Projektas Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1–23 ir 29–36 punktuose nurodyti asmenys privalo deklaruoti turtą tik tuo atveju, jeigu jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Šio straipsnio 1 dalies 1–24 23, 27, 29–35, 37 punktuose nurodytais šeimos nariais laikomi sutuoktiniai ir kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) iki
nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Nuolatinis Lietuvos gyventojas yra fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Šio straipsnio
asmenys, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Šio straipsnio 1 dalies 28 punkte nurodytų gyventojų šeimos nariais laikomi asmenys, kurie vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu yra šių gyventojų šeima taip pat laikomi nedirbantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas, asmenys laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, ir sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 22, 24 IR 26 STRAIPSNIŲ
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 22, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys:
1) siekiama nustatyti, kad tikslinės paskirties pajamos, skiriamos konkretiems būtiniesiems asmens ar šeimos (toliau – asmenys) poreikiams tenkinti, tačiau ne apsirūpinimui būstu, neturėtų įtakos nustatant asmenų teisę į paramą būstui išsinuomoti ar įsigyti ir nebūtų kliūtis mažas pajamas gaunantiems asmenims pasinaudoti šia parama;
2) atsižvelgiant į tai, kad tiek teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti, tiek mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją yra remiamas nuosavo būsto įsigijimas, siekiama suvienodinti teisinį reglamentavimą ir išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją prilyginti paramai būstui įsigyti;
3) neįgaliems pilnamečiams vaikams, gyvenantiems kartu su savo tėvais, ir globėjams (rūpintojams), su kuriais kartu gyvena jų globojami (rūpinami) asmenys, siekiama sumažinti administracinę naštą dėl šeimos sudėties nustatymo, numatant, kad jie gali būti laikomi šeimos nariais nereikalaujant teismo sprendimo, pripažįstančio juos šeimos nariais. Minėtina, kad siūlomas pakeitimas taip pat suderinamas ir su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1566, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d., kuriame, be kitų nuostatų, atsisakoma termino „neveiksnus“.
Šio įstatymo projekto tikslas – tobulinti esamą paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinį reguliavimą ir užtikrinti galimybę labiausiai pažeidžiamoms socialinėms asmenų grupėms pretenduoti ir pasinaudoti parama būstui išsinuomoti ar įsigyti. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr.
XII-1215 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 22, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto uždaviniai:
1) užtikrinti, kad asmenys, besinaudojantys kita socialine parama ir gaunantys tikslinės paskirties pajamas, neprarastų teisės į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti;
2) nustatyti, kad neįgalūs pilnamečiai vaikai, likę gyventi kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems nustatyta globa (rūpyba), atsižvelgiant į juos siejančius ryšius ir gyvenimo kartu faktą, gali būti laikomi šeimos nariais nereikalaujant teismo sprendimo, pripažįstančio juos šeimos nariais;
3) suvienodinti teisinį reglamentavimą, susijusį su parama būstui įsigyti, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją priskiriant prie paramos būstui įsigyti formų ir asmenims, kurie nori pasinaudoti išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, taikant tokius pačius reikalavimus, kaip ir norintiems gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją šio kredito daliai apmokėti;
4) skatinti asmenis, laukiančius paramos būstui išsinuomoti ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, ieškoti ir pasinaudoti galimybėmis gauti didesnes pajamas, užtikrinant, kad dėl trumpalaikio pajamų padidėjimo asmenys nepraras viso paramos būstui laukimo – buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, sąraše – laikotarpio;
5) aiškiai ir tiksliai apibrėžti socialinio būsto fondo plėtros būdus, taip pat asmenis, kuriems parama būstui išsinuomoti gali būti teikiama ne eilės tvarka;
6) sudaryti palankesnes sąlygas asmenims įgyvendinti savo teisę pirkti nuomojamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus ir jų dalis.
XII-1215 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 22, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto uždaviniai:
1) užtikrinti, kad asmenys, besinaudojantys kita socialine parama ir gaunantys tikslinės paskirties pajamas, neprarastų teisės į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti;
2) nustatyti, kad neįgalūs pilnamečiai vaikai, likę gyventi kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems nustatyta globa (rūpyba), atsižvelgiant į juos siejančius ryšius ir gyvenimo kartu faktą, gali būti laikomi šeimos nariais nereikalaujant teismo sprendimo, pripažįstančio juos šeimos nariais;
3) suvienodinti teisinį reglamentavimą, susijusį su parama būstui įsigyti, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją priskiriant prie paramos būstui įsigyti formų ir asmenims, kurie nori pasinaudoti išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, taikant tokius pačius reikalavimus, kaip ir norintiems gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją šio kredito daliai apmokėti;
4) skatinti asmenis, laukiančius paramos būstui išsinuomoti ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, ieškoti ir pasinaudoti galimybėmis gauti didesnes pajamas, užtikrinant, kad dėl trumpalaikio pajamų padidėjimo asmenys nepraras viso paramos būstui laukimo – buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, sąraše – laikotarpio;
5) aiškiai ir tiksliai apibrėžti socialinio būsto fondo plėtros būdus, taip pat asmenis, kuriems parama būstui išsinuomoti gali būti teikiama ne eilės tvarka;
6) sudaryti palankesnes sąlygas asmenims įgyvendinti savo teisę pirkti nuomojamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus ir jų dalis. Siekiant teisės aktų nuostatų suderinamumo, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr.
I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – suvienodinti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatytų gyventojų, pageidaujančių gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir gyventojų, pageidaujančių gauti piniginę socialinę paramą, šeimos narių sampratą su Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) vartojamomis sąvokomis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento (direktorė – Violeta Toleikienė, tel. 266 4269, el. p. [email protected]) Paramos būstui skyrius (vedėjas
Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, kurie teismo tvarka yra pripažinti šeimos nariais, t. y. tiek globojami (rūpinami) asmenys, tiek neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais ir nesantys teismo tvarka pripažinti neveiksniais, šeimos nariais gali būti pripažinti tik teismo tvarka. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, vertinamas pajamas įskaitomos visos asmens gaunamos pajamos.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija yra priskiriama prie paramos būstui išsinuomoti formų, o parama būstui įsigyti apibrėžiama tik kaip subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikimas. Asmenys turi teisę į paramą būstui įsigyti, jeigu, be kitų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų reikalavimų, neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius 5 metus. Asmenys, laukiantys paramos būstui išsinuomoti, jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotam turtui (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršijus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, išbraukiami iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Šių asmenų turtui (įskaitant gautas pajamas) vėl sumažėjus iki Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų turto (įskaitant gautas pajamas) dydžių teisei į paramą būstui išsinuomoti nustatyti, asmenys į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašomi pagal naujo prašymo užregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą ir laiką, neįskaitant ankstesnio buvimo šiame sąraše laikotarpio. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta, kad socialinio būsto fondo plėtra, be kita ko, vykdoma perimant valstybės reikmėms nereikalingas gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena asmenys, tačiau nėra apibrėžta, ar šie asmenys privalo atitikti įstatyme nurodytus reikalavimus, taikomus asmenims, gaunantiems paramą būstui išsinuomoti.
Taip pat galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad pasiūlyti pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija gali savivaldybės vykdomoji institucija, t. y. savivaldybės administracijos direktorius arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nustato, kad asmenys už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus atsiskaito sumokėdami nustatytą kainą per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Vadovaujantis Gyventojų turto deklaravimo įstatymu, gyventojo, pageidaujančio gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai ir kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, kurie privalo deklaruoti turtą tik tuo atveju, jeigu jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat nedirbantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas, asmenys laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, ir sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai). Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, gyventojo, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai ir kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, kurie privalo deklaruoti turtą tik tuo atveju, jeigu jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
Tačiau, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, šeimos nariais laikomi bendrai gyvenantys asmenys, kaip ši sąvoka apibrėžta minėtame įstatyme. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) asmenys, jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis (102 eurai), nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai). Be to, bendrai gyvenančiais asmenimis laikomi ne tik sutuoktiniai, bet ir neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 22, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma:
1) Nustatyti, kad neįgalūs pilnamečiai vaikai ir (ar) įvaikiai, gyvenantys kartu su savo tėvais ar įtėviais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems nustatyta globa (rūpyba), t. y. tiek globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) nepilnamečiais asmenimis, tiek globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) pilnamečiais asmenimis, gali būti laikomi šeimos nariais, nereikalaujant teismo sprendimo.
