pvz., du kartus sumokėjęs teismo paskirtą baudą, vis tiek nevykdo nurodymo, tikslinga paskirti jam ir trečią (didesnę) baudą, kuri skatintų vykdyti nurodymą, ir taip pasiekti projekte numatytus tikslus. Netikslinga riboti teismų diskrecijos ir nustatyti griežtas taisykles nevertinant bylos aplinkybių (skolininko turtinės padėties, paskirtos baudos efektyvumo, jos išieškojimo aplinkybių ir kt.). Be to, šiandieninė praktika rodo, kad teisinis reguliavimas, kai skolininkai už privalomųjų nurodymų nevykdymą tol, kol tuos nurodymus už juos įvykdys Inspekcija, nesulaukia iš esmės jokių sankcijų, yra ydingas. Rašte nurodoma projekto aiškinamojo rašto frazė, kad teismai neskiria baudų už sprendimų, kuriais asmenys įpareigoti pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą, šiame kontekste yra netiksli, nes ta fraze turėta minty, kad teismai baudų neskiria dėl ydingo teisinio reguliavimo. Projekte yra nurodyta, kokiais atvejais privalomajame nurodyme nurodomos jo neįvykdymo pasekmės (Inspekcijos teisė griauti statinį): Priežiūros įstatymo 11 str. 7 d. (nauja siūloma dalis), 14 str. 3 d. (nauja siūloma dalis), 14 str. 9 d. 1.6.
nauju 771¹ straipsniu, kuriame teisinis reguliavimas iš esmės tapatus CPK 771 straipsnyje nustatytam teisniam reguliavimui. Nepritarti Bandyta dėti į vieną straipsnį, tačiau straipsnis tokiu atveju tampa gremėzdiškas ir nelabai aiškus. 1.7. Teisingumo ministerija 2016-04-11 Atsižvelgdami į tai, kad siūlomais CPK pakeitimais siekiama spręsti aktualias savavališkos statybos padarinių šalinimo problemas, manytume, kad Projektą būtų tikslinga apsvarstyti Civilinio proceso kodekso priežiūros komitete, todėl būtume dėkingi, jeigu ateityje nagrinėdami visuomenei svarbius ir sudėtingus klausimus, rastumėte galimybę suteikti laiko juos apsvarstyti minėtame komitete. Pritarti Civilinio proceso kodekso priežiūros komitetas, nusprendęs apsvarstyti projektą, savo išvadas gali pateikti Seimui Seimo statuto nustatyta tvarka ir terminais. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo narys Algimantas Salamakinas 2016-05-09 Argumentai: vykdant teismo sprendimus arba privalomuosius nurodymus (pagal siūlomą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo projektą) dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kai priverstinai griaunamas statinys ar ardoma jo dalis, dažnai pasitaiko atvejų, kuomet griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra statytojui ar kitiems asmenims priklausančio turto. Šiuo metu nėra tiksliai reglamentuota tokio turto saugojimo, aprašymo, įkainojimo ir perdavimo tvarka. Civilinio proceso kodekso 766 straipsnyje numatyta tik iškeldinamo asmens turto apsaugos tvarka.
Manytina, kad šiame straipsnyje numatyta tvarka tinkama ir griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje esančio turto apsaugai užtikrinti, tačiau vykdymo procese antstoliai ne visada vadovaujasi teisės analogija, kadangi įstatymas tiesiogiai to nenumato. Pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo, kokius vykdymo veiksmus turėtų atlikti antstoliai, kai priverstinai griaunamas statinys ar ardoma jo dalis, o griautiname statinyje arba ardytinoje jo dalyje yra turto, būtina įstatymu įtvirtinti nuorodą į Civilinio proceso kodekso 766 straipsnį. Siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu projektą Nr. XIIP-4204, numatant ir Civilinio proceso kodekso papildymą nauju 771² straipsniu: „771² straipsnis. Griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje esančio turto apsauga Jeigu vykdant teismo sprendimus ar privalomuosius nurodymus dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto ir skolininkas jo nepasiima, toks turtas saugomas (aprašomas, įkainojamas, perduodamas) ir realizuojamas šio Kodekso 766 straipsnyje nustatyta tvarka. “
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir šioje išvadoje nurodytus Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2016-05-115 Argumentai: Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Teisės departamento 6 pastabą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Balsavimo rezultatai: 8 už;
Salamakinas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Stasys Šedbaras, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius; komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė; komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos prezidentės patarėjai: Gabija Grigaitė, Edita Kriščiūnienė, Laimis Gelažius;
Teisingumo ministerijos atstovas Igor Golubajev; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai: Julius Raškauskas, Aistė Pupinytė 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-04)2 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso 587 straipsnio 10 punkte siūloma nustatyti, kad vykdomasis dokumentas yra ,,Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai“.
Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-4203 (toliau – projektas reg. Nr. XIIP-4203)
įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodytas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai, aukščiau minėtuoju įstatymo projektu siūloma įtvirtinti ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje ir 14 straipsnio 8 dalyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu reg. Nr. XIIP-4203 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ne visi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyti privalomieji nurodymai būtų laikomi vykdomaisiais dokumentais, vykdomais Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgus į aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 587 straipsnio papildymas nauja 10 dalimi nėra perteklinis, nes vadovaujantis galiojančiomis keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkto nuostatomis bei projektu reg. Nr.
Nr. XIIP – 4203 siūlomomis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis pastarajame įstatyme įvardinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai ir be teikiamu įstatymo projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo būtų laikomi vykdomaisiais dokumentais, vykdomais Civilio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pritarti Siūlytina atsisakyti Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio keitimo. 2. Teisingumo ministerija (2016-05-02)2 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4204 (toliau
straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-4203 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4203) siūloma įtvirtinti, kad privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai. Pritarti Siūlytina atsisakyti Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio keitimo. 3. Teisingumo ministerija (2016-05-02) 2.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnyje pateiktą privalomojo nurodymo sąvoką, privalomasis nurodymas savo esme yra teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas asmeniui per nustatytą terminą atlikti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodytus veiksmus. Taigi, minėtu nurodymu asmenys įpareigojami pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, įskaitant ir statinių nugriovimą, ir nugriautų statinių (jų dalių) atstatymą, tuo tarpu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje statybos valstybinę priežiūrą atliekančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) funkcijoms priskirta tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbų organizavimas nustatyta tvarka. Projekte, taip pat keičiamame Įstatymo projekte Nr. XIIP-4203 nėra siūloma nustatyti, kas turi pareigą organizuoti statinių (jų dalių) atstatymo darbus pagal privalomąjį nurodymą tais atvejais, jeigu asmenys piktybiškai vengs jį vykdyti ir teismo taikytos sankcijos – procesinės baudos vykdymo proceso veiksmingumui neturės įtakos. Praktikoje, antstoliams vykdant teismo sprendimus, kuriais asmenys įpareigoti atstatyti neteisėtai nugriautas statinio dalis, Inspekcija neorganizuoja šių darbų atlikimo motyvuodama tuo, kad to daryti neįpareigoja įstatymai; teismuose vyksta ginčai, sprendimų vykdymo procesai užtrunka (sustabdomi). Tokio pobūdžio bylą šiuo metu nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis bus skelbiama 2016 m. gegužės 6 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-259-219/2016). Manytina, kad Inspekcija nustatyta tvarka vykdymo procese turėtų organizuoti ne tik statinių griovimo, bet ir statinių, jų dalių atstatymo darbus.
Atsižvelgus į tai, tikslinga atitinkamomis nuostatomis papildyti Įstatymo projektą Nr. XIIP-4203. Nepritarti Inspekcija negali už pažeidėją pašalinti visų savavališkos statybos rūšių padarinių valstybės lėšomis, nes visų pirma, tokiu būdu būtų paneigta pati civilinio proceso esmė ir fundamentalūs civilinio proceso principai, t. y. teismų sprendimų privalomumas bei proceso šalių interesų pusiausvyra – laimėjusi šalis (ieškovas) taptų iš esmės pralaimėjusia šalimi, turinčia visais atvejais (jei to nepadaro skolininkas) vykdyti teismo sprendimą. Visų antra, statinių ar jų dalių atstatymo darbai pareikalautų didelių valstybės laiko ir svarbiausia, finansinių resursų, kurie po to priverstinai turėtų būti išieškomi iš kaltųjų asmenų, o tai vėlgi pareikalautų nė vienos valstybės institucijos papildomų resursų, nes jei pažeidėjas nevykdo teismų sprendimų, manytina, kad valstybės patirtos išlaidos dėl atstatymo taip pat turės būti išieškomos priverstinai. 4. TTKB vedėja Dalia Komparskienė3 Projekto nuostatos derintinos su kitu CPK pakeitimo projektu XIIP-3551, kuriuo siūlomas keisti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas baudos dydis – 300 vietoj 289 eurų. Pritarti
nustatyti 300 eurų baudą
(2016-05-02)4
straipsniu, kuriame teisinis reguliavimas iš esmės tapatus CPK 771 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui. Atsižvelgdami į tai, kad siūlomais CPK pakeitimais siekiama spręsti aktualias savavališkos statybos padarinių šalinimo problemas, manytume, kad Projektą būtų tikslinga apsvarstyti Civilinio proceso kodekso priežiūros komitete, todėl būtume dėkingi, jeigu ateityje nagrinėdami visuomenei svarbius ir sudėtingus klausimus, rastumėte galimybę suteikti laiko juos apsvarstyti minėtame komitete.
