Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 20 m. d. Vilnius 1 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 589 straipsnio 1 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
„22) Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos – dėl šio kodekso 128, 129, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų“. 2. Panaikinti 512 straipsnio 1 dalies 72 punktą. „72) Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos – dėl šio kodekso 128, 129 straipsniuose, 505 straipsnio 1 dalyje, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Buvusius 512 straipsnio 1 dalies 73–94 punktus laikyti atitinkamai 72–93 punktais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Šarūnas Gustainis
LIETUVOS RESPUBLIKOS TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667 2, 4 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO STATUTO NR. I-886 14 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU NR. XII-1869 PATVIRTINTO ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2, 4 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) teikiamas siekiant kelių tikslų. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 15 straipsnio nuostatas numatyta, kad turizmo valdymo funkcijas Lietuvos Respublikoje atlieka Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybių institucijos. Valstybinis turizmo departamentas 1992 metais įsteigtas Vyriausybės, šiuo metu jo statusas – biudžetinė įstaiga prie Ūkio ministerijos, kurios teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl šių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) įgyvendina Ūkio ministerija. Valstybinio turizmo departamento veikla pastaraisiais metais kelia itin daug problemų. Tai institucinės sąrangos problemos (Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos veikla iš dalies dubliuojasi su Ūkio ministerijos veikla (Ūkio ministerijoje šiuo metu veikia savarankiškas, nesantis kitame struktūriniame padalinyje, Turizmo politikos skyrius, kuriame dirba 6 valstybės tarnautojai); persidengiančių funkcijų vykdymas; nuolatinio netinkamo veikimo (pvz.
Valstybės kontrolės konstatuoti valstybės biudžeto lėšų panaudojimo pažeidimai), nepakankamo efektyvumo, rezultatyvumo problemų pavyzdžiai, susiję su netinkama turizmo paslaugų teikimo ir turistų teisių apsaugos priežiūra, veiklos planavimu ir įgyvendinimu. Įstatymo projekto tikslai – įvykdyti institucinę ir funkcinę Valstybinio turizmo departamento pertvarką, siekiant efektyvaus turizmo valstybinių funkcijų srities vykdymo (plačiau žr. 4 p.). Kartu teikiami Įstatymo projektą lydintys Lietuvos Respublikos 1995 m. gegužės 9 d. konsulinio statuto Nr. I-886 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 22 d. ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šie įstatymų projektai parengti siekiant jų nuostatas suderinti su Įstatymo projekto nuostatomis. 1. Lietuvos Respublikos 1995 m. gegužės 9 d. įstatymu Nr. I-886 patvirtinto Konsulinio statuto 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo metu minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto atveju arba tokiai padėčiai gresiant, Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuolat informuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją apie Lietuvos Respublikos piliečius, esančius krizės zonoje, ir apie padėtį krizės zonoje.
Pakeitimu siūloma šio įstatymo nuostatas suderinti su Įstatymo projektu, pakeičiant subjektą „Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos“ į „Ūkio ministerija“. Pačios subjekto funkcijos nekeičiamos. 2. Lietuvos Respublikos
sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo metu minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, kad Valstybinis turizmo departamentas, kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir ministerijomis, Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, yra atsakingas už tarptautinių politinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą. Kadangi Įstatymo projekte numatyta, kad Valstybinis turizmo departamentas tampa Ūkio ministerijos vidiniu padaliniu, o ministerijos jau yra įvardintos kaip atsakingos už politinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą, Valstybinį turizmo departamentą siūloma braukti iš atsakingų subjektų sąrašo. To paties straipsnio 5 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos yra atsakingi už visuomeninių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą.
Kadangi Įstatymo projekte numatyta, kad Valstybinis turizmo departamentas tampa Ūkio ministerijos vidiniu padaliniu, funkcijos vykdymą siūloma pavesti Ūkio ministerijai. 3. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo metu minėto įstatymo 589 straipsnio 1 dalies 72 p. numatyta, kad Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl šio kodekso 128 (Kelionių organizavimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimas), 129 (Apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimas) straipsniuose, 505 straipsnio 1 dalyje (Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas), 507 (Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas), 515 (Tarptautinių sankcijų pažeidimas) straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.
Kadangi Įstatymo projekte numatyta, kad Valstybinis turizmo departamentas tampa Ūkio ministerijos vidiniu padaliniu, funkcijos vykdymą siūloma pavesti Ūkio ministerijai, kuri dalį šių kompetencijų jau turi – šiuo metu minėto įstatymo 589 straipsnio 1 dalies 22 p. numatyta Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pareigūnų kompetencija pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl šio kodekso 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Šarūnas Gustainis (tel. (8 5) 239 6699), el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Turizmo įstatymo 15 straipsnis nustato, kad turizmo valdymo funkcijas Lietuvos Respublikoje atlieka Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybių institucijos, kad Vyriausybė steigia Valstybinį turizmo departamentą, o jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu – atitinkamas ministras. Šiai dienai Valstybinis turizmo departamentas veikia kaip biudžetinė įstaiga prie Ūkio ministerijos, kurios teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl šių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) įgyvendina Ūkio ministerija. Valstybinio turizmo departamento funkcijos nustatytos Turizmo įstatymo 16 straipsnyje, o departamento nuostatai patvirtinti Ūkio ministro 2015-10-30 įsakymu Nr. 4-695. Esama teisinė bazė ir institucinė sąranga apsunkina valstybės politikos turizmo srityje formavimą ir jos įgyvendinimą, sukuria neefektyvaus valstybės biudžeto lėšų eikvojimo, funkcijų dubliavimo prielaidas, didina administracinę naštą turizmo srityje veikiantiems ūkio subjektams. Šių veiksnių išdavoje neišnaudojamos maksimalios veiklos galimybės turizmo politikos formavimo ir šios srities funkcijų įgyvendinimo srityje, mažėja valstybės kaip turizmo regiono patrauklumas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos būtų reorganizuotas į Ūkio ministerijos struktūrinį padalinį, sujungiant jį su jau veikiančiu Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriumi. Tai leistų pasiekti šiuo rezultatus:
valstybės biudžeto lėšas ir sklandžiau vykdyti turizmo srities funkcijas politikos formavimo ir jos įgyvendinimo srityse.
Šiai dienai valstybės lygiu turizmo srities politiką formuoja Seimas, Vyriausybė, Ūkio ministerija ir joje veikiantis Turizmo politikos skyrius, Valstybės turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą vykdo taip pat Turizmo taryba. Šių subjektų funkcijos persidengia, neefektyviai naudojami žmogiškieji ištekliai ir atitinkamai – jiems išlaikyti reikalingos valstybės lėšos, tiek Ūkio ministerija tiek Valstybinis turizmo departamentas turi neatribotas kompetencijas turizmo politikos formavimo srityje, pvz., Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriuje dirba 5, Valstybiniame turizmo departamente 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas didžiausias leistinas įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius buvo 27, tačiau nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. padidintas iki 32 (2015 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbo 30), Turizmo taryboje – dar 18 darbuotojų. Valstybinio turizmo departamento asignavimai. 2015 metais Departamento veiksmams atlikti patvirtintas 3 113 967 eurų finansinis planas iš visų finansavimo šaltinių. Patikslintas planas – 3 517 282 eurų, faktinis asignavimų panaudojimas – 3 466
Komisijos lėšos, 2 112 699 eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir 1 283 173 eurų – valstybės biudžeto lėšos, kurių valdytoja Ūkio ministerija. Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos ir Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyrių reorganizavus į bendrą Ūkio ministerijos struktūrinį padalinį, būtų sumažintas vadovaujančiųjų ir administracinį darbą dirbančių pareigybių poreikis, sustyguotos darbo funkcijos, išvengiama veiklos dubliavimo.
Preliminariais paskaičiavimais naujajame Ūkio ministerijos padalinyje galėtų būti 10 etatų, o tai leistų sumažinti etatų skaičių šiai funkcijai vykdyti 27 etatais. 2. Būtų aiškiau nustatytos minėtų institucijų, jų padalinių ir jų darbuotojų kompetencijų ir atsakomybės ribos, būtų užtikrintas operatyvesnis, efektyvesnis ir rezultatyvesnis valstybės funkcijų turizmo srityje įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Ūkio ministerijoje atlikusi finansinį (teisėtumo) auditą, 2015 m. liepos 27 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-20-5-12-1 konstatavo, kad valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo turizmo srityje funkcijos buvo vykdytos netinkamai: „Ministerijai pavaldi įstaiga Valstybinis turizmo departamentas, vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas, panaudojo 2 578,24 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų, tačiau neužtikrino tinkamo turizmo paslaugų teikėjų stebėsenos ir priežiūros funkcijos vykdymo, nes nepatvirtino ūkio subjektų konsultavimo tvarkos, neatliko turizmo paslaugų teikėjų veiklos planinių patikrinimų, nepatvirtino jų atlikimo tvarkos, Kelionių organizatoriaus pažymėjimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo komisijos veiklos nereglamentavo jokiais norminiais dokumentais ir nesukūrė rizikų vertinimo sistemos, kuri užtikrintų efektyvesnę kelionių organizavimo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą.
Turizmo taryba nevykdė jai teisės aktais pavestų funkcijų: nenagrinėjo turizmo plėtros ir skatinimo klausimų, neteikė pasiūlymų valstybės institucijoms, atliekančioms strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą.“ Taigi, Ūkio ministerija neįgyvendino elementarių verslo priežiūros institucijų pertvarkos veiksmų sau pavaldžioje įstaigoje, nors už šią funkciją turi būti atsakinga visos Lietuvos mastu. Nors audito metu Ūkio ministerija ir Valstybinis turizmo departamentas, atsižvelgdami į pastebėjimus, teiktas rekomendacijas įgyvendino, kai kurių klaidų ištaisyti nebeįmanoma – pinigai išleisti neracionaliai, nesilaikant teisės aktų, o dėl netinkamos turizmo paslaugų tiekėjų priežiūros yra rizika, kad valstybei gali grėsti žalą patyrusių keliautojų ieškiniai. Pastebėtina ir tai, kad Seimas 2015-05-19 priėmė Turizmo įstatymo 2, 4, 41, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1723, kuriuo Valstybiniam turizmo departamentui paskyrė vykdyti naujas rinkos priežiūros funkcijas, - griežtesnę kelionių organizatorių kontrolę, turizmo rinkos paslaugų teikėjų stebėseną ir priežiūrą. Šie įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d., tačiau rinkos priežiūros ir verslą kontroliuojančios institucijos funkcijos Valstybiniame turizmo departamente vėl vykdomos netinkamai. Antai, įgyvendinant Turizmo įstatymo 7 str.
2016-01-05 įsakymu Nr. V-1 patvirtino Kelionių organizatoriaus (juridinio asmens) veiklos priežiūrai teikiamos informacijos deklaraciją, kurią kiekvieno kelionių organizatoriaus po kiekvieno ketvirčio pabaigos prašo pateikti Valstybiniam turizmo departamentui. Šiuo įsakymu nustatyta forma Valstybinis turizmo departamentas prašo daugiau duomenų nei reikalaujama minėtame įstatymo pakeitime, o patys duomenys prašomi neproporcingai apsunkinant ūkio subjektus, taip pat nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų:
Taigi, peržiūrint po reorganizacijos veiksiančio naujojo subjekto funkcijas, dalies iš jų atsisakytina kaip perteklinių, neatitinkančių viešojo administravimo tikslų ir reglamentavimo. 3. Leistų pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsibrėžtus tikslus dėl ūkio subjektus prižiūrinčių įstaigų konsolidacijos. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetines priemones buvo parengtas ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo planas. Įgyvendinant šį planą numatyta konsoliduoti ūkio subjektų priežiūrą vykdančias institucijas, įskaitant ir Valstybinį turizmo departamentą. Konsolidavimu siekiama pertvarkyti ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų sistemą, siekiant optimizuoti priežiūros funkcijų paskirstymą ir apimtį; mažinti priežiūros naštą ūkio subjektams, didinant priežiūros kokybę ir orientuojant į pagalbą verslui; mažinti ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas atliekančių institucijų. Įgyvendinant šiuos tikslus ir Vyriausybė ir Seimas jau priėmė sprendimus Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ir Lietuvos metrologijos inspekciją prijungti prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, perduodant konsoliduotai institucijai Valstybinio turizmo departamento atliekamą vartotojų ginčų dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių netinkamo vykdymo ar nevykdymo ikiteismine tvarka nagrinėjimą (2015-05-19 įstatymas Nr. XII-1723), atliko kitas institucines pertvarkas.
