Projekto lyginimasis variantas
3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322 ir 324 straipsnių pakeitimo,34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymas 2016 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą. ,,
5) jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu;“
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio šio Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. 3 straipsnis. 34 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 34 straipsnį. 34 straipsnis. Privatus kaltintojas ,,
atstovas, palaikantys kaltinimą šio Kodekso numatytose privataus kaltinimo bylose. 2. Privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. 3. Privatus kaltintojas turi teisę dalyvauti apeliaciniame procese. “
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.“
Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: ,,1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis;“
2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Prokuroras , privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro , privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės.“
2Pakeisti 256 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2.
Prokuroras , privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro , privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 293 straipsnio 3 dalį. ,,
privataus kaltinimo byloje yra sujungti priešpriešiniai kaltinimai, baigiamųjų kalbų eiliškumą nustato teismas. “
Pakeisti 312 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. “
Pakeisti 317 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo , ar jo atstovo skundo nuorašas. Kitiems proceso dalyviams tokie nuorašai įteikiami jų prašymu. “
Pakeisti 320 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4.
Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.“
Pakeisti 322 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.“
Pakeisti 324 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Baigiamosios kalbos prasideda apeliantų kalbomis. Jeigu yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, pirmas iš jų – padavęs skundą. Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, pirmas iš jų – padavęs skundą. Po to baigiamąsias kalbas pasako kiti proceso dalyviai. Baigiamąsias kalbas pasakę proceso dalyviai turi teisę atsikirsti ir pasakyti pastabas dėl to, kas buvo pasakyta per pirmesnes kalbas. Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą. Po baigiamųjų kalbų nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, suteikiamas paskutinis žodis.“
galios Pripažinti netekusiu galios XXX skyrių. ,,
Privataus kaltinimo bylos Baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. 408 straipsnis. Asmenys, turintys teisę paduoti skundą ar pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme
teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. 2. Jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. 3. Jeigu procesas pradėtas dėl nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimo, toks atstovas teisme įgyja privataus kaltintojo statusą ir kaltinimą teisme palaiko vienas arba kartu su nukentėjusiuoju. 409 straipsnis. Perėjimas iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą
nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja privataus kaltinimo bylos proceso metu, iki įrodymų tyrimo pradžios, prokuroras privalo pateikti teismui rašytinį pareiškimą, kad šioje byloje palaikys valstybinį kaltinimą. Šiuo atveju byla perduodama prokurorui.
Ikiteisminis bylos tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka. 3. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152 ir 165 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Dėl šių veikų privaloma pradėti baudžiamąjį procesą bendra tvarka. 4. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. 5. Jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. 410 straipsnis. Priešpriešinio skundo nagrinėjimas
tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Jeigu tokie asmenys nesusitaiko, kaltinimai nagrinėjami vienoje byloje. 2. Nagrinėjant byloje priešpriešinius kaltinimus, pirmas užduoda klausimus, duoda paaiškinimus, pasako baigiamąją kalbą kaltinamasis, kuris pirmas padavė skundą. Jam pirmam suteikiamas ir paskutinis žodis. 411 straipsnis. Prisijungimas prie privataus kaltinimo Privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamose bylose asmenys, nukentėję nuo kaltinamojo nusikalstamų veikų, kurios susijusios su jau pareikštu privačiu kaltinimu, turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pradžios prisidėti prie jau nagrinėjamo kaltinimo. Jeigu tokie asmenys nesusitaiko, kaltinimai nagrinėjami vienoje byloje. 412 straipsnis. Nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo turinys 1.
Skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu. 2. Skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. 3. Šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai taikomi ir nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimui. 4121 straipsnis. Atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą
atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. 2. Atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, teisėjas priima nutartį. 3. Nutarties atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą nuorašas siunčiamas skundą ar pareiškimą padavusiam asmeniui. 4. Teisėjo nutartį atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas turi teisę per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. 413 straipsnis. Taikinamasis posėdis
1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir
(ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti.
Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. 2. Taikinamasis posėdis prasideda teisėjo pranešimu apie nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo turinį ir kvietimu susitaikyti. Po to pasisako nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo. Jeigu šie asmenys susitaiko, procesas dėl skundo nutraukiamas. 3. Nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo susitaikydami gali sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo. Pagal sutartį dėl žalos atlyginimo vėliau gali būti išduotas vykdomasis dokumentas. 4. Tiek pareikštas nuomones dėl susitaikymo, tiek sutartį dėl žalos atlyginimo taikinamojo posėdžio protokole pasirašo nukentėjusysis ir
(ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo. 5. Jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. 6. Jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas į taikinamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties, laikoma, kad privatus kaltintojas kaltinimo atsisakė. Tokiu atveju procesas dėl skundo nutraukiamas. 7. Jeigu be svarbios priežasties į taikinamąjį posėdį neatvyksta nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, teisėjas nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. 414 straipsnis. Teismo veiksmai iki teisiamojo posėdžio 1.