Pritarti Siūlytina atsisakyti atskiro 771¹ straipsnio ir jame nustatytą reguliavimą perkelti į 771 straipsnį. 6. Teisingumo ministerija (2016-05-02)4
3Projekto 4 straipsnyje, kuriuo siūloma papildyti CPK nauju 771¹straipsniu,
pastarojo 1 dalyje siūloma įtvirtinti: ,,Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.“ Manytina, kad kreipdamasis į teismą antstolis turėtų kartu pateikti ir prašymą, jame nurodydamas kreipimosi į teismą tikslą, t. y., esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms, teismo prašyti taikyti įstatyme ar vykdomajame dokumente nurodytas pasekmes (skirti baudas privalomojo nurodymo nevykdantiems asmenims ir kt.). Pritarti iš dalies Siūlytina atsisakyti atskiro 771¹ straipsnio ir jame nustatytą reguliavimą perkelti į 771 straipsnį. 7. Teisingumo ministerija (2016-05-02)4
statybos aktų, net 43 procentai surašyti dėl gyvenamosios paskirties statinių.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad privalomasis nurodymas nugriauti statinį turėtų būti pateikiamas antstoliui vykdyti tik tuo atveju, jeigu griautiname statinyje asmenys negyvena, priešingu atveju, iki pateikimo vykdyti antstoliams privalomąjį nurodymą nugriauti statinį, siekiant operatyvaus ir ekonomiško vykdymo proceso, turėtų būti išspręstas asmenų iškeldinimo iš griautinų pastatų klausimas įstatyme nustatyta tvarka. Praktikoje žinomi atvejai, kuomet teismai priima sprendimus nugriauti statinį, tačiau griautinuose statiniuose asmenys gyvena, tai riboja galimybes antstoliams operatyviai vykdyti sprendimus. Pritarti iš dalies Teismo keliu asmenų iškeldinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik ne savavališkai pastatytų (pavyzdžiui, turint statybos leidimą, bet pastačius su tam tikrais neatitikimais) statinių atvejais, nes savavališkai pastatytuose statiniuose gyvenantys asmenys juose gyvena neteisėtai ir jų iškeldinimo klausimams spręsti neturėtų būti taikomos tokios pačios taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad statybų be statybos leidimų atvejai sudaro didžiąją dalį vykdomųjų bylų, siūlytina papildyti įstatymo projektą nauju 771¹ straipsniu, kuriame nustatyti nuostatas dėl griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje esančių kliūčių pašalinimo ir juose esančio turto apsaugos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-04)4
kodekso 771¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas“.
Manytina, kad teismo posėdyje turėtų būti sprendžiamas privalomajame nurodyme nurodytų pasekmių taikymas skolininko atžvilgiu, o ne ,,privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimai“ ar ,,klausimas, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 4 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti iš dalies Siūlytina atsisakyti atskiro 771¹ straipsnio ir jame nustatytą reguliavimą perkelti į 771 straipsnį. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-04)4
kodekso 771¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, ,,jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje“. Projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, privalomajame nurodyme nurodomas jo įvykdymo terminas. Tuo atveju, jeigu skolininkas privalomajame nurodyme nurodytu terminu neatliko jame nurodytų veiksmų, jis pažeidė įpareigojimą, t. y., jo neįvykdė. Todėl, svarstytina, ar nuostatą ,,antrą kartą ar daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus“ nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, kokie konkrečiai veiksmai turėtų būti atlikti, kad asmuo būtų laikomas antrą kartą ar daugiau kartų pažeidusiu privalomame nurodyme nustatytus terminus. Antra, nuoroda į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas skolininkui taikytinas poveikio priemones nėra tiksli, nes teikiamu projektu siūlomoje keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti tik vieną poveikio priemonę skolininkui – baudą.
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti iš dalies Siūlytina atsisakyti atskiro 771¹ straipsnio ir jame nustatytą reguliavimą perkelti į 771 straipsnį. 10. Teisingumo ministerija (2016-05-02)4
procesinių baudų skyrimo vykdant privalomus nurodymus. Aiškinamajame rašte pažymima, kad teismai neskiria CPK numatytų baudų už sprendimų, kuriais asmenys įpareigoti pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą, tačiau CPK 771¹ straipsnyje siūloma numatyti galimybę skirti baudas asmenims už privalomų nurodymų nevykdymą. Pažymėtina, kad pagal antstolių veiklos statistiką, antstoliai išieško apie 30 procentų išieškotinų sumų, todėl nedidelė tikimybė, kad baudų skyrimas aptariamos kategorijos vykdomųjų dokumentų vykdymo procese bus veiksminga priemonė, užtikrinanti efektyvų teismo sprendimų ir privalomų nurodymų vykdymą. Be to, CPK 771¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė skirti skolininkui baudas net ir tais atvejais, jeigu skolininkas antrą ir daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrins efektyvaus vykdymo proceso, todėl tikslinga įtvirtinti, kiek kartų teismas gali skirti baudą privalomojo nurodymo nevykdantiems asmenims. Taip pat manytume, kad tikslinga Projekte aiškiai apibrėžti (atriboti), kuriais atvejais privalomajame nurodyme yra nurodomos jo neįvykdymo pasekmės, kuriais atvejais neįvykdymo pasekmės gali būti nenurodomos. Pritarti iš dalies Siūlytina atsisakyti atskiro 771¹ straipsnio ir jame nustatytą reguliavimą perkelti į 771 straipsnį. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-04)4 4.
Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tuo atveju, kai privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui“. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta tik viena skolininkui taikytina priemonė – bauda, todėl neaišku, kokios konkrečiai kitos priemonės galėtų būti taikytinos juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar teismas vienu metu galėtų skirti baudą ir juridiniam asmeniui (skolininkui) ir juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui, ar bauda juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui galėtų būti skiriama tik tuomet, jeigu ji nebūtų skiriama pačiam juridiniam asmeniui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Pritarti iš dalies Siūlytina atsisakyti atskiro 771¹ straipsnio ir jame nustatytą reguliavimą perkelti į 771 straipsnį. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-04)24
dalimi keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte bei projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 1 dalyje nurodytinas pilnas įstatymo pavadinimas, t. y., įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-04)5
nurodyta, jog, įgyvendinant projekto nuostatas, reikės priimti jų įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl projekto 5 straipsnis turėtų būti papildytas pasiūlymu atitinkamoms valstybės institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus.
Tam, kad institucijos turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo datos parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, minėtas pasiūlymas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-04)
7Atsižvelgiant į tai,
kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį atlieka statybos valstybinę priežiūrą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Nepritarti CPK pakeitimo projektas rengtas kartu su Valstybine teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Be to, projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 15. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2016-04-11) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos prašymu atliko šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą:
Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 28¹, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4202 (toliau – Statybų įstatymo pakeitimo projektas);
Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.
Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4204. Atlikę minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, nenustatėme, kad jais siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas korupcijai. Atlikus Statybų įstatymo pakeitimo projekto antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad minėtu teisės akto projekto 2 straipsniu siūlomos Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 23 straipsnio 24 dalies nuostatos, kurių paskirtis – užkirsti kelią neteisėtų statybų įteisinimui išvengiant atsakomybės (Statybų įstatyme nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimo ir kitų padarinių). Iš esmės pritardama šiems tikslams, Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad minėtų Statybų įstatymo pakeitimo projekto nuostatų įgyvendinimas bus konkretizuojamas įstatymo įgyvendinimą lydinčiajame teisės akte – statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau – Statybos techninis reglamentas). Dėl minėtos priežasties Statybų įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsniu siūlomomis Statybų įstatymo 23 straipsnio 24 dalies nuostatomis numatomas procedūras Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupciniu požiūriu įvertins savo iniciatyva, kada suinteresuotos institucijos parengs minėto teisės akto (Statybos techninio reglamento) pakeitimo projektą. Pritarti
Boehler (2016-04-06) Perskaičiau spaudoje Prezidentės pasiūlytą projektą dėl nelegalių statybų. Griežta ir teisinga. Bet, pvz. aš, tapsiu bendraturčių savanaudiškumo įkaite. Paaiškinsiu, kodėl. 2013-10 pirkom 4-iese po ¼ poilsinio pastato dalį. Iš poilsinio pasidarėme gyvenamąjį namą ir nelegaliai prisistatėme.
Esame 4-iese, visur reikia visų sutikimų, bet kiekvienas turim savų interesų, todėl legalizavimo reikalai stringa jau keletą metų. Norėdama pagreitinti įteisinimą, pati save apskundžiau Klaipėdos m. Statybos inspekcijai 2013 m. Deja, ir tai nepadėjo. Esu 75 m., norėčiau viską legalizuoti, deja, bendraturtės savanaudiškumas beribis. Priimdami tą įstatymą, pagalvokit apie tokius „nelegalus“ kaip aš. Nepritarti Įstatymais negalima sureguliuoti kiekvieno konkretaus atvejo. Tačiau asmenims, kurie patys nurodys atlikę savavališkos statybos darbus, kartu teikiamu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projektu siūloma sumažinti įmoką už savavališką statybą per pusę. 17. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2016-04-18)
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komitetonuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo narys Algimantas Salamakinas (2016-05-09)5 N Argumentai: Vykdant teismo sprendimus arba privalomuosius nurodymus (pagal siūlomą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo projektą) dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kai priverstinai griaunamas statinys ar ardoma jo dalis, dažnai pasitaiko atvejų, kuomet griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra statytojui ar kitiems asmenims priklausančio turto. Šiuo metu nėra tiksliai reglamentuota tokio turto saugojimo, aprašymo, įkainojimo ir perdavimo tvarka. Civilinio proceso kodekso 766 straipsnyje numatyta tik iškeldinamo asmens turto apsaugos tvarka.
Manytina, kad šiame straipsnyje numatyta tvarka tinkama ir griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje esančio turto apsaugai užtikrinti, tačiau vykdymo procese antstoliai ne visada vadovaujasi teisės analogija, kadangi įstatymas tiesiogiai to nenumato. Pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo, kokius vykdymo veiksmus turėtų atlikti antstoliai, kai priverstinai griaunamas statinys ar ardoma jo dalis, o griautiname statinyje arba ardytinoje jo dalyje yra turto, būtina įstatymu įtvirtinti nuorodą į Civilinio proceso kodekso 766 straipsnį. Siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu projektą Nr. XIIP-4204, numatant ir Civilinio proceso kodekso papildymą nauju 771² straipsniu:
„771² straipsnis. Griautiname statinyje ar ardytinoje jo
dalyje esančio turto apsauga Jeigu vykdant teismo sprendimus ar privalomuosius nurodymus dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto ir skolininkas jo nepasiima, toks turtas saugomas (aprašomas, įkainojamas, perduodamas) ir realizuojamas šio Kodekso
Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma pritarti pasiūlymui atsisakyti atskiro 771¹ straipsnio, o jame dėstytą reguliavimą perkelti į 771 straipsnį, ir į tai, kad siūloma pritarti 7 pastabai, tobulinant projektą Seimo nario siūlomas 771²straipsnio turinys turėtų būti dėstomas 771¹ straipsnio 2 dalimi. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2016-05-11) * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir šioje išvadoje nurodytus Komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. 2. Aplinkos apsaugos komitetas (2016-05-11)5 Argumentai: Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Teisės departamento 6 pastabą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti pagal pastabas, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už
nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
APSAUGOS komitetas
Saudargas, kiti Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Edita Kriščiūnienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkė Laura Nalivaikienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos l. e. Teisės skyriaus vedėjo pareigas Julius Raškauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. PP. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-042
straipsniu keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte siūloma nustatyti, kad vykdomasis dokumentas yra ,,Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-4203 (toliau – projektas reg. Nr.
Nr. XIIP-4203)
įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodytas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai, aukščiau minėtuoju įstatymo projektu siūloma įtvirtinti ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje ir 14 straipsnio 8 dalyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu reg. Nr. XIIP-4203 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ne visi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyti privalomieji nurodymai būtų laikomi vykdomaisiais dokumentais, vykdomais Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgus į aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 587 straipsnio papildymas nauja 10 dalimi nėra perteklinis, nes vadovaujantis galiojančiomis keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkto nuostatomis bei projektu reg. Nr. XIIP –
įstatymo nuostatomis pastarajame įstatyme įvardinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai ir be teikiamu įstatymo projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo būtų laikomi vykdomaisiais dokumentais, vykdomais Civilio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pritarti Komiteto patobulintame projekte XIIP-4204(2) atsisakoma Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 587 straipsnio keitimo. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-044 (771¹) Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas“. Manytina, kad teismo posėdyje turėtų būti sprendžiamas privalomajame nurodyme nurodytų pasekmių taikymas skolininko atžvilgiu, o ne ,,privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimai“ ar ,,klausimas, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 4 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti iš dalies CPK 771¹ straipsnį išdėstyti kaip nurodyta Komiteto 3 pasiūlyme (žr. 7.2 punktą). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-044 (771¹) Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, ,,jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje“. Projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, privalomajame nurodyme nurodomas jo įvykdymo terminas. Tuo atveju, jeigu skolininkas privalomajame nurodyme nurodytu terminu neatliko jame nurodytų veiksmų, jis pažeidė įpareigojimą, t. y., jo neįvykdė. Todėl, svarstytina, ar nuostatą ,,antrą kartą ar daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus“ nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, kokie konkrečiai veiksmai turėtų būti atlikti, kad asmuo būtų laikomas antrą kartą ar daugiau kartų pažeidusiu privalomame nurodyme nustatytus terminus.
Antra, nuoroda į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas skolininkui taikytinas poveikio priemones nėra tiksli, nes teikiamu projektu siūlomoje keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti tik vieną poveikio priemonę skolininkui – baudą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Antra, nuoroda į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas skolininkui taikytinas poveikio priemones nėra tiksli, nes teikiamu projektu siūlomoje keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti tik vieną poveikio priemonę skolininkui – baudą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti iš dalies CPK 771¹ straipsnį išdėstyti kaip nurodyta Komiteto 3 pasiūlyme (žr. 7.2 punktą). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-044 (771¹) Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tuo atveju, kai privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui“. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta tik viena skolininkui taikytina priemonė – bauda, todėl neaišku, kokios konkrečiai kitos priemonės galėtų būti taikytinos juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.
Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar teismas vienu metu galėtų skirti baudą ir juridiniam asmeniui (skolininkui) ir juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui, ar bauda juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui galėtų būti skiriama tik tuomet, jeigu ji nebūtų skiriama pačiam juridiniam asmeniui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Pritarti iš dalies CPK 771¹ straipsnį išdėstyti kaip nurodyta Komiteto 3 pasiūlyme (žr. 7.2 punktą). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-042
keičiamo kodekso 587 straipsnio 10 punkte bei projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 771¹ straipsnio 1 dalyje nurodytinas pilnas įstatymo pavadinimas, t. y. įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti iš dalies Komiteto patobulintame projekte XIIP-4204(2) atsisakoma CPK 587 straipsnio keitimo. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-045 Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog, įgyvendinant projekto nuostatas, reikės priimti jų įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl projekto 5 straipsnis turėtų būti papildytas pasiūlymu atitinkamoms valstybės institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Tam, kad institucijos turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo datos parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, minėtas pasiūlymas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti iš dalies Projekto 5 straipsnį išdėstyti kaip nurodyta Komiteto 4 pasiūlyme (Žr. 7.2 punktą.) 7.
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-04 Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį atlieka statybos valstybinę priežiūrą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Nepritarti CPK pakeitimo projektas rengtas kartu su Aplinkos ministerija ir Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kurios yra atsakingos už šią sritį. 8. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-04-18
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
tarnyba 2016-04-08 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos prašymu atliko šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą:
1) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 28¹, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4202 (toliau – Statybų įstatymo pakeitimo projektas);
2) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4203;
3) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4204. Atlikę minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, nenustatėme, kad jais siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas korupcijai.
