Projekto lyginamasis variantas
(Žin. 1995, Nr. 26-578; 2008, Nr. 76-3003; TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853)
Pakeisti Įstatymo 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo
šaukimo pagrindai
visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 1/4 50 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, ar tokį kredito unijos narių skaičių vienijanti asociacija. 2. Neeilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai:
1) kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą;
2) kredito unijos nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 pajinio kapitalo;
3) to reikalauja priežiūros institucija, nustatanti susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;
4) to reikalauja valdyba, stebėtojų taryba arba ne mažiau kaip 1/4 50 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, ar tokį kredito unijos narių skaičių vienijanti asociacija;
5) kitais kredito unijos įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.“
Papildyti Įstatymą šiuo 25²straipsniu ir jį išdėstyti taip: „25²straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė
unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę rengia kredito unijos valdyba arba šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais − stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 50 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, ar tokį kredito unijos narių skaičių vienijanti asociacija.
Kai visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, darbotvarkę parengti ir kartu su kitais nustatytais dokumentais turi pateikti teismui asmuo ar asmenys, kurie kreipėsi į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. 2. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus privaloma įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, jeigu šie klausimai atitinka kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kompetenciją. 3. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma stebėtojų tarybos, valdybos, administracijos vadovo, taip pat ne mažiau, kaip 10 kredito unijos narių, ar tokį kredito unijos narių skaičių vienijančios asociacijos, jeigu kredito unijos įstatuose nenustatytas mažesnis narių skaičius, siūlymu. Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki kredito unijos visuotinio narių susirinkimo. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti kredito unijos organai ir asmenys bet kuriuo metu iki kredito unijos visuotinio narių susirinkimo ar susirinkimo metu gali raštu siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į unijos organų narius, auditorių ar audito įmonę. 5.
unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo papildyta, apie jos papildymus nariams turi būti pranešta tokiu pat būdu kaip apie kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki kredito unijos visuotinio narių susirinkimo. 6. Jeigu kredito unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje numatyta atšaukti kredito unijos organų narius, auditorių ar audito įmonę, į darbotvarkę atitinkamai turi būti įtraukti naujų narių rinkimo į šiuos kredito unijos organus ar naujo auditoriaus arba naujos audito įmonės rinkimo klausimai. 7. Pakartotiniame kredito unijos narių susirinkime galioja tik neįvykusio kredito unijos narių susirinkimo darbotvarkė.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo nariai Eduardas Šablinskas Artūras Paulauskas Artūras Skardžius
priežastys Pagal viešai skelbiamą informaciją FNTT įtaria, kad tie patys asmenys švaistė keturių didžiųjų unijų indėlininkų pinigus – Nacionalinės kredito unijos, „Laikinosios sostinės kredito“,
„Vilniaus taupomosios kasos“ ir „Švyturio taupomosios kasos”. Tokia situacija
susidarė dėl Kredito unijų veiklą reglamentuojančio įstatymo spragų, kurios sudarė galimybės kontroliuoti kredito unijų valdymo organų rinkimą, užtikrint, jog pastoviai valdymo organų nariais būtų išrenkami tie patys ir/ar tarpusavyje susiję asmenys. Būtinybę keisti galiojantį teisinį reguliavimą lėmė fragmentiškas, nenuoseklus kredito unijų pajininkų teisių reguliavimas bei neskaidrus kredito unijų valdymo organų (iš)rinkimo teisinis reguliavimas ir iš to kylančios praktinės problemos:
1) teisės aktuose nėra aiškiai ir detaliai įtvirtinta kredito unijos narių teisės būti išrinktiems į kredito unijos valdymo organus įgyvendinimo tvarka;
2) nėra apibrėžta kredito unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės keitimo ir papildymo tvarka ir aiškiai neįtvirtintos kandidatų į valdymo organus kėlimo tvarka. 2. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai LR Kredito unijų įstatatymo pakeitimo ir papildymo projektu siekiama spręsti pirmiau nurodytas su valdymo organų rinkimo teisiniu reguliavimu susijusias problemas ir pateikti aiškią ir nedviprasmišką kredito unijos valdymo organų formavimo tvarką, apimančią ir kandidatų į kredito unijos valdymo organus siūlymą. Siekiant šių tikslų, taip pat būtina sureguliuoti kredito unijos visuotinio susirinkimo darbotvarkių sudarymo, keitimo ir papildymo tvarką, nes tik tokiu būdu galima realiai užtikrinti teisę kredito unijos nariams dalyvauti kredito unijos valdyme. 3.
aptartų klausimų reglamentavimas Galiojančiame įstatyme, reglamentuojančiame unijų, kurios turėtų būti grindžiamos atvira naryste, savitarpio pagalba ir tiesioginiu unijos narių dalyvavimu kredito unijų veikloje, nėra jokio teisinio reglamentavimo, nustatančio kas gali siūlyti kredito unijos valdymo organo narius, kaip atrenkami, tikrinami kandidatai ir pan. Taigi, šioje vietoje yra nepagrįstai palikta teisės spraga. Tuo būdu susidaro paradoksali situacija, net jeigu blogai ar net galimai nusikalstamai veiktų kredito unijos valdyba, ji yra vienintelis subjektas, kuris siūlo naujai renkamos kredito unijos valdybos narius. Taip pat šiuo metu nustatytas kiekybinis reikalavimas neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimui (1/4 visų narių) daro šios teisės įgyvendinimą negalimu dėl toliau nurodytų priežasčių. Galiojantis įstatymas, skirtingai nuo LR Akcinių bendrovių įstatymo, nenumato nario teisės siūlyti papildyti visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę, įskaitant teisę pasiūlyti kandidatus į valdymo organus. Pavyzdžiui, LR Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 2 d. numato: “Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma stebėtojų tarybos, valdybos (kai valdyba nesudaroma, – administracijos vadovo), specialiąsias akcijas valdančios institucijos ar akcininkų, turinčių ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, siūlymu įtraukti naujus klausimus. <...> Šioje dalyje nurodyti bendrovės valdymo organai ir asmenys taip pat gali siūlyti naujus nutarimų projektus, papildomus kandidatus į bendrovės valdymo organus, audito įmonę.” Taip pat galiojantis įstatymas nustato neproporcingai didelius kiekybinio atstovavimo reikalavimus. Pagal Lietuvos banko teikiamą oficialią informaciją 2015 metais neesant kvorumo neįvyko, nei vienas šaukiamas pirmasis visuotinis kredito unijų narių susirinkimas, nei vienoje iš 72 kredito unijų.
Visi sprendimai buvo priimti pakartotiniuose susirinkimuose, kuriuose dalyvavimo aktyvumas buvo: 46 kredito unijų – mažiau negu 5 proc., 20 kredito unijų – nuo 5 iki 10 proc.,
akivaizdu, jog visos įstatymo nuostatos, kurios numato teisę kredito unijos nariui įgyvendinti savo teises tik kartu su kitais kredito unijos nariais bendrai ir tokių unijos narių turi susirinkti, pavyzdžiui 25 proc. (Įstatymo 23 str. 1 d), faktiškai suteikia teisę, kurios įgyvendinti narys neturės net teorinės galimybės. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama LR Kredito unijų įstatymą siūloma papildyti atskiru 25 (2) straipsniu, kuriame būtų sistemiškai reguliuojami su kredito unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės sudarymu, pakeitimu, papildymo, kandidatų į valdymo organus siūlymu susiję klausimai. Taip pat, atsižvelgiant į faktiškai labai žemą kredito unijos narių dalyvavimą kredito unijos valdyme siūloma pakeisti 23 straipsnį ir sumažinti kredito unijos narių skaičių, turinčių teisę inicijuoti neeilinį kredito unijos narių susisirinkimą iki 50 narių, o taip pat suteikti tokią teisę analogišką kredito unijos narių skaičių vienijančiai ir jų teises atstovaujančiai asociacijai. Įstatymų projekto rengėjų nuomone, toks siūlomas teisinis mechanizmas yra efektyviausias kelias užtikrinti skaidrų kredito unijų valdymą, užtikrinti rotaciją ir atsinaujinimą kredito unijos valdymo organuose, įgyvendinti efektyvią vidinę kredito unijos veiklos kontrolę. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siūloma keisti ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, siūloma iki 2016 m. rugsėjo 1 d. nukelti visų Įstatymų projektų įsigaliojimo datą. 5.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką kriminogeninės situacijos sušvelninimui ir korupcijos prevencijai. Plačiau apie šiuos įtakos faktorius kalbama šio aškinamojo rašto 1, 3 ir 4 punktuose. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai skatins kredito unijų narių, o tuo pačiu ir pačių kredito unijų veiklos aktyvumą ir skaidrumą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, gali reikėti pakeisti galiojančius ar priimti naujus teisės aktus, kurie užtikrintų tinkamą kredito unijų veiklą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymų projektuose Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos bankas iki teikiamų įstatymų įsigaliojimo įgaliojama parengti ir patvirtinti šiems įstatymams įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
Informacija apie Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingus lydimuosius aktus bus pateikta teisės aktų nustatyta tvarka pateikus Įstatymų projektus išvadoms gauti ir gavus suinteresuotų institucijų ir visuomenės pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo reguliavimo. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai esminės įtakos biudžetui neturės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados šiuo klausimu nepateikti. 14. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai. 15. Reikšminiai šių Įstatymų projektų žodžiai Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „kredito unija“, „visuotinis narių susirinkimas“, „valdymo organai“. 16. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Eduardas Šablinskas Artūras Paulauskas Artūras Skardžius
2016-03-24 Nr. XIIP-4187 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kredito unijos visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 50 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, ar tokį kredito unijos narių skaičių vienijanti asociacija. Taigi projektu siūloma suteikti teisę sušaukti visuotinį kredito unijos narių susirinkimą 50 kredito unijos narių vienijančiai asociacijai. Toks siūlymas kelia abejonių. Pirma, pažymėtina, kad nors asociacijos ir vienytų ne mažiau kaip 50 kredito unijos narių, tačiau jos yra savarankiški juridiniai asmenys, nėra kredito unijų dalyviai ar valdymo organų nariai ar asmenys, turintys kitą teisinį ryšį su kredito unijomis. Todėl, manytume, kad asociacijoms būtų suteikta joms nebūdinga funkcija. Be to, atkreipiame dėmesį, kad nors asociacijai ir būtų suteikta teisė inicijuoti visuotinį kredito unijos narių susirinkimą, tačiau jos pagal galiojančias keičiamo įstatymo 24 straipsnio nuostatas jos (asociacijos) kredito unijų susirinkimuose dalyvauti negalėtų, nes joms tokia teisė keičiamame įstatyme nėra nustatyta. Kartu pastebėtina, kad vienu metu gali būti susikūrusios kelios projektu siūlomus nustatyti kriterijus atitinkančios asociacijos. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokia tvarka būtų šaukiamas visuotinių kredito unijos narių susirinkimas, tuo atveju, jeigu jo šaukimą vienu metu inicijuotų ne viena, bet kelios asociacijos.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlymo suteikti teisę šaukti kredito unijos visuotinius narių susirinkimus asociacijoms, vienijančioms ne mažiau kaip 50 kredito unijos narių, nereikėtų atsisakyti. Antra, aptariamoje įstatymo projekto nuostatoje siūloma keisti galiojančią įstatymo nuostatą, kad visuotinį kredito unijos narių susirinkimą gali sušaukti ne mažiau kaip ¼ kredito unijos narių, nustatant, jog visuotinį kredito unijos narių susirinkimą gali sušaukti ne mažiau kaip 50 kredito unijos narių. Atkreiptinas dėmesys, jog iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, kodėl siūloma išbraukti santykinį kredito unijos narių skaičių ir įrašyti konkretų skaičių. Pastebėtina, jog kredito unijos yra skirtingo dydžio ir turi skirtingą narių skaičių. Tokiu būdu, įstatyme įtvirtinus santykinį kredito unijos narių skaičių, kuris gali sušaukti visuotinį susirinkimą, buvo užtikrintas visų kredito unijų narių lygiateisiškumas, neatsižvelgiant į tai, kiek narių vienija konkreti unija. Pakeitus santykinį skaičių konkrečiu skaičiumi, asmenų lygiateisiškumo principas bus pažeistas. Pavyzdžiui, daug narių vienijančių unijų nariams bus ženkliai lengviau sušaukti visuotinį susirinkimą, tuo tarpu, kai kredito unija vienys mažiau narių, ar tik įstatymo nustatytą narių minimumą, susirinkimo sušaukimas bus labiau komplikuotas. Manytina, jog teikiamas pakeitimas neatitinka asmenų lygiateisiškumo principo ir proporcingumo principo. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl projekto 1 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dėl neeilinio visuotinio susirinkimo šaukimo bei 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25² straipsnio 1 dalies nuostatos, susijusios su 50 kredito unijos narių galimybe rengti visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę. 2.
technikos taisyklėmis, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25² straipsnio 1 dalies nuostata, prasidedanti žodžiais „Kai visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu“ dėstytina atskira straipsnio dalimi. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25² straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kredito unijos visuotinio narių susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus privaloma įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, jeigu šie klausimai atitinka kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kompetenciją. Pažymėtina, kad kredito unijos narių visuotinio susirinkimo darbotvarkę pagal projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 25² straipsnio nuostatas rengtų pats susirinkimo sušaukimo iniciatorius. Todėl lieka neaišku, kuris subjektas kredito unijos visuotinio narių susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus privalėtų įtraukti į visuotinio kredito unijos narių susirinkimo darbotvarkę. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šį neaiškumą. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25² straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip 10 dienų iki kredito unijos visuotinio susirinkimo“. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25² straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu kredito unijos visuotinio susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo papildyta, apie jos papildymus nariams turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 10 dienų iki kredito unijos visuotinio susirinkimo. Iš abiejų projekto nuostatų seka, kad vėliausi papildymai kredito unijos narių visuotinio susirinkimo darbotvarkei gali būti pateikti likus 10 dienų iki susirinkimo, o kredito unijos nariai apie tokius pasiūlymus papildyti susirinkimo darbotvarkę taip pat turėtų būti informuojami likus 10 dienų iki susirinkimo pradžios.
Kyla abejonių, ar visuotinio kredito unijos narių susirinkimo rengėjai suspėtų informuoti kredito unijų narius apie vėliausiai pateiktus siūlymus papildyti kredito unijos narių susirinkimo darbotvarkę. Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25² straipsnio 3 dalyje nereikėtų nustatyti kitus pasiūlymų susirinkimo darbotvarkei pateikimo terminus. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25² straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 3 dalyje nurodyti kredito unijos organai ir asmenys bet kuriuo metu iki kredito unijos visuotinio narių susirinkimo ar susirinkimo metu gali raštu siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į unijos organų narius, auditorių ar audito įmonę“. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, projektu siūloma nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti kredito unijos organų ir kitų asmenų (ne mažiau kaip 10 kredito unijos narių vienijančios asociacijos) teisę kredito unijos narių visuotinio susirinkimo metu raštu siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, nedera su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad visuotiniame kredito unijos narių susirinkime patariamojo balso teise gali dalyvauti tik kredito unijos vadovas. Kitų kredito unijos organų, taip pat kredito unijos narius vienijančių asociacijų, teisė dalyvauti kredito unijos narių visuotiniuose susirinkimuose keičiamame įstatyme nėra numatyta. Atsižvelgiant projekto nuostatos derintinos su galiojančiomis keičiamo įstatymo nuostatomis.