Teismo veiksmus po nukentėjusiojo skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teisiamojo posėdžio nustato šio Kodekso XVIII skyriaus taisyklės su šiame straipsnyje numatytomis išimtimis. 2. Jeigu byloje yra aplinkybių, kurių teismas negali savarankiškai nustatyti, teisėjas, priimdamas nutartį nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, paveda prokurorui per nustatytą laikotarpį ištirti šias aplinkybes, o bylos nagrinėjimą tam laikui atideda. 3. Privataus kaltinimo bylose kaltinamajam ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teisiamojo posėdžio pradžios turi būti įteiktas nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo nuorašas. 4. Dėl nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nusprendžiama per dvidešimt dienų nuo skundo ar pareiškimo gavimo dienos, o byla teisiamajame posėdyje pradedama nagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teisėjo nutarties skundą ar pareiškimą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. 415 straipsnis. Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme
pagal šio Kodekso V dalyje nustatytas taisykles su šio Kodekso 415–417 straipsniuose numatytomis išimtimis. 2. Privatus kaltintojas turi šio Kodekso 34 straipsnyje numatytas teises. 3. Privataus kaltinimo bylose įrodymų tyrimas pradedamas nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo paskelbimu. Jį balsu perskaito privatus kaltintojas arba jo atstovas. 416 straipsnis. Kaltinimo atsisakymas
pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. 2. Jeigu privatus kaltintojas į teisiamąjį posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, laikoma, kad jis kaltinimo atsisako. 3. Jei privatus kaltintojas atsisakė kaltinimo arba su kaltinamuoju susitaikė, bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas.
kaltinimo į privatų kaltinimą
veika turi šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas išaiškina nukentėjusiajam šio teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl šios nusikalstamos veikos bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. 2. Bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. 3. Kai yra galimybė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir nukentėjusysis reikalauja, kad kaltinamasis būtų nuteistas už nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teismas dėl šios veikos pasitarimų kambaryje priima nuosprendį, jei yra įstatymų numatytos kitos sąlygos. “
Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Stasys Šedbaras Vitalijus Gailius
Projekto XIIP-4116(2) lyginimasis variantas
3, 22, 57, 58, 167, 256, 293, 312, 317,
pakeitimo ir34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą. ,,
5) jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu;“
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio šio Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.“
galios Pripažinti netekusiu galios 34 straipsnį. 34 straipsnis. Privatus kaltintojas ,,
atstovas, palaikantys kaltinimą šio Kodekso numatytose privataus kaltinimo bylose. 2. Privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. 3. Privatus kaltintojas turi teisę dalyvauti apeliaciniame procese. “
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.“
1.
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis;“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas,
įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;“ . 6 straipsnis. 167 straipsnio pakeitimas Pakeisti 167 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
, 145 straipsnyje,
, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose ,
straipsnio 1 ir 3 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje,
, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 256 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme
, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis.
Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro , privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. 2. Prokuroras , privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro , privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką. “
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 293 straipsnio 3 dalį. ,, 3.
Jeigu privataus kaltinimo byloje yra sujungti priešpriešiniai kaltinimai, baigiamųjų kalbų eiliškumą nustato teismas. “
Pakeisti 312 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. “
Pakeisti 317 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
2Nuteistajam,
išteisintajam ir asmeniui, kuriam byla nutraukta, išsiunčiamas prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo , ar jo atstovo skundo nuorašas. Kitiems proceso dalyviams tokie nuorašai įteikiami jų prašymu. “
Pakeisti 320 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.“
Pakeisti 322 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.“
Pakeisti 324 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Baigiamosios kalbos prasideda apeliantų kalbomis.