Tai sumažintų asmenims tenkančią administracinę naštą dėl šeimos sudėties nustatymo ir sudarytų galimybę asmenims, kurie dėl savo negalios gyvena kartu su tėvais ar įtėviais ar vienu iš tėvų ar įtėvių, bei globėjams (rūpintojams) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis kreiptis dėl paramos būstui iš karto, kai jiems šios paramos labiausiai reikia, nelaukiant teismo sprendimo, juos pripažįstančio šeimos nariais. Įstatymo projektu siūloma, kad minėti asmenys, taip pat nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai) laikomi šeimos nariais, jeigu šie asmenys nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, t. y. minėtiems asmenims suteikiama galimybė pasirinkti, ar dėl paramos būstui kreiptis savarankiškai, ar kartu su kitais Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytais asmenimis.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymas, kuriame, be kitų nuostatų, atsisakoma termino „neveiksnus“, įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti šio termino. Atkreiptinas dėmesys, kad tai nesusiaurintų
„šeimos“ sąvokos turinio – asmenų, galinčių būti pripažintais šeimos nariais,
rato, nes „neįgaliojo“ sąvoka, be kita ko, apima asmenis, teismo pripažintus neveiksniais, t. y. neveiksnūs asmenys kartu yra ir neįgalūs (jeigu kreipiasi dėl neįgalumo nustatymo).
2) Atsižvelgiant į kitos socialinės paramos – piniginės socialinės paramos – teikimą reguliuojančių teisės aktų nuostatas ir siekiant jų sistemiškumo, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad, nustatant asmenų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, vertinamos pajamos, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, kuriame, be kita ko, nustatytos pajamų rūšys, kurios turi būti neįskaitomos į vertinamas pajamas: slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą, senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamoji suma, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamoji suma, vienkartinės išmokos ir (ar) pašalpos, mokamos iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijos užimtumui remti, mokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ir darbdavio mokamos vienkartinės išmokos ir (ar) pašalpos bei kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos: transporto išlaidų kompensacijos neįgaliesiems; kompensacijos donorams; pagalbos pinigai, mokami pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; stipendijos ir kita materialinė parama, teikiama aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijos bei kita materialinė parama, teikiama profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, taip pat piniginės lėšos, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdara piniginėmis lėšomis.
2) Atsižvelgiant į kitos socialinės paramos – piniginės socialinės paramos – teikimą reguliuojančių teisės aktų nuostatas ir siekiant jų sistemiškumo, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad, nustatant asmenų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, vertinamos pajamos, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, kuriame, be kita ko, nustatytos pajamų rūšys, kurios turi būti neįskaitomos į vertinamas pajamas: slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą, senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamoji suma, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamoji suma, vienkartinės išmokos ir (ar) pašalpos, mokamos iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijos užimtumui remti, mokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ir darbdavio mokamos vienkartinės išmokos ir (ar) pašalpos bei kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos: transporto išlaidų kompensacijos neįgaliesiems; kompensacijos donorams; pagalbos pinigai, mokami pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; stipendijos ir kita materialinė parama, teikiama aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijos bei kita materialinė parama, teikiama profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, taip pat piniginės lėšos, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdara piniginėmis lėšomis. Priėmus įstatymą, asmenys ir šeimos, pretenduojantys į paramą būstui, bei asmenys ir šeimos, besinaudojantys parama būstui išsinuomoti, ir toliau privalės deklaruoti visas savo pajamas vadovaujantis Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau, nustatant jų teisę į paramą būstui, atsakingi savivaldybės darbuotojai iš bendros deklaruotų pajamų sumos išskaičiuos pajamas, kurios vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi yra neįskaitomos į gautas pajamas.
