752 Įstatymo projektas Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 31(5), 31(9) straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo devintuoju(5) skirsniu ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Teisės ir teisėtva

Lietuva · XIIP-4079 · 2016-04-21 · Priimtas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2016-02-26
  2. Lyginamasis variantas · 2016-04-21
  3. Komiteto išvada · 2016-04-21

Lyginamasis variantas

2016-02-26 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

CIVILINĮ PROCESĄ

REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMO NR. X-1809 31⁵,

31⁹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO DEVINTUOJU⁵

SKIRSNIU IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2016 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 31⁵

straipsnio pakeitimas Pakeisti 31⁵ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31⁵ straipsnis. Centrinė institucija ir kitos

kompetentingos institucijos

1. Centrinė institucija Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms

funkcijoms atlikti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 4/2009 49 straipsnio 1 dalimi yra Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 58 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Reglamento (EB) Nr. 4/2009 58 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas. 4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 nenustato kitaip. Kai nagrinėjant Reglamento (EB) Nr.

4/2009 56 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. 5. Atlikdamos Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Reglamente (EB) Nr.

4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 4/2009, ypač 53, 61, 62, 63 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių prieigą prie asmens duomenų, jų naudojimą ir perdavimą, reikalavimų.“

2 straipsnis. 31⁹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31⁹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31⁹ straipsnis. Centrinė institucija ir kitos

kompetentingos institucijos

1. Centrinė institucija Konvencijoje nustatytoms funkcijoms

atlikti, paskirta pagal Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį, yra Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Konvencijos

6 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Vaikų

išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Konvencijos 12 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Konvencijos 12 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas. 4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Konvencija nenustato kitaip.

Kai nagrinėjant Konvencijos 10 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Prašymas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikiamas naudojant

1980 m. spalio 25 d. Konvencijoje dėl tarptautinės teisės kreiptis į

teismą nustatytą teisinės pagalbos prašymo formą. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba neapima vertimo išlaidų, pareiškėjas, vadovaudamasis Konvencijos 45 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi atlyginti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms institucijoms jų patirtas pareiškėjo prašymo ir kitų susijusių dokumentų vertimo išlaidas. 5.

Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Konvencijos, ypač 38, 39, 40 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, reikalavimų. “

3 straipsnis. Įstatymo

papildymas devintuoju⁵ skirsniu Papildyti Įstatymą devintuoju⁵ skirsniu:

„DEVINTASIS⁵

SKIRSNIS

2014 M. GEGUŽĖS 15 D. EUROPOS

PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (ES) NR. 655/2014, KURIUO NUSTATOMA

EUROPINIO SĄSKAITOS BLOKAVIMO ĮSAKYMO PROCEDŪRA, SIEKIANT PALENGVINTI

TARPVALSTYBINĮ SKOLŲ IŠIEŠKOJIMĄ CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE,

ĮGYVENDINIMAS

31¹⁷ straipsnis. Proceso ypatumai Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūrai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytos taisyklės tiek, kiek 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.

655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014), ir šis įstatymas nenustato kitaip. 31¹⁸ straipsnis. Teismingumas

1. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais

atvejais prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas pirmosios instancijos teismui, kuriam teisminga byla dėl ginčo esmės. 2. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kai byla dėl ginčo esmės yra teisminga ne Lietuvos Respublikos teismui, prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismui. 3. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas pirmosios instancijos teismui, kuris išnagrinėjo bylą iš esmės ar patvirtino taikos sutartį. 4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos teismingumo taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai byla dėl ginčo esmės yra nagrinėjama ar jau išnagrinėta apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme. 5. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas autentišką dokumentą išdavusios institucijos buveinės vietos apylinkės teismui. 31¹⁹ straipsnis. Žyminis mokestis Paduodant prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, taip pat taikant Reglamento (ES) Nr. 655/2014 4 skyriuje nurodytas teisių gynimo priemones, kai kreipiamasi į teismą, mokamas žyminis mokestis, analogiškas atitinkamai už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinam žyminiam mokesčiui, jei toks yra nustatytas. 31²⁰ straipsnis. Informavimo institucija Reglamento (ES) Nr.

655/2014 14 straipsnyje nurodytą informaciją teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 31²¹ straipsnis. Vykdymo proceso ypatumai

Reglamento (ES) Nr. 655/2014 4 straipsnio 14 punkte nurodytus procesinių dokumentų priėmimo, perdavimo ir įteikimo veiksmus, taip pat Reglamento (ES) Nr. 655/2014 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus. 31²² straipsnis. Teisių gynimo priemonės

1. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 21 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju gali

būti duodamas atskirasis skundas. 2. Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 33 ir 35 straipsniuose nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos kilmės Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą. Šio teismo nutartis dėl teisių gynimo priemonių gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 3. Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 34 ir 35 straipsniuose, išskyrus 34 straipsnio 1 dalies a punktą ir 35 straipsnio 3 dalį, nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos vykdymo Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į antstolio, vykdančio ar įvykdžiusio europinį sąskaitos blokavimo įsakymą, kontoros buveinės vietos apylinkės teismą. Šio teismo nutartis dėl teisių gynimo priemonių gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus atskiruosius skundus, neskundžiamos kasacine tvarka. 5. Dėl Reglamento (ES) Nr.

Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 34 straipsnio 1 dalies a punkte ir 35 straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos vykdymo Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantį ar įvykdžiusį antstolį. Antstolio veiksmai gali būti skundžiami teismui. Tokiam skundui paduoti ir nagrinėti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 1–4 dalyse nustatytos taisyklės. Teismo nutartis dėl antstolio veiksmų atskiruoju skundu neskundžiama. 6. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 38 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prašymas paduodamas europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdančiam ar įvykdžiusiam antstoliui. 7. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 39 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytu atveju kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą. 8. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 39 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytu atveju kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantį ar įvykdžiusį antstolį. 31²³ straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimo ypatumai Reglamento (ES) Nr. 655/2014 28 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta (buveinė) yra Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublika nėra vykdymo Europos Sąjungos valstybė narė, procesiniai dokumentai skolininkui įteikiami šio įstatymo 3 straipsnio ir 3³ straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti įstatymo priedą 12 punktu: „12. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (OL 2014 L 189, p. 59).“

5 straipsnis.

59).“ 5 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2017 m. sausio 17 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šio įstatymo 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 18 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2016-04-21 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

CIVILINĮ PROCESĄ

REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMO NR. X-1809 31⁵,

31⁹ STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

DEVINTUOJU⁵ SKIRSNIU

ĮSTATYMAS

2016 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 31⁵

straipsnio pakeitimas Pakeisti 31⁵ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31⁵ straipsnis. Centrinė institucija ir kitos

kompetentingos institucijos

1. Centrinė institucija Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms

funkcijoms atlikti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 4/2009 49 straipsnio 1 dalimi yra Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 58 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Reglamento (EB) Nr. 4/2009 58 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas. 4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 nenustato kitaip. Kai nagrinėjant Reglamento (EB) Nr.

4/2009 56 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. 5. Atlikdamos Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Reglamente (EB) Nr.

4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 4/2009, ypač 53, 61, 62, 63 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių prieigą prie asmens duomenų, jų naudojimą ir perdavimą, reikalavimų.“

2 straipsnis. 31⁹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31⁹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31⁹ straipsnis. Centrinė institucija ir kitos

kompetentingos institucijos

1. Centrinė institucija Konvencijoje nustatytoms funkcijoms

atlikti, paskirta pagal Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį, yra Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Konvencijos

6 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Vaikų

išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Konvencijos 12 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Konvencijos 12 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas. 4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Konvencija nenustato kitaip.

Kai nagrinėjant Konvencijos 10 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Prašymas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikiamas naudojant

1980 m. spalio 25 d. Konvencijoje dėl tarptautinės teisės kreiptis į

teismą nustatytą teisinės pagalbos prašymo formą. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba neapima vertimo išlaidų, pareiškėjas, vadovaudamasis Konvencijos 45 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi atlyginti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms institucijoms jų patirtas pareiškėjo prašymo ir kitų susijusių dokumentų vertimo išlaidas. 5.

Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Konvencijos, ypač 38, 39, 40 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, reikalavimų. “

3 straipsnis. Įstatymo

papildymas devintuoju⁵ skirsniu Papildyti Įstatymą devintuoju⁵ skirsniu:

„DEVINTASIS⁵

SKIRSNIS

2014 M. GEGUŽĖS 15 D. EUROPOS

PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (ES) NR. 655/2014, KURIUO NUSTATOMA

EUROPINIO SĄSKAITOS BLOKAVIMO ĮSAKYMO PROCEDŪRA, SIEKIANT PALENGVINTI

TARPVALSTYBINĮ SKOLŲ IŠIEŠKOJIMĄ CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE,

ĮGYVENDINIMAS

31¹⁷ straipsnis. Proceso ypatumai Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūrai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos taisyklės tiek, kiek 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.

655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014), ir šis įstatymas nenustato kitaip. 31¹⁸ straipsnis. Teismingumas

1. Išskyrus

šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas pirmosios instancijos teismui, kuriam teisminga byla dėl ginčo esmės. 2. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kai byla dėl ginčo esmės yra teisminga ne Lietuvos Respublikos teismui, prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismui. 3. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas pirmosios instancijos teismui, kuris išnagrinėjo bylą iš esmės ar patvirtino taikos sutartį. 4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos teismingumo taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai byla dėl ginčo esmės yra nagrinėjama ar jau išnagrinėta apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme. 5. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas autentišką dokumentą išdavusios institucijos buveinės vietos apylinkės teismui. 31¹⁹ straipsnis. Žyminis mokestis Paduodant prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, taip pat taikant Reglamento (ES) Nr. 655/2014 4 skyriuje nurodytas teisių gynimo priemones, kai kreipiamasi į teismą, mokamas žyminis mokestis, lygus atitinkamai už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinam žyminiam mokesčiui, jei toks yra nustatytas. 31²⁰ straipsnis.

31²⁰ straipsnis. Informavimo institucija Reglamento (ES) Nr. 655/2014 14 straipsnyje nurodytą informaciją teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 31²¹ straipsnis. Vykdymo proceso ypatumai

Reglamento (ES) Nr. 655/2014 4 straipsnio 14 punkte nurodytus procesinių dokumentų priėmimo, perdavimo ir įteikimo veiksmus, taip pat Reglamento (ES) Nr. 655/2014 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus. 31²² straipsnis. Teisių gynimo priemonės

1. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 21 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju gali

būti duodamas atskirasis skundas. 2. Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 33 ir 35 straipsniuose nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos kilmės Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą. Šio teismo nutartis dėl teisių gynimo priemonių gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 3. Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 34 ir 35 straipsniuose, išskyrus 34 straipsnio 1 dalies a punktą ir 35 straipsnio 3 dalį, nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos vykdymo Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdančio ar įvykdžiusio antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą. Šio teismo nutartis dėl teisių gynimo priemonių gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus atskiruosius skundus, kasacine tvarka neskundžiamos. 5. Dėl Reglamento (ES) Nr.

Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 34 straipsnio 1 dalies a punkte ir 35 straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos vykdymo Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantį ar įvykdžiusį antstolį. Antstolio veiksmai gali būti skundžiami teismui. Paduodant ir nagrinėjant tokį skundą mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 1–4 dalyse nustatytos taisyklės. Teismo nutartis dėl antstolio veiksmų atskiruoju skundu neskundžiama. 6. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 38 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prašymas paduodamas europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdančiam ar įvykdžiusiam antstoliui. 7. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 39 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytu atveju kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą. 8. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 39 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytu atveju kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantį ar įvykdžiusį antstolį. 31²³ straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimo ypatumai Reglamento (ES) Nr. 655/2014 28 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta (buveinė) yra Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublika nėra vykdymo Europos Sąjungos valstybė narė, procesiniai dokumentai skolininkui įteikiami šio įstatymo 3 straipsnyje ir 3³ straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 12 punktu: „12. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (OL 2014 L 189, p. 59).“

5 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio

įstatymo 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 18 d. 2.

2. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2017 m. sausio 17 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Komiteto išvada

2016-04-21 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR

TEISĖTVARKOS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĮ PROCESĄ REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR

TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. X-1809 31⁵, 31⁹

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO DEVINTUOJU⁵ SKIRSNIU IR

ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-4079)

2016 m. balandžio 20 d. Vilnius

Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius; komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė; komiteto biuro padėjėja Modesta Banytė; kviestieji asmenys:

Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis

pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta

7. Komiteto sprendimas ir

pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius

Sabatauskas, Stasys Šedbaras

10. Komiteto narių

atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras