2016-03-18 Nr. XIIP-4105 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
juridinės technikos reikalavimų požiūriu, reikėtų patikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo Centrinės kredito unijos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 14 dalies žymėjimą numeriu. Po skaičiaus, žyminčio dalies numerį, turėtų būti dedamas taškas, o ne skliaustelis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 2 straipsnyje pateikiamos įstatymo sąvokos turi būti išdėstytos abėcėline tvarka. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiant sąvoką Centrinės kredito unijos finansinė grupė, siūloma nustatyti, jog tai „centrinė kredito unija ir jai priklausančios kredito unijos“. Manytina, jog šiuo atveju pasirinktas netinkamas terminas „priklausančios“, kadangi kredito unijos nepriklauso centrinei kredito unijai, o yra jos narėmis. Siūlytina koreguoti normą. 3. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamas niekur įstatymo tekste neaptartas trumpinys „CKU“. Šio trumpinio atsisakytina, arba jis aptartinas ir naudotinas visame įstatymo tekste. 4. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo“ (pabraukta mūsų).
Projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,atliekant kredito unijų centrinės kredito unijos narių stebėseną ir tikrinimą nustačiusi pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų, arba imtis kitų šiame įstatyme, centrinės kredito unijos įstatuose ir centrinės kredito unijos su kredito unijomis sudarytose sutartyse nustatytų veiksmų“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad analogiškas teises kredito unijų atžvilgiu Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-4106) pateiktuose Kredito unijų įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje siūloma suteikti ir priežiūros institucijai. Taigi abi institucijos turėtų teisę nustatyti kredito unijoms tam tikrus papildomus reikalavimus, o, nustačiusios pažeidimus ar trūkumus, duoti kredito unijoms privalomuosius nurodymus per nustatytus terminus juos pašalinti. Pažymėtina, kad galimos situacijos, kai dėl tų pačių kredito unijų veiklos trūkumų centrinė kredito unija ir priežiūros institucija joms pateiktų skirtingus nurodymus bei nustatytų skirtingus papildomus reikalavimus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurios institucijos nurodymų (reikalavimų) vykdymui turėtų būti skiriamas prioritetas. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus.
Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti atsisakyta funkcijų dubliavimosi. 5. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti tam tikrą Priežiūros institucijos teisę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog aptariamos 5 straipsnio 2 dalies punktuose po dvitaškio dėstomos centrinės kredito unijos teisės. Todėl siūlomas 6 punktas sistemiškai nedera su 2 dalies esme ir turėtų būti išdėstytas kitame straipsnyje, ar kitoje straipsnio dalyje. 6. Atsižvelgiant į tai, jog keičiamame įstatyme keičiamo įstatymo pavadinimo trumpinys „Įstatymas“ neįtvirtintas, projekto 9 straipsnio 5 dalyje ir visur kitur keičiamame įstatyme žodis „įstatymo“ rašytinas iš mažosios raidės. 7. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai kredito unijų turtas viršija 50 milijonų eurų, centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip 3 nariai. Tuo atveju, jeigu projekto autorių tikslas yra nustatyti, kad centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip 3 nariai tik tais atvejais, kai kredito unijų, esančių centrinės kredito unijos nariais, turtas viršija 50 milijonų eurų, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos formulavimas neatitinka teisės technikos taisyklių, kadangi nuostatoje pirmiausia nustatomas imperatyvas, kuris sekančiu sakiniu yra paneigiamas. Siūlytina tobulinti normos redakciją. 8. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies sąvoka ,,savarankiška kredito unijos veiklos forma“ nėra pakankamai aiški. Pažymėtina, kad visos kredito unijos yra juridiniai asmenys, kurie vykdo savarankišką veiklą. Tuo atveju, jeigu turėtas tikslas nustatyti, kad ši sąvoka apimtų kredito unijas, kurios nėra centrinės kredito unijos narėmis, tai keičiamame įstatyme reikėtų atskleisti jos turinį.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje naudojama kiek kitokia sąvoka: ,,savarankiška kredito unija“. Tuo atveju, jeigu abi aukščiau minėtos sąvokos apimtų tas pačias kredito unijas, svarstytina, ar keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. 9. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalis sistemiškai nedera su 13 straipsnio turiniu ir turėtų būti perkelta į keičiamo įstatymo 15 straipsnį, kuris reguliuoja narystės centrinėje kredito unijoje pasibaigimą. 10. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti galimybę kredito unijai centrinės kredito unijos narei, atitinkančiai savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, teisę išstoti iš centrinės kredito unijos, raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip 6 mėnesius iki numatomo išstojimo dienos. Pasiūlymo turinys diskutuotinas atsižvelgiant į siūlomą nustatyti itin trumpą įspėjimo terminą. Pastebėtina, jog kredito unijai išstojus iš centrinės kredito unijos, šiai kredito unijai turi būti grąžintas pajinis įnašas. Ir nors 15 straipsnio 6 dalyje nustatoma, jog pajinis įnašas grąžinamas, tik tuo atveju, jei nustatoma, kad šis grąžinimas nekels grėsmės centrinės kredito unijos veiklos stabilumui, tačiau manytina, jog terminas yra akivaizdžiai per trumpas, kad centrinė kredito unija deramai galėtų pasirengti jos nario išstojimui. Manytina, jog įspėjimo terminą reikėtų ilginti, galimai jį suderinant su įspėjimo terminu, lygiu 1 metams, kai centrinė kredito unija rengiasi pašalinti kredito uniją iš centrinės kredito unijos narių. 11.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip
straipsnio 5 dalies nuostatas centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka. Be to, projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio centrinės kredito unijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys turi vieną balsą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai teikiami tam, kad didžiausią kapitalą sukaupusios ir sėkmingai veikiančios kredito unijos turėtų svaresnę įtaką priimant sprendimus centrinės kredito unijos visuotiniame susirinkime. Siūlomi pakeitimai kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 30 straipsnio
vieną pagrindinį pajų. Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą, neatsižvelgiant į tai, kad visi centrinės kredito unijos nariai būtų investavę į centrinės kredito unijos kapitalą vienodo dydžio sumas, tačiau jų balsų skaičius visuotiniame centrinės kredito unijos susirinkime būtų nevienodas, o priklausytų nuo kredito unijos atitinkamų rodiklių.
Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas teisingumo, asmenų lygiateisiškumo bei nuosavybės teisių apsaugos principai, nes tokio paties dydžio vienodos paskirties kapitalo investavimas suteiktų jį investavusiems asmenims nevienodas neturtines teises. Antra, centrinė kredito unijos teisinė forma tiek pagal galiojančias keičiamo įstatymo
straipsnio 2 dalies nuostatas būtų kooperatinė bendrovė, todėl kyla abejonių ar siūlymas atitinka kooperacijos principams, kooperatyvų veiklos esmei, nes asmenys į kooperatines bendroves jungiasi lygiateisiais pagrindais jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Trečia, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybei – centrinės kredito unijos narei, turinčiai tik vieną pagrindinį pajų, visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime visada būtų suteikiama 10 procentų balsų. Pažymėtina, kad valstybės, priešingai nei kitų centrinės kredito unijos narių, balsų skaičius susirinkime nebūtų nustatomas pagal projekte siūlomus įtvirtinti rodiklius. Taigi svarstytina, ar jai nebūtų suteiktos privilegijos kitų centrinės kredito unijos narių atžvilgiu, o kiti kredito unijos nariai siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojami. Kyla abejonių ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas bei aukščiau minėtas nuosavybės teisių apsaugos principas.
Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad centrinės kredito unijos narių balsų skaičius visuotiniame kredito unijos narių susirinkime būtų nustatomas pagal tam tikrus rodiklius, kurie gali kisti, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvieno centrinės kredito unijos nario balsų skaičius būtų nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį susirinkimą, ar būtų nustatomas vadovaujantis kitais principais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. 12. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad centrinės kredito unijos stebėtojų taryba renka centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo komisijos narius ir pirmininką. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus minėtos komisijos teisinis statusas, kompetencija, darbo tvarka, komisijos narių atsakomybė, jeigu pastarieji netinkamai vykdytų savo pareigas ir pan. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 13. Keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūloma nustatyti, jog Vidaus audito, skyrimo ir atlygio komitetuose nariais turi būti ir nors vienas stebėtojų tarybos narys. Pastebėtina, jog pagal galiojančio įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, skyrimo ir atlygio komiteto nariais gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatyta kokie dar asmenys gali būti šių komitetų nariais, ar jiems keliami kokie nors reikalavimai ir kt. 14. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Taigi minėto fondo steigimas nėra privalomas.
Atkreipiame dėmesį, kad centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo steigimas pagal siūlomas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas yra viena iš centrinės kredito unijos ir jos narių mokumo užtikrinimo priemonių. Todėl svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti keičiamo įstatymo tikslai, t.y. užtikrintas kredito unijų veiklos stabilumas ir patikimumas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, koks konkrečiai turėtų būti minimalus fondo dydis bei kokiems konkrečiai tikslams jo lėšos galėtų būti naudojamos. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 15. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomos nuostatos turinys nėra aiškus. Nuostatą galima suprasti taip, jog iškėlus bankroto bylą centrinei kredito unijai, ar kuriai nors kredito unijai, centrinės kredito unijos narei, kitos kredito unijos, kurioms bankroto byla neiškelta, atsako prieš kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla kreditorius, tik ta apimti, kuria stabilizacijos fonde kaupiamos lėšos ir savo į centrinę kredito uniją įneštų pajų sumą. Tačiau nuostatą galima suprasti ir taip, jog net ir ta kredito unija, kuriai iškelta bankroto byla, prieš kreditorius atsako tik ta apimti, kiek ji įnešė lėšų į stabilizavimo fondą ir savo pajumi įneštu į centrinę kredito uniją.
Šiuo atveju, keltinas klausimas dėl bankrutuojančios kredito unijos iškėlimo virš visų kitų bankrutuojančių juridinių asmenų, kurie tokiais atvejais atsako visu savo turtu ir kartu dėl diskriminacinio šios nuostatos pobūdžio visų kitų bankrutuojančių asmenų atžvilgiu. Siūlytina nuostatą suformuluoti aiškiai, kad būtų galima įvertinti jos teisines pasekmes. 16. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog tais atvejais, kai centrinės kredito unijos įstatuose nenumatytas stabilizacijos fondo steigimas, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde. Nuostata analizuotina keletu aspektų. Prima, atkreiptinas dėmesys, jog tiek aptariamame įstatymo projekte, tiek ir kartu teikiamame įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 niekaip nereguliuojamas centrinių kredito unijų dalyvavimas Kredito unijų stabilizacijos fonde. Jos nenurodomos tarp Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių. Pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas centrinės kredito įstaigos dalyvauja finansinių paslaugų rinkoje, pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, jos gali priimti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas ir iš „Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų.“ Be to, centrinė kredito unija taip pat turi teisę teikti šiems asmenims Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo
projektą ir minėtą įstatymo projektą Nr.
XIIP-4106, galėtų susiklostyti situacija, kai centrinės kredito unijos nedalyvautų jokiuose stabilizavimo fonduose ir negalėtų pretenduoti į jų išmokas. Tokiu būdu susiklostytų situacija, kai centrinės kredito unijos nedalyvautų mokumo užtikrinimo sistemose. Manytina, jog atsižvelgiant į dėl siūlomo teisinio reguliavimo kylančias grėsmes centrinių kredito mokumui bei galimą žalą Lietuvos Respublikos finansų sistemai, centrinei kredito unijai tapus nemokia, teikiamame projekte turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl centrinių kredito unijų mokumo užtikrinimo privalomos sistemos nustatymo. Antra, aptartame kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal keičiamame įstatyme ir įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūlomą kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemą nėra aišku koks santykis sietų savanorišką centrinės kredito dalyvių stabilizacijos fondą ir Kredito unijų stabilizacijos fondą. Vertinant abiejų įstatymų projektų nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai centrinės kredito unijos dalyvių sprendimu būtų kaupiamas savanoriškas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas, centrinės kredito unijos narės neprivalėtų dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, o jei savanoriškai dalyvautų Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, tai šis fondas būtų subsidiarus savanoriško centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo atžvilgiu. Pastaruoju atveju, nėra aišku ir nėra sureguliuota kokios teisės normos turėtų būti taikomos planuojant vieno ir kito fondo galimas išmokas ir veiksmus. Įstatymo projektuose nėra numatyta jokių šių fondų sąveikos mechanizmų, neaiškios fondų prisidėjimo prie mokumo atstatymo proporcijos bei visi kiti klausimai, susiję su fondų sąveika. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog pagal įstatymo projekto Nr.
XIIP-4106 nuostatas, Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupimas yra detaliai sureguliuotas, pavyzdžiui, nustatoma: kokios lėšos gali sudaryti šį fondą, per kokį laiko tarpą turi būti sukauptos pradinės lėšos, koks turi būti minimalus fondo lėšų dydis, dalyvių periodinių ir papildomų įmokų mokėjimo tvarka, galimybė skolintis lėšų šiam fondui finansuoti, fondo naudojimo atvejai, fondo lėšų investavimo sąlygos ir kt. Tokiu būdu, įstatyme siūloma numatyti griežtą ir imperatyvų reguliavimą, apibrėžiantį fondo teisinį statusą ir jo dalyvių teises bei pareigas. Analizuojant savanoriško centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo reguliavimą pastebėtina, jog šis reguliavimas apsiriboja tuo, jog viską pavedama spręsti centrinei kredito unijai ar jos nariams. Aptarta situacija vertintina kritiškai atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, kai savanoriškas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas yra kaupiamas, jis gali būti vienintele centrinės kredito unijos ir jos dalyvių mokumo užtikrinimo priemonė. Taigi priėmus šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą ir įstatymo projektą Nr. XIIP-4106 teikiamus įstatymo projektus susiklostys situacija, kai galios dvi įstatyminės visiškai skirtingos mokumo užtikrinimo sistemos, kurios bus taikomos niekuo nesiskiriantiems subjektams – kredito unijoms. Viena vertus, situacija vertintina atsižvelgiant į asmenų lygiateisiškumo principą ir svarstytina, ar šis principas nėra pažeidžiamas, kai vienos kredito unijos, atsižvelgiant į savarankišką jų veiklos pobūdį, yra įpareigojamos vykdyti didelės apimties įstatymines piniginio pobūdžio prievoles pagal griežtus standartus, o kitoms kredito unijoms, jei jos yra centrinės kredito unijos narės, leidžiama pačioms pasirinkti piniginio pobūdžio prievolių dydį, jų vykdymo tvarką, terminus ir būdus. Kita vertus, situacija vertintina atsižvelgiant į kredito unijų klientų ir kreditorių interesų užtikrinimo pobūdį.
Kredito unijų, kurios dalyvauja Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime klientai ir kreditoriai aiškiai žinos galimybes atgauti savo lėšas patikėtas kredito unijoms, o kitų kredito unijų klientų ir kreditorių interesai gali būti užtikrinti menkavertėmis įmokomis į savanorišką centrinės kredito unijos stabilizacinį fondą. Be to, aptariamuose įstatymų projektuose kredito unijos nėra įpareigojamos informuoti kreditorių ir klientų apie jų dalyvavimą ar nedalyvavimą Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime. Taip pat pažymėtina, jog net jei savanoriškas fondas bus kaupiamas, jo lėšos galės būti investuojamos pagal centrinės kredito unijos pasirinktus kriterijus. Taigi manytina, jog teikiamas reguliavimas šiais aspektais pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. Apibendrinant išsakytas pastabas dėl centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo pastebėtina, jog teikiamas reguliavimas yra fragmentiškas ir neišsamus. Be to, neužtikrinantis kredito unijų mokumo. Siūlytina tobulinti reguliavimą. 17. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo tikslinį lygį pasirenka centrinė kredito unija. Atkreipiame dėmesį, kad projekto sąvoka ,,fondo tikslinis lygis“ nėra pakankamai aiški. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, minėtos projekto sąvokos nereikėtų patikslinti ar atskleisti jos turinį. 18. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 19. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pajinė įmoka, sumokėta už pagrindinį ir papildomą pajų gali būti grąžinama šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tik narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus. Pajinių įnašų į centrinę kredito uniją suma sumažinamas narių nuosavas kapitalas“.
Pastebėtina, jog nuostatos sakiniai nėra susiję priežastiniu ryšiu, todėl antrojo nuostatos sakinio teisinės reikšmės neįmanoma įvertinti. Siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir tai ką joje norėta sureguliuoti. Be to, nuostata stokoja aiškumo. Pažymėtina, jog nuostatoje derėtų atskleisti apie kokius narius kalbama, galbūt naudojant žodžius „centrinės kredito unijos narių“. Be to, atskleistina, ar mažinamas visų centrinės kredito narių nuosavas kapitalas vienoda suma, ar kiekvieno centrinės kredito nario nuosavas kapitalas ir tik tokia suma, kurią jis įnešė kaip pajų. 20. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,centrinė kredito unija, kurios konsoliduotas rezultatas metinėje pelno ataskaitoje yra neigimas, privalo peržiūrėti strateginį veiklos planą ir numatyti priemones užtikrinančias teigiamą rezultatą per neilgesnį kaip dviejų metų laikotarpį“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais centrinė kredito unija privalėtų peržiūrėti aukščiau minėtąjį planą. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme tokius terminus nereikėtų nustatyti. Be to, nuostatoje žodis „neigimas“, keistinas žodžiu „neigiamas“. 21. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas dėstomas nauja redakcija, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, keičiamame įstatyme atsisakytina straipsnių numeracijos su novelomis ir keičiamo įstatymo straipsnių numeriai 57¹ bei 57² keistini į 58 ir 59. Atitinkamai turėtų būti pakeista visa tolimesnė straipsnių numeracija. 22.
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tenkinant bankrutavusios centrinės kredito unijos kreditorių reikalavimus ,,ketvirtąja eile tenkinami fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, reikalavimai dėl indėlių dalies, viršijančios draudžiamą sumą, numatytą Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 4 straipsnyje, ir fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių reikalavimai dėl indėlių, kurie būtų laikomi reikalavimus atitinkančiais indėliais, jeigu būtų laikomi centrinėje kredito unijoje“. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomu teisiniu reguliavimu projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkančių įmonių, esančių bankrutavusios centrinės kredito unijos kreditoriais, reikalavimai iš bankrutavusios centrinės kredito unijos turto būtų tenkinami aukštesne eile, nei visų kitų įmonių, taip pat esančių centrinės kredito unijos kreditoriais. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės yra išskiriamos iš kitų įmonių (kreditorių) tarpo. Diskutuotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes abejotina, ar įmonės dydis galėtų būti pagrindas didelių ir mažesnių įmonių atžvilgiu nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. 23. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimas ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams.
575/2013 reikalavimams. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas (-ai) būtų atsakingas už aukščiau minėtą kredito unijų turto kokybės vertinimo atlikimą bei iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių toks vertinimas turėtų būti apmokamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis projekto 2 straipsnio 1 dalimi, projekto 2 straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad kredito unijų turto vertinimas turi būti atliktas iki įstatymo įsigaliojimo, įsigaliotų tik
būtų teisinis pagrindas atlikti vertinimą bei vertinimas būtų atliktas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei 2016 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis kitą projekto 2 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo datą. 24. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, bei teikiamo įstatymo galimą poveikį Lietuvos Respublikos finansų sektoriui teigtina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti minėtų institucijų išvadas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-03-16 Nr. S-2016-1482 Lietuvos Respublikos Seimui
KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO NR. VIII‑1682 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4105 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 PAKEITIMO
Išnagrinėję 2016 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4105 (toliau – CKUĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4106 (toliau – KUĮ projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Dėl KUĮ projekto
1Remiantis KUĮ projekto 2 straipsnio 4, 12 punktais,
kredito unijos: 1) kredito unijos, kurios privalės būti centrinės kredito unijos narėmis; 2) savarankiškos kredito unijos. Sistemiškai vertinant KUĮ projekto nuostatas aišku, kad abiejų rūšių kredito unijoms taikytini iš esmės vienodi steigimo, veiklos ir valdymo reikalavimai, išskyrus papildomą reikalavimą savarankiškoms kredito unijoms, įtvirtintą KUĮ projekto 2 straipsnio 12 punkte, kuriuo apibrėžiama savarankiškos kredito unijos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, diskutuotinos KUĮ 4 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje pateikiamos nuorodos į savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, kadangi KUĮ projektas atskirai jų nedetalizuoja, o esminį skirtumą tarp kredito unijos ir savarankiškos kredito unijos įmanoma nustatyti tik pagal pastarosios sąvokos apibrėžtį. Atsižvelgdami į tai, siūlytume nevartoti nuorodos į savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus. 2.
apibūdinamų KUĮ projekto pasiūlymų visuma sudaro prielaidas manyti, kad funkciniu požiūriu kredito unijos ir jų reglamentavimo koncepcija gretinami su kitomis kredito įstaigomis ir investicinėmis įmonėmis. Pirmiausia, KUĮ projekto 52 straipsnyje siūloma įsteigti kredito unijų stabilizacijos fondą, kuriame privaloma tvarka dalyvautų savarankiškos kredito unijos ir kredito unijos, kurios nėra centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo dalyvės. Kitaip tariant, sukuriamas privačiomis lėšomis finansuojamas kredito unijų ir savarankiškų kredito unijų tarpusavio apsaugos ir pagalbos garantinis mechanizmas[1] šių įstaigų nemokumo ar kitų finansinių sunkumų atvejams spręsti. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad šis garantinis mechanizmas, per įdiegtą vienodą požiūrį į visų kredito unijų, įskaitant centrinės kredito unijos, rizikos valdymą ir nemokumo prevenciją, iš esmės reiškia, kad kredito unijoms ir savarankiškoms kredito unijoms būtų taikomi centrinėms kredito unijoms taikytini mokumo ir stabilumo užtikrinimo reikalavimai. Antra, pagal KUĮ projekto 52, 54, 55 straipsniuose dėstomus kredito unijų stabilizacijos fondo organizavimo ir veiklos principus, šis garantinis mechanizmas grindžiamas solidaria atsakomybe, o centrinė kredito unija negarantuoja už savarankiškas kredito unijas. Pažymėtina ir tai, kad stabilizacijos fondą, siūloma steigti valstybinės įmonės, skirtos kredito įstaigų veiklos rizikos draudimui užtikrinti, pagrindu. Taip pat nustatoma, kad valstybinė įmonė tvarkys kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą ir dalyvaus jos valdyme. Trečia, kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje, remiantis KUĮ projekto 55 straipsniu, be kita ko, dalyvaus valstybė (Finansų ministerija) bei priežiūros institucija (Lietuvos bankas). Taigi taikomi panašūs fondo organizavimo ir valdymo principai, kurie būdingi kitų kredito įstaigų atžvilgiu taikomam indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo mechanizmui.
Ketvirta, kredito unijoms ir savarankiškoms kredito unijoms keliami aukšti prudenciniai reikalavimai, kurie pagal savo požymius taikytini kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms. Be to, atitiktį šiems reikalavimams vertins bei savarankiškų kredito unijų atžvilgiu tiesioginę finansinės veiklos priežiūrą vykdys finansų rinkos priežiūros įstaiga Lietuvos bankas. Penkta, KUĮ projekto 5 straipsnio 5 dalimi išplečiamas finansinių paslaugų, kurias kredito unijos ir savarankiškos kredito unijos galės teikti visiems asmenims, sąrašas. Taigi, nurodytų požymių visuma sudaro prielaidas diskutuoti apie tai, ar KUĮ projekto nuostatomis siūloma kredito unijų ir savarankiškų kredito unijų reglamentavimo koncepcija nesudaro prielaidų kvalifikuoti kredito unijas ir savarankiškas kredito unijas, pagal funkcinį požymį, kaip kredito įstaigas. Tokiu atveju, būtų privalu užtikrinti, kad kredito unijos ir savarankiškos kredito unijos atitiktų 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (toliau – Direktyva 2006/48/EB)[2] reikalavimus. Primintina, kad Europos centrinis bankas, teikdamas patariamąsias nuomones[3] dėl kredito unijų reglamentavimo valstybėse narėse, yra ne kartą pažymėjęs, kad anksčiau paminėti, būtent kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms būdingi ir taikytini, požymiai (funkciniai požymiai) gali lemti tai, kad kredito unijos pateks į kredito įstaigų sąvoką, kaip ji suprantama pagal direktyvą 2006/48/EB[4].
Pagal Europos centrinio banko išaiškinimus tokiais atvejais Direktyva 2006/48/EB turėtų būti taikoma taip pat kredito unijų atžvilgiu, nepaisant to, kad pagal šios direktyvos 2 straipsnį yra numatytos šios direktyvos taikymo išimtys[5]. Remdamiesi nurodytais argumentais, siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 4 dalimi, dėl KUĮ projekto prašyti Lietuvos banko nuomonės. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad vadovaujantis SESV 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi dėl visų projektų, kuriuose siūlomas nacionalinės teisės reguliavimas, galintis turėti įtakos Eurosistemos veikimui, valstybinės institucijos (nagrinėjamu atveju KUĮ projekto rengėjai) turėtų kreiptis į Europos centrinį banką[6]. Remiantis šia konsultavimo procedūra, Europos centrinis bankas įvertintų siūlomą kredito unijų reglamentavimo koncepciją ir pateiktų nuomonę. Atsižvelgdami į tai, kad kredito unijų reglamentavimas atskirose valstybėse narėse potencialiai gali turėti įtakos visos Eurosistemos stabilumui, siūlytume prašyti Europos centrinio banko nuomonės. 3. Pagal KUĮ 55 straipsnio 1 dalį į kredito unijų stabilizacijos fondo valdybą gali būti deleguojami priežiūros įstaigos atstovai. Europos centrinis bankas, vertindamas priežiūros įstaigos dalyvavimą kredito unijų stabilizacijos fondo veikoje, yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais svarbu užtikrinti priežiūros įstaigos veiklos nepriklausomumą bei užtikrinti, kad priežiūros įstaiga turėtų pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius naujoms funkcijoms atlikti[7].
Šiame kontekste, siūlytume KUĮ projektą papildyti nuoroda į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 3 straipsnį, pažymint, kad priežiūros įstaigos atstovų dalyvavimas kredito unijų stabilizacijos fondo veikloje negali turėti įtakos priežiūros įstaigos nepriklausomumui. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 4 dalimi, siūlytume konsultuotis su Lietuvos banku, siekiant išsiaiškinti, ar kredito unijos stabilizacijos fondo priežiūros funkcija nepareikalautų papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, būtinų priežiūros įstaigos nepriklausomumui užtikrinti. 4. Diskutuotina KUĮ projekto 53 straipsnyje numatyta įmokų į kredito unijų stabilizacijos fondą tvarka, pagal kurią įmokų dydžiai nustatomi atsižvelgiant į kredito unijos ar savarankiškos kredito unijos kapitalo dydį. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijų stabilizacijos fondo veikimo principas grindžiamas kredito unijų solidarumu, o aiškinamajame rašte yra identifikuota aplinkybė, jog tam tikros kredito unijos savo veikloje vadovaujasi agresyviais ir rizikingais investavimo būdais, svarstytina, ar įmokos į kredito unijų stabilizacijos fondą (pavyzdžiui ex post įmokos) neturėtų, inter alia, priklausyti nuo kredito unijos ar savarankiškos kredito unijos veiklos (investavimo) rizikingumo. 5. Remiantis KUĮ projekto 57 straipsniu kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti naudojamos paskolų, negrąžintinų įmokų į kredito unijos kapitalą, garantijų formomis.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekianti lygiateisiškumo, taip siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, įstatyme neturėtų būti nustatyti bent pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turėtų būti skiriamos fondo lėšos (pavyzdžiui, kokiais atvejais ir kokiais būdais turėtų būti suteikiama finansinė parama). 6. KUĮ projekto 57 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad kredito unijos stabilizacijos fondo lėšos gali būti panaudojamos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos ar savarankiškos kredito unijos kreditoriais prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus į valstybės įmonės
„Indėlių ir investicijų draudimas“ fondą. Tačiau tokiu atveju siūloma
nustatyti, kad kredito unijų stabilizacijos fondas įgyja pirmumo teisę atgauti bankrutavusios kredito unijos kreditoriams išmokėtas lėšas iš „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondo. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų įstatyme įdiegta indėlių garantijų sistema pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų[8] (toliau ‑ Direktyva 2014/49/ES) nustatytus principus ir taisykles. Pagal indėlių garantijų sistemą reikalavimo teisė neatsiranda į visus finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, siūlomas mechanizmas, pagal kurį visus kredito unijos ar savarankiškos kredito unijos patenkintus kreditorinius reikalavimus galima nukreipti į „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondą yra nesuderinamas su indelių garantijų sistemos tikslais ir taikymo apimtimi. Kartu pažymime, kad nėra aišku, kodėl KUĮ projektu siūloma suteikti pirmumo teisę į lėšas iš „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondo būtent kredito unijų stabilizacijos fondui, išskiriant jį iš kitų
„Indėlių ir investicijų draudimas“ fonde dalyvaujančių kredito įstaigų. 7.
7KUĮ projekto 23 straipsnio 7 dalis yra perteklinė,
kadangi analogiška taisyklė yra išdėstyta šio straipsnio 2 dalyje. 8. Kadangi Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatomis yra iš dalies įgyvendinama Direktyva 2014/49/ES, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu teisės akto projekto iniciatoriai turi parengti ir prie projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Pažymime, kad šioje išvadoje pateiktas KUĮ projekto atitikties Direktyvos 2014/49/ES nuostatoms įvertinimas atliktas be atitikties lentelės, todėl jis gali būti neišsamus. Dėl CKUĮ projekto
9Remiantis CKUĮ projekto 26 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, jog tais atvejais, kai centrinė kredito unija
neįsteigia stabilizacijos fondo, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fonde, kuris įsteigiamas remiantis KUĮ projekto nuostatomis. Ši nuostata diskutuotina keletu aspektų. Pirma, nėra aišku koks vaidmuo atitenka centrinei kredito įstaigai, kuri viena vertus prižiūri centrinės kredito unijos dalyvių kredito unijų mokumą ir stabilumą, kita vertus neįsteigia garantinio mechanizmo, grindžiamo solidaria atsakomybe, kuris užtikrintų centrinės kredito unijos dalyvių kredito unijų mokumą tais atvejais, kuomet centrinės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonės nepasitiesintų. Be to, diskutuotina ir tai, ar tokiu atveju kredito unijoms būtų naudinga dalyvauti centrinėje kredito unijoje ir koks būtų tokios partnerystės tikslas. Antra, pagal KUĮ projekto 52 straipsnio 2 dalies 3 punktą kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios dalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime, gali savanoriškai dalyvauti taip pat kredito unijų stabilizacijos fonde.
Sistemiškai vertinant KUĮ projekto ir CKUĮ projekto nuostatas nėra aiški šių fondų sąveika ir jų veikimo principai (eiliškumas, apimtis), jei keliose stabilizacijos fonduose dalyvaujanti kredito unija susidurtų su mokumo ar kitais finansiniais sunkumais. 10. Remiantis CKUĮ projekto 5 straipsniu centrinė kredito unija įgyja papildomų funkcijų, teisių ir pareigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemiškai analizuojant pastarąją CKUĮ projekto nuostatą kartu su KUĮ projekto nuostatomis matyti, kad centrinė kredito unija savo dalyvių kredito unijų atžvilgiu turės panašias priežiūros funkcijas, kurias pagal KUĮ projekto nuostatas savarankiškų kredito unijų atžvilgiu turės priežiūros įstaiga Lietuvos bankas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 4 dalimi, dėl CKUĮ projekto prašyti Lietuvos banko nuomonės. Vadovaudamiesi SESV 127 straipsnio
projektais siūloma nauja centrinių kredito unijų ir kredito unijų, taip pat jų sąveikos ir finansinio stabilumo užtikrinimo reguliavimo koncepcija, manome, kad CKUĮ projektas turėtų būti pateiktas Europos centriniam bankui įvertinti. 11. Kadangi Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo nuostatomis iš dalies yra įgyvendinamos 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės[9], su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB[10], 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB[11],
indėlių garantijų sistemų[12], 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos
2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012[13], vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu teisės akto projekto iniciatoriai turi parengti ir prie projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Pažymime, kad šioje išvadoje pateiktas CKUĮ projekto atitikties nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms įvertinimas atliktas be atitikties lentelių, todėl jis gali būti neišsamus. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] 2015 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto sprendimu Nr. 109-S-1 patvirtintoje Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijoje, iš esmės, taip pat numatyta panašiu principu veikianti kryžminių garantijų sistema; [2] OL 2006 L 177, p. 1; [3] Žiūrėti pavyzdžiui 2009 m. liepos 16 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2009/60; 2011 m. vasario 16 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2011/11; 2012 m. rugsėjo 4 d.
Europos centrinio banko nuomonę CON/2012/68; 2013 m. sausio 14 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2013/5; 2013 m. rugpjūčio 19 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2013/63; [4] Supra note, ECB nuomonės CON/2009/60, 2.2, 2.3 punktai; [5] Remiantis Direktyvos 2006/48/EB 2 straipsniu, ši direktyva Lietuvoje netaikoma kredito unijoms; [6] Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublika ir anksčiau yra derinusi siūlomus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimus su Europos centriniu banku. [7] Supra note, ECB nuomonės CON/2012/68, 2.2-2.4 punktai; [8] OL 2014 L 173, p. 149; [9] OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157; [10] OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273; [11] OL 2013 L 176, p. 338; [12] OL 2014 L 173, p. 149; [13] OL 2014 L 173, p. 190;
DĖL
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-41052 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
technikos reikalavimų požiūriu, reikėtų patikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo Centrinės kredito unijos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 14 dalies žymėjimą numeriu. Po skaičiaus, žyminčio dalies numerį, turėtų būti dedamas taškas, o ne skliaustelis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 2 straipsnyje pateikiamos įstatymo sąvokos turi būti išdėstytos abėcėline tvarka. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiant sąvoką Centrinės kredito unijos finansinė grupė, siūloma nustatyti, jog tai „centrinė kredito unija ir jai priklausančios kredito unijos“.
Manytina, jog šiuo atveju pasirinktas netinkamas terminas
„priklausančios“, kadangi kredito unijos nepriklauso centrinei kredito
unijai, o yra jos narėmis. Siūlytina koreguoti normą. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105512
„CKU“. Šio trumpinio atsisakytina, arba jis aptartinas ir naudotinas visame
įstatymo tekste. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105524
,,nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo“ (pabraukta mūsų). Projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,atliekant kredito unijų centrinės kredito unijos narių stebėseną ir tikrinimą nustačiusi pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų, arba imtis kitų šiame įstatyme, centrinės kredito unijos įstatuose ir centrinės kredito unijos su kredito unijomis sudarytose sutartyse nustatytų veiksmų“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad analogiškas teises kredito unijų atžvilgiu Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIP-4106 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-4106) pateiktuose Kredito unijų įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje siūloma suteikti ir priežiūros institucijai. Taigi abi institucijos turėtų teisę nustatyti kredito unijoms tam tikrus papildomus reikalavimus, o, nustačiusios pažeidimus ar trūkumus, duoti kredito unijoms privalomuosius nurodymus per nustatytus terminus juos pašalinti. Pažymėtina, kad galimos situacijos, kai dėl tų pačių kredito unijų veiklos trūkumų centrinė kredito unija ir priežiūros institucija joms pateiktų skirtingus nurodymus bei nustatytų skirtingus papildomus reikalavimus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurios institucijos nurodymų (reikalavimų) vykdymui turėtų būti skiriamas prioritetas. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti atsisakyta funkcijų dubliavimosi. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105526
atkreiptinas dėmesys, jog aptariamos 5 straipsnio 2 dalies punktuose po dvitaškio dėstomos centrinės kredito unijos teisės. Todėl siūlomas 6 punktas sistemiškai nedera su 2 dalies esme ir turėtų būti išdėstytas kitame straipsnyje, ar kitoje straipsnio dalyje. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-410595
keičiamame įstatyme keičiamo įstatymo pavadinimo trumpinys „Įstatymas“ neįtvirtintas, projekto 9 straipsnio 5 dalyje ir visur kitur keičiamame įstatyme žodis „įstatymo“ rašytinas iš mažosios raidės. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105131 7.
1
viršija 50 milijonų eurų, centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip
kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip 3 nariai tik tais atvejais, kai kredito unijų, esančių centrinės kredito unijos nariais, turtas viršija 50 milijonų eurų, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos formulavimas neatitinka teisės technikos taisyklių, kadangi nuostatoje pirmiausia nustatomas imperatyvas, kuris sekančiu sakiniu yra paneigiamas. Siūlytina tobulinti normos redakciją. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105133
dalies sąvoka ,,savarankiška kredito unijos veiklos forma“ nėra pakankamai aiški. Pažymėtina, kad visos kredito unijos yra juridiniai asmenys, kurie vykdo savarankišką veiklą. Tuo atveju, jeigu turėtas tikslas nustatyti, kad ši sąvoka apimtų kredito unijas, kurios nėra centrinės kredito unijos narėmis, tai keičiamame įstatyme reikėtų atskleisti jos turinį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo
unija“. Tuo atveju, jeigu abi aukščiau minėtos sąvokos apimtų tas pačias kredito unijas, svarstytina, ar keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-41051311
straipsnio 11 dalis sistemiškai nedera su 13 straipsnio turiniu ir turėtų būti perkelta į keičiamo įstatymo 15 straipsnį, kuris reguliuoja narystės centrinėje kredito unijoje pasibaigimą. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr.
11
narei, atitinkančiai savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, teisę išstoti iš centrinės kredito unijos, raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip 6 mėnesius iki numatomo išstojimo dienos. Pasiūlymo turinys diskutuotinas atsižvelgiant į siūlomą nustatyti itin trumpą įspėjimo terminą. Pastebėtina, jog kredito unijai išstojus iš centrinės kredito unijos, šiai kredito unijai turi būti grąžintas pajinis įnašas. Ir nors 15 straipsnio 6 dalyje nustatoma, jog pajinis įnašas grąžinamas, tik tuo atveju, jei nustatoma, kad šis grąžinimas nekels grėsmės centrinės kredito unijos veiklos stabilumui, tačiau manytina, jog terminas yra akivaizdžiai per trumpas, kad centrinė kredito unija deramai galėtų pasirengti jos nario išstojimui. Manytina, jog įspėjimo terminą reikėtų ilginti, galimai jį suderinant su įspėjimo terminu, lygiu 1 metams, kai centrinė kredito unija rengiasi pašalinti kredito uniją iš centrinės kredito unijos narių. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105141
narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų“. Pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka.
Be to, projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio centrinės kredito unijos įstatymo
turi vieną balsą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai teikiami tam, kad didžiausią kapitalą sukaupusios ir sėkmingai veikiančios kredito unijos turėtų svaresnę įtaką priimant sprendimus centrinės kredito unijos visuotiniame susirinkime. Siūlomi pakeitimai kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų. Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą, neatsižvelgiant į tai, kad visi centrinės kredito unijos nariai būtų investavę į centrinės kredito unijos kapitalą vienodo dydžio sumas, tačiau jų balsų skaičius visuotiniame centrinės kredito unijos susirinkime būtų nevienodas, o priklausytų nuo kredito unijos atitinkamų rodiklių. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas teisingumo, asmenų lygiateisiškumo bei nuosavybės teisių apsaugos principai, nes tokio paties dydžio vienodos paskirties kapitalo investavimas suteiktų jį investavusiems asmenims nevienodas neturtines teises.
Antra, centrinė kredito unijos teisinė forma tiek pagal galiojančias keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, tiek pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas būtų kooperatinė bendrovė, todėl kyla abejonių ar siūlymas atitinka kooperacijos principams, kooperatyvų veiklos esmei, nes asmenys į kooperatines bendroves jungiasi lygiateisiais pagrindais jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Trečia, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybei – centrinės kredito unijos narei, turinčiai tik vieną pagrindinį pajų, visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime visada būtų suteikiama 10 procentų balsų. Pažymėtina, kad valstybės, priešingai nei kitų centrinės kredito unijos narių, balsų skaičius susirinkime nebūtų nustatomas pagal projekte siūlomus įtvirtinti rodiklius. Taigi svarstytina, ar jai nebūtų suteiktos privilegijos kitų centrinės kredito unijos narių atžvilgiu, o kiti kredito unijos nariai siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojami. Kyla abejonių ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas bei aukščiau minėtas nuosavybės teisių apsaugos principas. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad centrinės kredito unijos narių balsų skaičius visuotiniame kredito unijos narių susirinkime būtų nustatomas pagal tam tikrus rodiklius, kurie gali kisti, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvieno centrinės kredito unijos nario balsų skaičius būtų nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį susirinkimą, ar būtų nustatomas vadovaujantis kitais principais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą.
siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-41051917
taryba renka centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo komisijos narius ir pirmininką. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus minėtos komisijos teisinis statusas, kompetencija, darbo tvarka, komisijos narių atsakomybė, jeigu pastarieji netinkamai vykdytų savo pareigas ir pan. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-410524
siūloma nustatyti, jog Vidaus audito, skyrimo ir atlygio komitetuose nariais turi būti ir nors vienas stebėtojų tarybos narys. Pastebėtina, jog pagal galiojančio įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, skyrimo ir atlygio komiteto nariais gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatyta kokie dar asmenys gali būti šių komitetų nariais, ar jiems keliami kokie nors reikalavimai ir kt. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105261
įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Taigi minėto fondo steigimas nėra privalomas. Atkreipiame dėmesį, kad centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo steigimas pagal siūlomas keičiamo įstatymo 25 straipsnio
narių mokumo užtikrinimo priemonių.
Todėl svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti keičiamo įstatymo tikslai, t.y. užtikrintas kredito unijų veiklos stabilumas ir patikimumas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, koks konkrečiai turėtų būti minimalus fondo dydis bei kokiems konkrečiai tikslams jo lėšos galėtų būti naudojamos. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105252
stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomos nuostatos turinys nėra aiškus. Nuostatą galima suprasti taip, jog iškėlus bankroto bylą centrinei kredito unijai, ar kuriai nors kredito unijai, centrinės kredito unijos narei, kitos kredito unijos, kurioms bankroto byla neiškelta, atsako prieš kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla kreditorius, tik ta apimti, kuria stabilizacijos fonde kaupiamos lėšos ir savo į centrinę kredito uniją įneštų pajų sumą.
Tačiau nuostatą galima suprasti ir taip, jog net ir ta kredito unija, kuriai iškelta bankroto byla, prieš kreditorius atsako tik ta apimti, kiek ji įnešė lėšų į stabilizavimo fondą ir savo pajumi įneštu į centrinę kredito uniją. Šiuo atveju, keltinas klausimas dėl bankrutuojančios kredito unijos iškėlimo virš visų kitų bankrutuojančių juridinių asmenų, kurie tokiais atvejais atsako visu savo turtu ir kartu dėl diskriminacinio šios nuostatos pobūdžio visų kitų bankrutuojančių asmenų atžvilgiu. Siūlytina nuostatą suformuluoti aiškiai, kad būtų galima įvertinti jos teisines pasekmes. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105262
įstatuose nenumatytas stabilizacijos fondo steigimas, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde. Nuostata analizuotina keletu aspektų. Prima, atkreiptinas dėmesys, jog tiek aptariamame įstatymo projekte, tiek ir kartu teikiamame įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 niekaip nereguliuojamas centrinių kredito unijų dalyvavimas Kredito unijų stabilizacijos fonde. Jos nenurodomos tarp Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių.
Pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas centrinės kredito įstaigos dalyvauja finansinių paslaugų rinkoje, pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, jos gali priimti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas ir iš „Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų.“ Be to, centrinė kredito unija taip pat turi teisę teikti šiems asmenims Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo paslaugas. Priėmus aptariamą įstatymo projektą ir minėtą įstatymo projektą Nr. XIIP-4106, galėtų susiklostyti situacija, kai centrinės kredito unijos nedalyvautų jokiuose stabilizavimo fonduose ir negalėtų pretenduoti į jų išmokas. Tokiu būdu susiklostytų situacija, kai centrinės kredito unijos nedalyvautų mokumo užtikrinimo sistemose. Manytina, jog atsižvelgiant į dėl siūlomo teisinio reguliavimo kylančias grėsmes centrinių kredito mokumui bei galimą žalą Lietuvos Respublikos finansų sistemai, centrinei kredito unijai tapus nemokia, teikiamame projekte turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl centrinių kredito unijų mokumo užtikrinimo privalomos sistemos nustatymo. Antra, aptartame kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal keičiamame įstatyme ir įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūlomą kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemą nėra aišku koks santykis sietų savanorišką centrinės kredito dalyvių stabilizacijos fondą ir Kredito unijų stabilizacijos fondą.
Vertinant abiejų įstatymų projektų nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai centrinės kredito unijos dalyvių sprendimu būtų kaupiamas savanoriškas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas, centrinės kredito unijos narės neprivalėtų dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, o jei savanoriškai dalyvautų Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, tai šis fondas būtų subsidiarus savanoriško centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo atžvilgiu. Pastaruoju atveju, nėra aišku ir nėra sureguliuota kokios teisės normos turėtų būti taikomos planuojant vieno ir kito fondo galimas išmokas ir veiksmus. Įstatymo projektuose nėra numatyta jokių šių fondų sąveikos mechanizmų, neaiškios fondų prisidėjimo prie mokumo atstatymo proporcijos bei visi kiti klausimai, susiję su fondų sąveika. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog pagal įstatymo projekto Nr. XIIP-4106 nuostatas, Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupimas yra detaliai sureguliuotas, pavyzdžiui, nustatoma: kokios lėšos gali sudaryti šį fondą, per kokį laiko tarpą turi būti sukauptos pradinės lėšos, koks turi būti minimalus fondo lėšų dydis, dalyvių periodinių ir papildomų įmokų mokėjimo tvarka, galimybė skolintis lėšų šiam fondui finansuoti, fondo naudojimo atvejai, fondo lėšų investavimo sąlygos ir kt. Tokiu būdu, įstatyme siūloma numatyti griežtą ir imperatyvų reguliavimą, apibrėžiantį fondo teisinį statusą ir jo dalyvių teises bei pareigas. Analizuojant savanoriško centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo reguliavimą pastebėtina, jog šis reguliavimas apsiriboja tuo, jog viską pavedama spręsti centrinei kredito unijai ar jos nariams.
Aptarta situacija vertintina kritiškai atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, kai savanoriškas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas yra kaupiamas, jis gali būti vienintele centrinės kredito unijos ir jos dalyvių mokumo užtikrinimo priemonė. Taigi priėmus šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą ir įstatymo projektą Nr. XIIP-4106 teikiamus įstatymo projektus susiklostys situacija, kai galios dvi įstatyminės visiškai skirtingos mokumo užtikrinimo sistemos, kurios bus taikomos niekuo nesiskiriantiems subjektams – kredito unijoms. Viena vertus, situacija vertintina atsižvelgiant į asmenų lygiateisiškumo principą ir svarstytina, ar šis principas nėra pažeidžiamas, kai vienos kredito unijos, atsižvelgiant į savarankišką jų veiklos pobūdį, yra įpareigojamos vykdyti didelės apimties įstatymines piniginio pobūdžio prievoles pagal griežtus standartus, o kitoms kredito unijoms, jei jos yra centrinės kredito unijos narės, leidžiama pačioms pasirinkti piniginio pobūdžio prievolių dydį, jų vykdymo tvarką, terminus ir būdus. Kita vertus, situacija vertintina atsižvelgiant į kredito unijų klientų ir kreditorių interesų užtikrinimo pobūdį. Kredito unijų, kurios dalyvauja Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime klientai ir kreditoriai aiškiai žinos galimybes atgauti savo lėšas patikėtas kredito unijoms, o kitų kredito unijų klientų ir kreditorių interesai gali būti užtikrinti menkavertėmis įmokomis į savanorišką centrinės kredito unijos stabilizacinį fondą. Be to, aptariamuose įstatymų projektuose kredito unijos nėra įpareigojamos informuoti kreditorių ir klientų apie jų dalyvavimą ar nedalyvavimą Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime.
Taip pat pažymėtina, jog net jei savanoriškas fondas bus kaupiamas, jo lėšos galės būti investuojamos pagal centrinės kredito unijos pasirinktus kriterijus. Taigi manytina, jog teikiamas reguliavimas šiais aspektais pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. Apibendrinant išsakytas pastabas dėl centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo pastebėtina, jog teikiamas reguliavimas yra fragmentiškas ir neišsamus. Be to, neužtikrinantis kredito unijų mokumo. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105263
tikslinį lygį pasirenka centrinė kredito unija. Atkreipiame dėmesį, kad projekto sąvoka ,,fondo tikslinis lygis“ nėra pakankamai aiški. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, minėtos projekto sąvokos nereikėtų patikslinti ar atskleisti jos turinį. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-410529
vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105303
papildomą pajų gali būti grąžinama šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tik narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus. Pajinių įnašų į centrinę kredito uniją suma sumažinamas narių nuosavas kapitalas“. Pastebėtina, jog nuostatos sakiniai nėra susiję priežastiniu ryšiu, todėl antrojo nuostatos sakinio teisinės reikšmės neįmanoma įvertinti.
Siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir tai ką joje norėta sureguliuoti. Be to, nuostata stokoja aiškumo. Pažymėtina, jog nuostatoje derėtų atskleisti apie kokius narius kalbama, galbūt naudojant žodžius „centrinės kredito unijos narių“. Be to, atskleistina, ar mažinamas visų centrinės kredito narių nuosavas kapitalas vienoda suma, ar kiekvieno centrinės kredito nario nuosavas kapitalas ir tik tokia suma, kurią jis įnešė kaip pajų. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105333
konsoliduotas rezultatas metinėje pelno ataskaitoje yra neigimas, privalo peržiūrėti strateginį veiklos planą ir numatyti priemones užtikrinančias teigiamą rezultatą per neilgesnį kaip dviejų metų laikotarpį“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais centrinė kredito unija privalėtų peržiūrėti aukščiau minėtąjį planą. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme tokius terminus nereikėtų nustatyti. Be to, nuostatoje žodis „neigimas“, keistinas žodžiu „neigiamas“. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105
į tai, jog įstatymas dėstomas nauja redakcija, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, keičiamame įstatyme atsisakytina straipsnių numeracijos su novelomis ir keičiamo įstatymo straipsnių numeriai 57¹ bei 57² keistini į 58 ir 59. Atitinkamai turėtų būti pakeista visa tolimesnė straipsnių numeracija. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105684 22.
4
unijos kreditorių reikalavimus ,,ketvirtąja eile tenkinami fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, reikalavimai dėl indėlių dalies, viršijančios draudžiamą sumą, numatytą Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 4 straipsnyje, ir fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių reikalavimai dėl indėlių, kurie būtų laikomi reikalavimus atitinkančiais indėliais, jeigu būtų laikomi centrinėje kredito unijoje“. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomu teisiniu reguliavimu projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkančių įmonių, esančių bankrutavusios centrinės kredito unijos kreditoriais, reikalavimai iš bankrutavusios centrinės kredito unijos turto būtų tenkinami aukštesne eile, nei visų kitų įmonių, taip pat esančių centrinės kredito unijos kreditoriais. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės yra išskiriamos iš kitų įmonių (kreditorių) tarpo. Diskutuotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes abejotina, ar įmonės dydis galėtų būti pagrindas didelių ir mažesnių įmonių atžvilgiu nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-410522 23.
2
siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimas ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas (-ai) būtų atsakingas už aukščiau minėtą kredito unijų turto kokybės vertinimo atlikimą bei iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių toks vertinimas turėtų būti apmokamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis projekto 2 straipsnio 1 dalimi, projekto 2 straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad kredito unijų turto vertinimas turi būti atliktas iki įstatymo įsigaliojimo, įsigaliotų tik 2016 m. lapkričio 1 d., t.y. tą pačią dieną kaip ir visas įstatymas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atlikti vertinimą bei vertinimas būtų atliktas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei 2016 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis kitą projekto 2 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo datą. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 Nr. XIIP-4105
į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, bei teikiamo įstatymo galimą poveikį Lietuvos Respublikos finansų sektoriui teigtina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti minėtų institucijų išvadas.
siūlo įstatymo projektą atmesti
teisės departamentas, 2016-04-11 Išnagrinėję 2016 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4105 (toliau – CKUĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4106 (toliau – KUĮ projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Dėl KUĮ projekto
dalimi Lietuvos Respublikoje galės veikti dviejų rūšių kredito unijos:
1) kredito unijos, kurios privalės būti centrinės kredito unijos narėmis; 2) savarankiškos kredito unijos. Sistemiškai vertinant KUĮ projekto nuostatas aišku, kad abiejų rūšių kredito unijoms taikytini iš esmės vienodi steigimo, veiklos ir valdymo reikalavimai, išskyrus papildomą reikalavimą savarankiškoms kredito unijoms, įtvirtintą KUĮ projekto 2 straipsnio 12 punkte, kuriuo apibrėžiama savarankiškos kredito unijos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, diskutuotinos KUĮ 4 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje pateikiamos nuorodos į savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, kadangi KUĮ projektas atskirai jų nedetalizuoja, o esminį skirtumą tarp kredito unijos ir savarankiškos kredito unijos įmanoma nustatyti tik pagal pastarosios sąvokos apibrėžtį. Atsižvelgdami į tai, siūlytume nevartoti nuorodos į savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus. 2.
projekto pasiūlymų visuma sudaro prielaidas manyti, kad funkciniu požiūriu kredito unijos ir jų reglamentavimo koncepcija gretinami su kitomis kredito įstaigomis ir investicinėmis įmonėmis. Pirmiausia, KUĮ projekto 52 straipsnyje siūloma įsteigti kredito unijų stabilizacijos fondą, kuriame privaloma tvarka dalyvautų savarankiškos kredito unijos ir kredito unijos, kurios nėra centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo dalyvės. Kitaip tariant, sukuriamas privačiomis lėšomis finansuojamas kredito unijų ir savarankiškų kredito unijų tarpusavio apsaugos ir pagalbos garantinis mechanizmas[¹] šių įstaigų nemokumo ar kitų finansinių sunkumų atvejams spręsti. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad šis garantinis mechanizmas, per įdiegtą vienodą požiūrį į visų kredito unijų, įskaitant centrinės kredito unijos, rizikos valdymą ir nemokumo prevenciją, iš esmės reiškia, kad kredito unijoms ir savarankiškoms kredito unijoms būtų taikomi centrinėms kredito unijoms taikytini mokumo ir stabilumo užtikrinimo reikalavimai. Antra, pagal KUĮ projekto 52, 54, 55 straipsniuose dėstomus kredito unijų stabilizacijos fondo organizavimo ir veiklos principus, šis garantinis mechanizmas grindžiamas solidaria atsakomybe, o centrinė kredito unija negarantuoja už savarankiškas kredito unijas. Pažymėtina ir tai, kad stabilizacijos fondą, siūloma steigti valstybinės įmonės, skirtos kredito įstaigų veiklos rizikos draudimui užtikrinti, pagrindu. Taip pat nustatoma, kad valstybinė įmonė tvarkys kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą ir dalyvaus jos valdyme. Trečia, kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje, remiantis KUĮ projekto 55 straipsniu, be kita ko, dalyvaus valstybė (Finansų ministerija) bei priežiūros institucija (Lietuvos bankas). Taigi taikomi panašūs fondo organizavimo ir valdymo principai, kurie būdingi kitų kredito įstaigų atžvilgiu taikomam indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo mechanizmui.
Ketvirta, kredito unijoms ir savarankiškoms kredito unijoms keliami aukšti prudenciniai reikalavimai, kurie pagal savo požymius taikytini kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms. Be to, atitiktį šiems reikalavimams vertins bei savarankiškų kredito unijų atžvilgiu tiesioginę finansinės veiklos priežiūrą vykdys finansų rinkos priežiūros įstaiga Lietuvos bankas. Penkta, KUĮ projekto 5 straipsnio 5 dalimi išplečiamas finansinių paslaugų, kurias kredito unijos ir savarankiškos kredito unijos galės teikti visiems asmenims, sąrašas. Taigi, nurodytų požymių visuma sudaro prielaidas diskutuoti apie tai, ar KUĮ projekto nuostatomis siūloma kredito unijų ir savarankiškų kredito unijų reglamentavimo koncepcija nesudaro prielaidų kvalifikuoti kredito unijas ir savarankiškas kredito unijas, pagal funkcinį požymį, kaip kredito įstaigas. Tokiu atveju, būtų privalu užtikrinti, kad kredito unijos ir savarankiškos kredito unijos atitiktų 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio
Direktyva 2006/48/EB)[²] reikalavimus. Primintina, kad Europos centrinis bankas, teikdamas patariamąsias nuomones[³] dėl kredito unijų reglamentavimo valstybėse narėse, yra ne kartą pažymėjęs, kad anksčiau paminėti, būtent kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms būdingi ir taikytini, požymiai (funkciniai požymiai) gali lemti tai, kad kredito unijos pateks į kredito įstaigų sąvoką, kaip ji suprantama pagal direktyvą 2006/48/EB[⁴].
Pagal Europos centrinio banko išaiškinimus tokiais atvejais Direktyva 2006/48/EB turėtų būti taikoma taip pat kredito unijų atžvilgiu, nepaisant to, kad pagal šios direktyvos 2 straipsnį yra numatytos šios direktyvos taikymo išimtys[⁵]. Remdamiesi nurodytais argumentais, siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 4 dalimi, dėl KUĮ projekto prašyti Lietuvos banko nuomonės. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad vadovaujantis SESV 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi dėl visų projektų, kuriuose siūlomas nacionalinės teisės reguliavimas, galintis turėti įtakos Eurosistemos veikimui, valstybinės institucijos (nagrinėjamu atveju KUĮ projekto rengėjai) turėtų kreiptis į Europos centrinį banką[⁶]. Remiantis šia konsultavimo procedūra, Europos centrinis bankas įvertintų siūlomą kredito unijų reglamentavimo koncepciją ir pateiktų nuomonę. Atsižvelgdami į tai, kad kredito unijų reglamentavimas atskirose valstybėse narėse potencialiai gali turėti įtakos visos Eurosistemos stabilumui, siūlytume prašyti Europos centrinio banko nuomonės. 3. Pagal KUĮ 55 straipsnio 1 dalį į kredito unijų stabilizacijos fondo valdybą gali būti deleguojami priežiūros įstaigos atstovai. Europos centrinis bankas, vertindamas priežiūros įstaigos dalyvavimą kredito unijų stabilizacijos fondo veikoje, yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais svarbu užtikrinti priežiūros įstaigos veiklos nepriklausomumą bei užtikrinti, kad priežiūros įstaiga turėtų pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius naujoms funkcijoms atlikti[⁷].
Šiame kontekste, siūlytume KUĮ projektą papildyti nuoroda į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 3 straipsnį, pažymint, kad priežiūros įstaigos atstovų dalyvavimas kredito unijų stabilizacijos fondo veikloje negali turėti įtakos priežiūros įstaigos nepriklausomumui. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 4 dalimi, siūlytume konsultuotis su Lietuvos banku, siekiant išsiaiškinti, ar kredito unijos stabilizacijos fondo priežiūros funkcija nepareikalautų papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, būtinų priežiūros įstaigos nepriklausomumui užtikrinti. 4. Diskutuotina KUĮ projekto 53 straipsnyje numatyta įmokų į kredito unijų stabilizacijos fondą tvarka, pagal kurią įmokų dydžiai nustatomi atsižvelgiant į kredito unijos ar savarankiškos kredito unijos kapitalo dydį. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijų stabilizacijos fondo veikimo principas grindžiamas kredito unijų solidarumu, o aiškinamajame rašte yra identifikuota aplinkybė, jog tam tikros kredito unijos savo veikloje vadovaujasi agresyviais ir rizikingais investavimo būdais, svarstytina, ar įmokos į kredito unijų stabilizacijos fondą (pavyzdžiui ex post įmokos) neturėtų, inter alia, priklausyti nuo kredito unijos ar savarankiškos kredito unijos veiklos (investavimo) rizikingumo. 5. Remiantis KUĮ projekto 57 straipsniu kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti naudojamos paskolų, negrąžintinų įmokų į kredito unijos kapitalą, garantijų formomis.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekianti lygiateisiškumo, taip siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, įstatyme neturėtų būti nustatyti bent pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turėtų būti skiriamos fondo lėšos (pavyzdžiui, kokiais atvejais ir kokiais būdais turėtų būti suteikiama finansinė parama). 6. KUĮ projekto 57 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad kredito unijos stabilizacijos fondo lėšos gali būti panaudojamos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos ar savarankiškos kredito unijos kreditoriais prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus į valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondą. Tačiau tokiu atveju siūloma nustatyti, kad kredito unijų stabilizacijos fondas įgyja pirmumo teisę atgauti bankrutavusios kredito unijos kreditoriams išmokėtas lėšas iš „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondo. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų įstatyme įdiegta indėlių garantijų sistema pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų[⁸] (toliau ‑ Direktyva 2014/49/ES) nustatytus principus ir taisykles. Pagal indėlių garantijų sistemą reikalavimo teisė neatsiranda į visus finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, siūlomas mechanizmas, pagal kurį visus kredito unijos ar savarankiškos kredito unijos patenkintus kreditorinius reikalavimus galima nukreipti į „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondą yra nesuderinamas su indelių garantijų sistemos tikslais ir taikymo apimtimi. Kartu pažymime, kad nėra aišku, kodėl KUĮ projektu siūloma suteikti pirmumo teisę į lėšas iš „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondo būtent kredito unijų stabilizacijos fondui, išskiriant jį iš kitų „Indėlių ir investicijų draudimas“ fonde dalyvaujančių kredito įstaigų. 7.
perteklinė, kadangi analogiška taisyklė yra išdėstyta šio straipsnio 2 dalyje. 8. Kadangi Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatomis yra iš dalies įgyvendinama Direktyva 2014/49/ES, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu teisės akto projekto iniciatoriai turi parengti ir prie projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Pažymime, kad šioje išvadoje pateiktas KUĮ projekto atitikties Direktyvos 2014/49/ES nuostatoms įvertinimas atliktas be atitikties lentelės, todėl jis gali būti neišsamus. Dėl CKUĮ projekto
siūloma nustatyti, jog tais atvejais, kai centrinė kredito unija neįsteigia stabilizacijos fondo, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fonde, kuris įsteigiamas remiantis KUĮ projekto nuostatomis. Ši nuostata diskutuotina keletu aspektų. Pirma, nėra aišku koks vaidmuo atitenka centrinei kredito įstaigai, kuri viena vertus prižiūri centrinės kredito unijos dalyvių kredito unijų mokumą ir stabilumą, kita vertus neįsteigia garantinio mechanizmo, grindžiamo solidaria atsakomybe, kuris užtikrintų centrinės kredito unijos dalyvių kredito unijų mokumą tais atvejais, kuomet centrinės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonės nepasitiesintų. Be to, diskutuotina ir tai, ar tokiu atveju kredito unijoms būtų naudinga dalyvauti centrinėje kredito unijoje ir koks būtų tokios partnerystės tikslas. Antra, pagal KUĮ projekto 52 straipsnio 2 dalies 3 punktą kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios dalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime, gali savanoriškai dalyvauti taip pat kredito unijų stabilizacijos fonde.
Sistemiškai vertinant KUĮ projekto ir CKUĮ projekto nuostatas nėra aiški šių fondų sąveika ir jų veikimo principai (eiliškumas, apimtis), jei keliose stabilizacijos fonduose dalyvaujanti kredito unija susidurtų su mokumo ar kitais finansiniais sunkumais. 10. Remiantis CKUĮ projekto 5 straipsniu centrinė kredito unija įgyja papildomų funkcijų, teisių ir pareigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemiškai analizuojant pastarąją CKUĮ projekto nuostatą kartu su KUĮ projekto nuostatomis matyti, kad centrinė kredito unija savo dalyvių kredito unijų atžvilgiu turės panašias priežiūros funkcijas, kurias pagal KUĮ projekto nuostatas savarankiškų kredito unijų atžvilgiu turės priežiūros įstaiga Lietuvos bankas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 4 dalimi, dėl CKUĮ projekto prašyti Lietuvos banko nuomonės. Vadovaudamiesi SESV 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, taip pat atsižvelgdami į tai, kad nagrinėjamais projektais siūloma nauja centrinių kredito unijų ir kredito unijų, taip pat jų sąveikos ir finansinio stabilumo užtikrinimo reguliavimo koncepcija, manome, kad CKUĮ projektas turėtų būti pateiktas Europos centriniam bankui įvertinti. Kadangi Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo nuostatomis iš dalies yra įgyvendinamos 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės[⁹], su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB[¹⁰], 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB[¹¹],
dėl indėlių garantijų sistemų[¹²], 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos
2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012[¹³], vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu teisės akto projekto iniciatoriai turi parengti ir prie projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Pažymime, kad šioje išvadoje pateiktas CKUĮ projekto atitikties nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms įvertinimas atliktas be atitikties lentelių, todėl jis gali būti neišsamus. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacija Lietuvos kredito unijos, 2016-04-05
NESUDERINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1682 PAKEITIMO ĮSTATYMO REG. NR.
užregistruoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo projektai (reg. Nr. XIIP-3772 ir reg. Nr. XIIP-3771 (toliau - KUĮ ir CKUĮ projektai), kurie buvo parengti remiantis Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 109-S-l „Dėl Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“ patvirtinta Tvarios kredito unijų veiklos koncepcija (toliau - Koncepcija). Norime pažymėti, kad Koncepcijos rengime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai, taip pat įvairių kredito unijų asociacijų atstovai. Koncepcija ir jos pagrindu parengti KUĮ ir CKUĮ projektai yra ilgalaikio darbo, darbo grupės narių susitarimų bei kompromisų rezultatas, siekiant sukurti tvarų ir stabilų kredito unijų veiklos modelį. Nepaisant to, 2016 m. kovo 14 d. buvo užregistruoti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. 1-796 pakeitimo įstatymo reg. Nr. XIIP-4106 ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo reg. Nr. XIIP-4105 projektai (toliau kartu – Nesuderinti įstatymų projektai). Nesuderinti įstatymo projektai pateikti
„paskutinę minutę“ tiesiogiai užregistravus jį Lietuvos Respublikos Seime. Atkreipiame dėmesį, kad šie įstatymo projektai nebuvo suderinti nei su
valstybės institucijomis, nei pateikti viešam svarstymui su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, tokiomis kaip Asociacija Lietuvos kredito unijos, kuri atstovauja 58 kredito unijas iš 74 Lietuvos banko licencijuotų kredito unijų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir abejotinas Nesuderintų įstatymų projektų nuostatas, kyla abejonės, ar jie nėra skirti tik dar labiau destabilizuoti kredito unijų sektorių.
Asociacijos Lietuvos kredito unijos nuomone, Nesuderinti įstatymo projektai, ne tik prieštarauja pagrindiniams kredito unijų reformos tikslams, kurie po diskusijų tarp visų suinteresuotų šalių buvo patvirtinti Koncepcijoje, bet ir neužtikrintų stabilios, saugios, patikimos, skaidrios ir konkurencingos kredito unijų veiklos. Toliau pateikiame esminių Nesuderinto KUĮ projekto, reg. Nr. XIIP-4106 nuostatų vertinimą:
projektų Vertinimas
gali nedalyvauti kredito unijų sektoriaus savireguliacijos schemoje (Nesuderinto KUĮ projekto 2 str. 12 dalis). Vienas iš pagrindinių kredito unijų ir jų sistemos reformos tikslų yra reikalavimas visoms kredito unijoms priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų ir yra esminis siekiant sukurti veiksmingą kredito unijų apsaugos nuo problemų sistemą. Toks reikalavimas (kartu su reikalavimais dėl savireguliacijos stiprinimo ir veiksmingų likvidumo bei mokumo užtikrinimo sistemų įdiegimo) yra būtinas tam, kad būtų užtikrintas kredito unijų sistemos stabilumas bei būtų atkurtas visuomenės pasitikėjimas kredito unijomis. Be to, iš apibrėžimo neaiškus požymio savarankiškai veikianti turinys. Vien apibrėžimo nepakanka tokių kredito unijų veiklai reguliuoti - įstatyme turėtų būti aiškiai nustatytas minimalus kapitalas ir kiti papildomi reikalavimai. Jeigu būtų įgyvendintos šios Nesuderinto KUĮ projekto nuostatos, iš esmės būtų net bloginamas dabartinis kredito unijų sistemos reguliavimas, stabilizacijos fondas taptų tik papildomas ir neprivalomas, ir visiškai neužtikrintų visiško kredito unijų savireguliacijos, vieno esminių kredito unijų veiklos principų.
Be to, pastarasis fondas nevykdytų jokios realios kredito unijų priežiūros ir kontrolės, turėtų tik rekomendacines galias. 2. Siūloma sukurti galimybę fiziniams asmenims tapti asocijuotais kredito unijos nariais (Nesuderinto KUĮ projekto 2 str. 13 dalis). Dėl šių siūlymų asocijuotais nariais galėtų tapti iš esmės bet kas, nes tokiems nariams nebūtų taikomi jokie narystės kriterijai. Šis siūlymas iškreipia kredito unijų sistemą bei pamatines kooperacijos vertybes, t. y. bendrai veiklai kooperuojasi, vienijasi tam tikra veikla užsiimantys ar tam tikroje vietoje gyvenantys asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu tapimas nariu yra pakankamail lengvas (reikalingas tik pagrindinio pajaus įsigijimas), todėl fizinių asocijuotų narių įteisinimas nėra tikslingas. 3. Panaikinama privaloma narystė centrinėse kredito unijose tais atvejais, kai savarankiška kredito unija atitinka Nesuderintame įstatymo projekte numatytus reikalavimus (Nesuderinto KUĮ projekto 4 str.). Manome, kad solidarios atsakomybės įtvirtinimas yra kertinė veiksmingos kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemos dalis. Dėl mokumo užtikrinimo sistemos poreikio buvo sutarta tarp visų suinteresuotų šalių diskusijose, kurių rezultatas įtvirtintas Koncepcijoje. 4. Sukuriamos sąlygos kredito unijoms vykdyti rizikingą investavimo veiklą, be tokiai veiklai taikomo adekvataus reguliavimo (Nesuderinto KUĮ projekto
investicinėmis bendrovėmis, nors neprarastų teisės į savo klientų indėlių draudimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad kolektyviniai investavimo subjektai tokiomis garantijomis naudotis negali, tad būtų sukuriamos nepaprastai didelės rizikos ne tik kredito unijų sistemai, bet ir viešiesiems finansams. Visi šie siūlymai grąžintų kredito unijų veiklos modelius prie tų, kurie ir destabilizavo sektorių bei buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl atsirado kredito unijų reformos poreikis. Konceptualiai Nesuderinto KUĮ projekto siūlymai irgi yra nepriimtini. Kredito unijų pagrindinė veikla turi būti savo narių finansinių poreikių tenkinimas. Kitaip tariant, kredito unijų surinkti indėliai turėtų būti skolinami kredito unijų nariams, o ne vyriausybėms (ypač tada, kai didžioji dalis tokio skolinimo yra nukreipta į užsienio vyriausybes). 5. Sudaroma galimybė kredito unijoms steigti įmones (išbraukiama šiuo metu galiojančio įstatymo 4 str. 10 dalis). Pagrindiniai kredito unijos tikslai: aktyviai kredituoti unijos narius, didinti finansinių paslaugų prieinamumą, gyventojų finansinę integraciją, todėl leidimas kredito unijoms užsiimti pašaline veikla su šiais tikslais nėra suderinamas. Steigdama įmones, kredito unijos prisiimtų papildomą riziką, kuri galėtų turėti tiesioginę įtaką kredito unijos mokumui ir, galiausiai, viso kredito unijų sektoriaus stabilumui. 6. Atsisakoma minimalaus kvorumo reikalavimo pakartotiniame pajininkų susirinkime (KUĮ ir C KUĮ projektuose nustatomas minimalus 1/20 kvorumo reikalavimas pakartotiniame pajininkų susirinkime). Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu kredito unijų valdymas yra viena silpniausių kredito unijų sistemos dalių, todėl svarbu pagerinti kredito unijų narių įsitraukimą į kredito unijų valdymą, didinti jų dalyvavimą visuotiniuose narių susirinkimuose. Net tokių įstaigų kaip akcinės bendrovės svarbiausiems sprendimams reikalinga akcininkų dauguma.
Situacijai, kai vos keli žmonės reikalavimas pakartoti-sprendžia už visus kredito unijos narius, prieštarauja pačiai kooperatinės bankininkystės prigimčiai. 7. Kvalifikaciniai reikalavimai kredito unijų vadovams nustatomi įstatyme (Nesuderinto KUĮ projekto 27 str. 5 dalis). Kvalifikacijos reikalavimai yra pernelyg techniniai, kad būtų reguliuojami įstatymu. Techninio pobūdžio reikalavimai dėl savo pobūdžio gali būti santykinai dažnai keičiami (atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, pvz., naujoves ES finansų įstaigų reguliavime), o jų įtvirtinimas įstatyme - apsunkintų savalaikį jų keitimą. 8. Sudaroma galimybė kredito unijai išleisti konvertuojamąsias obligacijas (Nesuderinto KUĮ projekto 33 str. 3 dalis). Toks reglamentavimas yra perteklinis, nes tai jau reglamentuoja kiti teisės aktai. Net ir šiuo metu nėra draudžiama kredito unijoms išleisti konvertuojamąsias obligacijas. 9. Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis sumažinamas iki 1 euro (Nesuderinto KUĮ projekto 35 str. 2 dalis). Šiuo metu jis negali būti mažesnis nei 30 eurų. Šiuo metu kredito unijos stokoja tvaraus kapitalo, o šiomis nuostatomis tvarus kredito unijų kapitalas būtų dar labiau sumažintas. Be to, galiojantis minimalaus pajaus ribojimas (30 eurų) nėra kliūtis praktiškai visiems potencialiems nariams. Minimalaus pajaus reikalavimo sumažinimas niekaip neprisidėtų prie kredito unijų gerovės, nes sudarytų sąlygas pritraukti narių, kurie būtų visiškai nesuinteresuoti dalyvauti kredito unijų veikloje ir kredito unijos valdyme. 10. Įtvirtinama nuostata, kad kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje gali būti numatyta, jog pajai gali būti negrąžinami (Nesuderinto KUĮ projekto 35 str. 5 dalis). Nuostatai pritariame, jei turima omenyje pagrindinius pajus. 11. Kapitalo pakankamumo apibrėžimas perkeliamas į įstatymą (Nesuderinto KUĮ projekto 38 str.).
Įgyvendinus šias nuostatas kapitalo formavimo taisyklių keitimas taptų labai sudėtingas, nes tam reiktų įstatymų keitimo. Dėl to būtų prarasta galimybė priežiūros institucijos priemonėmis operatyviai reaguoti į besikeičiančias kredito unijų veiklos sąlygas ar jų veiksmus ir imtis veiksmingų kredito unijų veiklos rizikos mažinimo priemonių. Ši nuostata, rengiant Seime patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-3772, galėtų būti nustatyta tvarka perkelta į įstatymo projektą Nr. XIIP-3772(2). 12. Apribojama priežiūros institucijos galimybės nustatyti kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžius. Numatoma, kad šie normatyvai negali būti didesni už Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomus atitinkamus normatyvus padauginus iš koeficiento 1,3, o individualiai nustatyti normatyvai iš koeficiento 1,5 (Nesuderinto KUĮ projekto 43 str.). Jeigu siūloma maksimalaus normatyvo ribą sieti su atitinkamu bankams taikomu normatyvu, turėtų būti nustatyta, kad kredito unijoms būtų taikomos tokios pačios kaip bankams atitinkamo normatyvo skaičiavimo taisyklės. Šiuo metu kai kurie kredito unijoms taikomi normatyvai dėl šių įstaigų specifikos reikšmingai skiriasi nuo komerciniams bankams taikomų reikalavimų (pvz., likvidumo), todėl dauginimas iš koeficiento nėra įmanomas. Net jeigu koeficientų taikymui aukščiau įvardintų praktinių kliūčių nebūtų, siūlomuose pakeitimuose nėra atskleista metodika, kuri buvo naudojama pasirenkant atitinkamų koeficientų reikšmes. Galima manyti, jog koeficientų skaitinės reikšmės parinktos nesiremiant jokia analize. 13. Apribojama galimybė priežiūros institucijai nustatyti kapitalo pakankamumo normatyvą, kuris viršytų 10 proc., skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto sumos (Nesuderinto KUĮ projekto 44 str.). Neaišku, dėl kokių priežasčių turėtų būti įvestas toks apribojimas.
Atkreipiame dėmesį, kad dėl įvairių aplinkybių, tokių kaip finansų krizės, lankstumas nustatant riziką ribojančius normatyvus yra būtinas. 14. Sukuriama dviejų lygių fragmentuota mokumo užtikrinimo sistema. Remiantis Nesuderintu įstatymo projektu, kredito unijos privalo suformuoti kredito unijų stabilizacijos fondą ir jame dalyvauti. Šio fondo dalyviais būtų: 1) savarankiškos kredito unijos; 2) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios nedalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime; 3) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios dalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime, tačiau savanoriškai nusprendžia dalyvauti ir Kredito unijų stabilizacijos fonde (Nesuderinto KUĮ projekto 52 str.). Vienas pagrindinių kredito unijų reformos tikslų yra sukurti efektyviai veikiančią mokumo užtikrinimo sistemą, kuri užkardytų nemokumą ir bankrotus kredito unijų sektoriuje. Tai ypatingai svarbu kredito unijose, nes kredito unijų savininkais yra visi kredito unijos nariai. Be to, kredito unijų indėliai yra apdrausti, todėl bankroto atveju atsiranda skaudžios pasekmės indėlių draudimo fondui ir valstybės biudžetui. Manome, kad Nesuderintuose įstatymų projektuose siūlomas reguliavimas yra netinkamas šiam tikslui pasiekti. Stabilizacijos fondas, kuriam turėtų priklausyti, savarankiškos unijos, negalėtų būtų lyginamas su dalyvavimu mokumo užtikrinimo sistemoje, nes išliktų galimybė bankrutuoti atskiroms kredito unijoms. Taigi, nebūtų jokio esminio pokyčio nuo dabar esančios sistemos. Be to, kredito unijų stabilumo fondas neatliktų savireguliacijos vaidmens, nes nebūtų įtvirtintas solidarios atsakomybės principas, kuris sukurtų ekonomines paskatas kredito unijoms prižiūrėti vienai kitą.
Atkreipiame dėmesį, kad savarankiškos kredito unijos galėtų teikti visas paslaugas kaip ir centrinės kredito unijos narės ar komerciniai bankai, tačiau jų keliama didesnė rizika būtų reguliuojama mažiau griežtais riziką ribojančiais normatyvais. 15. Formuojant Kredito unijų stabilizacijos fondą kiekvienas dalyvis į Kredito linijų stabilizacijos fondą per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi įnešti ne mažiau kaip 1 proc., skaičiuojamą nuo kredito unijos turimų indėlių sumos. Tai turi būti sukaupta ir nuolat išlaikoma suma (Nesuderinto KUĮ projekto 53 str.). Manome, kad siūlomas stabilizacijos fondo reguliavimas yra neveiksmingas ir abejotinas, nes fondo tikslinis ex ante lygis tesiektų apie 2 mln. Eur., o galimos ex p ost įmokos nėra aiškiai apibrėžtos. Neapibrėžta ir tai, kaip šis stabilizacijos fondas būtų naudojimas. Jei nebus įtvirtinta solidari kredito unijų atsakomybė, neatsiras ir nebus sukurta paskatos mokėti ex post įmokas į minimą stabilizacijos fondą. Todėl toks stabilizacijos fondas tiesiog bus neveiksnus. Pažymime, kad veiksmingo stabilizacijos fondo principai buvo aprašyti Koncepcijoje ir įgyvendinti KUĮ ir CKUĮ projektuose. 16. Kredito unijų stabilizacijos fondą valdo ir administruoja fondo valdymo institucija ir Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. Fondo valdymo institucijos funkcijos pavedamos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, veikiančiai pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir šį įstatymą (Nesuderinto KUĮ projekto 54 str.). VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra draudimo įmonė, kurios veikla yra susijusi su draudimo funkcijų vykdymu, o ne su finansų institucijų priežiūra ar pertvarkymu, todėl abejotina, kad siūlomas reguliavimas būtų efektyvus. 17.
suteikiama teisė leisti su sunkumais susiduriančioms kredito unijoms (fondo dalyvėms) skirtus prevencinius nurodymus; teikti įvairias elgesio sunkumų atvejais rekomendacijas, pvz., sušaukti visuotinį narių susirinkimą, keisti valdymo narius, parduoti turtą ir pan. (Nesuderinto KUĮ projekto 55 str.). Stabilizacijos fondo valdyba neturės realių galių užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimui, todėl tikėtina, kad stabilizacijos fondo valdyba taps neveikiančiu organu. 18. Nurodoma, kad Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos naudojamos šio fondo dalyvių mokumui ir stabilumui atkurti Kredito unijų stabilizacijos fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio fondo lėšos pagal kredito unijos fondo dalyvės prašymą gali būti naudojamos, jeigu yra duomenų, kad kredito unija yra nemoki arba artimiausiu metu taps nemoki, ar tais atvejais, kai yra duomenų, jog kredito unija pažeidžia jai nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus (Nesuderinto KUĮ projekto 56-57 str.). Nesuderintame KUĮ projekte numatomas stabilizacijos fondas negali būti laikomas efektyvia mokumo užtikrinimo sistema, nes išlieka atskirų kredito unijų bankroto galimybė, o šio fondo panaudojimas nebūtų privalomas, t. y. išliktų galimybė, kad fondas negelbėtų kredito unijų net joms susiduriant su rimtais finansiniais sunkumais. Be to, nevienareikšmiškai apibrėžtos aplinkybės, kada kredito unijos galėtų pasinaudoti stabilizacijos fondo lėšomis, sukuria prielaidų piktnaudžiavimui ir apgaulingam fondo lėšų panaudojimui. 19. Kredito unijų nemokumo atvejai perkeliami į įstatymą (Nesuderinto KUĮ projekto 82 str.). Nuostatai pritariame. Ši nuostata, rengiant Seime patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-3772, galėtų būti nustatyta tvarka perkelta į įstatymo projektą Nr. 3772(2) 20.
3772(2)
eilės kreditoriumi stumteldamas visus kitus kreditorius viena vieta kreditorių eilėje žemyn, dėl to indėlių draudimo fondas tampa 3 eilės kreditoriumi (Nesuderinto KUĮ projekto 85 str.). Šių pakeitimų būtinumas ir pagrįstumas nėra atskleistas. Toliau pateikiame esminių Nesuderinto CKUĮ projekto, reg. Nr. XIIP-4105 nuostatų vertinimą:
projektų Vertinimas
sudaryti ir trys kredito unijos, jei šių kredito unijų turtas viršija 50 mln. Eurų (Nesuderintas CKUĮ projektas 13 str. 1 dalis). Tai gali dar labiau padidinti kredito unijų sektoriaus fragmentaciją, nepasiekiant kredito unijų sektoriaus reformos tikslų. Įgyvendinus šią nuostatą, galėtų veikti net keliolika Centrinių kredito unijų, todėl kredito unijų sektoriaus fragmentacija tik dar padidėtų. Sėkmingai centrinės kredito unijos veiklai būtina, kad pastaroji būti pakankamai didelė ir vienytų užtektinai narių. 2. Panaikinamas solidarios atsakomybės principas: siūloma, kad Centrinės kredito unijos narės atsakytų už kitas centrinės kredito unijos nares tik lėšomis, kuriuos buvo įmokėtos į Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (Nesuderinto CKUĮ projekto 26 str.) Nesuderinti įstatymų projektai nesukuria efektyviai veikiančios mokumo užtikrinimo sistemos, nes atsisakoma solidarios kredito unijų atsakomybės principo. Solidari atsakomybė kredito unijoms kuria paskatas būti pačioms suinteresuotoms efektyvia mokumo užtikrinimo sistema bei skatina kokybišką savireguliaciją. 3. Centrinės kredito unijos nemokumo atvejai perkeliami į įstatymą (Nesuderinto CKUĮ projekto 65 str.). Nuostatai pritariame. Ši nuostata, rengiant Seime patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-3771, galėtų būti nustatyta tvarka perkelta į įstatymo projektą Nr.
3711(2) Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus komentarus, Asociacija Lietuvos kredito unijos mano, jog tokių Nesuderintų įstatymo projektų priėmimas prieštarauja Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai ir iškreiptų tiek pamatinius kredito unijų, tiek kooperatinės sistemos principus. Pritarus alternatyviems įstatymų projektams ir juos priėmus, jų nuostatos prieštarautų ne tik Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai, bet neatitiktų ir Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose kredito įstaigų veiklą, įtvirtintiems pagrindiniams šių įstaigų pertvarkos principams, pavyzdžiui Reglamento (ES) 2013/575 113 straipsnio 7 dalies rekomendacijoms dėl nacionalinių kryžminių garantijų sistemų bei Direktyvos 2013/36/ES principinėms nuostatoms ir kitiems ES teisės aktams, reglamentuojantiems investicinių bendrovių veiklą. Pritarti
2016-03-22 Seimas pritarė pateikimui Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3772 ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3771 (toliau – „Pirmoji alternatyva“) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4105 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4106 (toliau – „Alternatyvus projektas“). Abi alternatyvas sąlygojo neatidėliotina būtinybė reformuoti kredito unijų industrijos reguliavimą jos finansinio tvarumo reikšmingo sustiprinimo tikslais. pasaulinės finansų krizės iššūkiai, o taip pat į juos reaguojantis tiek tarptautinis, tiek europinis reguliavimas reikšmingai sugriežtinęs kapitalo reikalavimus kredito įstaigoms (komerciniams bankams, kooperatiniams bankams (pastarieji yra ne kas kita, o kredito unijų aukštesnė organizavimo forma), kredito unijoms.
Reguliavimo sugriežtinimą įkūnijantys Europos Sąjungos teisiniai instrumentai – Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR) ir Kapitalo reikalavimų direktyva IV (KRD IV). KRR ir KRD IV reguliavimas kredito unijoms nėra taikomas. Alternatyvų esminiai skirtumai:
„Pirmoje alternatyvoje“ – prievartinis kredito
unijų jungimas į centrines kredito unijas („CKU“) ir didelių Valstybės lėšų investavimo poreikis reformos įgyvendinimui, nes kredito unijoms būtų privalomai taikomi KRR reikalavimai. Privaloma narystė, įpareigojanti nepriklausomas kredito unijas (savarankiškus juridinius asmenis) prireikus suteikti neribotą finansinę pagalbą kitoms kredito unijoms atsakant prieš jos kreditorius visu savo turtu ir veiklą, kelia ir rimtų teisinių abejonių dėl šios nuostatos suderinamumo su konstitucine kredito unijų ir jų narių nuosavybės neliečiamumo doktrina (Konstitucijos 23 str., 46 str.), dėl ko įtvirtinus tokį reglamentavimą neabejotinai bus galima tikėtis iniciatyvų dėl jo peržiūrėjimo įstatymų konstitucinės kontrolės tvarka. „Antroje alternatyvoje“ – reforma realizuojama: išnaudojant 10 metų pereinamą laikotarpį ir nenaudojant Valstybės lėšų; panaudojant kredito unijų narių investicijas ir vieningą kredito unijų stabilumo fondą; sudarant palankęs sąlygas kredito unijoms jungtis ar sudaryti CKU; užtikrinant kredito unijų veiklos stabilumą ir konkurencijos augimo sąlygas finansų rinkoje. Pirmojoje alternatyvoje (įstatymo projektai Nr. XIIP-3772 ir Nr. XIIP-3771) numatyti esminiai reguliavimo defektai: 1.
Pagal Pirmosios alternatyvos įstatymų projektus visos kredito unijos privalėtų būti centrinės kredito unijos narėmis ir solidariai bei neribotai visu savo turtu atsakyti kitų kredito unijų – centrinės kredito unijos narių – ir pačios centrines kredito unijos nesėkmingos veiklos atvejais. Visas kredito unijų sektorius, o ypač šiandien savarankiškai veikiančios kredito unijos, yra ne kartą vieningai išreiškusios nepritarimą privalomos narystės centrinėje kredito unijoje principui ir neribotai solidariai atsakomybei už kitos kredito unijos veiklos nesėkmes. Tokiu griežtų priemonių, kaip visiškai neribota kryžminių garantijų sistema, nėra nei bankų, nei kitų finansinių institucijų reguliavime, to Pirmosios alternatyvos parengtuose įstatymų projektuose siūloma apimtimi nereikalauja KRR/KRD IV paketas ar jį įgyvendinantys techniniai standartai. 2. Pirmosios alternatyvos įstatymo projektai remiasi fundamentaliai ydingu principu: valstybinės prievartos taikymu savanoriškoms bei laisvoms kredito unijoms, paneigiant jų teisę ir laisvę organiškai ir nuosekliai jungtis į jų veiklai reikalingus darinius. Paneigiami kooperacijos esminiai kooperacijos principai, kooperacijos modelio privalumai ir sunaikinama kredito unijų tiesioginė atsakomybė kreditoriams ir dėl to kredito unijos narių suinteresuotumas dėl unijos veiklos rezultatų. Mažinama paskata kredito unijų konkurencijai ir kredito unijos narių iniciatyvai ir suinteresuotumui investuoti į KU kapitalą (priverstinis dalyvavimas CKU ir kryžminių garantijų sistemoje tokią iniciatyvą žlugdys). 3. Pirmojoje alternatyvoje pasiūlytas prievartinis organizacinio integravimo būdas neatsižvelgia į tai, kad šiuo metu veikiančios kredito unijos itin skiriasi pagal savo veiklos ir finansinius rodiklius, taip pat priverstiniu būdu diegiamas kryžminių garantijų principas bei nustatomos kitos teisinės priemonės, kurios reikšmingai padidins administracinius kaštus.
Numatytas kredito unijų finansinio „gaivinimo“ būdas – sujungiant jas į centrines kredito unijas yra itin kritikuotinas. Visų pirma, tokiu būdų šiuo metu nuostolingai veikiančią centrinę kredito uniją siekiama gaivinti sveikų ir pelningai veikiančių savarankiškų kredito unijų sąskaita. Antra, į didesnius stipriai integruotus struktūrinius organizacinius darinius privalomai subūrus mažesnes valdymo prasme neefektyvias ir finansine prasme tvarumo stokojančias kredito unijas, kad jos, neva galėtų užtikrinti efektyvų tarpusavio rizikos padalinimą tarpusavio kooperacijos būdu, realiai (faktiškai) lems tai, kad jei tokia CKU nesugebės dirbti pelningai bei suformuoti pakankamą rezervą, liktų rizika, jog tokios CKU veiklos nutraukimas galėtų reikšti santykinai didesnę sisteminę riziką nei vienos neefektyviai veikiančios kredito unijų veiklos nutraukimas. 4. Be to, pagal sektoriaus viešai paskelbtus skaičiavimus, šiai dienai dabartinių kredito unijų galimybės sukurti Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Reglamento (KRDIV / KRR) reikalavimus atitinkančią CKU yra nedidelės. Kredito unijų sektoriaus analizė rodo, jog šiuo metu tik 24 (mažiau kaip trečdalis) kredito unijos turi įstatyme numatyto dydžio tvaraus kapitalo, tačiau net jos negali įkurti tvarios CKU, kuri tenkintų Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Kapitalo reikalavimų reglamento reikalavimus. Pirmojoje alternatyvoje numatyta, kad CKU turi steigti ne mažiau, kaip 10 kredito unijų, tačiau šiuo metu tik 6 kredito unijos tenkina I lygio kapitalo reikalavimą (4,5%). 5.
įstatymo projektai nepagrindžia, kodėl šiuo metu veikiančios kredito unijos, kurios tenkina tvaraus kapitalo rodiklius, yra stiprios, tvarios ir atitinka visus kitus privalomus reikalavimus ir normatyvus, turėtų privaloma tvarka integruotis į CKU, dalyvauti kryžminių garantinių sistemoje ir neribotai savo turtu atsakyti už kitų kredito unijų nuostolius. Kredito unijų narystė centrinėje kredito unijoje privalo būti savanoriškai pasirinktina (alternatyvi), o ne privaloma. Savarankiškos kredito unijos, stiprios ir sėkmingai veikiančios bei atitinkančios padidintus tvaraus kapitalo reikalavimus, neturėtų būti verčiamos jungtis į CKU, nors privalomai galėtų dalyvauti savitarpio pagalbos mechanizme (autonominiame kredito unijų stabilizacijos fonde, į kurias jos turėtų daryti privalomas periodines (ex ante) ir specialiąsias įmokas (ex post) tam, kad būtų sukurta reali ir veiksminga galimybė kitų unijų lėšomis stabilizuoti kredito uniją, patyrusią laikino pobūdžio veiklos sutrikimus. 6. Privalomo savarankiškų kredito unijų dalyvavimo tarpusavio pagalbos mechanizme tikslą galima realizuoti sukuriant tokią sistemą visam sektoriui– t.y. organizuojant vieną visoms unijoms Kredito unijų stabilizacijos fondą bei numatant privalomą visų savarankiškų kredito unijų dalyvavimą jame ir savanorišką CKU priklausančių kredito unijų, kaupiančių atskirą fondą centrinėje unijoje, dalyvavimą fonde. Savarankiškos (stiprios ir efektyviai veikiančios) kredito unijos kuo puikiausiai galėtų veikti nesujungtos į CKU, o kaip savarankiškos finansų įstaigos, turinčios papildomą mokumo užtikrinimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena savarankiška kredito unija privalomai atitiks įstatyme nustatytus kapitalo kokybinius reikalavimus, privalomai kaups padidintą rezervą, tokia priemonė yra tinkama ir pakankama.
Alternatyvaus projekto nuostatos įtvirtina kredito unijų veiklos alternatyvas, paliekant unijoms galimybę veikti savarankiškai (neįsijungiant į CKU), arba savo noru dalyvauti centrinėje kredito unijoje, o esant unijų pritarimui – ir neribotoje kryžminių garantijų sistemoje, savanoriškai atsisakant ribotos civilinės atsakomybės principo. Tos siūlymas visiškai atitinka ir Pasaulinės kredito unijų tarybos (WOCCU) suformuluotą principą, numatantį, kad kredito unijų dalyvavimas antrinio lygio organizacijose (tokiose, kaip CKU) yra iš esmės savanoriškas. 7. Atsisakant priverstinės kredito unijų integracijos ir neribotos kryžminių garantijų sistemos būtų išnaudoti KRDIV suteikta išimtimi kredito unijoms ir teise nacionaliniam įstatymų leidėjui per tinkamą laikotarpį (iki 10 metų) panaudoti kitas (labiau proporcingas, adekvačiomis bei atsižvelgiančiomis į kredito unijų veiklos specifiškumą) priemones, suteikiančias galimybę finansiškai tvarioms kredito unijoms išsaugoti savo savarankiškumą, toliau stiprinti kapitalo bazę ir tuo pačiu visavertiškai dalyvauti sektoriaus stabilizavimo mechanizmuose. 8. Privalomą integraciją į CKU ir neribotą kryžminių garantijų sistemą sukritikavo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikdamas 2015-11-23 išvadą Nr. XIIP-3771 dėl Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projekto, nurodydamas, jog priėmus įstatymą, dalis juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra kooperatinė bendrovė, būtų ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kita dalis (centrinės kredito unijos) – neribotos civilinės atsakomybės. Pirmąja alternatyva siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatų, taip pat Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Dėl šių priežasčių būtina leisti stiprioms ir aukštus I lygio kapitalo reikalavimus tenkinančioms unijoms veikti savarankiškai, nesijungiant į CKU. 9. Pirmosios alternatyvos įstatymų projektai neįtvirtina kapitalo reglamentavimo. Vengiant teisinių neaiškumų, yra būtina įstatymo lygmeniu įtvirtinti kredito unijos perskaičiuoto kapitalo, pagrindinio (I lygio) ir papildomo (II) lygio kapitalo sampratą ir aiškiai apibrėžti kiekvieno lygmens kapitalo struktūrą, kadangi atitikimas konkretaus lygmens kapitalo reikalavimams gali lemti kredito unijų teisę užsiimti atitinkama veikla, nes iš esmės nustato tam tikras tokios veiklos įgyvendinimo sąlygas (pavyzdžiui, teisė išlaikyti savarankiškos kredito unijos statusą siejama su ne mažiau nei 1 mln. dydžio tvaraus (I lygio) kapitalo turėjimu). Logiška ir teisinga, jog tokio kapitalo samprata būtų nustatyta įstatymo, o ne poįstatyminio lygio teisės aktu, užtikrinant reglamentavimo stabilumą. 10. Pirmosios alternatyvos įstatymų projektai neįtvirtina jokių reikalavimų priežiūros institucijai nustatant veiklos riziką ribojančius normatyvus ir jų apskaičiavimo metodiką. Būtina numatyti, jog Priežiūros institucijos nustatyti atitinkamas normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus LR veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3 (individualus normatyvas - bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5). Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos.
Įtvirtinus šias nuostatas įstatymo lygmeniu bus grįžta prie taisyklės, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos, o ne kuriamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu (LB valdybos nutarimu) negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Lietuvos banko valdybos nutarimų nuostatos, įtvirtinančios kredito unijos veiklos riziką ribojančius normatyvus, iš esmės riboja kredito unijų teisę užsiimti atitinkamu verslu, nes iš esmės nustato tam tikras tokio verslo įgyvendinimo sąlygas (priemones), kurios yra būtinos tam, jog kredito unija galėtų verstis finansinių paslaugų teikimo veikla. Logiška ir teisinga, jog tokio pobūdžio apribojimai veiklai būtų nustatyti įstatymo lygio teisės aktu. Praktikoje yra pavyzdžių, poįstatyminiais teisės aktais LB gali nevaržomai ir drastiškai keitė veiklos sąlygas kredito unijų sektoriuje (pavyzdžiui, Lietuvos kredito unijoms galioja kapitalo pakankamumo normatyvas, nustatytas Lietuvos banko valdybos 2015 m. birželio 19 d. nutarimais Nr. 03-104 ir Nr. 03-105, kuriais sukurta prievolė reikšmingus asocijuotiems nariams suteiktų paskolų portfelius turinčioms kredito unijoms faktiškai atitikti gerokai didesnį kapitalo dydžio reikalavimą nei bendrasis kredito unijoms nustatytas kapitalo pakankamumo normatyvas (net iki 52 procentų nuo paskolos sumos (palyginimui, kapitalo pakankamumo normatyvas bankams yra 8 proc.).
Konstitucinis teisinės valstybės principas inter alia lemia tai, jog draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat draudžiama žemesnės galios teisės aktuose nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Pirmosios alternatyvos ir alternatyvaus paketo (įstatymo projektai projektas Nr. XIIP-4105 ir Nr. XIIP-4106) esminiai skirtumai pateikti šio rašto priede Nr. 1 Alternatyvaus paketo (įstatymo projektai projektas Nr. XIIP-4105 ir Nr. XIIP-4106) esminiai privalumai, lyginant su Pirmosios alternatyvos projektu:
unijų savarankiškumas: Išlaikoma kredito unijų tiesioginė atsakomybė kreditoriams ir dėl to kredito unijos narių suinteresuotumas dėl unijos veiklos rezultatų;
kooperacijos principai (netaikomas priverstinis jungimasis į antro lygio darinius - CKU);
unijos narių iniciatyva ir suinteresuotumas investuoti į KU kapitalą, puoselėjama kredito unijų konkurencija, paliekama galimybė visapusiškai išnaudoti kooperacijos modelio privalumus. 4. Sudaromos sąlygos kredito unijos sprendimų operatyvumui gerinti; 5.
Išlaikomos regioninių inovacijų plėtros galimybės;
narių (steigėjų) skaičius: Sudaroma reali galimybė sukurti ne vieną, o keletą veikiančių CKU, įvertinant kredito unijų sektoriaus specifiką ir objektyvias jų kooperacijos galimybes (pagal kredito unijų sektoriaus viešai paskelbtus skaičiavimus, šiai dienai dabartinių kredito unijų galimybės sukurti Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Reglamento (CRDIV/CRR) reikalavimus atitinkančią CKU yra nedidelės. Sudaromos galimybės vystyti regionus. 7. Užtikrinama, kad kredito unijos sudarys pakankamo dydžio CKU (ne mažesnio nei 50 milijonų eurų turto reikalavimas);
stabilizavimo fondas: Amortizuojama kredito unijų veiklos rizika (sukaupiamos ir nuolat atnaujinamos lėšos su sunkumais susiduriančioms unijoms gelbėti; lėšos taip pat gali būti panaudotos atsiskaitymui su bankrutavusios KU kreditoriais nenaudojant IDF lėšų);
sistemos rizikos kontrolė (kredito unijų fondo valdyba gali pateikti įstatyme numatytas rekomendacijas dėl pertvarkymo priemonių įdiegimo ir gyvendinimo prašymą pateikusioje kredito unijoje, jei kredito unijos mokumas gali būti atkurtas ir užtikrinimas kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su fondo lėšų skyrimu);
(įgyvendinami kooperavimosi, o ne integravimosi principai). 11. Veiklos riziką ribojančių normatyvų maksimalių dydžių įtvirtinimas įstatyme: Sudaromos sąlygos sustiprinti konkurenciją finansų sektoriuje, skatinamas smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) kreditavimas, sudaromos aiškios teisinės sąlygos planuoti KU veiklą ir jos rodiklius visos reformos laikotarpiui, išvengiant dažno normatyvų keitimo priežiūros institucijos iniciatyva. 12.
asocijuotų narių samprata: sudaromos sąlygos ir susijungus kredito unijas išlaikyti jų klientų tinklą; sustiprėjusios kredito unijos galės atsiskirti nuo CKU išlaikydamos klientų tinklą; išvykstantiems nariams (pvz. į užsienį) nebus nutraukiamos teikiamos paslaugos. 13. Išvengiama finansinio darinio sudarymo rizika, užkoduota Pirmojoje alternatyvoje. Pirmoji alternatyva numato privalomą visų kredito unijų narystę CKU. Tokia narystė implikuoja ir pareigą kartu su CKU sudaryti finansinį darinį. Pastarasis nuo įsteigimo momento turės rengti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, dėl ko kreditų unijų veikla taip pat pateks į Kapitalo reglamento reikalavimų (KRR) apimtį. Antroji alternatyva sudaro galimybę įstatymų leidėjui sureguliuoti kredito unijas tokiu būdu, kad būtu realiai išnaudota KRD IV numatyta išimtis kredito unijoms netaikyti Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) reikalavimų. Norint pasiekti minėtus privalumus, pirmosios alternatyvos projektas turi būti koreguojamas. Detalūs pasiūlymai Pirmosios alternatyvos įstatymų projektams pateikiami šio rašto Priede Nr. 2. PRAŠYMAS:
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome nepritarti Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3772 ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3771 ir pritarti Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4105 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui
Alternatyvų palyginimas.
1: Alternatyvų palyginimas. Kriterijus Pirmoji alternatyva Antroji alternatyva Integracija į centrinę kredito uniją (CKU) Priverstinė: visos kredito unijos, nepriklausomai nuo jų finansinės būklės, privalo būti CKU narėmis Savanoriška: nesiintegruoti (savarankiškai veikti) gali tik tos kredito unijos, kurių perskaičiuoto I lygio kapitalo suma yra ne mažesnė nei 1 milijonas eurų Kredito unijų savarankiškumas Nenumatyta kredito unijų galimybė veikti savarankiškai, netampant CKU nare. Numatyta galimybė kredito unijoms veikti savarankiškai, netampant CKU nare. Kryžminių garantijų sistema Neribota. Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams. Riboto dydžio kryžminių garantijų sistema. Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma. CKU minimalus narių (steigėjų) skaičius CKU minimalus narių skaičius yra 10. Reikalavimas dėl kredito unijų turto nenustatytas. CKU minimalus narių skaičius yra 3. Ši nuostata taikoma tuo atveju, jei 3 kredito unijų turtas viršija 50 milijonų eurų.
Kredito unijų stabilizavimo fondas Numatytas (CKU viduje) Numatytas (vieningas visam sektoriui) Kredito unijų kapitalo struktūros reglamentavimas Nėra detalaus reglamentavimo Detali reglamentacija Nauji reikalavimai priežiūros institucijai nustatant normatyvus ir jų apskaičiavimo metodika Priežiūros institucijos nustatyti atitinkamas normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus LR veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3 (individualus normatyvas - bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5). Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos. Kredito unijų asocijuotų narių samprata Neišplėsta Išplėsta
Pasiūlymai dėl Pirmosios alternatyvos (įstatymo projektai Nr. XIIP-3772 ir Nr. XIIP-3771) nuostatų keitimo:
(toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Savarankiška kredito unija – savarankiškai veikianti ir centrinėms kredito unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalo suma yra ne mažesnė nei 1 milijonas eurų.“
13 dalimi ir ją išdėstyti taip: „13. Asocijuotas narys – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas, turi kitas šio įstatymo nustatytas teises ir privalo vykdyti šio įstatymo numatytas pareigas.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Kredito unijos pagrindinis veiklos tikslas – tenkinant savo narių ir asocijuotų narių ūkinius ir socialinius poreikius teikti savo nariams ir asocijuotiems nariams indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo, jų skolinimo ir kitas finansines paslaugas, bei teikti šiame įstatyme nurodytas finansines paslaugas kredito unijos klientams.“
taip: „4 straipsnis. Kredito unijos narystė centrinėje kredito unijoje
savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų, privalo būti centrinės kredito unijos nare. Kredito unija gali būti tik vienos centrinės kredito unijos nare. 2. Kredito unija. esanti centrinės kredito unijos nare ir atitinkanti šio įstatymo 2 straipsnio
kredito unijai prašymą išstoti iš centrinės kredito unijos tik kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui priėmus sprendimą išstoti iš centrinės kredito unijos, padengus turimus įsiskolinimus centrinei kredito unijai ir gavus priežiūros institucijos leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, kuriuo patvirtinama, kad kredito unija atitinka šiame punkte nurodytą kapitalo reikalavimą. 3.
3Kredito unija,
norėdama gauti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:
1) kredito unijos organų sprendimus ir (arba) kitus dokumentus, susijusius su kredito unijos išstojimu iš centrinės kredito unijos, kuriuose turi būti nurodyti duomenys ir priežastys, dėl kurių kredito unija išstoja iš centrinės kredito unijos;
2) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus arba kredito unijos organų patvirtintą kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo planą, jei kredito uniją neketina tapti kitos centrinės kredito unijos nare arba dokumentus ir (ar) duomenis apie numatomą įstojimą į kitą centrinę kredito uniją arba kitos centrinės kredito unijos steigimą. 3) patvirtinimą, jog kredito unija neturi įsiskolinimų centrinei kredito unijai, iš kurios siekia išstoti. 4. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi šiame įstatyme nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) kredito unija neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir nėra išspręsta, kaip bus užtikrintas kredito unijos veiklos tęstinumas arba kaip kredito unija bus reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama arba pateiktas planas ir kiti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad išdavus leidimą bus pažeidžiami kredito unijos indėlininkų ir kitų kredito unijos kreditorių turtiniai interesai. 5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo išstoti iš centrinės kredito unijos išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti leidimą gavimo dienos.“ 5.
Papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas ir vartojimo kreditus);:
įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savo nariams ir asocijuotiems nariams;“
įstatymo 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytas finansines paslaugas kredito Kredito unija turi teisę šias paslaugas teikti visiems asmenims:
1) šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytas finansines paslaugas;
2) vartojimo kredito paslaugas, kai bendra suteikiamo kredito suma yra ne didesnė negu 10 000 eurų;
3) faktoringo paslaugas, kai bendra faktoringo sutarties suma yra ne didesnė nei 10 000 eurų.“
išdėstyti taip: „7. Kredito unija turi teisę įsigyti tik ne nuosavybės vertybinius popierius, atitinkančius priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus kriterijus ir juose nustatyta tvarka. Kredito unija turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių vertybinius popierius, o taip pat ne nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleido Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės bei Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) valstybių narių įmonės, kurioms trijų didžiausių kredito reitingų agentūrų nustatyta ne žemesnė negu kredito kokybės minimali riba, apibrėžiama taikant kredito kokybės vertinimo 3 žingsnį pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę. 8.
įmonių vertybinius popierius nurodytus šio straipsnio 7 punkte, neturi sudaryti daugiau kaip 30 procentų kredito unijos vertybinių popierių portfelio, o kredito unijos investicijos į vertybinius popierius neturi sudaryti daugiau kaip 70 procentų kredito unijos balansinio turto.“
išbraukti. „9. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti centrinės kredito unijos dalyve.“
papildyti nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip: „14. Kredito unija gali steigti juridinius asmenis veiklai, kuri yra reikalinga kredito unijos finansinių paslaugų teikimui, padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip susijusi su finansinių paslaugų teikimu, taip pat būti tokių juridinių asmenų dalyve.“
straipsnio 3 dalies 12 punktą ir išdėstyti taip:
12) dokumentus, patvirtinančius, jog kredito unija atitinka savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus arba centrinės kredito unijos, kurios nare kredito unija ketina tapti, išvadą, kad kredito unija atitinka centrinės kredito unijos įstatuose nustatytas priėmimo į centrinės kredito unijos narius sąlygas. 9. Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą, papildyti nauju 6 punktu ir išdėstyti taip: „5) kredito unija, kai buvo įregistruota juridinių asmenų registre arba, jei licencija buvo išduota ne steigiamai kredito unijai, – kai įregistravo atitinkamus pakeitimus juridinių asmenų registre, neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir netapo centrinės kredito unijos nare arba pasibaigus jos narystei vienoje centrinėje kredito unijoje netapo kitos centrinės kredito unijos nare ir neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų. 6) kredito unija neįmoka įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą arba kitaip grubiai pažeidžia Kredito unijų stabilizacijos fondo reikalavimus fondo dalyviui, numatytus šiame įstatyme.“ 10.
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai
1Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys,
kurie atitinka vieną iš šių kredito unijos pasirinktų narystės kriterijų:
1) gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose, arba;
2) dirba įmonėse, įstaigose, kurias vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis, arba;
3) priklauso atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai arba jų susivienijimui. 2. Kredito unijos nariais gali būti kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. 3. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose nustatytą kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. 4. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų veiksnūs fiziniai asmenys jei tokia galimybė numatyta kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys ir juridiniai asmenys.
religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;
2) kredito unijos narių – fizinių asmenų individualios įmonės, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių sąvokų apibrėžtį. 5. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta ir papildomų kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijų. 6. Jeigu reorganizavime dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios vienos ar kelių kredito unijų narystės kriterijus.
Jeigu reorganizavime dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia apskritimi besiribojančių kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos asocijuotiems nariams. 7. Kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas, gauti nariams skirstomo pelno dalį bei pareigą turėti kredito unijoje šio įstatymo ir kredito unijos įstatų nustatyto dydžio pagrindinį pajų. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio sugrąžinimo tvarka ir kita. 8. Mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 150. Jeigu kredito unijos įstatuose numatyta galimybė fiziniams asmenims būti kredito unijos asocijuotais nariais, mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 200. 9.
9Kredito unijos nariais negali būti:
1) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);
2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. 10. Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai. 11. Kredito unijos nariai (įskaitant asocijuotus narius) privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai. 12. Asmuo kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose. 11. Projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „1. Kredito unijos narys turi šias teises:
turėti tik vieną balsą;
siūlyti kandidatus į kredito unijos visuotinio susirinkimo renkamų organų narius;“
straipsnio 4 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „4) kredito unijos narys
straipsnio 3 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „3.
Su nariu kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą už pagrindinį ir
(ar) papildomus pajus ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai įvertinusi kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kredito unijai nusprendus su nariu (nariais) atsiskaityti arba išpirkti jo pajų, apie šį sprendimą kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Pateikiamame priežiūros institucijai prašyme dėl leidimo mažinti pajinį kapitalą gavimo nurodoma bendra grąžintina išperkamų arba grąžinamų kredito unijos nariams, kurių narystė kredito unijoje pasibaigė ar narių pajų, dėl kurių prašymai grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus buvo gauti arba sprendimai buvo priimti praėjusiais finansiniais metais, pajinių įnašų suma. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą.“
pakeisti ir jį išdėstyti taip: „3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, pirmininkus, atestuotą auditorių ar audito įmonę, rinkti ir atšaukti atstovą Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje;“ 2.
Projekto 18 straipsnio 2 dalį papildyti naujais 14 ir 15 punktais ir juos išdėstyti taip: „14) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;
15) priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tais atvejais, jeigu visuotinis narių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė nėra numatyta kredito unijos įstatuose.“
pakeisti ir išdėstyti taip: „1. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, jei jame dalyvauja daugiau kaip 1/20 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių ir kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas.“
straipsnio 5 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „5. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 10, 11 ir 14 punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.“ 16.
Projekto 25 straipsnio 3 dalies 9 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „9) priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;“ Projekto 25 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 15 punktu ir jį išdėstyti taip: „15) priima sprendimus dėl juridinių asmenų steigimo, jų steigimo dokumentų patvirtinimo ar keitimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo, taip pat sprendimus dėl šių juridinių asmenų veiklos stabdymo, juridinių asmenų pabaigos likvidavimo ar reorganizavimo būdu;“ Buvusį 25 straipsnio 3 dalies 15 punktą laikyti 16 punktu. 17. Projekto 27 straipsnio 2 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Kredito unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.“
taip: „5.
Kredito unijos vadovai laikomi turintys reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas, jei jie išmano teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą, ir atitinka šiuos reikalavimus:
turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 2 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansų rinkos dalyviui arba jo filialui darbo patirtį;
tarybos narys turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba turėti ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo bendrovės vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu arba stebėtojų tarybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vidaus auditoriaus darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus su skolinimu (kreditų išdavimu, rizikos vertinimu ar pan.) susijusią darbo patirtį Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytame finansų rinkos dalyvyje arba jo filiale; 6.
Kredito unijos vadovai laikomi turintys reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas, jei jie išmano teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą, ir atitinka šiuos reikalavimus:
turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 2 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansų rinkos dalyviui arba jo filialui darbo patirtį;
tarybos narys turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba turėti ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo bendrovės vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu arba stebėtojų tarybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vidaus auditoriaus darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus su skolinimu (kreditų išdavimu, rizikos vertinimu ar pan.) susijusią darbo patirtį Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytame finansų rinkos dalyvyje arba jo filiale;
unijos vadovų pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir kuriems jau buvo išduotas leidimas šių asmenų rinkimo į šias pareigas metu pagal tuo metus galiojusius teisės aktus, laikomi atitinkantys šiame įstatyme nustatytus pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, jeigu asmuo toliau eina pareigas toje pačioje kredito unijoje, ir aplinkybės dėl nepriekaištingos reputacijos yra nepasikeitusios.
Tokiu atveju iš naujo gauti priežiūros institucijos leidimo nereikia.“
3Projekto 27 straipsnio buvusias 5-12 dalis pernumeruoti 7-14 dalimis. 4. Projekto 27 straipsnio 13 dalį pakeisti, pernumeruoti ir ją išdėstyti taip:
„13. Kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos
reikalavimus gali nustatyti 15. Leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo ir panaikinimo tvarką detalizuoja priežiūros institucijos teisės aktai.“
papildyti naujomis 3-7 dalimis ir straipsnį išdėstyti taip: „ 33 straipsnis. Skolintas kapitalas
skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius arba sudarydama paskolos sutartis. 2. Kredito unijos skolintas kapitalas turi atitikti priežiūros institucijos teisės aktuose nurodytus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius. 3. Kredito unija gali išleisti konvertuojamąsias obligacijas, kurios, suėjus obligacijų pasirašymo sutartimi numatytam terminui būtų keičiamos į kredito unijos pajus. 4. Sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis narių susirinkimas. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti kredito unijos pajinį kapitalą suma, lygia pajų, į kuriuos gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, pajinių įnašų vertei. 5.
konvertuojamąsias obligacijas turi būti nurodoma:
1) konvertuojamųjų obligacijų vertė ir jų suteikiamos teisės;
2) pajų, į kuriuos bus keičiamos konvertuojamosios obligacijos, rūšis, skaičius, pajinių įnašų vertė ir jų suteikiamos teisės;
3) santykis, kuriuo konvertuojamosios obligacijos keičiamos į pajus. Šis santykis turi būti toks, kad konvertuojamųjų obligacijų emisijos kaina būtų ne mažesnė už pajų, į kuriuos jos keičiamos, pajinių įnašų vertę;
4) laikotarpis, kuriam pasibaigus konvertuojamosios obligacijos keičiamos į pajus;
5) apyvartai proporcingų išmokų dydis ir dividendo dydis bei jų mokėjimo tvarka, jei konvertuojamosios obligacijos bus konvertuojamos į privilegijuotuosius pajus;
6) konvertuojamųjų obligacijų konvertavimo į kredito unijos pajus data. 6. Teisę įsigyti konvertuojamas obligacijas turi asmenys, kurie pagal šiuo įstatymo nuostatas gali tapti kredito unijos nariais arba asocijuotais nariais. 7. Kredito unija tvarko konvertuojamąsias obligacijas įsigijusių asmenų sąrašą (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, kiekvieno iš jų įsigytų konvertuojamųjų obligacijų skaičių ir pajų, į kuriuos gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, rūšį bei pajinių įnašų vertę.“
pakeisti ir išdėstyti taip: „2. Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis negali būti mažesnis kaip 30 eurų
straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje gali būti numatyta, jog pajai gali būti negrąžinami, tik su šių pajų perleidimo galimybe. Kredito unija taip pat turi teisę įsigyti (išpirkti) savus pajus. Kredito unijos įstatai nustato ir detalizuoja pajų rūšis, pajų grąžinimo, pajų grąžinimo atidėjimo, pajų išpirkimo, pajų perleidimo tvarką.“ 20.
Projekto 37 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kredito unijos teisė įsigyti savus privilegijuotuosius pajus
straipsnyje nustatyta tvarka. Įsigydama savus privilegijuotuosius pajus, kredito unija turi užtikrinti lygias galimybes visiems sudaryti sąlygas pajininkams perleisti kredito unijai papildomus ir privilegijuotus savus privilegijuotuosius pajus. 2. Kredito unija savus privilegijuotuosius pajus gali įsigyti visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Visuotinio narių susirinkimo sprendime, be kita ko, turi būti nustatyta:
1) privilegijuotųjų pajų įsigijimo tikslas;
pajinių įnašų vertei (toliau – privilegijuotųjų pajų nominali vertė);
pajus. Terminas negali būti ilgesnis kaip 18 mėnesių. 3. Apie kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą įsigyti savus privilegijuotuosius pajus kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą. 4. Kredito unija gali įsigyti savus privilegijuotuosius pajus, jeigu kredito unijoje yra sudarytas rezervas saviems privilegijuotiesiems pajams įsigyti, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savų privilegijuotųjų pajų nominalią vertę. 5. Kredito unija, įsigijusi savus privilegijuotuosius pajus, privalo juos anuliuoti.“
taip: „38 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas. Pagrindinis (I lygio) ir papildomas (II) lygio kapitalas. 1.
1Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra kredito unijos kapitalo suma,
sumažinta šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka. 2. Perskaičiuodama kredito unijos kapitalą priežiūros institucija vadovaujasi šio straipsnio nuostatomis. 3. Kredito unijos perskaičiuotą kapitalą sudaro kredito unijos pagrindinio (I lygio) ir papildomo (II lygio) kapitalų suma. 4. Apskaičiuojant perskaičiuotą kredito unijos kapitalą į kredito unijos pagrindinį (I lygio) kapitalą įskaitoma:
įtraukimui į I lygio kapitalą pritarė priežiūros institucija;
ribojamas ir jie gali būti negrąžinami arba jų grąžinimas ir/arba išpirkimas gali būti atidedamas, kredito unijai patyrus nuostolių;
reikalavimus (konvertuojamosios obligacijos), atitinkantys kredito unijos nuostolių padengimo reikalavimus;
tvariam kapitalui keliamus reikalavimus, t.y., priemonės, kurios nėra apmokėtos ir finansuojamos kredito unijos lėšomis, negali būti atsiimamos arba atsiėmimas griežtai ribojamas sąlygomis, susietomis su kredito unijos finansine būkle, ir kuriomis galima nevaržomai padengti kredito unijos susidariusius nuostolius. 9) kiti rezervai, suformuoti iš kredito unijos pelno arba negrąžintinų pajinių įnašų, kuriuos kredito unija gali nedelsdama nevaržomai panaudoti nuostoliams padengti. 5.
pagrindinio (I lygio) kapitalo atimama:
kapitalą;
reikalavimus;
kapitalo;
atitinka šias sąlygas:
gali būti grąžinama, yra ne trumpesnis kaip penkeri metai;
bankrutavus paskolos davėjo reikalavimas pagal paskolos sutartį bus tenkinamas tik patenkinus kitų paskolos gavėjo kreditorių reikalavimus;
paskutiniuosius penkerius metus iki grąžinimo termino subordinuotosios paskolos suma, įtraukiama į kredito unijos papildomą (II lygio) kapitalą, turi būti tolygiai mažinama. Į papildomą (II lygio) kapitalą įtraukiama subordinuotosios paskolos suma apskaičiuojama subordinuotosios paskolos nominaliąją vertę pirmąją likusio penkerių metų iki grąžinimo laikotarpio dieną, padalintą iš to laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus, dauginant iš kalendorinių dienų, likusių iki subordinuotosios paskolos grąžinimo termino, skaičiaus. 8.
kapitalą ir nustatant kitus veiklos riziką ribojančius normatyvus.“
pakeisti ir išdėstyti taip: „2. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 90 procentų kredito unijos paskirstytinojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas sudarys ne mažiau 9/10 kredito unijos unija pasieks ne mažesnį nei 4,5 procentų I lygio nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimą. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo ir (ar) atsargos kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš paskirstytinojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas taptų ne mažesnio nei nustatyto dydžio.“
pakeisti ir išdėstyti taip: „42 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
3) didžiausios atviros pozicijos užsienio valiuta;
5) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyti normatyvai. 2. Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius. 3. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.“ 2.
Papildyti projektą naujais 42¹, 42² straipsniais ir juos išdėstyti taip: „42¹ straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai
metodiką pagal šio įstatymo reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucijos nustatytų kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai neturi būti didesni už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3). 2. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius, neviršijančius šiame įstatyme nurodytų ribų. Atskirai kredito unijai nustatomas individualus normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5). 3. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai. 42² straipsnis. Kapitalo pakankamumo normatyvas
kredito unijos turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, turinčių požymių, kad bus įvykdyti, įvertintų pagal riziką, santykis. 2. Kapitalo pakankamumo normatyvo dydį ir jo apskaičiavimo metodiką pagal šio įstatymo 42² straipsnio reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos. 3.
kapitalo pakankamumo normatyvą, neviršijantį šio įstatymo 42² straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio.“
naujais 49¹-49⁶ straipsniais ir juos išdėstyti taip: „49¹ straipsnis Kredito unijų stabilizacijos fondas
privalo suformuoti kredito unijų stabilizacijos fondą (toliau – Kredito unijų stabilizacijos fondas) ir jame dalyvauti. Kredito unijų stabilizacijos fondas
1) savarankiškos kredito unijos, kaip jos apibrėžtos šiame įstatyme;
2) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios nedalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime;
3) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios dalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime, tačiau savanoriškai nusprendžia dalyvauti ir Kredito unijų stabilizacijos fonde;
4) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, jei centrinės kredito unijos, kurios narėmis jos yra, kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas neatitinka minimalių Centrinių kredito unijų įstatyme numatytų reikalavimų. 3. Kredito unijų stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo. 4.
stabilizacijos fondo lėšas sudaro:
1) savarankiškų kredito unijų periodinės (ex ante) įmokos;
2) savarankiškų kredito unijų specialiosios (ex post) įmokos;
3) kredito unijų centrinių kredito unijų narių, privalomai arba savanoriškai dalyvaujančių Kredito unijų stabilizacijos fonde, periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) įmokos;
4) paskolos, gautos iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų asmenų, taip pat kitų valstybių narių finansavimo struktūrų;
5) pajamos iš Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
6) išlaidų, patirtų šio įstatymo 49⁵straipsnyje nurodytais tikslais, dalis, kuri grąžinama užbaigus kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių finansavimo veiksmus, pavyzdžiui lėšos, gautos kredito unijai grąžinant fondo suteiktą paskolą, įskaitant palūkanas ir delspinigius;
7) įmokas mokančių kredito unijų sumokėti delspinigiai;
8) kitos teisės aktuose nustatytos sumos. 5. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos naudojamos:
1) išlaidoms, patirtoms šio įstatymo 49⁵ straipsnyje nurodytais tikslais, padengti;
2) Kredito unijų fondo lėšų investavimo sąnaudoms padengti;
3) kredito unijų stabilizacijos fondo paskolų, gautų iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų asmenų, grąžinimo įmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius;
4) kitais šio fondo paskirčiai neprieštaraujantiems tikslams finansuoti. 6. Į Kredito unijų fondo lėšas negali būti nukreipti reikalavimai pagal valstybės įmonės
„Indėlių ir investicijų draudimas“, prievoles. 7. Kredito unijų
stabilizacijos fondo lėšos laikomos atskiroje (atskirose) kredito įstaigos sąskaitoje (sąskaitose). Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, atidarydama tokią sąskaitą (tokias sąskaitas), privalo kredito įstaigai nurodyti, kad šioje sąskaitoje (šiose sąskaitose) laikomos Kredito unijų fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal jos prievoles. 8. Kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą tvarko valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, 9.
Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti saugiai investuojamos Fondo valdybos Priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 10. Fondo valdyba, Priežiūros institucija, pasikonsultavusi su valstybės įmone „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Priežiūros institucija Fondo valdyba, nustato detalią fondo administravimo tvarką, įskaitant įmokų dydžio nustatymo, įmokų surinkimo ir tikrinimo taisykles, su įmokų mokėjimu susijusio sukčiavimo, vengimo ir piktnaudžiavimo prevencijos priemones, taip pat fondo lėšų išmokėjimo ir susigrąžinimo tvarką. 49²
į Kredito unijų stabilizacijos fondą
unijų stabilizacijos fondo dalyvių įnašų. Suformuojant Kredito unijų stabilizacijos fondą kiekvienas šio įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas fondo dalyvis į Kredito unijų stabilizacijos fondą per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi įnešti ne mažiau kaip 1 procentą, skaičiuojamą nuo kredito unijos turimų indėlių sumos. 2. Kredito unijų stabilizacijos fonde turi būti sukaupta ir nuolat išlaikoma suma, ne mažesnė nei 1 procentas visų šio įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų fondo dalyvių (kredito unijų) indėlių sumos. Jeigu po to, kai pasiekiamas Kredito unijų stabilizacijos fondo tikslinis lygis, fonde turima finansavimo lėšų suma sumažėja žemiau negu šis lygis, Priežiūros institucija, pasitarusi su Fondo valdyba, atnaujina periodinių (ex ante) įmokų rinkimą, iki vėl bus pasiektas fondo tikslinis lygis. Jeigu Kredito unijų stabilizacijos fonde turima suma sumažėja iki mažiau negu dviejų trečdalių fondo tikslinio lygio, įmokos nustatomos tokio dydžio, kad fondo tikslinį lygį būtų galima pasiekti ne ilgiau kaip per 1 metus. 3.
ir papildomas (ex post) įmokas:
straipsnio 1 dalyje nustatytas Kredito unijų fondo tikslinis lygis. Fondui sumažėjus, periodinių įmokų mokėjimas privalo būti atnaujintas šiame įstatyme nustatyta tvarka. 2) papildomos (ex post) įmokos mokamos, jei Kredito unijų fonde nepakanka lėšų fondo tikslams įgyvendinti. Papildomų įmokų dydis nustatomas pagal poreikį, vadovaujantis Priežiūros institucijos patvirtinta vieninga metodika. Fondo dalyvio nario gali būti paprašyta į fondą įnešti papildomą sumą, skaičiuojamą procentais nuo savarankiškos kredito unijos turimų indėlių sumos. 3) kiekvienam fondo dalyviui priskirtina specialioji (ex post) įmoka apskaičiuojama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir Priežiūros institucijos patvirtinta metodika. Šis dydis nustatomas įvertinus fondo dalyvio rizikingumą pagal nustatytą vieningą fondo dalyvių rizikingumo vertinimo tvarką. Papildoma (ex post) įmoka negali daugiau negu 3 kartus viršyti tais kalendoriniais metais fondo dalyvio mokėtinos periodinės (ex ante) įmokos sumos. 4) Kredito unijų stabilizacijos fondas Fondo valdybos siūlymu ir Priežiūros institucijos sprendimu gali visiškai ar iš dalies atidėti reikalaujamų kredito unijos papildomų (ex post) įnašų mokėjimą, jei tų įnašų mokėjimas keltų pavojų kredito unijos likvidumui ar mokumui. Toks atidėjimas būtų suteikiamas šešių mėnesių laikotarpiui, bet kredito unijos prašymu gali būti pratęstas ne ilgiau nei 2 metams. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia pavojaus fondo dalyvio likvidumui ar mokumui. 4. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba kiekvienais metais patikrina fondo tikslinį lygį nustato periodinių (ex ante) įmokų bendrą metinę normą ir kiekvienos kredito unijos tais metais mokėtinos periodinės (ex ante) įmokos dydį.
Apie nustatytą įmokų dydį informuojami fondo dalyviai ir Priežiūros institucija, kuri priima sprendimą dėl periodinių (ex ante) įmokų tais metais. 5. Kredito unijų periodinės (ex ante) ir papildomos (ex-post) įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą yra kredito unijų išlaidos. Periodinės (ex ante) įmokos į fondą kredito unijoms nėra grąžinamos. Jei iš papildomų (ex post) įmokų surinktos lėšos yra panaudojamos Kredito unijų stabilizacijos fondo tikslams įgyvendinti, ir vėliau yra grąžinamos į fondą, jos Fondo valdybos sprendimu gali būti grąžinamos kredito unijoms proporcingai jų įnašų sumoms. 6. Kai Kredito unijų stabilizacijos fonde esančių lėšų nepakanka lėšų fondo tikslams įgyvendinti, o galimybės per būtiną laikotarpį surinkti trūkstamą sumą iš specialiųjų (ex post) įmokų nėra arba galimų per šį laikotarpį surinkti specialiųjų (ex post) įmokų nepakanka, lėšų fondui gali būti skolinamasi iš įstaigų, finansų įmonių ar kitų trečiųjų asmenų. 7. Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyviai į fondą įmokas moka pinigais (eurais). 8. Kredito unijų fondo dalyviai privalo sumokėti įmokas per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo iš apie mokėtiną įmoką gavimo dienos. Jeigu Kredito unijų fondo dalyvis per šį terminą nesumoka įmokos arba jos dalies, jam skaičiuojami teisės aktuose nustatyti delspinigiai. Kredito unijai pradelsus reikalaujamų kredito unijos įmokų mokėjimą, kai įmokų mokėjimas jai nėra atidėtas, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie tai informuoja Priežiūros tarnybą, kuri gali imtis priemonių, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte. 9.
įmokų grąžinimo tvarką, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, nustato
1Kredito unijų stabilizacijos fondą valdo Priežiūros institucija,
administruoja fondo administravimo institucija, o rekomendacijas dėl fondo valdymo teikia Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. 2. Fondo administravimo institucijos funkcijos pavedamos valstybės įmonei
„Indėlių ir investicijų draudimas“, veikiančiai pagal Indėlių ir
įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir šį įstatymą. 3. Kredito unijų stabilizacijos fondo administravimas ir fondo valdybos veikla finansuojama iš Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių mokamų administravimo įmokų. Kredito unijų fondo dalyvio įmokos fondo administravimo ir valdymo reikmėms metinė norma yra ne didesnė kaip 1/15 nuo jo metinės įmokos sumos. 4. Tam tikrų metų administravimo įmokų dydžius nustato Priežiūros institucija, pasitarusi su Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. Nustatant įmokų dydį atsižvelgiama į fondo valdymui ir administravimui reikalingas išlaidas. Detalią įmokų apskaičiavimo metodiką nustato Priežiūros institucija, pasitarusi su Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. 49⁴
unijų stabilizacijos fondo valdyba
kredito unijų (fondo dalyvių) paskirti atstovai ir kiti asmenys, kurie į ją deleguojami pagal teisės aktų reikalavimus. Kredito unijų atstovus, deleguojamus į Fondo valdybą, skiria jų dalyvių visuotinis narių susirinkimas. Į Fondo valdybą skiriami asmenys turi turėti reikiamą išsilavinimą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su Kredito unijų stabilizacijos fondo uždavinių įgyvendinimu. Į Fondo valdybą institucijų sprendimu taip pat gali būti deleguojami šių šiame straipsnyje nurodytų institucijų atstovai.
Dėl dalyvavimo fondo valdyme tikslingumo sprendžia atstovą delegavusi institucija:
kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime. 2. Fondo valdybos uždavinys – dalyvauti valdant ir administruojant Kredito unijų stabilizacijos fondą įgyvendinant šiame įstatyme numatytus šio fondo uždavinius. 3. Fondo valdyba veikia pagal savo patvirtintą Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybos darbo reglamentą, kuris suderinamas su fondo administravimo institucija, finansų ministerija ir Priežiūros institucija. 4. Priimant Fondo valdybos sprendimus vienas Fondo valdybos narys turi vieną balsą. Fondo valdybos sprendimai priimami dalyvavusių fondo valdybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia fondo valdybos narių, kuriuos paskyrė 49⁴ straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, balsai. 5. Fondo valdybos nariams už veiklą Fondo valdyboje atlyginama iš Kredito unijų stabilizacijos fondo administravimui skirtų lėšų. Išmokų už veiklą formą ir dydį nustato Fondo valdyba, bet jų metinė suma negali viršyti 1/15 fondo metinių pajamų. 6.
6Fondo valdyba atlieka šias funkcijas:
stabilizacijos fonde sukaupimo šio įstatymo nustatyta tvarka;
unijų stabilizacijos fondą dydžio;
ir teikia jas Priežiūros tarnybai ir Fondo administravimo institucijai;
fondo dalyvių rizikos vertinimui ir stebėsenai;
nuostatus turi svarstyti ar spręsti Fondo valdyba. 7. Fondo valdyba pagal administravimo institucijos pateiktą informaciją stebi ir tikrina, ar fondo dalyviai nepažeidžia nustatytos įmokų mokėjimo į Kredito unijų stabilizacijos fondą tvarkos. Nustačiusi, jog kredito unija neįmoka įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą, kai jos ją privalo mokėti, Fondo valdyba privalo nedelsdama informuoti įmoką praleidusią kredito uniją ir Priežiūros instituciją, kuri Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka sprendžia dėl įmoką praleidusios savarankiškos kredito įstaigos licencijos atšaukimo ar jos galiojimo sustabdymo šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Fondo valdybos išvada šiuo klausimu Priežiūros institucijai yra rekomendacinio pobūdžio. 8. Fondo valdyba turi teisę gauti informaciją, kaip fondo dalyviai naudoja Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas. Fondo valdybai paprašius, fondo dalyviai, kuriems buvo skirta fondo lėšų, privalo pateikti detalią Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo ataskaitą. 9.
9Atlikdama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, Fondo valdyba turi teisę:
uždaviniams ir funkcijoms atlikti;
(auditorius, konsultantus, specialistus, valstybės institucijų atstovus) spręsti klausimų, susijusių su jos uždavinių ir funkcijų atlikimu. 10.
veiksmus:
skirtus rekomendacinio pobūdžio prevencinius nurodymus;
planus, jei nusprendžia, kad tokių reikia, ir pateikti juos kredito unijoms (fondo dalyvėms);
unijos veiklos pertvarkymu, rekomenduoti, kad kredito unija parduotų specifinį turtą, rekomenduoti, kad kredito unija apribotų ar nutrauktų specifinę vykdomą ar planuojamą veiklą;
padėtį, nustatytų priemones nustatytoms problemoms spręsti ir parengtų veiksmų programą toms problemoms įveikti bei jos įgyvendinimo tvarkaraštį;
savo parengtame plane nustatytų procedūrų ar priemonių arba atnaujintų tokį planą ir įgyvendintų vieną ar daugiau atnaujintame plane nustatytų procedūrų ar priemonių;
susirinkimą ir rekomenduoti susirinkimo darbotvarkę bei kad pajininkai apsvarstytų būtinybę priimti tam tikrus sprendimus;
jei nustatyta, kad tie asmenys nesugeba vykdyti savo pareigų;
parengtų derybų dėl skolos restruktūrizavimo su kai kuriais ar visais savo kreditoriais planą;
įvertinimui ir minėtoms rekomendacijoms parengti. 11. Fondo valdybos nariai privalo saugoti komercines paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo eidami Fondo valdybos nario pareigas.
Už konfidencialios informacijos atskleidimą fondo valdybos nariai atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Apie priimtus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus prevencinius nurodymus ir rekomendacijas, skirtas su sunkumais susiduriančioms kredito unijoms (fondo dalyvėms), informuojama Priežiūros institucija, kartu teikiant šiame įstatyme numatytą rekomendaciją dėl lėšų iš fondo skyrimo. 49⁵straipsnis. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas
šių veiksmų:
reikalinga su sunkumais susiduriančios unijos mokumui ir stabilumui atstatyti;
kredito unijos turtą įsigyjantįjį asmenį;
nurodyta šiame įstatyme. 2. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas Priežiūros institucijos sprendimu išmoka Fondo administravimo institucija (indėlių draudimo įmonė). Priimdama sprendimą išmokėti fondo lėšas Priežiūros institucija atsižvelgia į Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybos pateiktą rekomendaciją. 49⁶straipsnis. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti
ir stabilumui atkurti Kredito unijų stabilizacijos fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Fondo lėšos pagal kredito unijos fondo dalyvės prašymą gali būti naudojamos, jeigu yra duomenų, kad kredito unija yra nemoki arba artimiausiu metu taps nemoki, taip pat tais atvejais, kai yra duomenų, jog kredito unija pažeidžia jai nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. 2. Fondo lėšos kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti gali būti naudojamos:
nustatomi Priežiūros tarnybos atsižvelgiant į fondo valdybos rekomendaciją. Fondo valdyba teikdama rekomendacijas dėl pagalbos priemonių mokumo problemų turintiems Fondo dalyviams skyrimo, įvertina fondo dalyvių (kredito unijų) pateiktus motyvuotus prašymus dėl pagalbos priemonių skyrimo ir išanalizuoja jų pateiktus dokumentus. 4. Skiriant lėšas iš Kredito unijų stabilizacijos fondo su dalyviu sudaroma finansinės paramos sutartis, kurioje detaliai aptariami lėšų gavėjo įsipareigojimai, susiję su lėšų naudojimu, mokumo atkūrimo priemonių planas ir paramos gavėjo atsakomybė už netinkamą lėšų panaudojimą. 5. Esant vienos kredito unijos fondo dalyvės bankrotui, Kredito unijų stabilizacijos fonde sukauptos lėšos gali būti panaudotos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos kreditoriais (kreditoriais šio straipsnio tikslais yra laikomi bankrutavusios kredito unijos indėlininkai) prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus į valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondą dėl mokėjimų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.
Tokiu atveju Kredito unijų stabilizacijos fondas turi pirmumo teisę atgauti bankrutavusios kredito unijos kreditoriams išmokėtas fondo lėšas kitų bankrutavusios kredito unijos kreditorių atžvilgiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje ir jo reikalavimai tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Kredito unijos fondo dalyvės bankrutavusios kredito unijos kreditoriams atsako tik Kredito unijų stabilizacijos fonde sukauptų lėšų suma. 6. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti neskiriamos, jei su sunkumais susiduriančios kredito unijos mokumas gali būti atkurtas ir užtikrinimas kitomis priemonėmis, numatytomis šio įstatymo 49⁴ straipsnio 10 dalyje. Fondo valdyba gali pateikti šio įstatymo numatytas rekomendacijas dėl šių priemonių įdiegimo ir įgyvendinimo prašymą pateikusioje kredito unijoje ir rekomendaciją Priežiūros institucijai lėšų iš fondo neskirti. 7.
kredito unijos stabilizacijos fondo, tiek kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, įgyja teisę į kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių finansavimą iš abiejų fondų lėšų, kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos naudojamos tik tuo atveju, jei unijos finansavimui neužtenka lėšų centrinės kredito unijos, kurios nare yra su sunkumais susidūrusi kredito unija, stabilizacijos fonde ir jos mokumas negali būti užtikrintas kitomis centrinės kredito unijos taikomomis mokumo užtikrinimo priemonėmis. 8. Prašymą dėl lėšų skyrimo iš fondo padavusi kredito unija turi teisę atsisakymą skirti Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas apskųsti teismui per 30 dienų nuo atsisakymo skirti fondo lėšas gavimo.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos
veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo, neviršijančius šiame įstatyme nustatytų dydžių. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 61 straipsnio
25Patikslinti 85 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
77 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. 2.
Kredito unijų stabilizacijos fondo reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų už bankrutavusios kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu. kreditoriams išmokėtas fondo lėšas;
reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu. 4. Trečiąja Ketvirtąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija. 5. Ketvirtąja Penktąja eile tenkinami kiti kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai. 6. Penktąja Šeštąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius, išskyrus Kredito unijų stabilizacijos fondo suteiktas pasitiktines (subordinuotas) paskolas, iš kurių kylantys reikalavimai tenkinami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;. 7. Šeštąja Septintąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo reikalavimai. 26. Patikslinti 3 straipsnio 3-7 dalis, papildyti nauja 9 dalimi ir 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas 1.
šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms kredito unijoms (toliau – veikianti kredito unija) iki šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino vietoj šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatų, išskyrus 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 43 straipsnio 1 dalies, taip pat 71 straipsnio ir kitas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kredito unijų pertvarkymą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos, išskyrus 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 45 straipsnio 1 dalies, 67 straipsnio 2 dalies nuostatas. Po šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos veikiančiai kredito unijai taikoma tuo atveju, jeigu veikianti kredito unija nesiekia tęsti veiklos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimu yra reorganizuojama ar likviduojama arba jeigu pagal šio straipsnio 5 ir 7 dalies nuostatas yra atšaukiama jai išduota kredito unijos licencija. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 14 straipsnio nuostatos taikomos tik tiems kredito unijų papildomiems pajams, kurie įsigyti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems papildomiems pajams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos. 3. Nuo 2018
papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus.
Jeigu dėl šios priežasties kredito unija 2018 m. sausio 1 d. nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir (ar) veiklos riziką ribojančių normatyvų, kredito unija privalo per 10 metų pereinamąjį laikotarpį Lietuvos banko teisės aktuose nustatytais dydžiais ir terminais padidinti pajinį kapitalą tiek, kad šioje dalyje nurodyti kredito unijai taikomi reikalavimai būtų vykdomi. Pereinamuoju laikotarpiu (nuo įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2026 m. sausio 1 d.) skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir (ar) veiklos riziką ribojančius normatyvus už papildomus pajus įmokėti pajiniai įnašai yra įtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą, įtraukiamą dalį kasmet (įskaitant ir einamuosius įstatymo įsigaliojimo metus) mažinant 10 procentinių punktų. Kredito unija privalo užtikrinti, jos po pereinamojo laikotarpio pabaigos (2026 m. lapkričio 1 d.) visas kredito unijų pajinis kapitalas būtų tvarus. Įgyvendindamos šia nuostatą kredito unijos užtikrina, jog pajinio kapitalo, atitinkančio tvaraus kapitalo reikalavimus, dalis pajiniame kapitale būtų ne mažesnė nei 10 procento įstatymo įsigaliojimo metais, o vėliau kasmet būtų didinama ne mažiau kaip 10 proc. punktų. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo
pajų dydžio taikoma tik nuo šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems pagrindiniams pajams. 5. Lietuvos bankas kredito unijai, kuri iki 2018 m. sausio 1 d. neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir nėra įstojusi į centrinę kredito uniją arba nėra reorganizuota ar pertvarkyta, atšaukia išduotą kredito unijos licenciją. 6.
šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas veikiančių kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimas ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę. Veikiančių kredito unijų ir centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimą organizuoja ir išlaidas dengia Lietuvos bankas, vertinimą atlikti pasitelkdamas audito įmones, turto vertintojus ar kitus tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis. Kai pagal sutartis su Lietuvos banku veikiantys šioje dalyje nurodyti asmenys atlieka kredito unijos turto kokybės vertinimą šiems asmenims taikomos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Lietuvos banko teisės aktai nustato kredito unijos turto kokybės vertinimo reikalavimus ir procedūras. 7. Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija yra nemoki, o Kredito unijų stabilizavimo fondas nepriima sprendimo tokios kredito unijos mokumui atkurti ir užtikrinti, Lietuvos bankas kredito unijai atšaukia išduotą kredito unijos licenciją. 8. Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir
(ar) kapitalo pakankamumo normatyvo ir tokios susidariusios padėties kredito unija neištaiso, tokia kredito unija negali būti priimta į centrinę kredito uniją ar būti centrinės kredito unijos steigėja, o kredito unija, esanti centrinės kredito unijos nare, ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d. iš centrinės kredito unijos narių turi būti pašalinta. 9.
įstatyme nurodyti Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyviai išsirenka ir paskiria atstovus Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje, parengia bei patvirtina fondo nuostatus ir kitus veiklos įgyvendinamuosius teisės aktus, suformuoja fondo administraciją ir atidaro Kredito unijų stabilizacijos fondo sąskaitą. 1.Papildyti Centrinių kredito unijų įstatymo projekto (toliau - keičiamo įstatymo) žemiau nurodytus straipsnius ir išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „3. Asocijuotas narys Asocijuotas investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus kredito uniją ir valstybę, kurio pajinis įnašas pagrindinio pajaus įsigijimo metu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo.“
straipsniai, kuriuose naudojama „asocijuoto nario“ sąvoka, keičiant šią sąvoką į „asocijuoto investuotojo“ sąvoką, t.y.:
4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį ir jį išdėstyti taip: “2) kredito unijų, kurios yra centrinės kredito unijos narės, nariams ir asocijuotiems investuotojams;“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito unija, asocijuotas narys investuotojas ir valstybė.“
straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
9) pritaria asocijuoto nario investuotojo priėmimui į centrinę kredito uniją;
str. 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) priima sprendimus dėl narių priėmimo į centrinę kredito uniją. Asocijuotas narys investuotojas į centrinę kredito uniją gali būti priimtas tik tada, jeigu tam pritaria centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas;“ 3.
Papildyti projekto 5 straipsnio 1 dalį naujais 3 ir 4 punktais ir juos išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina kredito
unijų savo narių dalyvavimą kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka;
4) šio įstatymo nustatytais atvejais deleguoja atstovą dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka;“
dalis pernumeruoti 5-8 dalimis. 4. Pakeisti projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Centrinę kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 10 steigėjų. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies numatytu atveju kredito uniją gali steigti ne mažiau nei
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Centrinėje kredito unijoje negali būti mažiau kaip 10 narių, išskyrus šiame straipsnyje nurodytą išimtį. Centrinėje kredito unijoje gali būti mažiau nei 10, bet ne mažiau kaip 3 nariai tik tais atvejais, kai kredito unijų, esančių centrinės kredito unijos nariais, turtas viršija 50 milijonų eurų“. 6. Patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Centrinė kredito unija privalo priimti į savo narius savarankiškos
kredito unijos veiklos formos nesirenkančią priežiūros institucijos išduotą kredito unijos licenciją turinčią ir veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdančią kredito uniją.“
2Papildyti 13 straipsnį nauja 11 dalimi:
„11. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, atitinkančios savarankiškai
kredito unijai keliamus reikalavimus, numatytus Kredito unijų įstatyme, turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka, raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip prieš 1 metus iki numatomo išstojimo dienos.“ 7.
Patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Centrinės kredito unijos nario balso teisė
unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 2. Jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. jos balsų dalis centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime nustatoma atsižvelgiant į valstybės įmokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį, tačiau valstybės turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 3. Jeigu centrinės kredito unijos nariu yra asocijuotas narys investuotojas, jo balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į jo sumokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį ir visą centrinės kredito unijos pajinį kapitalą, tačiau vieno asocijuoto nario investuotojo turima balsų dalis negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 4. Visų asocijuotų narių investuotojų balsų dalis negali būti didesnė nei 1/3 visų balsų. 5. Kiekvieno centrinės kredito unijos nario turimas balsų skaičius nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą.
Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka, taip pat gali būti nustatyti papildomi, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, balsams apskaičiuoti naudojami rodikliai.“
punktą ir išdėstyti taip: „25 straipsnis. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumo užtikrinimas
šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrina viena kitos mokumą:
1) šio įstatymo 26 straipsnio nustatyta tvarka centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms kaupiant centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą ir mokant periodines ir papildomas įmokas į stabilizacijos fondą jį arba dalyvaujant Kredito unijų stabilizacijos fonde, kurio kaupimą reguliuoja Kredito unijų įstatymas;“ Patikslinti 25 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma. Šis ribojimas netaikomas bankrutuojančiai centrinei kredito unijai ir jos narei bankrutuojančiai kredito unijai, kurios savo kreditoriams atsako visu savo turtu.“
taip: „26 straipsnis. Stabilizacijos Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas 1.
Stabilizacijos fondas – tai Centrinė kredito unija turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Centrinės kredito unijos savanoriškai kaupiamas stabilizacijos fondas – tai centrinės kredito unijos narių sprendimu įsteigtas, centrinės kredito unijos valdomas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti skirtas fondas, kurį sudaro centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas. 2. Stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo, jį steigia, administruoja ir jo vardu veikia centrinė kredito unija. Jei centrinė kredito unija savo įstatuose nenumato šio įstatymo reikalavimus atitinkančio stabilizacijos fondo steigimo, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. Stabilizacijos fondas, jei nusprendžiama jį kaupti, turi būti atskirtas nuo centrinės kredito unijos turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai. 3. Stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 10 metų nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos. 3. 4. Tais atvejais, kai centrinės kredito unijos narių sprendimu kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas, centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas. Kredito unijos centrinės kredito unijos narės, dalyvaujančios centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo kaupime, gali savanoriškai papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 5.
bus pasiektas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti. 4. 6. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija. narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo tvarką nustato centrinė kredito unija. 7. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju kredito unija per 2 darbo dienas nuo sprendimo mokėti papildomą įmoką gavimo dienos turi pateikti centrinei kredito unijai motyvuotą prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą, arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva. Įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau kredito unijos motyvuotu prašymu arba centrinės kredito unijos iniciatyva gali būti pratęstas. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. 8.
pagal šio straipsnio 7 dalį kredito unijai yra atidedamas papildomos įmokos sumokėjimas, mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar kitų asmenų pasiskolina centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumoka centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos. 9. Nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtos įmokos be kredito unijos nurodymo nurašomos nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje. 10. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos nėra grąžinamos. Jeigu iš papildomų įmokų surinktos lėšos iš stabilizacijos fondo yra paskolinamos ir vėliau į stabilizacijos fondą yra grąžinamos, centrinei kredito unijai ir kredito unijoms papildomos įmokos proporcingai mokėtoms papildomos įmokoms taip pat yra grąžinamos 5. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos. 11 6. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, vadovaudamasi šio įstatymo normomis, stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo tvarką nustato centrinė kredito unija. 12. Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
įmokos;
2) pajamos, gautos iš stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) atgautos iš stabilizacijos fondo paskolintos lėšos;
4) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų;
kitų asmenų pasiskolintos lėšos;
6) kitas turtas. 13.
13Stabilizacijos fondo sąnaudas sudaro:
jos narių kredito unijų mokumą;
3) kitos sąnaudos. 14. Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka. 15 7. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui.“
keičiamą įstatymą naujais 26¹, 26² straipsniais ir juos išdėstyti taip:
„26¹ straipsnis. Reikalavimai centrinės kredito
unijos stabilizacijos fondui
stabilizacijos fondas privalo atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas šių reikalavimų neatitinka, visos centrinės kredito unijos narės kredito unijos privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 2. Stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 3 metus nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos. 3. Centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas, nei privalomos pagal šį įstatymą. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į centrinių kredito unijų stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos. 4.
nustatytais terminais, iki bus pasiektas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti. 5. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija. 6. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta per protingą terminą nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju, kai kredito unija pateikia centrinei kredito unijai prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą, arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva, įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atidėta įmoka turi būti sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. 7. Jei pagal šio straipsnio 6 dalį kredito unijai yra atidedamas papildomos įmokos sumokėjimas, privalo būti užtikrinama, jog mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar kitų asmenų pasiskolintų centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumokėtų centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos. 8.
teisę nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtas įmokas be kredito unijos nurodymo nurašyti nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje. 9. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką nustato centrinė kredito unija. 10. Stabilizacijos fondo turtą gali sudaryti:
1) centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinės ir papildomos įmokos;
2) pajamos, gautos iš stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) atgautos iš stabilizacijos fondo paskolintos lėšos;
4) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų;
5) centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo vardu iš kredito įstaigų ar kitų asmenų pasiskolintos lėšos;
6) kitas turtas. 11. Stabilizacijos fondo sąnaudas gali sudaryti:
1) išlaidos, patirtos užtikrinant centrinės kredito unijos ar jos narių kredito unijų mokumą;
2) stabilizacijos fondo lėšų investavimo sąnaudos;
3) kitos sąnaudos. 12. Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka. 13. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui. 14. Priežiūros institucija gali numatyti kitų privalomų reikalavimų centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui arba nurodyti centrinės kredito unijos narėms papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde, kaupiamame Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 26² straipsnis. Reikalavimai stabilizacijos fondo valdymui 1.
Centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo valdymas privalo atitikti skaidrumo ir nepriklausomumo reikalavimus, bei atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui valdyti turi būti suformuojamas savarankiškas centrinės kredito unijos organas - Stabilizacijos fondo komisija, kuri spręstų stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 3. Stabilizacijos fondo komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne daugiau kaip 4 metams. Detalią stabilizacijos fondo komisijos narių rinkimo ir atšaukimo tvarką numato centrinės kredito unijos įstatai. 4. Centrinės kredito unijos įstatai turi numatyti, jog Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims. 5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato centrinės kredito unijos įstatai ir stabilizacijos komisijos priimtas darbo reglamentas. 6. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. 7.
komisija turėtų šiuos įgaliojimus:
spręsti klausimus dėl papildomų įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimo, taip pat skolinimosi mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti;
jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių taikymo ir stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo tokių priemonių finansavimui;
unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti centrinės kredito unijos administracijos vadovui;
reguliuojančiose taisyklėse ir kituose visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytus stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 10. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių.“
taip:
„27 straipsnis. Mokumo užtikrinimo priemonių finansavimas
organizavimas“ 1.
Centrinė kredito unija savo iniciatyva, pagal priežiūros institucijos pateiktą informaciją arba pagal centrinės kredito unijos narės kredito unijos prašymą privalo spręsti klausimą dėl vienos ar kelių šio straipsnio 3 dalyje nustatytų iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu:
objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje pažeis nustatytus veiklos riziką ribojančius reikalavimus (normatyvus), reikalavimus dėl minimalaus (mažiausio) kapitalo ar kapitalo rezervų; arba
objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje gali tapti nemoki. 2. Jeigu centrinė kredito unija nusprendžia iš stabilizacijos fondo nefinansuoti centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių, tai neatleidžia centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų nuo atsakomybės likviduojamos centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos kreditoriams pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatas. 3. Lėšos centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms, įskaitant ir tas, kurios reorganizavimo atveju ar kitais būdais perima kitos kredito unijos prievoles, iš stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą, sandoriams, kuriais išperkamas kredito unijos turtas, finansuoti, vykdant suteiktas garantijas arba kitų pagal centrinės kredito unijos patvirtintas taisykles arba su kredito unijomis sudarytas sutartis taikomų mokumą užtikrinančių priemonių veiksmingumui užtikrinti. 4.
stabilizacijos fondo lėšų finansuojamos mokumo užtikrinimo priemonės centrinei kredito unijai ir konkrečiai jos narei kredito unijai parenkamos atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas, į kilusių finansinių problemų įtaką centrinės kredito unijos ar kitų jos narių kredito unijų veiklos stabilumui ir patikimumui, į būtinumą stabilizacijos fondo lėšas naudoti veiksmingai ir racionaliai, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes. Centrinė kredito unija parengia ir patvirtina detalią mokumo užtikrinimo priemonių finansavimo iš centrinės kredito unijos stabilizavimo fondo tvarką ir detalias iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. Šios taisyklės turi apimti:
1) Pareigą centrinei kredito unijai spręsti klausimą dėl iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės;
2) Konkrečias priemones, kuriomis bus skiriamos lėšos centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms iš stabilizacijos fondo finansuoti (pavyzdžiui, numatant, jog lėšos gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą ir pan.) bei šių priemonių taikymo sąlygas;
3) Kredito unijos, kuriai skiriamos stabilizacijos fondo lėšos, įsipareigojimus, susijusius su lėšų iš stabilizacijos fondo naudojimu ir centrinės kredito unijos pareigas, susijusias su šių lėšų naudojimo priežiūra.“
stabilizacijos fondo suteikiamos centrinės kredito unijos sprendime ir, jei lėšos suteikiamos kredito unijai, su kredito unija sudarytoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. 6.
stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo atveju turi būti parengtas ir įgyvendintas su centrine kredito unija suderintas planas, kuriame, be kita ko, turi būti pateiktas išsamus priežasčių, dėl kurių kilo būtinumas taikyti mokumo užtikrinimo priemones, apibūdinimas, numatytos priemonės, kurių turi būti imtasi toms priežastims pašalinti, ir jų įgyvendinimo terminai. 7. Vadovaudamasi šio įstatymo normomis centrinė kredito unija nustato detalias iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. 12. Patikslinti 28 straipsnį ir išdėstyti taip: „28 straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
klausimus. 2. Stabilizacijos fondo komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne daugiau kaip 4 metams. Stabilizacijos fondo komisija savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja stabilizacijos fondo komisija. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba gali atšaukti stabilizacijos fondo komisijos narį, jos pirmininką arba visą stabilizacijos fondo komisiją ir nepasibaigus jų išrinkimo laikotarpiui. Stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs centrinę kredito uniją ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Stabilizacijos fondo komisijos nario išrinkimo laikotarpių skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai stabilizacijos fondo komisijos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stabilizacijos fondo komisijos išrinkimo laikotarpio pabaigos. 3. Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas.
Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims. 4. Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. 5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas. 6. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 19 straipsnio 3-5 dalyse. 7. Kiekvienas stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 8. Stabilizacijos fondo komisijai vadovauja ir jos posėdžius ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius šaukia stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai, be stabilizacijos fondo komisijos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu. 9.
9Stabilizacijos fondo komisija:
1) nustato papildomos ir periodinės įmokos į stabilizacijos fondą dydį, sprendžia klausimus dėl papildomų įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimo, taip pat skolinimosi mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti;
stabilizacijos fondo finansuojamų centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių taikymo ir stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo tokių priemonių finansavimui;
3) stebi ir kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti centrinės kredito unijos administracijos vadovui;
5) svarsto ir sprendžia kitus mokumo užtikrinimo sistemos veikimą reguliuojančiose taisyklėse ir kituose visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytus stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 10. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių. 3 Vadovaudamasi šio įstatymo normomis centrinė kredito unija nustato detalias mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. „28 straipsnis. Dalyvavimas kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kai bent viena centrinės kredito unijos narė dalyvauja kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, centrinė kredito unija skiria savo atstovą dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka.“
1, 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Šio straipsnio 2 dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2.
bankas savo lėšomis atlieka išsamų, nepriklausomą ir standartizuotą Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimą ir Lietuvos centrinės kredito unijos (toliau - LCKU) bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduotą finansinę analizę, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams.“
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas, 2016-04-14 Lietuvos bankas gavo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymą pateikti nuomonę dėl šių su kredito unijų sektoriaus reforma susijusių įstatymų projektų: Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3772), Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3771), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-4106) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-4105). Atkreipiame dėmesį į tai, kad Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3772; toliau – Suderintas KUĮ projektas) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3771; toliau – Suderintas CKUĮ projektas; kartu – Suderinti įstatymų projektai) parengti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos konsultuojantis su Lietuvos banku ir buvo derinami su visais rinkos dalyviais. Suderinti įstatymų projektai parengti remiantis Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr.
109-S-1 „Dėl Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“ patvirtinta Tvarios kredito unijų veiklos koncepcija (toliau – Koncepcija). Suderintus įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos finansų ministerija konsultuodamasi su Lietuvos banku, rinkos dalyviais ir visuomene. Konsultacijose dalyvavo visas kredito unijų sektorius, todėl Suderinti įstatymų projektai jau yra valdžios institucijų ir suinteresuotų visuomenės grupių susitarimų ir kompromisų rezultatas. Šie įstatymų projektai leistų išspręsti kredito unijų sektoriaus problemas[¹⁴], kredito unijos taptų saugios ir patikimos, todėl galėtų tvariai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo ir sėkmingai įgyvendintų kredito unijų sektoriaus reformą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos banko ekspertams identifikavus kredito unijų sektoriaus problemas, 2014 m. kovo mėn. rinkos dalyviams ir visiems suinteresuotiems asmenims buvo pateiktas Lietuvos banko konsultacinis dokumentas[¹⁵] su pirminiais pasiūlymais dėl sektoriaus reformos krypčių. Viešos konsultacijos metu Lietuvos bankas sulaukė 14 atsakymų[¹⁶] iš rinkos dalyvių, asocijuotų kredito unijų struktūrų, valstybės institucijų, tarptautinių organizacijų. Apibendrinus[¹⁷] gautus atsakymus ir suinteresuotų šalių pozicijas, 2014 m. spalio mėn. buvo viešai paskelbtos preliminarios Kredito unijų sektoriaus reformos detalės[¹⁸], kurias lapkričio mėnesį Lietuvos banko atstovai pristatė tiesioginiuose susitikimuose su kredito unijų vadovais ir atstovais. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SV-S-634 sudarė darbo grupę[¹⁹], kurios tikslas buvo parengti Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją.
Koncepcijoje apibrėžtus tikslus įgyvendinančius teisės aktų projektus buvo pasiūlyta parengti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai konsultuojantis su Lietuvos banku. Iki pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui dienos, parengti įstatymų projektai buvo derinami su visais rinkos dalyviais. Atsižvelgiant į grįžtamąjį ryšį, gautą iš rinkos dalyvių, buvo organizuojami susitikimai su kredito unijomis ar jų asocijuotomis struktūromis (žr. priedą). Šių susitikimų metu kredito unijų, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai aptarė, derino ir atsižvelgė į rinkos dalyvių pateiktas pastabas. Į visus siūlymus, iš esmės neprieštaravusius Koncepcijai, buvo atsižvelgta. Patikslinus minėtų įstatymų projektus, didžioji kredito unijų sektoriaus dalis Suderintiems įstatymų projektams pritarė. 2015 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija Suderintus įstatymų projektus pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) kvietimu šių metų kovo mėnesį Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai pristatė Suderintų įstatymų projektus tiesioginiuose susitikimuose su kredito unijomis, kuriuose dalyvavo beveik 50 kredito unijų vadovais ir tarnautojais. Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-4106; toliau – Nederintas KUĮ projektas) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-4105; toliau – Nederintas CKUĮ projektas; kartu – Nederinti įstatymų projektai) su valstybės institucijomis ir rinkos dalyviais derinti nebuvo. Toliau pagal savo kompetenciją pateikiame Suderintų įstatymų projektų, kuriems visiškai pritariame, ir Nederintų įstatymų projektų skirtumų vertinimą.
Išanalizavę Nederintus įstatymų projektus manome, kad juose siūlomas reguliavimas neužtikrina pakankamos savitarpio kooperacijos ir integracijos tarp kredito unijų, neužkerta kelio mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimui tais atvejais, jeigu šio sektoriaus įstaigos susidurtų su problemomis, nesukuria paskatų sektoriaus savireguliacijai ir nesudaro prielaidų kredito unijų valdymui stiprinti. Verta pastebėti, kad Nederintuose įstatymų projektuose siūlomi pakeitimai prieštarauja Koncepcijai. Lietuvos banko vertinimu, Nederinti įstatymų projektai neišspręstų kredito unijų sektoriaus problemų ir netgi jas pagilintų. Pažymėtina, kad dauguma nuostatų, kuriomis Nederinti įstatymų projektai skiriasi nuo Suderintų įstatymų projektų, buvo aptartos ir ištirtos Koncepcijos derinimo metu bei atmestos kaip prieštaraujančios reformos tikslui, t. y. tikslui – užtikrinti saugią, patikimą, skaidrią ir konkurencingą kredito unijų sistemos veiklą ilguoju laikotarpiu. Toliau pateikiame detalų esminių Nederintų įstatymų projektų nuostatų ir trūkumų vertinimą. 1. Nederinto KUĮ 2 str. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos (12 dalis) ir Nederinto KUĮ 4 str. Kredito unijos narystė centrinėje kredito unijoje. Nederintuose įstatymų projektuose siūloma įtvirtinti, kad galimybę veikti turėtų centrinėms kredito unijoms nepriklausančios kredito unijos. Savarankiška kredito unija laikoma centrinėms kredito unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalas yra ne mažesnis už 1 mln. Eur. Taip būtų sukurta dvilypė sistema, kurioje tie patys reguliuojamieji subjektai galėtų veikti skirtingomis sąlygomis. Neabejotina, kad didesnę riziką prisiimantys ar mažiau atsakingą veiklą vykdantys subjektai siektų išvengti geresnės veiklos kontrolės, didesnės atsakomybės, rinkdamiesi vadinamąją „savarankišką“ veiklą.
Be to, šių nuostatų įgyvendinimas mažintų kooperaciją tarp kredito unijų ir naikintų paskatas savireguliacijai, kuri yra neatsiejama finansinių kooperatyvų sėkmingos veiklos dalis. Reikalavimas visoms kredito unijoms priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų yra būtinas siekiant visapusiškai įgyvendinti kredito unijų sektoriaus reformą ir sukurti veiksmingą mokumo užtikrinimo sistemą, kuri mažintų tiek kredito unijų nemokumo riziką, tiek neigiamą jos poveikį visuomenei ir valstybei. Įgyvendinus Nederinto KUĮ projekto nuostatas kredito unijų sektoriaus reforma tiesiog neįvyktų, nes išliktų dabartinė fragmentuota kredito unijų sistema su šiuo metu egzistuojančiomis veiklos efektyvumo ir tvarumo problemomis. Be to, Nederintame KUĮ projekte siūlomas minimalaus kapitalo reikalavimas yra 5 kartus mažesnis nei mažiausias kapitalas, kurį privalo turėti komerciniai bankai, nors tokios (nepriklausančios centrinei kredito unijai) kredito unijos veikla iš esmės nesiskirtų nuo bet kurio komercinio banko veiklos. Atsižvelgiant į tai, nesukaupusi pakankamų kapitalo resursų kredito unija net vidutiniuoju laikotarpiu neturėtų galimybių tinkamai tenkinti ne tik vidutinio, bet ir smulkiojo verslo finansavimosi poreikių. 2. Nederinto KUĮ 2 str. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos (13 dalis) ir 10 str. (4 dalis). Nederintame KUĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad asocijuotais nariais galėtų būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys – jie galėtų naudotis visomis narių teisėmis, išskyrus balsavimą ir dalyvavimą valdyme. Tokio reguliavimo poreikis yra abejotinas, nes ir šiuo metu tapti kredito unijos nariu nėra sudėtinga (reikia tik įsigyti pagrindinį pajų).
Kadangi asocijuotiems kredito unijos nariams nebūtų taikomi narystės kriterijai, jų dalyvavimas kredito unijų veikloje dar labiau silpnintų kredito unijų valdymą kooperatinės veiklos pagrindais, todėl vienas iš reformos tikslų – didesnis kredito unijos narių įtraukimas į šių įstaigų valdymą – būtų nepasiektas. Apskritai, kai finansinio kooperatyvo nariu gali tapti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, t. y. nėra narius vienijančių sąlygų ar aplinkybių, vargu, ar tokią veiklą galima vadinti kooperacija. 3. Nederinto KUĮ 5 str. Kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla (7 ir 8 dalys). Šiomis nuostatomis siūloma kredito unijai suteikti teisę investuoti ne tik į vyriausybių vertybinius popierius, bet ir į įmonių vertybinius popierius, ir įtvirtinti nuostatą, kad visos investicijos neturėtų sudaryti daugiau kaip 70 proc. kredito unijos balansinio turto. Dėl to kredito unijos iš esmės galėtų veikti kaip investiciniai fondai, nors jų surinkti indėliai toliau būtų draudžiami su valstybės garantija. Pabrėžiame, kad kolektyvinių investavimo subjektų veiklos reguliavimas yra iš principo kitoks: turi būti užtikrinama adekvati investuotojų (klientų) apsauga, o investuojantieji į rizikingas finansų priemones (pvz., vyriausybių vertybinius popierius) turi prisiimti galimą nuostolių riziką. Investicijų draudimas indėlių draudimui skirtomis priemonėmis yra nepriimtinas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šie siūlymai prieštarauja ir deklaruojamiems kredito unijų veiklos tikslams – smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimui regionuose. Papildomai norime pabrėžti, kad netikslinga įstatyme nurodyti konkrečius vertybinius popierius, į kuriuos kredito unija gali investuoti.
Kriterijų detalizavimas įstatymo įgyvendinamajame teisės akte leidžia priežiūros institucijoms operatyviai reaguoti į galimus pasikeitimus finansinių priemonių rinkoje. Šie argumentai galioja ir dėl reitingo agentūrų ir jų nustatomų reitingų nurodymo įstatyme. 4. Panaikinama dabartinės Kredito unijų įstatymų redakcijos 4 str. 10 dalis. Šiuo pakeitimu panaikinamos nuostatos, draudžiančios kredito unijoms steigti įmones. Atkreipiame dėmesį į tai, kad kredito unijoms, palyginti su panašia veikla besiverčiančiomis įstaigomis – komerciniais bankais – taikomos reguliavimo lengvatos gali būti pateisinamos tik dėl paprastesnės šių įstaigų veiklos ir mažesnio rizikos profilio, todėl leidimas kredito unijoms verstis pašaline veikla arba perkelti riziką į nereguliuojamas bendroves su šiuo principu nesuderinamas. Įmonių steigimas yra susijęs su prisiėmimu papildomos rizikos, kuri galėtų turėti neigiamą įtaką kredito unijų mokumui. Be to, jeigu būtų leidžiama kredito unijoms steigti įmones, įstatyme turėtų būti reglamentuojamos konsolidavimo pareigos ir apibrėžtas jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymas. 5. Nederinto KUĮ 20 str. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas. Šiuo metu svarbūs sprendimai dėl kredito unijos veiklos ir verslo dažnai yra nulemiami mažos narių grupės. Vos keli žmonės negali spręsti už visus kredito unijos narius, nes taip paneigiami kooperatinės bankininkystės principai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Suderinto KUĮ projekto 20 str. 1 dalyje siūloma įtvirtinti minimalų kvorumo reikalavimą pakartotiniuose pajininkų susirinkimuose (nustatomas 1/20 narių dalyvavimo reikalavimas). Analogiškos nuostatos nerandama Nederintame KUĮ, todėl nėra įtvirtinami jokie pakeitimai, kurie sustiprintų kredito unijų valdymą.
Pažymėtina, kad silpnas kredito unijų narių įsitraukimas į kredito unijos valdymą yra viena iš priežasčių, kodėl kredito unijų sektorius susiduria su problemomis ir turi būti reformuotas. 6. Nederinto KUĮ 27 str. Kredito unijos vadovai ir darbuotojai (2, 5 ir 6 dalys). Pagal šio straipsnio nuostatas kvalifikaciniai reikalavimai kredito unijų vadovams nustatomi įstatyme. Kvalifikacijos reikalavimų reguliavimas įstatymu yra neveiksmingas dėl savo techninio pobūdžio, todėl būtų sunku juos laiku pakeisti reaguojant į nuolat besikeičiančias aplinkybes. Šiuo metu kredito unijų vadovams keliami minimalūs kvalifikacijos ir patirties reikalavimai nustatyti Leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 195 „Dėl Lietuvos banko išduodamų leidimų kredito unijoms“ (toliau – KU vadovų taisyklės). Be KU vadovų taisyklių, kredito unijų vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimą reglamentuoja Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 03-181 „Dėl Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatų patvirtinimo“. Šie nuostatai parengti atsižvelgus į 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos gaires dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders).
Be to, vertinant finansų rinkos dalyvių vadovus, aktuali ne tik konkretaus asmens atitiktis minimaliems kvalifikacijos ir patirties reikalavimams, bet ir visa finansų rinkos dalyvio organo, komiteto arba kito struktūrinio padalinio, į kurį renkamas arba skiriamas asmuo, sudėtis[²⁰]. Nederintame KUĮ projekte nenumatomas minėtose Europos bankininkystės institucijos gairėse nustatytų aplinkybių vertinimas. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas per 2010 m. ir 2011 m. kredito unijoms taikė net 49 poveikio priemones. Atsižvelgdamas į tai, kad didelis poveikio priemonių taikymo skaičius rodė kredito unijos vadovų kompetencijos stoką, Lietuvos bankas 2012 m. pakeitė KU vadovų taisykles, nustatydamas aukštesnius kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Aukštesnių kvalifikacijos ir patirties reikalavimų nustatymas davė akivaizdžius vadovų darbo kokybės rezultatus: per 2014 m. ir
poveikio priemonių skaičius per tokį patį laikotarpį sumažėjo beveik dvigubai. Nederinto KUĮ projekto 27 str. 5 dalyje nustatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai, palyginti su KU vadovų taisyklėse nustatytais reikalavimais yra žemesni[²¹]. Siūlomi nustatyti reikalavimai yra žemesni netgi už tuos, kurie galiojo iki 2012 m., todėl tikėtina, kad tai lemtų smarkų kredito unijų valdymo kokybės pablogėjimą ir keltų grėsmę visos kredito unijų sistemos patikimumui. 7. Nederinto KUĮ 35 str. Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai (2 dalis). Šiame straipsnyje siūloma mažiausią pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydį sumažinti iki 1 Eur. Šiuo metu kredito unijoms trūksta tvaraus kapitalo, o šios nuostatos tik dar labiau apribotų tvaraus kredito unijų kapitalo kaupimą.
Jei minimalaus pajaus reikalavimas (šiuo metu – 30 Eur) būtų sumažintas – tai niekaip neprisidėtų prie kredito unijų tvarios veiklos, bet sudarytų prielaidas pritraukti kredito unijos veikla nesidominčių narių. 8. Nederinto KUĮ 38 str. Perskaičiuotas kapitalas. Pagrindinis (I lygio) ir papildomas (II) lygio kapitalas, Nederinto KUĮ 39 str. Kapitalai ir rezervai, Nederinto KUĮ 43 str. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai (1 ir 2 dalys) ir Nederinto KUĮ 44 str. Kapitalo pakankamumo normatyvas. Nederinto KUĮ 38 str. nuostatos kapitalo pakankamumo apibrėžimą perkelia į įstatymą. Toks reguliavimas lemtų, kad kapitalo formavimo taisyklių keitimas taptų neveiksmingas, nes tam reikėtų keisti įstatymą. Kitaip tariant, priežiūros institucija neturėtų galimybių operatyviai reaguoti į besikeičiančią padėtį kredito unijų sektoriuje ir prireikus imtis veiksmingų kredito unijų veiklos rizikos mažinimo priemonių. Nederinto KUĮ 39 str. 2 dalyje panašiai numatyta, kad privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas būtų siejamas su 4,5 proc. I lygio nuosavo kapitalo reikalavimu. Taip nustatomas privalomojo rezervo reikalavimas irgi negalėtų būti operatyviai keičiamas, kai tam būtų poreikis (pvz., finansų krizių metu, kai didėja nuostolių tikimybė). Nederinto KUĮ 43 str. ir 44 str. nuostatos apriboja riziką ribojančių normatyvų dydžių nustatymą kredito unijoms. Numatoma, kad šie dydžiai kredito unijoms negalėtų būti didesni nei nustatyti komerciniams bankams padauginus iš įstatyme numatytų koeficientų. Dėl tokio reguliavimo galimybės nustatyti kredito unijos veiklos riziką ribojančius normatyvų dydžius atsižvelgiant į kredito unijų rizikingumą būtų apribotos, būtų prarasta galimybė lanksčiai reaguoti į kintančias aplinkybes (pvz., finansų krizes).
Kitaip tariant, siūlomi pakeitimai neleistų vykdyti veiksmingos ir tinkamos finansų įstaigų priežiūros. Atkreipiame dėmesį į tai, kad komerciniams bankams taikomų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžiai yra reglamentuoti Europos Sąjungos teisės aktuose (pvz., reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir direktyvoje 2013/36/ES), kurie nustato minimalius reikalaujamus dydžius. Kiekvienam bankui gali būti nustatyti individualūs normatyvų dydžiai, o dėl kredito unijų veiklos specifikos dalis joms taikomų normatyvų iš esmės skiriasi nuo reikalavimų taikomų komerciniams bankams. Dėl šių priežasčių Nederintame KUĮ numatytas dauginimas iš koeficiento neįmanomas. 9. Nederinto KUĮ 52 str. Kredito unijų stabilizacijos fondas, Nederinto KUĮ 53 str. Įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą, Nederinto KUĮ 54 str. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdymas ir administravimas (2 dalis), Nederinto KUĮ 55 str. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba, Nederinto KUĮ 56 str. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas, Nederinto KUĮ 57 str. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti ir Nederinto KUĮ 85 str. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė (2 ir 3 dalys). Šios nuostatos nurodo, kad kredito unijos privalo sudaryti kredito unijų stabilizacijos fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos, skirtos fondo dalyvių, sumokančių įmokas į fondą ir susidūrusių su mokumo problemomis, mokumui ir stabilumui užtikrinti. Vis dėlto, pagal šių straipsnių nuostatas stabilizacijos fondas negali būti laikomas veiksminga mokumo užtikrinimo sistema, nes tikslinis ex ante stabilizacijos fondo lygis būtų mažas (tesiektų apie 2 mln.
Eur), galimos papildomos ex post įmokos nėra aiškiai apibrėžtos, panaudoti fondo lėšas nebūtų privaloma, o fondo valdyba neturėtų priemonių savo rekomendacijoms įgyvendinti. Be to, Nederinto KUĮ baigiamųjų nuostatų 3 str. numatoma, kad nuo 2026 m. lapkričio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai dar 10 metų būtų įskaičiuoti vertinant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Todėl artimiausius 10 metų vertinant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus, juos skaičiuojant būtų įtraukti pajai, kurie galimai neatitiktų reikalavimų, keliamų pajams šio įstatymo nustatyta tvarka, nebūtų stabilūs ir iškreiptų skaičiavimus. Dėl šių priežasčių išliktų galimybė, kad fondas negelbėtų kredito unijų net joms susiduriant su rimtais finansiniais sunkumais, t. y. išlieka kredito unijų bankroto tikimybė. Kadangi paties fondo paskirtis neaiški, sukuriama prielaidų piktnaudžiauti panaudojant fondo lėšas. Be to, Nederinto KUĮ 52 str. 2 dalyje numatoma, kad centrinių kredito unijų narėms nebus privaloma dalyvauti kaupiant centrinių kredito unijų stabilizacijos fondus. Tokiu atveju kredito unijoms nebus paskatų jungtis į centrines kredito unijas, nes tai sugriežtintų jų kontrolę, bet nepadėtų užtikrinti jų mokumo. Dėl to kredito unijų paskatos mažinti tarpusavio kooperaciją ir veikti savarankiškai tik padidėtų, o tai prieštarauja kredito unijų sektoriaus veiklos vidinei logikai ir reformos tikslams. Taigi stabilizacijos fondas ne tik nepakeistų dabartinės padėties, bet ir nepasiektų reforma siekiamų savireguliacijos kokybės gerinimo[²²] ir fragmentacijos sumažinimo tikslų.
Be to, Stabilizavimo fondo administravimą ir valdymą siūloma patikėti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Šios įmonės veikla susijusi su indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo funkcijų vykdymu, o ne su finansų institucijų priežiūra ar pertvarkymu[²³]. Stabilizacijos fondas yra kaupiamas privačių juridinių asmenų ir skirtas šių privačių juridinių asmenų problemoms, susijusioms su jų mokumu, spręsti. Kitaip tariant, fondo kaupimas ir administravimas nėra susijęs su draudimo įmonei būdinga veikla, todėl nesuderinamas su minėtos valstybės įmonės veiklos pobūdžiu ir principais. Atkreipiame dėmesį į tai, kad siūloma Stabilizacijos fondą padaryti antrosios eilės kreditoriumi. Dėl to Indėlių draudimo fondas taptų trečiosios eilės kreditoriumi. Tokie pakeitimai prieštarauja viešajam interesui, nes privatus subjektas gauna pirmumą prieš visai visuomenei svarbų subjektą, prisidedantį prie viso finansų sektoriaus stabilumo. 10. Nederinto CKUĮ 2 str. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos (13 dalis). Šios nuostatos numato, kad centrinės kredito unijos finansinė grupė būtų sudaryta iš centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų. Vis dėlto, toks centrinės kredito unijos finansinės grupės apibrėžimas nėra suderintas su Finansų įstaigų įstatymu ir kredito įstaigų veiklą reguliuojančiais ES teisės aktais, pagal kuriuos centrinės kredito unijos finansinei grupei turėtų priklausyti ne tik kredito unijos, tačiau ir kitos kontroliuojamos finansų įstaigos. 11. Nederinto CKUĮ 13 str. Centrinės kredito unijos nariai. Įtvirtinama nuostata, kad centrinę kredito uniją gali sudaryti trys kredito unijos, jei šių kredito unijų turtas viršija
unijų, sektoriaus fragmentacija tik pakeistų formą, bet nesumažėtų.
Be to, sėkmingai centrinės kredito unijos veiklai būtina, kad ji būtų pakankamai didelė: tarp kelių kredito unijų negalima sukurti veiksmingos mokumo užtikrinimo sistemos[²⁴]. 12. Nederinto CKUĮ 26 str. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas. Šiame straipsnyje numatoma, kad Centrinės kredito unijos narės atsakytų už kitas centrinės kredito unijos nares tik lėšomis, kurios buvo įmokėtos į Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Taip tik dar labiau silpninama dabartinė (nepakankama) finansinės stabilizacijos sistema. Kadangi solidariosios atsakomybės principas nebūtų įgyvendintas, veiksminga mokumo užtikrinimo sistema ir kokybiška savireguliacija taptų neįmanoma, o reformos tikslai būtų nepasiekti. Be to, Nederintame CKUĮ siūlomo centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo reguliavimo nepakankamas, kad sistema veiksmingai veiktų ir dėl aiškiai nesureguliuotų įmokų mokėjimo, mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, stabilizacijos fondo valdymo klausimų. Dėl šiame rašte išdėstytų argumentų Lietuvos bankas iš esmės nepritaria Nederintiems įstatymų projektams (Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-4106 ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-4105), tačiau pritaria Suderintiems įstatymo projektams (Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3772 ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3771). Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo narys Raimundas Markauskas,
teikiami atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-03-18 išvadą Nr. XIIP-4105. Keičiamo Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti sąvokos „asocijuotas narys“ apibrėžtį. Pažymėtina, jog kartu teikiamame Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 (toliau – Kredito unijų įstatymo projektas), sąvoka asocijuotas narys apibrėžiama kitaip. Atsižvelgiant į tai, jog šiuose įstatymų projektuose siekiama reguliuoti analogiškus teisinius santykius, juose vartojamų sąvokų turinys neturėtų skirtis. Kadangi sąvokų turinys nėra tapatus, siekiant išvengti neaiškumų siūlytina sąvoką centrinės kredito unijos „asocijuotas narys“ keisti į „asocijuoto investuotojo“ sąvoką. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „3. Asocijuotas narys Asocijuotas investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus kredito uniją ir valstybę, kurio pajinis įnašas pagrindinio pajaus įsigijimo metu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo.“
straipsniai, kuriuose naudojama „asocijuoto nario“ sąvoka, keičiant šią sąvoką į „asocijuoto investuotojo“ sąvoką, t.y.:
punktą, 3 dalį ir jį išdėstyti taip: “2) kredito unijų, kurios yra centrinės kredito unijos narės, nariams ir asocijuotiems nariams investuotojams;“
išdėstyti taip: „2. Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito unija, asocijuotas narys investuotojas ir valstybė.“
punktą ir jį išdėstyti taip:
9) pritaria asocijuoto nario investuotojo priėmimui į centrinę kredito uniją;
jį išdėstyti taip:
„3) priima sprendimus dėl narių priėmimo į
centrinę kredito uniją.
Asocijuotas narys investuotojas į centrinę kredito uniją gali būti priimtas tik tada, jeigu tam pritaria centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas;“
siūlo įstatymo projektą atmesti
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19213 Argumentai: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiant sąvoką Centrinės kredito unijos finansinė grupė, siūloma nustatyti, jog tai „centrinė kredito unija ir jai priklausančios kredito unijos“. Manytina, jog šiuo atveju pasirinktas netinkamas terminas „priklausančios“, kadangi kredito unijos nepriklauso centrinei kredito unijai, o yra jos narėmis. Siūlytina koreguoti normą. Pasiūlymas. Pakeisti projekto 2 straipsnio 13 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „13. Centrinės kredito unijos finansinė grupė – centrinė kredito unija ir jai priklausančios jos narėmis esančios kredito unijos. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19512 Argumentai: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamas niekur įstatymo tekste neaptartas trumpinys „CKU“. Šio trumpinio atsisakytina. Pasiūlymas. Pakeisti projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti taip: „2) šio įstatymo ir centrinės kredito unijos patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka valdo stabilizacijos fondą ir užtikrina mokumo užtikrinimo sistemos veiksmingumą bei CKU centrinės kredito unijos finansinės grupės patikimą veiklą ir stabilumą;
Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 4.
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19524 Argumentai: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo“. Projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,atliekant kredito unijų centrinės kredito unijos narių stebėseną ir tikrinimą nustačiusi pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų, arba imtis kitų šiame įstatyme, centrinės kredito unijos įstatuose ir centrinės kredito unijos su kredito unijomis sudarytose sutartyse nustatytų veiksmų“. Seimo teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad analogiškas teises kredito unijų atžvilgiu Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-4106) pateiktose Kredito unijų įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje siūloma suteikti ir priežiūros institucijai. Taigi abi institucijos turėtų teisę nustatyti kredito unijoms tam tikrus papildomus reikalavimus, o, nustačiusios pažeidimus ar trūkumus, duoti kredito unijoms privalomuosius nurodymus per nustatytus terminus juos pašalinti.
Pažymėtina, kad galimos situacijos, kai dėl tų pačių kredito unijų veiklos trūkumų centrinė kredito unija ir priežiūros institucija joms pateiktų skirtingus nurodymus bei nustatytų skirtingus papildomus reikalavimus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurios institucijos nurodymų (reikalavimų) vykdymui turėtų būti skiriamas prioritetas. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus, neprieštaraujančius teisės aktams ir priežiūros institucijos teisės aktams ir kredito unijoms duotiems nurodymams, dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo;“
siūlo įstatymo projektą atmesti
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19526 Argumentai: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti tam tikrą Priežiūros institucijos teisę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog aptariamos 5 straipsnio 2 dalies punktuose po dvitaškio dėstomos centrinės kredito unijos teisės. Todėl siūlomas 6 punktas sistemiškai nedera su 2 dalies esme ir turėtų būti išdėstytas kitame straipsnyje, ar kitoje straipsnio dalyje. Siūlytina tobulinti normos redakciją. Pasiūlymas: Išbraukti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktą, papildyti 5 straipsnį nauja 3 dalimi ir 5 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip: „2.
Centrinė kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka veikti kaip kredito unijų centrinės kredito unijos narių laikinasis administratorius bei likvidatorius;
2) deleguoti atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus, stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžius patariamojo balso teise;
3) gauti iš kredito unijų, kurios yra centrinės kredito unijos narės, informaciją, reikalingą centrinės kredito unijos funkcijoms atlikti;
4) nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo;
5) atliekant kredito unijų centrinės kredito unijos narių stebėseną ir tikrinimą nustačiusi pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų, arba imtis kitų šiame įstatyme, centrinės kredito unijos įstatuose ir centrinės kredito unijos su kredito unijomis sudarytose sutartyse nustatytų veiksmų. 6) Priežiūros institucija, nustačiusi, jog šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti centrinės kredito unijos reikalavimai arba nurodymai nepasieks jais siekiamų tikslų ir (arba) yra pertekliniai arba pernelyg ribojantys kredito unijų veiklą, gali nurodyti centrinės kredito unijos nariui jų nevykdyti arba pakeisti šiuos reikalavimus kitais. 3.
institucija, nustačiusi, jog šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti centrinės kredito unijos reikalavimai arba nurodymai nepasieks jais siekiamų tikslų ir (arba) yra pertekliniai arba pernelyg ribojantys kredito unijų veiklą, gali nurodyti centrinės kredito unijos nariui jų nevykdyti arba pakeisti šiuos reikalavimus kitais. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19131 Argumentai: Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai kredito unijų turtas viršija 50 milijonų eurų, centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip 3 nariai. Tuo atveju, jeigu projekto autorių tikslas yra nustatyti, kad centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip 3 nariai tik tais atvejais, kai kredito unijų, esančių centrinės kredito unijos nariais, turtas viršija 50 milijonų eurų, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos formulavimas neatitinka teisės technikos taisyklių, kadangi nuostatoje pirmiausia nustatomas imperatyvas, kuris sekančiu sakiniu yra paneigiamas. Siūlytina patobulinti normos redakciją. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Centrinėje kredito unijoje negali būti
mažiau kaip 10 narių, išskyrus šiame straipsnyje nurodytą išimtį. Tais atvejais, kai kredito unijų turtas viršija 50 milijonų eurų, centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip 3 nariai. Centrinėje kredito unijoje gali būti mažiau nei 10, bet ne mažiau kaip 3 nariai tik tais atvejais, kai kredito unijų, esančių centrinės kredito unijos nariais, turtas viršija 50 milijonų eurų“. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19133 Argumentai: Seimo teisės departamentas nurodė, jog keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies sąvoka ,,savarankiška kredito unijos veiklos forma“ nėra pakankamai aiški.
Pažymėtina, kad visos kredito unijos yra juridiniai asmenys, kurie vykdo savarankišką veiklą. Tuo atveju, jeigu turėtas tikslas nustatyti, kad ši sąvoka apimtų kredito unijas, kurios nėra centrinės kredito unijos narėmis, tai keičiamame įstatyme reikėtų atskleisti jos turinį. Kartu atkreipė dėmesį, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje naudojama kiek kitokia sąvoka: ,,savarankiška kredito unija“. Tuo atveju, jeigu abi aukščiau minėtos sąvokos apimtų tas pačias kredito unijas, svarstytina, ar keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. Siūlytina tobulinti normos redakciją. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Centrinė kredito unija privalo priimti
į savo narius savarankiškos kredito unijos veiklos formos nesirenkančią prašymą pateikusią ir priežiūros institucijos išduotą kredito unijos licenciją turinčią ir bei veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdančią kredito uniją.“
siūlo įstatymo projektą atmesti
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-191315111 Argumentai: Seimo teisės departamentas atkreipė dėmesį, jog keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalis sistemiškai nedera su 13 straipsnio turiniu ir turėtų būti perkelta į keičiamo įstatymo 15 straipsnį, kuris reguliuoja narystės centrinėje kredito unijoje pasibaigimą. Be to, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti galimybę kredito unijai centrinės kredito unijos narei, atitinkančiai savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, teisę išstoti iš centrinės kredito unijos, raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip 6 mėnesius iki numatomo išstojimo dienos. Pasiūlymo turinys diskutuotinas atsižvelgiant į siūlomą nustatyti itin trumpą įspėjimo terminą.
Pastebėtina, jog kredito unijai išstojus iš centrinės kredito unijos, šiai kredito unijai turi būti grąžintas pajinis įnašas. Ir nors 15 straipsnio 6 dalyje nustatoma, jog pajinis įnašas grąžinamas, tik tuo atveju, jei nustatoma, kad šis grąžinimas nekels grėsmės centrinės kredito unijos veiklos stabilumui, tačiau manytina, jog terminas yra akivaizdžiai per trumpas, kad centrinė kredito unija deramai galėtų pasirengti jos nario išstojimui. Manytina, jog įspėjimo terminą reikėtų ilginti, galimai jį suderinant su įspėjimo terminu, lygiu 1 metams, kai centrinė kredito unija rengiasi pašalinti kredito uniją iš centrinės kredito unijos narių. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
kredito unijos, atitinkančios savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, numatytus Kredito unijų įstatyme, turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos. Kredito unija centrinės kredito unijos narė turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos tik ne vėliau prieš 6 mėnesius iki numatomo išstojimo pranešusi apie tai raštu centrinei kredito unijai. raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip 1 metus iki numatomo išstojimo dienos.“
straipsnio 11 dalį. „11. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, atitinkančios savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, numatytus Kredito unijų įstatyme, turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka, raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip 6 mėnesius iki numatomo išstojimo dienos.“ Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 9.
Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-1914 Argumentai: Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų“. Pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka. Be to, projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. Seimo teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad galiojančio centrinės kredito unijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys turi vieną balsą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai teikiami tam, kad didžiausią kapitalą sukaupusios ir sėkmingai veikiančios kredito unijos turėtų svaresnę įtaką priimant sprendimus centrinės kredito unijos visuotiniame susirinkime.
Seimo teisės departamentas atkreipė dėmesį, jog nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybei – centrinės kredito unijos narei, turinčiai tik vieną pagrindinį pajų, visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime visada būtų suteikiama 10 procentų balsų. Pažymėtina, kad valstybės, priešingai nei kitų centrinės kredito unijos narių, balsų skaičius susirinkime nebūtų nustatomas pagal projekte siūlomus įtvirtinti rodiklius. Taigi svarstytina, ar jai nebūtų suteiktos privilegijos kitų centrinės kredito unijos narių atžvilgiu, o kiti kredito unijos nariai siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojami. Kyla abejonių ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas bei aukščiau minėtas nuosavybės teisių apsaugos principas. Siūlytina nuostatas tobulinti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad centrinės kredito unijos narių balsų skaičius visuotiniame kredito unijos narių susirinkime būtų nustatomas pagal tam tikrus rodiklius, kurie gali kisti, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvieno centrinės kredito unijos nario balsų skaičius būtų nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį susirinkimą, ar būtų nustatomas vadovaujantis kitais principais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pasiūlymas. Patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Centrinės kredito unijos nario balso teisė
1.
Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 2. Jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. jos balsų dalis centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime nustatoma atsižvelgiant į valstybės įmokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį, tačiau valstybės turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 3. Jeigu centrinės kredito unijos nariu yra asocijuotas narys investuotojas, jo balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į jo sumokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį ir visą centrinės kredito unijos pajinį kapitalą, tačiau vieno asocijuoto nario investuotojo turima balsų dalis negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 4. Visų asocijuotų narių investuotojų balsų dalis negali būti didesnė nei 1/3 visų balsų. 5. Kiekvieno centrinės kredito unijos nario turimas balsų skaičius nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą. Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka, taip pat gali būti nustatyti papildomi, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, balsams apskaičiuoti naudojami rodikliai. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 10.
Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-1925 26272 Argumentai: Seimo teisės departamentas nurodė, jog keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Taigi minėto fondo steigimas nėra privalomas. Seimo teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo steigimas pagal siūlomas keičiamo įstatymo 25 straipsnio
narių mokumo užtikrinimo priemonių. Todėl svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti keičiamo įstatymo tikslai, t.y. užtikrintas kredito unijų veiklos stabilumas ir patikimumas. Kartu atkreipė dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, koks konkrečiai turėtų būti minimalus fondo dydis bei kokiems konkrečiai tikslams jo lėšos galėtų būti naudojamos. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Siūlytina nustatyti, jog centrinės kredito unijos fondo kaupimas yra savanoriškas, tačiau nedalyvauti bendrame kredito unijų stabilizacijos fonde centrinės kredito unijos narės gali tik tuomet, kaip kaupia ne mažesnį nei įstatyme nurodytą centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą ir užtikrina ne mažesnius nei įstatyme numatytus fondo kaupimo ir valdymo reikalavimus. Atitinkamai siūloma reglamentuoti minimalų centrinės kredito unijos fondo dydį, įmokų surinkimo ir fondo lėšų naudojimo tvarką, o taip pat fondo valdymą bei stabilizacijos fondo komisijos veiklą. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2.
Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma. Šis ribojimas netaikomas bankrutuojančiai centrinei kredito unijai ir jos narei bankrutuojančiai kredito unijai, kurios savo kreditoriams atsako visu savo turtu.“
2Patikslinti įstatymo projekto 26 straipsnį,
papildyti naujais 26¹, 26² straipsniais, papildyti 27 straipsnį ir juos išdėstyti taip: „26 straipsnis. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas
jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Centrinės kredito unijos savanoriškai kaupiamas stabilizacijos fondas – tai centrinės kredito unijos narių sprendimu įsteigtas, centrinės kredito unijos valdomas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti skirtas fondas, kurį sudaro centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas. 2. Stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo, jį steigia, administruoja ir jo vardu veikia centrinė kredito unija. Jei centrinė kredito unija savo įstatuose nenumato šio įstatymo reikalavimus atitinkančio stabilizacijos fondo steigimo, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka.
Stabilizacijos fondas, jei nusprendžiama jį kaupti, turi būti atskirtas nuo centrinės kredito unijos turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai. 3. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo tikslinį lygį pasirenka centrinė kredito unija. 3. 4. Tais atvejais, kai centrinės kredito unijos narių sprendimu kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas, centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas. Kredito unijos centrinės kredito unijos narės, dalyvaujančios centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo kaupime, gali savanoriškai papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 5. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į centrinių kredito unijų stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos. 4. 6. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo tvarką nustato centrinė kredito unija. 7. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui. 26¹ straipsnis. Reikalavimai centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui 1.
Centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas privalo atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas šių reikalavimų neatitinka, visos centrinės kredito unijos narės kredito unijos privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 2. Stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo, jį administruoja ir jo vardu veikia centrinė kredito unija. Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo centrinės kredito unijos turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai. 3. Stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 3 metus nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos. 4. Centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas, nei privalomos pagal šį įstatymą. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į centrinių kredito unijų stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos. 5. Periodinės įmokos mokamos centrinės kredito unijos nustatytais terminais, iki bus pasiektas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti. 6.
periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija. 7. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta per protingą terminą nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju, kai kredito unija pateikia centrinei kredito unijai prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą, arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva, įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atidėta įmoka turi būti sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. 8. Jei pagal šio straipsnio 7 dalį kredito unijai yra atidedamas papildomos įmokos sumokėjimas, privalo būti užtikrinama, jog mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar kitų asmenų pasiskolintų centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumokėtų centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos. 9. Privalo būti užtikrinta, jog centrinė kredito unija turėtų teisę nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtas įmokas be kredito unijos nurodymo nurašyti nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje. 10. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką nustato centrinė kredito unija. 11.
11Stabilizacijos fondo turtą gali sudaryti:
1) centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinės ir papildomos įmokos;
2) pajamos, gautos iš stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) atgautos iš stabilizacijos fondo paskolintos lėšos;
4) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų;
5) centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo vardu iš kredito įstaigų ar kitų asmenų pasiskolintos lėšos;
6) kitas turtas. 12. Stabilizacijos fondo sąnaudas gali sudaryti:
1) išlaidos, patirtos užtikrinant centrinės kredito unijos ar jos narių kredito unijų mokumą;
2) stabilizacijos fondo lėšų investavimo sąnaudos;
3) kitos sąnaudos. 13. Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka. 14. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui. 15. Priežiūros institucija gali numatyti kitų privalomų reikalavimų centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui arba nurodyti centrinės kredito unijos narėms papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde, kaupiamame Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 26² straipsnis. Reikalavimai stabilizacijos fondo valdymui
kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo valdymas privalo atitikti skaidrumo ir nepriklausomumo reikalavimus, bei atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui valdyti turi būti suformuojamas savarankiškas centrinės kredito unijos organas - Stabilizacijos fondo komisija, kuri spręstų stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 3. Stabilizacijos fondo komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai.
Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne daugiau kaip 4 metams. Detalią stabilizacijos fondo komisijos narių rinkimo ir atšaukimo tvarką numato centrinės kredito unijos įstatai. 4. Centrinės kredito unijos įstatai turi numatyti, jog Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims. 5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato centrinės kredito unijos įstatai ir stabilizacijos komisijos priimtas darbo reglamentas. 6. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. 7. Centrinės kredito unijos įstatai turi užtikrinti jog Stabilizacijos fondo komisija turėtų šiuos įgaliojimus:
spręsti klausimus dėl papildomų įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimo, taip pat skolinimosi mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti;
jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių taikymo ir stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo tokių priemonių finansavimui;
unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti centrinės kredito unijos administracijos vadovui;
reguliuojančiose taisyklėse ir kituose visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytus stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 10.
informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
arba pagal centrinės kredito unijos narės kredito unijos prašymą privalo spręsti klausimą dėl mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu:
objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje pažeis nustatytus veiklos riziką ribojančius reikalavimus (normatyvus), reikalavimus dėl minimalaus (mažiausio) kapitalo ar kapitalo rezervų; arba
objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje gali tapti nemoki. 2. Jeigu centrinė kredito unija nusprendžia netaikyti centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių, tai neatleidžia centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų nuo atsakomybės likviduojamos centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos kreditoriams pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatas. 3. Vadovaudamasi šio įstatymo normomis centrinė kredito unija nustato detalias mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. 4. Centrinė kredito unija parengia ir patvirtina detalią mokumo užtikrinimo priemonių finansavimo iš centrinės kredito unijos stabilizavimo fondo tvarką ir detalias iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles.
Šios taisyklės turi apimti:
1) Pareigą centrinei kredito unijai spręsti klausimą dėl iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės;
2) Konkrečias priemones, kuriomis bus skiriamos lėšos centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms iš stabilizacijos fondo finansuoti (pavyzdžiui, numatant, jog lėšos gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą ir pan.) bei šių priemonių taikymo sąlygas;
3) Kredito unijos, kuriai skiriamos stabilizacijos fondo lėšos, įsipareigojimus, susijusius su lėšų iš stabilizacijos fondo naudojimu ir centrinės kredito unijos pareigas, susijusias su šių lėšų naudojimo priežiūra. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-1930 5, 7 Argumentai: Seimo teisės departamentas nurodė, jog keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pajinė įmoka, sumokėta už pagrindinį ir papildomą pajų gali būti grąžinama šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tik narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus. Pajinių įnašų į centrinę kredito uniją suma sumažinamas narių nuosavas kapitalas“. Pastebėtina, jog nuostatos sakiniai nėra susiję priežastiniu ryšiu, todėl antrojo nuostatos sakinio teisinės reikšmės neįmanoma įvertinti. Siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir tai ką joje norėta sureguliuoti.
Pažymėtina, jog nuostatoje derėtų atskleisti apie kokius narius kalbama, galbūt naudojant žodžius
„centrinės kredito unijos narių“. Be to, atskleistina, ar mažinamas visų
centrinės kredito narių nuosavas kapitalas vienoda suma, ar kiekvieno centrinės kredito nario nuosavas kapitalas ir tik tokia suma, kurią jis įnešė kaip pajų. Pasiūlymas. 1. Patikslinti keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pajinė įmoka, sumokėta už pagrindinį ir
papildomą pajų gali būti grąžinama šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tik narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus. Pajinių įnašų į centrinę kredito uniją suma sumažinamas narių nuosavas kapitalas. „
dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Kiekvieno centrinės kredito nario nuosavas kapitalas sumažinamas jo pajinių įnašų į centrinę kredito uniją suma.“
siūlo įstatymo projektą atmesti
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19333 Argumentai: Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,centrinė kredito unija, kurios konsoliduotas rezultatas metinėje pelno ataskaitoje yra neigimas, privalo peržiūrėti strateginį veiklos planą ir numatyti priemones užtikrinančias teigiamą rezultatą per neilgesnį kaip dviejų metų laikotarpį“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais centrinė kredito unija privalėtų peržiūrėti aukščiau minėtąjį planą. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme tokius terminus nereikėtų nustatyti. Be to, nuostatoje žodis „neigimas“, keistinas žodžiu „neigiamas“. Pasiūlymas. 1. Patikslinti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Centrinė kredito unija, kurios konsoliduotas rezultatas metinėje pelno ataskaitoje yra neigimas neigiamas, privalo per 3 mėnesius nuo ataskaitos patvirtinimo dienos peržiūrėti strateginį veiklos planą ir numatyti priemones užtikrinančias teigiamą rezultatą per neilgesnį kaip dviejų metų laikotarpį.“
siūlo įstatymo projektą atmesti
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-1922 Argumentai: Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimas ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas (-ai) būtų atsakingas už aukščiau minėtą kredito unijų turto kokybės vertinimo atlikimą bei iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių toks vertinimas turėtų būti apmokamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, vadovaujantis projekto 2 straipsnio 1 dalimi, projekto 2 straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad kredito unijų turto vertinimas turi būti atliktas iki įstatymo įsigaliojimo, įsigaliotų tik 2016 m. lapkričio 1 d., t.y. tą pačią dieną kaip ir visas įstatymas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atlikti vertinimą bei vertinimas būtų atliktas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei 2016 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis kitą projekto 2 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2 straipsnis.
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Šio straipsnio 2 dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas Lietuvos bankas savo lėšomis atlieka išsamų, nepriklausomą ir standartizuotą Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimas vertinimą ir Lietuvos centrinės kredito unijos (toliau - LCKU) bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė konsoliduotą finansinę analizę, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
Respublikos Vyriausybė, 2016-06-01 nutarimas Nr. 549 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 43, 44, 50 ir 51 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3772 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3772) ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3771 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3771) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3772 ir Įstatymo projektą Nr. XIIP-3771 pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 siūloma nustatyti, kad kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Atsižvelgiant į tai, kad minėta nuostata siūloma reglamentuoti asmenų teisės į darbą įgyvendinimą, siūlytina esminius kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustatyti įstatyme, o priežiūros institucijos teisės aktuose būtų nustatyta reikalavimų vertinimo tvarka. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai ir reikalavimai licencijai gauti ar kiti reikalavimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, turi būti išdėstyti tik įstatymuose, tikslintinas Įstatymo projektas Nr. XIIP-3772 ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-3771
Nr. XIIP-3772 25 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatas kredito unijos valdyba turėtų teisę priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jai tokią teisę suteiktų visuotinis kredito unijos narių susirinkimas ir tokia valdybos teisė būtų nustatyta kredito unijos įstatuose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-3772 18 straipsnio 2 dalį papildyti atskiru punktu, nustatančiu visuotinio kredito unijos narių susirinkimo teisę priimti atitinkamus sprendimus. 1.4. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-3771 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti centrinės kredito unijos teisę kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms nustatyti papildomus kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus, o 5 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti centrinės kredito unijos teisę duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms pašalinti pažeidimus, nustatytus atliekant jų stebesėną ir tikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas teises Įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 siūloma suteikti ir priežiūros institucijai. Taigi abi institucijos turėtų teisę nustatyti kredito unijoms tam tikrus papildomus reikalavimus, o, nustačiusios pažeidimus ar trūkumus, duoti kredito unijoms privalomus nurodymus per nustatytus terminus juos pašalinti. Vengiant funkcijų dubliavimo, siūlytina centrinių kredito unijų įgaliojimus suderinti su siūlomais priežiūros institucijos – Lietuvos banko – įgaliojimais. 2. Nepritarti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4106 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4106) ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4105 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4105; kartu – alternatyvūs įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
susiduria su reikšmingomis problemomis, dėl kurių 2013–2014 metais Lietuvoje bankrutavo 5 kredito unijos, o 2015 metais net 23 kredito unijos dirbo nuostolingai. Esminės tai lėmusios priežastys: kredito unijų kapitalas nėra tvarus ir tinkamas susikaupusiems nuostoliams veiksmingai padengti; neužtikrinta tinkama turto kokybė, rizikos valdymas, efektyvus vadovavimas, solidarumo ir bendruomeniškumo – pamatinių kooperacijos principų – įgyvendinimas.
Be to, kredito unijų sektorius yra fragmentiškas, veikia keliais sisteminiais lygiais – dalis kredito unijų šiuo metu visiškai nedalyvauja jokioje papildomą stabilumą užtikrinančioje sistemoje, kita dalis
ir kitų įstaigų pertvarkymo mechanizmas (nustatytas 2014 m. liepos 15 d. Tarybos ir Europos Parlamento reglamentu (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 225, p. 1) ir jo veikimo pagrindą sudaranti 2014 m. gegužės 15 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190) (toliau – Direktyva 2014/59/ES), nustatanti naują ES veikiančių bankų ir didelių investicinių įmonių pertvarkymo režimą. Esminiai naujojo režimo elementai yra su problemomis susidūrusių įstaigų nuostolių padengimas įstaigų dalyvių ir kreditorių lėšomis (jų turimų finansinių priemonių nurašymas ar konvertavimas) ir tolesnių pertvarkymo priemonių finansavimas paties sektoriaus lėšomis (iš Pertvarkymo fondo, kaupiamo iš įstaigų įmokų), nenaudojant mokesčių mokėtojų lėšų. Bankų sąjungą reglamentuojantys ES teisės aktai Lietuvoje veikiančių kredito unijų veiklai netaikytini, todėl tikslinga Lietuvoje įdiegti kredito unijų sektoriaus stabilumą užtikrinančias priemones, atitinkančias ES įtvirtintus principus, pagal kuriuos visuomenė turėtų būtų apsaugota nuo išlaidų, susijusių su atskirų kredito unijų bankrotų padariniais, prisiėmimo. Sprendžiant kredito unijų sektoriaus problemas, jau imtasi atitinkamų iniciatyvų. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SV-S-634 „Dėl darbo grupės Tvarios kreditų unijų veiklos koncepcijos projektui parengti sudarymo“ sudaryta Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos (toliau – Koncepcija) projektui parengti darbo grupė, į kurią buvo pakviesti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kredito unijų asociacijų atstovai. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. kovo 18 d. posėdžio sprendimu Nr.
109-S-1 „Dėl Tvarios kreditų unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“ pritarė Koncepcijai, numatančiai kredito unijų sektoriaus sisteminę reformą, kurios pagrindiniai uždaviniai – kredito unijų mokumo užtikrinimas visų kredito unijų dalyvavimu kryžminių garantijų sistemoje, kredito unijų kapitalo tvarumo užtikrinimas, kooperacijos ir integracijos, taip pat savireguliacijos ir valdymo stiprinimas. Įstatymo projektas Nr. XIIP-3772 ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-3771 atitinka Koncepciją.
Alternatyvūs įstatymų projektai neatitinka Koncepcijos ir joje nustatytų uždavinių: kredito unijų veiklos misija ne tik aiškiai neapibrėžiama, bet ir kuriamos prielaidos kredito unijoms toliau tolti nuo veiklos misijos ir panašėti su bankais ir investiciniais fondais (pavyzdžiui, didinamas finansinių paslaugų skaičius, plečiamas finansinių paslaugų teikimas ne nariams, įtvirtinama kredito unijos galimybė iki 70 procentų turto investuoti į skolos vertybinius popierius ir panašiai); kredito unijų integracija ir kredito unijų kooperacija ne tik nesustiprinama, bet sektoriaus susiskaidymas dar labiau didinamas (pavyzdžiui, siūloma nustatyti ir taikyti skirtingus reikalavimus tame pačiame sektoriuje veikiantiems subjektams – kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms ir vadinamosioms savarankiškoms kredito unijoms, taip pat siūlomos skirtingos kredito unijų dalyvavimo stabilumo užtikrinimo sistemose sąlygos); kredito unijų sektoriaus stabilumo užtikrinimo priemonės nesustiprinamos, bet susilpninamos (pavyzdžiui, centrinės kredito unijos stabilizavimo fondo valdymui ir panaudojimui trūksta apibrėžtumo ir panaudojimo užtikrintumo, nesiūloma sukurti veiksmingos kryžminių garantijų sistemos, kuri užtikrina kredito unijų savireguliaciją); didinamos paskatos kredito unijoms prisiimti dar daugiau rizikos (pavyzdžiui, numatoma, kad investicijos į įmonių skolos vertybinius popierius galėtų sudaryti net iki 30 procentų skolos vertybinių popierių portfelio, numatoma galimybė kredito unijoms steigti juridinius asmenis ir panašiai). Atsižvelgiant į tai, alternatyviais įstatymų projektais nebūtų pasiektas Koncepcijos tikslas – užtikrinti kredito unijų sektoriaus veiklos tvarumą, kad kredito unijos veiktų saugiai, patikimai ir veiksmingai tenkintų visuomenės poreikius, o jeigu veikla būtų nesėkminga, mokesčių mokėtojų lėšos nebūtų naudojamos nesėkmės pasekmių sukeltoms problemoms spręsti. 2.2.
projektais nebūtų sukurta viena patikima mokumo užtikrinimo sistema, kuri mažintų kredito unijų nemokumo riziką ir neigiamą jos poveikį visuomenei. Alternatyviuose įstatymų projektuose yra siūloma dvejopa kredito unijų stabilumą užtikrinančių fondų sistema. Vieną sistemą sudarytų valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamas Kredito unijų stabilizacijos fondas, kuriame privalomai dalyvautų centrinėms kredito unijoms nepriklausančios kredito unijos, taip pat centrinių kredito unijų narės kredito unijos, kurios neturėtų įsteigto savo stabilizacijos fondo, ir galėtų savanoriškai dalyvauti centrinių kredito unijų narės kredito unijos, kurios turi įsteigusios savo stabilizacijos fondą (toliau – Kredito unijų stabilizacijos fondas). Kitą sistemą sudarytų centrinių kredito unijų narių kredito unijų pasirinkimu sudaromas stabilizacijos fondas (toliau – centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas). Atkreiptinas dėmesys, kad šie fondai tiek kartu, tiek atskirai nepakankami užtikrinti veiksmingą kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemą. Kredito unijų dalyvavimas pasirinktinai Kredito unijų stabilizacijos fonde arba centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde nesukuria vientisos sistemos. 2.3. Dalyvavimas Kredito unijų stabilizacijos fonde neapsaugotų kredito unijų nuo nemokumo ir visų su tuo susijusių neigiamų padarinių, kadangi:
stabilizacijos fondo sudarymo ir panaudojimo principai neužtikrintų šio fondo pajėgumo ir galimybių išspręsti kredito unijų problemas: viena vertus, periodinėmis (ex ante) įmokomis fonde numatoma sukaupti palyginti mažą sumą (1 procentą kredito unijos turimų indėlių sumos), o papildomų (ex post) įmokų dydis būtų ribojamas, kita vertus, gelbėti kredito uniją Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšomis nebūtų privaloma.
Atkreiptinas dėmesys, kad nereglamentuojamos situacijos, kai kredito unijai susiduriant su problemomis, kurios negali būti išspręstos dėl Kredito unijų stabilizacijos fondo nepakankamumo ar dėl to, kad Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba šių problemų nesprendžia;
kredito unijoms, dalyvaujančioms Kredito unijų stabilizacijos fonde, siekti savo ir kitų kredito unijų veiklos efektyvumo, imtis priemonių, kad būtų išvengta nemokumo susidarymo situacijų. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybai, kuri būtų sudaroma iš pačių kredito unijų, tai yra iš dalyvaujančių kredito unijų atstovų ir galbūt iš kitų institucijų atstovų, jei šios institucijos nuspręstų deleguoti savo atstovus, Įstatymo projektu Nr. XIIP-4106 suteikiami įgaliojimai nepakankami. Nors Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba turėtų teisę sunkumų patiriančioms ir kitoms kredito unijoms teikti tam tikrų rekomendacijų, susijusių su prevencija, kredito įstaigos pertvarkymu ar kitais veiksmais, tačiau nevykdytų realios kredito unijų priežiūros ir kontrolės, todėl neturėtų galimybės laiku ir veiksmingai reaguoti į kredito unijų padėtį, užkirsti kelią kredito unijų sektoriaus problemoms ir laiku taikyti atitinkamas priemones, tam panaudodama Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas. Be to, Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybai nenumatoma veiksmingų realių priemonių, užtikrinančių jos rekomendacijų įgyvendinimą. 2.4. Esant nepakankamam Kredito unijų stabilizacijos fondui, Įstatymo projekte Nr.
XIIP-4105 siūlomi papildomai kredito unijų pasirinkimu sudaromi centrinių kredito unijų stabilizacijos fondai taip pat būtų nepajėgūs prisidėti prie visuomenės apsaugojimo nuo kredito unijų bankrotų padarinių, nes: 2.4.1. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4105 siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis neskatinamas visoms kredito unijoms bendras savireguliacijos mechanizmas, užtikrinantis kredito unijų savikontrolę ir nuolatinę stebėseną bei prisidedantis prie sėkmingos kredito unijų veiklos, bet ir silpninamas tas, kurį šiuo metu taiko Lietuvos centrinė kredito unija. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4105 numatoma centrinei kredito unijai suteikti galią stebėti ir tikrinti savo nares kredito unijas, nustatyti joms papildomų veiklos riziką ribojančių priemonių, užtikrinančių jų tinkamą veiklą, tačiau centrinė kredito unija imperatyviai neįpareigojama sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą savo ir savo narių kredito unijų mokumui užtikrinti. Tokių centrinių kredito unijų, kurios savo įstatuose nenumatytų stabilizacijos fondo steigimo, narės kredito unijos privalėtų dalyvauti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamame Kredito unijų stabilizacijos fonde, kuriame dalyvauti privalėtų ir centrinės kredito unijos neįsteigusios kredito unijos. Taip kredito unijoms sukuriamos nepatrauklios sąlygos jungtis į centrines kredito unijas, nes tai sugriežtintų jų kontrolę, bet nepadėtų užtikrinti mokumo; 2.4.2. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4105 siūloma leisti, kad centrinę kredito uniją sudarytų 3 kredito unijos, jeigu šių kredito unijų turtas viršija 50 mln. eurų. Pažymėtina, kad mokumą užtikrinanti sistema veikia tuo efektyviau, kuo daugiau yra dalijamasi rizika, tai yra kuo daugiau narių sistemoje dalyvauja.
Tai reiškia, kad išliktų didelė rizika, kad 3 kredito unijos nesugebės suteikti tarpusavio pagalbos vienai ar kelioms kredito unijoms, susidūrusioms su sunkumais. Be to, tokiu atveju galėtų veikti keliolika centrinių kredito unijų ir išliktų kredito unijų sektoriaus fragmentacija. 2.5. Skirtingų reikalavimų nustatymas kredito unijoms, nedalyvaujančioms centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde, ir kredito unijoms, dalyvaujančioms centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde, skatintų tolesnį sektoriaus skaidymąsi ir fragmentaciją. Įgyvendinus Įstatymo projekto Nr. XIIP-4106 nuostatas, būtų sukurta dvilypė sistema, kurioje vienodą, tai yra kredito unijos, statusą turintys subjektai galėtų veikti pagal skirtingus reguliavimo režimus skirtingomis sąlygomis. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 pateikiami 2 kredito unijų apibrėžimai – kredito unijų ir savarankiškų kredito unijų. Savarankiška kredito unija apibrėžiama kaip centrinėms kredito unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalo suma yra ne mažesnė nei
nustatymas savarankiškoms kredito unijoms nelaikytinas rodikliu, galinčiu lemti reikšmingai saugesnę ir patikimesnę šių kredito unijų veiklą nei kitų kredito unijų. Be to, centrinei kredito unijai priklausančioms kredito unijoms pačių kredito unijų sprendimu būtų galimybė taikyti ir aukštesnius rizikos ribojimo reikalavimus, taip pat būtų vykdoma jų papildoma priežiūra ir kontrolė. Skirtingas reguliavimas tame pačiame sektoriuje veikiantiems subjektams skatintų didesnę veiklos riziką prisiimančius ar mažiau atsakingą veiklą vykdančius subjektus vengti griežtesnės veiklos kontrolės, didesnės atsakomybės.
Tai reiškia, kad ne tik išliktų dabartinė fragmentuota kredito unijų sistema, tačiau jos skaidymasis ir toliau didėtų. 2.6. Siūlomas reglamentavimas sudarytų prielaidas kredito unijoms pritraukti kredito unijos veikla nesidominčių narių, taip ne tik nebūtų sprendžiama šiuo metu egzistuojanti valdymo problema, kai kredito unijų savininkai nesidomi kredito unijos veikla ir nedalyvauja visuotiniuose kredito unijos narių susirinkimuose priimant visai kredito unijai svarbius sprendimus, bet ir dar labiau silpnintų kredito unijų valdymą kooperatiniais pagrindais: 2.6.1. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūloma leisti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims būti kredito unijos asocijuotais nariais, tačiau tokių narių niekas nesietų, jiems nebūtų taikomi narystės kriterijai. Asocijuoti nariai paprastai naudojasi visomis narių teisėmis, išskyrus balsavimą visuotiniame narių susirinkime ir dalyvavimą kredito unijos valdyme. Todėl būtų tolstama nuo kooperacijos pagrindų;
už pagrindinį pajų dydžio sumažinimas iki 1 euro (šiuo metu yra 30 eurų) taip pat neskatintų pajus įsigijusių asmenų tapti visaverčiais kredito unijos savininkais, besidominčiais kredito unijos veikla ir jos efektyvumu. 2.7. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 numatytos kredito unijų riziką didinančios priemonės, tokios kaip galimybė kredito unijoms didelę jų turto dalį (iki 70 procentų) investuoti į vertybinius popierius, atitinkančius nustatytus kredito reitingus. Toks reguliavimas nepriimtinas, kadangi kredito unijos, pasinaudojusios tokia galimybe, iš esmės veiktų kaip investiciniai fondai, nors investavimui skirtos iš asmenų surinktos lėšos būtų draudžiamos indėlių draudimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad kolektyvinio investavimo subjektų veiklos reguliavimas yra iš principo kitoks, reguliavimu siekiama užtikrinti tinkamą investuotojų (klientų) interesų apsaugą. Indėlių draudimo taikymas investicijoms yra nepriimtinas, investicijų draudimui taikomi kiti principai. Investuojantieji į rizikingas finansų priemones turi prisiimti galimą nuostolių riziką. 2.8. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4106 būtų iškraipoma indėlių draudimo sistema, siūlymai neatitinka ES teisės aktų ir nesiderina su viso finansų sektoriaus finansinio stabilumo užtikrinimo tikslais. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 yra siūloma įtvirtinti, kad kredito unijos bankroto atveju Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti panaudojamos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos kreditoriais, prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus valstybės įmonei
„Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl indėlių draudimo išmokų išmokėjimo. Tokiu atveju Kredito unijų stabilizacijos fondas būtų aukštesnėje kreditorių
reikalavimų tenkinimo eilėje nei valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir turėtų pirmumo teisę atgauti šiems kreditoriams išmokėtas lėšas. Tokie siūlymai nepriimtini, nes:
ir investicijų draudimas“ prisideda prie viso finansų sektoriaus, o ne tam tikros jo dalies finansinio stabilumo užtikrinimo. Bankrutavusios kredito unijos kreditoriams indėlių draudimo išmokos mokamos iš valstybės įmonės
„Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamo Indėlių draudimo fondo,
kuris sudaromas ne vien iš kredito unijų, bet ir kitų kredito įstaigų įmokų;
garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p.
149) (toliau – Direktyva 2014/49/ES) reikalaujama, kad valstybių narių teritorijoje būtų įdiegtos ir oficialiai pripažintos viena ar kelios indėlių draudimo sistemos, veikiančios šioje direktyvoje nustatyta darnia tvarka ir užtikrinančios kiekvienam indėlininkui
nedalyvauja pripažintoje indėlių draudimo sistemoje. Direktyva 2014/49/ES ir ją įgyvendinantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas užtikrina, kad kiekvienas indėlininkas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos įgyja reikalavimo teisę į indėlių draudimo išmoką iš Lietuvoje veikiančios indėlių draudimo sistemos, bet ne didesnę kaip 100 000 eurų. Pažymėtina, kad alternatyviuose įstatymų projektuose nesiūloma Kredito unijų stabilizacijos fondui nustatyti reikalavimų, atitinkančių Direktyvoje 2014/49/ES indėlių garantijų sistemoms įtvirtintus reikalavimus, kurie leistų Kredito unijų stabilizacijos fondą laikyti pripažinta indėlių draudimo sistema Lietuvoje. Taigi siūlomos nuostatos iškraipytų ES reglamentuotą indėlių draudimo sistemą; 2.8.3. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūlomas Kredito unijų stabilizacijos fondas, nebūdamas pripažinta indėlių draudimo sistema Lietuvoje, galėtų teikti tik papildomą apsaugą indėlininkams, kompensuodamas bankrutavusioje kredito įstaigoje laikytą 100
kokia tvarka už 100 000 eurų sumą viršijančius indėlius būtų mokama. Taigi galimi atvejai, kai būtų visiškai ar iš dalies atsiskaitoma tik su kai kuriais kreditoriais ir neužtikrinama vienoda indėlininkų apsauga;
eilės pakeitimas neatitiktų principų, įtvirtintų Direktyvoje 2014/59/ES, kurie taikomi bankams ir kitoms įstaigoms.
Direktyva 2014/59/ES įpareigoja valstybes nares kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje užtikrinti aukštesnį apdraustųjų indėlių ir indėlių garantijų sistemų prioritetą nei kitų indėlių. 2.9. Kredito unijų stabilizacijos fondas turėtų poveikį valdžios sektoriaus finansams. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūloma pagrindinio numatomo kredito unijų stabilumo užtikrinimo mechanizmo – Kredito unijų stabilizacijos fondo valdymą ir administravimą pavesti valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, ir valdybai. Valdybą sudarytų privačių ūkio subjektų kredito unijų (Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių) atstovai, taip pat į ją galėtų būti deleguojami Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir centrinių kredito unijų atstovai. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba priimtų sprendimus dėl įmokų į Kredito unijų stabilizacijos fondą dydžio, Kredito unijų stabilizacijos fondo panaudojimo išmokoms, nustatytų Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų investavimo tvarką, o valstybės įmonė
„Indėlių ir investicijų draudimas“ administruotų Kredito unijų stabilizacijos
fondą: kauptų įmokas, tvarkytų Kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą, vykdytų valdybos nurodymus dėl išmokų išmokėjimo. Pažymėtina, kad valstybės įmonė
„Indėlių ir investicijų draudimas“ šiuo metu yra priskirta valdžios
sektoriaus subjektams. Atsižvelgiant į tai, Kredito unijų stabilizacijos fondas taip pat būtų priskirtas valdžios sektoriui, jo finansiniai srautai turėtų tiesioginę įtaką valdžios sektoriaus finansams, tai yra deficitui ir skolai.
Pritarti
siūlo įstatymo projektą atmesti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2016-06-08 Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-4105, atsižvelgiant į į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 549 patvirtintoje išvadoje išdėstytus argumentus. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 549 patvirtintoje išvadoje išdėstytus argumentus svarstyti kitą alternatyvų įstatymo projektą Nr. XIIP-3771. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarime Nr. 549 “Dėl Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3771, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3772, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4106 ir Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4105“ ir Lietuvos banko išvadoje išdėstytus argumentus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7.2. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarime Nr. 549 išdėstytus argumentus iš esmės pritarti kitam alternatyviam įstatymo projektui Nr. XIIP-3771. 8. Balsavimo rezultatai: už - 10; prieš - 0; susilaikė - 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto siūlomas įstatymo projektas (nauja redakcija). Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius [1] 2015 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto sprendimu Nr. 109-S-1 patvirtintoje Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijoje, iš esmės, taip pat numatyta panašiu principu veikianti kryžminių garantijų sistema; [2] OL 2006 L 177, p. 1; [3] Žiūrėti pavyzdžiui 2009 m. liepos 16 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2009/60; 2011 m. vasario 16 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2011/11; 2012 m. rugsėjo 4 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2012/68; 2013 m. sausio 14 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2013/5; 2013 m. rugpjūčio 19 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2013/63; [4] Supra note, ECB nuomonės CON/2009/60, 2.2, 2.3 punktai; [5] Remiantis Direktyvos 2006/48/EB 2 straipsniu, ši direktyva Lietuvoje netaikoma kredito unijoms; [6] Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublika ir anksčiau yra derinusi siūlomus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimus su Europos centriniu banku. [7] Supra note, ECB nuomonės CON/2012/68, 2.2-2.4 punktai; [8] OL 2014 L 173, p. 149; [9] OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157; [10] OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273; [11] OL 2013 L 176, p. 338; [12] OL 2014 L 173, p. 149; [13] OL 2014 L 173, p.
149; [13] OL 2014 L 173, p. 190; [14] Suderinti įstatymų projektai aiškiai apibrėžtų kredito unijų veiklos misiją, sustiprintų kooperaciją ir integraciją tarp kredito unijų, sukurtų efektyvią mokumo užtikrinimo sistemą, kuri leistų išvengti mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo kredito unijoms susiduriant su problemomis, užtikrintų sektoriaus savireguliaciją ir sudarytų prielaidas sustiprinti kredito unijų kapitalą bei valdymą. [15] „Kredito unijų sektoriaus stiprinimas“, prieiga per internetą: < http://lb.lt/kredito_uniju_sektoriaus_stiprinimas >. [16] Prieiga per internetą: < http://lb.lt/atsakymai >. [17] Prieiga per internetą: < http://lb.lt/apibendrinimas >. [18] Prieiga per internetą: < http://lb.lt/kredito_uniju_sistemos_reformos_detales >. [19] Darbo grupę sudarė kredito unijų, kredito unijų asocijuotų struktūrų, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai. [20] Visi finansų rinkos dalyvio valdybos, stebėtojų tarybos, komiteto arba kito struktūrinio padalinio nariai kartu turi turėti pakankamai su konkretaus finansų rinkos dalyvio veikla susijusios kvalifikacijos ir patirties. [21] Visiems vadovams, išskyrus stebėtojų tarybos pirmininką ir bent vieną narį, darbo patirties reikalavimai sumažinti 1 metais lyginant su šiuo metu galiojančiais reikalavimais. Be to, Nederinto KUĮ projekto 27 str.
numatyta, kad kredito unijos vadovu išimtinais atvejais gali būti renkamas ir asmuo, neatitinkantis Nederintame KUĮ projekte nustatytų reikalavimų, tačiau nenumatyta, kad toks asmuo turi išlaikyti Lietuvos banko prižiūrimo finansų rinkos dalyvio vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, patvirtinantį konkrečiai pareigybei eiti reikalingas žinias. [22] Nebūtų įtvirtintas solidarios atsakomybės principas, kuris sukurtų ekonomines paskatas kredito unijoms prižiūrėti vienai kitą. [23] VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturi sprendimų priėmimo teisės dėl juridinių asmenų veiklos tęstinumo. [24] Vienai kredito unijai susiduriant su sunkumais likusios kelios kredito unijos (pvz., dvi) negalėtų reikšmingai prisidėti prie problemų turinčios kredito unijos gelbėjimo (arba tai galėtų reikšmingai pabloginti gelbėjančiųjų kredito unijų finansinę būklę).
komitetas
DĖL
Nr. XIIP-4105
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras,
pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Saulius Bucevičius, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Mačerauskienė, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, Lietuvos banko atstovas Gediminas Šimkus,Asociacijos Lietuvos kredito unijos atstovai: Ramūnas Stonkus, Egidijus Žaltauskas, Vaidevutis Ipolitas Geralavičius, Lietuvos centrinės kredito unijos atstovai:
Fortunatas Dirginčius, Jurgita Liutvinskienė, Vytautas Barsteiga, Audrius Virbalas, Kredito unijų asociacijos Lietuvos kreditas atstovai: Valdemaras Karpovičius, Kęstutis Olšauskas, Gintautas Piragius, ŽŪK Agrolit direktorius Vilius Jundulas, Kredito unijos Mano unija atstovas Pijus Ralys, LTL kredito unijos atstovas Gintautas Preidys Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos
„Kooperacijos kelias“ pirmininkė Jūratė Dovydienienė, Žemės ūkio ministerijos
Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrėjus Stančikas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-182 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
technikos reikalavimų požiūriu, reikėtų patikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo Centrinės kredito unijos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 14 dalies žymėjimą numeriu. Po skaičiaus, žyminčio dalies numerį, turėtų būti dedamas taškas, o ne skliaustelis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 2 straipsnyje pateikiamos įstatymo sąvokos turi būti išdėstytos abėcėline tvarka. . Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
dalyje apibrėžiant sąvoką Centrinės kredito unijos finansinė grupė, siūloma nustatyti, jog tai „centrinė kredito unija ir jai priklausančios kredito unijos“. Manytina, jog šiuo atveju pasirinktas netinkamas terminas
„priklausančios“, kadangi kredito unijos nepriklauso centrinei kredito
unijai, o yra jos narėmis. Siūlytina koreguoti normą Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18512
„CKU“. Šio trumpinio atsisakytina, arba jis aptartinas ir naudotinas visame
įstatymo tekste. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18524 4.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio
,,nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo“ (pabraukta mūsų). Projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,atliekant kredito unijų centrinės kredito unijos narių stebėseną ir tikrinimą nustačiusi pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų, arba imtis kitų šiame įstatyme, centrinės kredito unijos įstatuose ir centrinės kredito unijos su kredito unijomis sudarytose sutartyse nustatytų veiksmų“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad analogiškas teises kredito unijų atžvilgiu Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-4106) pateiktuose Kredito unijų įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje siūloma suteikti ir priežiūros institucijai. Taigi abi institucijos turėtų teisę nustatyti kredito unijoms tam tikrus papildomus reikalavimus, o, nustačiusios pažeidimus ar trūkumus, duoti kredito unijoms privalomuosius nurodymus per nustatytus terminus juos pašalinti. Pažymėtina, kad galimos situacijos, kai dėl tų pačių kredito unijų veiklos trūkumų centrinė kredito unija ir priežiūros institucija joms pateiktų skirtingus nurodymus bei nustatytų skirtingus papildomus reikalavimus.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurios institucijos nurodymų (reikalavimų) vykdymui turėtų būti skiriamas prioritetas. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti atsisakyta funkcijų dubliavimosi. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18526
atkreiptinas dėmesys, jog aptariamos 5 straipsnio 2 dalies punktuose po dvitaškio dėstomos centrinės kredito unijos teisės. Todėl siūlomas 6 punktas sistemiškai nedera su 2 dalies esme ir turėtų būti išdėstytas kitame straipsnyje, ar kitoje straipsnio dalyje. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.6
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-1895
keičiamame įstatyme keičiamo įstatymo pavadinimo trumpinys „Įstatymas“ neįtvirtintas, projekto 9 straipsnio 5 dalyje ir visur kitur keičiamame įstatyme žodis „įstatymo“ rašytinas iš mažosios raidės. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.7
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18131
viršija 50 milijonų eurų, centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip
centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip 3 nariai tik tais atvejais, kai kredito unijų, esančių centrinės kredito unijos nariais, turtas viršija 50 milijonų eurų, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos formulavimas neatitinka teisės technikos taisyklių, kadangi nuostatoje pirmiausia nustatomas imperatyvas, kuris sekančiu sakiniu yra paneigiamas. Siūlytina tobulinti normos redakciją. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.8
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18133
dalies sąvoka ,,savarankiška kredito unijos veiklos forma“ nėra pakankamai aiški. Pažymėtina, kad visos kredito unijos yra juridiniai asmenys, kurie vykdo savarankišką veiklą. Tuo atveju, jeigu turėtas tikslas nustatyti, kad ši sąvoka apimtų kredito unijas, kurios nėra centrinės kredito unijos narėmis, tai keičiamame įstatyme reikėtų atskleisti jos turinį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje naudojama kiek kitokia sąvoka: ,,savarankiška kredito unija“. Tuo atveju, jeigu abi aukščiau minėtos sąvokos apimtų tas pačias kredito unijas, svarstytina, ar keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.9
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-181311
straipsnio 11 dalis sistemiškai nedera su 13 straipsnio turiniu ir turėtų būti perkelta į keičiamo įstatymo 15 straipsnį, kuris reguliuoja narystės centrinėje kredito unijoje pasibaigimą. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.10
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-181311 10.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio
narei, atitinkančiai savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, teisę išstoti iš centrinės kredito unijos, raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip 6 mėnesius iki numatomo išstojimo dienos. Pasiūlymo turinys diskutuotinas atsižvelgiant į siūlomą nustatyti itin trumpą įspėjimo terminą. Pastebėtina, jog kredito unijai išstojus iš centrinės kredito unijos, šiai kredito unijai turi būti grąžintas pajinis įnašas. Ir nors 15 straipsnio 6 dalyje nustatoma, jog pajinis įnašas grąžinamas, tik tuo atveju, jei nustatoma, kad šis grąžinimas nekels grėsmės centrinės kredito unijos veiklos stabilumui, tačiau manytina, jog terminas yra akivaizdžiai per trumpas, kad centrinė kredito unija deramai galėtų pasirengti jos nario išstojimui. Manytina, jog įspėjimo terminą reikėtų ilginti, galimai jį suderinant su įspėjimo terminu, lygiu 1 metams, kai centrinė kredito unija rengiasi pašalinti kredito uniją iš centrinės kredito unijos narių. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.11
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18141
narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų“. Pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka.
Be to, projektu keičiamo įstatymo
kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio centrinės kredito unijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys turi vieną balsą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai teikiami tam, kad didžiausią kapitalą sukaupusios ir sėkmingai veikiančios kredito unijos turėtų svaresnę įtaką priimant sprendimus centrinės kredito unijos visuotiniame susirinkime. Siūlomi pakeitimai kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų. Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą, neatsižvelgiant į tai, kad visi centrinės kredito unijos nariai būtų investavę į centrinės kredito unijos kapitalą vienodo dydžio sumas, tačiau jų balsų skaičius visuotiniame centrinės kredito unijos susirinkime būtų nevienodas, o priklausytų nuo kredito unijos atitinkamų rodiklių. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas teisingumo, asmenų lygiateisiškumo bei nuosavybės teisių apsaugos principai, nes tokio paties dydžio vienodos paskirties kapitalo investavimas suteiktų jį investavusiems asmenims nevienodas neturtines teises.
Antra, centrinė kredito unijos teisinė forma tiek pagal galiojančias keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, tiek pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas būtų kooperatinė bendrovė, todėl kyla abejonių ar siūlymas atitinka kooperacijos principams, kooperatyvų veiklos esmei, nes asmenys į kooperatines bendroves jungiasi lygiateisiais pagrindais jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Trečia, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybei – centrinės kredito unijos narei, turinčiai tik vieną pagrindinį pajų, visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime visada būtų suteikiama 10 procentų balsų. Pažymėtina, kad valstybės, priešingai nei kitų centrinės kredito unijos narių, balsų skaičius susirinkime nebūtų nustatomas pagal projekte siūlomus įtvirtinti rodiklius. Taigi svarstytina, ar jai nebūtų suteiktos privilegijos kitų centrinės kredito unijos narių atžvilgiu, o kiti kredito unijos nariai siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojami. Kyla abejonių ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas bei aukščiau minėtas nuosavybės teisių apsaugos principas. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad centrinės kredito unijos narių balsų skaičius visuotiniame kredito unijos narių susirinkime būtų nustatomas pagal tam tikrus rodiklius, kurie gali kisti, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvieno centrinės kredito unijos nario balsų skaičius būtų nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį susirinkimą, ar būtų nustatomas vadovaujantis kitais principais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą.
Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.12
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-181917
taryba renka centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo komisijos narius ir pirmininką. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus minėtos komisijos teisinis statusas, kompetencija, darbo tvarka, komisijos narių atsakomybė, jeigu pastarieji netinkamai vykdytų savo pareigas ir pan. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.13
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-1824
siūloma nustatyti, jog Vidaus audito, skyrimo ir atlygio komitetuose nariais turi būti ir nors vienas stebėtojų tarybos narys. Pastebėtina, jog pagal galiojančio įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, skyrimo ir atlygio komiteto nariais gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatyta kokie dar asmenys gali būti šių komitetų nariais, ar jiems keliami kokie nors reikalavimai ir kt. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.14
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18261
įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Taigi minėto fondo steigimas nėra privalomas. Atkreipiame dėmesį, kad centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo steigimas pagal siūlomas keičiamo įstatymo 25 straipsnio
narių mokumo užtikrinimo priemonių.
Todėl svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti keičiamo įstatymo tikslai, t.y. užtikrintas kredito unijų veiklos stabilumas ir patikimumas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, koks konkrečiai turėtų būti minimalus fondo dydis bei kokiems konkrečiai tikslams jo lėšos galėtų būti naudojamos. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.15
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18252
stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomos nuostatos turinys nėra aiškus. Nuostatą galima suprasti taip, jog iškėlus bankroto bylą centrinei kredito unijai, ar kuriai nors kredito unijai, centrinės kredito unijos narei, kitos kredito unijos, kurioms bankroto byla neiškelta, atsako prieš kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla kreditorius, tik ta apimti, kuria stabilizacijos fonde kaupiamos lėšos ir savo į centrinę kredito uniją įneštų pajų sumą.
Tačiau nuostatą galima suprasti ir taip, jog net ir ta kredito unija, kuriai iškelta bankroto byla, prieš kreditorius atsako tik ta apimti, kiek ji įnešė lėšų į stabilizavimo fondą ir savo pajumi įneštu į centrinę kredito uniją. Šiuo atveju, keltinas klausimas dėl bankrutuojančios kredito unijos iškėlimo virš visų kitų bankrutuojančių juridinių asmenų, kurie tokiais atvejais atsako visu savo turtu ir kartu dėl diskriminacinio šios nuostatos pobūdžio visų kitų bankrutuojančių asmenų atžvilgiu. Siūlytina nuostatą suformuluoti aiškiai, kad būtų galima įvertinti jos teisines pasekmes. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.16
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18262
įstatuose nenumatytas stabilizacijos fondo steigimas, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde. Nuostata analizuotina keletu aspektų. Prima, atkreiptinas dėmesys, jog tiek aptariamame įstatymo projekte, tiek ir kartu teikiamame įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 niekaip nereguliuojamas centrinių kredito unijų dalyvavimas Kredito unijų stabilizacijos fonde. Jos nenurodomos tarp Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių.
Pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas centrinės kredito įstaigos dalyvauja finansinių paslaugų rinkoje, pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, jos gali priimti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas ir iš „Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų.“ Be to, centrinė kredito unija taip pat turi teisę teikti šiems asmenims Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo paslaugas. Priėmus aptariamą įstatymo projektą ir minėtą įstatymo projektą Nr. XIIP-4106, galėtų susiklostyti situacija, kai centrinės kredito unijos nedalyvautų jokiuose stabilizavimo fonduose ir negalėtų pretenduoti į jų išmokas. Tokiu būdu susiklostytų situacija, kai centrinės kredito unijos nedalyvautų mokumo užtikrinimo sistemose. Manytina, jog atsižvelgiant į dėl siūlomo teisinio reguliavimo kylančias grėsmes centrinių kredito mokumui bei galimą žalą Lietuvos Respublikos finansų sistemai, centrinei kredito unijai tapus nemokia, teikiamame projekte turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl centrinių kredito unijų mokumo užtikrinimo privalomos sistemos nustatymo. Antra, aptartame kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal keičiamame įstatyme ir įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūlomą kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemą nėra aišku koks santykis sietų savanorišką centrinės kredito dalyvių stabilizacijos fondą ir Kredito unijų stabilizacijos fondą.
Vertinant abiejų įstatymų projektų nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai centrinės kredito unijos dalyvių sprendimu būtų kaupiamas savanoriškas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas, centrinės kredito unijos narės neprivalėtų dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, o jei savanoriškai dalyvautų Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, tai šis fondas būtų subsidiarus savanoriško centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo atžvilgiu. Pastaruoju atveju, nėra aišku ir nėra sureguliuota kokios teisės normos turėtų būti taikomos planuojant vieno ir kito fondo galimas išmokas ir veiksmus. Įstatymo projektuose nėra numatyta jokių šių fondų sąveikos mechanizmų, neaiškios fondų prisidėjimo prie mokumo atstatymo proporcijos bei visi kiti klausimai, susiję su fondų sąveika. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog pagal įstatymo projekto Nr. XIIP-4106 nuostatas, Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupimas yra detaliai sureguliuotas, pavyzdžiui, nustatoma: kokios lėšos gali sudaryti šį fondą, per kokį laiko tarpą turi būti sukauptos pradinės lėšos, koks turi būti minimalus fondo lėšų dydis, dalyvių periodinių ir papildomų įmokų mokėjimo tvarka, galimybė skolintis lėšų šiam fondui finansuoti, fondo naudojimo atvejai, fondo lėšų investavimo sąlygos ir kt. Tokiu būdu, įstatyme siūloma numatyti griežtą ir imperatyvų reguliavimą, apibrėžiantį fondo teisinį statusą ir jo dalyvių teises bei pareigas. Analizuojant savanoriško centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo reguliavimą pastebėtina, jog šis reguliavimas apsiriboja tuo, jog viską pavedama spręsti centrinei kredito unijai ar jos nariams.
Aptarta situacija vertintina kritiškai atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, kai savanoriškas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas yra kaupiamas, jis gali būti vienintele centrinės kredito unijos ir jos dalyvių mokumo užtikrinimo priemonė. Taigi priėmus šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą ir įstatymo projektą Nr. XIIP-4106 teikiamus įstatymo projektus susiklostys situacija, kai galios dvi įstatyminės visiškai skirtingos mokumo užtikrinimo sistemos, kurios bus taikomos niekuo nesiskiriantiems subjektams – kredito unijoms. Viena vertus, situacija vertintina atsižvelgiant į asmenų lygiateisiškumo principą ir svarstytina, ar šis principas nėra pažeidžiamas, kai vienos kredito unijos, atsižvelgiant į savarankišką jų veiklos pobūdį, yra įpareigojamos vykdyti didelės apimties įstatymines piniginio pobūdžio prievoles pagal griežtus standartus, o kitoms kredito unijoms, jei jos yra centrinės kredito unijos narės, leidžiama pačioms pasirinkti piniginio pobūdžio prievolių dydį, jų vykdymo tvarką, terminus ir būdus. Kita vertus, situacija vertintina atsižvelgiant į kredito unijų klientų ir kreditorių interesų užtikrinimo pobūdį. Kredito unijų, kurios dalyvauja Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime klientai ir kreditoriai aiškiai žinos galimybes atgauti savo lėšas patikėtas kredito unijoms, o kitų kredito unijų klientų ir kreditorių interesai gali būti užtikrinti menkavertėmis įmokomis į savanorišką centrinės kredito unijos stabilizacinį fondą. Be to, aptariamuose įstatymų projektuose kredito unijos nėra įpareigojamos informuoti kreditorių ir klientų apie jų dalyvavimą ar nedalyvavimą Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime.
Taip pat pažymėtina, jog net jei savanoriškas fondas bus kaupiamas, jo lėšos galės būti investuojamos pagal centrinės kredito unijos pasirinktus kriterijus. Taigi manytina, jog teikiamas reguliavimas šiais aspektais pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. Apibendrinant išsakytas pastabas dėl centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo pastebėtina, jog teikiamas reguliavimas yra fragmentiškas ir neišsamus. Be to, neužtikrinantis kredito unijų mokumo. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.17
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18263
tikslinį lygį pasirenka centrinė kredito unija. Atkreipiame dėmesį, kad projekto sąvoka ,,fondo tikslinis lygis“ nėra pakankamai aiški. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, minėtos projekto sąvokos nereikėtų patikslinti ar atskleisti jos turinį. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.18
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-1829
vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.19
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18303
papildomą pajų gali būti grąžinama šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tik narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus. Pajinių įnašų į centrinę kredito uniją suma sumažinamas narių nuosavas kapitalas“. Pastebėtina, jog nuostatos sakiniai nėra susiję priežastiniu ryšiu, todėl antrojo nuostatos sakinio teisinės reikšmės neįmanoma įvertinti. Siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir tai ką joje norėta sureguliuoti.
Be to, nuostata stokoja aiškumo. Pažymėtina, jog nuostatoje derėtų atskleisti apie kokius narius kalbama, galbūt naudojant žodžius „centrinės kredito unijos narių“. Be to, atskleistina, ar mažinamas visų centrinės kredito narių nuosavas kapitalas vienoda suma, ar kiekvieno centrinės kredito nario nuosavas kapitalas ir tik tokia suma, kurią jis įnešė kaip pajų. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.20
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18333
konsoliduotas rezultatas metinėje pelno ataskaitoje yra neigimas, privalo peržiūrėti strateginį veiklos planą ir numatyti priemones užtikrinančias teigiamą rezultatą per neilgesnį kaip dviejų metų laikotarpį“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais centrinė kredito unija privalėtų peržiūrėti aukščiau minėtąjį planą. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme tokius terminus nereikėtų nustatyti. Be to, nuostatoje žodis „neigimas“, keistinas žodžiu „neigiamas“. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18
į tai, jog įstatymas dėstomas nauja redakcija, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, keičiamame įstatyme atsisakytina straipsnių numeracijos su novelomis ir keičiamo įstatymo straipsnių numeriai 57¹ bei 57² keistini į 58 ir 59. Atitinkamai turėtų būti pakeista visa tolimesnė straipsnių numeracija. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 1.22
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18684 22.
Keičiamo įstatymo 68 straipsnio
unijos kreditorių reikalavimus ,,ketvirtąja eile tenkinami fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, reikalavimai dėl indėlių dalies, viršijančios draudžiamą sumą, numatytą Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 4 straipsnyje, ir fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių reikalavimai dėl indėlių, kurie būtų laikomi reikalavimus atitinkančiais indėliais, jeigu būtų laikomi centrinėje kredito unijoje“. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomu teisiniu reguliavimu projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkančių įmonių, esančių bankrutavusios centrinės kredito unijos kreditoriais, reikalavimai iš bankrutavusios centrinės kredito unijos turto būtų tenkinami aukštesne eile, nei visų kitų įmonių, taip pat esančių centrinės kredito unijos kreditoriais. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės yra išskiriamos iš kitų įmonių (kreditorių) tarpo. Diskutuotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes abejotina, ar įmonės dydis galėtų būti pagrindas didelių ir mažesnių įmonių atžvilgiu nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-1822 23.
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimas ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas (-ai) būtų atsakingas už aukščiau minėtą kredito unijų turto kokybės vertinimo atlikimą bei iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių toks vertinimas turėtų būti apmokamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis projekto 2 straipsnio 1 dalimi, projekto 2 straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad kredito unijų turto vertinimas turi būti atliktas iki įstatymo įsigaliojimo, įsigaliotų tik 2016 m. lapkričio 1 d., t.y. tą pačią dieną kaip ir visas įstatymas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atlikti vertinimą bei vertinimas būtų atliktas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei 2016 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis kitą projekto 2 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo datą. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-18 24.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, bei teikiamo įstatymo galimą poveikį Lietuvos Respublikos finansų sektoriui teigtina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti minėtų institucijų išvadas. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
teisės departamentas, 2016-04-11 Išnagrinėję 2016 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4105 (toliau – CKUĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4106 (toliau – KUĮ projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Dėl KUĮ projekto
dalimi Lietuvos Respublikoje galės veikti dviejų rūšių kredito unijos:
1) kredito unijos, kurios privalės būti centrinės kredito unijos narėmis; 2) savarankiškos kredito unijos. Sistemiškai vertinant KUĮ projekto nuostatas aišku, kad abiejų rūšių kredito unijoms taikytini iš esmės vienodi steigimo, veiklos ir valdymo reikalavimai, išskyrus papildomą reikalavimą savarankiškoms kredito unijoms, įtvirtintą KUĮ projekto 2 straipsnio 12 punkte, kuriuo apibrėžiama savarankiškos kredito unijos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, diskutuotinos KUĮ 4 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje pateikiamos nuorodos į savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, kadangi KUĮ projektas atskirai jų nedetalizuoja, o esminį skirtumą tarp kredito unijos ir savarankiškos kredito unijos įmanoma nustatyti tik pagal pastarosios sąvokos apibrėžtį. Atsižvelgdami į tai, siūlytume nevartoti nuorodos į savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus. 2.
projekto pasiūlymų visuma sudaro prielaidas manyti, kad funkciniu požiūriu kredito unijos ir jų reglamentavimo koncepcija gretinami su kitomis kredito įstaigomis ir investicinėmis įmonėmis. Pirmiausia, KUĮ projekto 52 straipsnyje siūloma įsteigti kredito unijų stabilizacijos fondą, kuriame privaloma tvarka dalyvautų savarankiškos kredito unijos ir kredito unijos, kurios nėra centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo dalyvės. Kitaip tariant, sukuriamas privačiomis lėšomis finansuojamas kredito unijų ir savarankiškų kredito unijų tarpusavio apsaugos ir pagalbos garantinis mechanizmas[¹] šių įstaigų nemokumo ar kitų finansinių sunkumų atvejams spręsti. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad šis garantinis mechanizmas, per įdiegtą vienodą požiūrį į visų kredito unijų, įskaitant centrinės kredito unijos, rizikos valdymą ir nemokumo prevenciją, iš esmės reiškia, kad kredito unijoms ir savarankiškoms kredito unijoms būtų taikomi centrinėms kredito unijoms taikytini mokumo ir stabilumo užtikrinimo reikalavimai. Antra, pagal KUĮ projekto 52, 54, 55 straipsniuose dėstomus kredito unijų stabilizacijos fondo organizavimo ir veiklos principus, šis garantinis mechanizmas grindžiamas solidaria atsakomybe, o centrinė kredito unija negarantuoja už savarankiškas kredito unijas. Pažymėtina ir tai, kad stabilizacijos fondą, siūloma steigti valstybinės įmonės, skirtos kredito įstaigų veiklos rizikos draudimui užtikrinti, pagrindu. Taip pat nustatoma, kad valstybinė įmonė tvarkys kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą ir dalyvaus jos valdyme. Trečia, kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje, remiantis KUĮ projekto 55 straipsniu, be kita ko, dalyvaus valstybė (Finansų ministerija) bei priežiūros institucija (Lietuvos bankas). Taigi taikomi panašūs fondo organizavimo ir valdymo principai, kurie būdingi kitų kredito įstaigų atžvilgiu taikomam indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo mechanizmui.
Ketvirta, kredito unijoms ir savarankiškoms kredito unijoms keliami aukšti prudenciniai reikalavimai, kurie pagal savo požymius taikytini kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms. Be to, atitiktį šiems reikalavimams vertins bei savarankiškų kredito unijų atžvilgiu tiesioginę finansinės veiklos priežiūrą vykdys finansų rinkos priežiūros įstaiga Lietuvos bankas. Penkta, KUĮ projekto 5 straipsnio 5 dalimi išplečiamas finansinių paslaugų, kurias kredito unijos ir savarankiškos kredito unijos galės teikti visiems asmenims, sąrašas. Taigi, nurodytų požymių visuma sudaro prielaidas diskutuoti apie tai, ar KUĮ projekto nuostatomis siūloma kredito unijų ir savarankiškų kredito unijų reglamentavimo koncepcija nesudaro prielaidų kvalifikuoti kredito unijas ir savarankiškas kredito unijas, pagal funkcinį požymį, kaip kredito įstaigas. Tokiu atveju, būtų privalu užtikrinti, kad kredito unijos ir savarankiškos kredito unijos atitiktų 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio
Direktyva 2006/48/EB)[²] reikalavimus. Primintina, kad Europos centrinis bankas, teikdamas patariamąsias nuomones[³] dėl kredito unijų reglamentavimo valstybėse narėse, yra ne kartą pažymėjęs, kad anksčiau paminėti, būtent kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms būdingi ir taikytini, požymiai (funkciniai požymiai) gali lemti tai, kad kredito unijos pateks į kredito įstaigų sąvoką, kaip ji suprantama pagal direktyvą 2006/48/EB[⁴].
Pagal Europos centrinio banko išaiškinimus tokiais atvejais Direktyva 2006/48/EB turėtų būti taikoma taip pat kredito unijų atžvilgiu, nepaisant to, kad pagal šios direktyvos 2 straipsnį yra numatytos šios direktyvos taikymo išimtys[⁵]. Remdamiesi nurodytais argumentais, siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 4 dalimi, dėl KUĮ projekto prašyti Lietuvos banko nuomonės. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad vadovaujantis SESV 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi dėl visų projektų, kuriuose siūlomas nacionalinės teisės reguliavimas, galintis turėti įtakos Eurosistemos veikimui, valstybinės institucijos (nagrinėjamu atveju KUĮ projekto rengėjai) turėtų kreiptis į Europos centrinį banką[⁶]. Remiantis šia konsultavimo procedūra, Europos centrinis bankas įvertintų siūlomą kredito unijų reglamentavimo koncepciją ir pateiktų nuomonę. Atsižvelgdami į tai, kad kredito unijų reglamentavimas atskirose valstybėse narėse potencialiai gali turėti įtakos visos Eurosistemos stabilumui, siūlytume prašyti Europos centrinio banko nuomonės. 3. Pagal KUĮ 55 straipsnio 1 dalį į kredito unijų stabilizacijos fondo valdybą gali būti deleguojami priežiūros įstaigos atstovai. Europos centrinis bankas, vertindamas priežiūros įstaigos dalyvavimą kredito unijų stabilizacijos fondo veikoje, yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais svarbu užtikrinti priežiūros įstaigos veiklos nepriklausomumą bei užtikrinti, kad priežiūros įstaiga turėtų pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius naujoms funkcijoms atlikti[⁷].
Šiame kontekste, siūlytume KUĮ projektą papildyti nuoroda į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 3 straipsnį, pažymint, kad priežiūros įstaigos atstovų dalyvavimas kredito unijų stabilizacijos fondo veikloje negali turėti įtakos priežiūros įstaigos nepriklausomumui. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 4 dalimi, siūlytume konsultuotis su Lietuvos banku, siekiant išsiaiškinti, ar kredito unijos stabilizacijos fondo priežiūros funkcija nepareikalautų papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, būtinų priežiūros įstaigos nepriklausomumui užtikrinti. 4. Diskutuotina KUĮ projekto 53 straipsnyje numatyta įmokų į kredito unijų stabilizacijos fondą tvarka, pagal kurią įmokų dydžiai nustatomi atsižvelgiant į kredito unijos ar savarankiškos kredito unijos kapitalo dydį. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijų stabilizacijos fondo veikimo principas grindžiamas kredito unijų solidarumu, o aiškinamajame rašte yra identifikuota aplinkybė, jog tam tikros kredito unijos savo veikloje vadovaujasi agresyviais ir rizikingais investavimo būdais, svarstytina, ar įmokos į kredito unijų stabilizacijos fondą (pavyzdžiui ex post įmokos) neturėtų, inter alia, priklausyti nuo kredito unijos ar savarankiškos kredito unijos veiklos (investavimo) rizikingumo. 5. Remiantis KUĮ projekto 57 straipsniu kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti naudojamos paskolų, negrąžintinų įmokų į kredito unijos kapitalą, garantijų formomis.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekianti lygiateisiškumo, taip siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, įstatyme neturėtų būti nustatyti bent pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turėtų būti skiriamos fondo lėšos (pavyzdžiui, kokiais atvejais ir kokiais būdais turėtų būti suteikiama finansinė parama). 6. KUĮ projekto 57 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad kredito unijos stabilizacijos fondo lėšos gali būti panaudojamos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos ar savarankiškos kredito unijos kreditoriais prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus į valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondą. Tačiau tokiu atveju siūloma nustatyti, kad kredito unijų stabilizacijos fondas įgyja pirmumo teisę atgauti bankrutavusios kredito unijos kreditoriams išmokėtas lėšas iš „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondo. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų įstatyme įdiegta indėlių garantijų sistema pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų[⁸] (toliau ‑ Direktyva 2014/49/ES) nustatytus principus ir taisykles. Pagal indėlių garantijų sistemą reikalavimo teisė neatsiranda į visus finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, siūlomas mechanizmas, pagal kurį visus kredito unijos ar savarankiškos kredito unijos patenkintus kreditorinius reikalavimus galima nukreipti į „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondą yra nesuderinamas su indelių garantijų sistemos tikslais ir taikymo apimtimi. Kartu pažymime, kad nėra aišku, kodėl KUĮ projektu siūloma suteikti pirmumo teisę į lėšas iš „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondo būtent kredito unijų stabilizacijos fondui, išskiriant jį iš kitų „Indėlių ir investicijų draudimas“ fonde dalyvaujančių kredito įstaigų. 7.
perteklinė, kadangi analogiška taisyklė yra išdėstyta šio straipsnio 2 dalyje. 8. Kadangi Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatomis yra iš dalies įgyvendinama Direktyva 2014/49/ES, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu teisės akto projekto iniciatoriai turi parengti ir prie projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Pažymime, kad šioje išvadoje pateiktas KUĮ projekto atitikties Direktyvos 2014/49/ES nuostatoms įvertinimas atliktas be atitikties lentelės, todėl jis gali būti neišsamus. Dėl CKUĮ projekto
siūloma nustatyti, jog tais atvejais, kai centrinė kredito unija neįsteigia stabilizacijos fondo, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fonde, kuris įsteigiamas remiantis KUĮ projekto nuostatomis. Ši nuostata diskutuotina keletu aspektų. Pirma, nėra aišku koks vaidmuo atitenka centrinei kredito įstaigai, kuri viena vertus prižiūri centrinės kredito unijos dalyvių kredito unijų mokumą ir stabilumą, kita vertus neįsteigia garantinio mechanizmo, grindžiamo solidaria atsakomybe, kuris užtikrintų centrinės kredito unijos dalyvių kredito unijų mokumą tais atvejais, kuomet centrinės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonės nepasitiesintų. Be to, diskutuotina ir tai, ar tokiu atveju kredito unijoms būtų naudinga dalyvauti centrinėje kredito unijoje ir koks būtų tokios partnerystės tikslas. Antra, pagal KUĮ projekto 52 straipsnio 2 dalies 3 punktą kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios dalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime, gali savanoriškai dalyvauti taip pat kredito unijų stabilizacijos fonde.
Sistemiškai vertinant KUĮ projekto ir CKUĮ projekto nuostatas nėra aiški šių fondų sąveika ir jų veikimo principai (eiliškumas, apimtis), jei keliose stabilizacijos fonduose dalyvaujanti kredito unija susidurtų su mokumo ar kitais finansiniais sunkumais. 10. Remiantis CKUĮ projekto 5 straipsniu centrinė kredito unija įgyja papildomų funkcijų, teisių ir pareigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemiškai analizuojant pastarąją CKUĮ projekto nuostatą kartu su KUĮ projekto nuostatomis matyti, kad centrinė kredito unija savo dalyvių kredito unijų atžvilgiu turės panašias priežiūros funkcijas, kurias pagal KUĮ projekto nuostatas savarankiškų kredito unijų atžvilgiu turės priežiūros įstaiga Lietuvos bankas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 4 dalimi, dėl CKUĮ projekto prašyti Lietuvos banko nuomonės. Vadovaudamiesi SESV 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, taip pat atsižvelgdami į tai, kad nagrinėjamais projektais siūloma nauja centrinių kredito unijų ir kredito unijų, taip pat jų sąveikos ir finansinio stabilumo užtikrinimo reguliavimo koncepcija, manome, kad CKUĮ projektas turėtų būti pateiktas Europos centriniam bankui įvertinti. Kadangi Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo nuostatomis iš dalies yra įgyvendinamos 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės[⁹], su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB[¹⁰], 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB[¹¹],
dėl indėlių garantijų sistemų[¹²], 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos
2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012[¹³], vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu teisės akto projekto iniciatoriai turi parengti ir prie projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Pažymime, kad šioje išvadoje pateiktas CKUĮ projekto atitikties nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms įvertinimas atliktas be atitikties lentelių, todėl jis gali būti neišsamus. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacija Lietuvos kredito unijos (2016-04-07 raštas Nr. 2016/04/07S-1) Toliau pateikiame esminių Nesuderinto CKUĮ projekto, reg. Nr. XIIP-4105 nuostatų vertinimą:
projektų Vertinimas
sudaryti ir trys kredito unijos, jei šių kredito unijų turtas viršija 50 mln.
Eurų (Nesuderintas CKUĮ projektas 13 str. 1 dalis). Tai gali dar labiau padidinti kredito unijų sektoriaus fragmentaciją, nepasiekiant kredito unijų sektoriaus reformos tikslų. Įgyvendinus šią nuostatą, galėtų veikti net keliolika Centrinių kredito unijų, todėl kredito unijų sektoriaus fragmentacija tik dar padidėtų. Sėkmingai centrinės kredito unijos veiklai būtina, kad pastaroji būti pakankamai didelė ir vienytų užtektinai narių. 2. Panaikinamas solidarios atsakomybės principas: siūloma, kad Centrinės kredito unijos narės atsakytų už kitas centrinės kredito unijos nares tik lėšomis, kuriuos buvo įmokėtos į Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (Nesuderinto CKUĮ projekto 26 str.) Nesuderinti įstatymų projektai nesukuria efektyviai veikiančios mokumo užtikrinimo sistemos, nes atsisakoma solidarios kredito unijų atsakomybės principo. Solidari atsakomybė kredito unijoms kuria paskatas būti pačioms suinteresuotoms efektyvia mokumo užtikrinimo sistema bei skatina kokybišką savireguliaciją. 3. Centrinės kredito unijos nemokumo atvejai perkeliami į įstatymą (Nesuderinto CKUĮ projekto 65 str.). Nuostatai pritariame. Ši nuostata, rengiant Seime patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-3771, galėtų būti nustatyta tvarka perkelta į įstatymo projektą Nr. 3711(2) Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus komentarus, Asociacija Lietuvos kredito unijos mano, jog tokių Nesuderintų įstatymo projektų priėmimas prieštarauja Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai ir iškreiptų tiek pamatinius kredito unijų, tiek kooperatinės sistemos principus.
Pritarus alternatyviems įstatymų projektams ir juos priėmus, jų nuostatos prieštarautų ne tik Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai, bet neatitiktų ir Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose kredito įstaigų veiklą, įtvirtintiems pagrindiniams šių įstaigų pertvarkos principams, pavyzdžiui Reglamento (ES) 2013/575 113 straipsnio 7 dalies rekomendacijoms dėl nacionalinių kryžminių garantijų sistemų bei Direktyvos 2013/36/ES principinėms nuostatoms ir kitiems ES teisės aktams, reglamentuojantiems investicinių bendrovių veiklą. Pritarti
(2016-06-06 raštas Nr. 160606-02) Asociacijos prašymas: Prašome papildyti Kredito unijų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3772, Centrinės kredito unijos pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3771,Bankų įstatymo 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4469 Asociacijos Lietuvos kreditas pasiūlymais. Asociacija taip pat pažymi, jog pritaria Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4106 (Alternatyviam projektui). Nepritarti Komitetas nusprendė alternatyvius įstatymo projektus Nr. XIIP- 4105 ir XIIP- 4106 atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2016-06-01 nutarimas Nr. 549)
įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4106 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIP-4106) ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4105 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4105; kartu – alternatyvūs įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
problemomis, dėl kurių 2013–2014 metais Lietuvoje bankrutavo 5 kredito unijos, o 2015 metais net 23 kredito unijos dirbo nuostolingai. Esminės tai lėmusios priežastys: kredito unijų kapitalas nėra tvarus ir tinkamas susikaupusiems nuostoliams veiksmingai padengti; neužtikrinta tinkama turto kokybė, rizikos valdymas, efektyvus vadovavimas, solidarumo ir bendruomeniškumo – pamatinių kooperacijos principų – įgyvendinimas. Be to, kredito unijų sektorius yra fragmentiškas, veikia keliais sisteminiais lygiais – dalis kredito unijų šiuo metu visiškai nedalyvauja jokioje papildomą stabilumą užtikrinančioje sistemoje, kita dalis – yra įsteigusios Lietuvos centrinę kredito uniją ir dalyvauja jos sudarytame stabilizacijos fonde, tačiau ir šią sistemą, kaip parodė praktika, reikia sustiprinti, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu priimtus sprendimus finansinio stabilumo užtikrinimo srityje. Pastebėtina, kad po pastarosios finansų krizės, kurios metu ES valstybių narių finansų sektorius patyrė nemažai nuostolių ir bankrotų, o ES valstybės narės susidariusioms situacijoms spręsti skyrė dideles sumas mokesčių mokėtojų lėšų, ES finansų sektoriuje ne tik sugriežtinti rizikos ribojimo (kapitalo pakankamumo) reikalavimai, bet ir imtasi priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ateityje finansų sektoriaus problemoms spręsti mokesčių mokėtojų lėšų nebūtų naudojama, o visos problemos būtų sprendžiamos iš vidinių finansų sektoriaus išteklių. Šioje srityje paminėtinos tokios ES teisinės iniciatyvos, kaip vienas iš bankų sąjungos ramsčių – Bendras bankų ir kitų įstaigų pertvarkymo mechanizmas (nustatytas 2014 m. liepos 15 d.
Tarybos ir Europos Parlamento reglamentu (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 225, p. 1) ir jo veikimo pagrindą sudaranti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190) (toliau – Direktyva 2014/59/ES), nustatanti naują ES veikiančių bankų ir didelių investicinių įmonių pertvarkymo režimą. Esminiai naujojo režimo elementai yra su problemomis susidūrusių įstaigų nuostolių padengimas įstaigų dalyvių ir kreditorių lėšomis (jų turimų finansinių priemonių nurašymas ar konvertavimas) ir tolesnių pertvarkymo priemonių finansavimas paties sektoriaus lėšomis (iš Pertvarkymo fondo, kaupiamo iš įstaigų įmokų), nenaudojant mokesčių mokėtojų lėšų. Bankų sąjungą reglamentuojantys ES teisės aktai Lietuvoje veikiančių kredito unijų veiklai netaikytini, todėl tikslinga Lietuvoje įdiegti kredito unijų sektoriaus stabilumą užtikrinančias priemones, atitinkančias ES įtvirtintus principus, pagal kuriuos visuomenė turėtų būtų apsaugota nuo išlaidų, susijusių su atskirų kredito unijų bankrotų padariniais, prisiėmimo. Sprendžiant kredito unijų sektoriaus problemas, jau imtasi atitinkamų iniciatyvų. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr.
SV-S-634 „Dėl darbo grupės Tvarios kreditų unijų veiklos koncepcijos projektui parengti sudarymo“ sudaryta Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos (toliau – Koncepcija) projektui parengti darbo grupė, į kurią buvo pakviesti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kredito unijų asociacijų atstovai. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. kovo 18 d. posėdžio sprendimu Nr. 109-S-1 „Dėl Tvarios kreditų unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“ pritarė Koncepcijai, numatančiai kredito unijų sektoriaus sisteminę reformą, kurios pagrindiniai uždaviniai – kredito unijų mokumo užtikrinimas visų kredito unijų dalyvavimu kryžminių garantijų sistemoje, kredito unijų kapitalo tvarumo užtikrinimas, kooperacijos ir integracijos, taip pat savireguliacijos ir valdymo stiprinimas. Įstatymo projektas Nr. XIIP-3772 ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-3771 atitinka Koncepciją.
Alternatyvūs įstatymų projektai neatitinka Koncepcijos ir joje nustatytų uždavinių: kredito unijų veiklos misija ne tik aiškiai neapibrėžiama, bet ir kuriamos prielaidos kredito unijoms toliau tolti nuo veiklos misijos ir panašėti su bankais ir investiciniais fondais (pavyzdžiui, didinamas finansinių paslaugų skaičius, plečiamas finansinių paslaugų teikimas ne nariams, įtvirtinama kredito unijos galimybė iki 70 procentų turto investuoti į skolos vertybinius popierius ir panašiai); kredito unijų integracija ir kredito unijų kooperacija ne tik nesustiprinama, bet sektoriaus susiskaidymas dar labiau didinamas (pavyzdžiui, siūloma nustatyti ir taikyti skirtingus reikalavimus tame pačiame sektoriuje veikiantiems subjektams – kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms ir vadinamosioms savarankiškoms kredito unijoms, taip pat siūlomos skirtingos kredito unijų dalyvavimo stabilumo užtikrinimo sistemose sąlygos); kredito unijų sektoriaus stabilumo užtikrinimo priemonės nesustiprinamos, bet susilpninamos (pavyzdžiui, centrinės kredito unijos stabilizavimo fondo valdymui ir panaudojimui trūksta apibrėžtumo ir panaudojimo užtikrintumo, nesiūloma sukurti veiksmingos kryžminių garantijų sistemos, kuri užtikrina kredito unijų savireguliaciją); didinamos paskatos kredito unijoms prisiimti dar daugiau rizikos (pavyzdžiui, numatoma, kad investicijos į įmonių skolos vertybinius popierius galėtų sudaryti net iki 30 procentų skolos vertybinių popierių portfelio, numatoma galimybė kredito unijoms steigti juridinius asmenis ir panašiai). Atsižvelgiant į tai, alternatyviais įstatymų projektais nebūtų pasiektas Koncepcijos tikslas – užtikrinti kredito unijų sektoriaus veiklos tvarumą, kad kredito unijos veiktų saugiai, patikimai ir veiksmingai tenkintų visuomenės poreikius, o jeigu veikla būtų nesėkminga, mokesčių mokėtojų lėšos nebūtų naudojamos nesėkmės pasekmių sukeltoms problemoms spręsti. 2.2.
viena patikima mokumo užtikrinimo sistema, kuri mažintų kredito unijų nemokumo riziką ir neigiamą jos poveikį visuomenei. Alternatyviuose įstatymų projektuose yra siūloma dvejopa kredito unijų stabilumą užtikrinančių fondų sistema. Vieną sistemą sudarytų valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamas Kredito unijų stabilizacijos fondas, kuriame privalomai dalyvautų centrinėms kredito unijoms nepriklausančios kredito unijos, taip pat centrinių kredito unijų narės kredito unijos, kurios neturėtų įsteigto savo stabilizacijos fondo, ir galėtų savanoriškai dalyvauti centrinių kredito unijų narės kredito unijos, kurios turi įsteigusios savo stabilizacijos fondą (toliau – Kredito unijų stabilizacijos fondas). Kitą sistemą sudarytų centrinių kredito unijų narių kredito unijų pasirinkimu sudaromas stabilizacijos fondas (toliau – centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas). Atkreiptinas dėmesys, kad šie fondai tiek kartu, tiek atskirai nepakankami užtikrinti veiksmingą kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemą. Kredito unijų dalyvavimas pasirinktinai Kredito unijų stabilizacijos fonde arba centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde nesukuria vientisos sistemos. 2.3. Dalyvavimas Kredito unijų stabilizacijos fonde neapsaugotų kredito unijų nuo nemokumo ir visų su tuo susijusių neigiamų padarinių, kadangi:
panaudojimo principai neužtikrintų šio fondo pajėgumo ir galimybių išspręsti kredito unijų problemas: viena vertus, periodinėmis (ex ante) įmokomis fonde numatoma sukaupti palyginti mažą sumą (1 procentą kredito unijos turimų indėlių sumos), o papildomų (ex post) įmokų dydis būtų ribojamas, kita vertus, gelbėti kredito uniją Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšomis nebūtų privaloma.
Atkreiptinas dėmesys, kad nereglamentuojamos situacijos, kai kredito unijai susiduriant su problemomis, kurios negali būti išspręstos dėl Kredito unijų stabilizacijos fondo nepakankamumo ar dėl to, kad Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba šių problemų nesprendžia; 2.3.2. nėra ekonominių paskatų kredito unijoms, dalyvaujančioms Kredito unijų stabilizacijos fonde, siekti savo ir kitų kredito unijų veiklos efektyvumo, imtis priemonių, kad būtų išvengta nemokumo susidarymo situacijų. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybai, kuri būtų sudaroma iš pačių kredito unijų, tai yra iš dalyvaujančių kredito unijų atstovų ir galbūt iš kitų institucijų atstovų, jei šios institucijos nuspręstų deleguoti savo atstovus, Įstatymo projektu Nr. XIIP-4106 suteikiami įgaliojimai nepakankami. Nors Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba turėtų teisę sunkumų patiriančioms ir kitoms kredito unijoms teikti tam tikrų rekomendacijų, susijusių su prevencija, kredito įstaigos pertvarkymu ar kitais veiksmais, tačiau nevykdytų realios kredito unijų priežiūros ir kontrolės, todėl neturėtų galimybės laiku ir veiksmingai reaguoti į kredito unijų padėtį, užkirsti kelią kredito unijų sektoriaus problemoms ir laiku taikyti atitinkamas priemones, tam panaudodama Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas. Be to, Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybai nenumatoma veiksmingų realių priemonių, užtikrinančių jos rekomendacijų įgyvendinimą. 2.4. Esant nepakankamam Kredito unijų stabilizacijos fondui, Įstatymo projekte Nr.
XIIP-4105 siūlomi papildomai kredito unijų pasirinkimu sudaromi centrinių kredito unijų stabilizacijos fondai taip pat būtų nepajėgūs prisidėti prie visuomenės apsaugojimo nuo kredito unijų bankrotų padarinių, nes:
teisinio reguliavimo priemonėmis neskatinamas visoms kredito unijoms bendras savireguliacijos mechanizmas, užtikrinantis kredito unijų savikontrolę ir nuolatinę stebėseną bei prisidedantis prie sėkmingos kredito unijų veiklos, bet ir silpninamas tas, kurį šiuo metu taiko Lietuvos centrinė kredito unija. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4105 numatoma centrinei kredito unijai suteikti galią stebėti ir tikrinti savo nares kredito unijas, nustatyti joms papildomų veiklos riziką ribojančių priemonių, užtikrinančių jų tinkamą veiklą, tačiau centrinė kredito unija imperatyviai neįpareigojama sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą savo ir savo narių kredito unijų mokumui užtikrinti. Tokių centrinių kredito unijų, kurios savo įstatuose nenumatytų stabilizacijos fondo steigimo, narės kredito unijos privalėtų dalyvauti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamame Kredito unijų stabilizacijos fonde, kuriame dalyvauti privalėtų ir centrinės kredito unijos neįsteigusios kredito unijos. Taip kredito unijoms sukuriamos nepatrauklios sąlygos jungtis į centrines kredito unijas, nes tai sugriežtintų jų kontrolę, bet nepadėtų užtikrinti mokumo; 2.4.2. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4105 siūloma leisti, kad centrinę kredito uniją sudarytų 3 kredito unijos, jeigu šių kredito unijų turtas viršija 50 mln. eurų. Pažymėtina, kad mokumą užtikrinanti sistema veikia tuo efektyviau, kuo daugiau yra dalijamasi rizika, tai yra kuo daugiau narių sistemoje dalyvauja.
Tai reiškia, kad išliktų didelė rizika, kad 3 kredito unijos nesugebės suteikti tarpusavio pagalbos vienai ar kelioms kredito unijoms, susidūrusioms su sunkumais. Be to, tokiu atveju galėtų veikti keliolika centrinių kredito unijų ir išliktų kredito unijų sektoriaus fragmentacija. 2.5. Skirtingų reikalavimų nustatymas kredito unijoms, nedalyvaujančioms centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde, ir kredito unijoms, dalyvaujančioms centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde, skatintų tolesnį sektoriaus skaidymąsi ir fragmentaciją. Įgyvendinus Įstatymo projekto Nr. XIIP-4106 nuostatas, būtų sukurta dvilypė sistema, kurioje vienodą, tai yra kredito unijos, statusą turintys subjektai galėtų veikti pagal skirtingus reguliavimo režimus skirtingomis sąlygomis. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 pateikiami 2 kredito unijų apibrėžimai – kredito unijų ir savarankiškų kredito unijų. Savarankiška kredito unija apibrėžiama kaip centrinėms kredito unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalo suma yra ne mažesnė nei 1 000 000 eurų. Vien tik mažiausio perskaičiuoto I lygio kapitalo sumos nustatymas savarankiškoms kredito unijoms nelaikytinas rodikliu, galinčiu lemti reikšmingai saugesnę ir patikimesnę šių kredito unijų veiklą nei kitų kredito unijų. Be to, centrinei kredito unijai priklausančioms kredito unijoms pačių kredito unijų sprendimu būtų galimybė taikyti ir aukštesnius rizikos ribojimo reikalavimus, taip pat būtų vykdoma jų papildoma priežiūra ir kontrolė. Skirtingas reguliavimas tame pačiame sektoriuje veikiantiems subjektams skatintų didesnę veiklos riziką prisiimančius ar mažiau atsakingą veiklą vykdančius subjektus vengti griežtesnės veiklos kontrolės, didesnės atsakomybės.
Tai reiškia, kad ne tik išliktų dabartinė fragmentuota kredito unijų sistema, tačiau jos skaidymasis ir toliau didėtų. 2.6. Siūlomas reglamentavimas sudarytų prielaidas kredito unijoms pritraukti kredito unijos veikla nesidominčių narių, taip ne tik nebūtų sprendžiama šiuo metu egzistuojanti valdymo problema, kai kredito unijų savininkai nesidomi kredito unijos veikla ir nedalyvauja visuotiniuose kredito unijos narių susirinkimuose priimant visai kredito unijai svarbius sprendimus, bet ir dar labiau silpnintų kredito unijų valdymą kooperatiniais pagrindais:
ir fiziniams, ir juridiniams asmenims būti kredito unijos asocijuotais nariais, tačiau tokių narių niekas nesietų, jiems nebūtų taikomi narystės kriterijai. Asocijuoti nariai paprastai naudojasi visomis narių teisėmis, išskyrus balsavimą visuotiniame narių susirinkime ir dalyvavimą kredito unijos valdyme. Todėl būtų tolstama nuo kooperacijos pagrindų;
sumažinimas iki 1 euro (šiuo metu yra 30 eurų) taip pat neskatintų pajus įsigijusių asmenų tapti visaverčiais kredito unijos savininkais, besidominčiais kredito unijos veikla ir jos efektyvumu. 2.7. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 numatytos kredito unijų riziką didinančios priemonės, tokios kaip galimybė kredito unijoms didelę jų turto dalį (iki 70 procentų) investuoti į vertybinius popierius, atitinkančius nustatytus kredito reitingus. Toks reguliavimas nepriimtinas, kadangi kredito unijos, pasinaudojusios tokia galimybe, iš esmės veiktų kaip investiciniai fondai, nors investavimui skirtos iš asmenų surinktos lėšos būtų draudžiamos indėlių draudimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad kolektyvinio investavimo subjektų veiklos reguliavimas yra iš principo kitoks, reguliavimu siekiama užtikrinti tinkamą investuotojų (klientų) interesų apsaugą. Indėlių draudimo taikymas investicijoms yra nepriimtinas, investicijų draudimui taikomi kiti principai. Investuojantieji į rizikingas finansų priemones turi prisiimti galimą nuostolių riziką. 2.8. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4106 būtų iškraipoma indėlių draudimo sistema, siūlymai neatitinka ES teisės aktų ir nesiderina su viso finansų sektoriaus finansinio stabilumo užtikrinimo tikslais. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 yra siūloma įtvirtinti, kad kredito unijos bankroto atveju Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti panaudojamos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos kreditoriais, prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl indėlių draudimo išmokų išmokėjimo. Tokiu atveju Kredito unijų stabilizacijos fondas būtų aukštesnėje kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje nei valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir turėtų pirmumo teisę atgauti šiems kreditoriams išmokėtas lėšas. Tokie siūlymai nepriimtini, nes:
investicijų draudimas“ prisideda prie viso finansų sektoriaus, o ne tam tikros jo dalies finansinio stabilumo užtikrinimo. Bankrutavusios kredito unijos kreditoriams indėlių draudimo išmokos mokamos iš valstybės įmonės
„Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamo Indėlių draudimo fondo,
kuris sudaromas ne vien iš kredito unijų, bet ir kitų kredito įstaigų įmokų; 2.8.2. pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p.
149) (toliau – Direktyva 2014/49/ES) reikalaujama, kad valstybių narių teritorijoje būtų įdiegtos ir oficialiai pripažintos viena ar kelios indėlių draudimo sistemos, veikiančios šioje direktyvoje nustatyta darnia tvarka ir užtikrinančios kiekvienam indėlininkui 100 000 eurų indėlių apsaugą. Kredito įstaiga negali priimti indėlių, jeigu nedalyvauja pripažintoje indėlių draudimo sistemoje. Direktyva 2014/49/ES ir ją įgyvendinantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas užtikrina, kad kiekvienas indėlininkas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos įgyja reikalavimo teisę į indėlių draudimo išmoką iš Lietuvoje veikiančios indėlių draudimo sistemos, bet ne didesnę kaip 100 000 eurų. Pažymėtina, kad alternatyviuose įstatymų projektuose nesiūloma Kredito unijų stabilizacijos fondui nustatyti reikalavimų, atitinkančių Direktyvoje 2014/49/ES indėlių garantijų sistemoms įtvirtintus reikalavimus, kurie leistų Kredito unijų stabilizacijos fondą laikyti pripažinta indėlių draudimo sistema Lietuvoje. Taigi siūlomos nuostatos iškraipytų ES reglamentuotą indėlių draudimo sistemą;
projekte Nr. XIIP-4106 siūlomas Kredito unijų stabilizacijos fondas, nebūdamas pripažinta indėlių draudimo sistema Lietuvoje, galėtų teikti tik papildomą apsaugą indėlininkams, kompensuodamas bankrutavusioje kredito įstaigoje laikytą 100 000 eurų viršijančią indėlio sumą. Tačiau neaišku, kokia kompensacija ir kokia tvarka už 100 000 eurų sumą viršijančius indėlius būtų mokama. Taigi galimi atvejai, kai būtų visiškai ar iš dalies atsiskaitoma tik su kai kuriais kreditoriais ir neužtikrinama vienoda indėlininkų apsauga;
pakeitimas neatitiktų principų, įtvirtintų Direktyvoje 2014/59/ES, kurie taikomi bankams ir kitoms įstaigoms.
Direktyva 2014/59/ES įpareigoja valstybes nares kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje užtikrinti aukštesnį apdraustųjų indėlių ir indėlių garantijų sistemų prioritetą nei kitų indėlių. 2.9. Kredito unijų stabilizacijos fondas turėtų poveikį valdžios sektoriaus finansams. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūloma pagrindinio numatomo kredito unijų stabilumo užtikrinimo mechanizmo – Kredito unijų stabilizacijos fondo valdymą ir administravimą pavesti valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, ir valdybai. Valdybą sudarytų privačių ūkio subjektų kredito unijų (Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių) atstovai, taip pat į ją galėtų būti deleguojami Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir centrinių kredito unijų atstovai. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba priimtų sprendimus dėl įmokų į Kredito unijų stabilizacijos fondą dydžio, Kredito unijų stabilizacijos fondo panaudojimo išmokoms, nustatytų Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų investavimo tvarką, o valstybės įmonė
„Indėlių ir investicijų draudimas“ administruotų Kredito unijų stabilizacijos
fondą: kauptų įmokas, tvarkytų Kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą, vykdytų valdybos nurodymus dėl išmokų išmokėjimo. Pažymėtina, kad valstybės įmonė
„Indėlių ir investicijų draudimas“ šiuo metu yra priskirta valdžios
sektoriaus subjektams. Atsižvelgiant į tai, Kredito unijų stabilizacijos fondas taip pat būtų priskirtas valdžios sektoriui, jo finansiniai srautai turėtų tiesioginę įtaką valdžios sektoriaus finansams, tai yra deficitui ir skolai.
Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
teikiami atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-03-18 išvadą Nr. XIIP-4105. Keičiamo Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti sąvokos „asocijuotas narys“ apibrėžtį. Pažymėtina, jog kartu teikiamame Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 (toliau – Kredito unijų įstatymo projektas), sąvoka asocijuotas narys apibrėžiama kitaip. Atsižvelgiant į tai, jog šiuose įstatymų projektuose siekiama reguliuoti analogiškus teisinius santykius, juose vartojamų sąvokų turinys neturėtų skirtis. Kadangi sąvokų turinys nėra tapatus, siekiant išvengti neaiškumų siūlytina sąvoką centrinės kredito unijos „asocijuotas narys“ keisti į „asocijuoto investuotojo“ sąvoką. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „3. Asocijuotas narys Asocijuotas investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus kredito uniją ir valstybę, kurio pajinis įnašas pagrindinio pajaus įsigijimo metu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo.“
straipsniai, kuriuose naudojama „asocijuoto nario“ sąvoka, keičiant šią sąvoką į „asocijuoto investuotojo“ sąvoką, t.y.:
punktą, 3 dalį ir jį išdėstyti taip: “2) kredito unijų, kurios yra centrinės kredito unijos narės, nariams ir asocijuotiems nariams investuotojams;“
išdėstyti taip: „2.
Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito unija, asocijuotas narys investuotojas ir valstybė.“
punktą ir jį išdėstyti taip:
9) pritaria asocijuoto nario investuotojo priėmimui į centrinę kredito uniją;
jį išdėstyti taip:
„3) priima sprendimus dėl narių priėmimo į
centrinę kredito uniją. Asocijuotas narys investuotojas į centrinę kredito uniją gali būti priimtas tik tada, jeigu tam pritaria centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas;“ Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.2
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19213 Argumentai: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiant sąvoką Centrinės kredito unijos finansinė grupė, siūloma nustatyti, jog tai „centrinė kredito unija ir jai priklausančios kredito unijos“. Manytina, jog šiuo atveju pasirinktas netinkamas terminas „priklausančios“, kadangi kredito unijos nepriklauso centrinei kredito unijai, o yra jos narėmis. Siūlytina koreguoti normą. Pasiūlymas. Pakeisti projekto 2 straipsnio 13 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „13. Centrinės kredito unijos finansinė grupė – centrinė kredito unija ir jai priklausančios jos narėmis esančios kredito unijos. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.3
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19512 Argumentai: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamas niekur įstatymo tekste neaptartas trumpinys „CKU“. Šio trumpinio atsisakytina. Pasiūlymas.
Pasiūlymas. Pakeisti projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti taip: „2) šio įstatymo ir centrinės kredito unijos patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka valdo stabilizacijos fondą ir užtikrina mokumo užtikrinimo sistemos veiksmingumą bei CKU centrinės kredito unijos finansinės grupės patikimą veiklą ir stabilumą;
Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.4
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19524 Argumentai: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo“. Projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,atliekant kredito unijų centrinės kredito unijos narių stebėseną ir tikrinimą nustačiusi pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų, arba imtis kitų šiame įstatyme, centrinės kredito unijos įstatuose ir centrinės kredito unijos su kredito unijomis sudarytose sutartyse nustatytų veiksmų“. Seimo teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad analogiškas teises kredito unijų atžvilgiu Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-4106) pateiktose Kredito unijų įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje siūloma suteikti ir priežiūros institucijai. Taigi abi institucijos turėtų teisę nustatyti kredito unijoms tam tikrus papildomus reikalavimus, o, nustačiusios pažeidimus ar trūkumus, duoti kredito unijoms privalomuosius nurodymus per nustatytus terminus juos pašalinti.
Pažymėtina, kad galimos situacijos, kai dėl tų pačių kredito unijų veiklos trūkumų centrinė kredito unija ir priežiūros institucija joms pateiktų skirtingus nurodymus bei nustatytų skirtingus papildomus reikalavimus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurios institucijos nurodymų (reikalavimų) vykdymui turėtų būti skiriamas prioritetas. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus, neprieštaraujančius teisės aktams ir priežiūros institucijos teisės aktams ir kredito unijoms duotiems nurodymams, dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo;“ Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.5
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19526 Argumentai: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti tam tikrą Priežiūros institucijos teisę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog aptariamos 5 straipsnio 2 dalies punktuose po dvitaškio dėstomos centrinės kredito unijos teisės. Todėl siūlomas 6 punktas sistemiškai nedera su 2 dalies esme ir turėtų būti išdėstytas kitame straipsnyje, ar kitoje straipsnio dalyje. Siūlytina tobulinti normos redakciją. Pasiūlymas: Išbraukti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktą, papildyti 5 straipsnį nauja 3 dalimi ir 5 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip: „2.
Centrinė kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka veikti kaip kredito unijų centrinės kredito unijos narių laikinasis administratorius bei likvidatorius;
2) deleguoti atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus, stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžius patariamojo balso teise;
3) gauti iš kredito unijų, kurios yra centrinės kredito unijos narės, informaciją, reikalingą centrinės kredito unijos funkcijoms atlikti;
4) nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo;
5) atliekant kredito unijų centrinės kredito unijos narių stebėseną ir tikrinimą nustačiusi pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų, arba imtis kitų šiame įstatyme, centrinės kredito unijos įstatuose ir centrinės kredito unijos su kredito unijomis sudarytose sutartyse nustatytų veiksmų. 6) Priežiūros institucija, nustačiusi, jog šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti centrinės kredito unijos reikalavimai arba nurodymai nepasieks jais siekiamų tikslų ir (arba) yra pertekliniai arba pernelyg ribojantys kredito unijų veiklą, gali nurodyti centrinės kredito unijos nariui jų nevykdyti arba pakeisti šiuos reikalavimus kitais. 3.
institucija, nustačiusi, jog šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti centrinės kredito unijos reikalavimai arba nurodymai nepasieks jais siekiamų tikslų ir (arba) yra pertekliniai arba pernelyg ribojantys kredito unijų veiklą, gali nurodyti centrinės kredito unijos nariui jų nevykdyti arba pakeisti šiuos reikalavimus kitais. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.6
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19131 Argumentai: Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai kredito unijų turtas viršija 50 milijonų eurų, centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip 3 nariai. Tuo atveju, jeigu projekto autorių tikslas yra nustatyti, kad centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip 3 nariai tik tais atvejais, kai kredito unijų, esančių centrinės kredito unijos nariais, turtas viršija 50 milijonų eurų, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos formulavimas neatitinka teisės technikos taisyklių, kadangi nuostatoje pirmiausia nustatomas imperatyvas, kuris sekančiu sakiniu yra paneigiamas. Siūlytina patobulinti normos redakciją. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Centrinėje kredito unijoje negali būti
mažiau kaip 10 narių, išskyrus šiame straipsnyje nurodytą išimtį. Tais atvejais, kai kredito unijų turtas viršija 50 milijonų eurų, centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip 3 nariai. Centrinėje kredito unijoje gali būti mažiau nei 10, bet ne mažiau kaip 3 nariai tik tais atvejais, kai kredito unijų, esančių centrinės kredito unijos nariais, turtas viršija 50 milijonų eurų“. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.7
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19133 Argumentai: Seimo teisės departamentas nurodė, jog keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies sąvoka ,,savarankiška kredito unijos veiklos forma“ nėra pakankamai aiški.
Pažymėtina, kad visos kredito unijos yra juridiniai asmenys, kurie vykdo savarankišką veiklą. Tuo atveju, jeigu turėtas tikslas nustatyti, kad ši sąvoka apimtų kredito unijas, kurios nėra centrinės kredito unijos narėmis, tai keičiamame įstatyme reikėtų atskleisti jos turinį. Kartu atkreipė dėmesį, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje naudojama kiek kitokia sąvoka: ,,savarankiška kredito unija“. Tuo atveju, jeigu abi aukščiau minėtos sąvokos apimtų tas pačias kredito unijas, svarstytina, ar keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. Siūlytina tobulinti normos redakciją. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Centrinė kredito unija privalo priimti
į savo narius savarankiškos kredito unijos veiklos formos nesirenkančią prašymą pateikusią ir priežiūros institucijos išduotą kredito unijos licenciją turinčią ir bei veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdančią kredito uniją.“ Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.8
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-191315111 Argumentai: Seimo teisės departamentas atkreipė dėmesį, jog keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalis sistemiškai nedera su 13 straipsnio turiniu ir turėtų būti perkelta į keičiamo įstatymo 15 straipsnį, kuris reguliuoja narystės centrinėje kredito unijoje pasibaigimą. Be to, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti galimybę kredito unijai centrinės kredito unijos narei, atitinkančiai savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, teisę išstoti iš centrinės kredito unijos, raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip 6 mėnesius iki numatomo išstojimo dienos.
Pasiūlymo turinys diskutuotinas atsižvelgiant į siūlomą nustatyti itin trumpą įspėjimo terminą. Pastebėtina, jog kredito unijai išstojus iš centrinės kredito unijos, šiai kredito unijai turi būti grąžintas pajinis įnašas. Ir nors 15 straipsnio 6 dalyje nustatoma, jog pajinis įnašas grąžinamas, tik tuo atveju, jei nustatoma, kad šis grąžinimas nekels grėsmės centrinės kredito unijos veiklos stabilumui, tačiau manytina, jog terminas yra akivaizdžiai per trumpas, kad centrinė kredito unija deramai galėtų pasirengti jos nario išstojimui. Manytina, jog įspėjimo terminą reikėtų ilginti, galimai jį suderinant su įspėjimo terminu, lygiu 1 metams, kai centrinė kredito unija rengiasi pašalinti kredito uniją iš centrinės kredito unijos narių. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
kredito unijos, atitinkančios savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, numatytus Kredito unijų įstatyme, turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos. Kredito unija centrinės kredito unijos narė turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos tik ne vėliau prieš 6 mėnesius iki numatomo išstojimo pranešusi apie tai raštu centrinei kredito unijai. raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip 1 metus iki numatomo išstojimo dienos.“
straipsnio 11 dalį. „11.
„11. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, atitinkančios savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, numatytus Kredito unijų įstatyme, turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka, raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip 6 mėnesius iki numatomo išstojimo dienos.“ Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.9 Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-1914 Argumentai:
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų“. Pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka. Be to, projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. Seimo teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad galiojančio centrinės kredito unijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys turi vieną balsą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai teikiami tam, kad didžiausią kapitalą sukaupusios ir sėkmingai veikiančios kredito unijos turėtų svaresnę įtaką priimant sprendimus centrinės kredito unijos visuotiniame susirinkime.
Seimo teisės departamentas atkreipė dėmesį, jog nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybei – centrinės kredito unijos narei, turinčiai tik vieną pagrindinį pajų, visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime visada būtų suteikiama 10 procentų balsų. Pažymėtina, kad valstybės, priešingai nei kitų centrinės kredito unijos narių, balsų skaičius susirinkime nebūtų nustatomas pagal projekte siūlomus įtvirtinti rodiklius. Taigi svarstytina, ar jai nebūtų suteiktos privilegijos kitų centrinės kredito unijos narių atžvilgiu, o kiti kredito unijos nariai siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojami. Kyla abejonių ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas bei aukščiau minėtas nuosavybės teisių apsaugos principas. Siūlytina nuostatas tobulinti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad centrinės kredito unijos narių balsų skaičius visuotiniame kredito unijos narių susirinkime būtų nustatomas pagal tam tikrus rodiklius, kurie gali kisti, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvieno centrinės kredito unijos nario balsų skaičius būtų nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį susirinkimą, ar būtų nustatomas vadovaujantis kitais principais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pasiūlymas. Patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Centrinės kredito unijos nario balso teisė
1.
Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 2. Jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. jos balsų dalis centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime nustatoma atsižvelgiant į valstybės įmokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį, tačiau valstybės turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 3. Jeigu centrinės kredito unijos nariu yra asocijuotas narys investuotojas, jo balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į jo sumokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį ir visą centrinės kredito unijos pajinį kapitalą, tačiau vieno asocijuoto nario investuotojo turima balsų dalis negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 4. Visų asocijuotų narių investuotojų balsų dalis negali būti didesnė nei 1/3 visų balsų. 5. Kiekvieno centrinės kredito unijos nario turimas balsų skaičius nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą. Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka, taip pat gali būti nustatyti papildomi, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, balsams apskaičiuoti naudojami rodikliai.
Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.10 Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-1925 26272 Argumentai: Seimo teisės departamentas nurodė, jog keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Taigi minėto fondo steigimas nėra privalomas. Seimo teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo steigimas pagal siūlomas keičiamo įstatymo 25 straipsnio
narių mokumo užtikrinimo priemonių. Todėl svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti keičiamo įstatymo tikslai, t.y. užtikrintas kredito unijų veiklos stabilumas ir patikimumas. Kartu atkreipė dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, koks konkrečiai turėtų būti minimalus fondo dydis bei kokiems konkrečiai tikslams jo lėšos galėtų būti naudojamos. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Siūlytina nustatyti, jog centrinės kredito unijos fondo kaupimas yra savanoriškas, tačiau nedalyvauti bendrame kredito unijų stabilizacijos fonde centrinės kredito unijos narės gali tik tuomet, kaip kaupia ne mažesnį nei įstatyme nurodytą centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą ir užtikrina ne mažesnius nei įstatyme numatytus fondo kaupimo ir valdymo reikalavimus. Atitinkamai siūloma reglamentuoti minimalų centrinės kredito unijos fondo dydį, įmokų surinkimo ir fondo lėšų naudojimo tvarką, o taip pat fondo valdymą bei stabilizacijos fondo komisijos veiklą. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2. Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma. Šis ribojimas netaikomas bankrutuojančiai centrinei kredito unijai ir jos narei bankrutuojančiai kredito unijai, kurios savo kreditoriams atsako visu savo turtu.“
2Patikslinti įstatymo projekto 26 straipsnį,
papildyti naujais 26¹, 26² straipsniais, papildyti 27 straipsnį ir juos išdėstyti taip: „26 straipsnis. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas
jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Centrinės kredito unijos savanoriškai kaupiamas stabilizacijos fondas – tai centrinės kredito unijos narių sprendimu įsteigtas, centrinės kredito unijos valdomas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti skirtas fondas, kurį sudaro centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas. 2. Stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo, jį steigia, administruoja ir jo vardu veikia centrinė kredito unija. Jei centrinė kredito unija savo įstatuose nenumato šio įstatymo reikalavimus atitinkančio stabilizacijos fondo steigimo, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka.
Stabilizacijos fondas, jei nusprendžiama jį kaupti, turi būti atskirtas nuo centrinės kredito unijos turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai. 3. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo tikslinį lygį pasirenka centrinė kredito unija. 3. 4. Tais atvejais, kai centrinės kredito unijos narių sprendimu kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas, centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas. Kredito unijos centrinės kredito unijos narės, dalyvaujančios centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo kaupime, gali savanoriškai papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 5. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į centrinių kredito unijų stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos. 4. 6. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo tvarką nustato centrinė kredito unija. 7. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui. 26¹ straipsnis. Reikalavimai centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui 1.
Centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas privalo atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas šių reikalavimų neatitinka, visos centrinės kredito unijos narės kredito unijos privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 2. Stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo, jį administruoja ir jo vardu veikia centrinė kredito unija. Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo centrinės kredito unijos turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai. 3. Stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 3 metus nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos. 4. Centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas, nei privalomos pagal šį įstatymą. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į centrinių kredito unijų stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos. 5. Periodinės įmokos mokamos centrinės kredito unijos nustatytais terminais, iki bus pasiektas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti. 6.
periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija. 7. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta per protingą terminą nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju, kai kredito unija pateikia centrinei kredito unijai prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą, arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva, įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atidėta įmoka turi būti sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. 8. Jei pagal šio straipsnio 7 dalį kredito unijai yra atidedamas papildomos įmokos sumokėjimas, privalo būti užtikrinama, jog mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar kitų asmenų pasiskolintų centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumokėtų centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos. 9. Privalo būti užtikrinta, jog centrinė kredito unija turėtų teisę nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtas įmokas be kredito unijos nurodymo nurašyti nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje. 10. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką nustato centrinė kredito unija. 11.
11Stabilizacijos fondo turtą gali sudaryti:
1) centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinės ir papildomos įmokos;
2) pajamos, gautos iš stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) atgautos iš stabilizacijos fondo paskolintos lėšos;
4) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų;
5) centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo vardu iš kredito įstaigų ar kitų asmenų pasiskolintos lėšos;
6) kitas turtas. 12. Stabilizacijos fondo sąnaudas gali sudaryti:
1) išlaidos, patirtos užtikrinant centrinės kredito unijos ar jos narių kredito unijų mokumą;
2) stabilizacijos fondo lėšų investavimo sąnaudos;
3) kitos sąnaudos. 13. Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka. 14. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui. 15. Priežiūros institucija gali numatyti kitų privalomų reikalavimų centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui arba nurodyti centrinės kredito unijos narėms papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde, kaupiamame Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 26² straipsnis. Reikalavimai stabilizacijos fondo valdymui
fondo valdymas privalo atitikti skaidrumo ir nepriklausomumo reikalavimus, bei atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui valdyti turi būti suformuojamas savarankiškas centrinės kredito unijos organas - Stabilizacijos fondo komisija, kuri spręstų stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 3. Stabilizacijos fondo komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai.
Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne daugiau kaip 4 metams. Detalią stabilizacijos fondo komisijos narių rinkimo ir atšaukimo tvarką numato centrinės kredito unijos įstatai. 4. Centrinės kredito unijos įstatai turi numatyti, jog Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims. 5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato centrinės kredito unijos įstatai ir stabilizacijos komisijos priimtas darbo reglamentas. 6. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. 7. Centrinės kredito unijos įstatai turi užtikrinti jog Stabilizacijos fondo komisija turėtų šiuos įgaliojimus:
spręsti klausimus dėl papildomų įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimo, taip pat skolinimosi mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti;
jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių taikymo ir stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo tokių priemonių finansavimui;
unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti centrinės kredito unijos administracijos vadovui;
reguliuojančiose taisyklėse ir kituose visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytus stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 10.
informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
arba pagal centrinės kredito unijos narės kredito unijos prašymą privalo spręsti klausimą dėl mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu:
objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje pažeis nustatytus veiklos riziką ribojančius reikalavimus (normatyvus), reikalavimus dėl minimalaus (mažiausio) kapitalo ar kapitalo rezervų; arba
objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje gali tapti nemoki. 2. Jeigu centrinė kredito unija nusprendžia netaikyti centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių, tai neatleidžia centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų nuo atsakomybės likviduojamos centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos kreditoriams pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatas. 3. Vadovaudamasi šio įstatymo normomis centrinė kredito unija nustato detalias mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. 4. Centrinė kredito unija parengia ir patvirtina detalią mokumo užtikrinimo priemonių finansavimo iš centrinės kredito unijos stabilizavimo fondo tvarką ir detalias iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles.
Šios taisyklės turi apimti:
1) Pareigą centrinei kredito unijai spręsti klausimą dėl iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės;
2) Konkrečias priemones, kuriomis bus skiriamos lėšos centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms iš stabilizacijos fondo finansuoti (pavyzdžiui, numatant, jog lėšos gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą ir pan.) bei šių priemonių taikymo sąlygas;
3) Kredito unijos, kuriai skiriamos stabilizacijos fondo lėšos, įsipareigojimus, susijusius su lėšų iš stabilizacijos fondo naudojimu ir centrinės kredito unijos pareigas, susijusias su šių lėšų naudojimo priežiūra. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.11 Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-1930 5, 7 Argumentai:
Seimo teisės departamentas nurodė, jog keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pajinė įmoka, sumokėta už pagrindinį ir papildomą pajų gali būti grąžinama šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tik narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus. Pajinių įnašų į centrinę kredito uniją suma sumažinamas narių nuosavas kapitalas“. Pastebėtina, jog nuostatos sakiniai nėra susiję priežastiniu ryšiu, todėl antrojo nuostatos sakinio teisinės reikšmės neįmanoma įvertinti. Siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir tai ką joje norėta sureguliuoti.
Pažymėtina, jog nuostatoje derėtų atskleisti apie kokius narius kalbama, galbūt naudojant žodžius „centrinės kredito unijos narių“. Be to, atskleistina, ar mažinamas visų centrinės kredito narių nuosavas kapitalas vienoda suma, ar kiekvieno centrinės kredito nario nuosavas kapitalas ir tik tokia suma, kurią jis įnešė kaip pajų. Pasiūlymas. 1. Patikslinti keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pajinė įmoka, sumokėta už pagrindinį ir
papildomą pajų gali būti grąžinama šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tik narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus. Pajinių įnašų į centrinę kredito uniją suma sumažinamas narių nuosavas kapitalas. „
dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Kiekvieno centrinės kredito nario nuosavas kapitalas sumažinamas jo pajinių įnašų į centrinę kredito uniją suma.“ Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.12
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-19333 Argumentai: Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,centrinė kredito unija, kurios konsoliduotas rezultatas metinėje pelno ataskaitoje yra neigimas, privalo peržiūrėti strateginį veiklos planą ir numatyti priemones užtikrinančias teigiamą rezultatą per neilgesnį kaip dviejų metų laikotarpį“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais centrinė kredito unija privalėtų peržiūrėti aukščiau minėtąjį planą. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme tokius terminus nereikėtų nustatyti. Be to, nuostatoje žodis „neigimas“, keistinas žodžiu „neigiamas“. Pasiūlymas. 1. Patikslinti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Centrinė kredito unija, kurios konsoliduotas rezultatas metinėje pelno ataskaitoje yra neigimas neigiamas, privalo per 3 mėnesius nuo ataskaitos patvirtinimo dienos peržiūrėti strateginį veiklos planą ir numatyti priemones užtikrinančias teigiamą rezultatą per neilgesnį kaip dviejų metų laikotarpį.“ Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-1922 Argumentai: Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimas ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas (-ai) būtų atsakingas už aukščiau minėtą kredito unijų turto kokybės vertinimo atlikimą bei iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių toks vertinimas turėtų būti apmokamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, vadovaujantis projekto 2 straipsnio 1 dalimi, projekto 2 straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad kredito unijų turto vertinimas turi būti atliktas iki įstatymo įsigaliojimo, įsigaliotų tik 2016 m. lapkričio 1 d., t.y. tą pačią dieną kaip ir visas įstatymas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atlikti vertinimą bei vertinimas būtų atliktas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei 2016 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis kitą projekto 2 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo datą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Šio straipsnio 2 dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas Lietuvos bankas savo lėšomis atlieka išsamų, nepriklausomą ir standartizuotą Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimas vertinimą ir Lietuvos centrinės kredito unijos (toliau - LCKU) bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė konsoliduotą finansinę analizę, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-4105, atsižvelgiant į į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 549 patvirtintoje išvadoje išdėstytus argumentus. 6.2. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės
argumentus. svarstyti kitą alternatyvų įstatymo projektą Nr. XIIP-3771. 7. Balsavimo rezultatai: 7
Bucevičius. Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras [1] 2015 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto sprendimu Nr. 109-S-1 patvirtintoje Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijoje, iš esmės, taip pat numatyta panašiu principu veikianti kryžminių garantijų sistema; [2] OL 2006 L 177, p.
1; [3] Žiūrėti pavyzdžiui 2009 m. liepos 16 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2009/60; 2011 m. vasario 16 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2011/11; 2012 m. rugsėjo 4 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2012/68; 2013 m. sausio 14 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2013/5; 2013 m. rugpjūčio 19 d. Europos centrinio banko nuomonę CON/2013/63; [4] Supra note, ECB nuomonės CON/2009/60, 2.2, 2.3 punktai; [5] Remiantis Direktyvos 2006/48/EB 2 straipsniu, ši direktyva Lietuvoje netaikoma kredito unijoms; [6] Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublika ir anksčiau yra derinusi siūlomus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimus su Europos centriniu banku. [7] Supra note, ECB nuomonės CON/2012/68, 2.2-2.4 punktai; [8] OL 2014 L 173, p. 149; [9] OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157; [10] OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273; [11] OL 2013 L 176, p. 338; [12] OL 2014 L 173, p. 149; [13] OL 2014 L 173, p. 190;