Antra, aukščiau nurodytiems asmenims suteikus teisę bet kuriuo metu iki susirinkimo pradžios ar net susirinkimo metu raštu siūlyti naujus sprendimus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimus, ar siūlyti naujus kandidatus į organų narius ar auditorius (audito įmonę), būtų pažeistos teisės tų kredito unijos narių, kurie nedalyvautų kredito unijų susirinkimuose, bet savo valią už paskelbtoje susirinkimo darbotvarkėje siūlomus sprendimų projektus būtų išreiškę iš anksto balsuodami raštu. Siūlomu teisiniu reguliavimu iš minėtų kredito unijos narių būtų atimta galimybė išreikšti savo valią dėl visų siūlomų įtraukti į susirinkimo darbotvarkę sprendimų projektų. Trečia, kyla abejonių ar siūlomas teisinis reguliavimas pasitarnautų sklandžiam, efektyvesniam visuotinių kredito unijos narių susirinkimų darbui užtikrinti. Manytume, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį bet kurioje visuotinio kredito unijos narių susirinkimo stadijoje, pavyzdžiui, jau pradėjus balsavimą tam tikrais klausimais, būtų galima tuo pačiu klausimu siūlyti naujus sprendimo projektus, galėtų sutrikdyti tokių susirinkimų darbą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. Ketvirta, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma reglamentuoti kandidatų į kredito unijos organus, taip pat auditorius ar audito įmonę iškėlimo klausimus, dera su projektu siūlomu keičiamo įstatymo 25²straipsnio pavadinimu. Iš minėto straipsnio pavadinimo seka, kad šiame straipsnyje siekiama reglamentuoti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės sudarymo klausimus. Tuo tarpu vertinamojoje projekto nuostatoje, kaip jau buvo minėta, siūloma reglamentuoti kredito unijos organų sudarymą (formavimą).
Pažymėtina, kad kredito unijos organų sudarymas reglamentuojamas Kredito unijų įstatymo 26, 28 ir kituose Kredito unijų įstatymo straipsniuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka keičiamo įstatymo 25² straipsnio pavadinimą bei ar šios nuostatos neturėtų būti perkeltos į atskirus keičiamo įstatymo straipsnius, reglamentuojančius kredito unijos organų formavimą ir kredito unijos auditą. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25² straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pakartotiniame kredito unijos narių susirinkime galioja tik neįvykusio kredito unijos narių susirinkimo darbotvarkė.“ Teigtina, jog nuostata yra perteklinė, kadangi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, jog pakartotinis susirinkimas, „turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę“. Siūlytina atsisakyti nuostatos. 7. Iš projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalių turinio darytina išvada, kad šiame straipsnyje siekiama reglamentuoti ne tik įstatymo įsigaliojimą, bet ir jo įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai projekto 3 straipsnio pavadinime reikėtų įrašyti žodžius ,,ir įgyvendinimas“. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad nei projekte nei projekto aiškinamajame rašte nėra nurodomi konkretūs teisės aktai, kuriuos, įsigaliojus įstatymui, reikėtų priimti ar pakeisti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 2 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Tuo atveju, jeigu projekto 3 straipsnio 2 dalies nebūtų atsisakyta, projekto 3 straipsnio 3 straipsnio 1 dalyje po įstatymo įsigaliojimo datos reikėtų įrašyti žodžius ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 8. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, po įstatymo priėmimo datos įstatymą keitusių įstatymų oficialaus paskelbimo sąrašas nėra nurodomas.
Todėl po projekto pavadinimo išdėstytą keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymų oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašą reikėtų išbraukti. 9. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruoti Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektai Reg. Nr. XIIP-2772 ir Reg. Nr. XIIP-4106, kuriose tuos pačius teisinius santykius siūloma reglamentuoti kiek kitaip, nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected]
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-03-23 Nr. S-2016-1900 Lietuvos Respublikos Seimui
PAPILDYMO 25² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4187 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 23 straipsnio pakeitimo ir papildymo 25² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑4187 (toliau – įstatymo projektas). Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymo projektu pateikti siūlymai, svarstytini dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principams bei nesuderinti su galiojančio Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatomis (visi projektu pateikti siūlymai svarstytini, nes siūloma keisti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo iniciatorių santykinį kredito unijos narių skaičių į konkretų skaičių, prie susirinkimo šaukimo iniciatorių priskirti naujus subjektus (juridinius asmenis), kurie nėra kredito unijos dalyviai, kredito unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės sudarytojais siūloma nustatyti 50 kredito unijos narių, nustatomi netinkami susirinkimo darbotvarkės tikslinimų teikimo ir informavimo apie juos terminai, siūlomi naujų sprendimų projektų teikimo tvarkos pakeitimai ir kt.). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]