Atlikus Statybų įstatymo pakeitimo projekto antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad minėtu teisės akto projekto 2 straipsniu siūlomos Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 23 straipsnio 24 dalies nuostatos, kurių paskirtis – užkirsti kelią neteisėtų statybų įteisinimui išvengiant atsakomybės (Statybų įstatyme nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimo ir kitų padarinių). Iš esmės pritardama šiems tikslams, Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad minėtų Statybų įstatymo pakeitimo projekto nuostatų įgyvendinimas bus konkretizuojamas įstatymo įgyvendinimą lydinčiajame teisės akte – statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau – Statybos techninis reglamentas). Dėl minėtos priežasties Statybų įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsniu siūlomomis Statybų įstatymo 23 straipsnio 24 dalies nuostatomis numatomas procedūras Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupciniu požiūriu įvertins savo iniciatyva, kada suinteresuotos institucijos parengs minėto teisės akto (Statybos techninio reglamento) pakeitimo projektą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Sstr. Sstr. d. Pp. Laima Boehler 2016-04-06 Perskaičiau spaudoje Prezidentės pasiūlytą projektą dėl nelegalių statybų. Griežta ir teisinga. Bet, pvz. aš, tapsiu bendraturčių savanaudiškumo įkaite. Paaiškinsiu, kodėl. 2013-10 pirkom 4-iese po ¼ poilsinio pastato dalį. Iš poilsinio pasidarėme gyvenamąjį namą ir nelegaliai prisistatėme. Esame 4-iese, visur reikia visų sutikimų, bet kiekvienas turim savų interesų, todėl legalizavimo reikalai stringa jau keletą metų.
Norėdama pagreitinti įteisinimą, pati save apskundžiau Klaipėdos m. Statybos inspekcijai 2013 m. Deja, ir tai nepadėjo. Esu 75 m., norėčiau viską legalizuoti, deja, bendraturtės savanaudiškumas beribis. Priimdami tą įstatymą, pagalvokit apie tokius „nelegalus“ kaip aš. Nepritarti Įstatymais negalima sureguliuoti kiekvieno konkretaus atvejo. Bet kuriuo atveju asmuo, vykdydamas statybas nelegaliai tai daro sąmoningai suvokdamas, kad pažeidžia teisės aktus. Asmenims, kurie patys nurodys atlikę savavališkos statybos darbus, įstatymo projektu siūloma sumažinti įmoką už savavališką statybą per pusę. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Sstr. Sstr. d. Pp. 1.1. Teisingumo ministerija 2016-04-112
Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4204 (toliau – Projektas), teikia šis pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 587 straipsnį (vykdomieji dokumentai) nauju 10 punktu, į vykdomųjų dokumentų sąrašą įtraukiant privalomąjį nurodymą. Atsižvelgus į tai, kad pagal galiojančios redakcijos CPK 587 straipsnio 10 punktą vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, siūlytume atsisakyti minėto pakeitimo, kadangi Projektą lydinčiajame keičiamame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11 13, 14 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-4203 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIP-4203) siūloma įtvirtinti, kad privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai. Pritarti Komiteto patobulintame projekte
valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnyje pateiktą privalomojo nurodymo sąvoką, privalomasis nurodymas savo esme yra teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas asmeniui per nustatytą terminą atlikti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodytus veiksmus. Taigi, minėtu nurodymu asmenys įpareigojami pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, įskaitant ir statinių nugriovimą, ir nugriautų statinių (jų dalių) atstatymą, tuo tarpu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje statybos valstybinę priežiūrą atliekančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) funkcijoms priskirta tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbų organizavimas nustatyta tvarka. Projekte, taip pat keičiamame Įstatymo projekte Nr. XIIP-4203 nėra siūloma nustatyti, kas turi pareigą organizuoti statinių (jų dalių) atstatymo darbus pagal privalomąjį nurodymą tais atvejais, jeigu asmenys piktybiškai vengs jį vykdyti ir teismo taikytos sankcijos – procesinės baudos vykdymo proceso veiksmingumui neturės įtakos. Praktikoje, antstoliams vykdant teismo sprendimus, kuriais asmenys įpareigoti atstatyti neteisėtai nugriautas statinio dalis, Inspekcija neorganizuoja šių darbų atlikimo motyvuodama tuo, kad to daryti neįpareigoja įstatymai; teismuose vyksta ginčai, sprendimų vykdymo procesai užtrunka (sustabdomi).
