Projekto lyginamasis variantas
18³ IR 18⁴
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 18³ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokamas ne didesnisė kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas kompensacija už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą. Atlyginimo Kompensacijos už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 18⁴ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) draudžia savanorius ugniagesius (jų sveikatą ir gyvybę) draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, moka jiems atlyginimą kompensaciją už rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytos veiklos atlikimą, taip pat kompensuoja su jų savanoriška veikla susijusias išlaidas, organizuoja periodinius savanorių ugniagesių, dalyvaujančių gaisrų gesinimo darbuose, sveikatos patikrinimus;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius
DĖL
18³
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
d. įsigaliojo Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatos, numatančios savanorių ugniagesių socialines ir kitas garantijas. Šiuo metu įstatymo 18³ straipsnis numato, jog gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir
(ar) pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokamas ne didesnis kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą. Atlyginimo už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydamas išaiškinti, ar įstatyme nustatytas atlyginimas už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams, gali būti traktuojamas kaip atlyginimas už rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytos veiklos atlikimą, nuo kurio neskaičiuojamas pajamų mokestis, nes priešingu atveju bus ženklus savanorių ugniagesių motyvacijos dalyvavimo savanoriškoje veikloje sumažėjimas.
Valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino, jog pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos Priešgaisrinės saugos įstatymo 18³ straipsnio 4 dalyje nustatytos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išmokėtos su savanorio ugniagesio atlikta veikla susijusių išlaidų kompensacijos. Tuo tarpu pagal įstatymo 18³ straipsnio 3 dalies nuostatas išmokėtas nustatyto dydžio atlyginimas už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą GPMĮ taikymo prasme traktuojamas kaip gautas atlygis už rašytinės savanoriško veiklos sutartyse nustatytų užduočių atlikimą. Tokios pajamos pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms ir todėl apmokestinamos, taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Įstatymo projektu siūloma pakeisti įstatymo nuostatas taip, jog savanorių ugniagesių už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytų užduočių atlikimą gautos pajamos būtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms GPMĮ taikymo prasme.
Projekto uždaviniai – užtikrinti realias savanorių ugniagesių socialines ir kitas garantijas bei taip skatinti asmenis dalyvauti savanoriškoje veikloje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Vitalijus Gailius. Projekto rengėjas yra Seimo narys Vitalijus Gailius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu įstatymo 18³ straipsnis numato, jog gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir
(ar) pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokamas ne didesnis kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą. Atlyginimo už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šios savanorių ugniagesių gautos pajamos yra apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog savanoriai ugniagesiai už atliktus darbus gaus ne atlyginimą, bet kompensacijas, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymą, padidės asmenų motyvacija dalyvauti savanoriškoje veikloje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr.1V-963 patvirtintas Atlyginimo už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams mokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
10Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Savanoriai ugniagesiai“, „kompensacija“, „gelbėjimo darbai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Vitalijus Gailius
Vilnius
2016-02-26 Nr.XIIP-4077 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymo 18³ ir 18⁴ straipsnių nuostatas ir nustatyti, kad gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokama ne didesnė kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą už nurodytus darbus ir užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokamas ne didesnis kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siūloma pakeisti įstatymo nuostatas taip, kad savanorių ugniagesių už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse nustatytų užduočių atlikimą gautos pajamos būtų priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme.
Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą savanorių ugniagesių pajamos padidėtų tokia suma, kokia pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą išskaitoma vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, Priešgaisrinės saugos įstatymo 18³ straipsnio 3 dalyje nustatytas tam tikras atlygis savanoriams ugniagesiams, mokamas už gaisrų gesinimą ar atliekamus gelbėjimo darbus, kitų užduočių, nustatytų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, atlikimą. Jo dydis nustatomas taikant Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir atlygio už ją nustatymo taisykles, darytina išvada, kad nurodyta išmoka savo esme yra atlyginimas už darbą, o ne kompensacija. Antra, nustačius, kad gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą mokama kompensacija, galėtų kilti šių nuostatų taikymo neaiškumų.
Pavyzdžiui, neaišku, ar ši kompensacija apibrėžta ir įskaitytina kaip Lietuvos Respublikos pinginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje nurodytos pajamos, ar kompensacija turi įtakos teisei į nedarbo socialinio draudimo išmoką įgyti. Neaišku, kaip aptariamą kompensaciją vertintų kredito įstaigos, jei asmuo norėtų gauti paskolą. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad savanoriams ugniagesiams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas taikant Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį, kuris santykinai yra didesnis nei minimalioji mėnesinė alga ar minimalusis valandinis atlygis, tačiau taikant šiuos dydžius nustatyto darbo užmokesčio gavėjai nėra atleisti nuo pareigos mokėti gyventojų pajamų mokestį, todėl įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir šiuo aspektu. 2. Įstatymo projekte siūlytina nustatyti jo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes pagal įstatymo projekte teikiamą keičiamo įstatymo 18³ straipsnio 3 dalį, kompensacijos už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams mokėjimo sąlygas ir tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-03- Nr. Į 2016-02-26 Nr. S-2016-1234 DĖL Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX‑1225 18³ ir 18⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑4077 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 18³ ir 18⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4077 informuojame, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2016-09-14
Valentinas Bukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas Dainius Cicėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-02-29) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Priešgaisrinės saugos įstatymo 18³ ir 18⁴ straipsnių nuostatas ir nustatyti, kad gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokama ne didesnė kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą už nurodytus darbus ir užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokamas ne didesnis kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siūloma pakeisti įstatymo nuostatas taip, kad savanorių ugniagesių už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse nustatytų užduočių atlikimą gautos pajamos būtų priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą savanorių ugniagesių pajamos padidėtų tokia suma, kokia pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą išskaitoma vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, Priešgaisrinės saugos įstatymo 18³ straipsnio 3 dalyje nustatytas tam tikras atlygis savanoriams ugniagesiams, mokamas už gaisrų gesinimą ar atliekamus gelbėjimo darbus, kitų užduočių, nustatytų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, atlikimą.
Jo dydis nustatomas taikant Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir atlygio už ją nustatymo taisykles, darytina išvada, kad nurodyta išmoka savo esme yra atlyginimas už darbą, o ne kompensacija. Antra, nustačius, kad gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą mokama kompensacija, galėtų kilti šių nuostatų taikymo neaiškumų. Pavyzdžiui, neaišku, ar ši kompensacija apibrėžta ir įskaitytina kaip Lietuvos Respublikos pinginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje nurodytos pajamos, ar kompensacija turi įtakos teisei į nedarbo socialinio draudimo išmoką įgyti. Neaišku, kaip aptariamą kompensaciją vertintų kredito įstaigos, jei asmuo norėtų gauti paskolą. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad savanoriams ugniagesiams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas taikant Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį, kuris santykinai yra didesnis nei minimalioji mėnesinė alga ar minimalusis valandinis atlygis, tačiau taikant šiuos dydžius nustatyto darbo užmokesčio gavėjai nėra atleisti nuo pareigos mokėti gyventojų pajamų mokestį, todėl įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir šiuo aspektu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-02-29) 2.
Įstatymo projekte siūlytina nustatyti jo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes pagal įstatymo projekte teikiamą keičiamo įstatymo 18³ straipsnio 3 dalį, kompensacijos už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams mokėjimo sąlygas ir tvarką nustatytų
departamentas prie Teisingumo ministerijos (2016-03-04) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 18³ ir 18⁴straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4077 informuojame, kad dėl projekto atitikties Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 670 (2016-06-29) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1425 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 14 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 18³ ir 18⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-4077 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 5 punktą ir 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą kompensacijos suprantamos kaip atlyginimas už tai, kas prarasta, kaip tam tikrų praradimų padengimas, todėl kompensacijos ir laikytinos gyventojo neapmokestinamosiomis pajamomis ir nuo jų neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Pagal Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18³ straipsnio 3 dalį savanoriams ugniagesiams kompensacija būtų mokama už gaisrų gesinimą, gelbėjimo darbų atlikimą, dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse nustatytų užduočių atlikimą.
Toks teisinis reguliavimas iškreiptų kompensacijos esmę ir paskirtį, nes kompensacija būtų mokama ne su savanoriška veikla susijusioms išlaidoms ar praradimams padengti, bet atlyginti savanoriams ugniagesiams už jų atliekamą savanorišką veiklą, už kurią, pavyzdžiui, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ar savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai, dirbantys pagal darbo sutartis, gauna darbo užmokestį, nuo kurio mokamas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Kadangi keičiamo įstatymo 18³ straipsnio 3 dalyje ir 18⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte kompensacija nesusieta su prarastų išlaidų padengimu (atlyginimu už tai, kas prarasta ar kitais turtiniais praradimais), ji pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio
neapmokestinamosioms pajamoms, nuo kurių nebūtų skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, todėl taikant siūlomą teisinį reguliavimą Įstatymo projekto tikslas nebūtų pasiektas. Įstatymo projekto tikslas galėtų būti pasiektas, jeigu keičiamo įstatymo 18³ straipsnio 3 dalyje ir 18⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos kompensacijos turinys būtų susietas su konkrečių išlaidų ar praradimų padengimu.
Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į keičiamo įstatymo 18³ straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatančias, kad savanoriui ugniagesiui, kuris jo tarnybos, darbo, mokslo ar studijų laiku pakviestas ir dalyvauja gesinant gaisrą, atlieka gelbėjimo darbus ar dalyvauja planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), išsaugoma tarnybos, darbo, mokslo ar studijų vieta. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 183 straipsniu ir
valstybės tarnautojams, atleistiems nuo darbo ar tarnybos savanoriškai veiklai atlikti, darbo užmokestis įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, kurioje jie dirba ar eina pareigas, nebūtų mokamas.
Todėl, siekiant užtikrinti, kad savanorių ugniagesių negautos su darbo ar valstybės tarnybos santykiais susijusios pajamos nebūtų visiškai prarastos ir taip būtų skatinama dalyvauti savanoriškoje veikloje, keičiamo įstatymo 18³ straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti, kad savanoriams ugniagesiams, kurie jų tarnybos ar darbo laiku pakviečiami dalyvauti ir dalyvauja gesinant gaisrus, atlieka gelbėjimo darbus, dalyvauja planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), atlieka kitas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse nustatytas užduotis, už kiekvieną jų atliekant minėtas funkcijas sugaištą valandą mokama ne didesnė kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o savanoriams ugniagesiams, kurie atlieka šias funkcijas ne jų tarnybos ar darbo laiku, mokamas keičiamo įstatymo 18³ straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio atlyginimas. Pritarti
pasiūlymą
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 670 (2016-06-29) 2.
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kompensacijos už gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus sugaištą laiką, dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse nustatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytu sistemiškumo principu, Įstatymo projekte reikėtų nustatyti keičiamo įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki nurodytos datos priimti keičiamo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 5 dalį savivaldybių biudžetai turi būti patvirtinti per du mėnesius nuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo, siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo įsigaliojimo data – 2017 m. kovo 1 d., nes iki šios datos savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos jau bus suplanuotos. Pritarti
pasiūlymą
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 18³ ir 18⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4077 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ir savivaldybių komitetas (2016-09-14)1 Argumentai: pasiūlymai parengti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Įstatymo 18³straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savanoriams ugniagesiams, kurie jų tarnybos ar darbo laiku
pakviečiami dalyvauti ir dalyvauja Ggesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokamas ne didesnisė kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas kompensacija už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą. Savanoriams ugniagesiams, kurie atlieka šias funkcijas ne jų tarnybos ar darbo laiku, mokamas ne didesnis kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą. Atlyginimo Kompensacijos ar atlyginimo už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
ir savivaldybių komitetas (2016-09-14)3 N Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2017 m. kovo 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Milda Petrauskienė Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas Komiteto biuro patarėja Monika Urmonienė
TEISĖTVARKOS komitetas
2016-12-21 Nr. 102-P-46(7)
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Komiteto biuro padėjėja Modesta Banytė. Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento skyriaus patarėjas Dainius Cicėnas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniuose siūloma pakeisti Priešgaisrinės saugos įstatymo 18³ ir 18⁴ straipsnių nuostatas ir nustatyti, kad gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokama ne didesnė kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą už nurodytus darbus ir užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams mokamas ne didesnis kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siūloma pakeisti įstatymo nuostatas taip, kad savanorių ugniagesių už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse nustatytų užduočių atlikimą gautos pajamos būtų priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą savanorių ugniagesių pajamos padidėtų tokia suma, kokia pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą išskaitoma vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių.
Pirma, Priešgaisrinės saugos įstatymo 18³ straipsnio 3 dalyje nustatytas tam tikras atlygis savanoriams ugniagesiams, mokamas už gaisrų gesinimą ar atliekamus gelbėjimo darbus, kitų užduočių, nustatytų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, atlikimą. Jo dydis nustatomas taikant Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir atlygio už ją nustatymo taisykles, darytina išvada, kad nurodyta išmoka savo esme yra atlyginimas už darbą, o ne kompensacija. Antra, nustačius, kad gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir
(ar) pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, savanoriams ugniagesiams už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą mokama kompensacija, galėtų kilti šių nuostatų taikymo neaiškumų. Pavyzdžiui, neaišku, ar ši kompensacija apibrėžta ir įskaitytina kaip Lietuvos Respublikos pinginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje nurodytos pajamos, ar kompensacija turi įtakos teisei į nedarbo socialinio draudimo išmoką įgyti. Neaišku, kaip aptariamą kompensaciją vertintų kredito įstaigos, jei asmuo norėtų gauti paskolą. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad savanoriams ugniagesiams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas taikant Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį, kuris santykinai yra didesnis nei minimalioji mėnesinė alga ar minimalusis valandinis atlygis, tačiau taikant šiuos dydžius nustatyto darbo užmokesčio gavėjai nėra atleisti nuo pareigos mokėti gyventojų pajamų mokestį, todėl įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir šiuo aspektu. Nesvarstyta 2.
departamentas
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes pagal įstatymo projekte teikiamą keičiamo įstatymo 18³ straipsnio 3 dalį, kompensacijos už sugaištą laiką gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus, už dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams mokėjimo sąlygas ir tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nesvarstyta
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-04 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 18³ ir 18⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4077 informuojame, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Nesvarstyta
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-06-29 Nutarimas Nr.670 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1425 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 14 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 18³ ir 18⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-4077 (toliau
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio
Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 5 punktą ir 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą kompensacijos suprantamos kaip atlyginimas už tai, kas prarasta, kaip tam tikrų praradimų padengimas, todėl kompensacijos ir laikytinos gyventojo neapmokestinamosiomis pajamomis ir nuo jų neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Pagal Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18³ straipsnio 3 dalį savanoriams ugniagesiams kompensacija būtų mokama už gaisrų gesinimą, gelbėjimo darbų atlikimą, dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse nustatytų užduočių atlikimą.
Toks teisinis reguliavimas iškreiptų kompensacijos esmę ir paskirtį, nes kompensacija būtų mokama ne su savanoriška veikla susijusioms išlaidoms ar praradimams padengti, bet atlyginti savanoriams ugniagesiams už jų atliekamą savanorišką veiklą, už kurią, pavyzdžiui, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ar savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai, dirbantys pagal darbo sutartis, gauna darbo užmokestį, nuo kurio mokamas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Kadangi keičiamo įstatymo 18³straipsnio 3 dalyje ir 18⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte kompensacija nesusieta su prarastų išlaidų padengimu (atlyginimu už tai, kas prarasta ar kitais turtiniais praradimais), ji pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
negalėtų būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms, nuo kurių nebūtų skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, todėl taikant siūlomą teisinį reguliavimą Įstatymo projekto tikslas nebūtų pasiektas. Įstatymo projekto tikslas galėtų būti pasiektas, jeigu keičiamo įstatymo 18³straipsnio 3 dalyje ir 18⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos kompensacijos turinys būtų susietas su konkrečių išlaidų ar praradimų padengimu.
Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į keičiamo įstatymo 18³ straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatančias, kad savanoriui ugniagesiui, kuris jo tarnybos, darbo, mokslo ar studijų laiku pakviestas ir dalyvauja gesinant gaisrą, atlieka gelbėjimo darbus ar dalyvauja planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), išsaugoma tarnybos, darbo, mokslo ar studijų vieta. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 183 straipsniu ir 204 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalimi, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir valstybės tarnautojams, atleistiems nuo darbo ar tarnybos savanoriškai veiklai atlikti, darbo užmokestis įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, kurioje jie dirba ar eina pareigas, nebūtų mokamas.
Todėl, siekiant užtikrinti, kad savanorių ugniagesių negautos su darbo ar valstybės tarnybos santykiais susijusios pajamos nebūtų visiškai prarastos ir taip būtų skatinama dalyvauti savanoriškoje veikloje, keičiamo įstatymo 18³ straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti, kad savanoriams ugniagesiams, kurie jų tarnybos ar darbo laiku pakviečiami dalyvauti ir dalyvauja gesinant gaisrus, atlieka gelbėjimo darbus, dalyvauja planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), atlieka kitas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse nustatytas užduotis, už kiekvieną jų atliekant minėtas funkcijas sugaištą valandą mokama ne didesnė kaip 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o savanoriams ugniagesiams, kurie atlieka šias funkcijas ne jų tarnybos ar darbo laiku, mokamas keičiamo įstatymo 18³ straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio atlyginimas. Nesvarstyta
2016-06-29 Nutarimas Nr.6701 2.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 18³ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kompensacijos už gesinant gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus sugaištą laiką, dalyvavimą planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) pratybose), taip pat kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse nustatytų užduočių atlikimą savanoriams ugniagesiams mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytu sistemiškumo principu, Įstatymo projekte reikėtų nustatyti keičiamo įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki nurodytos datos priimti keičiamo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 5 dalį savivaldybių biudžetai turi būti patvirtinti per du mėnesius nuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo, siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo įsigaliojimo data –
išlaidos jau bus suplanuotos. Nesvarstyta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kad įstatymo projekte turi būti aiškiai nustatyta, už kokius turtinius netekimus yra kompensuojama ir būtų galima pagal turinį tokius mokėjimus priskirti kompensacijoms arba tiesiog numatyti apmokėjimo padidinimą (padidinus valandinį atlyginimą) ir taip pasiekti įstatymo projekto tikslų, nutarta daryti įstatymo projekto Nr. XIIP-4077 svarstymo komitete pertrauką. 7. Balsavimo rezultatai: už
Vitalijus Gailius, Julius Sabatauskas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė