Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 10 straipsnį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) blaivumo patikrinimo metu yra neblaivus (girtas),
t.y. jam yra nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės iki daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis“. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip:
„10) bedarbiui nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra sustabdytas
pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 5 punktą ir bedarbis teritorinei darbo biržai nepateikia gydytojo pasirašytos medicininės pažymos apie tai, ar jis neserga alkoholizmu, arba bedarbis teritorinei darbo biržai pristato gydytojo pasirašytą medicininę pažymą, kurioje yra nustatyta jį sergant alkoholizmu, tačiau jis per du mėnesius nuo medicininės pažymos pristatymo teritorinei darbo biržai nepradeda gydytis nuo alkoholizmo“. 3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Papildyti 13 straipsnį nauja 5 ir 6 dalimis jas išdėstyti taip:
„5. Sustabdytos pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 5 punktą nedarbo
išmokos mokėjimas atnaujinamas, kai bedarbis įvykdo šias sąlygas:
1) pasitikrina ar neserga alkoholizmu ir teritorinei darbo biržai pateikia gydytojo pasirašytą medicininę pažymą;
2) jeigu gydytojas nustato, kad asmuo neserga alkoholizmu, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas;
3) jeigu gydytojas nustato, kad bedarbis serga alkoholizmu, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas tik dviems mėnesiams. Dviejų mėnesių laikotarpis suteikiamas pradėti gydymąsi nuo alkoholizmo.
Jeigu gydymasis per du mėnesius nepradedamas, tada nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas taikant šio Įstatymo 11 straipsnio 10 punkto nuostatas;
4) jeigu bedarbis, sergantis alkoholizmu, per du mėnesius nuo medicininės pažymos pristatymo teritorinei darbo biržai pradeda gydytis ir teritorinei darbo biržai pateikia tai įrodantį dokumentą, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas jam atnaujinamas. 6. Nutrauktos pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 10 punktą nedarbo draudimo išmokos mokėjimas gali būti atnaujinamas tik tada, kai asmuo teritorinei darbo biržai pateikia gydytojo pasirašytą medicininę pažymą apie tai, ar neserga alkoholizmu, o jeigu serga alkoholizmu, kai pradeda gydytis ir teritorinei darbo biržai pateikia tai įrodantį dokumentą”. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2016 m. birželio 1 d. priima šiam įstatymui reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Kubilius Stasys Šedbaras Dainius Kreivys Antanas Matulas
NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 10, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (IX-1904) 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis motyvuoti asmenis atsisakyti ydingo gyvenimo būdo, žalingo alkoholio vartojimo ir padėti socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės asmenims su didesne motyvacija pakilti susidūrus su alkoholizmo liga. Nepasiturintys gyventojai turi galimybę pasinaudoti nedarbo draudimo išmokomis. Tačiau asmenys, kurie piktnaudžiauja alkoholiu arba netgi serga alkoholizmo liga, nedarbo draudimo išmoką dažnai panaudoja ne būtiniausioms gyvenimo priemonėms įsigyti - maistui, aprangai, darbo paieškoms, vaikų priežiūrai ir kt. -, o alkoholiui ir kitoms svaigiosioms medžiagoms. Tokiu būdu nedarbo draudimo išmoka, kaip ir socialinė pašalpa, tampa ne žmogų gelbėjančia, o jo ydingą gyvenimo būdą palaikančia priemone. Nuo to labiausiai nukenčia tokių asmenų vaikai. Nedarbo draudimo išmokos turėtų būti skiriamos tik tiems asmenims, kurie yra pasirengę keisti savo ydingą gyvenimo būdą, o jeigu reikia ir gydytis nuo alkoholizmo, nes būtent tai dažnai ir yra jų nedarbo priežastis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Kubilius, Dainius Kreivys, Antanas Matulas ir Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme (Nr. IX-1904) nėra įtvirtinta sąlyga, kad nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas arba nutraukiamas, jeigu bedarbis turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu arba serga alkoholizmu.
Kartu nėra sudaroma paskata jam gydytis ir atsisakyti ydingo gyvenimo būdo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą (Nr. IX-1904) atitinkamų straipsnių nuostatomis, kurios suteiktų įgaliojimą teritorinėms darbo biržoms nedarbo draudimo išmoką sustabdyti arba jos mokėjimą nutraukti, kai nedarbo draudimo išmoką gaunančiam asmeniui bet kokio blaivumo patikrinimo metu (pavyzdžiui, pažeidus kelių eismo taisykles, viešąją tvarką ir pan.) nustatomas girtumas. Taip pat Įstatymo pataisomis yra sukuriamas mechanizmas, kurio sąlygas bedarbis įvykdęs galėtų sustabdytos arba nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimą atsistatyti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Siūlomu Įstatymo projektu pirmiausia siekiama motyvuoti asmenis atsisakyti įdingo gyvenimo būdo, dėti pastangas integruojantis į darbo rinką, atsisakyti žalingų gyvenimo įpročių, kurie neretai ir tampa bedarbystės priežastimi. Įstatymo projektu siekiama mažinti nedarbo lygį Lietuvoje, skatinti gyventojų užimtumą. Be abejo, priėmus siūlomą Įstatymo projektą pavyktų sutaupyti dalį valstybės lėšų, skirtų nedarbo išmokoms mokėti, bei užkirsti kelią tokių asmenų piktnaudžiavimui. Neigiamų įstatymo projektų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai, nes daugiau asmenų, kurie nesaikingai vartoja alkoholį ir jo dėka nusikalsta, bus įtraukti į gydymo programas. Korupcijai įtakos Įstatymo projektas neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (Nr. IX-1904) 10, 11 ir 13 straipsnius. Taip pat reikėtų pakeisti ir papildyti 2004 m. gruodžio 24 d. priimtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1656 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip, įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip, įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Taip, įstatymui įgyvendinti reikės įgyvendinamųjų teisės aktų, kuriuos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. birželio 1 d. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Kol kas nėra galimybės įvertinti, kiek valstybės lėšų pavyktų sutaupyti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „nedarbo draudimo išmoka“, „neblaivus“, „neblaivumo (girtumo) laipsnis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Kubilius Stasys Šedbaras Dainius Kreivys Antanas Matulas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-03-23 Nr. S-2016-1900 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP4181 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4181, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-03-23 Nr. XIIP-4181 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, teisė į nedarbo draudimo išmoką kyla iš socialinio draudimo teisinių santykių, t. y. teisę į šią išmoką turi asmuo, kurio nedarbo rizika buvo apdrausta, todėl kelia abejonių siūlymas draudimo išmokos nemokėti ar jos mokėjimą nutraukti dėl to, kad teisę į ją įgijęs asmuo buvo neblaivus. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama motyvuoti asmenis atsisakyti ydingo gyvenimo būdo. Pažymėtina, kad socialinė rizika apima ne tik piktnaudžiavimą alkoholiu, bet ir piktnaudžiavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, priklausomybę nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, azartinių lošimų; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoką ar nebuvimą, todėl neaišku, kodėl teisę į nedarbo draudimo išmoką siūloma riboti tik asmeniui, kuriam nustatytas neblaivumas. 2. Įstatymo projekte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo normas, reikėtų nustatyti siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo taisykles, apibrėžti kas ir kokia tvarka turėtų teisę patikrinti ir pateikti teritorinei darbo biržai duomenis apie nustatytą asmens neblaivumo (girtumo) faktą ir kitas aplinkybes. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]