Įvertinus tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą asmenys ir šeimos, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, turtą ir pajamas privalo deklaruoti kasmet, t. y. savivaldybės atsakingi darbuotojai kasmet privalo tikrinti, ar šių asmenų vertinamos pajamos ir turtas neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių, bei į tai, kad turto deklaracijoje nėra galimybės išskirti tam tikrų pajamų rūšių, kurios pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalį neįskaitomos į vertinamas pajamas, įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą minėtiems asmenims kasmet iki einamųjų metų gegužės 1 d. savivaldybės vykdomajai institucijai pateikti užpildytą socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos prašymo formos priedą apie gautas pajamas. Šiame priede asmenys privalės pažymėti gautas tikslines pajamas, kurios neturi būti vertinamos (pvz., slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas, senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamoji suma, senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamoji suma, vienkartinės išmokos ir
(ar) pašalpos ir t. t.) nustatant jų teisę į paramą būstui. Minėtas priedas galės būti pateikiamas ir elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų galimybę asmenims, gaunantiems tikslinės paskirties paramą, tačiau negalintiems patiems apsirūpinti būstu, pretenduoti ir pasinaudoti parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, o asmenims, kurie šiuo metu naudojasi savo teise į paramą būstui išsinuomoti – nuomoja socialinį būstą ar gauna būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, ją išsaugoti. 3) Išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, kuri, atsižvelgiant į jos tikslą ir pobūdį – įsigyjamas būstas nuosavybės teise, yra lygiavertė subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti teikimui, siūloma priskirti prie paramos būstui įsigyti formų. Suvienodinus to paties pobūdžio paramos būstui formas, kartu būtų suvienodinti ir asmenims, norintiems jomis pasinaudoti, nustatyti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai asmenys, kurie atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje nustatytas teisės į paramą būstui įsigyti sąlygas (įskaitant tai, kad jų turtas ir pajamos neviršija įstatyme nustatytų dydžių, siejamų su teise į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą), tačiau negali pasinaudoti subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, nes neatitinka nė vieno iš minėto įstatymo 13 straipsnyje nustatytų specialiųjų požymių (augina vaiką (vaikus), yra likę be tėvų globos, neįgalieji ir kt.), galėtų kreiptis dėl išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos ir gauti valstybės paramą būstui įsigyti.
Šis įstatymo projektu siūlomas pakeitimas leistų užtikrinti, kad išperkamąja būsto nuoma galėtų pasinaudoti tie asmenys, kurie negali savarankiškai apsirūpinti būstu, tačiau turi finansines galimybes tai padaryti gaudami valstybės paramą (asmenys, kurių pajamos ir turtas yra labai maži, t. y. neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų turto ir pajamų dydžių, taikomų nustatant asmenų teisę į paramą būstui išsinuomoti, nėra potencialūs išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos gavėjai dėl to, kad išperkamąją būsto nuomą teikiantys nuomotojai nėra suinteresuoti sudaryti išperkamosios būsto nuomos sutartis su ypatingai mažas pajamas gaunančiais ir mažai turto turinčiais asmenimis dėl jų finansinio nestabilumo ir neužtikrintos galimybės kas mėnesį mokėti įmokas už būstą). Siūlomas pakeitimas yra aktualus jauniems asmenims ir jaunoms šeimoms, siekiančioms apsirūpinti nuosavu būstu, tačiau negalinčioms to padaryti savarankiškai dėl nepakankamų pajamų, todėl priėmus įstatymo projektą būtų skatinamas asmenų ir šeimų noras kurtis, gyventi ir dirbti Lietuvoje bei būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai Lietuvos Resublikos Seimas pritarė 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 150 punkte numatytą įsipareigojimą sukurti ir įgyvendinti pirmojo gyvenimo starto programą jauniems žmonėms, kuri apimtų pirmojo būsto įsigijimo programą. Įstatymo projektu siūloma, kad asmenys, pretenduojantys į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, būtų įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, sąrašą. Įvertinus tai, kad asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti (socialinio būsto nuoma ir būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija), turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų turto ir pajamų dydžių, vertinamų nustatant teisę į paramą būstui įsigyti (paramai būstui išsinuomoti nustatyti mažesni dydžiai, nei paramai būstui įsigyti), taip pat turi teisę į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, manytina, kad būtų neteisinga šiems asmenims dar paramos laukimo laikotarpiu apriboti galimybę pasirinkti paramos būstui formą. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo pavadinimą keisti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Tai sudarytų galimybę asmenims, atitinkantiems paramai būstui išsinuomoti nustatytus turto ir pajamų dydžius ir įrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, sąrašą, atsiradus galimybei, siūlyti pasinaudoti socialinio būsto nuomos, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos dydis nepriklauso nuo paramos būstui formos, t. y. asmenys, kurie naudojasi išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, gautų tokio paties dydžio kompensaciją kaip ir asmenys, besinaudojantys būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, savivaldybė, įvertinusi asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, ir asmenų ir šeimų, turinčių teisę į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, buvimo sąrašuose laikotarpį, laikantis eiliškumo siūlo pasinaudoti minėta kompensacija. Asmenims, nepriklausomai nuo to, kuriam laikotarpiui yra sudaryta išperkamosios būsto nuomos sutartis, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama tik tuo laikotarpiu, kol asmenys turi teisę į paramą būstui įsigyti – atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus turto (įskaitant gautas pajamas) dydžius, t. y. atsakomybė ir rizika už būsto išsipirkimą tenka paramos gavėjui.
4) Siekiant įgyvendinti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą lygiateisiškumo principą ir atsižvelgiant į tai, kad praktikoje susiklosto situacijų, kai asmenys gali prarasti nuosavybės teise turimą būstą dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios ar kurių asmenys negali valdyti, pvz., gaisro, potvynio ir kt., todėl jiems reikalinga parama būstui įsigyti dar nepraėjus 5 metams nuo nuosavybės teise turėto būsto praradimo, siūloma atsisakyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodyto reikalavimo – neturėti būsto nuosavybės teise pastaruosius 5 metus iki kreipimosi dėl paramos būstui įsigyti dienos, taikomo asmenims, norintiems pasinaudoti parama būstui įsigyti. Siūlomas pakeitimas sudarytų sąlygas asmenims, laukiantiems paramos būstui išsinuomoti – socialinio būsto nuomos arba būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos (jiems pagal galiojantį teisinį reguliavimą netaikomas reikalavimas neturėti būsto nuosavybės teise pastaruosius 5 metus iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti dienos), siekti gauti didesnes pajamas, atsižvelgiant į tai, kad jų pajamoms ar turtui viršijus nustatytus dydžius, šie asmenys neprarastų teisės į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
5) Atsižvelgiant į tai, kad paramai būstui įsigyti ir išsinuomoti taikomi skirtingi didžiausi leidžiami asmens metiniai turto ir pajamų dydžiai, siūloma, priklausomai nuo to, į kurią paramos formą asmenys gali pretenduoti, sudaryti atskirus asmenų sąrašus ir apibrėžti, kad tvarkant teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti turinčių asmenų apskaitą yra sudaromi šie asmenų ir šeimų sąrašai: turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, turinčių teisę į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, turinčių teisę į paramą būstui, nuomojančių socialinį būstą, gaunančių būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ir gaunančių išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Šiuose sąrašuose asmenys yra skirstomi į grupes (jaunų šeimų, šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių), likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų ir kt.), kurios apima tuos pačius požymius turinčius asmenis.
Pažymėtina, kad asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą siūloma pervadinti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, sąrašą, atsižvelgiant į tai, kad asmenys, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti (kuriai taikomi mažesni leidžiami turto ir pajamų dydžiai, nei teisei į paramą būstui įsigyti), turi teisę pretenduoti tiek į socialinio būsto nuomą, tiek į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, tiek į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Įstatymo projekte nustatyta, kad asmenys, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įrašomi į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, sąrašą, o atitinkantys 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus – į turinčių teisę į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Įstatymo projektu kartu siūloma įtvirtinti asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui, sąrašą, kuris būtų suformuojamas iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, sąrašo ir asmenų ir šeimų, turinčių teisę į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, sąrašo, t. y. visi asmenys ir šeimos, įrašyti į pastaruosius sąrašus, kartu būtų įtraukti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui, sąrašą, kuriame jų vieta nustatoma įvertinus jų buvimo atitinkamuose sąrašuose laikotarpį.
Atsižvelgiant į tai, kad šis sąrašas privalomai bus skelbiamas viešai savivaldybės interneto svetainėje, suinteresuoti asmenys turės galimybę sužinoti savo eilės numerį sąraše ir įvertinti, kiek dar gali tekti laukti iki paramos gavimo. 6) Asmenims, kurių vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai daugiau kaip 20 procentų viršija paramai būstui išsinuomoti nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, siūloma nustatyti galimybę jų prašymu būti perrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, sąrašą, įskaitant jų buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, sąraše laikotarpį.
7) Siekiant didinti asmenų, laukiančių paramos būstui išsinuomoti ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, motyvaciją gauti didesnes pajamas, nesibaiminant, kad laikinas pajamų padidėjimas užkirs kelią gauti paramą būstui, kurios laukta ne vienus metus, siūloma papildyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas, nustatant teisę asmenims, kurie dėl padidėjusių pajamų praranda teisę į paramą būstui išsinuomoti ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ir išbraukiami iš atitinkamų sąrašų, grįžti į šiuos sąrašus, įskaitant jų ankstesnio buvimo šiuose sąrašuose laikotarpį, jeigu jų vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai vėl neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų turto (įskaitant gautas pajamas) dydžių ir jei nuo jų išbraukimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 3 metai.
Be to, įvertinus tai, kad asmenims, nuomojantiems socialinį būstą, jų turtui ar pajamoms daugiau kaip 20 procentų viršijus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus turto ar pajamų dydžius, minėtame įstatyme yra numatyta tam tikra lengvata – esant jų prašymui ir savivaldybės tarybos sprendimui, šis būstas jiems nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis (pirmus metus apskaičiuojant nuomos mokestį privalomai taikomas tik 1,2 rinkos pataisos koeficientas), siūlomas pakeitimas sudarytų sąlygas užtikrinti lygiateisiškumo principą asmenų, laukiančių paramos būstui išsinuomoti ar įsigyti ir įrašytų į atitinkamus sąrašus, atžvilgiu, jiems taip pat suteikiant tam tikrą lengvatą – galimybę per 3 metų laikotarpį po išbraukimo iš sąrašų dienos, sumažėjus jų turtui ir pajamoms, grįžti į sąrašą ir toliau laukti paramos būstui. Grąžinimo į sąrašus terminas – 3 metai
Atsižvelgiant į tai, kad asmenims sudarius galimybę grįžti į paramos laukiančių asmenų sąrašus, įskaitant ankstesnį buvimo sąraše laikotarpį, gali kilti asmenų, esančių sąrašuose, nepasitenkinimas (tikimybė, kad pasislinks jų eilė sąraše), įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad sudaromas asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui, sąrašo priedas, skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje. Šiame priede būtų saugoma asmenų, išbrauktų iš atitinkamų sąrašų, informacija (taip pat ir buvimo sąraše laikotarpis iki išbraukimo) 3 metus nuo išbraukimo iš sąrašų dienos, t. y. tol, kol šie asmenys turi galimybę grįžti į minėtus sąrašus. Tai sudarytų sąlygas užtikrinti aiškią ir skaidrią sąrašų sudarymo tvarką ir asmenų, esančių šiuose sąrašuose, eilės numerio nustatymą, nepuoselėjant nepagrįstų lūkesčių. 8) Papildyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas, nurodant, kad socialinio būsto fondo plėtra, be kita ko, yra vykdoma perimant valstybės reikmėms nereikalingas gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena asmenys, turintys teisę į socialinio būsto nuomą, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šis įstatymo projektu siūlomas papildymas nekeičia šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, nes, atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto fondą sudaro tie savivaldybės būstai, kurie nuomojami asmenims, turintiems mažas pajamas ir mažai turto, t. y. socialiniai būstai, į socialinio būsto fondą negali būti įtrauktos savivaldybių perimtos valstybės reikmėms nereikalingos gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena asmenys, kurių pajamos ir turtas viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius. Patalpos, kuriose gyvena minėti asmenys, įtraukiamos į savivaldybės būsto fondą, kurio sudarymo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nereguliuoja.