Taigi, toliau nuosekliai pertvarkant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklą ir tinklą, Valstybinio turizmo departamento reorganizavimas atitiktų Vyriausybės patvirtintas strategijas ir veiksmų planus. 4. Geriau planuoti veiklos rezultatus ir esant aiškesniems funkciniams subjektų ryšiams, juos efektyviau įgyvendinti. Vertinant Valstybės turizmo departamento 2014 ir
svarbių funkcijų yra neplanuojamos ir sistemiškai nevykdomos apskritai, pvz., nei
išvykstamojo turizmo planavimo, kontrolės ar įgyvendinimo srityje, nors veikla šioje srityje turi būti aktyviai vystoma ir išlaikomas balansas tarp atvykstamojo turizmo ir išvykstamojo turizmo funkcijų, tikslų, uždavinių ir veiklų. Vertinant kitus Valstybinio turizmo departamento 2014 metų rezultatus pastebėtina, kad tais metais planuota patikrinimų, padėjusių užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, kai ši žala ar pavojus reikšmingi, dalis, palyginti su visais neplaniniais patikrinimais, proc. 66, įvykdyta 50. Išleistų skirtingais pavadinimais leidinių tiražas (tūkst. vnt.) planuota 295, įvykdyta tik 50. Analizuojant Valstybinio turizmo departamento 2015 metų veiklos ataskaitą pastebima tai, kad departamento skelbiami pagrindiniai strateginio tikslo rodikliai lieka nepasiekiami: „1 lentelė Strateginio tikslo rodikliai
Planas Faktas Pajamų iš turizmo pokytis, proc. 4,0 1,9* Užsienio turistų skaičiaus pokytis, proc. 0,1 0,2** Vietinio turizmo skaičiaus pokytis, proc. 1,0 2,0* Atvykusių užsienio turistų kelionių skaičius (tūkst. vnt.)
*- VTD skaičiavimais, faktinis rodiklis bus pateiktas 2016 m. kovo mėn. pabaigoje. **-VTD skaičiavimai, faktinis rodiklis bus pateiktas 2016 m. birželio mėn. pabaigoje“. 5.
įgyvendinimo kaštus. Pavyzdžiui, įvertinus Valstybinio turizmo departamento vien tik 2015 metais per Centrinę perkančiąją organizaciją vykdytus pirkimus, pastebėta, jog keliasdešimt viešųjų pirkimų buvo įvykdyta tokių, kurių vykdymas iš principo priskirtinas Valstybinio turizmo departamento kompetencijai, pvz., Lietuvos patrauklumo turizmui tyrimo atlikimas, parodų užsienyje organizavimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Valstybinio turizmo departamento veikla neretai apsiriboja tik lėšų perskirstymu. O tai papildomai kelia klausimą dėl pačios institucijos veiklos efektyvumo ir egzistavimo būtent tokia institucine forma, tikslingumo. Svarbu ir tai, kad šiai dienai Valstybinis turizmo departamentas įsikūręs ir veikia tuo pačiu adresu kaip ir Ūkio ministerija – Gedimino per. 38, Vilniuje. Tai reiškia, kad iš dalies persidengiančias funkcijas įgyvendina dvi atskiros, tuo pačiu adresu veikiančios, toje pat vietoje įsikūrusios įstaigos, o tai mažų mažiausiai nėra racionalu. Pažymėtina, kad praktika dėl konkretaus vykdomosios valdžios institucijos struktūrinio padalinio nurodymo įstatymo lygmeniu yra susiformavusi ir tai nebūtų nauja, pvz., žiūrėti Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 21 straipsnio nuostatas, kur nurodyta, kad sprendimus dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo priima Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas. Šis departamentas yra Užsienio reikalų ministerijos struktūrinis padalinys (žr. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. V- 165 patvirtintą Užsienio reikalų ministerijos struktūrą). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Priešingai, priėmus pakeitimus ir įvykdžius reorganizaciją, valstybinių funkcijų turizmo srityje įgyvendinimas taps sklandesnis, efektyviau bus naudojamos valstybės biudžeto lėšos, o dalis jų sutaupoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos įstatymo projekto nuostatos neturės įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymo projektas teigiamai atsilieps verslo sąlygų gerinimui ir verslo plėtrai, nes Įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas sudarys prielaidas aiškesniam viešojo administravimo funkcijų paskirstymui ir sklandesniam jų įgyvendinimui, aiškesniam kompetencijų ir atsakomybės sričių nustatymui, paliks mažiau galimybių priiminėti perteklinius reikalavimus dėl papildomos ar neaiškios administracinės naštos verslo subjektams nustatymo. Tai palengvins kelionių agentūrų, kitų ūkio subjektų verslo sąlygas, sprendimų priėmimo bei veiklos planavimo procesus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, turės būti keičiami Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-951 „Dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“. Taip pat turės būti patikslinti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus įsakymai, vidinės Ūkio ministerijos tvarkos. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Nors formaliai įstatymo projekto 2 straipsnyje ir įvedama nauja, „Valstybinio turizmo departamento sąvoka“, tačiau faktiškai ji nėra nauja, o tik perkeliama iš to paties, galiojančio įstatymo 4 straipsnio nuostatų. Tai, kad keičiama subjekto tuo pačiu pavadinimu institucinė priklausomybė, pačios sąvokos nekeičia ir jos derinimo nereikalauja. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymo projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti naujų teisės aktų parengti nereikės. Įgyvendinant įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. liepos 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įgyvendinant įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų neprireiks. Priešingai, kaip jau minėta 4 p., institucinis pertvarkymas šios srities darbą leis organizuoti efektyviau, išvengti besidubliuojančių funkcijų, sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, sumažinti darbuotojų skaičių 27 pareigybėmis.
Bus nustatyta optimali funkcijų vykdymo vieta, greičiau priimami sprendimai, eliminuojami pertekliniai procesai, todėl mažės administracinių procedūrų vykdymo kaštai. Tai jau 2017 metais leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, o pilna lėšų ekonomija dėl 27 darbuotojų etatų panaikinimo bus 2018 ir 2019 metais, kiekvienais metais apie 500 tūkst. Eurų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „turizmas“, „turizmo departamentas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Teikia Seimo narys Šarūnas Gustainis
2016-03-23 Nr. XIIP-4129 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalį reikėtų išdėstyti taip: „Pripažinti netekusiu galios 589 straipsnio 72 punktą.“
projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298, 82 punktą pripažinus netekusiu galios straipsnio punktą, po jo einančių punktų pernumeruoti nereikia. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 3 dalis brauktina. 3. Svarstant teikiamą projektą atkreiptinas dėmesys į Teisės departamento išvados kartu su teikiamu projektu teikiamam Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4 ir
direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-03- Nr. Į 2016-03-18 Nr. S-2016-1794 dėl LIETUVOS
ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS teisei Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. S-2016-1794 pateikė derinti toliau nurodytus įstatymų projektus:
įstatymo 2, 4 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4126;
Nr. I-886 patvirtinto Konsulinio statuto 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4127;
sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4128;
įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4129 (toliau kartu – Projektai). Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektai yra tarpusavyje susiję, atitinkamai jie buvo vertinti kartu. Įvertinę Projektų atitikį Europos Sąjungos teisei, pastabų ir pasiūlymų dėl Projektų turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]