Jeigu yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, pirmas iš jų – padavęs skundą. Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, pirmas iš jų – padavęs skundą. Po to baigiamąsias kalbas pasako kiti proceso dalyviai. Baigiamąsias kalbas pasakę proceso dalyviai turi teisę atsikirsti ir pasakyti pastabas dėl to, kas buvo pasakyta per pirmesnes kalbas. Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą. Po baigiamųjų kalbų nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, suteikiamas paskutinis žodis.“
galios Pripažinti netekusiu galios XXX skyrių. ,,
Baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. 408 straipsnis. Asmenys, turintys teisę paduoti skundą ar pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme
teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. 2. Jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. 3.
atstovo pareiškimo, toks atstovas teisme įgyja privataus kaltintojo statusą ir kaltinimą teisme palaiko vienas arba kartu su nukentėjusiuoju. 409 straipsnis. Perėjimas iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą
nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja privataus kaltinimo bylos proceso metu, iki įrodymų tyrimo pradžios, prokuroras privalo pateikti teismui rašytinį pareiškimą, kad šioje byloje palaikys valstybinį kaltinimą. Šiuo atveju byla perduodama prokurorui. Ikiteisminis bylos tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka. 3. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152 ir 165 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Dėl šių veikų privaloma pradėti baudžiamąjį procesą bendra tvarka. 4. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. 5. Jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. 410 straipsnis. Priešpriešinio skundo nagrinėjimas 1.
Kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Jeigu tokie asmenys nesusitaiko, kaltinimai nagrinėjami vienoje byloje. 2. Nagrinėjant byloje priešpriešinius kaltinimus, pirmas užduoda klausimus, duoda paaiškinimus, pasako baigiamąją kalbą kaltinamasis, kuris pirmas padavė skundą. Jam pirmam suteikiamas ir paskutinis žodis. 411 straipsnis. Prisijungimas prie privataus kaltinimo Privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamose bylose asmenys, nukentėję nuo kaltinamojo nusikalstamų veikų, kurios susijusios su jau pareikštu privačiu kaltinimu, turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pradžios prisidėti prie jau nagrinėjamo kaltinimo. Jeigu tokie asmenys nesusitaiko, kaltinimai nagrinėjami vienoje byloje. 412 straipsnis. Nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo turinys
paduodamas raštu. 2. Skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. 3. Šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai taikomi ir nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimui. 4121 straipsnis. Atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą 1.
Teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. 2. Atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, teisėjas priima nutartį. 3. Nutarties atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą nuorašas siunčiamas skundą ar pareiškimą padavusiam asmeniui. 4. Teisėjo nutartį atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas turi teisę per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. 413 straipsnis. Taikinamasis posėdis
1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir
(ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. 2. Taikinamasis posėdis prasideda teisėjo pranešimu apie nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo turinį ir kvietimu susitaikyti. Po to pasisako nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo. Jeigu šie asmenys susitaiko, procesas dėl skundo nutraukiamas. 3. Nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo susitaikydami gali sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo. Pagal sutartį dėl žalos atlyginimo vėliau gali būti išduotas vykdomasis dokumentas. 4. Tiek pareikštas nuomones dėl susitaikymo, tiek sutartį dėl žalos atlyginimo taikinamojo posėdžio protokole pasirašo nukentėjusysis ir
(ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo. 5.
nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. 6. Jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas į taikinamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties, laikoma, kad privatus kaltintojas kaltinimo atsisakė. Tokiu atveju procesas dėl skundo nutraukiamas. 7. Jeigu be svarbios priežasties į taikinamąjį posėdį neatvyksta nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, teisėjas nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. 414 straipsnis. Teismo veiksmai iki teisiamojo posėdžio
nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teisiamojo posėdžio nustato šio Kodekso XVIII skyriaus taisyklės su šiame straipsnyje numatytomis išimtimis. 2. Jeigu byloje yra aplinkybių, kurių teismas negali savarankiškai nustatyti, teisėjas, priimdamas nutartį nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, paveda prokurorui per nustatytą laikotarpį ištirti šias aplinkybes, o bylos nagrinėjimą tam laikui atideda. 3. Privataus kaltinimo bylose kaltinamajam ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teisiamojo posėdžio pradžios turi būti įteiktas nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo nuorašas. 4. Dėl nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nusprendžiama per dvidešimt dienų nuo skundo ar pareiškimo gavimo dienos, o byla teisiamajame posėdyje pradedama nagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teisėjo nutarties skundą ar pareiškimą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. 415 straipsnis. Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme
pagal šio Kodekso V dalyje nustatytas taisykles su šio Kodekso 415–417 straipsniuose numatytomis išimtimis. 2.
numatytas teises. 3. Privataus kaltinimo bylose įrodymų tyrimas pradedamas nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo paskelbimu. Jį balsu perskaito privatus kaltintojas arba jo atstovas. 416 straipsnis. Kaltinimo atsisakymas
pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. 2. Jeigu privatus kaltintojas į teisiamąjį posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, laikoma, kad jis kaltinimo atsisako. 3. Jei privatus kaltintojas atsisakė kaltinimo arba su kaltinamuoju susitaikė, bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas. 417 straipsnis. Perėjimas iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą
veika turi šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas išaiškina nukentėjusiajam šio teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl šios nusikalstamos veikos bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. 2. Bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. 3. Kai yra galimybė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir nukentėjusysis reikalauja, kad kaltinamasis būtų nuteistas už nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teismas dėl šios veikos pasitarimų kambaryje priima nuosprendį, jei yra įstatymų numatytos kitos sąlygos. “
įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2017 m. spalio 1 d. 2.
privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) numato dvi kaltinimo rūšis – valstybinį, kai kaltinimą teisme palaiko prokuroras, ir privatų, kai kaltinimo funkciją vykdo pats nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas. Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja atskiras BPK XXX skyrius. Veikos, kurios yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka išvardintos Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje. Teismų praktikoje dažniausiai kreipiamasi dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo arba fizinio skausmo sukėlimo, šmeižimo, įžeidimo, svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo. 2015 m. priimtais Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymais įžeidimas buvo dekriminalizuotas, o svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (padaromas tyčia) perduotas valstybiniam kaltinimui. Privatus kaltintojas praktikoje susiduria su pagrindine problema – įrodymų reikalingų kaltinimui pagrįsti surinkimu, todėl net ir šmeižimo atveju yra dažnai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmais, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Teismai susiduria su tuo, kad privatūs kaltintojai dažnai nesugeba tinkamai suformuluoti kaltinimo, pagrįsti jo tinkamais įrodymais, o teismas negali pažeisti rungtyniškumo principo ir savo iniciatyva pradėti rinkti įrodymų, reikalingų kaltinimui pagrįsti. Privataus kaltinimo institutas, projekto autoriaus nuomone, yra istorinis reliktas, kylantis iš viduramžių teisės sistemų. Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento atlikta apžvalga rodo, kad nemažai šalių atsisako privataus kaltinimo instituto. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytos dvi kaltinimo rūšis: valstybinis, kai kaltinimą teisme palaiko prokuroras, ir privatus, kai kaltinimo funkciją vykdo pats nukentėjusysis. Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyrius. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse privataus kaltinimo sričiai priskiriamos šios nusikalstamos veikos: 139 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio
straipsnis, 188 straipsnis, 313 straipsnis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymų projektuose siūloma atsisakyti privataus kaltinimo instituto, paliekant tik valstybinį kaltinimą. Paminėta projekto nuostata siekiama ....................................... 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įgyvendinančių teisės aktų priimti nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Nauji įgyvendinamieji teisės aktai nebus rengiami. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis . ,,privatus kaltinimas“, ...................... 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Stasys Šedbaras Vitalijus Gailius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-03- Nr. Į 2016-03-16 Nr. S-2016-1682 DĖL Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322, ir 324 straipsnių pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP‑4116 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322, ir 324 straipsnių pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP‑4116. Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo instituto klausimų ES teisė nereguliuoja, todėl pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties ES teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322
2016-03-25 Nr. XIIP-4116 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso literatūroje yra teigiama, kad dėl Baudžiamojo proceso kodekso (toliau
Manytina, kad, panaikinus privataus kaltinimo institutą, nebūtų užtikrinama privataus intereso apsauga baudžiamajame procese. Tai neatitiktų baudžiamojo proceso paskirties. 2. Teikiamas projektas neatitinka valstybės baudžiamosios politikos prioritetų ir nuoseklumo. Pastarojo laikotarpio baudžiamoji politika orientuota į baudžiamojo proceso spartinimą, optimizavimą ir kaštų mažinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių
baudžiamąjį procesą, siekiant sudaryti sąlygas operatyviau ir efektyviau spręsti teisinius ginčus ir užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų įgyvendinimą“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad privataus kaltinimo procesas – taikinamojo pobūdžio procesas. Vadovaujantis BPK 413 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jeigu nėra BPK 4121 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Taip rengiamas taikinamasis posėdis. Jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo susitaiko, procesas dėl skundo nutraukiamas. Teisėjas privataus kaltinimo procese iš esmės atlieka ir mediatoriaus funkcijas. Akcentuotina, kad mediacijos (taikinamojo tarpininkavimo) ir kitų alternatyvių ginčo sprendimo būdų baudžiamajame procese plėtimas taip pat yra viena iš prioritetinių Vyriausybės priemonių (žr. 351 priemonę) . Akcentuotina, kad pastaraisiais metais priimta nemažai baudžiamųjų įstatymų (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK), BPK) pataisų, orientuotų į baudžiamojo proceso spartinimą (optimizavimą) ir sutaikinimo skatinimą. Paminėtini 2013 m. BK papildymas 641 straipsniu „Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą“; 2015 m. atliktas BK atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų švelninimas (pavyzdžiui, po pakeitimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnis) gali būti ir recidyvistas) ir kt. 3.
3Pastebėtina,
kad, BPK atsisakius privataus kaltinimo veikų proceso, Lietuvos teisės sistemoje vis vien išliks „privačiai viešas kaltinimas“ – baudžiamojo persekiojimo rūšis, kuomet baudžiamasis procesas gali vykti tik gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą (BPK 167 straipsnio 1 ir 2 dalys), tačiau gavus tokį skundą, pareiškimą ar reikalavimą procesas, skirtingai nei privataus kaltinimo bylose, vyksta bendra tvarka be jokių išimčių. Tačiau pažymėtina, kad BPK 167 straipsnyje numatytas BK straipsnių, numatančių „privačiai viešo kaltinimo“ galimybę, sąrašas yra siauresnis, palyginus su BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių tokią pačią galimybę, sąrašu (beje, projekto aiškinamojo rašto 3 punkte pateiktas BK straipsnių sąrašas kažkodėl nesutampa nei su BPK
abu aukščiau minėtuosius). Dar daugiau, kai kurie BK straipsniai, BPK 407 straipsnyje numatyti kaip tokie, dėl kurių vyksta privataus kaltinimo bylų procesas, BPK panaikinus 407 straipsnį ir visą privataus kaltinimo bylų procesą vis vien išliks BK specialioje dalyje kaip numatantys „privačiai viešo kaltinimo“ galimybę. Siūlytina apsvarstyti, ar minėtos BK ir BPK nuostatos šiais požiūriais neturėtų būti tarpusavyje suderintos. 4. Siekiant pašalinti privataus kaltinimo institutą iš Lietuvos teisinės sistemos, nepakanka vien BPK pataisų. Pastebėtina, kad „privataus kaltinimo“ sąvoka yra minima ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, taip pat poįstatyminiuose teisės aktuose. 5. Projekto aiškinamojo rašto pavadinimas nesutampa su projekto pavadinimu, o aiškinamojo rašto 4 ir 14 punktai yra nebaigti. 6. Projekto aiškinamojo rašto 6 punkto teiginys, kad kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymas įtakos neturės, nėra suprantamas, kadangi projektu keičiamas BPK. 7.
7. Manytina, kad, priešingai, nei teigiama projekto aiškinamojo rašto 12 punkte, įstatymo įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto pareikalaus, kadangi dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 ir 313 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų bus atliekamas ikiteisminis tyrimas (BPK 407 straipsnyje taip pat paminėtas BK 155 straipsnis yra netekęs galios). 8. Kadangi projekto aiškinamojo rašto 13 punkte teigiama, kad įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta, siūlytina dėl projekto paprašyti Vyriausybės išvados. 9. Projekto 14 straipsnio tekstas projekto lyginamajame variante neturi būti išryškintas. Be to, šis straipsnis nėra išsamus. Jame reikėtų numatyti ne tik Įstatymo taikymo nuostatas, bet ir nuostatas dėl jo įsigaliojimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras (II). V-XI dalys (221-461 straipsniai); Vilnius, 2003, p. 456.
DĖL
320,
34
2017-07-10 Nr. XIIP-4116(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
DĖL
3, 22,
2017 m. liepos 5 d. Nr. 102-P-27 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja: Aidena Bacevičienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovas Darius Mickevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-25 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnyje nurodytų veikų pobūdžio pats nukentėjusysis turi spręsti, ar verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą. Jeigu nukentėjusysis nemano, kad dėl to reikia pradėti procesą, teisėsaugos institucijoms paprastai nėra reikalo ir pagrindo kištis į tai, juolab, kad toks įsikišimas gali sukomplikuoti padėtį, paaštrinti nukentėjusiojo ir kaltininko santykius. Antra vertus, neretai apskritai neįmanoma įvertinti vienokių ar kitokių veiksmų kaip žeminančių žmogaus garbę ir orumą, jeigu tas asmuo, prieš kurį tokie veiksmai įvykdyti, pats nelaiko juos šmeižiančiais.
Vertinant panašaus pobūdžio veikas subjektyvus elementas neretai turi daug reikšmės. [1] Manytina, kad, panaikinus privataus kaltinimo institutą, nebūtų užtikrinama privataus intereso apsauga baudžiamajame procese. Tai neatitiktų baudžiamojo proceso paskirties. Atsižvelgti Komitetas bendru sutarimu pritarė autorių siūlymui atsisakyti privataus kaltinimo instituto, nes tai yra labiau baudžiamosios politikos, o ne teisės vertinimo dalykas. Paminėtina, kad Latvija ir Estija 2010 m. taip pat atsisakė šio instituto. Pateiktos Teisės departamento pastabos yra labiau teisės teorijos, nei konkrečiam projektui ar jo straipsniams skirtos pastabos. Privataus kaltinimo instituto nėra nemažoje dalyje ES valstybių narių, arba tose, kuriose yra, pvz. Vokietijoje, jis nebuvo pritaikytas nė karto nuo karo laikų, kitose valstybėse jis dažniau naudojamas alternatyviose teisenose (civilinėje ar administracinėje), taip pat kai kuriose valstybėse, pvz., Airijoje privatų kaltinimą palaiko prokuroras ar generalinis prokuroras, taigi, jis panašus į valstybinį kaltinimą. Privataus kaltinimo institutas kai kuriose ES šalyse ir LR Baudžiamojo proceso kodekse likęs labai siauroje taikymo apimtyje, ypatingai po to, kai Lietuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje nustatytas privalomas valstybinis kaltinimas, taip pat dekriminalizavus įžeidimą ir valstybės tarnautojo įžeidimą šis institutas dar susiaurėjo, todėl Lietuvos baudžiamajame procese jis tapo visiškai nereikšmingas. Privataus kaltinimo institutas labiau būdingas bendrosios teisės tradicijos (angl. common law) valstybėms, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Kaip minėta, Estija, Latvija, Graikija, Belgija, Italija, Nyderlandai ir kt. šio instituto neturi. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-25 * 2.
Teikiamas projektas neatitinka valstybės baudžiamosios politikos prioritetų ir nuoseklumo. Pastarojo laikotarpio baudžiamoji politika orientuota į baudžiamojo proceso spartinimą, optimizavimą ir kaštų mažinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių 361 punkte numatyta nuolat taikoma priemonė: „Analizuoti ir vertinti baudžiamąjį procesą, siekiant sudaryti sąlygas operatyviau ir efektyviau spręsti teisinius ginčus ir užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų įgyvendinimą“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad privataus kaltinimo procesas – taikinamojo pobūdžio procesas. Vadovaujantis BPK 413 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jeigu nėra BPK 4121 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Taip rengiamas taikinamasis posėdis. Jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo susitaiko, procesas dėl skundo nutraukiamas. Teisėjas privataus kaltinimo procese iš esmės atlieka ir mediatoriaus funkcijas. Akcentuotina, kad mediacijos (taikinamojo tarpininkavimo) ir kitų alternatyvių ginčo sprendimo būdų baudžiamajame procese plėtimas taip pat yra viena iš prioritetinių Vyriausybės priemonių (žr. 351 priemonę) . Akcentuotina, kad pastaraisiais metais priimta nemažai baudžiamųjų įstatymų (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK), BPK) pataisų, orientuotų į baudžiamojo proceso spartinimą (optimizavimą) ir sutaikinimo skatinimą. Paminėtini 2013 m.
Paminėtini 2013 m. BK papildymas 641 straipsniu „Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą“; 2015 m. atliktas BK atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų švelninimas (pavyzdžiui, po pakeitimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnis) gali būti ir recidyvistas) ir kt. Nepritarti Privataus kaltinimo instituto panaikinimas neprieštarauja proceso optimizavimui, greitumui, nes yra ir kitų instrumentų optimizuoti procesą. Kaip tik kartais surinkti šalims (neprofesionalams) įrodymus yra labai sunku ir dėl to procesas tik pailgėja, užsitęsia, tuomet turi įrodymų rinkime užimti aktyvią poziciją teisėjas, kas prieštarauja šalių rungtyniškumo, teisėjo nešališkumo ir kitiems proceso principams. Be to, susitaikyti šalims netrukdo ir neprivataus kaltinimo procesas, nes nesunkių nusikalstamų veikų atvejais teismas ir taip siekia taikos tarp proceso šalių. Pvz., BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei <...> „3. susitaikė su nukentėjusiu asmeniu.“ Susitaikymo procesą ateityje, žinoma, galima tobulinti, įvertinus teismų praktiką, o ne mechaniškai perkelti BPK 413 straipsnio turinį į kitą skyrių. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
proceso, Lietuvos teisės sistemoje vis vien išliks „privačiai viešas kaltinimas“ – baudžiamojo persekiojimo rūšis, kuomet baudžiamasis procesas gali vykti tik gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą (BPK 167 straipsnio 1 ir 2 dalys), tačiau gavus tokį skundą, pareiškimą ar reikalavimą procesas, skirtingai nei privataus kaltinimo bylose, vyksta bendra tvarka be jokių išimčių.
Tačiau pažymėtina, kad BPK 167 straipsnyje numatytas BK straipsnių, numatančių „privačiai viešo kaltinimo“ galimybę, sąrašas yra siauresnis, palyginus su BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių tokią pačią galimybę, sąrašu (beje, projekto aiškinamojo rašto 3 punkte pateiktas BK straipsnių sąrašas kažkodėl nesutampa nei su BPK 167 straipsnio, nei su BK specialiosios dalies nuostatomis ir yra siauresnis už abu aukščiau minėtuosius). Dar daugiau, kai kurie BK straipsniai, BPK 407 straipsnyje numatyti kaip tokie, dėl kurių vyksta privataus kaltinimo bylų procesas, BPK panaikinus 407 straipsnį ir visą privataus kaltinimo bylų procesą vis vien išliks BK specialioje dalyje kaip numatantys „privačiai viešo kaltinimo“ galimybę. Siūlytina apsvarstyti, ar minėtos BK ir BPK nuostatos šiais požiūriais neturėtų būti tarpusavyje suderintos. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabą, Komiteto teikiamas naujas 6 straipsnis, kuriuo keičiama BPK 167 straipsnio 1 dalis. Be to, privačiai viešas kaltinimas ir privataus kaltinimo procesas
„privačiai viešas kaltinimas“ vyksta bendra tvarka, atliekamas ikiteisminis tyrimas, tik tuo atveju reikalingas nukentėjusiojo skundas. BPK 407 straipsnyje išvardytos veikos perkeliamos į 167 straipsnio 1 dalį. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teisinės sistemos, nepakanka vien BPK pataisų.
Pastebėtina, kad „privataus kaltinimo“ sąvoka yra minima ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, taip pat poįstatyminiuose teisės aktuose. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, derintinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos ir Komiteto išvadų rengėjai Seimui teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą . 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pavadinimu, o aiškinamojo rašto 4 ir 14 punktai yra nebaigti. Atsižvelgti Redakcinė pastaba, Aiškinamasis raštas šioje svarstymo stadijoje netikslinamas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
situacijai ir korupcijai įstatymas įtakos neturės, nėra suprantamas, kadangi projektu keičiamas BPK. Nepritarti Panaikinus privataus kaltinimo procesą, nusikalstamos veikos bus tiriamos bendra tvarka. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pareikalaus, kadangi dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 ir
tyrimas (BPK 407 straipsnyje taip pat paminėtas BK 155 straipsnis yra netekęs galios). Atsižvelgti Tyrimo procesas tik persikels iš vienų institucijų į kitas. Koks teismuose šiuo metu yra lėšų poreikis, vykstant privataus kaltinimo procesams, niekas neskaičiavo, todėl nėra žinomas ir nebūtų galima palyginti, ar procesas pabrangs, ar ne.
Vyriausybė savo išvadoje taip pat nepateikė konkretaus lėšų poreikio, tik pasvarstė, apie galimą jų atsiradimą (Vyriausybės išvados 3 pastaba). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta, siūlytina dėl projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Pritarti Seimo valdyba 2016-06-01 paprašė Vyriausybės išvados, kuri Seimui pateikta 2016-07-25 (pritarti su pastabomis). 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
neturi būti išryškintas. Be to, šis straipsnis nėra išsamus. Jame reikėtų numatyti ne tik Įstatymo taikymo nuostatas, bet ir nuostatas dėl jo įsigaliojimo. Pritarti Redakcinei pastabai pritartina. Taip pat Komitetas pritarė (8 – už, 1 – susilaikė) įstatymo įsigaliojimo datai
m. spalio 1 d. 10. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-03-16 * DĖL Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322, ir 324 straipsnių pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP‑4116 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322, ir 324 straipsnių pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP‑4116. Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo instituto klausimų ES teisė nereguliuoja, todėl pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties ES teisei neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2016-07-20 * Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas DĖL
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1559 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322 ir 324 straipsnių pakeitimo, 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIP-4116 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos Vyriausybė
1. Įstatymo projektu siūloma panaikinti privataus kaltinimo institutą ir iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) pašalinti 407 straipsnį, tačiau lieka neišspręsti šiame straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų baudžiamojo persekiojimo klausimai.
Įstatymo projektu nesiūloma nei papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnyje pateiktą nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundą, jo teisėto atstovo pareiškimą ar prokuroro reikalavimą, sąrašą, nei, kaip kitą galimą alternatyvą, pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau
Atsižvelgiant į pastabą, projektas papildomas nauju 6 straipsniu – keičiamas BPK 167 straipsnis , atitinkamai kiti projekto straipsniai pernumeruojami. 3. Lietuvos
2. Pažymėtina, kad vienu reikšmingiausių privataus kaltinimo bylų proceso ypatumų laikytina baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta galimybė konflikto šalims susitaikyti ir sudaryti teisines prielaidas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą. Baudžiamojo proceso kodekso 413 straipsnio 5 dalyje nurodomas svarbus privataus kaltinimo bylų proceso etapas – taikinamasis posėdis.
Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso 416 straipsnis leidžia proceso dalyviams pasinaudoti minėta konflikto šalių susitaikymo galimybe net iki baigiamųjų kalbų pabaigos, t. y. iki pat asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, pripažinimo kaltu arba nekaltu. Įstatymo projektu panaikinus privataus kaltinimo institutą, būtų itin smarkiai suvaržytos ir taip gana ribotos atkuriamojo teisingumo ir mediacijos galimybės baudžiamajame procese. Panaikinus plataus pobūdžio galimybę šalims susitaikyti privataus kaltinimo bylų proceso metu, iš esmės liktų tik Baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje nustatyta daug siauresnė ir jau kitokio pobūdžio susitaikymo galimybė. Kadangi Įstatymo projektu būtų labai apribotos konflikto šalių susitaikymo galimybės, o baudžiamajam procesui dėl nusikalstamų veikų, pavyzdžiui, šmeižimo, pradėti pakaktų tik nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo ir baudžiamasis procesas dėl tokių nusikalstamų veikų toliau vyktų bendra tvarka, neišvengiamai didėtų ir nuteistų asmenų skaičius. Atsižvelgiant į tai, tobulinant Įstatymo projektą siūlytina numatyti priemones, kuriomis nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas galėtų daryti įtaką baudžiamojo proceso eigai arba kuriomis būtų išlaikytos konflikto šalių susitaikymo galimybės (pavyzdžiui, apsvarstyti tokių veikų galimybę ir toliau rengti taikinamąjį posėdį). Taip Įstatymo projektu siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų labiau suderinti su valstybės baudžiamosios politikos prioritetais, skirtais baudžiamajam procesui optimizuoti ir efektyvesniems teisinių ginčų sprendimams priimti. Nepritarti Panaikinus privataus kaltinimo institutą platesnį taikinimo ar susitaikymo procesą ateityje galima tobulinti, įvertinus teismų praktiką, o ne mechaniškai perkelti BPK 413 ar kitų to skyriaus straipsnių turinį į kitą kodekso skyrių. 4.
3. Nors Įstatymo projektu siūlomi esminiai baudžiamojo proceso pokyčiai, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šiam projektui įgyvendinti papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto neprireiks. Toks teiginys nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad, Baudžiamojo proceso kodekse panaikinus privataus kaltinimo institutą, dėl Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, kurių, apytiksliais skaičiavimais, užregistruojama apie 5 000–6 000 atvejų per metus, baudžiamasis procesas vyktų bendra tvarka, t. y. visais atvejais privalomai būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, labai padidėtų atliekamų ikiteisminių tyrimų, tenkančių vienam ikiteisminio tyrimo pareigūnui, skaičius, o tai neišvengiamai lemtų poreikį didinti bendrą ikiteisminių pareigūnų skaičių ir su tuo susijusias papildomas finansines sąnaudas. Išaugęs nuteistųjų skaičius lemtų alternatyvias laisvės atėmimui bausmes vykdančių institucijų – probacijos tarnybų – didėjančius darbo krūvius ir sąnaudas. Tam tikru mastu gali padidėti ir realią laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius. Taigi Įstatymo projektu siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams įgyvendinti neabejotinai reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų ir į tai būtina atsižvelgti, priimant sprendimą dėl Įstatymo projekto ir įstatymo įgyvendinimo tvarkos (pavyzdžiui, nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad galėtų būti suplanuota ir skirta papildomų asignavimų ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir kita). Pritarti iš dalies Vyriausybė pasiūlė nustatyti įstatymo vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, šiam pasiūlymui Komitetas pritarė (8 – už, 1 – susilaikė) įstatymas įsigalioja
poreikio įstatymo įgyvendinimui, tik bendrai atkreipė dėmesį, kad lėšų poreikis padidės, todėl Komitetas, įvertinęs pastabą, naujų nuostatų įstatymo įgyvendinimui neformuluoja . 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-4116(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Siūlyti Seimui įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9 (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas
, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas J Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras (II). V-XI dalys (221-461 straipsniai); Vilnius, 2003, p. 456.