Atsižvelgiant į tai, kad galiojančios nuostatos – socialinio būsto fondo plėtra vykdoma perimant valstybės reikmėms nereikalingas gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena asmenys, – turinys sudaro galimybę savivaldybių darbuotojams, įgyvendinantiems Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, netinkamai ją interpretuoti, įstatymo projektu siūlomas patikslinimas leistų tiksliai apibrėžti socialinio būsto fondo plėtros būdus bei įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. 9) Siekiant sumažinti savivaldybėms tenkančią administracinę naštą, nustatyti, kad pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija siūloma savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. 10) Patikslinti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimo tvarką, nustatant, kad asmenys, kuriems savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka yra pasiūloma pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, norėdami ja pasinaudoti, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo tokio pasiūlymo gavimo dienos privalo raštu savivaldybės vykdomajai institucijai išreikšti sutikimą naudotis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija.
Siūlomas pakeitimas sudarytų sąlygas operatyviau ir tikslingiau teikti paramą būstui, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybės darbuotojai 3 mėnesius nuo siūlymo pateikimo dienos, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo, gavęs tokį pasiūlymą, nėra suinteresuotas naudotis šia kompensacija, neturi teisės siūlyti pasinaudoti šia parama kitam eilėje laukiančiam asmeniui. 11) Atsižvelgiat į tai, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos tikslas yra asmenims, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens socialine padėtimi susijusius veiksnius, padengti išlaidas arba jų dalį, skiriamas apsirūpinti būstu, siūloma nustatyti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio. 12) Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Atsakingojo skolinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“, nustatyta, kad maksimali kredito trukmė neturi viršyti 30 metų, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama ne ilgiau kaip 30 metų nuo išperkamosios būsto nuomos sutarties sudarymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.
13) Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato galimybės inžinerinius statinius parduoti pirmenybę teikiant gyvenamųjų namų savininkams (jie gali būti parduodami tik aukciono būdu), įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad minėti statiniai parduodami pirmenybę teikiant jais teisėtai besinaudojantiems asmenims. 14) 10 kalendorinių dienų atsiskaitymo už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus ir jų dalis terminą pratęsti iki 3 mėnesių. Tai sudarytų palankesnes sąlygas asmenims įgyvendinti teisę pirkti minėtas patalpas. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūlomas pakeitimas – suvienodinti Gyventojų turto deklaravimo įstatyme įtvirtintą gyventojo, pageidaujančio gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, šeimos narių sampratą su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtinta šeimos sąvoka ir gyventojo, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, šeimos narių sampratą su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme įtvirtinta bendrai gyvenančių asmenų sąvoka – užtikrintų teisinio reguliavimo aiškumą ir teisės aktų tarpusavio suderinamumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje.
Įstatymų projektuose siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai. Priėmus įstatymus, atsižvelgiant į tai, kad bus tikslinama asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui, apskaita – įtvirtinami nauji asmenų ir šeimų, laukiančių paramos būstui, sąrašai, savivaldybės turės patikslinti sąrašų tvarkymo ir tikslinimo tvarką, kurią tvirtina savivaldybių vykdomosios institucijos. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti įstatymų projektus į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. Tikslinama šeimos sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Priėmus Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 22, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki įstatymo įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti 2015 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. A1-195 „Dėl Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Savivaldybių pateiktais duomenimis, per 2015 metus dėl tikslinių pajamų įskaitymo į asmenų vertinamas pajamas nustatant jų teisę į paramą būstui iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų buvo išbraukta apie 300 asmenų ir šeimų, todėl manytina, kad paramos laukiančių asmenų sąrašas galėtų padidėti tokiu skaičiumi asmenų ir šeimų.
Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turimais duomenimis, visoje šalyje šiuo metu nė vienas asmuo nesinaudoja išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, todėl tikėtina, kad, priėmus įstatymo projektus asmenų, norinčių gauti išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pagausės nežymiai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus, specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 22, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti“, „vertinamos pajamos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2016-03-24 Nr. XIIP-4175 Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]