Tokio pobūdžio bylą šiuo metu nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis bus skelbiama 2016 m. gegužės 6 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-259-219/2016). Manytina, kad Inspekcija nustatyta tvarka vykdymo procese turėtų organizuoti ne tik statinių griovimo, bet ir statinių, jų dalių atstatymo darbus. Atsižvelgus į tai, tikslinga atitinkamomis nuostatomis papildyti Įstatymo projektą Nr. XIIP-4203. Nepritarti Inspekcija negali už pažeidėją pašalinti visų savavališkos statybos rūšių padarinių valstybės lėšomis, nes visų pirma, tokiu būdu būtų paneigta pati civilinio proceso esmė ir fundamentalūs civilinio proceso principai, t. y. teismų sprendimų privalomumas bei proceso šalių interesų pusiausvyra – laimėjusi šalis (ieškovas) taptų iš esmės pralaimėjusia šalimi, turinčia visais atvejais (jei to nepadaro skolininkas) vykdyti teismo sprendimą. Antra, statinių ar jų dalių atstatymo darbai pareikalautų didelių laiko ir finansinių resursų, kurie po to priverstinai turėtų būti išieškomi iš kaltųjų asmenų, o tai vėlgi pareikalautų ne vienos valstybės institucijos papildomų resursų, nes jei pažeidėjas nevykdo teismų sprendimų, manytina, kad valstybės patirtos išlaidos dėl atstatymo taip pat turės būti išieškomos priverstinai. 1.3. Teisingumo ministerija 2016-04-114 (771¹) 3.
Projekto 4 straipsnyje, kuriuo siūloma papildyti CPK nauju 771¹straipsniu, pastarojo 1 dalyje siūloma įtvirtinti: ,,Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.“ Manytina, kad kreipdamasis į teismą antstolis turėtų kartu pateikti ir prašymą, jame nurodydamas kreipimosi į teismą tikslą, t. y., esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms, teismo prašyti taikyti įstatyme ar vykdomajame dokumente nurodytas pasekmes (skirti baudas privalomojo nurodymo nevykdantiems asmenims ir kt.). Pritarti iš dalies CPK 771¹ straipsnį išdėstyti kaip nurodyta Komiteto 3 pasiūlyme (žr. 7.2 punktą). 1.4. Teisingumo ministerija
rašte nurodyta, kad iš 2015 metais surašytų 462 savavališkos statybos aktų, net 43 procentai surašyti dėl gyvenamosios paskirties statinių. Atsižvelgus į tai, manytina, kad privalomasis nurodymas nugriauti statinį turėtų būti pateikiamas antstoliui vykdyti tik tuo atveju, jeigu griautiname statinyje asmenys negyvena, priešingu atveju, iki pateikimo vykdyti antstoliams privalomąjį nurodymą nugriauti statinį, siekiant operatyvaus ir ekonomiško vykdymo proceso, turėtų būti išspręstas asmenų iškeldinimo iš griautinų pastatų klausimas įstatyme nustatyta tvarka. Praktikoje žinomi atvejai, kuomet teismai priima sprendimus nugriauti statinį, tačiau griautinuose statiniuose asmenys gyvena, tai riboja galimybes antstoliams operatyviai vykdyti sprendimus.
Pritarti iš dalies Teismo keliu asmenų iškeldinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik ne savavališkai pastatytų (pavyzdžiui, turint statybos leidimą, bet pastačius su tam tikrais neatitikimais) statinių atvejais, nes savavališkai pastatytuose statiniuose gyvenantys asmenys juose gyvena neteisėtai ir jų iškeldinimo klausimams spręsti neturėtų būti taikomos tokios pačios taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad statybų be statybos leidimų atvejai sudaro didžiąją dalį vykdomųjų bylų, siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 771¹ straipsniu, kuriame nustatyti nuostatas dėl griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje esančių kliūčių pašalinimo ir juose esančio turto apsaugos. 1.5. Teisingumo ministerija 2016-04-114 (771¹)
procesinių baudų skyrimo vykdant privalomus nurodymus. Aiškinamajame rašte pažymima, kad teismai neskiria CPK numatytų baudų už sprendimų, kuriais asmenys įpareigoti pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą, tačiau CPK 771¹ straipsnyje siūloma numatyti galimybę skirti baudas asmenims už privalomų nurodymų nevykdymą. Pažymėtina, kad pagal antstolių veiklos statistiką, antstoliai išieško apie 30 procentų išieškotinų sumų, todėl nedidelė tikimybė, kad baudų skyrimas aptariamos kategorijos vykdomųjų dokumentų vykdymo procese bus veiksminga priemonė, užtikrinanti efektyvų teismo sprendimų ir privalomų nurodymų vykdymą. Be to, CPK 771¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė skirti skolininkui baudas net ir tais atvejais, jeigu skolininkas antrą ir daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrins efektyvaus vykdymo proceso, todėl tikslinga įtvirtinti, kiek kartų teismas gali skirti baudą privalomojo nurodymo nevykdantiems asmenims.
Taip pat manytume, kad tikslinga Projekte aiškiai apibrėžti (atriboti), kuriais atvejais privalomajame nurodyme yra nurodomos jo neįvykdymo pasekmės, kuriais atvejais neįvykdymo pasekmės gali būti nenurodomos. Pritarti iš dalies CPK 771¹ straipsnį išdėstyti kaip nurodyta Komiteto 3 pasiūlyme (žr. 7.2 punktą). 1.6. Teisingumo ministerija 2016-04-114 (771¹)
įvertinti, ar tikslinga pildyti CPK nauju 771¹ straipsniu, kuriame teisinis reguliavimas iš esmės tapatus CPK 771 straipsnyje nustatytam teisniam reguliavimui. Pritarti iš dalies CPK 771¹ straipsnį išdėstyti kaip nurodyta Komiteto 3 pasiūlyme (žr. 7.2 punktą). 1.7. Teisingumo ministerija 2016-04-11 Atsižvelgdami į tai, kad siūlomais CPK pakeitimais siekiama spręsti aktualias savavališkos statybos padarinių šalinimo problemas, manytume, kad Projektą būtų tikslinga apsvarstyti Civilinio proceso kodekso priežiūros komitete, todėl būtume dėkingi, jeigu ateityje nagrinėdami visuomenei svarbius ir sudėtingus klausimus, rastumėte galimybę suteikti laiko juos apsvarstyti minėtame komitete. Pritarti Civilinio proceso kodekso priežiūros komitetas, nusprendęs apsvarstyti projektą, savo išvadas gali pateikti Seimui Seimo statuto nustatyta tvarka ir terminais. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Sstr. Sstr. d. Pp.
Pp. Seimo narys Algimantas Salamakinas 2016-05-09 Argumentai: vykdant teismo sprendimus arba privalomuosius nurodymus (pagal siūlomą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo projektą) dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kai priverstinai griaunamas statinys ar ardoma jo dalis, dažnai pasitaiko atvejų, kuomet griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra statytojui ar kitiems asmenims priklausančio turto. Šiuo metu nėra tiksliai reglamentuota tokio turto saugojimo, aprašymo, įkainojimo ir perdavimo tvarka. Civilinio proceso kodekso 766 straipsnyje numatyta tik iškeldinamo asmens turto apsaugos tvarka. Manytina, kad šiame straipsnyje numatyta tvarka tinkama ir griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje esančio turto apsaugai užtikrinti, tačiau vykdymo procese antstoliai ne visada vadovaujasi teisės analogija, kadangi įstatymas tiesiogiai to nenumato. Pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo, kokius vykdymo veiksmus turėtų atlikti antstoliai, kai priverstinai griaunamas statinys ar ardoma jo dalis, o griautiname statinyje arba ardytinoje jo dalyje yra turto, būtina įstatymu įtvirtinti nuorodą į Civilinio proceso kodekso 766 straipsnį. Siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu projektą Nr. XIIP-4204, numatant ir Civilinio proceso kodekso papildymą nauju 771² straipsniu:
„771² straipsnis. Griautiname statinyje ar ardytinoje jo
dalyje esančio turto apsauga Jeigu vykdant teismo sprendimus ar privalomuosius nurodymus dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto ir skolininkas jo nepasiima, toks turtas saugomas (aprašomas, įkainojamas, perduodamas) ir realizuojamas šio Kodekso
Pritarti iš dalies CPK 771¹ straipsnį išdėstyti kaip nurodyta Komiteto 3 pasiūlyme (žr. 7.2 punktą). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
išvadoms ir Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 771¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4204(2). 7.2. Pasiūlymai: EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Sstr. Sstr. d. Pp. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2016-06-081
Tikslintina CPK 273 str. 3 dalies redakcija. Pasiūlymas: CPK 273 str. 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik
atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.“
apsaugos komitetas 2016-06-083
Projektas tikslintinas atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. Pasiūlymas: CPK 771 straipsnį išdėstyti taip: „771 straipsnis. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymas
nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. 2.
pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. 3. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. 4. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 4 5. Jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo ar privalomojo nurodymo neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui ar privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko. 5 6. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.
Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. 6 7. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 5 6 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. 7 8. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 5 6 ir 6 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui. 8 9. Dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.“
apsaugos komitetas 2016-06-084 (771¹) Argumentai: Projektas tikslintinas atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. Pasiūlymas: CPK 771¹ straipsnį išdėstyti taip:
statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus įvykdymas
nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. 2.
nurodyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, teismas priima nutartį taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neįvykdė privalomojo nurodymo, ir gali skirti šio straipsnio 3 dalyje numatytą baudą. Privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. 3. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės, teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti nuo dešimties iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. 4. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. 5. Tuo atveju, kai privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. 6. Dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.“ Griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje esančių kliūčių pašalinimas ir turto apsauga 1.
Jeigu vykdant savavališko statinio griovimą (ar jo dalies ardymą) paaiškėja, kad statinyje ar jo dalyje yra asmenų, antstolis veikia šio Kodekso 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas. 2. Jeigu vykdant teismo sprendimus ar privalomuosius nurodymus dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto ir skolininkas jo nepasiima, šis turtas saugomas (aprašomas, įkainojamas, perduodamas) ir realizuojamas šio Kodekso
apsaugos komitetas 2016-06-085 Argumentai: Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Teisės departamento 6 pastabą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja
institucijos iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
apsaugos komitetas 2016-06-082
Atsisakius CPK 587 str. keitimo (projekto 2 straipsnis), turi būti patikslinta projekto straipsnių numeracija. Pasiūlymas:
apsaugos komitetas 2016-06-08 Argumentai: Atsisakius CPK 587 str. keitimo (projekto 2 straipsnis), turi būti patikslintas projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Projekto pavadinimą išdėstyti taip:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 771¹straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4204(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas