Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo NR. X-1023 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas
pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo teisės aktų pažeidimus“. 2. Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Poveikio priemonės Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka taikomos už šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų ir (arba) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009) nustatytų reikalavimų, arba Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ar šio įstatymo pagrindu priimtuose teisės aktuose viešam vertybinių popierių siūlymui nustatytų sąlygų ir reikalavimų ir (arba) priežiūros institucijos duotų privalomų vykdyti nurodymų nesilaikymą:
1) paskelbimas asmens (tarp jų ir emitento), nurodant jo padarytą pažeidimą;
2) įspėjimas;
3) piniginė bauda.“
Pakeisti 52 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) asmenims, organizuojantiems ar įgyvendinantiems vertybinių popierių viešą siūlymą arba prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu prieš tai nebuvo patvirtintas ir (arba) paskelbtas prospektas arba šių vertybinių popierių viešas siūlymas ar prekyba reguliuojamoje rinkoje yra uždrausti arba, sustabdyti, arba neatitinka šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ar šių įstatymų pagrindu priimtuose teisės aktuose viešam vertybinių popierių siūlymui ir įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje nustatytų sąlygų ir reikalavimų – iki viešai siūlytų ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų vertybinių popierių bendros nominaliosios vertės dydžio;“. 3 straipsnis.
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-4083(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo NR. X-1023 51 ir 52 straipsnių IR PRIEDO pakeitimo įstatymas
pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo teisės aktų pažeidimus“. 2. Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Poveikio priemonės Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka taikomos už šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų ir (arba) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009) nustatytų reikalavimų, arba Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ar šio įstatymo pagrindu priimtuose teisės aktuose viešam vertybinių popierių siūlymui nustatytų sąlygų ir reikalavimų ir (arba) priežiūros institucijos duotų privalomų vykdyti nurodymų nesilaikymą:
1) paskelbimas asmens (tarp jų ir emitento), nurodant jo padarytą pažeidimą;
2) įspėjimas;
3) piniginė bauda.“
Pakeisti 52 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) asmenims, organizuojantiems ar įgyvendinantiems vertybinių popierių viešą siūlymą arba prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu prieš tai nebuvo patvirtintas ir (arba) paskelbtas prospektas arba šių vertybinių popierių viešas siūlymas ar prekyba reguliuojamoje rinkoje yra uždrausti arba, sustabdyti, arba neatitinka šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ar šių įstatymų pagrindu priimtuose teisės aktuose viešam vertybinių popierių siūlymui ir įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje nustatytų sąlygų ir reikalavimų – iki viešai siūlytų ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų vertybinių popierių bendros nominaliosios vertės dydžio;“. 3 straipsnis.
Pakeisti įstatymo priedo 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr.1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1)
2014/51/ES (OL 2014 L 153, p. 1).“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
AKCINIŲ BENDROVIŲ OBLIGACIJŲ SAVININKŲ INTERESŲ GYNIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo NR. VIII-1835
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Obligacijų savininkų interesų gynimo problema Lietuvoje išryškėjo pastarąjį dešimtmetį kilus ekonominei krizei, kai akcinė bendrovė „Snaigė“ ir AB „Agrowill Group“, kurių akcijos įtrauktos į AB „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, pagal iš anksto prospekte nustatytas sąlygas neišpirko obligacijų. Taip buvo pažeisti obligacijų savininkų, įskaitant ir neprofesionaliuosius investuotojus, interesai. Taigi ekonominė krizė ir šie įvykiai išryškino obligacijų savininkų teisių gynimo palaikant ryšius su akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis (toliau – bendrovės), joms nevykdant prisiimtų įsipareigojimų obligacijų savininkams, efektyvesnio ir išsamesnio šio teisinių santykių reglamentavimo poreikį. Pažymėtina, kad pastaruoju metu mažėjant bankinio finansavimo mastui ir šiam sektoriui pasižymint konservatyvumu, smulkiajam ir vidutiniam verslui vis aktualesnė tampa alternatyvių skolinimosi šaltinių paieška. Obligacijų platinimas priskirtinas vienam iš tokių šaltinių. Tad, tikintis obligacijų emisijų skaičiaus išaugimo, svarbu užtikrinti tinkamą obligacijų savininkų interesų apsaugą, ypač kai tokių obligacijų galėtų įsigyti gyventojai, t. y. neprofesionalūs investuotojai, kuriems dėl žinių ir patirties stokos būtų ypač sudėtinga patiems ginti savo teises. Pagrindiniai ir klasikiniai verslui reikalingų lėšų pritraukimo būdai yra du – nuosavų arba skolintų lėšų pritraukimas.
Taikant pirmąjį būdą, bendrovė išleidžia naują akcijų emisiją ir gauna papildomų lėšų, reikalingų bendrovės veiklai plėtoti. Tačiau tais atvejais, kai naujai išleidžiamas akcijas pasirašo ne esami akcininkai, o kiti asmenys, padidėja bendrovės akcininkų skaičius ir pasikeičia esamų akcininkų turimų balsavimo teisių dalis, o to esami akcininkai ne visuomet pageidauja. Taikant antrąjį būdą, įmonė skolinasi jai reikalingas lėšas. Lėšos paprastai pritraukiamos imant paskolas iš bankų. Pastaraisiais metais griežtėjant bankų veiklos ir skolinimo sąlygoms, skolos vertybinių popierių (obligacijų) viešas siūlymas galėtų tapti alternatyvia ir patrauklesne lėšų pritraukimo galimybe uždarosioms akcinėms bendrovėms. Bendrovei leidžiant obligacijas, reikalavimų ir apribojimų, kuriuos bankai taiko prieš suteikdami paskolą, nėra – aktualios tampa tik obligacijų platinimo sąlygos. Be to, viešos obligacijų emisijos galimybės, kaip alternatyvos tradiciniam finansavimui, buvimas suteiktų uždarosioms akcinėms bendrovėms palankesnę derybinę poziciją tariantis dėl finansavimo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektas (toliau – Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 55 ir
projektas) ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr.
X-1023 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Vertybinių popierių įstatymo projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti, siekiant tobulinti obligacijų savininkų interesų gynimą reguliuojančias teisės nuostatas, atsižvelgus į pastaruoju metu praktikoje išaugusį poreikį ginti obligacijų savininkų interesus palaikant ryšius su bendrovėmis, tikintis obligacijų emisijų skaičiaus išaugimo, taip pat – didinti uždarųjų akcinių bendrovių finansavimo šaltinių ir priemonių spektrą, sudarant palankesnes sąlygas joms skolintis. Įstatymų projektų tikslas
Įstatymų projektų iniciatoriai – Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektus parengė Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento (direktorė Aušra Keniausytė, tel. 8 706 64951, el. p. [email protected]) Įmonių teisės skyriaus (vedėja Vaida Sinušaitė, tel.
teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai Minėtina, kad šiuo metu obligacijų savininkų teisių gynimą reguliuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas). Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas, kad akcinė bendrovė prieš išleisdama viešai platinamas obligacijas turi sudaryti sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku, kuris įsipareigotų ginti tos emisijos obligacijų savininkų interesus santykiuose su bendrove. Šioje dalyje taip pat nustatyta bendro pobūdžio pareiga viešosios apyvartos tarpininkui taip ginti obligacijų savininkų teises ir teisėtus interesus, kaip jis gintų savo teises ir teisėtus interesus, būdamas visų šios emisijos obligacijų savininkas. Šis reikalavimas yra skirtas tam, kad viešai išplatintos obligacijų emisijos neišpirkimo ar kitų obligacijų savininkų teisių pažeidimo atveju jos būtų organizuotai, kvalifikuotai ir tinkamai ginamos. Tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato detalaus bei efektyvaus obligacijų savininkų interesų gynimo mechanizmo, nėra numatytos konkrečios obligacijų savininkų teisių gynimo mechanizmo įgyvendinimo priemonės. Taip pat šio straipsnio 11 dalis nustato, kad uždarosioms akcinėms bendrovėms draudžiama obligacijas platinti viešai.
Akcinių bendrovių įstatymo 78 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu akcinės bendrovės išleidžiamų perleidžiamųjų vertybinių popierių viešas platinimas nepatenka į vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų reguliavimo sritį ir šių vertybinių popierių bendra pardavimo vertė viršija 100 tūkstančių eurų per 12 mėnesių laikotarpį, prieš viešą jų platinimą turi būti parengtas informacinis dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie akcinę bendrovę ir siūlomus perleidžiamuosius vertybinius popierius, ir sudaryta galimybė su juo susipažinti vertybinių popierių įsigyti ketinantiems asmenims. Lietuvos bankas detalizuoja informacinio dokumento turinį ir nustato atvejus, kada šio dokumento parengti nereikalaujama. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) 51 straipsnis nustato atsakomybę už šio įstatymo ir kitų šiame straipsnyje nurodytų teisės aktų pažeidimus bei priežiūros institucijos taikytinas poveikio priemones. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad už šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų ir (arba) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009) nustatytų reikalavimų ir (arba) priežiūros institucijos duotų privalomų vykdyti nurodymų nesilaikymą gali būti taikomos šios poveikio priemonės: 1) paskelbimas asmens (tarp jų ir emitento), nurodant jo padarytą pažeidimą; 2) įspėjimas; 3) piniginė bauda. Vertybinių popierių įstatymo 52 straipsnis nustato piniginių baudų, kurias priežiūros institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas) 94 straipsnyje nustatyta tvarka, dydžius, jų nustatymo ir baudų skyrimo taisykles.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad priežiūros institucija turi teisę skirti baudą asmenims, organizuojantiems ar įgyvendinantiems vertybinių popierių viešą siūlymą arba prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu prieš tai nebuvo patvirtintas ir (arba) paskelbtas prospektas arba šių vertybinių popierių viešas siūlymas ar prekyba reguliuojamoje rinkoje yra uždrausti arba sustabdyti, – iki viešai siūlytų ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų vertybinių popierių bendros nominaliosios vertės dydžio. 3. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus siūlomus Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymą ir Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus būtų detaliau sureguliuotas obligacijų savininkų interesų gynimo mechanizmas. Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad šis įstatymas būtų taikomas:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms bendrovėms, kai jos išleidžia viešai siūlomą obligacijų emisiją, išskyrus atvejus, kai yra bent viena iš Vertybinių popierių įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3–5 punktuose nustatytų sąlygų;
2) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms bendrovėms, kai bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti obligacijų emisiją, nusprendžia taikyti šio įstatymo nuostatas;
3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų bendrovių obligacijų savininkams ir šių savininkų patikėtiniams. Bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti viešai siūlomą obligacijų emisiją, gali nuspręsti taikyti šio įstatymo nuostatas ir tais atvejais, kai yra bent viena iš Vertybinių popierių įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3–5 punktuose nustatytų sąlygų.
Pirmiau nurodyta Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo taikymo apimtis užtikrina, kad obligacijų savininkų patikėtinis būtų privalomas tais atvejais, kai bendrovės išleidžia viešai siūlomą obligacijų emisiją, išskyrus atvejus, kai yra bent viena iš Vertybinių popierių įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3–5 punktuose nustatytų sąlygų, kurioms esant nereikalaujama paskelbti prospektą ir kurios yra siejamos su kriterijais (obligacijų siūlymas profesionaliems investuotojams; kiekvieno iš investuotojų įsigyjamų vertybinių popierių vertė; vieno vertybinio popieriaus vertė; visų vertybinių popierių bendra vertė), kurie leidžia identifikuoti, kad obligacijų savininkais taps profesionalūs investuotojai, gebantys pasverti prisiimamą riziką, daryti pagrįstus ir apgalvotus sprendimus. Taigi, tik esant šioms sąlygoms, bendrovė neprivalo vadovautis šiuo įstatymu, kita vertus, ir šiais atvejais bendrovės organas priėmęs sprendimą išleisti obligacijas gali nuspręsti taikyti Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo nuostatas. Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti normas, nustatančias obligacijų savininkų patikėtinio teises ir pareigas, bendrovės pareigas, taip pat obligacijų savininkų susirinkimo kompetenciją, jo sušaukimą ir sprendimų priėmimą.
Obligacijų savininkų patikėtinis Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės, kai jos išleidžia viešai platinamas obligacijas (išskyrus atvejus, kai yra bent viena iš Vertybinių popierių įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3–5 punktuose nustatytų sąlygų), taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtos bendrovės, kai bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti obligacijų emisiją, nusprendžia taikyti šio įstatymo nuostatas, turi paskirti obligacijų savininkų patikėtinį. Bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti viešai siūlomą obligacijų emisiją, gali nuspręsti taikyti šio įstatymo nuostatas ir tais atvejais, kai yra bent viena iš Vertybinių popierių įstatymo 5 straipsnio
patikėtinį. Obligacijų savininkų patikėtinis užtikrintų tinkamą obligacijų savininkų teisių ir teisėtų interesų gynimą bendrovės įsipareigojimų nevykdymo atveju, taip pat sudarytų teisines prielaidas išvengti tokio įsipareigojimų nevykdymo. Siūloma, kad, kaip ir pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, juo galėtų būti skiriamas viešosios apyvartos tarpininkas – finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, kuri turi teisę teikti investicines paslaugas. Vertybinių popierių rinką reglamentuojantys teisės aktai nustato finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų licencijavimui ir jų veiklai keliamus reikalavimus. Taigi veiklos licencijavimas ir iš to kylantys reikalavimai vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko veiklai, šių subjektų priežiūros sistema lemia jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir profesionalumą.
Atsižvelgiant į tai, Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi, obligacijų savininkų patikėtiniais siūloma skirti viešosios apyvartos tarpininkus. Obligacijų savininkų patikėtiniu galėtų būti ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigti ar besinaudojantys Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis subjektai, turintys teisę verstis analogiška (t. y. obligacijų savininkų patikėtinio paslaugų teikimo) veikla. Obligacijų savininkų patikėtinis veiktų vadovaudamasis Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymu ir civiline (paslaugų) sutartimi su bendrove dėl obligacijų savininkų interesų gynimo, o santykiai tarp obligacijų savininkų patikėtinio ir bendrovės sutartimi dėl obligacijų savininkų interesų gynimo būtų reguliuojami tiek, kiek jų nereguliuotų Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas. Kaip ir šiuo metu, sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo bendrovė su obligacijų savininkų patikėtiniu turėtų sudaryti prieš išleisdama obligacijas. Obligacijų savininkų patikėtinį skirtų, su juo sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo sudarytų ir ją nutrauktų obligacijų emisiją išleidusios bendrovės vadovas. Informacija apie obligacijų savininkų patikėtinį ir sutarties dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su juo sudarymą būtų skelbiama bendrovės interneto svetainėje, o jei bendrovė jos neturi – juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.
Vadovaudamasis sutartimi dėl obligacijų savininkų interesų gynimo obligacijų savininkų patikėtinis atstovautų obligacijų savininkams, veiktų jų naudai ir gintų jų interesus palaikant ryšius su bendrove, o bendrovė įsipareigotų jam už tai mokėti sutarto dydžio atlygį. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu reguliavimu būtų išplėstos esamo reguliavimo ribos: naujasis galėtų būti taikomas viešoms uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų emisijoms ir neviešoms bendrovių obligacijų emisijoms, kaip tai nurodyta pirmiau. Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti atvejus, kai sutartis dėl obligacijų savininkų interesų gynimo pasibaigia. Siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą obligacijų savininkams, numatoma, kad, pasibaigus (baigiantis) sutarčiai dėl obligacijų savininkų interesų gynimo, sutartis su nauju obligacijų savininkų patikėtiniu būtų sudaryta kuo greičiau, ir, atsižvelgus į sutarties pabaigos atvejų ypatumus, siūloma nustatyti šios pareigos įvykdymo terminus, kurie, siekiant efektyvaus ir nepertraukiamo obligacijų savininkų teisių gynimo, nustatomi trumpi; taip pat numatoma, kad nauja sutartis būtų sudaryta ne mažiau palankiomis obligacijų savininkams sąlygomis. Siekiant sumažinti galimų interesų konfliktų pasireiškimo tikimybę, Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tiek obligacijų emisiją išleidusi bendrovė, tiek viešosios apyvartos tarpininkas, su kuriuo bendrovė yra sudariusi sutartį dėl obligacijų platinimo, negalėtų būti tos obligacijų emisijos obligacijų savininkų patikėtine.
Obligacijų savininkų patikėtiniu taip pat negalėtų būti šią obligacijų emisiją išleidusios bendrovės kontroliuojama įmonė, asmuo, kai obligacijų emisiją išleidusi bendrovė yra šio asmens kontroliuojama įmonė, ir obligacijų emisiją išleidusios bendrovės vienasmenio valdymo organo, kolegialaus valdymo organo narys ar kolegialaus priežiūros organo narys, ar šių organų nario sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikri bei netikri broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su šios bendrovės vienasmeniu valdymo organu, kolegialaus valdymo organo nariu ar kolegialaus priežiūros organo nariu susijęs asmuo.
Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekte taip pat siūloma nurodyti esmines obligacijų savininkų patikėtinio teises ir pareigas, tokias kaip teisė gauti iš bendrovės obligacijų savininkų sąrašą, teisė gauti iš bendrovės sprendimo išleisti obligacijas kopiją, teisė susipažinti su bendrovės ir obligacijų savininkų jam priskirtoms funkcijoms atlikti reikalingais kitais dokumentais ir informacija bei neatlygintinai gauti jų kopijas, teisė, turint obligacijų savininkų susirinkimo pritarimą, sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis, kai tai būtina tinkamam obligacijų savininkų interesų gynimui užtikrinti, kreiptis į teismą, kad būtų apgintos obligacijų savininkų teisės, pareiga šaukti obligacijų savininkų susirinkimus, pareiga teikti obligacijų savininkų susirinkimui, kuriame sprendžiamas klausimas dėl pritarimo bendrovės siūlomoms bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams vykdymo priemonėms, rekomendacinio pobūdžio išvadą, kuria pateikiama nuomonė pritarti arba nepritarti bendrovės siūlomoms bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams vykdymo priemonėms, pareiga imtis priemonių, kad būtų laikomasi bendrovės įsipareigojimų obligacijų savininkams, pareiga teikti obligacijų savininkams su jų interesų gynimu susijusią informaciją, pareiga vykdyti obligacijų savininkų susirinkimo priimtus sprendimus ir kt.
Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekte taip pat siūloma nurodyti esmines obligacijų savininkų patikėtinio teises ir pareigas, tokias kaip teisė gauti iš bendrovės obligacijų savininkų sąrašą, teisė gauti iš bendrovės sprendimo išleisti obligacijas kopiją, teisė susipažinti su bendrovės ir obligacijų savininkų jam priskirtoms funkcijoms atlikti reikalingais kitais dokumentais ir informacija bei neatlygintinai gauti jų kopijas, teisė, turint obligacijų savininkų susirinkimo pritarimą, sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis, kai tai būtina tinkamam obligacijų savininkų interesų gynimui užtikrinti, kreiptis į teismą, kad būtų apgintos obligacijų savininkų teisės, pareiga šaukti obligacijų savininkų susirinkimus, pareiga teikti obligacijų savininkų susirinkimui, kuriame sprendžiamas klausimas dėl pritarimo bendrovės siūlomoms bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams vykdymo priemonėms, rekomendacinio pobūdžio išvadą, kuria pateikiama nuomonė pritarti arba nepritarti bendrovės siūlomoms bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams vykdymo priemonėms, pareiga imtis priemonių, kad būtų laikomasi bendrovės įsipareigojimų obligacijų savininkams, pareiga teikti obligacijų savininkams su jų interesų gynimu susijusią informaciją, pareiga vykdyti obligacijų savininkų susirinkimo priimtus sprendimus ir kt. Minėtina, kad obligacijų savininkų patikėtinis galėtų turėti ir kitų nei šiame įstatymo projekte siūlomų nustatyti teisių bei pareigų, kurios būtų nurodytos su juo sudarytoje sutartyje. Siūlomas reguliavimas turėtų sudaryti prielaidas sutartyje detaliai numatyti visas obligacijų savininkų patikėtinio pareigas, kurias atlikdamas jis galėtų tinkamai ginti obligacijų savininkų interesus.
Atsižvelgiant į tai, kad obligacijų savininko patikėtinio veikla yra susijusi su bendrovės veiksmais dėl kurių gali būti padaryta žalos obligacijų savininkams, Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad atlygį obligacijų savininkų patikėtiniui mokėtų bendrovės, kurios išleidžia viešai siūlomas obligacijas, taip pat bendrovės, kai jų organas, priimantis sprendimą dėl obligacijų emisijos išleidimo, nuspręstų taikyti šio įstatymo nuostatas. Atlygis obligacijų savininkų patikėtiniui būtų mokamas iki bendrovės įsipareigojimų obligacijų savininkams įvykdymo dienos, išskyrus atvejus, kai sutartis dėl obligacijų savininkų interesų gynimo pasibaigtų anksčiau. Bendrovei laiku neišpirkus obligacijų ir (ar) nesumokėjus palūkanų, obligacijų savininkų patikėtinis turėtų pirmumo teisę iš bendrovės jam pervedamų sumų, skirtų atsiskaityti su obligacijų savininkais, proporcingai jų turimų neišpirktų obligacijų nominaliai vertei padengti ginant obligacijų savininkų interesus patirtas būtinąsias ir dokumentais pagrįstas išlaidas. Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, obligacijų savininkų patikėtinis galėtų išskaičiuoti tik obligacijų savininkų susirinkimo patvirtintas išlaidas. Jei obligacijų savininkų susirinkimas per 40 darbo dienų nuo viešo paskelbimo apie šaukiamą obligacijų savininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtrauktas obligacijų savininkų patikėtinio išlaidų patvirtinimo klausimas, obligacijų savininkų patikėtinio patirtų išlaidų nepatvirtina, obligacijų savininkų patikėtinis turi teisę kreiptis į teismą dėl šių išlaidų patvirtinimo.
Siekiant tinkamai apsaugoti obligacijų savininkų interesus bei sudaryti galimybę išrinkti tinkamai obligacijų savininkų interesus ginantį obligacijų savininkų patikėtinį, Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teisę obligacijų savininkų susirinkimui priimti sprendimą dėl obligacijų savininkų patikėtinio nušalinimo, šią teisę apribojant tik tuo, kad kartu turi būti priimtas sprendimas dėl naujojo obligacijų savininkų patikėtinio. Toks ribojimas grindžiamas už obligacijų savininkų interesų gynimą ir pareigų atlikimą atsakingo asmens buvimo poreikiu. Nenustačius minėtosios pareigos, egzistuoja galimybė, kad, nušalinus obligacijų savininkų patikėtinį, naujas nebus paskirtas ilgesnį laiką, tad nebus pasiekti siūlomo reguliavimo tikslai. Atitinkamai siūloma, kad obligacijų savininkai turėtų teisę įpareigoti bendrovę sudaryti sutartį su obligacijų savininkų susirinkimo siūlomu obligacijų savininkų patikėtiniu, galėsiančiu tinkamai apginti jų interesus. Obligacijų savininkų susirinkimas sprendimą nušalinti obligacijų savininkų patikėtinį ir išrinkti naują obligacijų savininkų patikėtinį galėtų priimti, jei raštu yra gautas šiuo sprendimu skiriamo naujojo obligacijų savininkų patikėtinio rašytinis sutikimas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad bendrovė, norėdama nutraukti sutartį su obligacijų savininkų patikėtiniu, pirmiausia turėtų gauti obligacijų savininkų susirinkimo sutikimą nutraukti šią sutartį ir, siekdama tinkamai užtikrinti obligacijų savininkų interesus, turėtų sudaryti sutartį su nauju obligacijų savininkų patikėtiniu, kuri turėtų įsigalioti iš karto baigus galioti sutarčiai su ankstesniu obligacijų savininkų patikėtiniu. Visais atvejais apie sutarties su nauju obligacijų savininkų patikėtiniu sudarymą bendrovė turėtų informuoti obligacijų savininkus – paskelbti šią informaciją bendrovės svetainėje arba, jei bendrovė neturi interneto svetainės, Juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti. Obligacijų savininkų patikėtinio nušalinimo institutas sudarytų sąlygas užtikrinti obligacijų savininkų teisėtą siekį, kad jų interesus gintų obligacijų savininkų patikėtinis, kuriuo jie pasitiki, įskaitant galimybę efektyviai reaguoti į bet kokį obligacijų savininkų interesų neatitinkantį obligacijų savininkų patikėtinio elgesį ar sužinojus apie tokio elgesio kilimo galimybę, ir imtis veiksmų jiems užkirsti.
Siekiant, kad obligacijų savininkų teisių ir teisėtų interesų gynimas būtų nepertraukiamas, o priėmus sprendimą dėl obligacijų savininkų patikėtinio nušalinimo ir naujo paskyrimo, šis sprendimas būtų įvykdytas nedelsiant, siūloma nustatyti kuo trumpesnį terminą, per kurį sutartis su nušalintu obligacijų savininkų patikėtiniu turi būti nutraukta ir su obligacijų savininkų susirinkimo siūlomu obligacijų savininkų patikėtiniu sudaryta – ne vėliau kaip kitą darbo dieną obligacijų emisiją išleidusiai bendrovei gavus rašytinį pranešimą dėl obligacijų savininkų susirinkimo priimto sprendimo, išskyrus atvejus, kai obligacijų savininkų susirinkime dalyvavo bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Kai obligacijų savininkų susirinkime dalyvavo bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, sutartis su nušalintu obligacijų savininkų patikėtiniu turi būti nutraukta ir su obligacijų savininkų susirinkimo siūlomu obligacijų savininkų patikėtiniu sudaryta ne vėliau kaip kitą darbo dieną po obligacijų savininkų susirinkimo dienos. Siekiant tų pačių tikslų, tapatus reguliavimas siūlomas nustatyti ir tais atvejais, kai sutartis dėl obligacijų savininkų interesų gynimo pasibaigia bendrovės iniciatyva – obligacijų savininkų susirinkimo sutikimas turi būti gautas ir sutartis dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su nauju obligacijų savininkų patikėtiniu sudaryta iki sutarties dėl obligacijų savininkų interesų gynimo pabaigos dienos.
Obligacijų savininkų susirinkimas Pažymėtina, kad galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje yra nuostatų dėl sprendimų, kuriuos gali priimti obligacijų savininkai, tačiau esamas reguliavimas tobulintinas, įtvirtinant obligacijų savininkų susirinkimą, jo sušaukimą ir kompetenciją, sprendimų priėmimą ir kitus klausimus. Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekte siūloma nustatyti obligacijų savininkų susirinkimo kompetenciją, susirinkimų sušaukimo bei sprendimų priėmimo tvarką. Obligacijų savininkų susirinkimo įtvirtinimu būtų sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti obligacijų savininkų teisių gynimo efektyvumą, sudaryti sąlygas obligacijų savininkams spręsti kilusias problemas dėl jų interesų pažeidimų, užtikrinti, kad galėtų būti operatyviau ir efektyviau priimami sprendimai dėl obligacijų savininkų interesų gynimo, taip pat dėl išleidusios obligacijas bendrovės pasiūlymų, kaip atsiskaityti su neišpirktų obligacijų savininkais. Obligacijų savininkų susirinkimo įtvirtinimas ir nustatymas, kad šio susirinkimo priimti sprendimai privalomi visiems tos emisijos obligacijų savininkams, išskyrus tą atvejį, kai šis sprendimas skirtas obligacijų savininkų patikėtiniui vykdyti, suteiktų galimybę bendrovei bendradarbiauti su obligacijų savininkų patikėtiniu, kuris vadovautųsi obligacijų savininkų susirinkimo priimtais sprendimais, o tai užtikrintų obligacijų savininkų interesų gynimo efektyvumą.
Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad obligacijų savininkų susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja obligacijų savininkai, kuriems priklauso daugiau kaip 1/2 balsavimo teisę obligacijų savininkų susirinkime suteikiančių tos pačios emisijos obligacijų, suteikiančių balsavimo teisę obligacijų savininkų susirinkime, sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo daugiau susirinkime dalyvaujančių ir balsavimo teisę turinčių obligacijų savininkų negu prieš jį, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas nustato didesnę daugumą. Tais atvejais, kai nustatoma, kad kvorumo nėra, obligacijų savininkų susirinkimas būtų laikomas neįvykusiu ir šaukiamas pakartotinis obligacijų savininkų susirinkimas. Pakartotiniam obligacijų savininkų susirinkimui, siekiant proceso efektyvumo, taip pat atsižvelgiant į tapatų teisinį reguliavimą, nustatytą pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui galiojančiame Akcinių bendrovių įstatyme, kvorumo reikalavimas būtų netaikomas. Sprendimai dėl bendrovės siūlomų atsiskaitymo su neišpirktų obligacijų savininkais priemonių turėtų būti priimami 3/4 susirinkime dalyvaujančių ir balsavimo teisę turinčių obligacijų savininkų balsų dauguma. Siekiant sudaryti galimybę susipažinti su obligacijų susirinkimo sprendimais, Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad obligacijų savininkų susirinkimo sprendimai turi būti skelbiami obligacijų savininkų patikėtinio interneto svetainėje.
Jei obligacijų savininkų patikėtinis neturėtų interneto svetainės, jis turėtų užtikrinti galimybę obligacijų savininkams susipažinti su obligacijų savininkų susirinkimo sprendimais obligacijų savininkų patikėtinio – viešosios apyvartos tarpininko buveinėje. Visuotinio obligacijų savininkų sprendimo skelbti nereikėtų, jeigu šiame sprendime būtų konfidencialios informacijos. Atsižvelgus į moderniųjų technologijų panaudojimo galimybes, siūloma nustatyti, kad obligacijų savininkų susirinkimas gali vykti ir obligacijų savininkai jame dalyvauti ir balsuoti gali naudodamiesi elektroninių ryšių priemonėmis. Tam, kad obligacijų savininkai galėtų dalyvauti ir balsuoti obligacijų savininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis, galėtų būti taikomi tik tie elektroninių ryšių priemonių naudojimo reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini obligacijų savininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti, ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti. Dėl Akcinių bendrovių įstatymo projekto Kartu su Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektu teikiamas Akcinių bendrovių įstatymo projektas, siekiant Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinti, kad obligacijų savininkų interesus gina obligacijų savininkų patikėtinis, vadovaudamasis Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymu. Atitinkamai Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma atsisakyti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų dėl obligacijų savininkų priimamų sprendimų.
Akcinių bendrovių įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad obligacijų savininkai turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam asmeniui jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su įgaliojimą davusių obligacijų savininkų interesų gynimu santykiuose su bendrove ir su obligacijų savininkų patikėtiniu. Šiuo teisiniu reguliavimu, kuris sudarytų Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos taisyklės išimtį, siekiama palengvinti ir padaryti lankstesnius obligacijų savininkų tarpusavio santykius bei jų santykius su bendrove. Šis teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas paprasčiau ir efektyviau naudotis obligacijų savininkų turimomis teisėmis, dėl to jų gynyba būtų lengviau užtikrinama. Siekiant didinti uždarųjų akcinių bendrovių finansavimo šaltinių ir priemonių spektrą, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės obligacijas, išskyrus konvertuojamąsias obligacijas, gali siūlyti viešai, jei laikomasi Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Viešai siūlyti obligacijas galėtų uždaroji akcinė bendrovė, kurios paskutinių finansinių metų, einančių prieš finansinius metus, kuriais priimtas sprendimas išleisti obligacijas, metinis finansinių ataskaitų rinkinys yra audituotas, ir tik po to, kai ji:
1) sudarė sutartį su finansinių priemonių asmeninių sąskaitų tvarkytoju dėl viešai siūlomų vertybinių popierių (obligacijų) vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo; 2) paskelbė prospektą vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ar parengė Akcinių bendrovių įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje ir vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir Lietuvos bankui pateikė informacinį dokumentą apie bendrovę ir jos siūlomą obligacijų emisiją tais atvejais, kai vieną iš šių dokumentų privalu rengti ar skelbti. Siekiant obligacijų savininkų teisių ir teisėtų interesų apsaugos, uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios obligacijas siūlytų viešai, metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas būtų privalomas iki finansinių metų, kuriais įvykdyti visi įsipareigojimai obligacijų savininkams. Taip pat viešai siūlomų obligacijų sąskaitos turėtų būti tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, siekiant spręsti praktikoje kylančius klausimus, siūloma nustatyti, koks obligacijų siūlymas nebus laikomas viešu siūlymu.
Atsižvelgus į esamą teisinį reguliavimą dėl uždarųjų akcinių bendrovių akcijų siūlymo, kuris (t. y. esamas teisinis reguliavimas) šiuo atveju būtų taikomas mutatis mutandis, obligacijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, kreditoriams ir darbuotojams nebus laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu. Įvertinus esamą praktiką obligacijų platinimo srityje, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma patikslinti, kad esminės obligacijų emisijos sąlygos nurodomos sprendime dėl obligacijų emisijos, o šiame sprendime vietoj metinių palūkanų gali būti nurodyta ir šių palūkanų apskaičiavimo tvarka. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl obligacijų įgijimo, potencialiems obligacijų pirkėjams būtina žinoti, kokią būsimą grąžą suteiks jų bendrovei paskolintos lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad abu šie palūkanų nurodymo būdai (konkretus palūkanų dydis arba palūkanų apskaičiavimo formulė) yra lygiaverčiai suteikiant minėtąją informaciją, bendrovėms suteikiama teisė pačioms apsispręsti dėl vieno iš jų taikymo. Dėl Vertybinių popierių įstatymo projekto Vertybinių popierių įstatymo projektu siekiama patikslinti Vertybinių popierių įstatymo 51 straipsnio pavadinimą bei šio straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad už šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų, arba Akcinių bendrovių įstatyme ar šio įstatymo pagrindu priimtuose teisės aktuose viešam vertybinių popierių siūlymui nustatytų sąlygų ir reikalavimų ir (arba) priežiūros institucijos duotų privalomų vykdyti nurodymų nesilaikymą gali būti taikomos šioje dalyje nustatytos poveikio priemonės.
Šio projekto 2 straipsniu siūloma patikslinti Vertybinių popierių įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad priežiūros institucija Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę skirti baudą asmenims, organizuojantiems ar įgyvendinantiems vertybinių popierių viešą siūlymą arba prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu prieš tai nebuvo patvirtintas ir (arba) paskelbtas prospektas arba šių vertybinių popierių viešas siūlymas ar prekyba reguliuojamoje rinkoje yra uždrausti, sustabdyti arba neatitinka šiame įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme ar šių įstatymų pagrindu priimtuose teisės aktuose viešam vertybinių popierių siūlymui ir įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Šiais atvejais būtų taikoma piniginė bauda iki viešai siūlytų ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų vertybinių popierių bendros nominaliosios vertės dydžio. Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti uždarųjų akcinių bendrovių atsakomybę už viešai siūlant obligacijas taikomų reikalavimų nesilaikymą. Šių reikalavimų laikymąsi prižiūrėtų ir atsakomybę taikytų Lietuvos bankas, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas. 4.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks teisinio reguliavimo poveikio vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) ir galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus būtų sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti efektyvų obligacijų savininkų interesų gynimą, taip pat teisinį aiškumą ir apibrėžtumą šioje skolos vertybinių popierių srityje. Be to, būtų sudarytos palankesnės sąlygos uždarosioms akcinėms bendrovėms skolintis, suteikiant joms teisę viešai siūlyti obligacijas. Priėmus siūlomus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus siūlomus įstatymų projektus neigiamų pasekmių ir neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tikimasi, kad priėmus įstatymų projektus bus sudarytos sąlygos efektyvesniam obligacijų savininkų interesų gynimui, o detalizuotos šių teisinių santykių nuostatos suteiks teisinio aiškumo ir nuoseklumo. Draudimo uždarosioms akcinėms bendrovėms viešai siūlyti obligacijas atsisakymas leis išplėsti uždarųjų akcinių bendrovių finansavimo šaltinių ir priemonių spektrą, be to, suteiks palankesnę derybinę poziciją tariantis dėl finansavimo. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Šiuo metu obligacijų savininkų interesai ginami vadovaujantis galiojančiomis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis. Kartu su Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymu teikiamas Akcinių bendrovių įstatymo projektas ir Vertybinių popierių įstatymo projektas. 8.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projekto sąvoka
„obligacijų savininkų patikėtinis“ įvertinta Lietuvos Respublikos terminų banko
ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos nesusijusios su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatomis. 10. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Akcinių bendrovių įstatymui, kurio projektas teikiamas, įgyvendinti reikės parengti ir patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 03-45
„Dėl informacinio dokumento, privalomo rengti viešai platinant vidutinio dydžio
emisijas, rengimo reikalavimų ir išimčių, kai jo rengti nereikia, patvirtinimo“ pakeitimus (Lietuvos banko kompetencija). 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Įstatymų įgyvendinimas neleis sutaupyti biudžeto lėšų. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešosios apyvartos tarpininkas“, „obligacijų savininkų susirinkimas“, „obligacijų savininkų patikėtinis“, „obligacija“, „bendrovė“,
„viešas vertybinių popierių siūlymas“. 14. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2016-03-10 Nr. XIIP-4083 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje minimas 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų paskutinį kartą buvo keistas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/51/ES, siūlytume teikiamu projektu atitinkamai pakeisti ir Vertybinių popierių įstatymo priedo 5 punktą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2016-05-23 Nr. XIIP-4083(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
ekonomikos komitetas
O S
Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Aušra Keniausytė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Įmonių teisės skyriaus vedėja Tania Griškienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Įmonių teisės skyriaus vyriausioji specialistė Asta Daudaitė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Mačerauskienė, Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Lietuvos Banko Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus Priežiūros tarnybos vyriausioji juriskonsultė Vaida Sinušaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje minimas 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų paskutinį kartą buvo keistas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/51/ES, siūlytume teikiamu projektu atitinkamai pakeisti ir
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4083 ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Mockus. Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius
ir FINANSŲ komitetas
2016 m. gegužės 18 d. Nr. 109-P-25
dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-1412 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje minimas 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų paskutinį kartą buvo keistas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/51/ES, siūlytume teikiamu projektu atitinkamai pakeisti ir Vertybinių popierių įstatymo priedo 5 punktą. Pritarti. Papildyti įstatymo projektą 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo priedo 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
(EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1)
2014/51/ES (OL 2014 L 153, p. 1).“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Ekonomikos komitetas 2016-05-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4083 ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius